- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-1229-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00983-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- G. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė G. K. (toliau – ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14861-1019/2017 iš atsakovo A. K. (toliau – atsakovas, tėvas) nepilnamečiams vaikams J. K. ir G. K. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai, dukros) priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo:
1.1. nepilnametei dukrai J. K. 750 Eur išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės ar iki tol, kol nors ir dukrai sueis 18 metų, ji mokysis vidurinėje mokykloje; priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės dukters gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną;
1.2. nepilnametei dukrai G. K. 625 Eur išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės ar iki tol, kol nors ir dukrai sueis 18 metų, ji mokysis vidurinėje mokykloje; priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės dukters gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną.
2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms papildomą laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdant skubiai; nepilnamečių dukrų gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:
3.1. J. K. diagnozuota sunki liga – 1 tipo cukrinis diabetas su hipoglikemija. Dėl sveikatos būklės J. K. įprastai mokyklos lankyti nebegali, jai paskirtas mokymasis iš namų. Šiuo metu, esant ūmiai ligos formai, J. K. reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama priežiūra ligoninėje ir namuose, priklausomai nuo to, kur tuo metu J. K. yra. Ja rūpinasi nepertraukiamai visą para, seka ligos eigą ir, esant poreikiui, imasi veiksmų. Dėl sveikatos pablogėjimo epizodų ir reikalingų atlikti procedūrų, J. K. nuolatos guldoma į Santaros klinikas Vilniuje, Kauno klinikas (kur ieškinio teikimo metu jau antra savaitė ir yra) bei kitas gydymo įstaigas. Pažymėjo, kad dirba pagal individualią veiklą, todėl, kai nedirba, jokių pajamų negauna. Siekdama užtikrinti vaikų poreikius, ieško sprendimų – dukrą G. K. prižiūri laikinas prižiūrėtojas, kol ji ligoninėje slaugo J. K.. Nurodyti sprendimai yra laikini, auklė ateina epizodiškai, kadangi jos samdyti ilgesniam laikui neturi finansinių galimybių. J. K. reikalingos specialios medicininės priemonės, vaistai – skysta gliukozė, medicininiai kremai kūnui, vienkartiniai mėginiai kapiliariniam kraujo tyrimui paimti, kuomet skubiai reikia nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, specialus skystis sensoriui nuimti, kurio Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja. Tenka pirkti insulino pompos rezervuarus ir pompos jutiklius, nes tų, kur valstybė kompensuoja ne visada užtenka dėl techninių jų gedimų (apie 50 Eur/mėn.). J. K. yra reikalingi specifiniai vitaminai ir papildai. Taip pat, J. K. dėl jos sveikatos būklės reikalingas sveikesnis maistas (ekologiški kiaušiniai/mėsa/žuvis, įvairios uogos/vaisiai/daržovės, aliejus, riešutai ir riešutų miltai ir pan.), ne viską galima laisvai valgyti, reikia atidžiai sekti maisto produktų sudėtį, ypač cukraus kiekį. Kitaip tariant, reikalinga atidi gydymo proceso kontrolė, reikalaujanti didelių organizacinių ir finansinių išteklių.
3.2. Teismų praktikoje ne kartą yra pasakyta, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Abiejų dukrų materialiniai poreikiai išaugo ir tai atsispindi teikiamose poreikių lentelėse. J. K. specialūs poreikiai jau buvo aptarti, tačiau jos poreikiai padidėjo ir dėl amžiaus. Dukra lanko muzikos mokyklą, taip pat dailę, keramiką ir slidinėjimo būrelį. Kiekvienais metais, rugsėjo mėn., apmoka už vaiko pratybas – apie 100 Eur kartą metuose. Išaugo išlaidos ir vaiko drabužiams ir avalynei. Dukrai reikalingas naujas dviratis, nes senasis jau per mažas – suma apie 250 Eur. Kartą per savaitę J. lanko baseiną, tai papildomai kainuoja 32 Eur. G. K. santuokos nutraukimo metu buvo 5 metai, dabar – jau 12. G. K. lanko muzikos mokyklą, kartą per savaitę ji lanko baseiną, tai papildomai kainuoja 32 Eur per mėn. Kartą metuose dukra dalyvauja stovykloje – apie 350–450 Eur, dėl vaiko amžiaus padidėjo ir išlaidos mokslo priemonėms (pratybos, sąsiuviniai, piešimo priemonės, kiti mokslo reikmenys). Dukrai reikalingas naujas dviratis, nes senasis jau sudėvėtas – apie 250 Eur. Pietums mokykloje vidutiniškai sumoka 40–60 Eur per mėn. Išaugo išlaidos ir vaiko drabužiams ir avalynei. Odontologinės paslaugos – apie 150–200 Eur per metus.
