Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo sumos padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnį ne padidindamas, o faktiškai sumažindamas atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams sumą, nes indeksavus 2017 m. kovo 29 d. priteistą 200 Eur išlaikymą mokėtina suma sudarė po 303 Eur kiekvienam vaikui. Nustatydamas naują išlaikymo dydį teismas galimai neįvertino indeksavimo. Tokiu būdu teismas pažeidė vaikų interesus, o taip pat išėjo už ieškinio ribų, nes nebuvo pareikšta reikalavimų dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Sprendimo rezoliucinė dalis turi akivaizdžių procesinių trūkumų, kas ne tik sukuria teisinį neapibrėžtumą, tačiau ir kelia pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo ir jo motyvų atitikties CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimams. Nors byloje buvo pareikšti tapatūs materialiniai reikalavimai padidinti išlaikymą ir skyrėsi tik jų sumos, sprendime J. K. išlaikymas yra pakeistas ir priteista nauja suma, o G. K. sprendimo rezoliucinė dalis yra kitokia ir išlaikymas yra priteisiamas, o ne pakeičiamas esamas. Iš sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, ar G. K. yra priteista papildoma 249,50 Eur suma prie jau esamos 200 Eur (su indeksacija 303 Eur), ar išlaikymo suma yra keičiama.

Teismas neįvertino disproporcijos masto tarp ieškovės ir atsakovo vykdomos neįgalaus, specialiųjų poreikių turinčio vaiko priežiūros, šiuo ir kitais esminiais klausimais teismas ignoravo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadas, kuriomis patvirtinta, kad ieškovės galimybės dirbti pilnu krūviu yra objektyviai apribotos, o šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas. Viena vertus, teismas tarnybos išvados tiesiogiai neatmetė, kita vertus – bylos rezultatas tarnybos išvados neatitinka. Dukters priežiūra laikytina savarankiška išlaikymo forma, kuri turi būti kompensuojama didesne atsakovo pinigine prievole, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.

Pagal galiojančią sutartį atsakovui nustatyta pareiga bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, t. y. apie 4 dienas per mėnesį. Tačiau faktiškai šis bendravimas vyksta dar rečiau: dukra G. K. pas tėvą praktiškai nebevyksta, o J. K. dalį nustatyto bendravimo laiko praleidžia pas močiutę, todėl su atsakovu susitinka labai retai. Tokiu būdu atsakovas su vaikais faktiškai praleidžia vidutiniškai tik apie 2–3 dienas per mėnesį, o likusią laiko dalį – apie 28 dienas per mėnesį – vaikai nuolat gyvena su ieškove. Skaičiuojant procentine išraiška, atsakovas su vaikais praleidžia vos apie 6-7 proc. mėnesio laiko, tuo tarpu apeliantei tenka daugiau kaip 93 proc. visos faktinės vaikų priežiūros. Tai reiškia, kad būtent apeliantė viena prisiima kasdienės vaikų priežiūros naštą.

Teismas netinkamai vertino valstybines išmokas ir jų reikšmę nustatant atsakovo pareigos išlaikyti vaikus apimtį. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tai, jog ieškovė gauna valstybines išmokas, susijusias su jaunesniosios dukros sveikatos būkle (neįgalumo išmokas, tikslines kompensacijas, vaiko pinigus), ir šias aplinkybes faktiškai panaudojo kaip argumentą riboti atsakovo piniginę pareigą išlaikyti vaikus.

Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, dalinai nepagrįstai perėjo prie detalaus atskirų išlaidų vertinimo, nors pagal teismų praktiką minimalus vaiko išlaikymo dydis apskritai neturi būti įrodinėjamas arba jo įrodinėjimo standartas yra ženkliai žemesnis, lyginant su minimalų dydį viršijančia suma. Pernelyg formalistinis ir smulkmeniškas požiūris iš esmės paneigia vaiko išlaikymo instituto paskirtį, nes vaiko poreikiai nėra apskaičiuojami matematiškai pagal kiekvieną čekį, o turi būti vertinami realistiškai, orientuojantis į vaiko interesus.

Teismas vadovavosi neaktualiais duomenimis, pasisakydamas dėl būsto paskolos dalies nepriskyrimo vaikų poreikiams. Apeliantė 2024 m. gruodžio 23 d. paaiškinimais raštu, 14 priedu į bylą pateikė patikslintas vaikų poreikių lenteles, kur būsto kredito nepriskyrė prie vaikų poreikių, priskirtos tik tiesioginės išlaidos, pagrįstos komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitomis ir mokėjimais jiems – 62,41 Eur.

Teismas nepagrįstai sugriežtino įrodinėjimo standartą, faktiškai reikalaudamas kas mėnesį pagrįsti kiekvienos higienos priemonės įsigijimą. Teismo nustatyta 20 Eur suma neatitinka vaikų amžiaus ir realių kasdienės higienos poreikių. Teismo sumažinta 20 Eur suma faktiškai nepadengtų net bazinio šių priemonių komplekto.

Teismas neįvertino mokyklinių išlaidų susidėvėjimo, praradimo ir kitų gyvenimiškų situacijų. Didelė išlaidų dalis patiriama mokslo metų pradžioje, tačiau pagrįstai paskirstoma metiniu vidurkiu.

Ieškovė neįrodinėjo, kad vaikai serga kas mėnesį ar kad dalyvauja šventėse kas mėnesį. Metinis biudžetas nenumatytoms išlaidoms (šventės, dovanos, vaistai, klasės fondas) 480 Eur (40 Eur x 12 mėn.) visoms nurodytoms išlaidoms yra įprastas.

Teismas nepagrįstai susiaurino vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ją sutapatindamas tik su retais renginiais ar kelionėmis, nevertindamas smulkių, tačiau reguliarių išlaidų, kurios sudaro vaiko socialinio ir emocinio gyvenimo dalį. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas su vaikais taip pat pramogauja, nors tai nepaneigia poreikio užtikrinti pramogas būnant ne su tėvu.

Teismas nepagrįstai reikalavo įrodymų, kad stovyklos patiriamos kiekvienais metais, nors G. K. dalyvavimas stovyklose jai įprastas ir ginčo dėl to nebuvo. Aplinkybė, kad atsakovas sutiko apmokėti vaikų stovyklas, tik patvirtina tokį poreikį.

Teismas neteisingai sutapatino epizodinę nemokamą psichologo pagalbą su nuoseklia privačia psichoterapija, neatsižvelgdamas į paslaugų intensyvumo, tęstinumo ir prieinamumo skirtumus. Reikalavimas įrodyti „būtent privačių paslaugų būtinybę“ neatitinka vaiko interesų viršenybės principo, o vienkartinis apsilankymas pas specialistą nepaneigia, bet patvirtina psichologinės pagalbos poreikį.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų apie auklės paslaugas ir jų poreikį. Sutartis buvo nutraukta, nes auklė atsisakė dirbti dėl sudėtingos vaiko ligos priežiūros, o kitos auklės surasti nepavyko, nes niekas neori už sąlyginai mažą atlygį prisiimti tokios didelės atsakomybės. Poreikis auklei neabejotinai egzistuoja ir šias aplinkybes byloje patvirtina rašytiniai įrodymai (sutartis, ieškinio 6 priedas; Tarnybos išvada dėl ieškovės negalėjimo dirbti visą darbo dieną, žiūrėti šio skundo 31 p.11) bei papildo ieškovės paaiškinimai. Ši informacija byloje nebuvo paneigta ar nuginčyta. Auklės poreikis be kita ko yra pagrindžiamas VVTAT išvadoje nustatytomis aplinkybėmis dėl J. K. individualių poreikių ir jos priežiūros intensyvumo. Teismas turėjo atskirai vertinti vaiko priežiūros poreikį finansine išraiška.

Efektyvi (duomenys neskelbtini) kontrolė reikalauja nuolatinių papildomų išlaidų ir ne visas jas valstybė kompensuoja. Fragmentiškas (duomenys neskelbtini) sergančio vaiko priežiūrai reikalingų išlaidų vertinimas ir dalies jų atmetimas neatitinka realių vaiko sveikatos poreikių ir pažeidžia vaiko interesų prioriteto principą.

Teismas rėmėsi klaidingomis aplinkybėmis pagerindamas ieškovės turtinę padėtį ir tai turėjo esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui:

Sprendimo 74 punkte teismas klaidingai nurodo, kad ieškovė gauna 2 000 Eur/mėn. pajamų, nors byloje pateikti oficialūs pajamų duomenys patvirtina, jog nei vieną mėnesį ieškovės pajamos neviršijo 1 500 Eur, o dažnu atveju siekė 600-800 Eur.

Sprendimo 74 punkte nurodyta, kad ieškovė už buto Vilniuje nuomą gauna apie 600 Eur per mėnesį, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad faktiškai gaunama suma sudaro 530 Eur.

Sprendimo 74 punkte teismas nurodė, kad atsakovas vienas moka 1 095,31 Eur kreditą, nors pats teismas 34 punkte konstatuoja, kad kreditas yra bendras su sutuoktine. Atsakovui priskirtina ne daugiau pusę kredito įmokos - bendraskolių atveju teismas privalėjo vertinti tik atsakovui tenkančią įsipareigojimų dalį, o ne visą kredito sumą.

Sprendimo 72 punkte teigiama, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas neskiria vaikams išlaikymo, nors ieškovė tokio teiginio niekada nebuvo pateikusi ir/ar jo neįrodinėjo.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo. Abi šalys valdo po vieną bankui įkeistą objektą, už kurį yra mokamos paskolos. Atsakovo valdomas turtas yra ženkliai didesnės vertės – namas su dideliu žemės sklypu ir mišku Vilniuje, lyginant su ieškovės valdomu butu Vilniuje ir butu (duomenys neskelbtini). Ieškovės turtas nėra generuojantis laisvų disponuojamų pajamų – didžioji dalis gaunamų lėšų iš nuomos yra sumokama paskolos įmokomis.

Teismas be pagrindo sumažino ieškovei priteistinas teisines išlaidas, nedetalizavo, dėl kokių priežasčių tai yra daroma. Atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, tačiau teismas jį nepagrįstai toleravo. Byloje įvyko 11 teismo posėdžių, beveik prieš kiekvieną iš jų atsakovas į bylą teikė naujus įrodymus ir paaiškinimus, nesuteikdamas laiko ieškovei ir jos atstovui su duomenimis susipažinti, kas vilkino bylos nagrinėjimą, dėl to kelis kartus teko atidėti posėdžius. Teikiami įrodymai mažiausiai 2 kartus neatitiko formos reikalavimų – nebuvo tinkamai išversti į lietuvių kalbą ir/ar patvirtinti. Nebuvo jokio objektyvaus poreikio organizuoti tiek posėdžių. Atsakovas už teisines paslaugas mokėjo dideles sumas grynaisiais, nors išgryninimo operacijos jokiuose banko sąskaitos išrašuose neatsispindi. Panašu, kad atsakovas turi ir kitų neatskleistų pajamų ar santaupų grynaisiais.

Apeliantės vertinimu, būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Nuo 2024 m. iki šiol dukters J. K. ligos diagnozė yra (duomenys neskelbtini) be komplikacijos. Taigi ši liga nepatenka į sunkių ligų sąrašą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad tiek pati dukra, tiek jos tėvai (ieškovė ir atsakovas) geba kontroliuoti vaiko ligą, kadangi šalių dukra lanko mokyklą, būrelius, gali sportuoti, gyventi įprastą gyvenimą.

Teismas nepagrįstai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatą, kadangi tinkamai neįvertino jos (ne)taikymo sąsajoje su CK 3.208 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintu Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo reglamentavimu. Kalbant apie konkrečias periodines išmokas, mokamas nepilnamečiams vaikams, jų indeksavimui netaikytinos ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos CK 3.72 straipsnio 11 dalies, 3.78 straipsnio 6 dalies, ir 6.288 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes jos reglamentuoja kitus santykius. Ieškovė pagrįstai teigia, kad teismas galimai neįvertino indeksavimo. Dėl išlaikymo indeksavimo kiekvienai dukrai teiktino periodinio išlaikymo suma dar 2025 metais buvo 303 Eur, 2026 m. – 312 Eur. Dėl šio netinkamo teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė ir pats atsakovas. Teismas, nustatęs, kad būtinieji vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, o dukters J. K. specialieji poreikiai yra kompensuojami valstybės iš PSD fondo lėšų bei valstybės vaikui mokamų išmokų, turėjo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas šią įrodymų vertinimo klaidą, neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, nulemdamas situaciją, kada nepilnamečiams vaikams yra priteisiama faktiškai mažesnė suma, nei iš jų tėvo gaunamas išlaikymas (žr. atsakovo apeliacinį skundą). Teismas neišėjo už pareikšto ieškinio ribų, tačiau neteisingai vertino bylos duomenis, nepagrįstai nevertino išlaikymo dydžio susieto su infliacijos pokyčiais.

