- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-2530-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03411-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Š. M., R. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-2788-652/2016 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl teismo sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo suinteresuotiems asmenims: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. M., Š. M., R. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Antstolis S. V. pateikė pareiškimą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo išaiškinimo pagal išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą (2 tomas b. l. 1 – 5). Taip pat antstolis prašė atsakyti ir į skolininkės G. M. klausimus (1 tomas b. l. 2 –3) dėl teismo sprendimo įvykdymo, t. y., ar vykdant teismo sprendimą skolininkė G. M. turi gauti namo bendraturtės R. A. sutikimą vykdyti sprendime nurodytus darbus, kas neišvengiamai liestų bendraturtės namo dalies konstrukcijas; ar vykdant teismo sprendimą savo jėgomis G. M. turi parengti statinio (namo rekonstrukcijos) projektą, kaip kad mano Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dalyvaujanti vykdymo procese, ir namo bendraturtė, jei turi parengti, tai kokį konkrečiai, nes Statybos įstatymas numato keletą statinio projekto rūšių, ir kokiu teisiniu pagrindu. Taip pat antstolis prašė (2 tomas b. l. 42 – 44) išaiškinti, ar šiuo metu dar galioja teismo sprendimo dalis, kuria išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai suteikta teisė vietoj skolininkų atlikti savavališkos statybos likvidavimo veiksmus – nugriauti savavališkai pastatytą statinį; kokius konkrečius veiksmus turi atlikti antstolis, kad kuo greičiau ir realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas, kuomet išieškotojas atsisako taikyti sprendime numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes; prašo išaiškinti, kokias sankcijas, numatytas procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiose vykdomosiose bylose galima taikyti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, kuomet skolininkai teismo sprendimo įvykdymui priverstine tvarka jokių trukdžių nedaro, o išieškotojas atsisako teismo sprendime numatyto priverstinio teismo sprendimo vykdymo; ar antstolis gali atlikti veiksmus, kurie pažeistų intra vires principą, tačiau padėtų įvykdyti teismo sprendimą..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo mirusio B. M. teisių paveldėtoja R. A. atsiliepime į pareiškimą (1 tomas b. l. 31 – 36) prašė išaiškinti, kad priimtus teismo sprendimus 2011-07-15 ir 2011-10-07 civilinėje byloje Nr.2-391-59/2011 privaloma vykdyti pagal statybos rūšis – rekonstrukciją ir parengtą projektą, taip pat gauti jos kaip bendraturtės sutikimą.
Išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius rašytiniuose paaiškinimuose (1 tomas b. l. 112 – 117) nurodė, kad skolininkai savavališkai pastatė ir privalo pašalinti priestatą tokiu būdu, kad netgi dalis gyvenamojo namo liktų be stogo, todėl tuo pačiu metu turi imtis priemonių stiprinti konstrukcijas, o tai visiškai neatitinka statinio griovimo sąvokos. Atsakovai privalo pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, todėl neturėtų kilti klausimas koks turi būti rengiamas statinio projektas. Skolininkų parengtas ir B. M. (jo teisių perėmėjai R. A.) teiktas gyvenamojo namo dalies atstatymo aprašas iš viso neegzistuoja, o griovimo aprašas skirtas neypatingam statiniui griauti. Griovimo tikslas išardyti visas statinio konstrukcijas. Statinio dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi antstolio S. V. prašymą išaiškinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarką tenkino iš dalies.
Atsižvelgdamas į išskirtinę teisinę situaciją vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose antstolio S. V. žinioje, nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismo sprendimų vykdymo privalomumą kaip esminę teisingumo vykdymo prielaidą, išaiškino:
Susidarius tokiai situacijai, kai išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija objektyviai negali pasinaudoti jai teismo sprendimuose numatyta teise nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, skolininkai G. M. ir Š. M. vykdomųjų raštų, išduotų Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 privalo ir gali atlikti šiuos veiksmus: savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę.Antstolis toliau vykdo vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taikydamas Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikydamas, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 nurodytos sprendimų neįvykdymo pasekmės objektyviai negali būti taikomos, paskaičiuodamas skolininkams G. M. ir Š. M. teismo nustatytą terminą sprendimų įvykdymui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir kreipdamasis į teismą dėl neįvykdymo pasekmių taikymo pagal CPK 771 straipsnio 5-6 dalis (CPK 273 str. 3 d.).Skolininkai G. M. ir Š. M., atlikdami Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 nurodytus darbus, vadovaujasi galiojančiais įstatymais.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349, yra biudžetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją vykdanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo numatytą teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamame vykdymo procese Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra išieškotoja, kurios procesinės teisės ir pareigos reglamentuotos Civilinio proceso kodekso 639 – 640 straipsniuose.
Kitoje dalyje prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalį (galioja nuo 2014-01-01) griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (iki 2014-01-01 buvo ,,išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas“). Pagal STR 1.01.08:2002 10 p. statinio dalių nugriovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Taigi, šiuo atveju teismas įpareigojo nugriauti ne visą statinį, o tik jo dalį – priestatą, todėl griovimas teismo sprendime negali būti suprantamas kaip statinio griovimas Statybos įstatymo kontekste.
Teismas sutiko su išieškotojos atstovės nuomone, kad šiuo atveju, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį sprendime nurodyti darbai atitinka statinio rekonstravimą, kuris apima tam tikrų pastato dalių išardymą, nugriautos (iki rekonstrukcijos buvusios) namo dalies atstatymą, laikančių namo konstrukcijų atstatymą ir sutvirtinimą, statybvietės sutvarkymą. Paminėtų darbų organizavimas nepriklauso Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijai.
