Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų I. K. ir K. L. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą, suinteresuoti asmenys I. K. ir K. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad 2024 m. gegužės 27 d. kreipėsi K. L., kad I. K. nevykdo 2022 m. birželio 8 d. teismo patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Tėvas su vaikais negalėjo matytis nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d. (12 dienų), nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d. (3 dienos), nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. (3 dienos), nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 16 d. (8 dienos), taip pat nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. (3 dienos). Skyrius pažymėjo, kad sprendimo nevykdymo pasekmių taikymas galimas tik įvertinus kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą. Jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nuspręs taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, skyrius tam neprieštaraus, nes nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

21. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas suinteresuotam asmeniui vaikų motinai paskyrė vienkartinę 2 500 Eur baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai ir nutarė nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

23. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės teikiamas įrodymas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimas, yra nesusijęs su ginčo dalyku, t. y. nesusijęs su klausimu dėl baudos skyrimo už teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį apeliantės teikiamą rašytinį įrodymą kaip neatitinkantį susietumo reikalavimo ir jo nevertina. Apeliantės pateiktas 2025 m. sausio 14 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame užfiksuoti suinteresuotų asmenų sūnaus sveikatos būklės duomenys, galintys turėti įtakos vertinant apeliantės nurodomų teismo nutarties nevykdymo priežasčių (ne)pagrįstumą, bei rašytiniai įrodymai apie apeliantės turtinę padėtį, t. y. 2024 m. sausio 2 d. Turto arešto aktas, 2024 m. sausio 2 d. Patvarkymas dėl turto arešto, Pažyma apie darbo užmokestį, galintys turėti įtakos sprendžiant dėl apeliantei paskirtos baudos dydžio (ne)pagrįstumo, yra susiję su ginčo dalyku. 2025 m. sausio 14 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nors 2024 m. sausio 2 d. Turto arešto aktas, 2024 m. sausio 2 d. Patvarkymas dėl turto arešto, Pažyma apie darbo užmokestį galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu, vis tik, įvertinus jų apimtį, spręstina, kad vėlesnis šių rašytinių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, atsižvelgtina į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas, susijęs su vaiko interesais, todėl spręstina, kad yra pagrindas naujus įrodymus – 2025 m. sausio 14 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2024 m. sausio 2 d. Turto arešto aktą, 2024 m. sausio 2 d. Patvarkymą dėl turto arešto, Pažymą apie darbo užmokestį, priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo ir jos dydžio (ne)pagrįstumo

25. Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys yra nepilnamečių vaikų M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir C. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

29. Pagal teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1998-867/2022 antstolis Aleksandras Selezniovas 2022 m. rugsėjo 14 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220.

30. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-904/2023, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-8500-867/2023, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1451-867/2024, vaikų motinai už Nutarties nevykdymą paskirtos atitinkamai 500 Eur, 600 Eur, 2 000 Eur ir 2 000 Eur baudos išieškotojo vaikų tėvo naudai.

32. Vykdomojoje byloje duomenų, kad I. K. ginčo laikotarpiu būtų pranešusi apie bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimus ar informavusi antstolį apie reikalavimų įvykdymo rezultatus, nėra.

33. 2024 m. gegužės 28 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1J-12578, kurį pateikė teismui.

34. 2024 m. vasario 9 d. – kovo 8 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dukros santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje ji tampa rami, saugi, pozityviai nusiteikusi, įsitraukusi, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu, abu tėvai atliepia mergaitės emocinius ir fizinius poreikius. Mergaitė stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jai vienodai reikšmingi. Taip pat nurodyta, kad iš byloje pateiktų vaizdo ir garso įrašų matoma, kad motina daro tiesioginį ir/ar netiesioginį poveikį dukrai. Motinos daromas poveikis įtakos vaiko nuomonei neturi, bet jeigu toks elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas.

35. 2024 m. balandžio 19 d. – gegužės 9 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po berniuko pirminės emocinės reakcijos (nerimo ir verkimo pasiliekant su tėčiu) vėliau santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra jam emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje jis jaučiasi ramus, saugus, pozityviai nusiteikęs, abu tėvai atliepia berniuko emocinius ir fizinius poreikius. Vaikas stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jam vienodai reikšmingi. Analizuojant berniuko išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, stebint jo pirminę emocinę reakciją į tėvą, kai sūnus atsisako likti su tėvu vienas, verkia, taip pat nerimauja kalbant apie ekspertizės tikslą, kuris susijęs su tėvu, tačiau visa tai nestebima tiesioginėje sąveikoje veiklos metu su tėvu, daroma išvada apie jam tiesiogiai ar netiesiogiai daromą motinos poveikį, formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Motinos daromas poveikis įtakos jo nuomonei neturi, bet jei toks motinos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas.

