Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. C. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 283 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta K. C. teisė į teisingą procesą ir kurie sukliudė teismams priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Vertinant bylos įrodymus (liudytojų parodymus, atpažinimų duomenis, vaizdo įrašus) nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų. Liudytojų A. N. ir A. M. parodymai patvirtina sulaikymą, o ne BK 283 straipsnio sudėtį. Nė vienas iš pareigūnų nepateikė nuoseklaus, visose proceso stadijose sutampančio ir vaizdo medžiaga patvirtinto konkretaus K. C. puolamojo veiksmo aprašymo. Liko nepašalinti esminiai liudytojų parodymų ir atpažinimo prieštaravimai, o ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams suteikta savarankiška reikšmė. Šešių sekundžių vaizdo įrašo fragmentui suteikta prasmė, kurios jis objektyviai nepatvirtina, tačiau būtent šiuo įrodymu remiantis konstatuotas K. C. dalyvavimas riaušėse, pasipriešinimas pareigūnui ir tariamas kitų asmenų skatinimas smurtauti. K. C. kaltė grįsta prielaidomis. Yra nustatyta, kad K. C. nemetė daiktų, neniokojo turto, nesužalojo konkretaus pareigūno, neorganizavo ir neprovokavo riaušių, o įrodyta veika apsiriboja sulaikymo metu vykusiu neindividualizuotu grumtynių epizodu, kuri nesudaro BK 283 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių (konkretaus dalyvavimo riaušėse, tiesioginės tyčios ir bendro sumanymo). K. C. stovėsenos apibūdinimas kaip kovinės nėra nei faktas, nei savarankiškas nusikaltimo požymis. Pasipriešinimas sulaikančiam pareigūnui ir pritarimas kitų riaušių dalyvių veiksmams nėra tapatu. BK 283 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo ribos nepagrįstai išplėstos, tai prieštarauja baudžiamojo įstatymo tikslumo bei ultima ratio principams. Neatskirtas galimas nepaklusimas ar pasipriešinimas sulaikymo metu nuo sąmoningo dalyvavimo riaušėse. Sulaikomo asmens veiksmai bandant apsisaugoti nuo smūgio ir ašarinių dujų savaime nėra aktyvus pritarimas visos minios smurtui. K. C. neskatino kitus asmenis smurtauti, neįrodytas nė vienas jo ištartas raginimas, gestas ar kitas komunikacinis veiksmas ir nenustatyta, kad kas nors dėl jo elgesio pradėjo ar tęsė smurtą. Nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka įrodytų aplinkybių ir gynybai nebuvo aišku, nuo kokio konkretaus skatinimo veiksmo reikėjo gintis. Tai pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad K. C. tiesioginė tyčia tik preziumuota. Nenustatyta, kada K. C. suvokė, kad taikus mitingas peraugo į riaušes. Susitarimas ir bendrininkavimas, pasireiškęs konkliudentiniais veiksmais, nustatytas formaliai. Nėra įvardijamas K. C. elgesys, iš kurio būtų galima spręsti apie tokį susitarimą (nebuvo koordinavimo, raginimų, tarpusavio pagalbos smurtaujant, daiktų perdavimo, bendro taikinio ar veiksmų tąsos). Be to, K. C. buvo sulaikytas apie 21.15 val., tuo tarpu reikšminga dalis turto suniokota, pareigūnai sužaloti vėliau. K. C. negali kilti baudžiamoji ir civilinė atsakomybė dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Teismų argumentas, kad visi sambūrio dalyviai vieni kitus palaikė paneigia individualios baudžiamosios atsakomybės principą, kolektyvinė kaltė negalima. Susirinkimų laisvė reikalauja aiškiai atriboti individualų smurtą nuo buvimo neramioje minioje. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, taip pat nepasisakė, ar K. C. vienintelis veiksmas gali būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, ar paprastas nepakusimas sulaikymo metu, ir kokie požymiai pakėlė jo pavojingumą iki riaušių nusikaltimo.

Pasak kasatorių, skiriant bausmę buvo pažeistos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas K. C. paskirtos bausmės dydį grindė bendrais sambūrio veiksmais padaryta turtinės žalos suma, kurios dalis galutiniu teismo sprendimu jam apskritai nepriskirta. Net ir likusi nominali solidarioji prievolė neparodo K. C. individualaus pavojingumo. Civiliniai ieškiniai išspręsti, pažeidžiant BPK 109 ir 115 straipsnių reikalavimus, nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247, 6.279 straipsniai), nesilaikant civilinės atsakomybės individualizavimo, teisingumo ir proporcingumo principų. Kadangi K. C. neatliko nė vieno turtą niokojančio ir pareigūnus žalojančio veiksmo, nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio su sambūrio veiksmais sukeltais padariniais.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriai nuteistasis K. C. ir jo gynėjas E. Rugienius savo teiginius apie abiejų instancijų teismų padarytus BPK pažeidimus vertinant įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes, kuriomis remiantis išspręsti K. C. baudžiamosios ir civilinės atsakomybės klausimai, grindžia subjektyviu įrodymų ir įvykio situacijos vertinimu. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo K. C. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, būtų padaręs teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiant tai kaip BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kasacinio skundo teiginiai apie nuteistojo K. C. procesinių teisių suvaržymą ir teisės principų pažeidimus yra deklaratyvūs.

Nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir skundo argumentai dėl K. C. paskirtos bausmės. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Šiuo atveju teiginiai dėl neteisingai paskirtos bausmės teisiškai neargumentuoti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. C. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.