Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G., suinteresuotiems asmenims G. M., jos atstovui advokatui Juozui Šarkai, B. M., jo atstovei advokato padėjėjai Linai Jarmalavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarkos pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Alytaus rajono apylinkes teismą su ieškiniu atsakovams Š. M. ir G. M., prašydama įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę atlikti šiuos veiksmus inspekcijai, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 patenkino inspekcijos ieškinį ir įpareigojo atsakovus per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius, suteikė teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Trečiojo asmens civilinėje byloje B. M. prašymu 2011 m. spalio 7 d. teismas byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovus per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusia) šio namo dalį, paruošus projektą, atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikė teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Sprendimas ir papildomas sprendimas yra įsiteisėję, pagal juos išduoti vykdomieji raštai.

Atsakovai vengia įvykdyti vykdomuosius dokumentus, deklaruodami, jog teismo sprendime yra nustatytas fakultatyvinis sprendimo vykdymas, t. y. suteikta teisė inspekcijai, todėl atsakovai laikosi pozicijos, jog inspekcija turi atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus. Dėl vykdomųjų dokumentų delsimo įvykdyti labiausiai nukenčia suinteresuoto asmens B. M., t. y. savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio, interesai.

Inspekcija, kuri neturi jokio teisinio pagrindo atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus, laiko, jog tikslinga pakeisti teismo sprendimų vykdymo tvarką ir prašo panaikinti teismo sprendimų rezoliucinių dalių nuostatą, suteikiančią teisę inspekcijai atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas.

Pareiga įvykdyti teismo sprendimą nustatyta solidariems atsakovams G. M. ir Š. M., kurie pareigos iki šiol yra neįvykdę ir kurie pareigos negali nei išvengti, nei perkelti kitam subjektui (asmeniui). Tačiau aiškinant teismo priimtų sprendimų rezoliucines dalis yra akivaizdu tai, kad atsakovams neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų per nustatytą terminą, suteikiama teisė inspekcijai atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja ne tik nevykdo savo tiesioginių funkcijų, nesilaiko įstatymų, bet ir pažeidžia procesinės teisės normas, numatančias, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybes ir savivaldybių institucijoms ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Suinteresuotas asmuo G. M. su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime, konstatuota, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą priestatą. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius,- suteikti teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad trečiasis asmuo teismui teikė identišką su ieškove prašymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos. Esant tokiems vieningiems prašymams, teismas sprendimu įpareigojo atsakovus per du mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą namo priestatą. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius, suteikė teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Suinteresuotas asmuo G. M. vertina, kad dabar pareiškėja prašo ne pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, o iš esmės panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį.

Konfliktas su namo bendraturčiu B. M. kilo jau pastačius namo priestatą. Priestato statybai jis buvo pasirašęs susitarimą su bendraturte G. N., tačiau, pastačius priestatą, pradėjo reikalauti jį nugriauti, nes nebuvo gavę statybos leidimo. Įsigalėjus priešpriešai, iki dabar jie nesugeba suderinti su bendraturčiu veiksmų, jeigu bando savo jėgomis rengti dokumentus teismo sprendimo vykdymo procedūroms atlikti. Vykdydama prievolę nugriauti priestatą pareiškia nurodo kreipusis į architektą G. Š., kad jis parengtų teismo sprendimo vykdymui reikiamus dokumentus. Architektas parengė nugriautos namo dalies atstatymo aprašą, 2013-05-23 pateikė aprašą B. M., tačiau B. M. atsiuntė 2013-05-28 atsakymą, kuriame užprotestavo aprašą ir darbus pagal aprašą. Š. M. 2013-06-17 kreipėsi į B. M., prašydamas duoti raštišką sutikimą pradėti rengti namo rekonstrukcijos projektą, kadangi paprastesnis dokumentas- aprašas buvo atmestas. Į šį kreipimąsi jokio raštiško atsakymo negavo. Turėdami tokią situaciją, kreipėsi 2013-07-01 į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami išduoti teismo sprendimo vykdymui reikalingus dokumentus pagal savivaldybės kompetenciją. Savivaldybė išdavė 2013-09-18 Specialiųjų architektūrinių reikalavimų sąvadą namo rekonstrukcijos projektui rengti. Turint pradinius dokumentus, architektas parengė namo rekonstrukcijos projekto sprendinius, apimant ir priestato griovimą. Tam, kad būtų galima gauti iš savivaldybės leidimą namo rekonstrukcijai, būtina pateikti namo bendraturčio sutikimą. Jeigu toks sutikimas neduodamas, stabdomas tolesnis projekto rengimas. Dėl šių aplinkybių B. M. atstovei 2013-11-11 buvo išsiųsti minėto projekto sprendiniai su prašymu spręsti B. M. sutikimo namo rekonstrukcijai klausimą, kadangi jis tiesiogiai su jais nebendrauja. Jokio atsakymo iki dabar negavo. Apie susidariusią situaciją dėl projekto rengimo 2013-10-16 yra informuotas antstolis. Aplinkybės rodo, kad jai ir Š. M. gali nepavykti suderinti su B. M. procedūrinius klausimus ir išlieka reali galimybė arba net būtinybė teismo sprendime nurodytus įpareigojimus įvykdyti ne jiems, o stipresniajai šaliai – inspekcijai. Inspekcija nesiūlo, kaip galima išspręsti Statybos įstatymo 28 str. 9 d. numatytą teismo sprendimo įvykdymo būdą.