36. Vaikų motinos 2024 m. gegužės 30 d. paaiškinime VTAS nurodyta, kad sūnus nenorėjo nakvoti pas tėvą, norėjo į miesto šventę eiti su ja. Visa tai pasakė pas psichologę, bet nebuvo kreipiamas dėmesys. Penktadienį sūnus nuolat kartojo, jog nevažiuos. Atėjus vaikams, tėvas iškart pasakė, kad važiuos persirengti ir tada į šventę. Berniukas pradėjo graudintis. Motina pasakė, kad jis galės likti su savo rūbeliais, tačiau tėvas pasakė, kad ten, kur jie važiuoja, sūnus negali važiuoti su motinos rūbais. Suprato, kad tėvui norisi įžeisti, užgauti vaikų motiną. Vaikų tėvas greičiau pats nuėjo su dukra, nes pamatė berniuko reakciją ir jo būseną po tokių jo pareiškimų. Vėliau tėvas parašė žinutę, kad vaikas turi būti jam atvežtas į jo nurodytą vietą. Ji parašė, jog tegul skambina vaikui, atsiprašo ir pats prašo važiuoti. Vaikas pasakė, kad nekalbės su juo. 2023 m. gruodžio 27 d. – 2024 m. sausio 7 d. mergaitė sirgo (ūmus bronchitas/antibiotikai). Sūnus nebuvo pasiruošęs susitikimams pas tėvą, dėl to nuolat siūlė vaikų tėvui pradėti nuo susitikimų psichologės kabinete. 2024 m. sausio 19 d. – 2024 m. sausio 21 d. ji ir vaikai sirgo, dėl to turėjo atšaukti paskirtą ekspertizę. 2024 m. vasario 2 d. – 2024 m. vasario 4 d. vėl su vaikais sirgo. 2024 m. vasario 9 d. buvo numatyta ekspertizė. Berniukas nebuvo pasiruošęs susitikimui su tėvu. Iki pastato, kur turėjo vykti ekspertizė, atvyko, tačiau iš automobilio sūnaus nepavyko atvesti. Vaiką ištiko isterija. Mergaitė buvo kalbinama, tačiau nuolat kartojo, kad nevažiuos su tėvu, o nori, kad jis atvyktų pas mus į butą, abu vaikai buvo nepasiruošę susitikimui su tėvu.

37. Vaikų tėvas 2024 m. birželio 25 d. pranešime VTAS nurodė, kad 2024 m. kovo mėnesį atvejo vadyba organizavo mediaciją, kurios metu buvo sutarta, kad abu tėvai lankys vaikų psichologės konsultacijas tėvams ir vaikų perdavimai turės būti vykdomi atsižvelgiant į psichologės teikiamas rekomendacijas. Vaikų motina toliau nepaiso psichologės rekomendacijų. Motinos elgesys rodo, kad ji ir toliau nesiruošia laikytis teismo nutarties ir paskirtos vaikų psichologės rekomendacijų bei vėl bando sugriauti jau atstatytus jo santykius su vaikais.

38. Vaikų motina pateikė garso įrašą, padarytą 2024 m. gegužės 24 d. vaikų perdavimo metu.

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai tėvui laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. nebuvo perduoti ir vaikų tėvas nesimatė su vaikais. Nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. vaikų tėvui nebuvo perduotas sūnus.

40. Antstolis kreipėsi į teismą su 2024 m. gegužės 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1J-12578, prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo.

41. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, suinteresuotam asmeniui I. K. paskyrė 2 500 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022, nevykdymą laikotarpiais nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d., kuomet nebuvo perduoti ir vaikų tėvas nesimatė su abiem vaikais, ir laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d., kuomet vaikų tėvui nebuvo perduotas suinteresuotų asmenų sūnus.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Aktas pateiktas nustačius pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymą, todėl teismas turi pagrindą tirti antstolio akte nurodytas aplinkybes. Ištyręs šias aplinkybes, teismas nustatė pagrindą skirti apeliantei vienkartinę 2 500 Eur baudą už Nutarties nevykdymą.

Dėl teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymo teisinių pasekmių

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-32-35-969/2020).

47. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024).

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-32-35-969/2020).

