- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2VP-10466-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02172-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Suinteresuotas asmuo
- K. L., I. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. L., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, suinteresuoti asmenys I. K., K. L., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimai nėra vykdomi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškime nurodytas aplinkybes, prašo suinteresuotam asmeniui I. K. skirti maksimalia baudą – po 300 Eur į dieną jo naudai iki antstolio patvarkymo įvykdymo, priteisti iš I. K. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. kovo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 skyrė I. K. 300 Eur vienkartinę baudą už tai, kad ji nevykdė teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria buvo įpareigota perduoti jam vaikus pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.
Suinteresuotas asmuo K. L. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad taikos sutartis tarp jo ir I. K. buvo patvirtinta birželio 8 d., iki jos pasirašymo buvo perdavusi porą kartų vaikus, tačiau po nutarties įsiteisėjimo, ji šios taikos sutarties nebevykdė.
Suinteresuoto asmens K. L. advokatė Irena Andriuškevičienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad suinteresuotas asmuo I. K. nėra apskundusi nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas, taip pat neskundžia antstolio veiksmų, jo patvarkymai nėra apskųsti, jie yra teisėti, nepaskųstas ir antstolio aktas. Vadinasi, visi procesiniai dokumentai, esantys byloje, yra įsiteisėję ir teisėti. Pažymėjo, kad antstolio raginimai neturėjo būti siunčiami, todėl nepagrįstas I. K. teiginys, kad ji negavo antstolio raginimų. Taip pat nepagrįstas I. K. teiginys, kad nėra jos kaltės, kad nevykdoma teismo nutartis ir negali jai būti taikoma bauda. Pateikta daug duomenų, kad nėra priežasčių, kodėl vaikai negalėjo būti perduoti jų tėvui. Šiuo metu yra 5 mėnesiai, kai vaikų tėvas negali matyti vaikų, nėra vykdoma teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka. Pažymėjo, kad I. K. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi 2022 m. liepos 29 d., pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra priimtas 2022 m. spalio 10 d., vadinasi, nuo birželio mėnesio iki spalio 10 d. I. K. neteisėtai nevykdė teismo nutarties. Į byla nėra pateikta duomenų, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo teikiamas prašymas taikyti kardomąją priemonę – draudimą perduoti vaikus jų tėvui. Mano, kad prašoma skirti bauda nėra per didelė, nes I. K. gali pasirinkti, ar vykdyti teismo sprendimą, ar mokėti baudas. Mano, kad tik pakankamai didelė bauda gali atgrasyti ją nuo teismo sprendimo nevykdymo. Atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo suformuotą praktiką, prašo iš I. K. priteisti K. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimas kaip nepagrįstas turi būti atmestas. Nurodė, kad jai antstolio raginimas buvo neįteiktas, o ji taip pat turėjo imtis veiksmų, kad apsaugotų mažamečius vaikus M. L. bei C. L. nuo galimai iš jų tėvo pusės patiriamo seksualinio smurto. Nurodo, kad ji teismo nutartį, kurioje nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, vykdė, tačiau tuomet, kai ji ėmėsi veiksmų, norėdama apsaugoti vaikus nuo tėvo galimai naudojamo veikų atžvilgiu seksualinio smurto, nutartį vykdyti nebeliko jokios objektyvios galimybės. Ji 2022 m. liepos 29 d. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti K. L. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad tėvui nepilnamečių vaikų negalėjo perduoti iki kol nebuvo priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas dėl vaikų tėvo kaltumo ar nekaltumo. Apie šias aplinkybes ji buvo pranešusi antstoliui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Nurodo, kad ji neatliko tyčinių veiksmų, jos veiksmuose nėra kaltės, o tokia situacija susiklostė dėl vaikų tėvo galimai nuskalstamų veiksmų. Nurodo, kad šiuo atveju vaikų apsauga yra prioritetinė. Mano, kad antstolio prašomos skirti baudos dydis yra per didelis, jos gaunamos pajamos nėra didelės ir didelės baudos mokėjimas turės neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad I. K. ir K. L. šeima skyriui žinoma nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. Šeimai inicijuota atvejo vadyba, į teikiamų paslaugų būtinumą tėvai įsitraukia, pagalbą priima iš dalies. Nurodo, kad yra gauti pranešimai iš vaikų tėvo dėl teismo nutarties nevykdymo, t. y., kad vaikų motina nevykdo teismo nutarties. Taip pat yra gautas I. K. pranešimas dėl galimo tėvo K. L. smurtinio elgesio vaikų atžvilgiu jam pasiimant vaikus pagal teismo nutartį. Nurodė, kad 2022 m. spalio 31 d. buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrių, iš kurio