2007-04-24 skolininkams yra surašytas savavališkos statybos aktas. Todėl teismas sprendė, kad savavališkos statybos padariniams pašalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, t. y. galioja Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014-01-01.
Susidarius tokiai situacijai, kai išieškotojas objektyviai negali pasinaudoti jam teismo sprendime numatyta teise nugriauti statinį ir atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, pareiga išlieka skolininkams G. M. bei Š. M..
Teismo vertinimu, antstolio pateikti klausimai, ar vykdant teismo sprendimus skolininkė G. M. turi gauti namo bendraturtės R. A. sutikimą vykdyti sprendime nurodytus darbus, kas neišvengiamai liestų bendraturtės namo dalies konstrukcijas, ar vykdant teismo sprendimą savo jėgomis G. M. turi parengti statinio (namo rekonstrukcijos) projektą, kaip kad mano Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dalyvaujanti vykdymo procese, ir namo bendraturtė, jei turi parengti, tai kokį konkrečiai, nes Statybos įstatymas numato keletą statinio projekto rūšių, ir kokiu teisiniu pagrindu – išeina už CPK 589 straipsnyje reguliuojamų teisinių santykių ribų. Kaip išaiškinta aukščiau, valstybinę statybos priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o statybos santykius reglamentuoja tam tikros specialiosios ir bendrosios teisės normos, kurių skolininkams privalu laikytis, atliekant sprendimuose nurodytus darbus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutartį panaikinti arba pakeisti ir išaiškinti visus antstolio teiktus teismui klausimus, ypatingai dėl bendraturtės R. A. raštiško sutikimo gavimo ir projekto rūšies reikalingumo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsakė į G. M. itin svarbius klausimus: ar vykdant teismo sprendime nurodytus darbus būtina gauti namo bendraturtės R. A. raštišką sutikimą ir ar reikia parengti namo rekonstrukcijos projektą. R. A. teismo posėdyje kategoriškai teigė, kad ji yra turto savininkė ir privaloma gauti jos sutikimą. Teismas tuo klausimu apskritai nepasisakė. Inspekcijos atstovė teigė, kad bendraturtės sutikimo gauti nereikia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamoje nutartyje pripažino pagrįsta tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ( toliau- Inspekcija ) atstovės teiginius, kad inspekcija apskritai neturi įgaliojimų vykdyti teismo sprendimus tokiu variantu, kaip kad tą numato Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimas ir 2011-10-07 papildomas sprendimas, kuriuose teismas pagal tuo metu galiojusias teisės normas pagrįstai nustatė Inspekcijai teisę vykdyti teismo sprendime nurodytos savavališkos statybos padarinių šalinimą, jeigu skolininkai to neįvykdo per nustatytą terminą.
Alytaus rajono apylinkės teismas ir apeliacinės instancijos teismas yra priėmę keletą procesinių sprendimų, kuriuose yra patvirtinta, kad galioja vykdomuose teismų sprendimuose nustatyta Inspekcijai teisė šalinti savavališkos statybos padarinius skolininkų lėšomis. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-01-30 nutartimi Nr. 2-289-170/2014 atmetė Inspekcijos prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką - panaikinti jai suteiktą teisę vykdyti sprendimą skolininkų lėšomis. Kauno apygardos teismas nutartimi Nr. 2S-28-940/2014 skųstą teismo nutartį paliko nepakeistą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-07-03 nutartimi Nr. 2-1263-470/2014 atmetė išieškotojo B. M. pareiškimą skirti skolininkams G. M. ir Š. M. baudas už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas motyvavo, kad teismo sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės - teisė Inspekcijai vykdyti skolininkų lėšomis. Kauno apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi Nr. 2S-2005-480/2014 skųstą teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-05-18 nutartimi atmetė Inspekcijos skundą dėl antstolio veiksmų. Šioje byloje buvo nagrinėjama būtent Inspekcijos motyvai dėl jos turimų teismo sprendimo vykdymo galimybių. Kauno apygardos teismas 2015-09-17 nutartimi Nr. 2S-1711- 601/2015 skųstą nutartį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad vykdomuose teismo sprendimuose nurodyti darbai negali būti laikoma kaip rekonstrukcijos darbai ir tokiems darbams atlikti statybą ,leidžiantis dokumentas, projektas ir kt. nėra reikalingi, o atsakovams nevykdant teismo sprendimo, nurodytus veiksmus turi teisę atlikti Inspekcija. Šią aukštesnės instancijos teismo suformuotą teisės taikymo taisyklę pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paneigė.
Teismas konkrečiai neišaiškino dėl projekto (kokio konkrečiai) rengimo arba nerengimo. Taip pat lieka abejonės (kaip ir buvo), ar gali būti rengiamas statinio rekonstravimo projektas kitaip, negu numato STR. Neaišku kaip suprasti, kai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai negali būti laikoma namo rekonstrukcijos darbais, o Inspekcija, reiškianti didesnes pretenzijas į teisės aiškinimą negu teismas, reikalauja parengti namo rekonstrukcijos projektą, ir skundžiama nutartimi teismas su tuo sutinka. Statybos įstatymo 2 str. 27 d. numato, kad statinio projektas rengiamas statybai vykdyti ir įteisinti. Namo rekonstravimo projektas projekto sąvokos prasme turėtų tikslą iš tikrųjų vykdyti rekonstrukciją kaip ją apibrėžia Statybos įstatymo 2 str. 18 d. Šiuo nagrinėjamu atveju rekonstrukcija nebūtų vykdoma, o tik atliekami teismo sprendime nurodyti darbai.
