- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-1263-470/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04050-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., Š. M.
- Advokatai
- Juozas Šarka, Kristina Bagdonavičiūtė
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui B. M., jo atstovėms advokato padėjėjoms Kristinai Bagdonavičiūtei, Ritai Aidukevičienei, suinteresuotiems asmenims G. M., jos atstovui advokatui Juozui Šarkai, Š. M., antstoliui S. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis G. M., Š. M., antstoliu S. V., Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl baudos skyrimo už teismo sprendimų nevykdymą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. M. prašo skolininkus G. M. ir Š. M. nubausti pinigine bauda už 2011 m. liepos 15 d. teismo sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 nevykdymą sutinkamai su CPK 771 str. 5 d. nuostatomis. Nurodė, kad skolininkai G. M. ir Š. M. nevykdė teismo sprendimo, kuriuo jie buvo įpareigoti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančiąsias pastato konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus, sutvarkyti statybvietę. Paaiškino, kad G. M. ir Š. M. pateikė jam G. Š. parengtus savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo griovimo ir nugriautos gyvenamojo namo dalies atstatymo aprašus, kurių sprendimams jis nepritaria, kadangi savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) griovimo ir nugriautos pastato dalies atstatymo aprašai neatitinka LR galiojančių teisės aktų reikalavimų, priestato griovimui ir nugriautos pastato dalies atstatymui (Įskaitant likusios pastato dalies laikančių konstrukcijų atstatymą - tvirtinimą) privaloma rengti pastato rekonstrukcijos projektą. Laiko, kad skolininkai, ruošdami ne projektą, bet kitokią dokumentaciją (aprašus) tik sudaro regimybę, jog ketina įvykdyti teismo sprendimą, tačiau iš esmės tokiu būdu tik vilkina teismo sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens G. M. atstovas advokatas Juozas Šarka nurodė, kad nėra pagrindo skirti baudos už teismo sprendimų nevykdymą, kadangi yra pateikti dokumentai, įrodantys, kokių veiksmų imasi atsakovai (skolininkai), stengdamiesi vykdyti teismo sprendimus, tačiau išieškotojas nuolat atsiunčia vis kitus prieštaravimus, su juo neįmanoma suderinti numatomų griovimo ir atstatymo darbų, nes jis kaip bendraturtis neduoda sutikimo jų numatomiems sprendimų įvykdymo darbams. B. M. 2013-05-23 buvo pateiktas nugriautos stogo dalies atstatymo aprašas, kuriam jis nepritarė. Po to Š. M. 2013-11-11 raštu B. M. atstovei pateikė namo rekonstrukcijos projekto sprendinius, B. M. atstovė 2013-12-11 raštu projektą protestavo. Vėliau B. M. atstovė pasiūlė parengti patikslintą nugriautos namo dalies atstatymo aprašą ir pažadėjo, kad to užteks. Atlikus aptartus veiksmus ir aprašą pateikus atstovei, iš atstovės buvo gautas 2014-03-28 elektroninis laiškas, kuriame reiškiami prieštaravimai. Po to Š. M. 2014-04-02 raštu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas paaiškinimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų. Savivaldybės administracijos direktorius 2014-05-02 atsakyme nurodė, kad priestato nugriovimui pagal teismo sprendimų įpareigojimus nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir projektas. Atsakyme nenurodoma, kad šiam atvejui reikalingas namo rekonstrukcijos projektas. Atsižvelgiant į pareiškėjo atstovės 2014-03-28 elektroniniu laišku pateiktas pastabas, architektas G. Š. parengė patikslintą savavališko priestato nugriovimo ir namo konstrukcijų atstatymo aprašus, tačiau B. M. ir su jais nesutinka. Visi paminėti duomenys patvirtina, kad skolininkai pagal savo galimybes siekia vykdyti teismo sprendimus, tačiau tam aktyviai kliūtis daro išieškotojo pusė.
Žemesnės instancijos teismas
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė D. G. nurodė, kad teismo sprendimus privalu vykdyti, laikantis įstatymų. Teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimu ir Teismo 2011 m. spalio 7 d. papildomu sprendimu byloje suteikta teisė Inspekcijai atlikti savavališkos rekonstrukcijos darbus, o įstatymai tokių teisių nesuteikia, Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, vadovautis įstatymais. Jeigu Inspekcija pasinaudotų suteikta teise ir atlikinėtų priestato - statinio dalies griovimo darbus, t. y. rekonstrukcijos darbus, pažeistų Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Pabrėžtina ir ta aplinkybė, jog iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusias Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas griovimo darbus atlikti be statybą leidžiančio dokumento ir griovimo projekto turėjo teisę Inspekcija, kai statinys griaunamas teismo sprendimu, tuo tarpu pagal Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, galiojančias nuo 2014 m. sausio 1 d., visiems griovimo darbams pagal teismo sprendimų įpareigojimus, nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas ir griovimo projektas. Tuo tarpu ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo atveju - reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - leidimas rekonstruoti statinį ir rekonstravimo projektas. Pažymėtina, kad, jeigu Inspekcija pradėtų kištis į privačių subjektų tarpusavio santykius ir neturėdama teisės įgyvendinti statytojo teisės rengtų vietoj privačių subjektų rekonstravimo projektus ir gautų statybą leidžiančius dokumentus, pažeistų ne tik Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. ir Š. M. iki šiol nėra įvykdę teismo sprendimų, jiems skirtina bauda.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. su pareiškėjo pareiškimu sutinka, nurodo, kad G. M. ir Š. M. iki šiol nėra įvykdę teismo sprendimų, jiems skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2011 m. spalio 7 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 įpareigojo G. M. ir Š. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti griovimo ir atstatymo veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi 2011 m. liepos 15 d. teismo sprendimas ir 2011 m. spalio 7 d. papildomas sprendimas palikti nepakeisti. Įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu 2012 m. balandžio 20 d. išduoti vykdomieji raštai yra vykdomi antstolio S. V. kontoroje, užvestos keturios vykdomosios bylos. 2014 metų pradžioje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimų rezoliucinių dalių nuostatą, suteikiančią teisę inspekcijai atlikti savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbus, šį prašymą motyvavo tuo, kad inspekcijai teisės norminiai aktai suteikia teisę griauti savavališkas statybas, tačiau nesuteikia teisės atstatinėti statinių, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs prašymą, 2014-01-31 priėmė nutartį, kuria pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos apeliacinį skundą, 2014-04-15 priimta nutartimi pirmos instancijos nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nustatant, kad tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas, nurodytas statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.
