- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- 2VP-3407-904/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00421-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Suinteresuotas asmuo
- K. L., I. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Liubovė Kuprusevičienė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. L., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, suinteresuoti asmenys I. K., K. L., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimai nėra vykdomi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo paskirti suinteresuotam asmeniui I. K. po 300 Eur už kiekvieną teismo nutarties ir antstolio patvarkymų nevykdymo diena, kuriomis vaikai nebuvo atvežti (perduoti) K. L., iš viso 7 800 Eur už 26 dienas, t. y. už 2022 m. spalio 14-16 dienas (3 d.), spalio 21-23 dienas (3 d.), spalio 31 – lapkričio 6 d. (7 d.), lapkričio 25-27 dienas (3 d.), gruodžio 9-11 d. (3 d.), gruodžio 23-26 dienas (4 dienos) ir už 2023 m. sausio 6-8 d. (3 d.). Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas jau buvo skyręs I. K. baudą dėl vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo, ji toliau atsisako perduoti vaikus jų tėvui bendrauti teismo nutartimi nustatyta tvarka, neleidžia atostogauti su tėvu, kalbėtis ryšio priemonėmis, slėpė vaikų susirgimus ir vizitus pas gydytojus, apie juos tėvo neinformavo, teikė gydytojams melagingą ir iškreiptą informaciją apie vaikus ir tėvą. Nurodo, kad I. K. teismo nutarties nevykdo, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, sąmoningai siekdama pakenkti vaikams. Ji yra bausta už motinos valdžios naudojimą prieš vaikų interesus, tačiau išvadų nepadarė. Nuo 2022 m. spalio 11 d. I. K. ir toliau nevykdo teismo nutarties 3.3 punkto, suteikiančio teisę tėvui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, nutarties 3.16 p., 3.17 punktų, kuriais yra įpareigota gydymo įstaigoms pateikti rašytinį sutikimą, kad informacija apie vaiko sveikatą gali būti teikiama skyriumi gyvenančiam tėvui. Ji nesuteikia informacijos apie vaikų ligas, turinčias reikšmės bendravimo tvarkos vykdymui ar nepilnamečių vaikų priežiūrai, vizitų pas gydytojus ir psichologus.
Suinteresuotas asmuo K. L. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 26 dienas jam nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su vaikais. Dėl to jis patyrė didelių finansinių nuostolių, nes reikėjo būti ne savo gyvenamojoje vietoje, mokėtis už viešbutį ir pan. Nurodė, kad jam taip pat nebuvo leidžiama bendrauti su vaikais telekomunikacijos priemonėmis: I. K. neatsiliepė į skambučius, neatsakė į žinutes. Nurodė, kad jam nebuvo teikiama informacija apie vaikų ligas ar lankymąsi pas gydytojus, kitus specialistus. Pažymėjo, kad tuo metu, kai vaikai bendravimui nebuvo perduodami, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nurodė, kad 2022 m. spalio 7 d. jo atžvilgiu pagal I. K. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad I. K. nori eliminuoti vaiko tėvą, kad vaikai užmirštų tėvą ir su juo nebendrautų.