Nesutiktina su ieškove, teigiančia, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi akivaizdžių procesinių trūkumų. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nuspręsta pakeisti teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

Dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo dukters J. K. specialiųjų poreikių vertinimo atsakovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Išvadą teikianti institucija byloje neanalizavo jokių teismui pateiktų įrodymų ir bendro pobūdžio teiginiais argumentavo, kad ieškovės galimybės dirbti pilnu krūviu yra objektyviai apribotos, nors tos pačios tarnybos į bylą pateiktame vaiko nuomonės išklausymo akte dukra J. K. aiškiai pažymėjo, jog geba valdyti savo ligą, lanko mokyklą ir pan. Pažymėtina ir tai, kad tarnybos atstovės pateikti duomenys buvo prieštaringi. Tarnybos išvados ir į bylą pateikti rašytiniai duomenys paneigia ieškovės motyvus, pagal kuriuos ji neva negali dirbti.

Ieškovės argumentai apie tariamai itin intensyvios ir nuolatinės vaiko priežiūros poreikį ir dėl to esą apribotas jos galimybes dirbti laikytini nepagrįstais ir atmestinais. Ieškovė nevykdo jokios intensyvios vaiko priežiūros ir į bylą nepateikti tokias jos nurodomas aplinkybes pagrindžiantys duomenys. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji nuolat būna gydymo įstaigoje ir kiekvieną dieną turi prižiūrėti vaiką. Ieškovė gauna trečio lygio individualios pagalbos teikimo asmenims su negalia kompensaciją (tikslinę kompensaciją), mokamą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kuri jai, esant poreikiui, kompensuotų su CD ligos priežiūra susijusias išlaidas. 2026 metais ši ieškovės gaunama išmoka sudaro 240,90 Eur. Šiuos duomenis, kurie skelbiami viešai, atsakovas prideda prie jo apeliacinio skundo.

Ieškovė apeliaciniame skunde nutyli aplinkybę, kad vaikų poreikių tenkinimui naudojamos ne tik atsakovo teikiamas išlaikymas, bet ir valstybės mokamos išmokos (dukters J. K. šalpos negalios pensija, vaikų pinigai, tikslinė kompensacija). Šias lėšas, kurios 2025 metais sudarė bendrą 845,80 Eur sumą (atsakovo baigiamosios kalbos 35 p.), ieškovė skiria šeimos ir vaikų poreikiams tenkinti, jos objektyviai mažina ieškovei tenkančią finansinę naštą. Vaikų tėvas šiomis lėšomis nedisponuoja ir bendravimo su dukromis laikotarpiais papildomai prisideda prie jų poreikių tenkinimo, patiria nemažas transporto išlaidas bendraudamas su dukromis.

Kasacinio teismo praktikoje minimalios mėnesinės algos dydis yra įvardijamas tik kaip orientacinis kriterijus, o ne kaip taikytinas privalomas minimalaus vaiko išlaikymo dydis. Apeliantė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju žymią dalį J. K. poreikių finansuoja valstybė, be to, ieškovė gauna kiekvienai dukrai universalias valstybės išmokas – vaikų pinigus. Visos šios išmokos kiekvienais metais turi tendenciją augti. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2025 metais gavo 372 Eur (nuo 2024 metų per vienerius metus išaugo beveik 100 Eur) šalpos neįgalumo pensiją, ieškovė gauna ir tikslinę kompensaciją (individualios pagalbos teikimo išlaidų asmenims su negalia kompensaciją) iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, kuri 2025 metais sudarė 228 Eur, o nuo 2026 m. - 240,90 Eur. Vaiko pinigai nuo 2026 m. sausio 1 d. padidėjo nuo 122,50 Eur - 2025 m. iki 129,50 Eur - 2026 m.

Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai ar kiti ieškovės išlaidas pagrindžiantys duomenys, tačiau jie patys savaime neįrodo, kad juose atsispindinčios išlaidos yra susijusios būtent su vaikų poreikių tenkinimu. Priešingai, ieškovės banko sąskaitų išrašai rodo, kad ji gyvena iš atsakovo mokamo išlaikymo ir valstybės mokamų išmokų, o savo uždirbtus pinigus taupo kitoje, taupymui skirtoje savo sąskaitoje. Teismas vertino ne pavienes išlaidas, o kiekvienos vaiko poreikių tenkinimui patiriamos išlaidos realumą ir pagrįstumą, nes dalis ieškovės deklaruotų poreikių buvo grindžiama tik bendro pobūdžio paaiškinimais, nepateikiant objektyvių (nuoseklių) duomenų apie jų dydį ilgalaikėje perspektyvoje.

Pateikusi nepagrįstai užaukštintus vaikų poreikius būstui, ieškovė teismui įpareigojus vėliau juos esmingai sumažino, tačiau pareikšto ieškinio reikalavimų atsakovui atitinkamai nepagrįstai nesumažino.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų objektyvių ir teisingų išvadų dėl lėšų, reikalingų vaikų higienos poreikiui užtikrinti, dydžio.

Dalis ieškovės įvardytų higienos priemonių (pvz., šampūnas, kremas, burnos skalavimo skystis ir kt.) yra įsigyjamos periodiškai, o ne kiekvieną mėnesį, todėl jų dirbtinis priskyrimas pastoviai mėnesinei sumai turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, kurių ieškovė teismui nepateikė. Ieškovės pateiktas taip vadinamas „higienos krepšelis“, sudarytas remiantis viešai prieinamomis kainomis, negali būti laikomas patikimu įrodymu apie realiai pačios ieškovės patiriamas išlaidas. Tokie skaičiavimai atspindi tik teorinę galimų pirkinių vertę, tačiau neįrodo, kad būtent tokio dydžio išlaidas ieškovė faktiškai patiria kiekvieną mėnesį.

Nors ieškovė nurodo, kad pateikė paaiškinimus raštu dėl mokyklinių reikmenų kainų, tačiau vien bendro pobūdžio teiginiai ar pavieniai kainų pavyzdžiai, kuriuos nurodė ieškovė bylos nagrinėjimo metu, patys savaime neįrodo, kad realiai kiekvieną mėnesį patiriamos tokio dydžio išlaidos.

Tėvas vyksta į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaikų, vežasi jas į Vilnių, kartu leidžia laiką, organizuoja įvairias laisvalaikio veiklas ir pramogas, perka dukroms drabužius, edukacines priemones, riedučius, dviračius, telefonus ir kompiuterius. Taigi, dalis vaikų poilsio, laisvalaikio ir pramogų poreikių yra tenkinama būtent atsakovo bendravimo su vaikais metu. Vertinant realias vaikų laisvalaikio galimybes ir išlaidas, ši aplinkybė negali būti ignoruojama arba paneigta. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikia jokių objektyvių ar nuoseklių duomenų, kurie pagrįstų jos deklaruojamas nuolatines išlaidas vaikų pramogoms.

Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dukra G. K. iš viso būtų dalyvavusi stovyklose. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklus ir sutiko dalintis išlaidas dukrų stovykloms, jeigu tokios būtų faktiškai patiriamos (sutiko apmokėti dukters J. K. stovyklų išlaidas).

Atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai ginčijo ieškovės deklaruojamą dukters J. K. tariamą specialųjį psichologinės pagalbos poreikį ir argumentuotai paneigė jo būtinumą pateikdamas rašytinius įrodymus. Reikalavimas finansuoti privačią psichoterapiją gali būti laikomas pagrįstu tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai patvirtintas specialistų išvadomis ar rekomendacijomis, kuriose būtų nurodyta tokios pagalbos vaikui būtinybė, jos intensyvumas, trukmė bei tikslai. Nagrinėjamu atveju tokių medicininių ar psichologinių rekomendacijų ieškovė į bylą nepateikė. Atsakovas negali būti įpareigotas neribotą laiką – faktiškai iki vaiko pilnametystės – kiekvieną mėnesį finansuoti privačios psichoterapijos paslaugas, kai tariamas jų poreikis grindžiamas tik dviem pavieniais ir selektyviai pateiktais apsilankymais sveikatos priežiūros įstaigoje ir aiškiai paneigiamas (duomenys neskelbtini) klubo pirmininkės laiške nurodoma informacija.

Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuriuo paros metu vienuolikos metų vaikui, gebančiam savarankiškai valdyti savo sveikatos būklę, būtų reikalinga nuolatinė auklės priežiūra. Pati ieškovė nurodo, jog dukra didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kokias konkrečias priežiūros funkcijas auklė turėtų atlikti tuo metu, kai vaikas dalyvauja formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklose. Pažymėtina ir tai, kad iki šiol ieškovė ilgą laiką iš viso nesamdė jokios auklės. Ši aplinkybė rodo, jog nebuvo jokio objektyvaus nuolatinio tokios paslaugos poreikio. Išvadą teikianti institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų auklės samdymo būtinybę.

Tėvų pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir juos prižiūrėti pati savaime nesudaro pagrindo reikalauti papildomos finansinės kompensacijos iš kito tėvo.

Nors neginčijama, kad (duomenys neskelbtini) sergančio vaiko priežiūra gali būti susijusi su tam tikromis papildomomis išlaidomis, tačiau ieškovė turėjo įrodymais pagrįsti konkretų tokių išlaidų dydį ir būtinybę, nurodyti, kokius konkrečius duomenis pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai vertino. Ieškovė nepateikė nei gydytojų rekomendacijų dėl papildomų priemonių ar specialios dietos, nei dokumentų, patvirtinančių realiai patiriamas tokio pobūdžio papildomas išlaidas. Ieškovė nepagrįstai daro prielaidą, kad valstybės kompensuojamos medicinos priemonės yra nepakankamos ar netinkamos.

Ieškovės turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė už atsakovo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu atliko detalią ieškovės banko sąskaitų duomenų analizę, pagal kurią sudėjus ieškovės sutaupytas lėšas (santaupas) ir išlaidas advokatui laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. birželio 16 d. ieškovės santaupos sudaro 15 982,80 Eur. Dukroms išlaikyti daugiau nei vienerių metų laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. birželio 15 d. ieškovė iš savo santaupų skyrė vos 400 Eur (2024-09-19 ieškovė persivedė į savo einamąją sąskaitą), tai yra 33,33 Eur per mėnesį abiem dukroms arba apie 17 Eur per mėn. vienai dukrai. 2025 m. birželio 16 d. ieškovės banko sąskaitos Nr. LT24 **** 8066, kurioje ji taupo lėšas, likutis siekė 17 968,35 Eur, o sąskaitoje Nr. LT** **** 4487 siekė 2 005,44 Eur, iš viso 19 973,79 Eur (2025-07-18, DOK-37735). Atsakovas pateikė duomenis, kad jo sutuoktinė moka paskolą už šeimos automobilį, apmoka visas komunalines paslaugas, t. y. toks finansinių pareigų pasiskirstymas atsakovo šeimoje. Atsakovas nori pažymėti, kad ieškovė, pasisakydama dėl šalių turtinės padėties, savo apeliaciniame skunde sąmoningai nenurodo aplinkybės, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, kitaip sakant, ieškovė selektyviai traktuoja bylos duomenis.

Ieškovė ir atsakovas galėjo nepatirti bylinėjimosi išlaidų, o teismui nebūtų reikėję organizuoti tiek posėdžių, jeigu ieškovės elgesys bylos nagrinėjimo procese nuo pat jo pradžios būtų buvęs sąžiningas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai (nepagrįstai) taikė CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą, nuostatas, kadangi šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, dėl kurių dydžio ieškovė ir atsakovas susitarė 2017 m. kovo 29 d. teismo sprendimu, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu iš esmės nepasikeitė. Iš bylos duomenų matyti, kad išaugusių prekių ir paslaugų kainas (būtinieji vaikų poreikiai) kompensuoja indeksavimas, o atsiradusius naujus (specialiuosius poreikius) dėl nepilnametės dukters J. K. ligos pilnai (100 proc.) kompensuoja valstybė. Ieškovė įrodymais nepagrindė, kad ji dėl J. K. ligos ginčo nagrinėjimo laikotarpiu būtų patyrusi kažkokias reikšmingas išlaidas. Teismas nepagrįstai nevertino pasikeitusių/padidėjusių vaikų poreikių santykyje su infliacijos pokyčiais, t. y. vertindamas bylos duomenis ir priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai sistemiškai neaiškino CK 3.201 straipsnio (Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas) ir CK 3.208 straipsnio (Išlaikymo indeksavimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, dydžio pakeitimo, nepagrįstai nevertino, kaip keitėsi vaikų poreikiai ir kiek periodinės išmokos dydis kiekvienais metais pasikeitė po 2017 m. kovo 29 d. teismo sprendimo priėmimo ir kokio dydžio periodinės išmokos buvo mokamos bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į periodinių išmokų indeksavimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo nuostatas.

