- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-10
- Bylos Nr.
- 2VP-493-1112/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01283-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. L., I. K.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Liubovė Kuprusevičienė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. L. ir jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Arūnui Pocevičiui,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą, suinteresuoti asmenys I. K. ir K. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis kreipėsi į teismą su 2024 m. gegužės 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1J-12578, prašydamas spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/22/0122, pradėta vykdyti pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1998-867/2022 dėl tėvo K. L. ir vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), ir C. L., gimusi (duomenys neskelbtini),, bendravimo tvarkos. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui I. K. yra ne kartą teismo skirtos baudos už nutarties dėl bendravimo tvarkos nevykdymą ir paskutinį karą ji bausta 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1451-867/2024. Nurodo, kad 2024 m. balandžio 19 d. buvo priimtas pakartotinis patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. S1J-9868, kuriuo suinteresuotas asmuo I. K. pakartotinai buvo įpareigota vykdyti 2022 m. rugsėjo 6 d. vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimus ir raštu informuoti antstolį apie įvykdymo rezultatus. 2024 m. gegužės 27 d. buvo gautas K. L. pranešimas, kad skolininkė I. K. nevykdo vykdomojo rašto. Patektą prašymą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo suinteresuotam asmeniui I. K. skirti po 300 Eur už kiekvieną teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties ir antstolio patvarkymų neįvykdymo dieną, iš viso 8700 Eur baudą už 29 teismo sprendimo nevykdymo dienas. Nurodė, kad I. K. veiksmai jai nevykdant teismo įsiteisėjusių procesinių sprendimų (nutarčių), kuriomis buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka ir pastovi (nuolatinė) tėvo bendravimo su vaikais tvarka, grubiai pažeidė vaikų teises į šeimos ryšius. Mažamečiai vaikai M. ir C. dėl I. K. kaltų veiksmų prarado ryšį su savo tėvu, su seneliais (tėvo tėvais), taip pat broliu I. ir seserimi L. Tiek teismai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAS) pripažino I. K. kaltę dėl vaikų neperdavimo tėvui ir skyrė atitinkamas bausmes. I. K. pasiteisinimai dėl vaikų nenoro bendrauti su tėvu buvo įvertinti kaip motinos daromos įtakos pasekmė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus Nr. 103MS-26/2024 ir 103MS-78/2024 dėl C. L. ir M. L., kurių išvados yra vienareikšmiškos: mama daro tiesioginį ir/ar netiesioginį poveikį vaikams ir jei jos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvo atstūmimo sindromas. Vaikų ryšys su tėvu yra artimas, glaudus, prieraišus, šiltas ir saugus. Vykdomojoje byloje pagal jo 2024 m. gegužės 26 d. pranešimą antstoliui nurodė, kad I. K. teismo nutarties nevykdė (vaikų neperdavė) 29 dienas: nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d. (12 dienų); nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d. (3 dienos); nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. (3 dienos); nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 16 d. (8 dienos); nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. (3 dienos). I. K. nevykdė ir kitų teismo procesinio sprendimo (nutarties) punktų: 3.3, 3.6, 3.16 ir 3.17 punktų. I. K. motinos pareigų vaikams neatlikimas ir sistemingas jų pažeidinėjimas ne kartą buvo įvertintas administracinėmis nuobaudomis ir baudomis. Nė viena priemonė, pritaikyta vaikų motinai, nepasiekė tikslo – vaikai ir jų tėvas iki šiol negali netrukdomai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, nes teismo procesinis sprendimas yra ir toliau nevykdomas. Svarbus faktorius, kuris turėtų vaidinti didelę reikšmę, parenkant baudos dydį yra laiko faktorius. Antras svarbus faktorius yra aplinkybė, kad ir po antstolio akto surašymo, tikėtina, kad ir po teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje, vaikai tėvui ir toliau bus neperduoti. I. K. sąmoningai tyčia veikia prieš vaikų interesus, kas suponuoja jos kaltę dėl teismo nutarties nevykdymo, tačiau teismų paskirtos baudos yra aiškiai per mažos, dėl to I. K. elgesys nesikeičia, teismo paskirtos baudos neatgrasė jos nuo teismo nutarties nevykdymo. Rezultatas gali atsirasti tik tada, jei teismas skirtų maksimalią 8 700 Eur baudą – po 300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną.
Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo antstolio pareiškimą atmesti kaip nepagrįsta, nes jos veiksmuose nėra kaltės, taip pat neįmanoma nustatyti, kokių konkrečiai nutarties sąlygų nesilaikė suinteresuotas asmuo I. K. ir kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šių sąlygų nesilaikymas. Nutartį dėl bendravimo tvarkos I. K. vykdė, tačiau dėl vaikų kategoriško nesutikimo pasimatyti su tėvu, susitikimai neįvyko. Nagrinėjamu laikotarpiu iš pradžių nebebendravimo su tėvu priežastimi buvo išlikęs vaiko M. emocinis nepasiruošimas vykti susitikti su tėvu, be to, vaikai dažnai sirgo, apie tai vaikų tėvui buvo pranešta, bei tai patvirtina pridedamas prie atsiliepimo to laikotarpio nedarbingumo pažymėjimas. 2024 m. kovo pabaigoje vaikas M. savarankiškai išreiškė norą susitikti su tėvu, kurį jo mama paisė ir vykdė. Jos požiūriu bendravimas neįvyko dėl nepakankamo vaikų tėvo pasitikėjimo vaikų motina, nurodytos vaiko psichologės/psichoterapeutės rekomendacijų kvestionavimo, K. L. nuoseklumo stokos, jo polinkio perkelti atsakomybę dėl iškilusių ar įsivaizduojamų sunkumų kitam, poreikio perdėtai kontroliuoti ne save, o kitą, ieškoti kaltų, iškėlimas užslėpto tarpusavyje konflikto į pirmą vietą, užgožiant vaiko interesus. I. K. nuolat rodant šią iniciatyvą tikėjosi, visų pirma, bendros konsultacijos abiem vaiko tėvams atsiradusios įtampos sumažinimui, adekvačių sprendimų paieškoms, tolesnių lūkesčių aptarimui. Dėl 2024 m. gegužės 24 d. – 2024 m. gegužės 26 d. tariamo vaikų neperdavimo laikotarpio K. L. ir antstoliui, institucijoms bei teismui pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją, nes vaikai buvo pristatyti į susitikimo/perdavimo su tėvu vietą, tačiau vaikų perdavimo metu pats K. L. atliko netinkamus, traumuojančius emocine prasme vaiko M. atžvilgiu veiksmus, po to vaikui pradėjus verkti, o jam supratus, kad jis įžeidė vaiką, vaiko neatsiprašius, neištaisius sudarytos situacijos, greit sugriebęs dukrą, iš susitikimo vietos pasišalino, išvažiavus automobiliu, tuo pačiu, pagrasinus vaikų mamai pranešti institucijoms apie neva neperduotus jam vaikus. K. L. nurodyti teiginiai apie vaikų mamos veiksmus, sukeliančius pavojų vaikų sveikatai, mamos psichologinį smurtą, naudojamą vaikų atžvilgiu, kuris pasak jo atsiliepia vaikų psichinei ir emocinei sveikatai, jų socializacijai ir lavinimui, nepasitvirtino, kaip nepasitvirtino ir K. L. nurodyti teiginiai po ikiteisminio tyrimo dėl tvirkinimo nutraukimo apie I. K. duotus melagingus parodymus, todėl ir vienu, ir kitu atveju buvo atsisakyta I. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminius tyrimus. Nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo skirti baudą, tačiau net jeigu teismas nuspręstų kitaip, baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, nes 300 Eur yra įstatymo leidėjo numatytas maksimalus baudos dydis. I. K. gaunamos pajamos, nėra didelės, vos 1290 eurų, bei iš kurių šiuo metu K. L. naudai teismo 2023 m. spalio 27 d. bei 2024 m. balandžio 8 d. nutarčių pagrindu vyksta I. K. priteistų baudų bei advokato išlaidų, o tai beveik 7000 eurų, išieškojimas, tuo pačiu areštuojant jai priklausančią, reikalingą, tenkinant vaikų poreikius, transporto priemonę, todėl dar tokios didelės baudos paskyrimas sukels itin neigiamus padarinius nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių tenkinimui.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 19 d. iki pareiškėjo pasikreipimo į teismą, skyriuje papildomai buvo gauta pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų M. L. ir C. L. atžvilgiu. 