Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-15 · Civilinė byla Nr. 2S-940-259/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
2S-940-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04295-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-940-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04295-2013-5
Procesinio dokumento kategorijos 116.8; 121.14; 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-289-470/2013 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarkos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį Dainavos g, 16, Alytuje, šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius, suteikė teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas (3 t. b. l. 90-96). Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. papildomu sprendimu (3 t. b. l. 148-149) įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį Dainavos g. 16, Alytuje, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius - suteikti teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Sprendimas ir papildomas sprendimas yra įsiteisėję, pagal juos išduoti vykdomieji raštai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu pakeisti 2011 m. liepos 15 d. teismo sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarką – panaikinti nuostatą “atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę šiuos veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas (5 t. b. l. 2-5). Prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teises aktai nesuteikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos galimybės atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi prašymą atmetė (5 t. b. l. 70–74), motyvuose nurodė, jog pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašydama pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo vykdymo tvarką, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinumą teismo sprendimų vykdymo tvarką keisti ir tokiu būdu atleisti inspekciją nuo pareigos šalinti nelegalios statybos padarinius. Teismas darė išvadą, kad iš statybos teisnius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, kad nė vienas teisės aktas inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinant nelegalios statybos padarinius atlikti pastato rekonstrukciją, o LR CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas reiškia, jog teismo sprendimas turi būti įvykdytas kuo greičiau ir operatyviau.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu (5 t. b. l. 79–88) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-289-470/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti Inspekcijos prašymą dėl teismo sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo ir pakeisti teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir teismo 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo byloje vykdymo tvarką - panaikinti nuostatą „Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę atlikti šiuos veiksmus inspekcijai, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas“. Pareiškėja nurodo, kad atsakovams geruoju neįvykdžius Teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir Teismo 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo byloje, inspekcija 2012 m. gegužės 29 d. perdavė vykdomuosius dokumentus, išduotus minėtų sprendimų pagrindu, antstolio Sauliaus Virbicko kontorai priverstiniam vykdymui. Sprendimų byloje vykdymas tapo apsunkintas - atsakovai vengia įvykdyti vykdomuosius dokumentus, deklaruodami jog teismo sprendime yra nustatytas fakultatyvinis sprendimo vykdymas, t. y. suteikta teisė inspekcijai, todėl atsakovai laikosi pozicijos, kad inspekcija turi atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus, tuo tarpu inspekcija negali atlikti rekonstrukcijos darbų, nes pažeistų Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Inspekcija mano, kad Teismas, išspręsdamas bylą, klaidingai išsiaiškino taikytinos konkrečiame ginčo santykyje teisės normų turinį ir dėl to byloje padarė neteisingą išvadą jog Inspekcija turi teisę atlikti rekonstrukcijos darbus, šalinant savavališkos statybos padarinius, ir dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir atskirti „priestato“, „rekonstrukcijos“ ir „griovimo“ sąvokas, nes iš esmės nuo šių sąvokų tinkamo pritaikymo ir jų turinio suvokimo priklauso šios bylos baigtis. Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį. Pažymėjo, kad statinio griovimo samprata yra tokia pati tiek Teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo Byloje priėmimo metu, tiek skundžiamos Teismo nutarties priėmimo metu, t. y. statinio griovimas - statybos rūšis, kai išardomos (išmontuojamos) visos statinio dalys. Tuo tarpu 2011 m. liepos 15 d. sprendimo priėmimo metu priestatas buvo laikomas statinys, todėl ir buvo Teismo priimtas sprendimas, suteikiantis teisę Inspekcijai atlikti priestato griovimo darbus. Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu priestato griovimas nelaikytinas statinio griovimu Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalies kontekste. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamos Teismo nutarties priėmimo metu priestatas laikytinas statinio dalimi (STR 1.14.01:1999 7 punktas) priestato, t. y. gyvenamojo namo dalies išardymas, atitinka statybos darbų rūšį - statinio rekonstravimą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Inspekcija neskundė teismo priimto papildomo sprendimo vien todėl, kad suteikta „teisė“ inspekcijai jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes Teismas suteikė tik teisę, o ne pareigą. Inspekcija manė, jog nuo jai suteiktos „teisės“ teismo sprendimo vykdymas nepasunkės.

