Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą 2023-12-21 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-46663, suinteresuoti asmenys I. K. ir K. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Druskininkų mieste ir Lazdijų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

prašymas tenkintinas.

Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Nustatyta, kad I. K. ir K. L. nebuvo sudarę santuokos, tačiau yra nepilnamečių vaikų M. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir C. L., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvai.

Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo, kuri sudaryta tarp ieškovo K. L. ir atsakovės I. K., o civilinė byla nutraukta. Minėta teismo nutartimi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama, tai yra I. K..

2022-09-06 vaikų tėvui yra išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutarties 3 punktą, kuriuo yra nustatyta K. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M.(M.) L. ir C. L. tvarka.

Antstolio A. S. teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0010/22/01220 patvirtina, kad pagal teismo 2023-09-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1998-867/2022 jo žinioje yra užvesta vykdomoji byla nuo 2022-09-14.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.

Teik iš vykdomosios bylos, tiek ir LITEKO informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022 buvo nuspręsta tenkinti antstolio prašymą ir I. K. skirti 500,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023-02-09, nes Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą paliko nepakeistą 2022-11-24 teismo nutartį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-904/2023 buvo nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir nuspręsta I. K. skirti 600,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjo 2023-07-11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8500-1180867/2023 buvo nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir nuspręsta I. K. skirti 2 000,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjo 2023-11-07.

Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-76-867/2024 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo A. R., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuri šiuo metu yra sustabdyta, nes byloje yra paskirta paskirti mažamečių M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir C. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ambulatorinę pirminę teismo psichologijos ekspertizė. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iki 2023-06-30 buvo pakeitusios 2022-06-08 nutartimi nustatytą vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką. Tačiau ir 2023-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-76-867/2024 nustatyta laikina vaikų ir tėvo bendravimo tvarka nebuvo vykdoma ir už tai antstolis buvo surašęs aktą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2023-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3672-1180/2023 suinteresuotam asmeniui I. K. paskyrė vienkartinę 800,00 Eur baudą valstybės naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-01-20 nutarties nevykdymą.

2023-06-30 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-76-867/2024 buvo tenkintas ieškovo K. L. prašymas ir nuspręsta panaikinti 2023-01-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi ir 2023-02-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šiai nutarčiai įsiteisėjus vėl pradėjo galioti 2022-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygos.

2023-11-13 patvarkymu Nr. S1h-41147 antstolis pakartotinai įpareigojo I. K. vykdyti išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022, bei įpareigojo tiek I. K., tiek ir K. L. informuoti antstolį raštu apie vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 įvykdymo rezultatus.

Iš vykdomosios bylos esančių duomenų nustatyta, kad I.K. 2023-09-04 išsiuntė pranešimą dėl K. L. nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo, kuriame teigia, kad K. L. pažeisdamas nustatytą bendravimo tvarką bei geriausių vaiko interesus atėjo į 2023-09-01 šventę mokykloje ir sukėlė įtampą bei nerimą vaikams.

Iš vykdomosios bylos esančių duomenų nustatyta, kad K. L. 2023-09-24 informavo antstolį, kad vaikų motina nevykdo teismo nutarties, pagal kurią nuo 2023-09-22 iki 2023-09-24 buvo numatytos vaikų atostogos su juo ir vaikai turėjo vaikų moktinos jam būti pristatyti 2023-09-22 16.00 val.

Iš vykdomosios bylos esančių duomenų nustatyta 2023-11-19 K. L. antstolį informavo, kad pagal nustatytą tvarką jis su vaikais turėjo susitikti: 2023 m. rugsėjo 8-10 d., 2023 m. spalio 6-8 d., 2023m. spalio 20-23 d., 2023 m. spalio 31 d. - lapkričio 5 d., 2023 m. lapkričio 17-19 d. ir prašė surašyti aktą dėl antstolio patvarkymo nevykdymo ir baudos skyrimo.

Iš vykdomoje byloje esančio suinteresuotų asmenų susirašinėjimo nustatyta, kad K. L. paklausus ar vaikai bus atvežti 2023 m. lapkričio 17 d. 16 val. I. K. pasiūlė spręsti jų bendravimo klausimą ir susitarti dėl konsultacijos. K. L. sutiko konsultuotis pas akredituotą LPS narį, o ne pas siūlomą R.B. I. K. informavo, kad „Paklausiau vaikų, pradžiuginti tavęs ir šį kartą negaliu“.

2023-12-21 antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1h-46663, kurį pateikė teismui.