Nepadarius teisinio aiškumo teisės normų taikyme, suinteresuoti asmenys (skolininkai) baiminasi pradėti teismo sprendimo vykdymo darbus, nenori būti įtraukti į kitus teisminius ginčus. Teismo nurodymas, kad skolininkai teismo sprendimą vykdys vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, šių abejonių nepašalino, nes išieškotojai aktyviai veikia prieštaravimų kryptimi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į G. M. atskirąjį skundą išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Apeliantės keliami klausimai: „lieka abejonės (kaip ir buvo), ar gali būti rengiamas statinio rekonstravimo projektas kitaip, negu numato STR)“ yra teisiškai nepagrįsti. Įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga teikti teisines konsultacijas, koks ir kaip turi būti parengtas statinio projektas. Statytojo teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas - Statybos įstatymas. Statybos įstatymo normos yra aiškiai apibrėžtos, o pareiga pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius įtvirtinta įsiteisėjusiame teismo sprendime, kurio pagrindu išduotus vykdomuosius raštus vykdo pareiškėjas antstolis S. V. Skolininkų parengtas ir trečiajam asmeniui B. M. (jo teisių perėmėjai R. A.) teiktas „gyvenamojo namo dalies atstatymo aprašas“ iš viso neegzistuoja, o griovimo aprašas skirtas neypatingam statiniui griauti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotos neginčytinos faktinės aplinkybės, kad atsakovai privalo pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, todėl neturėtų kilti klausimas, koks turi būti rengiamas statinio projektas. Apeliantės pateikti klausimai, „ar vykdant teismo sprendimus skolininkė G. M. turi gauti namo bendraturtės R. A. sutikimą vykdyti sprendime nurodytus darbus, <...> ar vykdant teismo sprendimą savo jėgomis G. M. turi parengti statinio (namo rekonstrukcijos) projektą, <...> jei turi parengti, tai kokį konkrečiai“ neatitinka įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengia aiškinimo ribas. Kauno apygardos teismas 2016-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-704-230/2016 patvirtino, kad „būtent atsakovai G. M. ir Š. M. yra tie subjektai, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-704-230/2016 turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to, kad antstolis S. V. grąžino vykdomuosius raštus Inspekcijai kaip neva jos veiksmais padarytus neįmanomais vykdyti, o tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad Inspekcija neturi objektyvių galimybių pasinaudoti suteikta teise, nedaro Teismo sprendimo įvykdymo neįmanomu. Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, o viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas - veikti taip, kaip nėra leidžiama. Teismas, nustatydamas išieškotojai teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, netyrė ir nevertino, ar išieškotoja turės realią galimybę pasinaudoti suteikta teise. Vien dėl to, kad teismo sprendimu Inspekcijai suteikta teisė pašalinti už skolininkus savavališkos rekonstrukcijos padarinius, o ta teise objektyviai negali pasinaudoti, Inspekcija neturi būti tapatina su skolininkais, kurie privalo prisiimti atsakomybę už padarytą priešingą teisei veiką (savavališką rekonstrukciją). Inspekcija negali atlikti už skolininkus numatytų statybos darbų, todėl nepaisant to, kad teismo sprendimu suteikta teisė atlikti už skolininkus numatytus veiksmus, juos gali atlikti išimtinai skolininkai ir jiems nevykdant teismo sprendimo, turi būti skiriamos sankcijos, numatytos CPK 771 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Taip pat teismas įvertino, kad teismai identiškose bylose (nesant galimybės taikyti įsiteisėjusiuose sprendimuose nurodytų pasekmių (Inspekcijai neturint objektyvių galimybių pasinaudoti teismo suteikta teise)), taiko CPK 771 straipsnio 5 dalį ir skolininkams už teismo sprendimo neįvykdymą skiria baudas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1905-560/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1784-987/2016, 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-392-728/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1086-450/2016 ir kt.) 2014-01-30 teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-289-470/2014 atmetė Inspekcijos prašymą dėl teismo sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarkos pakeitimo. Kauno apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-806-661/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1318-560/2015 patvirtina, kad teismai laikosi priešingos pozicijos negu, kad Kauno apygardos teismas 2014-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-940-259/2014. Vilniaus apygardos teismo 2015-09-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-806-661/2015 buvo išnagrinėta identiška situacija. Teismas ieškovo Inspekcijos prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-701-723/2012 tenkino bei pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-701-723/2012 vykdymo tvarką: panaikino sprendimo nuostatą „Nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytų terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Įspėjo atsakovą, kad neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą jam galės būti skiriamos baudos ir konstatavo „Taigi iš minėto sprendimo ir nutarties turinio ir išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs 2012-04-12 teismo sprendimo vykdymo aplinkybes bei siekdamas užtikrinti jo realų įvykdymą, 2015-02-17 nutartimi nepakeitė šio sprendimo esmės - atsakovui liko teismo sprendimu nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius ir tik nevykdant sprendimo buvo nustatyta kitokia jo vykdymo tvarka. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2015-09-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-806-661/2015 įvertino itin reikšmingas faktines aplinkybes, kad savavališkos rekonstrukcijos padarinius (nugriauti priestatą) gali išimtinai skolininkas, todėl ir buvo pakeista vykdymo tvarka