Tokias prekes, kaip (duomenys neskelbtini) 33,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 45,12 Eur, (duomenys neskelbtini) 12,36 Eur (4 vnt.) dukrai J. K. 100 proc. kompensuoja valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšų, kadangi jos įeina į UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinės Ligonių Kasos (toliau – VLK) kompensuojamą rinkinį (duomenys neskelbtini). 1 mėn. toks rinkinys asmenims, kuriems VLK patvirtino (duomenys neskelbtini) nuomos bei jos susinaudojančių dalių kompensaciją iš PSDF lėšų, ir kurie, kaip ir ieškovė, yra pasirašę sutartį dėl (duomenys neskelbtini) nuomos su UAB (duomenys neskelbtini), yra 100 proc. kompensuojamas. Vieno mėnesio rinkinį sudaro: 10 vnt. pasirinktų kateterių, 4 vnt. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo turimo siųstuvo ir (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) 13,10 Eur ir (duomenys neskelbtini) yra įsigyjami vaistinėse ir VLK J. jas taip pat 100 proc. kompensuoja. Vienintelė iš prekių - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – 32,50 Eur nėra valstybės kompensuojamas, tačiau šis diržas nėra įsigyjamas kiekvieną mėnesį.

Teismas neteisingai vertino dukters J. K. specialiuosius poreikius, padarydamas šią išvadą, kad ieškovės nurodytos ir pagrįstos pridedamais įrodymais išlaidos: 18,59 Eur už medicininį klijų valiklį, 3,99 Eur spiritinėms servetėlės, 2,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini), 2,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini), 1,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini) aparatui ir svarstyklėms,13,99 (duomenys neskelbtini) tabletėms, 15,56 sukimbančiams tvarsčiams Peha, 1,49 Eur tvarsčiams Mepore, viso 59,19 Eur sumoje yra reikalingos J. kas mėnesį (duomenys neskelbtini) priežiūrai ir kontrolei, todėl iš atsakovo priteistina J. pusė nurodytos sumos, t. y. 29,59 Eur (59,19 Eur/2). Teismas šių poreikių tinkamai nevertino. Kokybiški pleistriukai nusiima ir be valiklio. Dukra nei karto nėra atsivežusi medicininių klijų valiklio ar sukimbančių tvarsčių Peha. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė per dvejus metus yra įsigijusi 2 vnt. klijų valiklio, todėl šią sumą paskirstyti periodiškai kas mėnesį yra iš esmės neteisinga. Išvardintų 3,99 Eur spiritinių servetėlių, 2,19 Eur baterijų (duomenys neskelbtini), 2,19 Eur baterijų (duomenys neskelbtini), 1,19 Eur baterijų (duomenys neskelbtini) aparatui ir svarstyklėms,13,99 (duomenys neskelbtini) tabletėms, 15,56 sukimbančių tvarsčių Peha užtenka ne vienam mėnesiui. (duomenys neskelbtini) tabletes galima pakeisti cukrumi, medumi, vaisių sultimis ir t.t. Teismas nevertino, kokiam laikui pakanka kiekvienos iš sprendime išvardintos prekės (duomenys neskelbtini) priežiūrai ir kontrolei, kad visas išvardintas išlaidas paskirstyti kas mėnesį, o ne kitokiu periodiškumu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir jame darydamas išvadas dėl konkrečių vaikų poreikių patenkinimui reikalingų sumų, nurodė, jog šias sumas priteisia iš atsakovo (pvz., teismo sprendimo 59 p., 60 p., 65 p., 66 p., 71 p.) ieškovės reikalavimus tenkina iš dalies (teismo sprendimo 58 p.) arba atmeta (pvz. teismo sprendimo 67 punktas). Darydamas tokias išvadas teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai suformuotos teismų praktikos išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo/dydžio pakeitimo bylose ir netinkamai bei neteisingai motyvavo sprendimą, kadangi apskaičiavęs kiekvieną vaikų poreikį, nepagrįstai laikė, kad konkrečių vaikų poreikių patenkinimui reikalingą lėšų sumą priteisia iš atsakovo, tenkina iš dalies arba atmeta ieškovės reikalavimus, nors pagal Kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priteisti galima tik bendrą vaiko poreikių patenkinimui reikalingos periodinės išmokos sumą, o teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra apskaičiuojami vaiko/vaikų poreikiai, nurodant, kokia kiekvieno vaiko poreikio patenkinimui yra reikalinga lėšų suma. Toks teismo sprendimo motyvavimas iš esmės yra ydingas ir neatitinka teismų praktikos standartų, todėl teismo sprendimo motyvai turi būti surašyti tinkamai, ko nepagrįstai nepadarė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą.

Teismas, padidinęs nepilnamečiams vaikams teiktiną išlaikymą netinkamai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, susiejančias išlaikymo prievolės nepilnamečiams vaikams vykdymo pabaigos momentą su vaikų pilnametystės suėjimu, kadangi išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė iki kiekvieno vaiko pilnametystės ar iki tol, kol nors ir dukroms sueis 18 metų, jos mokysis vidurinėje mokykloje. 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT 14861-1019/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 straipsnio 2 dalies nuostatos nenumatė, jog tėvai susitaria, kad išlaikymas vaikams bus teikiamas iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės ar iki tol, kol nors ir vaikams sueis 18 metų, tačiau jie mokysis vidurinėje mokykloje. Teismų praktikoje, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ir sprendžiant klausimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo, leidžiama susitarti dėl išlaikymo teikimo pabaigos momento, tačiau nagrinėjant ginčo teisenos bylas būtina laikytis įstatymo reglamentavimo, susiejančio prievolės išlaikyti vaiką pabaigą su pilnametyste.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į atsakovo bylos procese išreikštą poziciją, susijusią su ieškovės nuo pat proceso pradžios pareikštu akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu ir jos pertekliniu išlaidavimu procese. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies reglamentavimo ir nevertino netinkamo ieškovės procesinio elgesio, sudarančio pagrindą nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovės procesinis elgesys išnagrinėtoje byloje buvo netinkamas ir nulėmė ženkliai padidėjusias bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinį teismui padavusi ieškovė nurodė nepagrįstai užaukštintas nepilnamečių vaikų būsto poreikio sumas.

Apeliaciniame procese tarp šalių nėra ginčo, kad pirmos instancijos teismas padarė klaidą neįvertinęs vaikų išlaikymo indeksavimo.

Apeliaciniame procese tarp šalių nėra ginčo, kad mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga išlaidos vaikui neprivalo būti įrodinėjamos detaliais įrodymais.

Atsakovas neadekvačiai vertina susidariusią situaciją ir J. K. ligą. Atsakovas prie vaikų priežiūros prisideda labai mažai – jo faktinis vaikų priežiūros indelis yra minimalus (iki 4 dienų per mėnesį), o mokamos išmokos mažos. Didžioji dalis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių nėra nauji. Atsakovo argumentai dėl dukters J. K. ligos lengvos eigos (nereikalaujančios priežiūros) yra ir mediciniškai nepagrįsti. Atsakovo pateikiamame 2024 m. spalio 23 d. Kauno klinikų ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Tačiau vien tai, kad diagnozė mediciniškai įvardijama kaip „be komplikacijų“, reiškia tik tai, kad komplikacijų šiuo metu pavyksta išvengti dėl ieškovės vykdomos tinkamos J. K. priežiūros.

Atsakovas nepagrįstai menkina motinos faktinį indėlį į vaikų išlaikymą. Motinos indėlis į vaikų išlaikymą yra ne tik finansinis, bet ir fizinis bei organizacinis, ir jis negali būti ignoruojamas vertinant tėvų išlaikymo pareigos proporciją. Atsakovo dalyvavimas iš esmės apsiriboja mažiau nei minimaliomis piniginėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kad motinos fizinis indėlis į vaikų priežiūrą yra nuolatinis ir intensyvus, o jos galimybės dirbti dėl objektyvių priežasčių yra ribotos, didesnė piniginė išlaikymo dalis turi tekti atsakovui.

Atsakovo teikiami duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas (įskaitant 8-ajame lape esančią lentelę) yra klaidinantys. Ieškovė prašo teismo vadovautis ne atsakovo sudaryta išvestine informacija, o pirminiais duomenimis apie ieškovės gaunamas pajamas: Ieškovės banko sąskaitų išrašais (1 t. 41-49 l.), pajamų deklaracijomis (1 t. 48 l.), pažyma apie individualios veiklos pajamas (4 t. 111 l.). Iki J. K. ligos ieškovė dirbo ir užsidirbo pakankamai (gaudavo po 2 000-3 000 Eur pajamų/mėn. į rankas iš individualios veiklos), todėl nebuvo problemos, jog atsakovas moka mažesnį nei minimalus išlaikymą vaikams, tačiau po J. K. ligos diagnozės 2023 metais ir su tuo susijusio gydymo ieškovės pajamos krito kelis kartus.

Už teisines paslaugas atsakovas ir toliau moka dideles sumas grynaisiais pinigais, nors jo banko sąskaitos išrašuose jokios reikšmingos piniginių lėšų gryninimo operacijos neatsispindi, o jokių pajamų grynaisiais atsakovas nenurodo. Tai tik sustiprina ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad atsakovas dalį pajamų gauna neapskaitytais grynaisiais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovės įsitikinimu, žodinis teismo posėdis byloje reikalingas siekiant apeliacinės instancijos teisme žodine tvarka pakartotinai tirti byloje esančius įrodymus, kadangi pirmos instancijos teismas ištyręs įrodymus padarė netikėtas ir ieškinio reikalavimų neatitinkančias išvadas sumažindamas vaikams mokėtiną išlaikymą. Pirmos instancijos teismo atliktos įrodymų vertinimo klaidos suponuoja poreikį iš naujo žodine tvarka paaiškinti susidariusios situacijos esmę. Neorganizuojant žodinio bylos nagrinėjimo, ieškovės vertinimu, yra labai sudėtinga išsamiai atskleisti sergančio vaiko J. K. kasdienės priežiūros niuansus, kurie buvo detaliai nagrinėti pirmos instancijos teisme, bei kurie yra svarbūs siekiant priimti teisingą sprendimą šioje byloje.

Atsakovas prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Vien nesutikimas su įrodymų vertinimu savaime nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės argumentas, kad reikia „pakartotinai tirti įrodymus“, taip pat nėra pakankamas, kad apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nepakankamas ir ieškovės teiginys, kad žodinis procesas reikalingas dėl J. K. kasdienės priežiūros niuansų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

Vertindama apeliantės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad žodinio proceso tvarka civilinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Bylą išnagrinėjęs teismas tyrė ir vertino šalių į bylą pateiktus įrodymus. Įvertinus tai, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti viešus duomenis apie higienos prekių kainas (1 priedas). Ieškovė teikia šiuos duomenis tik su apeliaciniu skundu, nes toks poreikis iškilo tik susipažinus su sprendimo argumentais. Dalyje dėl higienos išlaidų pirmosios instancijos teismas nesirėmė jokiu konkrečiu įrodymu byloje, o bendrai vertino, kad išlaidos yra per didelės. Teikiamais įrodymais siekiama pademonstruoti, kad už 20 Eur per mėnesį nėra galimybės tinkamai aprūpinti vaikų higienos priemonėmis. Todėl ieškovė siekia bent dalinai atsikirsti į tokius teismo argumentus ir įrodyti, kad toks teismo vertinimas yra nepagrįstas.