50. Taigi, antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevykdoma, tik konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą surašydamas tokio sprendimo neįvykdymo aktą ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent tokios pozicijos laikomasi ankstesnius išaiškinimus apibendrinančioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

51. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Dėl Akto reikšmės ir (ne)pagrįstumo sprendžiant dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (ne)skyrimo

52. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad iš Akto neįmanoma nustatyti, kokių konkrečiai Nutarties sąlygų nesilaikė apeliantė, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šių sąlygų nesilaikymas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tirti akte nenurodytų aplinkybių ir jų pagrindu spręsti dėl baudos motinai skyrimo, be to, Aktas nepagrįstas įrodymais.

53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės pozicija.

54. Kaip matyti iš teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Aktu, pagrįstai tyrė Akte nurodytuose vaikų tėvo pranešimuose dėl Nutarties nevykdymo (2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. gegužės 26 d.) nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu pagrįstai sprendė dėl baudos vaikų motinai (ne)skyrimo. Nors apeliantė ir remiasi antstolio surašyto Akto trūkumais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje 2024 m. gegužės 28 d. Akto turinys, nors jame konkrečiai ir nenurodyta, kokių būtent Nutarties sąlygų nesilaikė apeliantė bei kokiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šių sąlygų nesilaikymas, atsižvelgiant į prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų interesus, gali būti vertinamas kaip iš esmės pakankamas išvadai, dėl kokių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis neatliktų jis yra surašytas. Akte nurodyta, kokį vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina Nutarties nevykdymą, t. y. antstolis Akte nurodė, kad apeliantė nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022, o antstolio Aktas buvo surašytas pagal konkrečiai nurodytus antstolio gautus vaikų tėvo pranešimus dėl Nutarties nevykdymo (2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. gegužės 26 d.). Šie Akte nurodyti duomenys, vertinat juos su minėtais vykdomojoje byloje esančiais vaikų tėvo pranešimais dėl Nutarties nevykdymo, vertintini kaip pakankami kiekvienu iš vaikų tėvo pranešime nurodytų atvejų teismui spręsti, kokių konkrečiai Nutarties sąlygų nesilaikė apeliantė, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šių sąlygų nesilaikymas.

56. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Aktas nepagrįstas įrodymais. Priešingai negu nurodo apeliantė, antstolis Aktą grindžia prie jo pateikiamais vykdomojoje byloje esančiais įrodymais – vaikų tėvo 2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. gegužės 26 d. pranešimais dėl Nutarties nevykdymo. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos skyrimo, Aktas vertintinas kartu su kitais įrodymais.

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai tėvui laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. nebuvo perduoti ir vaikų tėvas nesimatė su vaikais, taip pat pagrįstai nustatė, kad nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. vaikų tėvui nebuvo perduotas sūnus. Šias aplinkybes patvirtina antstolio surašytas Aktas, vaikų tėvo 2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. gegužės 26 d. pranešimai antstoliui dėl Nutarties nevykdymo, suinteresuotų asmenų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikti paaiškinimai, pačios apeliantės į bylą pateikta jos VTAS teiktas paaiškinimas-nuomonės pateikimas dėl 2024 m. gegužės 26 d. pranešimo. Pažymėtina ir tai, jog pati apeliantė neginčija vaikų tėvo 2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. gegužės 26 d. pranešimuose nurodytų aplinkybių, kad šalių nepilnamečiai vaikai tėvui laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. nebuvo perduoti ir vaikų tėvas nesimatė su vaikais. Apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, kad nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. vaikų tėvo bendravimas su sūnumi pagal Nutartyje nustatytą tvarką nevyko. Priešingai, apeliantė, iš esmės pripažindama šiuos faktus, argumentuoja dėl vaikų neperdavimo bendrauti priežasčių svarbos bei objektyvumo, apeliantės kaltės dėl nebendravimo nebuvimo.

58. Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad teismas turėjo teisinį pagrindą tirti Akte nenurodytas aplinkybes dėl antstoliui vaikų tėvo 2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. gegužės 26 d. pateiktų pranešimų dėl Nutarties nevykdymo ir jų pagrindu spręsti dėl baudos vaikų motinai (ne)skyrimo; pagrįstai nustatė, kad Akte nurodytos aplinkybės egzistavo.

