Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl teismo sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo suinteresuotiems asmenims: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. M., Š. M., R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis S. V. vykdo keturias vykdomąsias bylas, kuriose išieškotojai yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija ir R. A. (po tėvo B. M. mirties), o skolininkai – G. M. ir Š. M. (prie bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0127/12/01548, Nr. 0127/12/01547, Nr. 0127/12/02252, Nr. 0127/12/02253). Šios vykdomosios bylos užvestos vykdomųjų raštų, išduotų Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 pagrindu. 2011-07-15 teismo sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, t. y. atsakovams teismo įpareigojimo neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, suteikti teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti nurodytus veiksmus.

Antstolis prašo teismą išaiškinti, ar šiuo metu dar galioja teismo sprendimo dalis, kuria išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai suteikta teisė vietoj skolininkų atlikti savavališkos statybos likvidavimo veiksmus – nugriauti savavališkai pastatytą statinį; kokius konkrečius veiksmus turi atlikti antstolis, kad kuo greičiau ir realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas, kuomet išieškotojas atsisako taikyti sprendime numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes; prašo išaiškinti, kokias sankcijas, numatytas procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiose vykdomosiose bylose galima taikyti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, kuomet skolininkai teismo sprendimo įvykdymui priverstine tvarka jokių trukdžių nedaro, o išieškotojas atsisako teismo sprendime numatyto priverstinio teismo sprendimo vykdymo; prašo išaiškinti, ar antstolis gali atlikti veiksmus, kurie pažeistų intra vires principą, tačiau padėtų įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat antstolis prašė atsakyti ir į skolininkės G. M. klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo, t. y., ar vykdant teismo sprendimą skolininkė G. M. turi gauti namo bendraturtės R. A. sutikimą vykdyti sprendime nurodytus darbus, kas neišvengiamai liestų bendraturtės namo dalies konstrukcijas, ar vykdant teismo sprendimą savo jėgomis G. M. turi parengti statinio (namo rekonstrukcijos) projektą, kaip kad mano Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dalyvaujanti vykdymo procese, ir namo bendraturtė, jei turi parengti, tai kokį konkrečiai, nes Statybos įstatymas numato keletą statinio projekto rūšių, ir kokiu teisiniu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio prašymas išaiškinti teismų sprendimų vykdymą tenkintinas iš dalies.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, palaikydama poziciją, kad realiai negali pasinaudoti teismų sprendimuose nurodyta teise, kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimų rezoliucinių dalių nuostatą, suteikiančią teisę inspekcijai atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-01-30 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-289-470/2014, kuria pareiškėjos prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, pašalindamas iš 2014-01-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties motyvą: ,,iš statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, kad nei vienas teisės aktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinti nelegalios statybos padarinius, atlikti statinio rekonstrukciją“ ir nurodydamas, kad tokio prašymo patenkinimas reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą. Skolininkams neįvykdžius teismo sprendimų, antstolis vykdomosiose bylose surašė aktus dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo, ir išieškotojas B. Makštutis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo G. M. ir Š. M. pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau bauda skirta nebuvo. Kaip matyti, Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-07-03 nutartimi prašymą skirti baudą G. M. ir Š. M. atmetė, konstatuodamas, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik patys skolininkai, sprendimų vykdymo tvarka nėra pakeista, skolininkai ėmėsi aktyvių veiksmų sprendimams įvykdyti, todėl nėra pagrindo jiems skirti baudą. Ši nutartis 2014-10-28 Kauno apygardos teismo nutartimi taip pat palikta nepakeista. 2015-09-17 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1711/2015 nurodyta, kad teismo sprendimuose nurodyti darbai negali būti vertinami kaip rekonstrukcijos darbai, kad skolininkams G. M. ir Š. M. neįvykdžius teismo sprendimų, nurodytus veiksmus turi teisę atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. 2016-03-30 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-704-230/2016 nurodyta, kad, būtent, G. M. ir Š. M. yra tie subjektai, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius, nors ir yra pasibaigęs dviejų mėnesių terminas, kad viešojo administravimo subjektų įgalinimų negalima aiškinti plečiamai.