Atsiliepimas
Atsiliepime į G. M. atskirąjį skundą R. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nori ir siekia savo jėgomis įvykdyti teismo sprendimą, bet vis dėlto atskirajame skunde teigia, kad yra suteikta teisė Inspekcijai šalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Š. ir G. M. save įvardina silpnesne šalimi dėl sugebėjimų ir galimybių organizuoti statybos darbus, o Inspekcija, anot jų, yra kompetentingesnė organizuoti tokius veiksmus. Nelikus jokių kitų argumentų siekiant išvengti vykdymo pareigos, skolininkai vis tiek vengia, vis labiau apsunkina sprendimų vykdymą (2011-07-15 ir 2011-10-07). Skolininkai vengia įvykdydami vykdomuosius dokumentus, deklaruodami tiek antstoliui S. V., tiek visuose teismo posėdžiuose, jog yra nustatytas fakultatyvus sprendimų vykdymas, t. y. suteikta teisė Inspekcijai. G. M. argumentuoja skundžiamą nutartį taip, kad suteikta teisė atlikti vykdomuosius darbus Inspekcijai nurodydama Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį civ. b. 2-289-470/2014, kurioje teismas atmetė Inspekcijos prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau Kauno apygardos teismas nutartyje 2014-04-15 civ. b. 2S-940-259/2014 iš pirmos instancijos teismo nutarties 2014-01-30 pašalino motyvą rezoliucinėje sprendimo dalyje, kad „iš statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės normų analizės matyti, kad nei vienas teisės aktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinti nelegalios statybos padarinius, atlikti statinio rekonstrukciją". Inspekcijai įstatymu suteikta teisė atlikti griovimo darbus ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme netgi dėl griovimo darbų suteikta tik teisė, o ne pareiga. Taigi, Inspekcijai suteikta tik teisė atlikti griovimo darbus, o ne rekonstrukcijos darbus. Skunde teigiama, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-05-18 nutartimi civ. b. Nr. 2-2607-179/2015 nurodė, kad yra Inspekcijos turimos teismo sprendimų vykdymo galimybės. Toks skundo argumentas vertintinas, kaip skolininkų vengimas vykdyti įsiteisėjusius priimtus teismo sprendimus ir savo pareigų perkėlimas kitam asmeniui Inspekcijai. Pareiga įvykdyti sprendimą nustatyta Š. M. ir G. M., o Inspekcijai numatyta tik teisė. G. M. klaidina teismą nukreipdama į nutartį 2015-09-17 civ. b. Nr. 2S-1711-601/2015, kurioje užsimenama, kad vykdomuose teismo sprendimuose nurodyti darbai negali būti laikomi kaip rekonstrukcijos darbais. Bet atkreiptinas dėmesys, kad rekonstrukcijos darbai nenurodyti sprendimo rezoliucinėje dalyje nutartyje 2015-09-17, tai darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas užsiminė kaip viziją apie sprendimo vykdymą procese. Be to šioje byloje buvo sprendžiami kiti klausimai, kaip antstolio veiksmai. Teismo įvykdymo darbams reikalingas projektas, o ne atstatymo darbų aprašas (aprašas - pagal Statybos įstatymą atstatymo darbams visai neegzistuoja). Be to, kad reikalingas projektas jau nurodė teismas 2011-07-15 ir 2011-10-07 civ. byloje Nr.2-391-59/2011. Darbų vykdymo aprašai, kuriuos rengia skolininkai neapima neužtikrina esamos gyvenamojo namo būklės, atsižvelgiant į laikančių konstrukcijų pokyčius atliktus statant savavališkai priestatą, bei atstatymo sutvirtinimo, stabilumo reikalavimus. Vilkinti vykdymo procesą įtakoja ir ta aplinkybė, kad ginčo skolininkai niekada negyveno ir dabar negyvena, jų gyvenimo kokybė nenukenčia, tai nėra jų vienintelis turimas būstas. Todėl darytina išvada, jog nenoras likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius nėra įtakojimas siekio išsaugoti jų turimą vienintelę saugią gyvenamąją patalpą. O B. M. (mirusio) ir jo sutuoktinės 0. M. yra nuolatinė, pastovi gyvenamoji vieta, kitur išsikelti nėra jokios galimybės.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas antstolis S. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutartį ir bylą grąžinti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nutartis yra nemotyvuota ir formali, jos turinyje neatskleista problemos esmė, neanalizuoti ir neišnagrinėti antstolio iškelti klausimai, apsiribota pirminės nutarties turinio perrašymu ir teorinėmis prielaidomis, nenurodyti ir nepaaiškinti argumentai, dėl kurių teismas prašymą tenkino iš dalies. Tai leidžia teigti, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, surašyta nesilaikant Teisėjų tarybos 2016-05- 27 nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ reikalavimų, kurie numato, kad teismo sprendimas turi būti įtikinamas, skaidrus, aiškus, nuoseklus, motyvuotas ir suprantamas, ko pastaruoju atveju pasigedome. Teismas neišaiškino kokius konkrečiai veiksmus gali atlikti antstolis vykdymo eigoje, kad kuo greičiau ir realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas, kuomet išieškotojas atsisako taikyti sprendime numatytas sprendimo nevykdymo pasekmes. Nesant teismo išaiškinimo susidaro paradoksali situacija: teismo sprendimas galioja pilnoje apimtyje, tačiau jo nevykdo nei skolininkas, nei išieškotojas, o įstatyme įtvirtinta specialioji teisės norma antstoliui nesuteikia teisės atlikti priverstinio vykdymo veiksmų prieš išieškotojo valią. Neatsižvelgdamas į tai, teismas vis tiek antstolį įpareigoja atlikti vykdymo veiksmus, be motyvų atsisakydamas paaiškinti, kokius konkrečiai veiksmus antstolis gali atlikti. Vykdytose vykdomosiose bylose išieškotojas atsisakė taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes, todėl savo veiksmais padarė sprendimo įvykdymą priverstine tvarka neįmanomu. Bet kokie antstolio veiksmai, jeigu jie būtų atlikti ne pagal specialiosios