Iš Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-01-15 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punkto nustatyta, kad vaikų mama 2024-01-12 bendraujant telefonu su specialistai nurodė, kad siekdama apsaugoti vaikus galimos neigiamos įtakos vaiko psichinei – emocinei būklei, nesutrikdyti jų dabartinės geros emocinės būsenos bei atsižvelgiant į tai, kad vaikai vyks į psichologinę ekspertizę, nenori ir nesutinka, kad būtų bendraujama su vaikais. Iš anketoje pateiktos informacijos nustatyta, kad vaikų mamai buvo siūloma 1 kartą per savaitę paskambinti telefonu, vaizdo skambučiu, kad vaikai bendrautų su tėčiu (nesutiko su siūlyta pagalbos priemone), Siūlyta, kad vaikai su tėvu susitiktų dalyvaujant specialistams (nesutiko su siūlyta pagalbos priemone).

Antstolės 2024-01-12 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-133-129 patvirtina, kad I. K. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/23/01670 dėl 3 000,00 Eur skolos išieškojimo K. L. naudai pagal teismo vykdomąjį raštą e2VP-8500-867/2023 ir 2024-01-02 turto arešto aktu Nr. 0133/23/01670 yra areštuota transporto priemonė MERCEDS-BENZ, GL 450AMATIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-24 pažymos nustatyta, kad yra dirbanti ir gauna apie 1293,41 Eur per mėnesį.

Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2024-01-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42328-23, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl įtariamosios I.K. yra nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 245 str. požymių.

Iš 2024-02-06 Administracinių nusižengimų registro išrašo ir 2024-02-01 Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nutarimo nustatyta, kad nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje M-1-01-74837-23, kurioje I. K. yra galimai padariusi administracinį nusižengimą mažamečio sūnaus atžvilgiu, dėl tėvo valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams (ROIK24229725882), pažeidimo data 2023-11-23, 09.00 val.

Iš duomenų pateiktų iš „e-sveikata“ apie C. L. nustatyta, kad šalių dukra lankėsi pas gydytoją 2024-01-19 ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024-01-19 iki 2024-01-23. Šalių dukra sirgo 2024-02-01.

Iš duomenų pateiktų iš „e-sveikata“ apie M. L. nustatyta, kad šalių sūnus lankėsi pas gydytoją 2023-12-06 mamos teigimu vaikas serga apie savaitę, sloguoja, kosėja, nekarščiuoja, 2023-12-13 lankėsi dėl slogos ir kosėjimo, nekarščiuoja nustatyta ūmi viršutinių takų infekcija ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2023-12-14 iki 2023-12-18. Šalių sūnus sirgo 2024-01-30-31, 2024-02-01 nustatytas gastritas, o 2024-01-26 lakėsi pas dantistą dėl lėtinio apikalinio periodantito.

Iš suinteresuoto asmens I. K. patektų CD nustatyta, kad viename iš jų yra 21 foto iš jos ir K. L. susirašinėjimo per Viber programėlę bei 2023-12-27 garso įrašas, kuriame girdisi, kad I. K. klausia šalių sūnaus „M. ar važiuosi 10 dienų su juo, jis nori dešimt dienų atostogų, nes K. tai serga“ ir vaikas atsako „nevažiuosiu“. Kitame CD yra vaizdo įrašas iš 2023-09-01 mokyklos šventės, kuriame matosi kaip K. L. prieina prie sūnaus ir jį kalbina bei bando paleistai sūnaus ranką ir vaikas nedrąsiai elgiasi, pažiūri į mamą ir atitraukia ranką, tačiau tėvui nueinant vaikas jį stebi. CD taip pat pateikti duomenys iš TAMO kad šalių sūnus 2023-10-20, 2023-10-23 ir 2023-10-24 nelankė mokyklos. Iš kitų TAMO nuotraukų tik pagal dienas galima spręsti, kad šalių sūnus nebuvo mokykloje 2023-10-02, 2023-10-03, 2023-10-04, 2023-10-05, 2023-10-06 ir 2023-10-17. 2023-10-01 šalių sūnui buvo nustatytas ūmus konjunktyvitas (paraudusi, pūliavo kairė akis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).

Suinteresuotas asmuo I. K. yra susipažinusi su 2022-06-08 teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta jos ir vaikų tėvo mediacijos procese sudaryta taikos sutartis. Jai buvo žinoma, kad ji privalo vykdyti šią teismo nutartį, kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis. Jai buvo išsiųstas pakartotinis patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo.

Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal galiojančią 2022-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022, tai yra taikos sutarties 3.1. ir 3.3. punktus, K. L. turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje pasirinktinai su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 16:00 val. iki sekmadienio 16:00 val. arba 19:00 val. priklausomai nuo to kas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą bei telefonu ir /ar vaizdo pokalbiais kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis ne trumpiau nei 10 min. Šalių susitarimu skambinama nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą ir gebant naudotis kitomis IT priemonėmis, tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgdamas į jų dienos rėžimą bei 2023 m. rudens atostogų metu nuo 2023-10-31 d. 16:00 val. iki lapkričio 5 d. 16:00 val. (taikos sutarties 3.9.4 punktas). Pagal šalių sudarytos taikos sutarties 3.5 punktą jei tėvo ir vaikų susitikimai neįvyksta dėl vaiko ar tėvo ligos, tėvas su vaikais susitinka sekantį savaitgalį po neįvykusio susitikimo, jei dėl tėvo ar vaiko ligos Tėvas su vaikais negali bendrauti. Vaikams sergant įprastinėmis peršalimo ligomis Tėvui pageidaujant bendravimo su vaikais grafikas nekeičiamas.

Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir surinktos byloje medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai tėvui laikotarpiu nuo 2023-08-13 iki 2023-11-19 ir iki antstolio akto surašymo dienos, tai yra iki 2023-12-21 nebuvo perduoti ir vaikų tėvas nesimatė su vaikais bei su jai nebendravo telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis, išskyrus tai, kad vaikų tėvas 2023-09-01 atėjo į mokyklos šventę ir joje pamatė vaikus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad imant laikotarpį nuo 2023-08-17 iki antstolio akto surašymo pagal galiojančią teismo nutartį vaikų tėvas su vaikais galėjo pasimatyti: 2023-08-18 nuo 16:00 val. iki 2023-08-20 (dvi dienos, dvi naktys); 2023-09-08 nuo 16:00 val. iki 2023-09-10 ((dvi dienos, dvi naktys); 2023-09-20 nuo 16:00 val. iki 2023-10-24 (dvi dienos, dvi naktys); 2023-10-05 nuo 16:00 val. iki 2023-10-08 (dvi dienos, dvi naktys); 2023-10-20 nuo 16:00 val. iki 2023-10-22 (dvi dienos, dvi naktys); 2023-10-31 nuo 16:00 val. iki 2023-11-05 (penkios dienos ir keturios naktys); 2023-11-17 nuo 16:00 val. iki 2023-11-19 (dvi dienos, dvi naktys); 2023-11-24 nuo 16:00 val. iki 2023-11-26 (dvi dienos, dvi naktys); 2023-12-08 nuo 16:00 val. iki 2023-12-10 (dvi dienos, dvi naktys) bei bendrauti telefonu pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką pagal taikos sutarties 3.3 punktą kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis ne trumpiau nei 10 min.

Tarp šalių nėra ginčo, kad vaikų tėvas su vaikais nebuvo susitikęs ir nebendravo su jais telefonu. Šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad šalių vaikai su tėvu pasimatė tik 2023-09-01, mokslų metų pradžios šventėje mokykloje bei 2024-03-22.

Suinteresuotas asmuo I. K. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji deda visas pastangas, kad mažamečiai vaikai su tėvu susitiktų, tačiau patys vaikai dėl tėvo elgesio nenori su juo susitikti ir kai ji vaikų paklausia ar jie nori susitikti su tėvu, visada vaikai atsako, jog nenori. Ji kaip vaikų mama paiso vaikų norų ir neverčia vaikų per jėgą susitikti su tėvu, nes ji negali priversti mažamečių vaikų bendrauti su tėvu, jeigu jie yra kategoriškai nusiteikė prieš. Nurodė, kad ji ne kartą siūlė vaikų tėvui, kad visų pirma reikia jiems eiti pas jos siūlomą psichoterapeutę R. B., nes būtina atkurti jų tarpusavio ryšį, kad vaikai galėtų matytis su tėvu, tačiau su jos siūlymu nesutinka vaikų tėvas. Iš pateiktų rašytinių byloje įrodymų nustatyta, kad I. K. ne kartą siūlė vaikų tėvui, kad jis su ja vyktų pas Raimondą Bliūdžiuvienę, tačiau K. L. nesutiko vykti ir pasiūlė vykti pas bet kurį kitą akredituotą specialistą, tačiau I. K. su tuo nesutiko.

