Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1630-730/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-29Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
2S-1630-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07074-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
N. L.

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1630-730/2015

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-07074-2015-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.4.4.11.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. atstovo advokato D. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo N. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. D. su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriame prašė vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0004/05/00895 sumažinti V. B. išieškomą sumą 3000,00 Lt, nedelsiant kreiptis dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo. Nurodė, kad 2015-04-24 antstolei buvo pateiktas N. L. (B.) pakvitavimas, kuriuo pareiškėjas išieškotojai N. L. perdavė 6000,00 Lt vertės automobilį O. C. ir 3000,00 Lt dukters išlaikymui, bei prašė sumažinti išieškotiną išlaikymo įsiskolinimą 3000,00 Lt. Išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, todėl N. L. šiuo metu neturi teisės disponuoti išieškotojos teisėmis kaip atstovė pagal įstatymą, jos paaiškinimai antstolei neturi teisinės reikšmės, nes išlaikytinė jau nuo (duomenys neskelbtini) yra pilnametė. Nepakeitus išieškotojos į tinkamą, t.y. J. B., kyla abejonių dėl vykdymo proceso teisėtumo. Be to, antstolė pareiškėjo prašymą sprendė priimdama 2015-05-12 raštą Nr. S-150006752 “Dėl informacijos pateikimo”, kuris neatitinka CPK 613 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu.

Antstolė V. D. 2015-05-22 patvarkymu pareiškėjo V. B. atstovo advokato D. Ž. skundo netenkino, skundą perdavė nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teismui su vykdomosiomis bylomis Nr. 0004/05/00896, 0004/05/00895, 0004/07/00467.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-28 nutartimi pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, kurioje išaiškinta, jog jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo, konstatavo, kad išieškojimas vykdomas teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto pagrindu, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl vykdymo proceso teisėtumo atmestini, kaip nepagrįsti. Išieškotoja N. L. yra tinkama išieškotoja, todėl pareiškėjo skundo argumentai, neva jos paaiškinimai antstolei neturi teisinės reikšmės, vertinti kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti. Tai, kad antstolė parengė raštą, o ne patvarkymą, šiuo atveju pareiškėjo (skolininko) teisių neapribojo. Pareiškėjas pateikė antstolei skundą, skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas. Antstolei atsisakius tenkinti pateiktą skundą – jis buvo perduotas nagrinėti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka į teismą, todėl darytina išvada, kad antstolės parengto dokumento forma šiuo atveju skolininko procesinių teisių vykdymo procese neapribojo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog išlaikymo įsiskolinimas pagrįstai nesumažintas, kadangi išieškotoja nurodė, kad pareiškėjo pateiktame pakvitavime nepasirašė, bei paneigė pakvitavime nurodytą informaciją. Netikėti šiais duomenimis nėra pagrindo, visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjas turėdamas įrodymą (originalų dokumentą), jog yra padengęs dalį išlaikymo įsiskolinimo dešimt metų nepateikė šių duomenų išlaikymo išieškojimą vykdančiam antstoliui. Pareiškėjui žinoma, kad išieškotoja galėjo būti pakeista nuo 2012-12-14, kai jo dukra tapo pilnamete, tačiau pareiškėjas nesinaudojo jam įstatymo suteikta teise, prašymo dėl išieškotojos pakeitimo vykdymo procese nereiškė. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato antstolio pareigos išieškant išlaikymo lėšas kreiptis dėl išieškotojo pakeitimo išlaikytiniui sulaukus pilnametystės, todėl antstolė nepažeidė CPK 596 straipsnio nuostatų.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos 2015-07-28 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti – vykdomoje byloje Nr. 0004/05/00895 sumažinti iš V. B. išieškomą sumą 3000,00 Lt (868,86 Eur), pakeisti išieškotoją vykdymo procese, tai yra, N. L. į J. B.. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išieškotojo pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl šios normos taikymo, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, priimti sprendimą visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. L. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad nepripažįsta byloje pateikto pakvitavimo, nežinomos jo surašymo aplinkybės, pakvitavimas surašytas svetimo žmogaus ranka (nei pareiškėjo, nei suinteresuoto asmens). Pakvitavimas pateiktas po daugiau nei dešimties metų, todėl abejotina jo tikrumu. Turto arešto aktas, kurį pateikė pareiškėjas nesudaro pagrindo manyti, kad išlaikymo įsiskolinimo suma galėtų būti mažintina, kadangi nėra teisinio pagrindo automobilio areštą sieti su išlaikymo įsiskolinimu. Pareiškėjas neišreiškė savo valios prašyti keisti išieškotoją anksčiau, o skunde dėl antstolio veiksmų išreikštas reikalavimas keisti išieškotoją negali būti prilyginamas prašymui dėl išieškotojo pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės V. D. veiksmų.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/05/00895 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-09-20 išduotą vykdomąjį raštą dėl ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL išieškojimo iš V. B. jo dukros J. B., atstovaujamos N. L., naudai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolei V. D. vykdomasis dokumentas 2005-04-01 pateiktas vykdyti su 6057,00 Lt išlaikymo įsiskolinimu, išlaikymas buvo išieškomas iš pareiškėjo darbo užmokesčio (v.b.l. 123); 2014-11-12 N. L. nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6419,57 Lt (v.b.l. 124); 2015-04-27 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo atstovo raštas dėl įrodymo pateikimo, kuriuo taip pat prašoma sumažinti išlaikymo įsiskolinimą 3000,00 Lt pateikus 2000-09-20 pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrai užgyventą automobilį O. C. palieka N. B. sumoje 6 tūkst. litų ir 3 tūkstančius litų duoda dukros išlaikymui (v.b.l. 146-147); 2015-04-29 antstolės kontoroje gautas N. L. paaiškinimas, kuriame nurodo, kad advokatų kontoros pateikto dokumento dėl 3000,00 Lt išlaikymo ir 6000,00 Lt už automobilį O. C. nėra pasirašiusi, nesutinka, kad išlaikymo skola būtų sumažinta 3000,00 Lt (v.b.l. 150); 2015-05-12 antstolės kontoroje gautas paklausimas dėl balandžio 24 d. rašto dėl įsiskolinimo sumažinimo V. B. (v.b.l. 151); 2015-05-12 antstolė raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S-150006752 nurodė, kad išieškotoja N. L. atsisakė sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, motyvuodama, kad niekada tokio rašto nėra rašiusi (v.b.l. 152).