3.3. Pažymėjo, kad jos situacija yra finansiškai labai sudėtinga, kadangi prižiūrėdama J. K. negali dirbti ir gauti pajamų iš individualios veiklos. Dėl to atsakovas prie vaikų poreikių tenkinimo turi prisidėti didesne apimtimi. Yra paskaičiavusi, kad J. K. poreikiai per mėnesį sudaro ne mažiau 1 463 Eur. Valstybė finansuoja 295,50 Eur neįgalumo pašalpos ir 96,25 Eur vaiko išmoka vienam vaikui (vaiko pinigai). Atsižvelgiant į išdėstytą, išlaikymo sumą prašoma padidinti iki 750 Eur/mėn. G. K. poreikiai per mėnesį sudaro ne mažiau 988 Eur. Atsižvelgiant išdėstytą, išlaikymo sumą prašoma padidinti iki 625 Eur/mėn. Atsakovo turtinė padėtis yra gera – ieškovės žiniomis, jis dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje, gauna apie 4 000 Eur „į rankas“ darbo užmokestį. Atsakovas yra pasistatęs naują (2021 m.) namą su dideliu (apie 47 a.) žemės sklypu prie miško, taip pat miško dalimi ((duomenys neskelbtini)), kuriame šiuo metu gyvena su nauja šeima – sutuoktine ir vaiku. Atsakovas važinėja visiškai nauju automobiliu, suteiktu darbdavio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš atsakovo papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto papildomo laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-14861-1019/2017, panaikintas G. K. ir A. K. santuokos apskaitos įrašas bei patvirtinta G. K. ir A. K. 2017 m. vasario 13 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 skirsnio 2 punkte nurodyta, kad A. K. kiekvieną mėnesį dukrų G. K. ir J. K. išlaikymui skirs po 200 Eur kiekvienai dukrai, iš viso – 400 Eur per mėnesį abiejų dukterų išlaikymui iki atitinkamai kiekviena iš dukterų sukaks 18 m. Pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, ieškovė nuo 2017 m. kovo 6 d. verčiasi individualia veikla. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 505/100000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad J. K. diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas su hipoglikemija. Remiantis pateiktais mokėjimo nurodymais nustatyta, kad ieškovė gauna 295,50 Eur dydžio neįgalumo išmokas J. K., taip pat 192,50 Eur išmokas vaikams („vaiko pinigus“). Ieškovės teigimu, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestį sudaro apie 4 000 Eur, atsakovas nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto. Kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra.
6. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki: ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, verčiasi individualia veikla, tačiau nepertraukiamai dirbti ir gauti stabilias pajamas neturi galimybės dėl dukros J. K. ligos. Su ieškiniu pateikti mokėjimo nurodymai, medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. K. turi specialiųjų poreikių: reikalinga pirkti specialų maistą, medikamentus ir kt. Iš ieškinyje esančių nepilnamečių vaikų poreikių lentelių matyti, kad nepilnametės J. K. poreikiams užtikrinti yra reikalinga 1 463 Eur suma per mėnesį, o užtikrinti G. K. poreikiams reikalinga 988 Eur suma.