Suinteresuoto asmens K. L. atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė teismo posėdžio metu pareiškėjo pareiškimą palaikė. Nurodė, kad dėl to paties teismo sprendimo nevykdymo I. K. bauda jau buvo paskirta, tačiau ji tikslo nepasiekė. Teismo nutartis vėl nebuvo vykdoma. Mano, kad objektyvios priežastys, kodėl vaikų motina nesudaro galimybių vaikams bendrauti su tėvu neegzistuoja, kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta siekiant nustatyti, ar M. L. buvo tvirkinamas, šiuo metu nėra nustatytą, kas galėjo vaiką tvirkinti. Be to, kaip patvirtino pati I. K., tėvas vaikų nėra matęs nuo 2022 m. liepos mėn. Teismas nėra uždraudęs vaikams matytis su tėvu. Prašo skirti maksimalią baudą už teismo nutarties nevykdymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo antstolio pareiškimą atmesti. Nurodė, kad jos veiksmuose nėra kaltės, nes ji neatliko jokių tyčinių veiksmų, priešingai negu K. L., dėl kurio neleistinų, galimai nusikalstamų veiksmų šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko tvirkinimo. Būtent K. L. sudarė tokią situaciją, kai I. K. reikėjo imtis visų įmanomų priemonių ir galimybių apsaugoti jų su K. L. mažamečius vaikus: M. L. bei C. L. nuo K. L. vaikų atžvilgiu galimai naudojamo seksualinio smurto. Pažymėjo, kad ji 2022 m. liepos 29 d. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti K. L. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalies požymius. 2022 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00421-22 dėl K. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje požymių, kuris yra atliekamas Marijampolės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate. Ji dėl objektyvių priežasčių, nuo kreipimosi į prokuratūrą dėl vaikų tėvo galimo vaikų tvirkinimo, negalėjo vykdyti nutartimi nustatytos bendravimo vaikų su tėvu tvarkos, kur buvo numatytos nakvynės tėvo namuose bei ne mažiau negu 14 dienų trukmės atostogos su tėvu, išvykstant už Lietuvos ribų, o būtent, negalėjo ir toliau perdavinėti vaikų tėvui, galimai seksualiai smurtaujančiam vaikų atžvilgiu iki kol byloje nebus nustatyta tiesa, t. y. iki kol byloje nebus priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas dėl vaikų tėvo kaltės arba jo nekaltumo. Pažymėjo, kad 2023 m. sausio 20 d. buvo priimta kita teismo nutartis – dėl laikinos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, kuria numatyta tėvo ir vaikų 2 val. susitikimai dalyvaujant specialistams, tačiau dėl vaikų kategoriško nesutikimo, šie susitikimai neįvyko. Taip pat nurodo, kad prašoma skirti 300 Eur bauda už kiekvieno daromo pažeidimo dieną yra per didelė, jos skyrimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, tokios didelės baudos mokėjimas turės neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka, kad atliko tyčinius veiksmus, taip elgėsi išskirtinai dėl vaikų interesų gynimo. Nurodė, kad spalio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaikų tvirkinimo, todėl nematė galimybės vykdyti šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad per visus vaikų ir tėvo sutikimus, vaikai susitikti nenorėjo, verkė, priešinosi. Mano, kad tarp vaikų ir tėvo palaipsniui turi būti atkurtas bendravimas, bendraujant bei kartu šalia būnant ir vaikų mamai. Mano, kad vaikams yra šiuo metu padarytos labai gilios traumos, įgytos neigiamos patirtys. Pripažįsta, kad vaikų tėvui neperdavė, siekdama apsaugoti vaikus dėl galimo nusikaltimo. Dėl baudos dydžio nurodė, kad turi būti atsižvelgiama, kad ji išlaiko vaikus ir taip yra atimama gerovė iš vaikų, apsunkintas vaikų gyvenimas. Nurodė, kad šiuo metu gauna darbo užmokestį 1 300 Eur, atskaičius mokesčius, 170 Eur vaiko pinigus ir 460 Eur vaikų išlaikymui. Nurodė, kad šiai diena vaikų bendravimo tvarka su tėvu yra pakeista, tėvas su vaikais gali bendrauti bendraujant, esant psichologui ir socialiniam darbuotojui. Šią tvarką stengėsi vykdyti, tačiau ją nustebino vaikų reakcija – pasipriešinimas, baimė ir nenoras bendrauti su tėvu. Šiuo metu vaikai tėvo nematė nuo 2022 m. liepos mėn. Nurodė, kad po maždaug 2,5 mėn. nesimatant su tėvu, vaikų emocinė būklė ženkliai pagerėjo, tai konstatavo vaikus konsultavę specialistai.