Pareiškėja akcentavo, kad Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litu dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Ši įstatyminė nuostata yra kaip tam tikra satisfakcija išieškotojui, jog skubiai neįvykdytas sprendimas ir neįgyvendintas teisingumas, o tuo pačiu ir poveikio priemonė skolininkams, jog imtųsi visų įmanomų priemonių kuo skubiau įvykdyti. Pabrėžtina, jog ši nuostata taikytina tik tais atvejais, kai konkrečius veiksmus gali atlikti tiktai pats skolininkas. Inspekcijai suteikta „teisė“ atlikti rekonstrukcijos darbus užkerta kelią atsakovams taikyti poveikio priemones, kad skubiau įvykdytų Teismo sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas abstrakčiai konstatavo, jog „iš statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, kad nė vienas teisės aktas inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinant nelegalios statybos padarinius atlikti pastato rekonstrukciją“, tačiau Teismas nepateikė jokios teisės aktų analizės ar bent nuorodų į konkrečias teisės normas, reglamentuojančias statybos teisinius santykius, kurios leistų Inspekcijai atlikti rekonstrukciją.

Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis Inspekcijai perimti ir įgyvendinti statytojo teisę tik savavališkai pastatytų statinių griovimo atveju. Pagal bendrąją taisyklę statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Inspekcijai įstatymu suteikta teisė tik atlikti savavališkos statybos griovimo darbus. Tuo atveju, kai teismas įpareigoja atsakovus atlikti rekonstrukcijos darbus, inspekcija pasirinkimo teisės neturi - privalo teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą perduoti antstolių kontorai priverstiniam vykdymui.

Jei inspekcija, nepaisant imperatyvių įstatymo nuostatų mėgintų realizuoti teismo sprendimu suteiktą „teisę“ atlikti rekonstrukcijos darbus, statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija negalėtų išduoti inspekcijai leidimo rekonstruoti ginčo statinį, nes Inspekcija objektyviai negalėtų pateikti jokių dokumentų, kuriuos privalo pateikti statytojas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis), todėl teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog inspekcija „nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinumą teismo sprendimų vykdymo tvarką keisti