7. Pažymėjo, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, sprendė, kad papildomas 400 Eur laikinas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų bei garantuos minimalių būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių byloje nėra (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi, preliminariai įvertinus nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais bei prioritetinio vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius ir nepilnametės J. K. specialiuosius poreikius, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus gauti jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą ir priimdamas ginčijamą nutartį, išimtinai vertino tik ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei jomis rėmėsi, nesudarydamas lygiais pagrindais dėl pareikšto prašymo pasisakyti atsakovui. Tokiu būdu, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas civiliniame procese (CPK 17 straipsnis) ir priimta neteisinga bei neteisėta nutartis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, ne tik neišklausė atsakovo, bet ir net nepasidomėjo viešuose registruose, kokio dydžio atlyginimą gauna atsakovas, ar atsakovas turi kitų nepilnamečių išlaikytinių, apie kuriuos savo ieškinyje ir prašyme papildomo laikino išlaikymo priteisimo akivaizdžiai sąmoningai nutylėjo ieškovė. Ieškovė melagingai nurodė esą atsakovas gauna 4 000 Eur dydžio darbo užmokestį, nors jo darbo užmokestis įmonėje yra perpus mažesnis, t. y. sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį. Ieškovė turi net du nekilnojamojo turto objektus, iš jų vieną prestižiniame Vilniaus miesto mikrorajone, kurie nėra apsunkinti hipoteka, kai tuo tarpu jo gyvenamasis būstas yra įkeistas bankui ir už jo įsigijimą kas mėnesį mokamos 1 095,31 Eur dydžio kredito įmokos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai nesudarė sąlygų pasisakyti ir preliminariai nevertino jo turtinės padėties bei pernelyg sureikšmino ieškovės subjektyviai deklaruojamus pasikeitusius nepilnamečių šalių dukrų poreikius, tariamai pablogėjusią ieškovės turtinę padėtį, laikydamas, jog yra būtina priteisti papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Iš pateikiamo J. K. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad pati vaiko motina (ieškovė) negeba kontroliuoti dukters ligos, nes išraše nurodyta, jog 1 tipo cukrinis diabetas blogai kontroliuojamas. Pažymėjo, kad svarsto galimybę reikšti šioje byloje priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi pats dirba medicinos srityje ir turi pakankamai žinių bei galimybių užtikrinti tinkamą dukters J. K. sveikatos priežiūrą bei vaikui diagnozuoto cukrinio diabeto kontrolę. Akcentavo, kad dukrai yra paskirta išmanioji insulino pompa Medtronic 780 G, todėl jai nustatytas diabetas tapo nesunkiai kontroliuojamu ir speciali priežiūra vaikui nebereikalinga. Dukra jau dvi savaites lanko mokyklą ir kito asmens buvimas su ja bei pastovi priežiūra jai nėra reikalinga.
9.2. Pažymėjo, kad 2024 metais, dėl indeksavimo, nepilnamečiams vaikams jau moka periodines išmokas ne po 200 Eur kiekvienai dukrai, o po 300 Eur kiekvienai dukrai, iš viso 600 Eur per mėnesį. Tokios objektyviai egzistuojančios aplinkybės aiškiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, pagal kurias nurodyta, kad jis per mėnesį skiria vaikų išlaikymui po 200 Eur. Pažymėjo, kad nors yra darbingo amžiaus, tačiau nereiškia, kad turi objektyvias galimybes skirti jau teikiamo (300 Eur/mėn.) ir teismo priteisto papildomo dydžio (200 Eur/mėn.), iš viso 1 000 Eur/mėn., išlaikymą kiekvienai dukrai, juolab, kad turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį ((duomenys neskelbtini) gimusią dukterį E. K.), moka kreditą bankui, turi tenkinti ir savo (būtinuosius) fiziologinius poreikius. Papildomai nurodė, kad ieškovė nutylėjo ir aplinkybę, kad 2023 metų pabaigoje iš jo motinos N. K. gavo 2 000 Eur.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas papildomo laikino išlaikymo priteisimo klausimą, nevertino ieškovės gaunamų pajamų, susijusių su nepilnametės dukters J. K. specialiųjų poreikių tenkinimu, bei valstybės mokamų išmokų vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje (bylos Nr. e3K-3-164-687/2020) suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Ši nuosekliai suformuota praktika turėjo būti įvertinta ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šioje byloje.
9.4. Atsakovo nuomone, svarbia laikytina ir ta aplinkybė, kad vaikų motina (ieškovė) melagingai įskundusi vaikų tėvą (atsakovą) vaiko teisių apsaugos institucijai nebūtu smurtu prieš vaikus, visiškai apribojo vaikų tėvo (atsakovo) bendravimą su dukra J. (tėvas su dukra J. nuo 2023 m. lapkričio mėn. galėjo matytis tik jai būnant sveikatos priežiūros įstaigos stacionare), ir su dukra G. nuo 2023 metų pabaigos.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.
11. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad:
11.1. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir adekvačios nagrinėjamai situacijai. Pirma, dėl pablogėjusios J. K. sveikatos būklės atsirado skubus poreikis nuolatinei vaiko priežiūrai, tačiau kartu negyvenantis tėvas šio klausimo taikiu būdu nesprendžia. Minėtas poreikis privalo būti patenkintas jau dabar ir negali laukti šalių ginčo išsprendimo pabaigos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. J. K. liga tiesiogiai įtakoja ir kitos dukros interesus, kadangi motina nebegali dirbti ir uždirbti šeimos pragyvenimui. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl vaiko papildomos priežiūros išlaidu atsiradimo kaip vieno iš pagrindų spręsti apie vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas išaiškino, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio. Nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvu sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtu išlaidu dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl, pirma, periodiniu išmoku, priteistu iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvu ankstesniu teismo sprendimu, padidinimo proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, periodiniu išmoku, padengiančiu papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvu proporcingai jų turtinei padėčiai – jei ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas konkrečia pinigu suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai); trečia, konkrečios pinigu sumos arba tam tikro turto, padengiančiu papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvu proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidas [pirmiau] nurodytais būdais. Šiuo atveju vaiko priežiūros poreikis skubus ir nuolatinis, reikalaujantis operatyvios reakcijos iš abiejų tėvų.
11.2. Antra, atsakovas nepaneigė ginčijamoje nutartyje nurodytų aplinkybių dėl jo paties turtinės padėties. Teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra suformuota ir nuosekli – būtent atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti savo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nepateikė jokių jam lengvai prieinamų duomenų apie savo darbo užmokestį – darbdavio pažymos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie draudžiamąsias pajamas. Atsakovas pateikė epizodinius duomenys apie 2024 kovo mėnesį gautas sumas iš darbdavio, kurie neįrodo, kiek ir kokių su darbo santykiais susijusių pajamų viso gauna atsakovas. Kita vertus, atsakovo pateikti duomenys, kad jis per mėnesį moka ne mažiau 1 044,97 Eur būsto paskolos, leidžia manyti, kad realios atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės nei tos, apie kurias duomenis atsakovas pateikė į bylą.
11.3. Trečia, atsakovas klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl ieškovės turtinės padėties, o konkrečiai ieškovei priklausantis butas Vilniuje yra įkeistas bankui, ir šios aplinkybės atsakovui yra žinomos, kadangi sandoris jau buvo sudarytas tuo metu, kai buvo nutraukta šalių santuoka. Ieškovės giliu įsitikinimu, atsakovas be pagrindo ignoruoja faktinę aplinkybę, kad ieškovė dėl vieno iš vaikų priežiūros poreikių negali dirbti ir užsidirbti, kas nulemia, kad protinga apimtimi didesnė vaikų išlaikymo našta bent jau laikinai turi tekti galinčiam dirbti vaikų tėvui.
11.4. Ketvirta, laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei yra būtina. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, taip pat, ar šių priemonių taikymu / netaikymu nebūtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros (teisingumo) principas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-223/2006).
Šalies argumentai
11.5. Penkta, atsakovas skunde nurodo esminės reikšmės skundo nagrinėjimui neturinčias aplinkybes dėl 2 000 Eur gavimo, bet nutyli, jog iš to paties asmens (atsakovo motinos) pats atsakovas gavo dovanų 20 000 Eur.