Suinteresuoto asmens I. K. atstovė advokatė Liubovė Kuprusevičienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad I. K. veiksmuose nėra kaltės, nes tokia situacija susiklostė dėl tėvo K. L. galimai nusikalstamų veikų. I. K. nevykdė teismo sprendimo, siekdama apsaugoti vaikų interesus, apsaugoti nuo tėvo nuskalstamų veikų, smurtinio elgesio. Tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir įtakojo I. K. veiksmus. Nurodo, kad K. L. šiuo metu ikiteisminiame tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas, jam nepareikšti įtarimai, kol neatlikta kompleksinė nukentėjusiojo ekspertizė. Nurodo, kad kol K. L. nepateikti įtarimai, nėra galimybės pasaugoti nukentėjusio vaiko interesų, jo apsaugoti nuo smurtaujančio tėvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. birželio 8 d nutartimi patvirtino sudarytą taikos sutartį tarp ieškovo K. L. ir atsakovės I. K. ir civilinę bylą Nr. e2-1998-867/2022 nutraukė. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl K. L. bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarkos.
2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S-22-10-6589, 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-1998-867/2022 buvo priimtas vykdyti.
2022 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slg-48350, kuriuo antstolis įpareigojo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), vykdyti 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimus (laikytis teismo sprendimu nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir C. L., gim. (duomenys neskelbtini)), raštu informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą apie įvykdymo rezultatus, kartu su patvarkymu I. K., gim. (duomenys neskelbtini), perduoda 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-l998-867/2022 patvirtinta kopija.
2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymas Nr. S-22-10-6589 ir 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slg-48350, I. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta) ir (duomenys neskelbtini).
Apie antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220 ir nustatytus patvarkymu Nr. Slg-48350 įpareigojimus informuoti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone ir Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Lazdijų rajone.
2022 m. rugsėjo 20 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2022 m. rugsėjo 30 d. antstolio kontoroje buvo gautas 2022 m. rugsėjo 30 d. I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimas antstoliui, kuriame nurodė: „Informuoju, kad M ir C. L. pagal teismo nutartį nebus perduoti tėvui š. m. rugsėjo 30 - spalio 2 dienomis, nes nepagrįstas prokuroro nutarimas yra apskųstas teismui. Teismas sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo tvirkinimo tėvo veiksmuose vaiko atžvilgiu“.
2022 m. spalio 5 d. buvo priimtas pakartotinis patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slg-51334, kuriuo antstolis pakartotinai įpareigojo I. K., gim. (duomenys neskelbtini), vykdyti 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2- 1998-867/2022 reikalavimus, raštu informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą apie įvykdymo rezultatus.
2022 m. spalio 6 d. antstolio kontoroje buvo gautas 2022 m. rugsėjo 30 d. I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimas antstoliui, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimai nebus vykdomi, nes 2022 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmė nutartį panaikinti, kaip neteisėtus ir nepagrįstus prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus nepradėti ikiteisminio tyrimo, bei konstatavo, kad būtina pradėti ikiteisminį tyrimą K. L. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalies požymių jo mažamečio/nepilnamečio sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. K. L. pranešimas apie įtarimą neįteiktas, kardomoji priemonė nepaskirta.
2022 m. spalio 11 d. sudarytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. Slg-52020, perduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams spęsti klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022, I. K. už teismo sprendimo nevykdymą, skyrė 500 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškotojo K. L. naudai (teismo nutartis įsiteisėjo 2023-02-09).
2022 m. spalio 5 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2022 m. spalio 17 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2022 m. spalio 24 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2022 m. gruodžio 13 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2022 m. gruodžio 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2023 m. sausio 16 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų.
2023 m. sausio 30 d. antstolio kontoroje buvo gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-l998-867/2022 reikalavimų.
2023 m. vasario 24 d. buvo priimtas pakartotinis patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. Slh-6984, kuriuo antstolis pakartotinai įpareigojo I. K. vykdyti 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2- 1998-867/2022 reikalavimus, raštu informuoti antstolį Aleksandrą Selezniovą apie įvykdymo rezultatus.
2023 m. kovo 3 d. antstolio kontoroje gautas K. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės pranešimas kuriame nurodė, kad skolininkė I. K. nevykdo 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų, prašo antstolio surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir perduoti teismui.