Kadangi savavališkos statybos padariniams šalinti taikytinas teisinis reglamentavimas, galiojantis jų šalinimo metu, yra būtina nustatyti statybos rūšį ir tuo pagrindu spręsti, kokios turi būti atliekamos procedūros, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal šiuo metu galiojančias statybos teisines normas priestatas laikytinas statinio dalimi, o jo išardymas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statinio rekonstrukcija. Vykdymo procese paaiškėjo, kad tarp skolininko ir išieškotojo kilo ginčas dėl statybos rūšies, o būtent skolininkai įsitikinę, jog vykdant teismo sprendimą būtina atlikti griovimo ir atstatymo darbus, tokiu atveju statinio projektas nebūtų privalomas, tuo tarpu B. M. nurodo, kad gyvenamojo namo dalies (priestato) išardymas atitinka statybos darbų rūšį – statinio rekonstravimą, jam atlikti reikalingas statybos leidimas, projektas.
Sprendžiant pareiškėjo prašymą skirti skolininkams baudas už teismo sprendimo nevykdymą vertintina tai, kad skolininkai nėra statybų teisinio reglamentavimo specialistai. Siekiant nustatyti jų atsakomybę dėl teismo sprendimų nevykdymų, būtina įvertinti, kokių veiksmų jie ėmėsi, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkai kreipėsi į architektą G. Š., kuris jų užsakymu atliko nugriautos namo dalies atstatymo aprašą, 2013-05-23 pateikė jį B. M.. Šiam aprašui B. M. pareiškė prieštaravimą. Vėliau B. M. atstovė pasiūlė parengti patikslintą nugriautos namo dalies atstatymo aprašą, tačiau tam taip pat buvo gautas prieštaravimas. Įvykdyti teismo įpareigojimus skolininkai neturėjo galimybės, kadangi jų veiksmams buvo reikalingas bendraturčio B. M. sutikimas. 2014-04-02 skolininkas Š. M. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu paaiškinti, kokios turi būti atliekamos statybos padarinių šalinimo procedūros. 2014-05-02 skolininkas gavo atsakymą, kuriame nurodoma, kad priestato nugriovimui pagal teismo sprendimų įpareigojimus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir projektas. Šio atsakymo gavimo momentą reikia laikyti skolininkų Š. M. ir G. M., kurie kaip minėta nėra statybų specialistai, tinkamu informavimu, kokios turėtų būti atliekamos procedūros, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, iki šio momento, vertinant tai, kad skolininkai atliko tam tikrus aktyvius veiksmus statybos padarinių šalinimo tikslu, tačiau nežinojo teisinės procedūros, laikyti juos atsakingais už teismo sprendimo nevykdymą negalima.
Be to, šiuo atveju neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik patys atsakovai - G. M. ir Š. M.. Teismas darbus atlikti įpareigojo atsakovus Š. M. ir G. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir numatė pasekmes tam atvejui, jei atsakovai prievolės neįvykdytų – suteikė teisę šiuos veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovų sąskaita. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinumą atleisti inspekciją nuo pareigos šalinti nelegalios statybos padarinius. Savo prašymą pareiškėja argumentavo neturėjimu kompetencijos atlikti savavališkos statybos rekonstrukcijos darbų, kadangi tokios prievolės nenumato Statybos įstatymas. Tačiau pastebėtina, kad nors pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio nuostatas, kurios apibrėžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teises, tiesiogiai nenumatyta pareiga šalinti nelegalios statybos padarinius įgyvendinant statinio rekonstrukciją, tačiau akivaizdu, kad imperatyvaus draudimo inspekcijai atlikti tokius darbus nenumatyta. Inspekcijos atstovės argumentavimas, kad šiai institucijai nesuteikta teisė atlikti statinių rekonstrukciją, iš esmės reikštų, kad teismo sprendimas dalyje dėl inspekcijai numatytos teisės yra neįvykdomas. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir 2011 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 vykdymo tvarka nėra pakeista, teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šiuo atveju turėtų imtis aktyvių veiksmų teismo sprendimams įvykdyti.
Teismas konstatuoja, kad G. M. ir Š. M. teismo sprendimo nevykdė, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų jiems įvykdyti, todėl nėra pagrindo jiems skirti baudą.
Skolininkė G. M. dėl šio civilinio proceso patyrė 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.61, 120). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, jos atlygintinos pareiškėjo lėšomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 616 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skolininkei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.