Suinteresuoto asmens Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovas G. Š. su pareiškėjos prašymu sutinka, nurodo, kad Teismas 2011 m. spalio 7 d. papildomu sprendimu byloje, savo iniciatyva, suteikė teisę Inspekcijai atlikti rekonstrukcijos darbus. Teisės aktai nesuteikia teisės inspekcijai organizuoti statinių atstatymo darbų. Inspekcijai suteikta teisė organizuoti tik statinių griovimo darbus (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju namą reikia atstatyti į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, o šių darbų inspekcija organizuoti pagal teisės aktus negali.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 patenkino Inspekcijos ieškinį ir įpareigojo G. M. ir Š. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius, suteikė teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. 2011 m. spalio 7 d. papildomu sprendimu teismas įpareigojo G. M. ir Š. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusia) šio namo dalį, paruošus projektą, atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikė teisę inspekcijai atlikti griovimo ir atstatymo veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Inspekcija kreipėsi į teismą prašydama pakeisti sprendimų vykdymo tvarką ir atleisti ją nuo pareigos atlikti nelegalios statybos griovimo kartu su pastato rekonstravimu darbus, motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos įstatyminė bazė nesuteikia inspekcijai kompetencijos vykdant neteisėtos statybos padarinių šalinimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus.

Teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo priėmimo metu savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentavo Statybos įstatymo 28 str. (2011-06-28 redakcija). Šio straipsnio 7 dalis numatė teismo teisę priimti alternatyvius sprendimus, t. y. teismas savo sprendimu galėjo įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 9 d. įtvirtino nuostatą, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Šios civilinės bylos atveju teismas nusprendė, kad pašalinti savavališkos statybos padarinius galima tik vienu būdu – nugriaunant savavališkos statybos priestatą, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Darbus atlikti teismas įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir numatė pasekmes tam atvejui, jei atsakovai prievolės neįvykytų – suteikė teisę šiuos veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovų sąskaita.

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašydama pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo vykdymo tvarką, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinumą teismo sprendimų vykdymo tvarką keisti ir tokiu būdu atleisti inspekciją nuo pareigos šalinti nelegalios statybos padarinius. Savo prašymą pareiškėja argumentavo neturėjimu kompetencijos atlikti savavališkos statybos rekonstrukcijos darbų, kadangi tokios prievolės nenumato Statybos įstatymas. Toks argumentavimas iš esmės reikštų, kad teismo sprendimas dalyje dėl inspekcijai numatytos teisės anot pareiškėjo yra neįvykdomas. Tačiau iš statybos teisnius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, kad nė vienas teisės aktas inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinant nelegalios statybos padarinius atlikti pastato rekonstrukciją. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Nors CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad visi pakeitimai vykdyme galimi tik išimtiniais atvejais, o sprendžiant šiuos klausimus taip pat yra vertinami Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtina remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, būtina nustatyti, ar pakeitus vykdymo tvarką bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti šalies interesai. Šios civilinės bylos atveju svarbu įvertinti, kad B. M. teisėti interesai pažeidžiami nepateisinamai ilgą laiką – šalių paaiškinimu ginčai dėl savavališkos statybos tarp bendraturčių vyksta nuo 2006 metų, byla dėl civilinio ginčo teisme buvo užvesta 2008 m. sausio mėnesį, o tai rodo, kad problema nėra išspręsta nepateisinamai ilgai ir duoda pagrindą išvadai atsisakyti keisti sprendimuose numatytą vykdymo tvarką. Be to, svarbi dar ir ta faktinė aplinkybė, kad įvertinus fizinių asmenų Š. M. , G. M. ir inspekcijos galimybių pusiausvyrą yra akivaizdi pastarosios persvara užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą dėl teismo sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) suinteresuotam asmeniui B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 400 Lt (keturis šimtus litų) suinteresuotam asmeniui G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 22 Lt (dvidešimt du litus) valstybei pašto išlaidų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.