11.6. Šešta, atsakovas nepagrįstai nuvertina sergančio vaiko (J. K.) sveikatos būklės rimtumą, priežiūros poreikį ir apimtis, ligos įtaką kartu su vaiku gyvenančiai motinai ir jos galimybėms dirbti. Atsakovas su vaikais bendrauja epizodiškai, yra švenčių ir savaitgalių tėtis, bei realūs kasdieniai vaikų sveikatos priežiūros rūpesčiai jam yra nežinomi. J. K. reikalingos specialios medicininės priemonės, vaistai – skysta gliukozė, medicininiai kremai kūnui, vienkartiniai mėginiai kapiliariniam kraujo tyrimui paimti, kuomet skubiai reikia nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, specialus skystis sensoriui nuimti, kurio Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja. Tenka pirkti insulino pompos rezervuarus ir pompos jutiklius, nes tų, kur valstybė kompensuoja ne visada užtenka dėl techninių jų gedimų (apie 50 Eur/mėn.). J. K. yra reikalingi specifiniai vitaminai ir papildai. Papildomai tenka pirkti ir kateterius/infuzijas (insulino įvedimo sistemas) pompai. Valstybė kompensuoja pigiausias, vaikas naudoja lengviau įvedamus kateterius, mažiau adatų baimės, sukeliančius mažiau skausmo ir streso vaikui. Už vieną vienetą primokama po 4 Eur, tokiu kateteriu per mėnesį reikia mažiausiai 10. Taip pat, J. K. dėl jos sveikatos būklės reikalingas sveikesnis maistas (ekologiški kiaušiniai/mėsa/žuvis, įvairios uogos/vaisiai/daržovės, aliejus, riešutai ir riešutų miltai ir pan.), ne viską galima laisvai valgyti, reikia atidžiai sekti maisto produktų sudėtį, ypač cukraus kiekį. Kitaip tariant, reikalinga atidi gydymo proceso kontrolė, reikalaujanti didelių organizacinių ir finansinių išteklių. Šiuo atveju, susidariusi situacija įtakoja abu vaikus, todėl vaikų tėvas privalo prie jų išlaikymo prisidėti daugiau, ir esant tokiai ekstraordinariai situacijai, papildomi 200 Eur/mėn. yra protinga ir adekvati suma, kurios pagalba vaikai galėtų būti laikinai aprūpinti iki tol, kol bus išspręstas šalių ginčas.
12. Teisme 2024 m. gegužės 22 d. gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma priimti kartu su jais teikiamus naujus įrodymus.
Šalies argumentai
13. Ieškovė, atsiliepdama nurodė, kad prašo atsakovo rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų nepriimti. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir pažeidžia draudimą pildyti atskirąjį skundą. Ieškovo paaiškinimų ir įrodymų apimtis didelė, su jais susipažinti ir į juos atsikirsti ieškovei nepakanka laiko. Tai apsunkina ir faktinė aplinkybė, kad ieškovės atstovas atostogauja. Trumpai atsikirsdama pažymėjo, kad su atsakovo papildomais paaiškinimais nesutinka, juose nurodomos tikrovės neatitinkančios ir klaidinančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, tenkinus ieškovės ieškinyje išdėstytą prašymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas papildomas laikinas išlaikymas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
17. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, dėstomi nauji argumentai dėl ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų bei naujos faktinės aplinkybės apie ieškovės paveldėtą turtą, apie kurį nėra pasisakyta ieškinyje, todėl, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
19. Pažymėtina, kad naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui pateikė abi šalys – ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė AB „Swedbank“ 2024 m. balandžio 10 d. Pažymą Nr. Nr. SR-KP-24-2235 apie AB „Swedbank“ suteiktus kreditus; atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė: E. K. gimimo įrašą liudijantį išrašą; savo AB „Swedbank“ ir AB SEB banko sąskaitų išrašus; J. K. medicininių dokumentų išrašus; šalių susirašinėjimą. Taip pat kartu su rašytiniais paaiškinimais papildomai pateikė: būsto kredito sutartį; detalizaciją apie dukroms 2017-2023 metais teiktą išlaikymą; 2023 m. lapkričio 22 d. Pažymą apie paveldimą turtą; (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 3 d. pažymą apie priskaičiuotą ir sumokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 2024/01; (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 3 d. pažyma apie priskaičiuotą ir sumokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 2024/01; išrašus iš Nekilnojamojo turto registro; duomenys apie Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompensuojamą insulino pompos priedų rinkinį; J. K. medicininių dokumentų išrašus; šalių susirašinėjimą.
20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Įvertinus tai, kad atsakovas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme atsiliepti į ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei tai, kad prašomi priimti nauji įrodymai yra reikšmingi šalių ginčo išsprendimui, spręstina, kad nauji įrodymai priimami, išskyrus tuos, kurie jau yra byloje, t. y. tuos, kurie buvo pateikti kartu su atsakovo 2024 m. gegužės 8 d. atsiliepimu į ieškinį.
Dėl bylos esmės
22. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
24. Bylos duomenimis, šalys kartu susilaukė dukrų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini).
25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2eYT-14861-1019/2017, be kita ko, patvirtinta tarp šalių sudaryta 2017 m. vasario 13 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį dukrų išlaikymui skirti po 200 Eur kiekvienai.