Atsakovas prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo. Higienos prekių kainos yra viešai prieinama informacija, todėl ieškovė turėjo visas galimybes šiuos duomenis pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas taip pat prašo priimti prie bylos jo teikiamus įrodymus, susijusius su šalių dukrai J. K. nustatyta diagnoze ir jos pokyčiais, vaiko ligos nepriskyrimu prie sunkių ligų, valstybės mokamų tikslinių kompensacijų pokyčius ir jų tendenciją didėti, elektroninius receptus, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji duomenys paneigia aiškiai nepagrįsto ieškovės apeliacinio skundo motyvus, susiejamus su dukters J. K. ligos pobūdžiu.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa). Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir pakeitė priteistą išlaikymą dukroms jį padidindamas, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, o taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė dalį išlaidų už medicinines priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje Nr. e2YT-14861-1019/2017, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šia sutartimi šalys (tėvai) susitarė, kad nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kad kiekvienas iš tėvų kiekvienos dukters išlaikymui skirs po 200 Eur iki kiekvienos jų pilnametystės arba kol suėjus 18 metų mokysis vidurinėje mokykloje.

Nepilnametei J. K. 2023 m. lapkričio 7 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio apsilankymo aprašo 3.3 punkte (apsilankymo data 2026-01-15) nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (2026-03-17 DOK-13791 priedas).

J. K. nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki (duomenys neskelbtini) m. vasario 25 d. nustatytas neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini); nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2025 m. gruodžio 27 d. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2024 m. sausio 23 d. sprendimai).

J. K. nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki (duomenys neskelbtini) m. 28 d. paskirta 276 Eur šalpos neįgalumo pensija (VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. kovo 4 d. sprendimas).

Ieškovė nuo 2017 m. kovo 6 d. vykdo individualią veiklą, 2022 metais deklaravo 25 904,61 Eur pajamų. Ieškovė nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. iš individualios veiklos gavo 5 182,52 Eur pajamų (UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 27 d. pažyma). Ieškovei nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai: 1) 49,90 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini); 2) 2007 m. įsigytas 34 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini), naujos statybos name, butui 2008 m. sausio 31 d. įregistruota sutartinė hipoteka, šio būsto įsigijimui ieškovei suteiktas 249 998 Lt kreditas iki 2044 m. sausio 12 d. pagal 2007 m. sausio 12 d. kredito sutartį su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu; 2024 m. balandžio 10 d. neįvykdytų įsipareigojimų suma buvo 46 045,53 Eur; 2023 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta buto nuomos sutartis.

Atsakovo teigimu, buto Vilniuje vertė gerokai viršija 100 000 Eur, panašaus buto nuomos kaina yra apie 600-700 Eur.

Atsakovo gaunamas pajamas sudaro apie 2200 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir V. D. (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, atitinkamai – 1120 Eur/mėn. ir 1080 Eur/mėn. (2 t. 193-194 l.). Atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukterį – E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (2 t. 95 l.). Atsakovas ir R. K. (sutuoktinė) įsigijo nekilnojamąjį turtą – jo dabartinės šeimos gyvenamąjį būstą ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Šis turtas įsigytas, kreditoriui AB „Swebank“ suteikus 187 850 Eur kreditą iki 2044 metų, pagal Būsto paskolos sutartį, ir įkeistas hipoteka (2 t. 143-165 l.). Atsakovas kas mėnesį moka 1 095,31 Eur kredito grąžinimo įmoką už įsigytą turtą.

Atsakovas lygiomis dalimis su A. Z. paveldėjo po 2/3 dalis 5 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini);, 2/3 dalis žemės sklypo ir statinių (duomenys neskelbtini); 2/3 dalį piniginių lėšų AB „Swedbank“ (pažyma apie paveldimą turtą, 2023 m. lapkričio 22 d., 2 t. 189-192 l.).

Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinių skundų dalykas (reikalavimai).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) reglamentavimo

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-933, 16 punktas, 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Dėl apeliacinių skundų argumentų

Dėl CK 3.201 straipsnio ir CK 3.208 straipsnio santykio su vaikų poreikiais

Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnį (reglamentuojantį išlaikymo dydžio pakeitimą) ne padidindamas, o faktiškai sumažindamas atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams sumą, nes indeksavus 2017 m. kovo 29 d. priteistą 200 Eur išlaikymą mokėtina suma sudarė po 303 Eur kiekvienam vaikui. Nustatydamas naują išlaikymo dydį, teismas galimai neįvertino CK 3.208 straipsnio reikalavimo dėl išlaikymo indeksavimo, tokiu būdu pažeidė vaikų interesus, išėjo už ieškinio ribų, nes nebuvo pareikšta reikalavimų sumažinti išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiuos apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.

Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

Išlaikymo indenksavimas reglamentuojamas CK 3.208 straipsnyje: jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina (ieškove) ir nustatyta, kad kiekvienas iš tėvų kiekvienos dukters išlaikymui skirs po 200 Eur. Šiuo sprendimu nustatyta atsakovo pareiga mokėti išlaikymą nepilnametėms dukterims kiekvienai po 200 Eur per mėnesį, kuris kasmet indeksuojamas. Remiantis viešai skelbiamais vartotojų kainų indeksų (VKI) dydžiais (2017 m. – 103,9; 2018 m. – 101,9; 2019 m. – 102,7; 2020 m. – 100,2; 2021 m. – 110,6; 2022 m. – 121,7; 2023 m. – 101,2; 2024 m. – 102,1; 2025 m. – 103,4), indeksuota 200 Eur išlaikymo suma atitinkamai didėjo: nuo 2018-02-01 – 208 Eur, nuo 2019-02-01 – 212 Eur, nuo 2020-02-01 – 218 Eur, nuo 2021-02-01 – 218 Eur (išliko tokia pat, nes VKI nesiekė 101), nuo 2022-02-01 – 241 Eur, nuo 2023-02-01 – 293 Eur, nuo 2024-02-01 – 297 Eur, nuo 2025-02-01 – 303 Eur, nuo 2026-02-01 Eur – 313 Eur.

Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad, siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui tiek jo pradžioje, tiek jo pabaigoje priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020, 20 punktas; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 28 punktas). Taigi, indeksavimu siekiama, kad išlaikymas iki jo pabaigos turėtų tokią pačią perkamąją galią būtent kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Taip užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu 2026 m. sausio 26 d. sprendimu pakeisdamas ankstesniu (2017 m. kovo 29 d.) sprendimu nustatytą išlaikymo dydį (po 200 Eur/mėn. vaikui), ir priteisdamas iš atsakovo nepilnametėms dukterims J. K. – po 260 Eur, G. K. – po 249,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 21 d.), akivaizdžiai neįvertino indeksuoto išlaikymo dydžio, kuris nuo 2024 m. vasario 1 d. sudarė 296 Eur, nuo 2025 m. vasario 1 d. – 303 Eur. Ieškovei ieškiniu prašant ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymą padidinti, pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies, tačiau faktiškai skundžiamu sprendimu nustatė mažesnį išlaikymo dydį, nei indeksuota išlaikymo suma, kuri ieškovės kreipimosi į teismą dieną sudarė 296 Eur, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 303 Eur. Nustatydamas tokį išlaikymo dydį (atitinkamai 260 Eur/mėn ir 249,50 Eur/mėn.), pirmosios instancijos teismas pažeidė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimą. Ši pirmosios instancijos sprendimo dalis keistina, nustatant iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį, atitinkantį realius nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio reglamentuojančio išlaikymo dydžio pakeitimą, 1 ir 2 dalies nuostatas, nes nepilnamečių vaikų poreikiai, dėl kurių dydžio šalys susitarė 2017 m. kovo 29 d. teismo sprendimu, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu iš esmės nepasikeitė. Atsakovo teigimu, išaugusių prekių ir paslaugų kainas (būtinieji vaikų poreikiai) kompensuoja indeksavimas, o atsiradusius naujus (specialiuosius poreikius) dėl nepilnametės dukters J. K. ligos pilnai (100 proc.) kompensuoja valstybė. Ieškovė įrodymais nepagrindė, kad ji dėl J. K. ligos ginčo nagrinėjimo laikotarpiu būtų patyrusi kažkokias reikšmingas išlaidas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtingos kategorijos. Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 26, 29 punktai). Indeksavimo taikymas yra nukreiptas į ateitį ir atliekamas teismo sprendimo vykdymo proceso metu, o teismo sprendimo priėmimo metu vertinami tuo metu esantis kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-933/2026).

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad nuo 2017 metų šalių nepilnamečių vaikų poreikiai nepasikeitė. Ankstesnio teismo sprendimo, priimto 2017 m. kovo 29 d., kuriuo nutraukta šalių santuoka, ir nustaytas išlaikymo dydis po 200 Eur vaikui per mėnesį, šalių dukrai G. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) buvo penkeri metai, J. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) buvo tik dveji metai. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu (2026 m. sausio 26 d.) šalių dukra G. jau yra 14 metų amžiaus, J. – 11 metų amžiaus. Vaikams augant, per devynerių metų laikotarpį, neabejotinai padidėjo ir būtinieji vaikų poreikiai, ir padidėjo išlaidos būtinųjų poreikių tenkinimui, atsirado būtinos išlaidos vaikų lavinimui, ugdymui. Kasacinio teismo praktika paneigia atsakovo kaip apelianto argumentus, kad išaugusių prekių ir paslaugų kainas (būtinieji vaikų poreikiai) kompensuoja indeksavimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nepilnamečių mergaičių poreikiai padidėjo, tačiau netinkamai nustatė būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą sumą.

Dėl dukterų pasikeitusių poreikių, jaunesniosios dukters sveikatos būklės ir priežiūros poreikio

Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė, jog nuo 2017 m. sprendimo žymiai padidėjo abiejų dukterų poreikiai, pablogėjo jaunesniosios dukros J. K. sveikatos būklė, ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamas sumažėjo, tačiau šios aplinkybės neatsispindi teismo nustatytame išlaikymo dydyje. Pripažinus esminį aplinkybių pasikeitimą dviem savarankiškais pagrindais, išlaikymas turėjo būti padidintas žymiai didesne dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad nepilnamečių dukterų poreikiai padidėjo, tačiau ieškovė nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio ir neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį.

Išnagrinėtoje byloje yra duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad nepilnametės šalių dukters J. K. liga – (duomenys neskelbtini) be komplikacijų yra lengvai kontroliuojama. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. spalio 23 d. ir 2026 m. sausio 16 d. išrašai iš vaiko sveikatos dokumentų (E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas). Sunkių ligų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 (duomenys skelbiami viešai). Kaip matyti iš sunkių ligų sąrašo, jame įrašytas tik (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) į sunkių ligų sąrašą neįtrauktas. Nuo 2024 m. iki šiol dukters J. ligos diagnozė yra (duomenys neskelbtini). Taigi ši liga nepatenka į sunkių ligų sąrašą. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių šalių dukters J. sveikatos dokumentų, kurie patvirtintų, kad nepilnametė būtų patyrusi sunkias komplikacijas.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis išlaikymo pareiga tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai ir galimybėms, o ne vien pagal tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Vaikų poreikių tenkinimui ieškovė gauna ne tik atsakovo teikiamą išlaikymą, bet ir valstybės mokamas išmokas (dukters J. K. šalpos negalios pensija, vaikų pinigai, tikslinė kompensacija).

Pagal Šalpos pensijų įstatymą bei Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, jaunesniajai dukrai yra mokama ieškovės nurodyta 372,00 Eur šalpos negalios pensija (2024 metais buvo 276 Eur, nuo 2026 m. sausio 1 d. padidėjo iki 391,50 Eur). Be to, dėl vaikui nustatyto (duomenys neskelbtini) valstybė skiria papildomą tikslinį finansavimą vaiko priežiūros išlaidoms kompensuoti – trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, kuri 2025 m. sudarė 228,80 Eur (2024 metais – 181,50 Eur, nuo 2026 m. – 240,90 Eur). Taip pat ieškovei iš valstybės biudžeto už abu vaikus kas mėnesį mokama universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), kuri 2025 m. sudarė po 96,25 Eur, o nuo 2026 m. – po 129,50 Eur už kiekvieną vaiką (iš viso 259,00 Eur). Šios lėšos 2025 metais sudarė bendrą 793,30 Eur sumą per mėnesį, o šiuo metu siekia 891,40 Eur per mėnesį. Vaikų tėvas šiomis lėšomis nedisponuoja ir bendravimo su dukromis laikotarpiais papildomai prisideda prie jų poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, kad visi su vaiko liga susiję papildomi medicininiai poreikiai (specialus maitinimas, sensoriai, slaugos priemonės) yra padengiami valstybės skiriamomis tikslinėmis lėšomis (iš viso 632,40 Eur per mėnesį tik dėl ligos), ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti tų pačių išlaidų dubliavimo ir jų priteisimo iš atsakovo.