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pareiškėjo nurodyta naujesne teismų praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013, kurioje, kaip ir šioje byloje, nagrinėjant skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo, pilnametystės sulaukęs vaikas nebuvo įtrauktas į procesą, o rėmėsi ankstesne kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, kurios aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje į procesą buvo įtraukti pilnametystės sulaukę vaikai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

Abiejuose anksčiau minėtuose kasacinio teismo nutartyse sprendžiami ginčai dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose dėl išlaikymo išieškojimo. Tačiau, civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013 kasacinis teismas pasisakė dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje, kurioje, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje pilnametystės sulaukęs vaikas nebuvo įtrauktas į procesą, civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 nepilnamečiai vaikai procese dalyvavo.

Pareiškėjo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą) (CPK 38 straipsnis), todėl vaikui sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant skundą vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo, teismui neįtraukus į procesą dalyvauti suinteresuotu asmeniu vaiko, kuris sulaukė pilnametystės ir nepranešus apie skundo nagrinėjimą, byla buvo išnagrinėta dėl jo teisių ir jam nedalyvaujant, taip pažeidžiant jo teises (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 3 dalis), todėl konstatuotas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad skundas dėl antstolės V. D. veiksmų pateiktas skolininko V. B. atstovo advokato D. Ž., suinteresuotais asmenimis pareiškėjas nurodė J. B. ir N. L.. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog J. B. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriame buvo prašoma sumažinti išlaikymo įsiskolinimą bei kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo, suinteresuotu asmeniu nurodė tik N. L., tik jai pranešė apie skundo nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, išsiuntė procesinius dokumentus. Taigi, vadovaujantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl antstolės veiksmų, išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo, išieškotojo pakeitimo, buvo pasisakyta dėl J. B. teisių, jai nedalyvaujant procese. Todėl yra pagrindas išvadai padaryti, jog nustatytas vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų - kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog minėtoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-543/2013 kasacinis teismas pasisakė dėl išieškotojo pakeitimo. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuoto asmens prašymu vykdymo procese gali pakeisti išieškotoją ar skolininką ne tik aptariamoje normoje išvardytais pagrindais, bet ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas pasisakė, kad nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis), todėl, išlaikymo vykdymo procese sprendžiant kausimą dėl skolos, išieškotojas turėtų būti keičiamas CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išieškotojo pakeitimo, turėtų vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, dėl netinkamo proceso teisės normų (CPK 443 straipsnis 3 dalis) taikymo ir aiškinimo, nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą - pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su įsiskolinimo sumažinimu. Suinteresuotas asmuo taip pat teikė papildomus paaiškinimus bei įrodymus dėl įsiskolinimo sumažinimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas šalių argumentų dėl išlaikymo įsiskolinimo mažinimo bei tą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nevertino. Šalių pateikti papildomi įrodymai susiję išimtinai tik su 2000-09-20 rašteliu, kurio pagrindu prašoma sumažinti įsiskolinimą, todėl, esant tokioms aplinkybėms, papildomi šalių įrodymai nepriimtini.

Be to matyti, jog suinteresuotas asmuo N. L. nepripažįsta, jog 2000-09-20 raštelio pagrindu gavo pinigines lėšas. Kadangi civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo turi pareigą pateikti įrodymus, jog minėtų lėšų negavo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir pareiškėjo V. B. atstovo advokato D. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. B. 2015-09-21 bei suinteresuoto asmens N. L. 2015-10-15 pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.

Teisėja Erinija Kazlauskienė