2024 m. sausio 8 d. kreipėsi K. L., kad I. K. nevykdo 2022 m. birželio 8 d. teismo patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Tėvas su vaikais negalėjo matytis nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. (3 dienos), 2023 m. spalio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 5 d. (6 dienos), 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 19 d. (3 dienos), 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 10 d. (3 dienos), 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 17 d. (3 dienos), 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d. (12 dienų). Pranešime minima, kad I. K. vaikų neperdavimą teisina vaikų ligomis, nors iš e.sveikatos išrašų matosi, kad vaikams nebuvo paskirtas gulimas rėžimas, vaikų nenoru susitikti, bei tuo, kad dabar vykdoma atvejo vadybos pagalbos plane numatyta mediacija. Pažymima, kad I. K. primygtinai siūlo su vaikais susitikti pas jos apmokamą psichoterapeutę R. B., nors R. B. nėra mačiusi K. L., į civilinę bylą yra pateikusi savo nuomonę, kad tėvas yra neigiamas veiksnys savo sūnui M. ir rekomendavo vaikui nesimatyti su tėvu. I. K. kategoriškai atmetė K. L. pasiūlymą susitikti pas bet kurį kitą nepriklausomą ir akredituotą LPS psichologą. 2024 m. gegužės 27 d. kreipėsi K. L., kad I. K. nevykdo 2022 m. birželio 8 d. teismo patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Tėvas su vaikais negalėjo matytis nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d. (12 dienų), 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d. (3 dienos), 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. (3 dienos), 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 16 d. (8 dienos), taip pat nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. (3 dienos). Pranešime nurodyta, kad buvo sutarta jog abu tėvai lankys vaikų psichologės konsultacijas tėvams ir vaikų perdavimai turės būti vykdomi atsižvelgiant į psichologės teikiamas rekomendacijas. I. K. tris pirmus savaitgalius laikėsi susitarimų, kurie buvo sutarti konsultacijos metu. Vaikai susitikimų metu jautėsi saugūs, laimingi bei išreiškė norą praleisti ilgesnį laiką su tėčiu. Paskutinės konsultacijos pas psichologę metu I. K. atsisakė vykdyti praeitą susitikimą pasiektą susitarimą (3 dienų susitikimas su 2 nakvynėmis). I. K. savo nenorą perduoti vaikus motyvavo tuo, kad pažadėjo vaikams kartu eiti į (duomenys neskelbtini), miesto šventę. Konsultacijos pabaigoje I. K. pažadėjo, kad laikysis susitarimo ir vaikus perduos. Pagal teismo nustatytą tvarką nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. buvo numatytos vaikų bendravimo su tėčiu dienos. Vaikus tėvas privalėjo pasiimti iš I. K. gyvenamosios vietos 16 val. Likus vienai dienai iki susitikimo mama pradėjo vėl nuteikinėti M. prieš tėvą ir nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. neperdavė tėvui M. L.. Nurodyta, kad perdavimo metu bandė konfliktuoti vaiko akivaizdoje, tokiu būdu vėl bandydama sugriauti jau su vaiku atstatytus santykius. Tarnybos darbuotojai, reaguodami į gautus pranešimus bei siekdami apginti vaikų teises ir užtikrinti teisėtus interesus, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, nagrinėjo pranešimus ir užbaigęs nepilnamečių vaikų C. L. ir M. L. situacijos vertinimus, nustatė galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus bei nustatė būtinybę vertinti pagalbos poreikį. Svarbu pažymėti, kad vaikai yra mažo amžiaus, todėl ne visada gali tinkamai išreikšti savo nuomonę ir norus, taip pat šie ne visada gali atitikti geriausius vaiko interesus. Tokio amžiaus vaikai gali lengvai