Apeliantės vertinimu, teismas neįvertino disproporcijos masto tarp ieškovės ir atsakovo vykdomos neįgalaus, specialiųjų poreikių turinčio vaiko priežiūros, šiuo ir kitais esminiais klausimais teismas ignoravo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadas, kuriomis patvirtinta, kad ieškovės galimybės dirbti pilnu krūviu yra objektyviai apribotos, o šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas. Teismas iš esmės ignoravo Tarnybos išvadą. Viena vertus, teismas tarnybos išvados tiesiogiai neatmetė, kita vertus – bylos rezultatas tarnybos išvados neatitinka. Nors teismas turėjo visus medicininius ir kitus duomenis apie J. K. ligą ir apeliantės vykdomą priežiūrą, to pakankamai neįvertino finansine išraiška. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai pagrįsti iš dalies.

Neįgalumas J. K. dėl (duomenys neskelbtini) nustatytas iki (duomenys neskelbtini) m. vasario 25 d. (ieškinio priedas 12). Nuo 2024 m. iki šiol dukters J. K. ligos diagnozė yra (duomenys neskelbtini). Pirminė išvadą teikiančios institucijos išvada dėl išlaikymo padidinimo byloje pateikta 2024 m. gegužės 31 d. (DOK-34990), bylos nagrinėjimu metu tarnyba minėtą išvadą palaikė. Tačiau išvadą teikianti institucija byloje neanalizavo jokių teismui pateiktų įrodymų.

Apeliantė nepaneigė bylos faktinių aplinkybių, kad dukters sveikatos priežiūra užtikrinta pritaikius gydymą (duomenys neskelbtini); buvo skirtas mokymas namuose iki 2024 m. kovo 1 d.; mergaitė sėkmingai lanko mokyklą, būrelius; ieškovė dirba pagal individualią veiklą, todėl savo darbą gali pritaikyti pagal užimtumą reikalingą vaiko priežiūrai, dirbti iš namų tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Pažymėtina ir tai, kad didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia ugdymo įstaigose ar popamokinėse veiklose, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo pačiu laikotarpiu ieškovė neturi galimybės dirbti. Be to, ieškovė gauna pajamas iš nuomojamo būsto Vilniuje, taip pat vaikų poreikių tenkinimui ieškovė gauna ne tik atsakovo teikiamą išlaikymą, bet ir valstybės mokamas išmokas (jaunesnės dukters šalpos negalios pensija, vaikų pinigai, tikslinė kompensacija). Šios lėšos 2025 metais sudarė bendrą 793,30 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio tarp tėvų paskirstymo vertino įrodymų visetą, o ne kiekvieną įrodymą atskirai ar suteikiant tam tikriems įrodymams išskirtinį pranašumą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktas išvadas, tiek į šalių paaiškinimus vertindamas šalių galimybę finansiškai teikti vaikams išlaikymą. Todėl įvertinus visas minėtas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės galimybės dirbti pilnu krūviu yra objektyviai apribotos dėl ko iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas.

Apeliantės teigimu, ji viena prisiima kasdienės vaikų priežiūros naštą, nes pagal galiojančią sutartį atsakovui nustatyta pareiga bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, t. y. apie 4 dienas per mėnesį. Tačiau faktiškai šis bendravimas vyksta dar rečiau: dukra G. pas tėvą praktiškai nebevyksta, o J. dalį nustatyto bendravimo laiko praleidžia pas močiutę, todėl su atsakovu susitinka labai retai. Tokiu būdu atsakovas su vaikais faktiškai praleidžia vidutiniškai tik apie 2–3 dienas per mėnesį, o likusią laiko dalį – apie 28 dienas per mėnesį – vaikai nuolat gyvena su ieškove. Skaičiuojant procentine išraiška, atsakovas su vaikais praleidžia vos apie 6-7 proc. mėnesio laiko, tuo tarpu apeliantei tenka daugiau kaip 93 proc. visos faktinės vaikų priežiūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai neteikia pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo dukroms teikimo nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad vaikams gyvenant su ieškove būtent jai tenka didesnė kasdienės priežiūros ir auklėjimo našta (teismo sprendimo 72 punktas). Taigi teismas šią aplinkybę įvertino ir jos nepaneigė. Tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas turi prisiimti didžiąją dalį materialinio išlaikymo pareigos ar, kad ieškovės reikalaujamas tėvų dalių - 2/3 ir 1/3 santykis vaikų išlaikymo prievolėje yra pagrįstas. Be to, apeliantė turi teisę bet kada kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tarp tėvo ir dukrų tvarkos pakeitimo, ar dukterų gyvenamosios vietos pakeitimo, manydama, kad jai tenka per didelė našta prisiimti vaikų kasdieninę priežiūrą.

Dėl valstybės išmokų santykio ir reikšmės nustatant vaikų poreikiams tenkinti būtiną išlaikymo dydį

Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino valstybines išmokas ir jų reikšmę nustatant atsakovo pareigos išlaikyti vaikus apimtį. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tai, jog ieškovė gauna valstybines išmokas, susijusias su jaunesniosios dukros sveikatos būkle (neįgalumo išmokas, tikslines kompensacijas, vaiko pinigus), ir šias aplinkybes faktiškai panaudojo kaip argumentą riboti atsakovo piniginę pareigą išlaikyti vaikus. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje nėra ginčo, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą bei Šalpos išmokymų skyrimo ir mokėjimo nuostatas J. K. mokama šalpos neįgalumo pensija (kuri 2024 m. sudarė 276 Eur, 2025 – 372 Eur, 2026 m. – 391,50 Eur). Be to, ieškovė iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos gauna tikslinę kompensaciją (individualios pagalbos teikimo išlaidų asmenims su negalia kompensaciją, kuri 2024 m. sudarė 181,50 Eur, 2025 m. – 228 Eur, nuo 2026 m. – 240,90 Eur) ir gauna vaiko pinigus (2024 m. – 96,25 Eur, 2025 m. – 122,50 Eur, nuo 2026 m. – 19,50 Eur).

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Ieškovė nurodė, kad išlaidos nepilnamečių dukterų išlaikymui per mėnesį sudaro: G. K. – 687 Eur, J. K. – 1 152,41 Eur (DOK-77267). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles, sprendė, kad šalių nepilnamečių dukterų poreikiai sprendimo priėmimo momentui kas mėnesį sudaro G. K. – 499 Eur, J. K. – 520 Eur, šių dydžių nesumažino valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą po ½ dalį, atitinkamai J. – po 260 Eur/mėn., G. – po 249,50 Eur/mėn.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėtytais argumentais, pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl priteisto išlaikymo dydžio, kadangi, kaip minėta, faktiškai priteistas išlaikymo dydis (atitinkamai 260 ir 249,50 Eur/mėn.) yra mažesnis už iki sprendimo priėmimo faktiškai mokėtiną (indeksuotą) išlaikymo sumą. Tokiu būdu, teismas, formaliai spręsdamas dėl išlaikymo padidinimo (CK 3.201 straipsnis), iš esmės pablogino šalių nepilnamečių dukterų turtinę padėtį ir sumažino jų išlaikymo apimtį. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, keistina, nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį realų nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikį ir tėvų turtinę padėtį.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių ir jiems užtikrinti reikalingų lėšų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273 969/2020, 22 punktas).

Nedidelės apimties išlaidoms pagrįsti nebūtina pateikti kiekvieno pirkimo kvito, tačiau tai nereiškia, kad teismas neprivalo vertinti konkrečioje byloje nustatomų išlaidų vaikams realumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir detaliai pasisakė dėl ieškovės pateiktų išlaidų pagrindimo, ir sprendė, kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau nustatė pernelyg mažą vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui reikalingą sumą.

Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atitinkamas išlaidas poreikiams (higienos priemonėms, mokslo reikmėms, nenumatytoms išlaidoms, pramogoms), tačiau apeliantė nepaneigė tokių teismo argumentų, nepateikė įrodymų, kad dukterų poreikiams patiriamos didesnės išlaidos nei nustatė teismas. Dalis ieškovės nurodomų išlaidų (higienai, mokslo reikmėms, nenumatytoms išlaidoms) patiriamos ne išimtinai kiekvieną mėnesį. Be to, atsakovas sutiko apmokėti J. K. stovyklų išlaidas, taip pat apmoka už dukters J. K. mobilųjį telefoną. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo argumentais, kad tėvas vyksta į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaikų, vežasi jas į Vilnių, kartu leidžia laiką, organizuoja įvairias laisvalaikio veiklas bei pramogas, perka dukroms drabužius, edukacines priemones, riedučius, dviračius, telefonus ir kompiuterius. Tai reiškia, kad dalis vaikų poilsio, laisvalaikio ir pramogų poreikių yra tenkinama būtent atsakovo bendravimo su vaikais metu. Vertinant realias vaikų laisvalaikio galimybes ir išlaidas, ši aplinkybė negali būti ignoruojama arba paneigta. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikia jokių objektyvių ar nuoseklių duomenų, kurie pagrįstų jos deklaruojamas nuolatines išlaidas vaikų pramogoms.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sutapatino epizodinę nemokamą psichologo pagalbą su nuoseklia privačia psichoterapija, neatsižvelgdamas į paslaugų intensyvumo, tęstinumo ir prieinamumo skirtumus. Reikalavimas įrodyti „būtent privačių paslaugų būtinybę“ neatitinka vaiko interesų viršenybės principo, o vienkartinis apsilankymas pas specialistą nepaneigia, bet patvirtina psichologinės pagalbos poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepagrindžia mokamų specialisto išlaidų būtinumo.

Nagrinėjamu atveju tokių medicininių ar psichologinių rekomendacijų ieškovė į bylą nepateikė. Klubo (duomenys neskelbtini) psichologė 2024 m. rugsėjo 18 d. elektroniniame laiške, be kita ko nurodė, kad <...> J. K. konsultacijas lankė nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. imtinai. Buvo suteikta 11 (vienuolika) konsultacijų, iš kurių pirma ir paskutinė vyko tiesiogiai (gyvai), kitos – nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiais). Konsultacijų tikslas buvo padėti susitaikyti, priimti ir išmokti gyventi su (duomenys neskelbtini). Konsultacijos buvo nutrauktos, nes iš konsultacijų ir po pokalbių su mergaitės mama buvo prieita išvados, jog su pirminiu tikslu susijusių sunkumų šiuo metu nekyla. Rekomenduota iškilus kitiems elgesio ir emocijų sunkumams kreiptis pagalbos į specialistus ir konsultuotis daugiau tiesioginiu būdu (gyvai).<...> (2024-10-02, DOK-59780).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad reikalavimas finansuoti privačią psichoterapiją gali būti laikomas pagrįstu tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai patvirtintas specialistų išvadomis ar rekomendacijomis, kuriose būtų nurodyta tokios pagalbos vaikui būtinybė, jos intensyvumas, trukmė bei tikslai.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų apie auklės paslaugas ir jų poreikį. Apeliantė nurodo, kad poreikis auklei egzistuoja, tą patvirtina rašytiniai įrodymai (sutartis, ieškinio 6 priedas; Tarnybos išvada dėl ieškovės negalėjimo dirbti visą darbo dieną), papildomi ieškovės paaiškinimai. Ši informacija byloje nebuvo paneigta ar nuginčyta. Auklės poreikį, be kita ko, pagrindžia VVTAT išvadoje nustatytos aplinkybės dėl J. K. individualių poreikių ir jos priežiūros intensyvumo. Teismas turėjo atskirai vertinti vaiko priežiūros poreikį finansine išraiška. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodomais argumentais.

Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad vienuolikos metų vaikui būtų reikalinga nuolatinė auklės priežiūra. Pati ieškovė nurodo, jog dukra didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje bei neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, todėl kyla klausimas, kokias konkrečias priežiūros funkcijas auklė turėtų atlikti tuo metu, kai vaikas dalyvauja formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklose. Ieškovė po sutarties su aukle nutraukimo nepateikė įrodymų, kad buvo surasta kita auklė, o tai nepaneigia aplinkybės, kad nėra jokio objektyvaus nuolatinio tokios paslaugos poreikio.