teisės normos taisykles (šiuo atveju CPK 771 str. 2 d.) būtų pažeidę intra viręs (neviršijant suteiktų įgaliojimų) principą. Teismas neišaiškino kokias sankcijas, numatytas vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktais, šiose vykdomosiose bylose galima taikyti skolininkams už teismo sprendimo nevykdymą, kuomet skolininkai teismo sprendimo įvykdymui priverstine tvarka jokių trukdžių nedaro, o išieškotojas atsisako teismo sprendime numatyto priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Vykdymo eigoje skolininkai nesudaro kliūčių nei priverstiniam sprendimo vykdymui, nei objekto kontrolei, todėl už šiuos veiksmus nėra teisinio pagrindo reikalauti skolininkų atsakomybės. Šių vykdomųjų bylų vykdymo eigoje skolininkui neatliko tokių veiksmų, dėl kurių jiems būtų galima inicijuoti procesinių sankcijų taikymą. Dėl sprendimo nevykdymo skolininkams taip pat nėra galimybės skirti nuobaudas, kadangi CPK 771 str. 5 d. numatyta bauda gali būti skiriama skolininkui, jeigu tik jis gali atlikti veiksmus, numatytus teismo sprendime, o Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1263-470/2014 pasisakė, kad vadovaujantis šia norma skolininkui bauda negali būti skiriama, kadangi teismo sprendime numatytus veiksmus gali atlikti ir ne skolininkas. Kauno apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S- 2055-480/2014 šią Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas neišnagrinėjęs teisinės situacijos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo santykio su norminiais aktais, suteikė viršenybę bendriesiems norminiams aktams, ignoruodamas individualų teisės aktą - teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012, kurioje išieškotojui imperatyviai buvo suteikta teisė vietoje skolininko atlikti veiksmus. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad Inspekcija nėra kompetentinga atlikti rekonstrukcijos darbus, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad individuliu teisės aktu - teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012, Inspekcijai buvo suteikta teisė atlikti šiuos darbus, o kituose norminiuose aktuose Inspekcijai nėra jokių draudimų šiuos veiksmus atlikti. Šiuo klausimu civilinėse bylose Nr. 2-1716-179/2012, Nr. 2-1263-470/2014, Nr. 2-189-470/2014, Nr. 2-2607-179/2015, Kauno apygardos teismo 2015-09-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1711-601/2015 yra pasisakyta, kad išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę šiuos veiksmus atlikti. Kauno apygardos teismas 2015-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1711-601/2015 pasisakė, kad šiuo atveju aktualus statinio griovimo, o ne su statinio statyba ar rekonstravimu susiję aspektai, kad atsakovams nevykdant teismo sprendimo, nurodytus veiksmus turi teisę atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kadangi yra prieštaravimai tarp įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurie prieštarauja vienas kitam, o įsiteisėjęs teismo sprendimas paneigia antstolio vykdomo vykdomojo dokumento turinį, būtina gauti teismo motyvuotą išaiškinimą kaip turėtu būti vykdomas vykdomasis dokumentas. Skundžiamoje nutartyje teismas palaiko išieškotojo nuomonę ir netiesiogiai pripažįsta, kad pirminis teismo sprendimas, kuris yra vykdomas, yra ydingas. Manytina, kad ydingas teismo sprendimas turėtu būti keičiamas. Tačiau inicijuoti teismo sprendimo, kuris yra vykdomojo dokumento pagrindas, pakeitimą privalėtu tos šalys, kurios buvo šalimis priimant šį teismo sprendimą, kadangi iš esmės tai yra pirminės civilinės bylos atnaujinimas ir naujo sprendimo toje, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, priėmimas. Šioje byloje būtent išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija mano, kad vykdomas teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, tačiau nesuformuluoja jokių konkrečių pageidavimų, kuriuos teismas galėtų patenkinti, o kitas išieškotojas nesutinka su įsiteisėjusios teismo sprendimo pakeitimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į antstolio S. V. atskirąjį skundą išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įpareigojo antstolį tęsti vykdymo veiksmus, tačiau niekaip nepasisakė kokius veiksmus gali atlikti antstolis, kad kuo greičiau ir realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas. <...> vykdytose vykdomosiose bylose išieškotojas atsisakė taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes, todėl savo veiksmais padarė sprendimo įvykdymą priverstine tvarka neįmanomu. Antstolio atskirajame skunde keliami klausimai jau yra išspręsti Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-704-230/2016. Ši nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl to, kad antstolis S. V. grąžino vykdomuosius raštus Inspekcijai kaip neva jos veiksmais padarytus neįmanomais vykdyti, o tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad Inspekcija neturi objektyvių galimybių pasinaudoti suteikta teise, nedaro Teismo sprendimo įvykdymo neįmanomu. Teismas patvirtino, kad būtent atsakovai G. M. ir Š. M. yra tie subjektai, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi įsiteisėjusiame teismo sprendime (papildomame sprendime) aiškiai nurodyta, kad įpareigojimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, pašalinant savavališkos statybos padarinius nustatytas atsakovams, ir tik atsakovams patiems jo neįvykdžius, Inspekcijai suteikta teisė, bet ne pareiga, vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, esant galimybei, pačiai įvykdyti minėtą sprendimą. Šiuo atskiruoju skundu antstolis S. V. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-704- 230/2016 ir ginčija aplinkybes, konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Antstolio argumentas, kad buvo būtina gauti teismo išaiškinimą dėl tolimesnės vykdymo eigos, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas ir, kad jam neaišku, kokius konkrečius veiksmus toliau atlikti, nepažeidžiant intra viręs (neviršijant suteiktų įgaliojimų) principo akivaizdžiai prieštarauja skundžiamos teismo nutarties turiniui. Teismas labai aiškiai, konkrečiai ir motyvuotai išaiškino vykdymo tvarką. Pagal išaiškintą vykdymo tvarką sankcijos skolininkams būtų skiriamos ne todėl, kad jie daro ar nedaro kliūtis teismo sprendimų įvykdymui, bet todėl, kad jie nevykdo įsiteisėjusio ir privalomo teismo sprendimo. Teismo 2011-07-15 sprendimą ir 2011-10-07 papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 391-59/2011 gali įvykdyti išimtinai skolininkai, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 771 straipsnio 5 ir 6 dalis. Teismas įvertino, kad teismai identiškose bylose (nesant galimybės taikyti įsiteisėjusiuose sprendimuose nurodytų pasekmių (Inspekcijai neturint objektyvių galimybių pasinaudoti teismo suteikta teise), taiko CPK 771 straipsnio 5 dalį ir skolininkams už teismo sprendimo neįvykdymą skiria baudas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1905-560/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1784-987/2016, 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-392-728/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1086-450/2016 ir kt.). Antstolis dėl baudos iniciavimo CPK 771 straipsnio 5 ir 6 dalių nustatyta tvarka nesikreipia į teismą vien todėl, kad skolininkai „nedaro jokių kliūčių“ įvykdymui, pamiršdamas esminį dalyką - skolininkams skiriamos sankcijos ne už kliūčių nedarymą, o už pareigos, numatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime, nevykdymą. Kauno apygardos teismas 2014-04-15 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-940-259/2014, kuria nutarė teismo 2014-01-30 nutartį palikti nepakeistą. Pašalino iš Teismo 2014-01-30 nutarties motyvuojamosios dalies motyvą „iš statybos teisnius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, jog nė vienas teisės aktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos imperatyviai neuždraudžia šalinti nelegalios statybos padarinius, atlikti pastato rekonstrukciją“. Antstolio argumentas, kad teismas, skundžiamoje nutartyje neišnagrinėjęs teisinės situacijos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo santykio su norminiais aktais, suteikė viršenybę bendriesiems norminiams aktams, ignoruodamas individualų teisės aktą - teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012, kurioje išieškotojui imperatyviai buvo suteikta teisė vietoje skolininko atlikti veiksmus yra visiškai nepagrįstas. Nesuprantama antstolio pozicija, kaip gali būti „imperatyviai suteikta teisė“, antstolis tokiu savo klaidingu argumentu išieškotoją (kreditorių), kurio naudai priimtas teismo sprendimas, tartum sutapatina su skolininkais, kurie padarė priešingą teisei veiką (savavališką statybą) ir kurios padarinius jie privalo pašalinti. Antstolis, kurio pareiga ir svarbiausia funkcija yra vykdyti vykdomuosius dokumentus, šiuo atskiruoju skundu netgi kelia klausimus apie tai, kokiems statybos darbams priskiriami vykdomajame rašte nurodyti darbai: rekonstrukcijai ar kitai statybos darbų rūšiai, nors vykdomajame rašte aiškiai nurodyta: savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į antstolio S. V. atskirąjį skundą R. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiktina su apelianto antstolio S. V. argumentu „Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darosi nesuprantama, kodėl skundžiamojoje nutartyje teismas pasisako, kad išieškotojas neturi teisės atlikti veiksmų, kuriems jam teisę suteikė teismas išnagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1716-179/2012; teismas, skundžiamoje nutartyje neišnagrinėjęs teisinės situacijos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo santykio su norminiai aktais, suteikė viršenybę bendriesiems norminiams aktams, ignoruodamas individualų teisės aktą - teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012, kurioje išieškotojui imperatyviai buvo suteikta teisė vietoje skolininko atlikti veiksmus“. Toks antstolio argumentas pateisina skolininkus ir skolininkams Š. ir G. M. suteikia laisvę. Skolininkai net nesistengė savo gera valia atlikti jiems priskirtos pareigos ir tiesiog tyčia siekė vilkinti įvykdyti teismo sprendimą. Teismui priėmus sprendimą 2011-07-15 ir 2011-10-07 Š. ir G. M. savo gera valia nesiruošė vykdyti jiems teismo sprendimu paskirtos vykdymo pareigos, nes jau ketvirtą kartą siekė įteisinti savavališką rekonstrukciją, vėl iš naujo inicijuodami 2011-08-11 naują ieškinį dėl savavališkos rekonstrukcijos leidimo be B. M. sutikimo civ. b. Nr. 2-394-470/2011, 2-124-470/2012. Taip pat skolininkai 2012 balandžio mėn. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydami atidėti teismo 2011-07-15 ir 2011-10-07 sprendimo vykdymą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-05-16 nutartimi civ. b. Nr.2-1716-179/2012 skolininkų prašymą dėl sprendimo atidėjimo atmetė. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-05-08 nutartimi Š. ir G. M. ieškinį civ. b. Nr.2-124- 470/2012 netenkino ir tada skolininkai apskundė antstolio S. V. procesinius veiksmus dviem skundais 2012-10-05 ir 2012-10-15. Faktinės aplinkybės nurodo skolininkų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, proceso vilkinimą, kaip piktybišką teismo sprendimų nevykdymą, siekį įteisinti savavališką rekonstrukciją. Antstolis klaidina teismą savo argumentus nukreipdamas į nutartį, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutartyje civ. b. Nr.2-289-470/2014 suteikta teisė atlikti vykdomuosius darbus Inspekcijai. Tačiau Kauno apygardos teismas nutartyje 2014-04-15 civ. b. Nr. 2S-940-259/2014 iš Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties 2014-01-30 civ. b. Nr. 2-289-470/2014 pašalino motyvą rezoliucinėje sprendimo dalyje „iš statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės normų matyti, kad nei vienas teisės aktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinti nelegalios statybos padarinius, atlikti statinio rekonstrukciją“. Inspekcijai suteikta tik teisė atlikti griovimo darbus, o ne rekonstrukcijos darbus. Inspekcija rekonstrukcijos darbams neturi nei teisės, nei pareigos atlikti. Antstolis klaidina teismą nukreipdamas į nutartį 2015-09-17 civ. b. Nr. 2S-1711-601/2015, kurioje užsimenama apie tai, kad teismo priimtuose sprendimuose (2011-07-15 ir 2011-10-07) nurodyti darbai negali būti laikomi kaip rekonstrukcijos darbais. Bet atkreiptinas dėmesys, kad rekonstrukcijos darbai nenurodyti Kauno apygardos teismo 2015-09-17 sprendimo rezoliucinėje dalyje. Darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas, gal būt, užsiminė, kaip viziją apie sprendimo vykdymą procese. Be to antstolis aiškiai supranta, kad šioje byloje buvo sprendžiami visai kiti klausimai, kai antstolio veiksmai. Jau pati Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 ir 2011-10-07 nutarties rezoliucinė dalis nurodo, kad yra rekonstrukcija ir, kad reikia paruošti projektą. Nesuprantamas antstolio argumentas, kad vykdymo eigoje skolininkai nesudaro kliūčių nei priverstiniam sprendimo vykdymui nei objekto kontrolei, todėl už šiuos veiksmus nėra teisinio pagrindo reikalauti skolininkų atsakomybės. Nesuprantama kodėl antstolis prieštarauja jau išspręstai Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutarčiai civ. b. Nr. 2S-704-230/2016. Šia nutartimi Kauno apygardos teismas pasisakė, kad būtent atsakovai G. ir Š. M. yra tie subjektai, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl antstolio neveikimo nukenčia ne tik Inspekcijos kaip išieškotojos teisėti interesai ir lūkesčiai, bet ir suinteresuoto asmens B. M. (dabar mirusiojo), jo sutuoktinės O. M., kuriai tenka gyventi avarinės būklės požymius turinčiame name ir teisių paveldėtojos R. A. interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio S. V. prašymas išaiškinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarką tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos bei vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-07-15 sprendimu ir 2011-10-07 papildomu sprendimu įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini); atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę; šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius – suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų Š. M. ir G. M. patirtas išlaidas. Kauno apygardos teismo 2012-02-09 nutartimi šie sprendimai palikti nepakeisti. Įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu 2012-04-20 buvo išduoti vykdomieji raštai, kurie pateikti vykdyti antstolio S. V. kontorai. Antstolis, vadovaudamasis CPK 589 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pirmosios instancijos teismas 2016-09-27 nutartimi antstolio prašymą tenkino iš dalies.
Dėl skolininkės G. M. atskirojo skundo.
Apeliantė nurodo, kad teismas neatsakė ar vykdant teismo sprendime nurodytus darbus būtina gauti bendraturtės R. A. raštišką sutikimą, taip pat teismas neišaiškino dėl projekto (kokio konkrečiai) rengimo arba nerengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2207). Be to, civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007).
Nagrinėjamu atveju, teismas 2011-10-07 papildomu sprendimu įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą, atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę; šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų Š. M. ir G. M. patirtas išlaidas.
Nei Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime, nei 2011-10-07 papildomame sprendime nebuvo keliami klausimai dėl ginčo objekto bendraturčio sutikimo reikalingumo teismo nustatytiems įpareigojimams įvykdyti kaip ir nebuvo keliamas klausimas dėl projekto rūšies darbams atlikti. Sprendimu buvo nustatyti įpareigojimai statytojams atsakovams Š. M. ir G. M.. Statytojo teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas - Statybos įstatymas, kurio 20 straipsnyje yra nustatyta koks statybos projektas rengiamas atliekant tam tikrus statybos darbus. Statybos įstatymo normos yra aiškiai apibrėžtos, o pareiga pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius įtvirtinta įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės (skolininkės) G. M. pateikti klausimai išeina už CPK 589 straipsnyje reguliuojamų teisinių santykių ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikiami konsultacinio pobūdžio klausimai akivaizdžiai prieštarauja sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai, kadangi įstatymai nenumato pagrindo teismui teikti konsultacijas.
Laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad teismas skundžiamoje nutartyje pripažino pagrįsta tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės teiginius.
Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas antstolio pareiškimą, atsižvelgė ne tik į inspekcijos argumentus, bet ir į teismų praktiką kai panašiose bylose yra keičiama sprendimo vykdymo tvarka, konstatuojant, kad tokiu būdu nėra keičiamas teismo sprendimas, o atsižvelgiama į realiai susiklosčiusią situaciją, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negali realiai realizuoti jai suteiktos teisės (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-806-661/2015, 2S-1318-560/2015, 2S-1086-450/2016). Taip pat atsižvelgė į Statybos įstatymo nuostatas. Išklausė byloje dalyvaujančių asmenų teiktus paaiškinimus. Todėl tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas atsižvelgė tik į vienos šalies nuomonę.
Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paneigė galiojančiuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose suformuotas teisės taikymo šiame nagrinėjamame teismo sprendimų vykdymo procese taisykles, kuriuose yra patvirtinta, kad galioja vykdomuose teismų sprendimuose nustatyta Inspekcijai teisė šalinti savavališkos statybos padarinius skolininkų lėšomis (Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-289-170/2014; Kauno apygardos teismo 2014-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-940-259/2014; Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1263-470/2014; Kauno apygardos teismo 2014-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2055-480/2014; Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-18nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2607-179/2015; Kauno apygardos teismo 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1711-601/2015). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Pažymėjo, jog esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
Nors apeliantės nurodomose nutartyse ir pažymėta, kad sprendimuose nustatyta Inspekcijai teisė šalinti savavališkos statybos padarinius skolininkų lėšomis, tačiau yra ir kitokia bei naujesnė teisminė praktika, kurioje nurodoma, kad teismo sprendimo ir papildomo sprendimo vykdymas nėra neįmanomas, kadangi Inspekcijai objektyviai negalint pasinaudoti teismo sprendimu (papildomu sprendimu) suteikta teise atlikti jos kompetencijai nepriskirtų veiksmų, atsakovams G. M. ir Š. M., nors ir pasibaigus teismo nustatytam 2 mėnesių terminui, visgi išlieka pareiga vykdyti teismo įpareigojimus (sprendimą). Būtent atsakovai G. M. ir Š. M. yra tie subjektai, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius (Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-704-230/2016).
Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti apeliantės G. M. atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinės bei vykdomosios bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apeliantės atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl antstolio S. V. atskirojo skundo.
Apeliantas nurodo, kad nutartis yra nemotyvuota ir formali, jos turinyje neatskleista problemos esmė, neanalizuoti ir neišnagrinėti antstolio iškelti klausimai, apsiribota pirminės nutarties turinio perrašymu ir teorinėmis prielaidomis, nenurodyti ir nepaaiškinti argumentai, dėl kurių teismas prašymą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais.
Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismo nutartis nemotyvuota, nes esminės nagrinėjamo klausimo aplinkybės teismo nutartyje yra nurodytos, taip pat pateiktas ir jų vertinimas, pagal teismo turėtus įrodymus bei teisminę praktiką.
Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad teismas neišaiškino kokius konkrečiai veiksmus gali atlikti antstolis vykdymo eigoje, kad kuo greičiau ir realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas, kuomet išieškotojas atsisako taikyti sprendime numatytas sprendimo nevykdymo pasekme.
Vykdymo procesą reglamentuoja CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normos, kuriose laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Skundžiama nutartimi teismas aiškiai nurodė, kad antstolis toliau vykdo vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taikydamas Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikydamas, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 nurodytos sprendimų neįvykdymo pasekmės objektyviai negali būti taikomos, paskaičiuodamas skolininkams G. M. ir Š. M. teismo nustatytą terminą sprendimų įvykdymui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir kreipdamasis į teismą dėl neįvykdymo pasekmių taikymo pagal CPK 771 straipsnio 5-6 dalis (CPK 273 str. 3 d.). Kaip matyti, teismas aiškiai ir nedviprasmiškai antstoliui išaiškino kokius konkrečiai veiksmus gali atlikti antstolis vykdymo eigoje.
Apeliantas nurodo, kad teismas neišnagrinėjęs teisinės situacijos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo santykio su norminiais aktais, suteikė viršenybę bendriesiems norminiams aktams, ignoruodamas individualų teisės aktą - teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012, kurioje išieškotojui imperatyviai buvo suteikta teisė vietoje skolininko atlikti veiksmus. Tačiau apeliacinė instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
Teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 atsakovams nevykdant teismo įpareigojimų Inspekcijai buvo suteikta teisė, o ne pareiga pačiai atlikti nustatytus veiksmus. Kauno apygardos teismas 2016-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-704-230/2016 taip pat pažymėjo, kad yra numatyta Inspekcijos teisė, o ne pareiga (įpareigojimas), atsakovams neįvykdžius šių teismo sprendimų per nustatytą 2 mėnesių terminą nuo jų įsiteisėjimo dienos, atlikti tuos veiksmus pačiai ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas. Taigi įsiteisėjusiame teismo sprendime (papildomame sprendime) aiškiai nurodyta, kad įpareigojimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, pašalinant savavališkos statybos padarinius nustatytas atsakovams, ir tik atsakovams patiems jo neįvykdžius, Inspekcijai suteikta teisė, bet ne pareiga, vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, esant galimybei, pačiai įvykdyti minėtą sprendimą.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Inspekcija. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau rekonstrukcijos atvejo nenumato. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad vykdomosiose bylose yra susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija, kai sprendimų vykdymo tvarka nepakeista, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negali atlikti teismų sprendimuose nurodytų darbų.
Apelianto teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad Inspekcija nėra kompetentinga atlikti rekonstrukcijos darbus, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartyse Inspekcijai buvo suteikta teisė atlikti šiuos darbus, (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1716-179/2012, Nr. 2-1263-470/2014, Nr. 2-189-470/2014, Nr. 2-2607-179/2015, Kauno apygardos teismo 2015-09-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1711-601/2015). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties ydingumo. Dėl šių argumentų plačiau pasisakyta šios nutarties 31 punkte.
Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti antstolio S. V. atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinės bei vykdomosios bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo antstolio S. V. atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų atskiruosius skundus, iš jų į valstybės biudžetą priteisiama po 7,14 Eur (14,28 Eur : 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskiruosius skundus atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš apeliantų G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir antstolio S. V. iš kiekvieno po 7,14 Eur (septynis Eur ir 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.