Teismo vertinimu I. K. tik deklaratyviai nurodo, kad ji deda maksimalias pastangas atkurti vaikų ir tėvo ryšį ir imasi visų priemonių, kad vaikų ir tėvo susitikimai įvyktų, nes jos veiksmai skiriasi nuo jos nurodytų aplinkybių. Šeimai yra teikiama atvejo vadyba ir atvejo vadybos metu šalims buvo siūloma vaikų mamai 1 kartą per savaitę paskambinti telefonu, vaizdo skambučiu, kad vaikai bendrautų su tėčiu, tačiau mama nesutiko su siūlyta pagalbos priemone, taip pat buvo siūlyta, kad vaikai su tėvu susitiktų dalyvaujant specialistams, tačiau ir su šiuo pasiūlymu nebuvo sutikta ir šie duomenys yra užfiksuoti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-01-15 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Perklausius I. K. teismui pateiktą garso įrašą, kuris darytas 2023-12-27 ir nors šis įrašas ir nepatenka į ginčo nagrinėjamą laikotarpį, tačiau iš esmės patvirtina, kad vaikų mamos pastangos, kad vaikai susitiktų su tėvu nėra pakankamos, nes klausdama ar vaikas nori susitikti su tėvu net neįvardina tėvo vardo, o vadina vaikų tėvą „jis“, „juo“ ir tik iš paminėtų žodžių, kad jis nori su tavimi praleisti 10 dienų atostogų galima suprasti, kad mama vaiko klausia ar vaikas nori susitikti su tėčiu. Abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti su vaikais. Tėvui gyvenančiam su vaikais tenka pareiga imtis maksimalių priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu nepakanka vaiko tik paklausti ar jis nenori susitikti. Mama turėtų skatinti vaikus susitikti ir pasimatyti su tėvu, drąsinti vaikus ir paklausti kodėl vaikai nenori susitikti su tėvu. Į byla teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kodėl vaikai atsisako bendrauti su tėvu ir kaip jie paaiškina, kad nenori. Akivaizdu, kad ilgą laiką tėvo nematę vaikai yra nuo jo atitolę ir galimai nenori susitikti, tačiau mamai padrąsinus susitikti ir paskatinus vaikus, galimai vaikai savo nuomonę pakeistų. Suinteresuotas I. K. tvirtina, kad sūnus lankosi pas psichoterapeutę, tačiau teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad ir dukrai lankosi pas specialistus. Šalių dukters nuomonė, kad ji nenori susitikti su tėvu teismui nepateikta. Teismo vertinimu per tokį ilgą laikotarpį kai šeimai yra teikiama atvejo vadyba buvo įmanoma pasitelkti specialistus ir suorganizuoti vaikų susitikimus su tėvu bent jau neutralioje aplinkoje, tačiau tai padaryta nebuvo. Pasiteisinimai, kad vyksta mediacija ar tai, kad yra nutrūkę tėvų tarpusavio ryšiai yra nepagrįsti ir nelaikytinos objektyvios priežastys dėl ko nėra vykdoma įsiteisėjusi teismo nutartis.

Vien tai, kad I. K. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 245 str., ar atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal ANK nėra pagrindas teismui padaryti išvados, kad ji tinkamai vykdė teismo nutartimi patvirtintą skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, nes asmenį siekiant patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn yra taikomi kitokie kriterijai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių mažamečiai vaikai yra pakankamai maži, todėl ne visada gali tinkamai išreikšti savo norus, be to jų norai ne visada gali atitikti vaikų interesus. Tokio amžiaus vaikus galima paveikti ir daryti jiems įtaką, todėl labai yra svarbi tėvo gyvenančio kartu su vaikais pagalba ir noras, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti ir palaikyti ryšį su savo vaikais. Šalių tarpusavio konfliktiniai santykiai neturi įtakoti, skyriumi gyvenančio tiek tėvo, tiek ir vaikų teisės matytis su tėvu ir bendrauti.

Suinteresuotas asmuo I. K. labai akcentavo tėvo ir vaikų neplanuotą susitikimą 2023-09-01, tačiau teismui nepateikė jokių specialistų išvadų, patvirtinančių, kad šis susitikimas vaikams sukėlė stresą ir neigiamai juos paveikė. Vien tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad vaikas jaukėsi nejaukiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vaikas bijo tėvo ir nenori su juo matytis. Vaiko reakcija yra suprantama, nes jis ilgiau nei metus laiko nematęs tėvo jį pamato ir jaučiais nedrąsiai.