Dėl apeliantės kaltės (ne)buvimo

59. Minėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinę aplinkybių visetą – nustatytą bendravimo tvarką (jos sąlygas), antstolio Akto turinį, šalių paaiškinimus, kitus vykdomosios ir civilinės bylų duomenis, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi apeliantės kaltė nevykdant 2022 m. birželio 8 d. Nutarties konstatuota pagrįstai, nes vaikų motina be objektyvios priežasties nesudarė sąlygų bendrauti vaikams su jų tėvu laikotarpiais nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d., taip pat nesudarė sąlygų nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. vaikų tėvui bendrauti su sūnumi.

64. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vaikų motinos nurodytos aplinkybės dėl vaikų nenoro ar nepasiruošimo bendrauti su tėvu, taip pat įvardintos vaikų ligos, nelaikytinos pagrindžiančiomis objektyvų vaikų motinos negalėjimą vykdyti teismo Nutartį ir todėl paneigiančiomis jos kaltę dėl Nutarties nevykdymo.

65. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl bendravimo tvarkos (ne)vykdymo (4 epizodų), t. y. dėl tėvo nebendravimo su nepilnamečiais vaikais nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. bei vaikų tėvo nebendravimo su sūnumi nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d.

66. Aplinkybės, kad vaikai išreiškė nenorą ir buvo nepasiruošę bendrauti su jų tėvu laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. vasario 16 d., sūnus nenorėjo ir nebuvo pasiruošęs bendrauti su tėvu 2024 m. gegužės 24 d. – gegužės 26 d., nes tuo metu ką tik, 2023 m. lapkričio 30 d., buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir vaikai nebuvo pasiruošę po ilgos pertraukos, kol vyko ikiteisminis tyrimas, susitikti su savo tėvu, nelaikytinos pagrindžiančiomis objektyvų vaikų motinos negalėjimą vykdyti teismo Nutartį.

67. Pirma, pažymėtina, jog 2022 m. birželio 8 d. Nutartis yra galiojanti, todėl yra privaloma vaikų motinai ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, vaikų motina, pasikeitus situacijai, esant priežasčių, dėl kurių negali būti vykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, tame tarpe ir esant vaikų nenorui bei nepasiruošimui po ilgesnio nebendravimo su tėvu vėl su juo bendrauti, turėjo galimybę kreiptis į teismą, prašydama nustatyti kitokią vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti vykdyti galiojančią nustatytą tvarką, tačiau to nepadarė.

68. Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad už laikotarpį, kai vaikai nematė savo tėvo ir nebuvo perduoti, apeliantė buvo pripažinta kalta dėl teismo Nutarties nevykdymo ir nubausta baudomis. Pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad toks vaikų motinos elgesys, kai būdama ne kartą bausta baudomis už vaikų neperdavimą tėvui ir vėl jų neperduoda, nes vaikai ilgai nematė tėvo, negali būti suprastas kaip šalinantis motinos kaltę ir atitinkantis vaikų interesus.

69. Trečia, nėra įrodymų, kad vaikams bendrauti su tėvu nesaugu. Minėta, pasikeitus aplinkybėms, vaikų motina turi galimybę kreiptis į teismą dėl teismo Nutartimi nustatytos vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Medicininis įrašas apie sūnaus būklę nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimo, nes nenustatytas vaiko seksualinio išnaudojimo faktas, minėtų įrašų pagrindu teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, nėra panaikintas ar pakeistas. Kita vertus, apeliantės teiginiai, kad vaikų neperdavė dėl galimo sūnaus tvirkinimo, negali būti taikomi dukters atžvilgiu, kuri taip pat nebuvo perduodama tėvui, išskyrus 2024 m. gegužės 24 d.

70. Ketvirta, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. vasario 16 d., nepilnamečiai vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu. Byloje pateikti ekspertizės aktai paneigia apeliantės teiginius apie vaikų nenorą ir nepasiruošimą šiuo laikotarpiu bendrauti su jų tėvu. Ekspertizių aktų išvados rodo, kad tėvo ryšys su vaikais nėra nutolęs, jis šiltas ir saugus. Į bylą pateiktame 2024 m. vasario 9 d. – kovo 8 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra dukrai emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje ji tampa rami, saugi, pozityviai nusiteikusi, įsitraukusi, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu, abu tėvai atliepia mergaitės emocinius ir fizinius poreikius. Mergaitė stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jai vienodai reikšmingi. Taip pat nurodyta, kad iš byloje pateiktų vaizdo ir garso įrašų matoma, kad motina daro tiesioginį ir/ar netiesioginį poveikį dukrai. Motinos daromas poveikis įtakos vaiko nuomonei neturi, bet jeigu toks motinos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas. 2024 m. balandžio 19 – gegužės 9 d. ekspertizė akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po berniuko pirminės emocinės reakcijos (nerimo ir verkimo pasiliekant su tėčiu) vėliau santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra jam emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje jis jaučiasi ramus, saugus, pozityviai nusiteikęs, abu tėvai atliepia berniuko emocinius ir fizinius poreikius. Berniukas stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jam vienodai reikšmingi. Analizuojant berniuko išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, stebint jo pirminę emocinę reakciją į tėtį, kai vaikas atsisako likti su tėvu vienas, verkia, taip pat nerimauja kalbant apie ekspertizės tikslą, kuris susijęs su tėvu, tačiau visa tai nestebima tiesioginėje sąveikoje veiklos metu su tėvu, daroma išvada apie jam tiesiogiai ar netiesiogiai daromą motinos poveikį, formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Tokios išvados patvirtina teigiamą vaikų ryšį su tėvu ir galimą motinos poveikį šio ryšio nepalaikant.