būti įtakoti ar paveikti, todėl labai svarbi tėvo gyvenančio kartu su vaikais pagalba ir noras, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti ir palaikyti ryšį su vaikais. Šalių tarpusavio santykiai neturi įtakoti, skyriumi gyvenančio tėvo/motinos ir vaikų teisės matytis ir bendrauti. Skyrius pažymi, kad sprendimo nevykdymo pasekmių taikymas galimas tik įvertinus kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą. Jeigu teismas atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nuspręs taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, skyrius tam neprieštaraus, kadangi nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdžio metu su antstolio pateiktu aktu nesutiko. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 24-26 d. dukra su tėvu praleido savaitgalį, o kitas vaikas susigraudino, jautriai sureagavo dėl vaiko tėčio pasakytų žodžių apie rūbus ir vaiko tėvas pasišalino, vaikas ir vėliau nenorėjo su tėvu kalbėti, jis nebuvo išklausytas. Vaikai buvo atvesti, bet dėl tėvo negebėjimo susikalbėti vaikas nebenorėjo jo matyti. Vaikai buvo paruošti, bet negali pasakyti, ar M. buvo su kuprine. Skalbimo milteliai, kuriais tėtis skalbia rūbelius erzina vaikų odą. Vaikas prašė eiti į šventę su ja. Prašo vadovautis paaiškinimu, patektu vaikų teisėms. Nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki sausio 7 d. C. sirgo, buvo skirti antibiotikai, M. nebuvo pasiruošęs ir nesutiko susitikti. Mano, kad susitikimai galėjo vykti tik per psichologą, be nakvynių. Nuo sausio 19 d. iki 24 d. su vaikais sirgo, turėjo net atšaukti ekspertizę, abu vaikai sirgo. Vasario 9 d. M. nebuvo pasiruošęs susitikimui su tėvu, vaiką ištiko isterija, negalėjo jo net atsivesti pas ekspertus. Vasario 2 d. sirgo, gydytojas konsultavo telefonu. Jeigu vaikai būtų norėję susitikti, būtų pasiūliusi susitikti kitu laiku. Po ekspertizės vaikams išsakius norą susitikti, ji iškart parašė vaikų tėvui dėl susitikimų be nakvynių. Kai prasidėjo bendravimas su nakvynėmis, grįžo vaikų blogo emocijos. Teismo nustatyta pereinamoji tvarka ne tokia turėjo būti.
Suinteresuotas asmuo K. L. teismo posėdžio metu antstolio pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad šeimai taikoma atvejo vadyba, buvo sutarę dėl pereinamos tvarkos. Tą savaitgalį planavo eiti į miesto šventę ir su vaiku nuvykti pas gydytoją dėl antsvorio. I. iškart pasakė, kad tą savaitgalį neduos vaikų. M. iškart buvo be kuprinės, nuteiktas prieš tėtį, ji pradėjo kištis į jų pokalbį. Rūbelių perrengimas vyko, nes I. priekaištavo dėl jo išskalbtų rūbų, konfliktų dėl persirengimo niekada nebūdavo. Kai vaikas pradėjo graudintis, situacijos neaitrino ir su C. išvyko, sakė, kad susitiks miesto šventėje. Kitą dieną prašė, kad galėtų pakalbėti su vaiku, bet nedavė pakalbėti. 2023 m. gruodžio 25 d. jis parašė I., I. atrašė, kad neperduos, vyksta mediacija, galės bendrauti pas psichologą. E.sveikata portale jokių įvykių tuo metu nefiksuota. 2024 m. sausio 19 d. parašė, kad vaikai serga, e.sveikatos portale buvo nurodyta, kad vaiko liga yra nosies sekretas, nėra temperatūros ir reikia gerti skysčius. Vasario 2 ir 4 d. paskutinę minutę pranešė, kad vaikai serga, e.sveikatoje nurodyta, kad informavo gydytoją telefonu, kad serga. Vasario 9 d. ir vasario 16 d. neinformavo iš anksto, vaikų neperdavė, e.sveikatoje nurodyta, kad M. sirgo dėl nosies sekreto, jokio gydymo nenumatyta. Pas psichologę I. prieštaravo dėl susitikimų su nakvyne, sakė, kad nori eiti į miesto šventę. Dėl kitų dienų antstoliui nerašė, nes buvo konsultacijos pas psichologę ir buvo sutarę, kad nesikreips. Mano, kad mama manipuliuoja M., jis turi raidos sutrikimų, o C. nepavyksta taip manipuliuoti.