Teismas visiškai nenurodė teisinių argumentų, kuriais vadovaudamasis atmetė Inspekcijos prašymą pakeisti Teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir Teismo 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo Byloje vykdymo tvarką ,išskyrus abstraktų paaiškinimą, jog „<...> iš statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, kad nė vienas teisės aktas inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinant nelegalios statybos padarinius atlikti pastato rekonstrukciją“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Inspekcija akcentavo, kad ji nagrinėjamu atveju net nelaikytina „pralaimėjusia šalimi. Teismas, priteisdamas iš inspekcijos 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) suinteresuotam asmeniui B. M., išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 400 Lt (keturis šimtus litų) suinteresuotam asmeniui G. M., išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pažeidė rekomendacijas Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 rekomendacijų. Nagrinėjama byla nėra sudėtinga, bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas Teismo sprendimų vykdymo klausimas, o ne sprendžiamas ginčas iš esmės. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė ne tik teisingumo ir sąžiningumo principus, bet ir pažeidė Rekomendacijų nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovai byloje G. M. ir Š. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 101­103) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį palikti nepakeistą. Priteisti G. M. bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo būtent prašė teismo nustatyti alternatyvią galimybę šalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjos prašymo ir atskirojo skundo turinys faktiškai rodo, kad pareiškėja prašo ne pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką o iš esmės panaikinti įsiteisėjusio teismo, sprendimo rezoliucinės dalies sąlygą. Panaikinti teismo sprendimo dalį galima prašyti apeliacine arba kasacine tvarka. Dabar dirbančių Inspekcijoje valstybės tarnautojų kitokia, negu buvo pareikšta nagrinėjant bylą kitų tuometinės ieškovės atstovų, nuomonė negali būti pagrindas panaikinti arba pakeisti teisėtai ir pagrįstai priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį. Pareiškėja išskirtinai koncentruoja teismo dėmesį ir bando įteigti, kad neturi teisinių pagrindų dalyvauti teismo sprendimo vykdymo procedūroje vien dėl to, kad ji suvokia, jog tai yra namo rekonstrukcijos atvejis. Dabar reikia nugriauti namo priestatą kuris nėra įteisintas. Tai negali būti laikoma namo rekonstrukcija. Nagrinėjamu ginčo atveju į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipėsi būtent Inspekcija. Įstatymo 15 str. numato Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą sąlygas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad Inspekcija šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinio griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus. Aptartos Įstatymo nuostatos reiškia, kad Inspekcija turi teisinį pagrindą organizuoti pagal teismo sprendimą savavališko statinio griovimo darbus, nerengiant tam jokių papildomų dokumentų. Nepagrįstai ir tendencingai pareiškėja konstatuoja, kad teismas prašymą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai. Daugybiniai ir subjektyviai interpretuodama faktinę situaciją bei teisinę reglamentaciją, Pareiškėja siekia vengti jai įstatymais ir teismo sprendimais numatytų funkcijų vykdymo, jeigu to prireiktų teismo sprendimo vykdymo eigoje. Suinteresuoti asmenys daro jų galimybes atitinkančius veiksmus, kad vykdytų teismo sprendimą, tačiau gali būti ne pagal jų galimybes kylančių kliūčių, kurias galėtų įveikti pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo B. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 105–108) siūlo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį, patenkinti inspekcijos prašymų dėl teismo sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo ir pakeisti teismo 2011 m. liepos 15d. sprendimo ir teismo 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo byloje vykdymo tvarką - panaikinti nuostatų „Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatyta terminą suteikti teisę atlikti šiuos veiksmus inspekcijai, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas“, įpareigoti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatų, esantį Dainavos g. 16, Alytuje, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančiąsias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę, palikti nepakeistus. Prašo priteisti iš G. M. ir Š. M. suinteresuotam asmeniui B. M. advokato išlaidas turėtas pirmosios instancijos byloje. Nurodo, kad analizuojant 2013.11.11 pateiktus G. M. ir Š. M. rekonstravimo projektus, akivaizdu, kad siekiama apeiti teismo vykdymų, o iš B. M., siekiama gauti raštinį sutikimą ir taip įteisinti neteisėtas statybas. Atsakovai nenori ir neskuba įvykdyti įsiteisėjus teismo sprendimų, o tik siekia teismo įpareigojimus perkelti kitiems, nors kaltais pripažinti solidarūs atsakovai G. M. ir Š. M. byloje Nr. 2-391-59/2011. Pabrėžia, kad savavališkos rekonstrukcijos pasėkoje namas įgavo avarinės būklės požymius ir yra nesaugu gyventi žmonėms (2010.04.28 statinio dalinė ekspertizės aktas) ir tai yra nuolatinė B. M. gyvenamoji vieta. Taip pat neteisėtai pastatytas priestatas su antstatu užėmė dalį B. M. priklausančios žemės ir taip pažeidė konstitucinę nuostatų dėl nuosavybės neliečiamumo. Nuo 2006m. kai buvo įvykdytos savavališkos statybos B. M. negali naudotis priklausančiu turtu savo nuosavybe. Jei atsakovai būtų vykdę ir įvykdę teismo įsiteisėjusių sprendimų įpareigojimus civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011, nebūtų paduotas pareiškėjų prašymas teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/201 1 vykdymo, tvarkos pakeitimo.

Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 109–110) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkes teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti inspekcijos prašymą iš esmės. Nurodo, kad namas, esantis Dainavos g. 16, Alytuje nėra kultūros paveldo statinys ir šio namo savavališka rekonstrukcija nebuvo pažeistas viešasis interesas, todėl teisės aktai nesuteikia teisės Inspekcijai organizuoti tokio pastato atstatymo darbų. Inspekcijai suteikta teisė organizuoti statinių griovimo darbus (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju namą reikia atstatyti į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, o šių darbų Inspekcija organizuoti pagal teisės aktus negali. Dalinis sprendimo įvykdymas, t. y. priestato nugriovimas, paliktų dalį namo, kuriame gyvena B. M. be stogo. Atkreipė dėmesį į tai, kad inspekcija visomis priemonėmis ir būdais siekia, jog teismo sprendimai šioje byloje būtų įvykdyti. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas sudarytų galimybę inspekcijai apginti ne tik savo, bet ir trečiojo asmens B. M. interesus, taikant skolininkų atžvilgiu Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalyje numatytas poveikio priemones. Teismas nenurodė argumentų bei teisės aktų, kuriais remiantis priėmė skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo galimybės, taikant teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą (LR CPK 271 str.).