Dėl išlaidų, susijusių su J. K. ligos priežiūra

Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad efektyvi (duomenys neskelbtini) kontrolė reikalauja nuolatinių papildomų išlaidų ir ne visas jas valstybė kompensuoja. Fragmentiškas (duomenys neskelbtini) sergančio vaiko priežiūrai reikalingų išlaidų vertinimas ir dalies jų atmetimas neatitinka realių vaiko sveikatos poreikių ir pažeidžia vaiko interesų prioriteto principą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino dukters J. K. specialiuosius poreikius, padarydamas šią išvadą, kad ieškovės nurodytos ir pagrįstos pridedamais įrodymais išlaidos: 18,59 Eur už medicininį klijų valiklį, 3,99 Eur spiritinėms servetėlės, 2,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini), 2,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini), 1,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini) aparatui ir svarstyklėms,13,99 (duomenys neskelbtini) tabletėms, 15,56 sukimbančiams tvarsčiams Peha, 1,49 Eur tvarsčiams Mepore, viso 59,19 Eur sumoje yra reikalingos J. kas mėnesį (duomenys neskelbtini) priežiūrai ir kontrolei, todėl iš atsakovo priteistina J. pusė nurodytos sumos, t. y. 29,59 Eur (59,19 Eur/2). Teismas šių poreikių tinkamai nevertino. Kokybiški pleistriukai nusiima ir be valiklio. Dukra nei karto nėra atsivežusi medicininių klijų valiklio ar sukimbančių tvarsčių Peha. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė per dvejus metus yra įsigijusi 2 vnt. klijų valiklio, todėl šią sumą paskirstyti periodiškai kas mėnesį yra iš esmės neteisinga. Išvardintų 3,99 Eur spiritinių servetėlių, 2,19 Eur baterijų (duomenys neskelbtini), 2,19 Eur baterijų (duomenys neskelbtini), 1,19 Eur baterijų (duomenys neskelbtini) aparatui ir svarstyklėms,13,99 (duomenys neskelbtini) tabletėms, 15,56 sukimbančių tvarsčių Peha užtenka ne vienam mėnesiui. (duomenys neskelbtini) tabletes galima pakeisti cukrumi, medumi, vaisių sultimis ir t.t. Teismas nevertino, kokiam laikui pakanka kiekvienos iš sprendime išvardintos prekės (duomenys neskelbtini) priežiūrai ir kontrolei, kad visas išvardintas išlaidas paskirstyti kas mėnesį, o ne kitokiu periodiškumu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad reikalinga 90 Eur kas mėnesį J. K. vaistams ir med. priemonėms susirgus (duomenys neskelbtini) (CD1).

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 529 „Dėl medicinos pagalbos priemonių sąrašo patvirtinimo“, kuris pakeistas Sveikatos apsaugos ministro 2024 m. sausio 30 d. įsakymu Nr.V-130, buvo patvirtintas sąrašas ir tvarka, kuria remiantis yra kompensuojamos med. priemonės, asmenims (tame tarpe ir vaikams) susirgus (duomenys neskelbtini). Valstybinė ligonių kasa (viešai prieinama informacija – ligoniukasa.lrv.lt) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sergantiems pacientams iki 24 metų kompensuoja (duomenys neskelbtini), vienkartines adatas švirkštams, diagnostines juosteles (duomenys neskelbtini) nustatyti, apmoka už (duomenys neskelbtini) nuomą, kompensuoja nuotolinio (duomenys neskelbtini) kiekio stebėjimo sistemas, (duomenys neskelbtini) keičiamų dalių komplektus, ortopedines priemones ir kt.

Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodytą pinigų sumą – kai valstybė kompensuoja praktiškai visas medicinos priemones, skirtas (duomenys neskelbtini) gydymui ir kontrolei – yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis įrodymais laikė išlaidas: 18,59 Eur už medicininį klijų valiklį, 3,99 Eur spiritinėms servetėlės, 2,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini), 2,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini), 1,19 Eur baterijoms (duomenys neskelbtini) aparatui ir svarstyklėms,13,99 Eur (duomenys neskelbtini) tabletėms, 15,56 Eur sukimbančiams tvarsčiams Peha, 1,49 Eur tvarsčiams Mepore, viso 59,19 Eur sumoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos reikalingos J. K. kas mėnesį (duomenys neskelbtini) priežiūrai ir kontrolei, todėl iš atsakovo priteisė J. K. pusę nurodytos sumos – 29,59 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė ligonių kasa (viešai prieinama informacija – ligoniukasa.lrv.lt) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sergantiems pacientams iki 24 metų kompensuoja atitinkamas priemones, taip pat pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis dalį apeliantės nurodytų išlaidų vaistams ir medicinos priemonėms, nėra pagrindo spręsti, kad fragmentiškas (duomenys neskelbtini) sergančio vaiko priežiūrai reikalingų išlaidų vertinimas ir dalies jų atmetimas neatitinka realių vaiko sveikatos poreikių ir pažeidžia vaiko interesų prioriteto principą. Valstybės kompensuojamos priemonės sveikatos priežiūros sistemoje laikomos kaip tinkamos ir saugios gydymui, todėl vien subjektyvus ieškovės teiginys, kad galima rinktis „kokybiškesnes“ alternatyvas, savaime nesudaro pagrindo laikyti tokias išlaidas būtinosiomis.

Dėl 68,04 Eur išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) priemonėms įsigyti

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 68,04 Eur išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) priemonėms įsigyti. Teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisingas. Ieškovė byloje nereiškė tokio ieškinio reikalavimo dėl šios sumos, kaip vienkartinės, priteisimo iš atsakovo, todėl teismas, priteisdamas 68,04 Eur išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) priemonėms įsigyti, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Tokias prekes, kaip (duomenys neskelbtini) 33,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 45,12 Eur, (duomenys neskelbtini) 12,36 Eur (4 vnt.) dukrai 100 proc. kompensuoja valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, kadangi jos įeina į UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinės Ligonių Kasos (toliau – VLK) kompensuojamą rinkinį (duomenys neskelbtini). 1 mėn. toks rinkinys asmenims, kuriems VLK patvirtino (duomenys neskelbtini) nuomos bei jos susinaudojančių dalių kompensaciją iš PSDF lėšų, ir kurie, kaip ir ieškovė, yra pasirašę sutartį dėl (duomenys neskelbtini) nuomos su UAB (duomenys neskelbtini), yra 100 proc. kompensuojamas. Vieno mėnesio rinkinį sudaro: 10 vnt. pasirinktų kateterių, 4 vnt. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo turimo siųstuvo ir (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) juostelės (duomenys neskelbtini) 13,10 Eur ir (duomenys neskelbtini) yra įsigyjami vaistinėse ir VLK J. jas taip pat 100 proc. kompensuoja. Vienintelė iš prekių – diržas (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“) – 32,50 Eur nėra valstybės kompensuojamas, tačiau šis diržas nėra įsigyjamas kiekvieną mėnesį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog dukrai pirko kateterius (infuzijas) už 33,00 Eur, jutiklį (sensorių) (duomenys neskelbtini) už 45,12 Eur, (duomenys neskelbtini) (4 vnt.) už 12,36 Eur, (duomenys neskelbtini) juosteles (duomenys neskelbtini) už 13,10 Eur bei diržą (duomenys neskelbtini) už 32,50 Eur, ir šios priemonės yra skirtos (duomenys neskelbtini) kontrolei. Teismas vertino, kad atsakovas turėtų padengti ieškovei pusę šių išlaidų – 68,04 Eur (iš viso 136,08 Eur/2). Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, kad visi šie ieškovės nurodyti daiktai (išskyrus (duomenys neskelbtini)) sergantiems (duomenys neskelbtini) vaikams yra 100 proc. kompensuojami Valstybinės ligonių kasos. Ieškovė, turėdama galimybę aukščiau minėtas priemones vaistinėje įsigyti nemokamai, pati pasirinko juos pirkti. Tokie jos veiksmai, neracionaliai naudojant lėšas, nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovo priteisti už priemones, kurios yra šimtu procentų kompensuojamos. (duomenys neskelbtini) įsigijimui ieškovė gali panaudoti minėtas šalpos pensijos išmokas. Remiantis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 68,04 Eur išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) priemonėms įsigyti, panaikinama.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais, kad: 1) pasikeitė nepilnamečių dukterų poreikiai, pablogėjo jaunesnės dukters sveikata, dėl jos ligos išaugo poreikiai jos sveikatos priežiūrai; 2) pasikeitė tėvų turtinė padėtis: atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, o ieškovės finansinė situacija sudėtinga, nes ji prižiūrėdama J. K. negali dirbti ir gauti pajamų iš individualios veiklos, todėl atsakovas prie dukterų poreikių tenkinimo turi prisidėti didesne apimtimi (70 proc.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl jo dalis turėtų sudaryti 70 procentų, o ieškovės – 30 procentų vaikams skirtino išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad abu tėvai turėtų lygiomis dalimis užtikrinti pagrįstus savo nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritaria.

Dėl šalių turtinės padėties

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi klaidingomis aplinkybėmis, nepagrįstai pagerindamas ieškovės turtinę padėtį, ir tai turėjo esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovė gauna po 2 000 Eur per mėnesį pajamų, nors byloje pateikti oficialūs duomenys patvirtina, jog nė vieną mėnesį ieškovės pajamos neviršijo 1 500 Eur, o dažnu atveju siekė tik 600–800 Eur. Sprendime nurodyta, kad ieškovė už buto Vilniuje nuomą gauna apie 600 Eur per mėnesį, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad faktiškai gaunama suma sudaro 530 Eur. Teismas vertino, kad atsakovas vienas moka 1 095,31 Eur kreditą, nors pats teismas konstatavo, kad šis kreditas yra bendras su sutuoktine. Atsakovui priskirtina ne daugiau kaip pusė kredito įmokos – bendraskolių atveju teismas privalėjo vertinti tik atsakovui tenkančią įsipareigojimų dalį, o ne visą kredito sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Abi šalys valdo po vieną bankui įkeistą nekilnojamojo turto objektą, už kurį yra mokamos paskolos. Atsakovo valdomas turtas yra žymiai didesnės vertės – namas su dideliu žemės sklypu ir mišku Vilniuje, lyginant su ieškovės valdomu butu Vilniuje ir butu (duomenys neskelbtini). Ieškovės turtas negeneruoja laisvų disponuojamų pajamų, kadangi didžioji dalis iš nuomos gaunamų lėšų yra skiriama paskolos įmokoms dengti.

Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Net ir laikant, kad ieškovės darbo pajamos neviršija 1 500 Eur, o gaunamas nuomos mokestis sudaro 530 Eur, tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai prastesnė nei atsakovo. Ieškovė nepaneigė duomenų, kad 2025 m. birželio 16 d. jos banko sąskaitos Nr. LT24 *** 8066 likutis siekė 17 968,35 Eur, o sąskaitos Nr. LT **** 4487 likutis sudarė 2 005,44 Eur, iš viso – 19 973,79 Eur (2025-07-18, DOK-37735). Nors atsakovas bankui moka būsto paskolą, kuri yra solidari su jo naująja sutuoktine, lieka nepaneigti atsakovo argumentai, kad jo sutuoktinė moka paskolą už šeimos automobilį, apmoka visas komunalines paslaugas bei augina bendrą vaiką. Atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso namas (duomenys neskelbtini), o bendras sklypo plotas yra 10 arų. Ieškovė valdo butą (duomenys neskelbtini) (kurį nuomoja), ir butą (duomenys neskelbtini) (kuriame gyvena su dukterimis). Vien išlaidoms už teisines paslaugas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė buvo pajėgi skirti 12 387,98 Eur.

Dėl šalių nepilnametėms dukterims priteistino išlaikymo dydžio

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, vertina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino priteisto išlaikymo indeksavimo, iš dalies neteisingai įvertino šalių turtinės padėties proporcijas bei atsakovo (apelianto) objektyvius finansinius įsipareigojimus, todėl skundžiamas sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio yra keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šeimos bylose apeliacinės instancijos teismas turi aktyvų vaidmenį ir ex officio privalo užtikrinti prioritetinę nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsaugą. Tačiau ši pareiga negali būti realizuojama visiškai ignoruojant realią atsakovo turtinę padėtį ar pažeidžiant kitų jo išlaikytinių teises (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo 29 d. priimto teismo sprendimo atsakovas teikia išlaikymą po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, ir šiuo metu indeksuotas išlaikymo dydis sudaro 312,00 Eur\mėn. kiekvienam vaikui (iš viso 624,00 Eur). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su bet kokiu išlaikymo sumos didinimu, teisėjų kolegija vertina, kad nuo pirminio sprendimo priėmimo praėjęs reikšmingas laiko tarpas (9 metai) ir objektyvus abiejų paauglių dukterų (11 m. ir 14 m.) poreikių augimas sudaro teisinį pagrindą koreguoti esamą išlaikymo dydį, jį subalansuojant ties kraštutine atsakovo finansinių galimybių riba.