71. Penkta, nors apeliantė akcentuoja psichologo svarbą, nurodydama, kad tėvas atsisakė pasinaudoti tokia galimybe, tačiau, minėta, Ekspertizių aktų išvados rodo, kad tėvo ryšys su vaikais nėra nutolęs, jis šiltas ir saugus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės išvadoje daroma išvada apie sūnui tiesiogiai ar netiesiogiai daromą motinos poveikį.

72. Šešta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, perklausius teismui pateiktą garso įrašą, kuris darytas 2024 m. gegužės 24 d., spręstina, jog vaiko motinos įsiterpimas į vaiko tėvo pokalbį su vaikais, užduodant klausimą, kuris prieštarauja vaiko tėvo pasakytiems žodžiams, tikėtinai padarė poveikį vaikui, nes po to vaikas pradėjo verkti ir nebenorėjo eiti su tėvu. Minėta, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad motina sūnui turi galimybę daryti poveikį. Nors sutiktina su apeliantės atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, sprendė, jog motina tik formaliai atvežė sūnų, tačiau, vis tik, vertintina, kad vaiko motina nedėjo pakankamai pastangų nuraminti vaiką, jį paskatinti bendrauti su tėvu, juolab, kad turėjo galimybę sudaryti galimybę vaiko tėvui bendrauti su sūnumi vėliau. Garso įrašas nesudaro pagrindo spręsti apie tėvo nederamus veiksmus vaiko atžvilgiu.

73. Septinta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantės nurodomos aplinkybės, kad vaikai ir ji pati laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. vasario 16 d. sirgo, nelaikytinos pateisinančiomis teismo Nutarties nevykdymą. Į bylą nepateikti įrodymai, kad vaikai nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d. būtų sirgę ar jiems slaugyti būtų vaikų motinai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Iš į bylą pateiktų Sodros duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu apeliantei ligonio slaugymui suteiktas nedarbingumas nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 23 d. bei nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 5 d. Iš byloje pateiktų paaiškinimų minėtais laikotarpiais vienas iš vaikų arba abu vaikai sirgo peršalimo ligomis. Byloje nepateikta įrodymų, kad vaikų būklė buvo sunki ir dėl savo sveikatos būklės jie negalėjo bendrauti su tėvu, būti jo prižiūrimi. Byloje nepateikta įrodymų, kad tėvas nesutiko matytis ir prižiūrėti sergančius vaikus, nors tą numato ir Nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka. Be to, nėra pateikta duomenų, kad, vaikams pasveikus, būtų kompensuoti vaikų ir tėvo neįvykę susitikimai, ar kad vaikų motina būtų informavusi, jog vaikai pasveikę ir galėtų susitikti su tėvu.

74. Taigi, nepagrįsti ir neįrodyti apeliantės argumentai, kad: jos veiksmuose nėra kaltės, o tėvo bendravimas su vaikais buvo apsunkintas dėl paties tėvo kaltės; ji nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesiekė tyčia sutrukdyti vaikų susitikimams; kad susitikti nepavyko dėl ligų ar kad vaikų tėvas nenorėjo pasitelkti psichologo pagalbos ir kt. Motinos kaltė jai neperduodant vaikų pasireiškė tuo, kad ji, turėdama pareigą užtikrinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais, be pateisinamų, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, ribojo tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. bei tėvo ir sūnaus bendravimą nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d., suvokdama, kad vaikams nebendraujant su tėvu vaikams kils neigiamos pasekmės, nes vaikų ir tėvo ryšys silpnės.

75. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino apeliantės kaltę pagrindžiančias aplinkybes – jog nustatytomis dienomis turėję vykti tėvo ir vaikų susitikimai neįvyko, nes apeliantė atitinkamomis nustatytomis dienomis nesudarė sąlygų tėvui bendrauti su vaikais, su sūnumi, nesant objektyvių priežasčių, suvokdama, kad vaikams nebendraujant su tėvu vaikams kils neigiamos pasekmės, nes vaikų ir tėvo ryšys silpnės. Taigi, dėl skolininkės trukdymo tėvui bendrauti su vaikais, nebendradarbiavimo siekiant įvykdyti Nutartį, skolininkė pažeidė teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tokie skolininkės objektyvaus pagrindo neturintys veiksmai, bylos įrodymų kontekste vertintini kaip netinkamas tėvo ir vaikų ryšį trikdantis skolininkės elgesys.

Dėl baudos dydžio (ne)pagrįstumo

76. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė už analogišką elgesį baudžiama ne pirmą kartą, į jos nurodytą turtinę padėtį, į tai, kad teismo Nutartis dėl vaikų motinos kaltės nebuvo vykdoma pakankamai ilgą laiką, į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra pasikartojantys bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, skyrė vaikų motinai 2 500 Eur dydžio baudą išieškotojo vaikų tėvo naudai.

77. Apeliantės vertinimu tokios didelės baudos paskyrimas sukels itin neigiamus padarinius nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių tenkinimui, be to, turi būti vertinamos ir apeliantės gaunamos pajamos, kurios nėra didelės, – 1 290 Eur, iš kurių šiuo metu vaikų tėvo naudai teismo nutarčių pagrindu vyksta priteistų baudų bei advokato išlaidų, beveik 7 000 Eur, išieškojimas.

78. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

79. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

80. Bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

81. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikų motina nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. nevykdė bei nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. iš dalies nevykdė teismo Nutarties dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad bauda už teismo Nutarties nevykdymą vaikų motinai skiriama penktą kartą, kad ji skiriama už ne vieną nevykdymo epizodą, skiriama bauda turi skatinti vykdyti teismo sprendimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantei 2 500 Eur baudą už teismo Nutarties nevykdymą. Pažymėtina, kad besikartojantys bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė apeliantė, rodo, kad jai ankščiau paskirtos 500 Eur, 600 Eur, 2 000 Eur ir 2 000 Eur dydžio baudos buvo neefektyvios. Atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į paminėtą, nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

82. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta nepriteisti jam iš vaikų motinos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apelianto vertinimu, teismas privalėjo individualiai spręsti bylinėjimosi išlaidų susidarymo atsiradimo priežastį ir atitinkamai taikyti teisę.

83. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

84. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teismų praktikoje pateiktu vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

85. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką jį aiškinant, pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš vaikų motinos apeliantui pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, priešingus suinteresuotų asmenų interesus, taip pat į pirmiau pateiktus argumentus, apeliantui pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

86. Pirmosios instancijos teisme apeliantas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą dėl antstolio Akto, atsiliepimą į prašymą ir už atstovavimą teismo posėdyje. Suinteresuoto asmens byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodo apelianto prašymas, 2024 m. liepos 29 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir du mokėjimo nurodymai 1 000 Eur sumai (DOK-37112). Apelianto pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatų (8.16, 8.19 punktai), todėl priteistinos apeliantui iš suinteresuoto asmens I. K..

Dėl procesinės bylos baigties

87. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai sprendė dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo ir dėl jos dydžio, dėl to apeliantės I. K. atskirasis skundas atmestinas. Vis dėlto, teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl to apelianto K. L. atskirasis skundas tenkintinas, o teismo nutartis keistina, priteisiant apeliantui iš suinteresuoto asmens I. K. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

88. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

89. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Apeliantas prašo priteisti iš apeliantės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimą už atskirojo skundo parengimą, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-20341).

90. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą vykdymo proceso šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas tenkinamas, į priešingus suinteresuotų asmenų interesus, sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui K. L. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

91. Apelianto prašomos priteisti apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nuostatų (8.15 punktas), todėl apeliantui iš suinteresuoto asmens I. K. priteistinas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimas (CPK 539 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

92. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą atmesti.

Suinteresuoto asmens K. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-493-1112/2025, pakeisti, papildant nutarties rezoliucinę dalį ir nurodant:

„Priteisti suinteresuotam asmeniui K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.