Suinteresuotas asmuo I. K. teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad vaikai sirgo tam tikrais laikotarpiais, tai yra nuo 2023-10-02 iki 2023-10-06, 2023-10-17 ir sūnus nėjo į mokyklą, tačiau į bylą nei iš „e- sveikatos“, nei iš kitų įrodymų nenustatyta, kad vaikų būklė buvo itin sunki ir dėl savo sveikatos būklės jie negalėjo bendrauti su tėvu. Nustatyta, kad šalių dukra turėjo tik kartą aukštą temperatūrą, o šalių sūnus kaip patvirtina pateikti įrodymai tik slogavo, kosėjo ar jam pūliavo akis. Šalių pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad tėvas sutiko matytis ir prižiūrėti sergančius vaikus, ką numato ir teismo nutartimi patvirtinat bendravimo tvarka. Be to, nėra pateikta duomenų, kad vaikams pasveikus būtų buvusi kompensuoti vaikų ir tėvo neįvykę susitikimai, ar kad vaikų motina būtų informavusi, kad vaikai pasveikę ir galėtų susitikti su tėvu.

Šalių tarpusavio santykiai jau ilgą laiko tarpą yra konfliktiški ir tai patvirtina ne tik pačios šalys, bet ir į bylą pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad nuo 2020-09-18 suinteresuotiems asmenims I. K., K. L. ir jų nepilnamečiams vaikams yra taikomas atvejo vadybos procesas, kad padėti spręsti šeimoje iškilusias problemas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad tėvų konfliktiniai santykiai atsiliepia ir vaikams. Iš išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad tiek vaikų tėvas, tiek ir vaikų mama ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių specialistus pagalbos. Teismo turimi Liteko duomenys patvirtina, kad tarp šalių vyksta ir civiliniai ginčiai.

Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad I. K. būtų vežusi vaikus pas vaikų tėvą ir bandžiusi vaikus perduoti, būtų bandžiusi įgyvendinti tėvo ir vaikų bendravimą telefonu pagal nustatytą tvarką. Teismo vertinu vien vaikų motinos nurodymas, kad vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu ar siūlymas vaikų tėvui vykti tik pas jos parinktą psichoterapeutą ir nesutinkant pasirinkti kito specialisto nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaikų motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas apskritai vyktų.

Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad tėvo ir vaikų susitikimas įvyko 2024-03-22 ir tai įvyko šalių sūnaus iniciatyva, nes po to kai vaikai su tėvu susitiko teismo psichologinės ekspertizės metu ir pabendravo, vaikas anot I. K. jos paprašė susitikti su tėvu ir susitikimas įvyko, kas tik patvirtina, kad jokių didelių pastangų ar papildomų specialistų pagalbos ir tarpininkavimo tam nereikėjo.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad I. K. nurodytos aplinkybės dėl ko nevyksta skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galbūt padarytų neteisėtų veiksmų šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikyta jokių apribojimų vaiko tėvui ir vaikui bendrauti ir nėra duomenų, kad yra taikytos kokios nors kardomosios priemonės tėvo atžvilgiu, be to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. I. K. nei antstoliui, nei teismo posėdžio metu nenurodė svarių argumentų ir priežasčių, kodėl K. L. negali bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, kad I. K. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su K. L., užtikrinti vaikų teises bendrauti su vaikų tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime, spręstina, kad suinteresuotas asmuo I. K. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis ir vaikai su tėvu negalėjo bendrauti laikotarpiu nuo 2023-08-17 iki 2023-12-21.

Sprendžiant dėl baudos, skirtinos suinteresuotam asmeniui dydžio, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus, ir kt.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad I. K. už analogišką savo elgesį baudžiama nebe pirmą kartą, jos turtinę padėtį, į tai, kad teismo nutartis dėl suinteresuoto asmens I. K. kaltės nebuvo vykdoma pakankamai daug dienų, atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra sistemingi ir pasikartojantys bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti I. K. 2 000,00 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškotojo K. L. naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys). Teismo vertinimu baudos skyrimas po 300,00 Eur už kiekvieną dieną būtų per didelė

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys K. L. ir I. K. turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl iš I. K. yra pagrindas priteisti K. L. patirtas atstovavimo išlaidas, kurios yra 1 000,00 Eur. Patirtos atstovavimo išlaidos, kurios įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo teiktą procesinį dokumentą (atsiliepimą) ir atstovavimo teisme laiką, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ teismo vertinimu buvo būtinos, yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Suinteresuotam asmeniui I. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui I. K. vienkartinę 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.

Priteisti iš I. K. 1 000,00 Eur (tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų K. L. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220, grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.