gauta informacija, kad vaikų tėvui K. L. pranešimas apie įtarimą neįteiktas, kardomoji priemonė nepaskirta, apribojimų bendravimui su vaiku nėra. Nurodė, kad vaikų tėvų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus. Motina neužtikrina vaiku bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu. Skyrius laikosi pozicijos, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas, nesudarant tėvui jokių galimybių bendrauti su vaikais, negali būti pateisinamas ikiteisminio tyrimo vaiko tėvo atžvilgio pradėjimu. Pažymėjo, kad vaikų tėvui baudžiamojoje byloje nėra taikomi jokie apribojimai, jo atžvilgiu nepriimti jokie procesiniai sprendimai, todėl vaikų motinos pozicija neleisti matytis su tėvu yra teisiškai nepagrįsti. Nurodo, kad siekiant geriausių vaiko teisių apsaugos principo įgyvendinimo, mano, kad šiuo atveju vaikų motina turėtų siekti pakeisti teismo nutartį ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tėvo bendravimo su vaikais užtikrinimo ir nustatyti laikiną tėvo ir vaikų bendravimą be nakvynių, nustatant vaikų ir tėvo bendravimą, dalyvaujant paslaugas šeimai teikiantiems specialistams, psichologams. Skyrius laikosi pozicijos, kad bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau teismui nusprendus skirti baudą vaikų motinai, nustatant baudos dydį, prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 I. K. paskirta 300 Eur bauda už 2021 m. spalio 7 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5507-418/2021 nevykdymą, kurioje buvo nustatyta laikina K. L. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. birželio 8 d nutartimi patvirtino sudarytą taikos sutartį tarp ieškovo K. L. ir atsakovės I. K. ir civilinę bylą Nr. e2-1998-867/2022 nutraukė. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl K. L. bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarkos.
2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S-22-10-6589, 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-1998-867/2022 buvo priimtas vykdyti.
2022 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slg-48350, kuriuo antstolis įpareigojo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), vykdyti 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimus (laikytis teismo sprendimu nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir C. L., gim. (duomenys neskelbtini), raštu informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą apie įvykdymo rezultatus, kartu su patvarkymu I. K., gim. (duomenys neskelbtini), perduoda 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-l998-867/2022 patvirtinta kopija.
2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymas Nr. S-22-10-6589 ir 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slg-48350, I. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta) ir (duomenys neskelbtini).
Apie antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220 ir nustatytus patvarkymu Nr. Slg-48350 įpareigojimus informuoti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone ir Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Lazdijų rajone.
2022 m. rugsėjo 20 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2022 m. rugsėjo 30 d. antstolio kontoroje buvo gautas 2022 m. rugsėjo 30 d. I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimas antstoliui, kuriame nurodė: „Informuoju, kad M. ir C. L. pagal teismo nutartį nebus perduoti tėvui š. m. rugsėjo 30 – spalio 2 dienomis, nes nepagrįstas prokuroro nutarimas yra apskųstas teismui. Teismas sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo tvirkinimo tėvo veiksmuose vaiko atžvilgiu“.
2022 m. spalio 5 d. buvo priimtas pakartotinis patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slg-51334, kuriuo antstolis pakartotinai įpareigojo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), vykdyti 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2- 1998-867/2022 reikalavimus, raštu informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą apie įvykdymo rezultatus.
2022 m. spalio 6 d. antstolio kontoroje buvo gautas 2022 m. rugsėjo 30 d. I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimas antstoliui, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimai nebus vykdomi, nes 2022 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmė nutartį panaikinti, kaip neteisėtus ir nepagrįstus prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus nepradėti ikiteisminio tyrimo, bei konstatavo, kad būtina pradėti ikiteisminį tyrimą K. L. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d. požymių jo mažamečio/nepilnamečio sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini). atžvilgiu. K. L. pranešimas apie įtarimą neįteiktas, kardomoji priemonė nepaskirta.
2022 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00421-22 pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.
