- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-27
- Bylos Nr.
- 2-223/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas (pran.), Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.L. ir R.G.atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Plasgeta“ prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės G., R. G., R.L. turtui iki ieškinio priėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas BUAB ,,Plasgeta“ 2006 m. vasario 6 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas iki ieškinio pareiškimo priėmimo dėl tyčinio bankroto ir žalos atlyginimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones L.G., R.G. R.L. turtui – areštuoti jiems nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises bei lėšas 247 016,65 Lt sumai. Pareiškėjas nurodė, jog L.G., R.G., R.L., žinodami apie pablogėjusią bendrovės turtinę padėtį, t.y. įmonei esant faktiškai nemokiai, nuo 2003 metų nesiėmė jokių veiksmų atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. 2005 m. sausio 28 d., siekdami išvengti atsakomybės, pardavė 100 procentų bendrovės akcijų naujam akcininkui, tačiau jam neperdavė dalies bendrovės turto, kurio vertė yra 169 210 Lt. Pareiškėjo manymu, tokie L.G., R.G., R.L. veiksmai vertintini kaip tyčinis bankrotas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo BUAB ,,Plasgeta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo L.G., R.G., R.L. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir/ar turtines teises 247 016,65 Lt sumai. Įpareigojo ieškovą iki 2006 m. vasario 20 d. pateikti teismui ieškinį dėl tyčinio bankroto ir žalos atlyginimo. Teismas nurodė, jog ketinama prašyti priteisti suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu R.G. ir R.L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – pareiškėjo BUAB ,,Plasgeta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų:
1. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Teigia, jog pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tyčinio bankroto ir žalos atlyginimo yra tik prielaida ir negali būti pagrindu areštuoti turtą. Pareiškėjo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti pagrįstas neabejotinais įrodymais. Apeliantai pažymi, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jokių siekimų išvengti atsakomybės, o juo labiau privesti įmonę prie bankroto nebuvo. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnis nurodo, jog įmonės privedimo prie bankroto tyčia veiksmai pasireiškia sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sudarymu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl tokių sandorių sudarymo. Apeliantai teigia, jog teisėtai pasinaudojo Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio suteikta teise parduoti akcijas nustatyta tvarka, kas išties nėra priešinga įmonės veiklos tikslams ar galėtų turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais.
2. Teismo motyvas, jog prašoma priteisti suma yra didelė, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantų manymu toks motyvas, yra nepagrįstas ir prieštarauja CPK 145 straipsnio 4 dalies bei 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatoms. Nutartyje nėra motyvuota, kuo teismo požiūriu, pasižymės teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar neįmanomumas nepritaikius skolininkams laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas BUAB ,,Plasgeta“ ginčija atskirojo skundo argumentus bei prašo juos atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. Šio skirsnio 144 straipsnio pirma dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek pareiškus ieškinį bet kurioje bylos proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Pareiškėjas BUAB ,,Plasgeta“ teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nurodė, kad buvę bendrovės akcininkai privedė bendrovę prie bankroto, todėl ketina kreiptis į teismą bei prašyti pripažinti bankrotą tyčiniu ir reikalauti, kad buvę akcininkai atlygintų neteisėtais veiksmais bendrovei padarytą žalą. Pareiškėjo teigimu, akcininkai padarė bendrovei 247 016,65 Lt žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, ieškinio dėl 247 016,65 Lt žalos atlyginimo tenkinimo atveju, tokią sumą išieškoti iš fizinių asmenų gali būti sunku, o jiems perleidus kitiems asmenims ar kitaip apsunkinus turimą turtą išieškoti žalą gali tapti nebeįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti būsimą reikalavimą, turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ir areštuoti L.G., R.G., R.L. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir/ar turtines teises 247 016,65 Lt sumai. Išdėstyti motyvai paneigia apeliantų teiginius, jog didelė ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei, kad toks teismo motyvas nepagrįstas ir prieštarauja CPK 145 straipsnio 4 dalies, 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatoms bei, kad nutartis yra nemotyvuota.
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tyčinio bankroto ir žalos atlyginimo yra tik prielaida, pareiškėjas jos pagrindimui nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jų turtui. Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apeliantų atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo klausimu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes tai nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.