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį Dainavos g, 16, Alytuje, šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius, suteikė teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas (3 t. b. l. 90-96). Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. papildomu sprendimu (3 t. b. l. 148-149) įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį Dainavos g. 16, Alytuje, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius-suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. papildomą sprendimą apeliaciniu skundu skundė atsakovė G. M. ir trečiasis asmuo B. M., apeliacijos dalyką sudarė teismo sprendimo įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius nepagrįstumas (apeliantė G. M.) ir teismo sprendimo nepagrįstumas paskirstant bylinėjimosi išlaidas apeliantas B. M.). Kauno apygardos teismas 2012 02 09 nutartimi (3 t. b.l. 239-250) pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą paliko nepakeistus. Sprendimas ir papildomas sprendimas yra įsiteisėję, pagal juos išduoti vykdomieji raštai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu pakeisti 2011 m. liepos 15 d. teismo sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarką – panaikinti teismo sprendimų rezoliucinėse dalyse nuorodas, jog “atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę šiuos veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas (5 t. b. l. 2-5).

Kauno apygardos teismas pažymi, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.). Teismas, priimdamas sprendimą, jo rezoliucinėje dalyje nustato patenkinto reikalavimo turinį ir apimtį (LR CPK 270 str. 5 d.). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog paskelbęs byloje sprendimą, teismas neturi teisės pats jį pasinaikinti ar pakeisti (LR CPK 276 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašymu pakeisti 2011 m. liepos 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. to paties teismo papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarką, siekia pakeisti minėtų teismo sprendimų rezoliucinę dalį, todėl, patenkinus tokį pareiškėjo suformuluotą reikalavimą, įstatymo leidėjo nenustatytu būdu, neteisėtai būtų pakeista įsiteisėjusių teismo sprendimų esmė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas iš esmės pagrįstai atmetė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo rezoliucinėse dalyse nuorodas, jog “atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę šiuos veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas“.

Tačiau Kauno apygardos teismas nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 01 30 nutarties motyvais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą pareiškimą atmesti tuo pagrindu, jog iš statybos teisnius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, jog nė vienas teisės aktas inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinti nelegalios statybos padarinius atlikti pastato rekonstrukciją ( 5 t. b. l. 73, 2 pastraipos 8-10 eilutės). Apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas faktinis reikalavimas ir ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiklos apimties, pobūdžio ir kompetencijos. Todėl nurodomi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 01 30 nutartyje motyvai, jog „iš statybos teisnius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, jog nė vienas teisės aktas inspekcijai imperatyviai neuždraudžia šalinti nelegalios statybos padarinius atlikti pastato rekonstrukciją“ iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalintini.

Teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriuose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovams ir suinteresuotiems asmenims, siekdamas pakeisti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas šių asmenų teises ir pareigas. Šie asmenys dėl vykusio proceso turėjo pagrįstų išlaidų. Kadangi pareiškėjo pareiškimas buvo teismo atmestas, teismas pagrįstai priteisė iš jo kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas ir pagrįstas išlaidas. Kauno apygardos teismas taip pat nenustatė, kad šalių pateiktos turėtos išlaidos viršytų nustatytus jų maksimalius dydžius poįstatyminiu aktu (LR CPK 178 str.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, o skundžiamą apeliacine tvarka nutartį iš esmės palieka nepakeistą.

Nustatyta, jog G. M. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 litų advokato atstovavimo išlaidų (5 t. b. l. 104). Pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus šios išlaidos G. M. priteistinos iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 01 30 nutarties motyvuojamosios dalies motyvą „iš statybos teisnius santykius reglamentuojančių teisės normų analizės matyti, jog nė vienas teisės aktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos imperatyviai neuždraudžia šalinti nelegalios statybos padarinius, atlikti pastato rekonstrukciją“.

Priteisti G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į.k. 288600210) 400 litų turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Žibas