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad buvo nustatyta vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, ši tvarka buvo vykdoma epizodiškai arba nevykdoma. Dėl nurodytų datų negauta duomenų, kad būtų buvusi nustatyta kitokia tvarka ar suvaržyta tėčio teisė matytis su vaikais. Tėtis turi teisę matytis su vaikais ir slaugyti sergančius vaikus. Skyrius negali pasakyti, kuris iš tėvų kaltas dėl tos situacijos. Abi šalys turėjo kreiptis į specialistus pagalbos, priimti pagalbą, kad vaikų nuomonė keistųsi. Tėvai turi bendrauti ir bendradarbiauti, turi įsiklausyti vienas į kitą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Nustatyta, kad I. K. ir K. L. yra nepilnamečių vaikų M. L., gimusio (duomenys neskelbtini),, ir C. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo, kuri sudaryta tarp ieškovo K. L. ir atsakovės I. K., o civilinė byla nutraukta. Minėta teismo nutartimi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama I. K. ir nustatyta K. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. L. ir C. L. tvarka. 2022 m. rugsėjo 6 d. vaikų tėvui yra išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutarties 3 punktą, nustatantį tėvo ir vaikų bendravimo tvarką.
Antstolis Aleksandras Selezniovas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. užvedė vykdomąją Nr. 0010/22/01220 pagal teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1998-867/2022.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.
Teik iš vykdomosios bylos, tiek ir Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022 buvo nuspręsta tenkinti antstolio prašymą ir I. K. skirti 500 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 9 d., nes Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atskirąjį skundą paliko nepakeistą 2022 m. lapkričio 24 d. teismo nutartį.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-904/2023 buvo nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir nuspręsta I. K. skirti 600 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjo 2023 m. liepos 11 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8500-867/2023 buvo nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir nuspręsta I. K. skirti 2 000,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 7 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1451-867/2024 nuspręsta tenkinti antstolio pareiškimą ir tenkinti antstolio pareiškimą ir nuspręsta I. K. skirti 2 000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d.
Liteko duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Alytaus apylinkės teisme Druskininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-156-810/2025 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Duomenų, kad šioje byloje būtų priimti ir ginčo laikotarpiu galiotų procesiniai sprendimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, negauta.
Antstolis 2023 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S1h-41147 pakartotinai įpareigojo I. K. vykdyti išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 bei įpareigojo tiek I. K., tiek ir K. L. informuoti antstolį raštu apie vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 įvykdymo rezultatus.
Antstolis 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S1J-9868 pakartotinai įpareigojo I. K. vykdyti išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022, bei įpareigojo tiek I. K., tiek ir K. L. informuoti antstolį raštu apie vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 įvykdymo rezultatus.