Iš pateikto I. K. ir K. L. susirašinėjimo 2022 m. rugsėjo 13 – 16 d., spalio 13 – 14 d., spalio 21 d., spalio 31, lapkričio 8 d. – lapkričio 11 d. nustatyta, kad I. K. neatsako arba atako neinformatyviai į K. L. žinutes, kuriose klausiama apie nepilnamečių vaikų buvimo vietą, sveikatą, ugdymąsi, galimybę su jais susitikti, bendrauti ir neatsiliepia į skambučius.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas pirmiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, be kita ko, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas spręsti klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo. Kaip nustatyta, vykdomais raštas išduotas dėl suinteresuotų asmenų I. K. ir K. L. pasirašytos taikos sutarties, kurios 3-ame punkte šalys susitarė dėl K. L. bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais M. L. ir C. L. tvarkos. Suinteresuotas asmuo K. L. nurodo, kad pasirašius taikos sutartį, I. K. iš karto joje esančių susitarimų dėl bendravimo tvarkos nevykdė, nebuvo sudarytos sąlygos jam bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal taikos sutartyje nurodytas sąlygas. I. K. nurodo, kad K. L. nesudarė galimybės bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais dėl galimai iš jų tėvo pusės patiriamo seksualinio smurto.
Bylos duomenimis nustatyta, kad, nors ikiteisminis tyrimas 2022 m. spalio 10 d. yra pradėtas, tačiau kaltinimai K. L. pareikšti nėra, taip pat nėra pritaikytos kardomosios priemonės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad I. K. pagrįstai nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. nesudarė galimybės K. L. bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais pagal šalių sutartą bendravimo tvarką. Konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo I. K. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis, kurioje nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.
Suinteresuotas asmuo I. K. nurodo, kad antstolis jai neišsiuntė raginimo vykdyti sprendimą registruota pašto siunta, taip pat nepaskelbė viešai, todėl laikytina, kad raginimas jai nebuvo įteiktas. Nurodo, kad ji turėjo tik informaciją apie tai, kad jos atžvilgiu yra pateiktas vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta konkreti tėvo bendravimo su vaikais tvarka: nustatyto datos ir konkretus laikas, kada tėvas bendrauja su vaikais, iš kur vaikus pasiima ir kur grąžina. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad raginimas I. K. neturėjo būti siunčiamas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis nesilaikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Pažymėtina, o šią aplinkybę patvirtina atsiliepime ir I. K., kad apie pradėtą nutarties vykdymo procesą ji žinojo, su antstoliu bendravo, teikė jam paaiškinimus.
Sprendžiant dėl baudos skirtinos suinteresuotam asmeniui dydžio, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Pažymėtina, kad I. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 jau buvo paskirta 300 Eur bauda už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymą, tačiau I. K. savo veiksmų nepakeitė. Teismo nuomone, esant itin konfliktiškiems tėvų santykiams, tėvai turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą vaikų interesus labiausiai atitinkančiu būdu, todėl periodinėmis išmokomis už kiekvieną dieną paskirta bauda galėtų sukelti naujus šalių ginčus dėl baudos skaičiavimo bei bendravimo tvarkos vykdymo ir apsunkintų abiejų tėvų pareigą į bendravimo tvarkos vykdymą žvelgti geriausių vaikų interesų požiūriu, todėl teismas, įvertinęs tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens kaltės nevykdomas ilgai, prieš tai paskirta nuobauda nepasiekė savo tikslų, skiria vienkartinė 500 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui I. K..
Suinteresuotam asmeniui I. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur teisinės advokato pagalbos išlaidos (prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimas, pranešimai teismui ir paaiškinimai, pranešimų antstoliui parengimas, atsiliepimo teismui parengimas) ir 34,84 Eur antstolio išlaidos.
CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022 išaiškinta, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė suinteresuotas asmuo (išieškotojas) K. L., kuris kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teikė pranešimus teismui, antstoliui dėl nevykdomos teismo nutarties, teikė atsiliepimą teismui dėl antstolio pareiškimo, sumokėjo antstoliui būtinąsias vykdymo išlaidas dėl įpareigojimo. Spręstina, kad suinteresuoto asmens K. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kilo suinteresuotam asmeniui I. K. nevykdant teismo nutarties, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), priteistinos iš suinteresuoto asmens I. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui I. K. vienkartinę 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.
Priteisti iš I. K. 834,84 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt keturi eurai 84 ct) bylinėjimosi išlaidų K. L. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.