- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e2VP-8500-867/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01675-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- K. L., I. K.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Liubovė Kuprusevičienė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. L. ir jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo 2023-08-17 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-29570, suinteresuoti asmenys K. L. ir I. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą su 2023-08-17 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1h-29570, prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-09-06 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad jo žinijoje vykdomoji byla Nr. 0010/22/0122, pradėta vykdyti pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1998-867/2022 dėl tėvo K. L. ir vaikų M. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir C. L., gimusi (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos. Nurodo, kad 2023-08-17 buvo gautas K. L. pranešimas, kad skolininkė I. K. nevykdo vykdomojo rašto ir prašo antstolio surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir perduoti teismui. Patektą prašymą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė atsiliepimą, prašo paskirti suinteresuotam asmeniui I. K. po 300,00 Eur už kiekvieną teismo 2022-06-08 nutarties ir antstolio patvarkymo neįvykdymo dieną iki teismo nutartis bus įvykdyta. Nurodo, kad I. K. nevykdo vykdomuoju raštu jai nustatytų įpareigojimų: tai yra nutarties 3.1 ir 3.2 punktų, 3.3. punkto, 3.6 punkto, 3.8.1, 3.8.2, 3.8.3, 3.8.4 punktų, 3.9.1, 3.9.2, 3.9.3 punktų 3.16 punkto bei 3.17 punkto. Nurodo, kad I. K. jau ne kartą yra teismo bausta už tai, kad nevykdo teismo nutarties, nė karto neperdavė tėvui vaikų nei pagal nustatytą grafiką, nei atostogų ar švenčių laikotarpiu ir neketina vykdyti ateityje. Mano, kad tokiais veiksmais daro nepataisomą žalą vaikams.
Suinteresuotas asmuo ir K. L. bei jo atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė teismo posėdžio metu antstolio pareiškimą palaikė, prašė skirti suinteresuotam asmeniui I. K. maksimalią baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną. Suinteresuotas asmuo K. L. papildomai nurodė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones 2023-06-30 vėl pradėjo galioti teismo patvirtinta teismo taiko sutartis ir jis turėjo pagal taikos sutarties sąlygas praleisti laiką su vaikais atostogų metu. Nurodė, kad jis su vaikais planavo vykti atostogų į Italiją ir apie tai jis informavo el.paštu I. K., tačiau ji jam neatsakė ir su juo nekomunikavo. Nurodė, kad I. K. neatsako į jo skambučius, kai jis nori pabendrauti su vaikais, nes nekelia telefono, todėl jis jai rašo el. laiškus ir per „viber“. Antstolio jis prašė surašyti ir dėl to, kad jis nėra informuojamas apie vaikų psichologinę ir sveikatos būklę, jam neleidžiama pasikalbėti su vaikais telefonu, jam neteikiama informacijos apie vaikų mokymosi įstaigas, kur jie gyvena. Nurodė, kad jis vaikų nemato jau ilgą laiką. Visą informaciją apie vaikus jis gauna ne iš vaikų mamos, o iš vaiko teisių, nors pagal teismo sutartį vaikų mama turi informuoti jį apie vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą. Maksimalios baudos prašo dėl to, jog mano, kad maksimali bauda galimai įtakos ir vaikų mama pradės vykdyti teismo nutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo antstolio pareiškimą atmesti kaip nepagrįsta, nes jos veiksmuose nėra kaltės. Nurodo, kad ji neatliko jokių tyčinių veiksmų, nukreiptų į nutarties nevykdymą, be to deda pastangas, kad nutartis būtų vykdoma. 2022-10-07 ji kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. L. atžvilgiu pagal BK 153 str. 1 d. ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje Nr. 03-2-00421-22, nukentėjusysis pripažintas M. L. Vaiko ji neperduoda tėvui, nes tėvas galimai seksualiai smurtavo vaiko atžvilgiu ir ji gina vaiko interesus. Prašo atmesti K. L. atsiliepimą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pats K. L. daro žalą vaikams nes 2023-09-01 atvyko į mokyklą, tai yra pažeidė nustatytą bendravimo tvarką. Mano, kad maksimalios baudos skyrimas neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų, be to skiriant baudą turėtų būti vertinama ir asmens turtinė padėtis, o jos pajamos nėra didelės, be to yra atliekami išieškojimai dėl kitų baudų ir tai turės įtakos nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kurį laiką galiojo laikinosios apsaugos priemonės ir per tą laikotarpį vaikų ir tėvo susitikimai nevyko, nes vaikai nenorėjo susitikti su tėvu. Be to ji savo ir vaikų atostogas laikotarpiu nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 4 d. buvo suplanavusi dar tuo metu kai dar galiojo laikinosios apsaugos priemonės. Ji vaikų klausdavo dėl susitikimų su tėčiu, tačiau vaikai nesutiko susitikti su tėčiu ir prieštaravo tam. Paaiškino, kad ji nesinaudoja elektroniniu paštu, į kurį siuntė vaikų tėvas jai elektroninį laišką ir tik po to kai ji gavo žinutę iš K. L. ji perskaitė elektroninį laišką, tačiau į elektroninį laišką neatsakė. Žinojo, kad pradėjo vėl galioti taikos sutarties sąlygos, nes buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Nepamena ar vaikų tėvas ją informavo sms žinute apie jo ir vaikų planuojamas vasaros atostogas, nes šiuo metu ji neturi išsaugojusi žinučių. Paaiškino, kad vaikai jai pasakius, kad vyks susitikimas su tėvu, vaikai nenori susitikti, priešinasi, verkia. Mano, kad yra daug laiko praėję nuo vaikų ir tėvo bendravimo ir vaikai dėl to jaučia nesaugumą. Patvirtino, kad šiuo metu ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) ir apie tai ji asmeniškai neinformavo vaikų tėvą ar apie jos pasikeitusį elektroninio pašto adresą, nes mano, kad vaikų tėvas viską žino iš socialinių darbuotojų ir jos dokumentų, kuriuose ji nurodo savo kontaktus. Paaiškino, kad apie vaikų sveikatą tėvas gali pasižiūrėti per e-sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo SVI nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo, kuri sudaryta tarp ieškovo K. L. ir atsakovės I. K., o civilinė byla nutraukta. 2022-09-06 išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutarties 3 punktą, kuriuo yra nustatyta K. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. (M.) L. ir C. L. tvarka.
Antstolio pateikta Aleksandro Selezniovo vykdomoji byla Nr. 0010/22/01220 patvirtina, kad pagal teismo 2023-09-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1998-867/2022 jo žinioje yra užvesta vykdomoji byla nuo 2022-09-14.
Teik iš vykdomosios bylos, tiek ir LITEKO informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022 buvo nuspręsta tenkinti antstolio prašymą ir I. K. skirti 500,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023-02-09, nes Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą paliko nepakeistą 2022-11-24 teismo nutartį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-904/2023 buvo nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir nuspręsta I. K. skirti 600,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjo 2023-07-11.
Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-789-867/2023 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo A. R., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuri šiuo metu yra sustabdyta, nes byloje yra paskirta paskirti mažamečių M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir C. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ambulatorinę pirminę teismo psichologijos ekspertizė. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iki 2023-06-30 buvo pakeitusios 2022-06-08 nutartimi nustatytą vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką. Tačiau ir 2023-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-789-867/2023 nustatyta laikina vaikų ir tėvo bendravimo tvarka nebuvo vykdoma ir už tai antstolis buvo surašęs aktą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2023-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3672-1180/2023 suinteresuotam asmeniui I. K. paskyrė vienkartinę 800,00 Eur baudą valstybės naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-01-20 nutarties nevykdymą.
2023-06-30 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-789-867/2023 buvo tenkintas ieškovo K. L. prašymas ir nuspręsta panaikinti 2023-01-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ir 2023-02-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šiai nutarčiai įsiteisėjus vėl pradėjo galioti 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygos.
2023-07-13 patvarkymu Nr. S1h-25073 antstolis pakartotinai įpareigojo I. K. vykdyti išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022, bei įpareigojo tiek I. K., tiek ir K. L. informuoti antstolį raštu apie vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 įvykdymo rezultatus.