Iš vykdomosios bylos esančių duomenų nustatyta, kad K. L. 2024 m. sausio 7 d. informavo antstolį, kad vaikų motina nevykdo teismo nutarties, pagal kurią nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d. buvo numatytos vaikų atostogos su juo ir vaikai turėjo vaikų motinos jam perduoti 2023 m. gruodžio 27 d. 16 val., bet 2023 m. gruodžio 27 d. atsisakė jam perduoti vaikus. 2024 m. sausio 24 d. informavo antstolį, kad pagal nustatytą tvarką nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d. buvo numatytos tėčio dienos su vaikais, bet 2024 m. sausio 19 d. 16 val. vaikų jam neperdavė. K. L. 2024 m. vasario 6 d. informavo, kad nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. buvo numatytos tėčio dienos su vaikais, bet vaikai neperduoti motyvuojant, kad serga, galimybė pabendrauti telefonu nesuteikta (rašte klaidingai nurodyta perdavimo data), 2024 m. vasario 6 d. užregistravo vaikus pas šeimos gydytoją, bet vaikų mama vaikų neatvežė. K. L. 2024 m. vasario 29 d. pranešė antstoliui, kad pagal nustatytą tvarką nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 16 d. numatytos tėčio atostogos su vaikais, bet vaikai nebuvo perduoti teisinantis tuo, kad vaikai nenori, nors 2024 m. vasario 9 d. atliekant teismo paskirtą psichologinę psichiatrinę ekspertizę C. patvirtino, kad nori ir vakare važiuos pas tėtį. 2024 m. gegužės 26 d. K. L. informavo, kad 2024 m. kovo mėnesį buvo organizuota mediacija, teikiamos vaikų psichologės konsultacijos ir buvo sutarimas nesikreipti į antstolį. I. K. pirmus tris savaitgalius laikėsi susitarimų, suderintų konsultacijų metu. Pagal nustatytą tvarką 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. buvo numatytos vaikų bendravimo su tėčiu dienos, tačiau I. K. neperdavė M. L., pradėjo nuteikinėti vaiką prieš jį, konfliktuoti vaiko akivaizdoje ir vėl bando sugriauti su vaiku atstatytus santykius.
Vykdomojoje byloje duomenų, kad I. K. būtų pranešusi apie bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimus ar informavusi antstolį apie reikalavimų įvykdymo rezultatus, negauta.
2024 m. gegužės 28 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1J-12578, kurį pateikė teismui. Teismo vertinimu, aktas pateiktas nustačius pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymą, todėl teismas turi pagrindą tirti antstolio akte nurodytas aplinkybes.
Į bylą pateiktame 2024 m. vasario 9 - kovo 8 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2024 nurodyta, kad C. netrikdo nei skirtingos pokalbio temos, nei buvimas šalia savo artimųjų (tėvo ir/ar mamos): santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje ji tampa rami, saugi, pozityviai nusiteikusi, įsitraukusi, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu, abu tėvai atliepia mergaitės emocinius ir fizinius poreikius. C. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jai vienodai reikšmingi. Taip pat nurodyta, kad iš byloje pateiktų vaizdo ir garso įrašų matoma, kad mama daro tiesioginį ir/ar netiesioginį poveikį dukrai C. L.. Mamos daromas poveikis įtakos vaiko nuomonei neturi, bet jeigu toks mamos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas.
2024 m. balandžio 19 – gegužės 9 d. ekspertizė akte Nr. 103MS-78/2024 nurodyta, kad po M. pirminės emocinės reakcijos (nerimo ir verkimo pasiliekant su tėčiu) vėliau santykyje su tėvais matoma, kad jie abu yra jam emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje jis jaučiasi ramus, saugus, pozityviai nusiteikęs, abu tėvai atliepia berniuko emocinius ir fizinius poreikius. M. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu jam vienodai reikšmingi. Analizuojant berniuko išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, stebint jo pirminę emocinę reakciją į tėtį, kai M. atsisako likti su tėčiu vienas, verkia, taip pat nerimauja kalbant apie ekspertizės tikslą, kuris susijęs su tėčiu, tačiau visa tai nestebima tiesioginėje sąveikoje veiklos metu su tėčiu, daroma išvada apie jam tiesiogiai ar netiesiogiai daromą mamos poveikį, formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Mamos daromas poveikis įtakos jo nuomonei neturi, bet jei toks mamos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas.