Pagal CK 3.201 straipsnį ir nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik nustačius faktinį ir teisiškai esminį nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą arba esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Bet kuriuo atveju, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti priteisto išlaikymo dydį (šiuo atveju – ieškovė), turi pareigą įrodyti ir pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą tai padaryti (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-933, 16 punktas).

Vertindama nepilnamečių vaikų poreikių apimtį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. 2026 m. MMA Bruto (neatskaičius mokesčių) yra 1153 Eur, MMA Neto (atskaičius mokesčius) yra 847 Eur Šios sumos ribose vaiko pagrindiniai poreikiai maistui, aprangai ir higienai yra preziumuojami ir jų tėvams detaliai įrodinėti pirkinių čekiais ar sąskaitomis nereikia. Abi šalių dukterys yra vyresnio (11 ir 14 metų) amžiaus, jų bazinis būtinųjų poreikių dydis objektyviai atitinka šį kasacinio teismo nustatytą 847 Eur standartą vienam vaikui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė byloje nepagrindė ir nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų šį orientacinį 1 MMA kriterijų viršijančias dukterų kasdienes išlaidas. Į bendrą būtiniesiems poreikiams reikalingą išlaikymo sumą ieškovės įtrauktos būsto paskolos įmokos (po 126,37 Eur vienam vaikui) teismo vertinamos kaip asmeninė investicija į jos nekilnojamąjį turtą, didinanti jos asmeninį aktyvą, todėl negali būti pripažįstamos kasdieniais vaiko poreikiais. Taip pat byloje nėra įrodytas realus ir objektyvus nuolatinės mokamos auklės poreikis, atsižvelgiant į vaikų amžių (11 m. ir 14 m.) bei šiuolaikines technologines medicinos kontrolės galimybes.

Nors jaunesniajai dukrai nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė objektyviai sukuria papildomus specialiuosius poreikius, ieškovė neįrodė, kad šios medicininės išlaidos viršija valstybės skiriamą finansavimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad didžioji dalis ieškovės nurodytų medicinos priemonių (sensoriai, kateteriai, juostelės) yra 100 proc. kompensuojami Valstybinės ligonių kasos (VLK), o papildomoms išlaidoms padengti valstybė kas mėnesį skiria tikslinę 632,40 Eur paramą (šalpos negalios pensiją ir individualios pagalbos kompensaciją). Kadangi ieškovė neįrodė papildomų, valstybės nekompensuojamų išlaidų, viršijančių šią sumą, reikalavimas jas dubliuoti ir priteisti iš atsakovo pripažįstamas nepagrįstu. Be to, ieškovė disponuoja vaiko pinigais – po 129,50 Eur kiekvienam vaikui.

Vertindama atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantas dirba dviejose darbovietėse ir gauna 2 200,00 Eur pajamas per mėnesį, kas patvirtina jo sąžiningas pastangas gauti maksimalias pajamas. Visgi atsakovo realiai disponuojamas lėšas iš esmės apriboja būtini turtiniai įsipareigojimai bei pasikeitusi šeiminė padėtis: atsakovas vienas dengia solidarią būsto kredito įmoką, kuri sudaro 1 095,31 Eur per mėnesį. Kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad ši įmoka turi būti dalinama pusiau, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog naujoji atsakovo sutuoktinė proporcingai prisiima kitas esmines bendro ūkio išlaidas (moka kredito įmokas už šeimos automobilį ir padengia visus komunalinius mokesčius).

Teisiškai esminę reikšmę šioje byloje turi faktas, kad atsakovas naujoje santuokoje turi dar vieną išlaikytinę – kartu auginamą nepilnametę dukrą. Vadovaujantis vieninga kasacinio teismo praktika, visi vaikai turi visiškai lygias teises į materialinį išlaikymą. Priteisiamo išlaikymo dydis pirmosios santuokos vaikams negali būti didinamas taip, kad likęs trečiasis vaikas būtų diskriminuojamas ar paliekamas be minimalių gyvenimo sąlygų užtikrinimo.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis turi būti pakeistas, o teisingas balansas tarp realių vaikų poreikių ir objektyvių tėvo finansinių galimybių pasiekiamas nustatant iš atsakovo priteistiną išlaikymą – po 350,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai (iš viso 700,00 Eur). Šis dydis teismo vertinimu yra maksimaliai pagrįstas ir objektyviai įmanomas dėl šių priežasčių:

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nustatyta 350,00 Eur suma yra maksimali teisiškai ir matematiškai galima atsakovo turtinės padėties riba, o bet koks tolesnis šios sumos didinimas (pavyzdžiui, iki ieškovės prašomų sumų ar objektyviai svarstytinų 370,00 Eur vienam vaikui) yra objektyviai neįmanomas dėl šių priežasčių:

Atitinka tėvo pajamų limitą: Byloje nustatyta, kad atsakovas, dirbdamas dviejose darbovietėse, gauna 2 200,00 Eur pajamas. Sumokėjus būtinąją solidarią būsto kredito įmoką (1 095,31 Eur), atsakovo laisvos disponuojamos pajamos pragyvenimui ir visų išlaikytinių poreikiams sudaro tik 1 104,69 Eur. Padalijus šią sumą į tris lygias dalis (trims atsakovo nepilnamečiams vaikams), vienam vaikui tenkanti maksimali teorinė tėvo pajamų dalis sudaro 368,23 Eur (1 104,69 Eur/3). Priteisus po 350,00 Eur, iš atsakovo išreikalaujama net 95 proc. viso jo realaus finansinio limito.

Apsaugo trečiojo vaiko interesus: Visi nepilnamečiai atsakovo vaikai turi visiškai lygias teises į materialinį išlaikymą. Jeigu iš atsakovo kiekvienai pirmosios santuokos dukrai būtų priteista bent 20 Eur didesnė suma, t. y. po 370 Eur (iš viso 740 Eur), atsakovui asmeniniam pragyvenimui ir naujoje santuokoje auginamos nepilnametės dukros išlaikymui bendrai liktų vos 364,69 Eur per mėnesį (1 104,69 Eur − 740,00 Eur). Tai reikštų, kad trečiajam atsakovo vaikui objektyviai tektų dvigubai mažesnė mažesnį išlaidų suma būtinųjų poreikių patenkinimui, o tokia situacija šiurkščiai pažeistų vaikų lygiateisiškumo principą ir prioritetinių vaikų interesų apsaugos esmę.

Suderinama su valstybės parama: Ši suma, įvertinus ieškovės iš valstybės gaunamą solidžią 891,40 Eur kasmėnesinę paramą (kuri pilna apimtimi padengia jaunesnės dukters specifinius medicininius poreikius), visiškai garantuoja abiejų nepilnamečių dukterų visų poreikių tenkinimą.

Teismų praktikoje draudžiama priteisti tokio dydžio išlaikymą, kuris patį išlaikymą teikiantį tėvą (kuris jau dabar dirba padidintu krūviu dviejuose darbuose) paliktų žemiau skurdo ribos ir minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). Priteisus po bent po 20 Eur daugiau (370,00 Eur), atsakovo asmeninis likutis su trečiuoju vaiku (364,69 Eur) taptų mažesnis už šalyje nustatytą minimalų vieno asmens išgyvenimo standartą, o tai sukeltų realią riziką atsakovo nemokumui atsirasti ir sužlugdytų jo galimybes teikti išlaikymą ateityje.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad šalyje vyksta bendras kainų augimas (infliacija), tačiau pažymi, kad šį neigiamą poveikį vaikų poreikiams jau dabar efektyviai kompensuoja pati valstybė. Ieškovė už abi dukteras kas mėnesį iš valstybės biudžeto gauna solidžią 891,40 Eur neapmokestinamą paramą (259,00 Eur vaiko pinigų ir iš viso 632,40 Eur šalpos išmokų dėl jaunesnės dukters ligos). Šios valstybės lėšos kartu su iš atsakovo priteisiamais 700,00 Eur (2 × 350,00 Eur), sudaro bendrą 1 591,40 Eur kasmėnesinę sumą, kuri viršija minimalų kasacinio teismo orientacinį vaikų poreikių standartą (2 × 846,96 Eur MMA „į rankas“) ir garantuoja maksimalią abiejų dukterų interesų apsaugą.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nustatant protingumo, teisingumo, objektyvumoios ir proporcingumo kriterijus atitinkantį išlaikymo dydį – po 350,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Dėl išlaikymo prievolės vykdymo nepilnamečiams vaikams pabaigos momento

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padidinęs nepilnamečiams vaikams teiktiną išlaikymą netinkamai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, susiejančias išlaikymo prievolės nepilnamečiams vaikams vykdymo pabaigos momentą su vaikų pilnametystės suėjimu, kadangi išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė iki kiekvieno vaiko pilnametystės ar iki tol, kol nors ir dukroms sueis 18 metų, jos mokysis vidurinėje mokykloje. Teismų praktikoje, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ir sprendžiant klausimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo, leidžiama susitarti dėl išlaikymo teikimo pabaigos momento, tačiau nagrinėjant ginčo teisenos bylas būtina laikytis įstatymo reglamentavimo, susiejančio prievolės išlaikyti vaiką pabaigą su pilnametyste.

Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiam nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14861-1019/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 straipsnio 2 punkte susitarta, kad atsakovas kiekvieną mėnesį dukrų G. K. ir J. K. išlaikymui skirs po 200 eurų kiekvienai, iš viso 400 eurų per mėnesį abiejų dukterų išlaikymui, iki atitinkamai iš dukterų sueis 18 metų ar kol ji, nors ir sulaukusi 18 metų amžiaus, mokysis vidurinėje mokykloje.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitė tik nepilnametėms dukroms išlaikymo dydį, bet ne išlaikymo pabaigos momentą, dėl kurio šalys buvo susitarusios sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės

Apeliantės vertinimu, sprendimo rezoliucinė dalis turi akivaizdžių procesinių trūkumų, tai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir kelia pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo ir jo motyvų atitikties CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimams. Byloje buvo pareikšti tapatūs materialiniai reikalavimai padidinti išlaikymą ir skyrėsi tik jų sumos, tačiau sprendime J. K. išlaikymas yra pakeistas ir priteista nauja suma, o dėl išlaikymo G. K. sprendimo rezoliucinė dalis yra kitokia: nurodyta, kad išlaikymas yra priteisiamas, o ne pakeičiamas esamas. Iš sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, ar G. K. yra priteista papildoma 249,50 Eur suma prie jau esamos 200 Eur (su indeksacija 303 Eur), ar išlaikymo suma yra keičiama. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Įvertinus skundžiamo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis kartu, o ne kiekvieną atskirai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-14861-1019/2017 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 straipsnio 2 dalį ir priteisė ne papildomą, o didesnį išlaikymą abiem nepilnametėms šalių dukroms (kuris faktiškai mažesnis už indeksuotą išlaikymo dydį). Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia ankstesniu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir jį padidina nuo 200 Eur iki 350 Eur kiekvienam vaikui, apeliantės nurodyti argumentai dėl netikslumo teismo sprendimo rezoliucinėje dalye, yra neaktualūs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino ieškovei priteistinas teisines išlaidas, nedetalizavo, dėl kokių priežasčių tai daroma. Atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, tačiau teismas jį nepagrįstai toleravo. Byloje įvyko 11 teismo posėdžių, beveik prieš kiekvieną iš jų atsakovas į bylą teikė naujus įrodymus ir paaiškinimus, nesuteikdamas laiko ieškovei ir jos atstovui su duomenimis susipažinti, kas vilkino bylos nagrinėjimą, dėl to kelis kartus teko atidėti posėdžius. Teikiami įrodymai mažiausiai 2 kartus neatitiko formos reikalavimų – nebuvo tinkamai išversti į lietuvių kalbą ir/ar patvirtinti. Nebuvo jokio objektyvaus poreikio organizuoti tiek posėdžių. Atsakovas už teisines paslaugas mokėjo dideles sumas grynaisiais, nors išgryninimo operacijos jokiuose banko sąskaitos išrašuose neatsispindi. Atsakovas turi ir kitų neatskleistų pajamų ar santaupų grynaisiais.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į atsakovo išreikštą poziciją, susijusią su ieškovės nuo pat proceso pradžios pareikštu akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu ir jos pertekliniu išlaidavimu procese. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies reglamentavimo ir nevertino netinkamo ieškovės procesinio elgesio, sudarančio pagrindą nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir nulėmė ženkliai padidėjusias bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinį teismui padavusi ieškovė nurodė nepagrįstai užaukštintas nepilnamečių vaikų būsto poreikio sumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, tiek ieškovės atstovo, tiek atsakovo atstovės nuolatinį dalyvavimą procese bei rengiant procesinius dokumentus, teikiant rašytinius įrodymus, bei ieškinio patenkinimo, tiek atmetimo dalyje procentinę išraišką (patenkinta 37 proc. ieškinio reikalavimų), į bylos sudėtingumą (jog nėra labai sudėtinga), sprendė, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir yra mažintinos, vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais, 37 proc. nuo 12 387,98 Eur sudarytų 4 583,19 Eur. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 62 p.; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 p.).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vertinama bendra advokatui sumokėta suma, įskaitant ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