Atsižvelgtina ir į tai, kad yra teismų praktika, kai panašiose bylose yra keičiama sprendimo vykdymo tvarka, konstatuojant, kad tokiu būdu nėra keičiamas teismo sprendimas, o atsižvelgiama į realiai susiklosčiusią situaciją, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negali realiai realizuoti jai suteiktos teisės (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-806-661/2015, 2S-1318-560/2015, 2S-1086-450/2016).

Paanalizuotini išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentai, kad teismo įpareigojimų negali įvykdyti, nes to nenumato įstatymas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis Inspekcijai perimti ir įgyvendinti statytojo teisę tik savavališkai pastatytų statinių griovimo atveju, tačiau Inspekcija neturi teisės įgyvendinti statytojo teisės savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo atveju. Nuo 2014-01-01 įsigaliojus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimams, įstatymo 23 straipsnyje aiškiai apibrėžtos Inspekcijos teisės, viena jų - organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra (23 straipsnio 16 punktas). Jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo - kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas Statybos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą (t. y. įpareigojimą statinį nugriauti), jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalį (galioja nuo 2014-01-01) griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (iki 2014-01-01 buvo ,,išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas“).

Pagal STR 1.01.08:2002 10 p. statinio dalių nugriovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Taigi, šiuo atveju teismas įpareigojo nugriauti ne visą statinį, o tik jo dalį – priestatą, todėl griovimas teismo sprendime negali būti suprantamas kaip statinio griovimas Statybos įstatymo kontekste.

Sutiktina su išieškotojos atstovės nuomone, kad šiuo atveju, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį sprendime nurodyti darbai atitinka statinio rekonstravimą, kuris apima tam tikrų pastato dalių išardymą, nugriautos (iki rekonstrukcijos buvusios) namo dalies atstatymą, laikančių namo konstrukcijų atstatymą ir sutvirtinimą, statybvietės sutvarkymą. Paminėtų darbų organizavimas nepriklauso Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą praktiką, jog savavališkos statybos padariniams pašalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (LAT 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 3K-3-616/2012). 2007-04-24 skolininkams yra surašytas savavališkos statybos aktas. Taigi, savavališkos statybos padariniams pašalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu, t. y. galioja Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014-01-01.

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 771 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant pirmiau nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis, todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-494-701/2015). Susidarius tokiai situacijai, kai išieškotojas objektyviai negali pasinaudoti jam teismo sprendime numatyta teise nugriauti statinį ir atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, pareiga išlieka skolininkams G. M. bei Š. M.. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Byloje Nr. 3K-3-315-469/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, antstolis turi veikti vadovaudamasis vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių antstolio veiklos principų: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos taisyklės tam tikram tikslui pasiekti yra įtvirtintos kaip optimalios įprastais, dažniausiai pasitaikančiais atvejais, numatytais įstatymo leidėjo. Tais atvejais, kai yra įstatymo leidėjo nereglamentuota situacija, ji sprendžiama taikant įstatymo ar teisės analogiją.

Kaip pasisakyta aukščiau, minėtose vykdomosiose bylose yra susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija, kai sprendimų vykdymo tvarka nepakeista, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negali atlikti teismų sprendimuose nurodytų darbų, o antstolis, kai skolininkai teismo sprendimo įvykdymui priverstine tvarka jokių trukdžių nedaro, o išieškotojas atsisako teismo sprendime numatyto priverstinio teismo sprendimo vykdymo, nežino, kokias sankcijas, numatytas procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose, šiose vykdomosiose bylose galima taikyti skolininkams už teismo sprendimo nevykdymą.

Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Atsižvelgiant į šią išskirtinę teisinę situaciją vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/01548, Nr. 0127/12/01547, Nr. 0127/12/02252, Nr. 0127/12/02253, esančias antstolio S. V. žinioje, nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismo sprendimų vykdymo privalomumą kaip esminę teisingumo vykdymo prielaidą, išaiškintina:

Susidarius tokiai situacijai, kai išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija objektyviai negali pasinaudoti jai teismo sprendimuose numatyta teise nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, skolininkai G. M. ir Š. M. vykdomųjų raštų, išduotų Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011, privalo ir gali atlikti šiuos veiksmus: savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį Dainavos g. 16, Alytuje, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę.Antstolis toliau vykdo vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/01548, Nr. 0127/12/01547, Nr. 0127/12/02252, Nr. 0127/12/02253, taikydamas Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikydamas, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 nurodytos sprendimų neįvykdymo pasekmės objektyviai negali būti taikomos, paskaičiuodamas skolininkams G. M. ir Š. M. teismo nustatytą terminą sprendimų įvykdymui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir kreipdamasis į teismą dėl neįvykdymo pasekmių taikymo pagal CPK 771 straipsnio 5-6 dalis (CPK 273 str. 3 d.). Skolininkai G. M. ir Š. M., atlikdami Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 papildomame sprendime nurodytus darbus, vadovaujasi galiojančiais įstatymais.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349, yra biudžetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją vykdanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo numatytą teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamame vykdymo procese Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra išieškotoja, kurios procesinės teisės ir pareigos reglamentuotos Civilinio proceso kodekso 639 – 640 straipsniuose.

Antstolio pateikti klausimai, ar vykdant teismo sprendimus skolininkė G. M. turi gauti namo bendraturtės R. A. sutikimą vykdyti sprendime nurodytus darbus, kas neišvengiamai liestų bendraturtės namo dalies konstrukcijas, ar vykdant teismo sprendimą savo jėgomis G. M. turi parengti statinio (namo rekonstrukcijos) projektą, kaip kad mano Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dalyvaujanti vykdymo procese, ir namo bendraturtė, jei turi parengti, tai kokį konkrečiai, nes Statybos įstatymas numato keletą statinio projekto rūšių, ir kokiu teisiniu pagrindu – išeina už CPK 589 straipsnyje reguliuojamų teisinių santykių ribų. Kaip išaiškinta aukščiau, valstybinę statybos priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o statybos santykius reglamentuoja tam tikros specialiosios ir bendrosios teisės normos, kurių skolininkams privalu laikytis, atliekant sprendimuose nurodytus darbus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 589 straipsniu,

nutaria:

antstolio S. V. prašymą išaiškinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15

sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarką tenkinti iš dalies.

Atsižvelgiant į išskirtinę teisinę situaciją vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/01548, Nr. 0127/12/01547, Nr. 0127/12/02252, Nr. 0127/12/02253, esančiose antstolio S. V. žinioje, nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismo sprendimų vykdymo privalomumą kaip esminę teisingumo vykdymo prielaidą, išaiškinti:

Susidarius tokiai situacijai, kai išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija objektyviai negali pasinaudoti jai teismo sprendimuose numatyta teise nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, skolininkai G. M. ir Š. M. vykdomųjų raštų, išduotų Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo ir 2011-10-07 papildomo sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 privalo ir gali atlikti šiuos veiksmus: savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę.Antstolis toliau vykdo vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0127/12/01548,

Nr. 0127/12/01547, Nr. 0127/12/02252, Nr. 0127/12/02253, taikydamas Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikydamas, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 nurodytos sprendimų neįvykdymo pasekmės objektyviai negali būti taikomos, paskaičiuodamas skolininkams G. M. ir Š. M. teismo nustatytą terminą sprendimų įvykdymui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir kreipdamasis į teismą dėl neįvykdymo pasekmių taikymo pagal CPK 771 straipsnio 5-6 dalis (CPK 273 str. 3 d.).

Skolininkai G. M. ir Š. M., atlikdami Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime ir 2011-10-07 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 nurodytus darbus, vadovaujasi galiojančiais įstatymais.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349, yra biudžetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją vykdanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo numatytą teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamame vykdymo procese Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra išieškotoja, kurios procesinės teisės ir pareigos reglamentuotos Civilinio proceso kodekso 639 – 640 straipsniuose.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.