2023 m. vasario 15 d. I. K. kreipėsi į antstolį su prašymu nurodyti koks yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmu 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022 paskirtos baudos sumokėjimo terminas ir kur šią sumą reikia sumokėti, tačiau iki šios dienos informacijos dėl kokių priežasčių nėra vykdomi 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998- 867/2022 reikalavimai, antstoliui nenurodė.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.
Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas pirmiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, be kita ko, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas spręsti klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo. Kaip nustatyta, vykdomais raštas išduotas dėl suinteresuotų asmenų I. K. ir K. L. pasirašytos taikos sutarties, kurios 3-ame punkte šalys susitarė dėl K. L. bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais M. L. ir C. L. tvarkos.
Vykdomosios bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo I. K. teismo nutartimi patvirtintos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nesilaikė 26 dienas, t. y. vaikai bendrauti su tėvu nebuvo perduoti 2022 m. spalio 14-16 dienas (3 d.), spalio 21-23 dienas (3 d.), spalio 31 – lapkričio 6 d. (7 d.), lapkričio 25-27 dienas (3 d.), gruodžio 9-11 d. (3 d.), gruodžio 23-26 dienas (4 dienos) ir 2023 m. sausio 6-8 d. (3 d.). Suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad vaikai savo tėvo nematė nuo 2022 m. liepos mėnesio, tačiau tai įvyko dėl objektyvių aplinkybių, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo tėvo atžvilgiu dėl tėvo galimai naudojamo seksualinio smurto. Bylos duomenimis nustatyta, kad, nors ikiteisminis tyrimas 2022 m. spalio 10 d. yra pradėtas, tačiau kaltinimai K. L. pareikšti nėra, taip pat nėra pritaikytos kardomosios priemonės, K. L. apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad I. K. kategoriškas nusistatymas neperduoti šalių nepilnamečių vaikų jų tėvui, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo, nėra pateisinamas. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl galbūt padarytos veikslo šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau I. K. nei antstoliui, nei teismo posėdžio metu nenurodė argumentų, kodėl K. L. negali bendrauti su šalių nepilnamete dukra. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, kad I. K. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su K. L., užtikrinti vaikų teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime, spręstina, kad suinteresuotas asmuo I. K. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis, kurioje nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.
Sprendžiant dėl baudos skirtinos suinteresuotam asmeniui dydžio, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Pažymėtina, kad I. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 jau buvo paskirta 300 Eur bauda už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymą, tačiau I. K. savo veiksmų nepakeitė. Taip pat 500 Eur bauda buvo paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022. Teismo nuomone, esant itin konfliktiškiems tėvų santykiams, tėvai turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą vaikų interesus labiausiai atitinkančiu būdu, todėl periodinėmis išmokomis už kiekvieną dieną paskirta bauda galėtų sukelti naujus šalių ginčus dėl baudos skaičiavimo bei bendravimo tvarkos vykdymo ir apsunkintų abiejų tėvų pareigą į bendravimo tvarkos vykdymą žvelgti geriausių vaikų interesų požiūriu, todėl teismas, įvertinęs tai, kad teismo sprendimas dėl suinteresuoto asmens kaltės nevykdomas ilgai, prieš tai paskirta nuobauda nepasiekė savo tikslų, skiria vienkartinę 600 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui I. K..
Suinteresuotam asmeniui I. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi šildais, kurias sudaro 1 000 Eur teisinės advokato pagalbos išlaidos (atsiliepimo parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, teisinės konsultacijos).
CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022 išaiškinta, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė suinteresuotas asmuo (išieškotojas) K. L., kuris teikė atsiliepimą teismui dėl antstolio pareiškimo, jo atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose. Spręstina, kad suinteresuoto asmens K. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kilo suinteresuotam asmeniui I. K. nevykdant teismo nutarties, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), priteistinos iš suinteresuoto asmens I. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui I. K. vienkartinę 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.
Priteisti iš I. K. 1 000 Eur (tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų K. L. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.