Taigi, ir Rekomendacijose nurodyti kriterijai, ir nagrinėjamam klausimui suformuota kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teismas, įvertinęs konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, atsižvelgęs į byloje teikiamų teisinių paslaugų apimtis bei pobūdį, gali priteisti ir didesnį nei Rekomendacijose nurodytą maksimalų rekomenduojamą bylinėjimosi išlaidų dydį, ir mažesnį šių išlaidų dydį, net jei šis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 12 387,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro:

605 Eur – 2024 m. vasario 1 d. sąskaita už teisines paslaugas (ikiteisminė ginčo dėl vaikų išlaikymo su vaikų tėvu stadija: dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos, bendradarbiavimas su kliente, oponentu ir jo atstovu), apmokėta 2023 m. IV ketvirtį, 2024 m. I ketvirtį (DOK-59879, DOK-64703);

1 210 Eur – 2024 m. kovo 15 d. sąskaita už teisines paslaugas (ieškinio dėl išlaikymo padidinimo parengimas; teisinės konsultacijos), apmokėta 2024 m. I ir II ketvirčiais (DOK-59879, DOK-64703);

726 Eur – 2024 m. balandžio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas (Nekilnojamojo turto registro išrašai, 5 vnt., prašymas dėl papildomų duomenų pateikimo; 2024-04-24 atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-5247-494/2024), apmokėta 2024 m. II ketvirtį (DOK-59879, DOK-64703). LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1229-562/2024 atsakovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį pakeitė;

605 Eur – 2024 m. gegužės 27 d. sąskaita už teisines paslaugas (2024-05-10, 17, 20, 21, 23 d. konsultacijos, 2024-05-14 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinio vykdymo, konsultacijos; 2024-05-27 pozicija dėl atsakovo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, susiję darbai), apmokėta 2024 m. II ketvirtį (DOK-59879, DOK-64703);

786,50 Eur – 224 m. birželio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas (2024-05-28 konsultacijos; 2024-05-29, 2024-06-17 teismo įpareigojimo įvykdymas, prašymai dėl papildomų įrodymų pateikimo ir išreikalavimo, dokumentų analizė ir sisteminimas, konsultacijos); 2024-06-06, 10 dokumentų analizė, konsultacijos, susiję darbai; 2024-06-18, 20, 21 prašymas dėl duomenų pateikimo kredito įstaigoms, atsakymų analizė; 2024-06-26 užklausos dukters G. psichologei ir Kauno klinikoms, susiję darbai), apmokėta 2024 m. II ketvirtį (DOK-59879, DOK-64703);

1 270,50 Eur – 2024 m. liepos 31 d. sąskaita už teisines paslaugas (prašymai dėl papildomų įrodymų pateikimo ir išreikalavimo, teismo įpareigojimo vykdymas; atsakovo prašymų analizė ir konsultacijos; pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, civilinė byla Nr. e2-5247-494/2024), apmokėta 2024 m. III ketvirtį (DOK-59879, DOK-64703);

1 361,25 Eur – 2024 m. spalio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas (2024-08-02 derybos su oponento atstove, konsultacijos; 2024-08 įvairūs darbai, konsultacijos (derybos dėl taikos sutarties su oponento atstove, susirašinėjimo analizė, konsultacijos raštu ir žodžiu dėl bylos eigos); 2024-08-29 prašymas dėl papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo; prašymas teismui dėl papildomo kvito pateikimo; 2024-09-02 elektroninio susirašinėjimo analizė; 2024-09-05, 06, 16, 17, 17, 26, 27 konsultacijos; 2024-10-01 susipažinimas su VVTAT pateiktų papildomų dokumentų (69 lapai) analizė, tolesnės bylos strategijos formavimas; pasirengimas (įskaitant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) ir atstovavimas 2024-10-03 teismo posėdyje), apmokėta 2024 m. IV ketvirtį (DOK-72977);

1 222,10 Eur – 2024 m. gruodžio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas, apmokėta 2025 m. I ketvirtį (DOK-59879, DOK-64703);

1 614,14 Eur – 2025 m. kovo 13 d. sąskaita už teisines paslaugas (2024-12-18,19 paaiškinimų rengimas, susiję darbai (informacijos sisteminimas, paieška ir kt.); 2025-01-27, 28 elektroninio susirašinėjimo analizė, konsultacijos; susipažinimas su atsakovo paaiškinimais raštu, konsultacijos; pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose 2025-03-10, 2025-03-19), apmokėta 2025 m. II ketvirtį (DOK-15314, DOK-64703).

1 323,74 Eur – 2025 m. liepos 31 d. sąskaita už teisines paslaugas (2025-05-13, 16, 2026-06-03 konsultacijos, elektroninio susirašinėjimo analizė – 134 Eur; 2025-06-10 pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje; 2025-06-13 konsultacijos – 500 Eur; 2025-06-16 pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 400 Eur; 2025-07-18 prašymas dėl įrodymų pateikimo; 2025-07-30 konsultacijos – 60 Eur), apmokėta 2025 m. III ir IV ketvirčiais (DOK-64703).

484 Eur – 2025 m. rugsėjo 24 d. sąskaita už teisines paslaugas (pasirengimas ir atstovavimas 2025-09-24 teismo posėdyje), duomenų apie apmokėjimą nepateikta, tačiau nurodytas susitarimas dėl apmokėjimo per 3 mėnesius (DOK-64703).

1 179,75 Eur – 2025 m. gruodžio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas (2025-10-08 atsikirtimai į paaiškinimus, 2025-10-20 konsultacijos; pasirengimas ir atstovavimas 2025-12-03 teismo posėdyje; baigiamoji kalba raštu ir procesiniai prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų), apmokėta 2025 m. IV ketvirtį (DOK-64703).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (išlaikymo pakeitimas), vykusių teismo posėdžių bendrą trukmę, rekomendacijose nustatytus išlaidų koeficientus, procesinių dokumentų apimtį ir patirtas išlaidas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomos priteisti ieškovės išlaidos advokato pagalbai yra pernelyg didelės, dėl ko mažintinos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą ir priteisto išlaikymo indeksavimą. Nustatydamas iš atsakovo nepilnametėms dukterims priteisiamo išlaikymo dydį, atitinkamai po 260 Eur/mėn. J. K. ir po 249,50 Eur/mėn. G. K., teismas, formaliai spręsdamas išlaikymą padidinti, iš esmės pablogino šalių nepilnamečių vaikų turtinę padėtį ir faktiškai sumažino jų išlaikymo apimtį. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama, nustatant atsakovo mokamo išlaikymo dydį po 350 Eur kas mėnesį kiekvienai dukteriai; o sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 68,04 Eur išlaidų skirtų (duomenys neskelbtini) priemonėms įsigyti, panaikinama, nes šių priemonių įsigijimas yra kompensuojamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovės reikalavimų patenkinta 37 procentai, neįvertino, kad ieškinys pareikštas ne dėl išlaikymo priteisimo, bet dėl priteisti išlaikymo padidinimo. Neįvertinęs buvusio ir priteisto išlaikymo dydžio pokyčio, neteisingai nustatė ieškovės patenkintų reikalavimų dalį.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šalių nepilnametėms dukterims išlaikymas padidinamas iki 350 Eur/mėn. kiekvienai, laikoma, kad ieškovės reikalavimų patenkinta 13,57 procento. Skaičiavimai atlikti, remiantis šiais duomenimis. Ieškovė prašė 2017 m. kovo 29 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą po 200 Eur/mėn., kurio indeksuotas dydis ieškinio pateikimo dieną sudarė 297 Eur, padidinti atitinkamai iki 750 Eur/mėn ir 625 Eur/mėn., t.y. prašė padidinti išlaikymą 453 Eur ir 328 Eur dydžiu. Abiems nepilnametėms nustačius išlaikymo dydį po 350 Eur/mėn., išlaikymas padidintas 53 Eur dydžiu (350-297=53). Ieškovės pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykis yra 13,57 proc. ((53+53)/(453+328)=13,57).

Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 12 387,98 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra pernelyg didelės. Tačiau įvertinus, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta tik 13,57 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiama 1 681 Eur teisinės pagalbos išlaidų (12 387,98 x 0,1357=1 681,05, suapvalinus – 1681 Eur).

Atsakovas patyrė 6200 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (86,43 proc.), atsakovui iš ieškovės priteisiama 5 359 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (6200 x 0,8643=5 358,66, suapvalinus – 5359 Eur).

Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 3 678 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (5 359-1 681=3 678).

Nustačius padidintą išlaikymo dydį po 350 Eur/mėn. kiekvienam vaikui (t.y. padidinus išlaikymą 53 Eur dydžiu), perskaičiuojamas iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, kuris sudaro 28 Eur (2 x 12mėn. x 53Eur x 3proc. x 75proc.), atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis – iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis sumažinamas iki 28 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2178 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2026-04-20 DOK-8842). Išlaidos grindžiamos 2026 m. vasario 24 d. ir 2026 m. kovo 16 d. sąskaitomis už teisines paslaugas (už apeliacinio skundo parengimą – 1815 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 363 Eur), 2026-03-23 ir 2026-04-01 mokėjimo nurodymais 363 Eur ir 605 Eur sumai, 2026 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl likusių išlaidų už teisines paslaugas sumokėjimo per tris mėnesius.

Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios grindžiamos 2026 m. vasario 19 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2026 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitu (DOK-9970). Atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 1 000 Eur išlaidų, kurios grindžiamos 2026 m. kovo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2026 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu (DOK-13791 priedas).

Prašomos priteisti ieškovės ir atsakovo išlaidos už apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių.

Ieškovės apeliacinio skundo patenkinta 13,57 procentų. Skaičiavimai atlikti remiantis šiais duomenimis. Ieškovė prašė sprendimą panaikinti ir jos reikalavimus patenkinti visa apimtimi – padidinti išlaikymą nepilnametėms dukterims nuo 200 Eur (indeksuotas dydis kreipimosi į teismą dieną – 297 Eur) iki 750 Eur/mėn. ir 625 Eur/mėn., t. y. padidinti išlaikymą atitinkamai 453 Eur ir 328 Eur dydžiu. Teismui nustačius išlaikymo dydį po 350 Eur, išlaikymas padidintas 53 Eur dydžiu (350-297=53). Pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykis yra 13,57 proc. ((53+53)/(453+328)=13,57 proc.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 246 Eur ieškovės patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (1815x0,1357=246,31) (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų patenkinta dalis nežymi (panaikinta sprendimo dalis dėl 68,04 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) priemonėms įsigyti), jo reikalavimų patenkinta 8,7 proc. ((68,04/453+328)x100), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 87 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

Įvertinus ieškovės ir atsakovo apeliantų skundų patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 331,42 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, o atsakovui priteistina iš ieškovės 864,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 373,58 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ((atsakovui priteistos sumos 87+864,30)-(ieškovei priteistos sumos 246,30+331,42)=373,58).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas atsakovo A. K. mokamo išlaikymo dydis nepilnametėms dukterims G. K. ir J. K., ir šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14861-1019/2017 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 straipsnio 2 dalį ta apimtimi, kuria nustatytas A. K. mokamo išlaikymo dydis nepilnametėms dukterims, ir:

1) priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. K. (gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-03-21) iki dukters pilnametystės ar iki tol, kol nors ir dukrai sueis 18 metų, ji mokysis vidurinėje mokykloje. Priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukters J. K. gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2) priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. K. (gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-03-21) iki dukters pilnametystės ar iki tol, kol nors ir dukrai sueis 18 metų, ji mokysis vidurinėje mokykloje. Priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukters J. K. gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. K. ieškovei G. K. priteista 68,04 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai 4 ct) išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) priemonėms įsigyti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ir šias išlaidas paskirstyti taip:

1) priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš 3 678 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme;

2) priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio valstybei (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 373,58 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris Eur 58 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.