26. Pirmiausia, atsakant į atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl lygiateisiškumo civiliniame procese principo pažeidimo, nesudarius jam galimybės atsiliepti į ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, įstatyme įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti apie būtinumą informuoti atsakovą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimą, o nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą, nevertintinas kaip pažeidžiantis proceso teisės normas. Būtent tokia pozicija yra formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisė būti išklausytam proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, garantuojama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; kt.).
27. Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad jo dukroms teikiamas išlaikymas yra pakankamas.
28. Bylos duomenimis, šalių dukrai J. K. 2023 m. lapkričio 7 d. diagnozuotas 1 tipo cukrinis diabetas su hipoglikemija; buvo skirtas mokymasis namuose iki 2024 m. kovo 1 d. (e. bylos 1 t., b. l. 17); nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2033 m. vasario 25 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis bei, iki 2025 m. gruodžio 27 d., pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. bylos 1 t., b. l. 34–40).
29. Ieškovė ieškinyje bei atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad dėl dukros J. K. sveikatos būklės patiria papildomų išlaidų – reikalinga pirkti specialų maistą, medikamentus ir kt.
30. Ieškovė nuo 2017 m. kovo 6 d. vykdo individualią veiklą (e. bylos 1 t., b. l. 47). 2022 metais viso deklaravo 25 904,61 Eur pajamų (e. bylos 1 t., b. l. 48). Pateikė duomenis, kad gauna 295,50 Eur dydžio neįgalumo išmokas J. K., taip pat 192,50 Eur išmokas vaikams („vaiko pinigus“). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 505/100000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota 2008 m. sausio 31 d. sutartinė hipoteka bei 2023 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta nuomos sutartis (e. bylos 2 t., b. l. 6–39). Danske Bank A/S Lietuvos filialas pagal 2007 m. sausio 12 d. sutartį Nr. BP1537070012 ieškovei suteikė 249 998 Lt kreditą (kredito paskirtis – paskola gyvenamajam būstui pirkti ar remontuoti); kredito grąžinimo terminas – 2044 m. sausio 12 d.; neįvykdytų pagal minėtą sutartį įsipareigojimų suma 2024 m. balandžio 10 d. buvo 46 045,53 Eur (e. bylos 2 t., b. l. 122).
31. Atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą – E. K., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b. l. 95), gauna 3 660,34 Eur/mėn. (2 200 Eur/mėn. atskaičius mokesčius) darbo užmokestį (e. bylos 2 t., b. l. 193–194). Atsakovas nurodo, kad įsigijo nekilnojamąjį turtą – jo ir jo dabartinės šeimos gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė duomenis, kad 2023 m. lapkričio 22 d. jam ir A. Z. išduota Pažyma apie paveldimą turtą, kurioje nurodyta, kad jie lygiomis dalimis paveldi šį turtą: 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis žemės sklypo ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalį piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ (e. bylos 2 t., b. l. 189–192). Atsakovas, kartu su bendraskole R. K., su AB „Swedbank“ sudarė Būsto paskolos sutartį Nr. 19-069515-FA dėl 187 850 Eur kredito suteikimo; kredito grąžinimo terminas – 2044 m. lapkričio 10 d. (e. bylos 2 t., b. l. 143–165).
32. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
33. Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 708,40 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga iki mokesčių sudaro 924 Eur).
34. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad vienas iš šalių vaikų turi specialiųjų poreikių, sprendžia, jog jo išlaikymui reikalinga didesnė pinigų suma, todėl ginčijama nutartimi pagrįstai nutarta dėl papildomo laikino išlaikymo J. K. priteisimo.
35. Tuo tarpu pasisakant dėl papildomo laikino išlaikymo G. K. priteisimo, vertintina, kad atsakovui jai teikiant šalių sudarytoje 2017 m. vasario 13 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytą išlaikymo sumą, kuri po indeksavimo sudaro apie 300 Eur, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog nepriteisus papildomo laikino išlaikymo bus pažeisti jos interesai.
36. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
37. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
39. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant ginčijama nutartį ir nustatant, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo A. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį, ieškovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinant iš dalies ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5247-494/2024 įsiteisėjimo dienos, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. K. priteisto papildomo laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise“.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.