Suinteresuotas asmuo K. L. 2023-08-16 antstoliui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad I. K. nevykdo 2022-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo patvirtintos nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nes pagal teismo nustatytą tvarka nuo 2023-07-28 iki 2023-08-18 vaikai atostogas turėjo praleisti su tėvu ir vaikų motina vaikus turėjo pristatyti į tėvo gyvenamąją vietą. 2023-07-28, 16:00 val. Prašyme nurodo, kad jis dar 2023-07-22 el.paštu išsiuntė raginimą vaikų motinai, tačiau vaikai jam nustatytu laiku perduoti nebuvo, motyvuojant tuo, kad vaikai neišreiškė noro bendrauti su tėvu. Taip pat nurodė, kad jis 2023-05m. sūnų buvo užregistravęs 2023-07-17 datai ištyrimui VULSK VRC AR stacionare ir apie tai jis informavo vaiko mamą 2023-07-04 el. laišku, tačiau ji su juo visiškai nekomunikuoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybe prašo antstolio surašyti sprendimo nevykdymo aktą.
Vykdomojoje byloje esanti I. K. 2023-07-28 laiškas išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) ir adresuotas K. L. patvirtina, kad ji informavo vaikų tėvą, kad šiai dienai vaikai neišreiškė noro bendrauti su juo.
2023-08-17 antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1h-29570, kurį pateikė teismui.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal galiojančią 2022-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022, tai yra taikos sutarties 3.93. punktą K. L. turėjo teisę su vaikais bendrauti 2023 m. tokia tvarka „Vasaros atostogų metu su abiem nepilnamečiais vaikais nuo birželio 30 d. 16:00 val. iki liepos 9 d. 16:00 val. ir nuo liepos 28 d. 16:00 val. iki rugpjūčio 13 d. 16:00 val.“ be to, pagal taikos sutarties sąlygas vaikai ir tėvas turi teisę bendrauti savaitgaliais bei telefonu pagal nustatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir surinktos medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai tėvui 2023 m. vasaros atostogų metu nebuvo perduoti ir vaikų tėvas nesimatė su vaikais bei su jai nebendravo telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis.
Šalių mažamečiai vaikai yra pakankamai maži, todėl ne visada gali tinkamai išreikšti savo norus, jų norai ne visada gali atitikti vaikų interesus. Tokio amžiaus vaikus galima paveikti ir daryti jiems įtaką, todėl labai yra svarbi tėvo gyvenančio kartu su vaikais pagalba ir noras, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti ir palaikyti ryšį su savo vaikais. Šalių tarpusavio konfliktiniai santykiai neturi įtakoti, skyriumi gyvenančio tiek tėvo, tiek ir vaikų teisės matytis su tėvu ir bendrauti.
Tiek iš LITEKO esančių duomenų, tiek ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad vaikų tėvas K. L. su nepilnamečiais vaikais nebendrauja ir su jais nesimato nuo 2022 m. liepos mėnesio, tai yra jau daugiau nei vienerius metus, nors šalys ir susitarė dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos ir teismas yra patvirtinęs taikos sutartį, kuri yra galiojanti ir šalys privalo ją vykdyti. I. K. už tai, kad nėra vykdomas tėvo ir vaikų bendravimas pagal teismo nustatytą tvarką yra bausta ne kartą.
Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški jau ilgą laiką ir tai patvirtina ne tik pačios šalys, bet ir į bylą pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad nuo 2020-09-18 suinteresuotiems asmenims I. K., K. L. ir jų nepilnamečiams vaikams yra taikomas atvejo vadybos procesas, kad padėti spręsti šeimoje iškilusias problemas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad tėvų konfliktiniai santykiai atsiliepia ir vaikams. Iš išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad tiek vaikų tėvas, tiek ir vaikų mama ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių specialistus pagalbos.
Suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai su tėvu nebendravo, nes vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, tačiau teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, o tik įvardino, kad jau ir anksčiau buvo bandymų iš tėvo pusės bendrauti su vaikais, net ir dalyvaujant specialistams, tačiau ir tuo metu susitikimai nevyko. Kaip pasiteisinimą, kad vaikai nebendravo su tėvu vasaros atostogų metu, vaikų motina taip pat nurodė ir tai, kad ji savo ir vaikų atostogas buvo suplanavusi dar 2023 m. sausio mėnesį, tai yra kai buvo pritaikytos ir galiojo kitos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo posėdžio metu I. K. pripažino, kad ji nesiūlė vaikų tėvui kito vasaros atostogų laiko ir jo neinformavo, kad ji yra suplanavusi savo ir vaikų atostogas laikotarpiu nuo 2023-07-31 iki 2023-08-04, kas tik patvirtina, kad vaikų motina nededa jokių pastangų, kad vyktų vaikų ir tėvo bendravimas. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2023-07-28 iki 2023-08-13 vaikai būtų sirgę ar dėl kokių kitų objektyvių priežasčių nebuvo galimybės jiems bendrauti su tėvu. Nepateikta įrodymų, kad I. K. žinodama apie tai, kad vėl galioja 2022-06-08 nutartimi patvirtinta taikos sutartis ir vaikų tėvas turi teisę praleisti vasaros atostogas nuo 2023-07-28 būtų vežusi vaikus pas vaikų tėvą ir bandžiusi vaikus perduoti. Teismo vertinu vienu vaikų motinos nurodymas, kad vaikai neišreiškė noro bendrauti su tėvu nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaikų moktina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vasaros atostogų metu vyktų. Be to, kaip matyti iš šalių paaiškinimų bendravimas tarp tėvo ir vaikų nevyksta ir savaitgaliais ar telefonu, nors toks bendravimas yra nustatytas pagal taikos sutarties 3.1 punktą ir 3.3 punktą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad I. K. nurodytos aplinkybės dėl ko nevyksta skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl galbūt padarytos veikslo šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nėra taikyta jokių apribojimų vaiko tėvui ir vaikui bendrauti ir nėra duomenų, kad yra taikytos kokios nors kardomosios priemonės tėvo atžvilgiu, be to I. K. nei antstoliui, nei teismo posėdžio metu nenurodė argumentų ir priežasčių, kodėl K. L. negali bendrauti su šalių nepilnamete dukra. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, kad I. K. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su K. L., užtikrinti vaikų teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime, spręstina, kad suinteresuotas asmuo I. K. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis ir vaikai su tėvu negalėjo bendrauti 2023 m. vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo 2023-07-28 iki 2023-08-13. Tai, kad vaikų motina persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo daryti teismui išvadą, kad vaikų motina deda maksimalias pastangas ir nori, kad vyktų tėvo ir vaikų bendravimas. Baigiamųjų kalbų metu I. K. atstovės nurodytos aplinkybės, kad šalių nepilnametį vaiką konsultuojanti specialistė sutiko padėti atstatyti tėvų tarpusavio ryšį ir tėvo ir vaiko ryšį vertinamos kritiškai, nes šioms aplinkybėms pagrįsti nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų.
Sprendžiant dėl baudos, skirtinos suinteresuotam asmeniui dydžio, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus, ir kt.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad I. K. už analogišką savo elgesį baudžiama nebe pirmą kartą, tačiau išvadų nepadarė, savo elgesio nekeitė. Teismas, įvertinęs tai, kad teismo nutartis dėl suinteresuoto asmens I. K. kaltės nebuvo vykdoma pakankamai daug dienų, ji savo elgesiu pažeidė ne tik tėvo teisę bendrauti su vaikais, bet ir vaikų teisę matytis ir bendrauti su savo tėvu, o prieš tai I. K. paskirtos baudos nepasiekė savo tikslų. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra sistemingi, pasikartojantys. Sprendžiant dėl baudos dydžio reikia jį parinkti tokį, kad skolininkė būtų motyvuota vykdyti įsiteisėjusį sprendimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais pagal nustatytą tvarką vykdymo iki atitinkama bendravimo tvarka bus pakeista.
Visą nurodytą įvertinęs, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti I. K. 2 000,00 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškant ją išieškotojui K. L. (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys K. L. ir I. K. turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl iš I. K. yra pagrindas priteisti K. L. patirtas atstovavimo išlaidas, kurios yra 1 000,00 Eur. Patirtos atstovavimo išlaidos, kurios įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo teiktą procesinį dokumentą (atsiliepimą) ir atstovavimo teisme laiką, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ teismo vertinimu buvo būtinos, yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.
Suinteresuotam asmeniui I. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui I. K. vienkartinę 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.
Priteisti iš I. K. 1 000,00 Eur (tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų K. L. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.