I. K. 2024 m. gegužės 30 d. paaiškinime VTAS nurodyta, kad M. nenorėjo nakvoti pas tėvą, norėjo į miesto šventę eiti su ja. Visa tai pasakė pas psichologę, bet nebuvo kreipiamas dėmesys. Penktadienį M. nuolat kartojo, jog nevažiuos. Atėjus vaikams, tėvas iškart pasakė, kad važiuos persirengti ir tada į šventę. M. pradėjo graudintis. Ji pasakė, kad jis galės likti su savo rūbeliais, tačiau tėvas pasakė, kad ten, kur jie važiuoja M. negali važiuoti su mamos rūbais. Suprato, kad tėvui norisi įžeisti, užgauti vaikų mamą. Vaikų tėvas greičiau pats nuėjo su dukra, nes pamatė M. reakciją ir jo būseną po tokių jo pareiškimų. Vėliau K. L. parašė žinutę man, kad vaikas turi būti jam atvežtas į jo nurodytą vietą. Aš jam parašiau, jog tegul skambina vaikui, atsiprašo ir pats prašo važiuoti. M. pasakė, kad nekalbės su juo. 2023 m. gruodžio 27 d. - 2024 m. sausio 7 d. C. sirgo (ūmus bronchitas/antibiotikai). M. nebuvo pasiruošęs susitikimams pas tėvą, dėl to nuolat siūlė K. L. pradėti nuo susitikimų psichologės kabinete. 2024 m. sausio 19 d. – 2024 m. sausio 21 d. ji ir vaikai sirgo, dėl to turėjo atšaukti paskirtą ekspertizę. 2024 m. vasario 2 d. – 2024 m. vasario 4 d. vėl su vaikais sirgo. 2024 m. vasario 9 d. buvo numatyta ekspertizė. M. nebuvo pasiruošęs susitikimui su tėvu. Iki pastato, kur turėjo vykti ekspertizė, atvyko, tačiau iš automobilio M. nepavyko atvesti. Vaiką ištiko isterija. C. buvo kalbinama, tačiau ji nuolat kartojo, kad nevažiuos su tėvu, o nori, kad jis atvyktų pas mus į butą, abu vaikai buvo nepasiruošę susitikimui su tėvu.
K. L. 2024 m. birželio 25 d. pranešime VTAS nurodė, kad 2024 m. kovo mėnesį atvejo vadyba organizavo mediaciją, kurios metu buvo sutarta, kad abu tėvai lankys vaikų psichologės konsultacijas tėvams ir vaikų perdavimai turės būti vykdomi atsižvelgiant į psichologės teikiamas rekomendacijas. I. K. toliau nepaiso psichologės rekomendacijų. I. K. elgesys rodo, kad ji ir toliau nesiruošia laikytis teismo nutarties ir paskirtos vaikų psichologės rekomendacijų bei vėl bando sugriauti jau atstatytus jo santykius su vaikais.
Iš suinteresuoto asmens I. K. patekto CD nustatyta, kad pateiktas garso įrašas, padarytas 2024 m. gegužės 24 d. vaikų perdavimo metu, kuriame užfiksuotos aplinkybės dėl vaiko M. neperdavimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Suinteresuotas asmuo I. K. yra susipažinusi su 2022 m. birželio 8 d. teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta jos ir vaikų tėvo mediacijos procese sudaryta taikos sutartis. Jai buvo žinoma, kad ji privalo vykdyti šią teismo nutartį, kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis. Jai buvo išsiųstas pakartotinis patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal galiojančia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtintos suinteresuotų asmenų taikos sutarties 3.1. ir 3.3. punktus, K. L. turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje pasirinktinai su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. arba 19.00 val. priklausomai nuo to, kas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą bei telefonu ir /ar vaizdo pokalbiais kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis ne trumpiau nei 10 min. Šalių susitarimu skambinama nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą ir gebant naudotis kitomis IT priemonėmis, tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgdamas į jų dienos režimą bei 2023 m. su abiem nepilnamečiais vaikais per Šv. Kalėdas ir Žiemos (Kalėdų) atostogas nuo 2023 m. gruodžio 27 d. 16.00 val. iki 2024 m. sausio 7 d. 16.00 val. (Taikos sutarties 3.9.5 punktas). Pagal Taikos sutarties 3.10 punktą tėvo ir vaikų bendravimas žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu 2024 m. nebuvo numatytas. Pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 3.5 punktą, jei tėvo ir vaikų susitikimai neįvyksta dėl vaiko ar tėvo ligos, tėvas su vaikais susitinka sekantį savaitgalį po neįvykusio susitikimo, jei dėl tėvo ar vaiko ligos Tėvas su vaikais negali bendrauti. Vaikams sergant įprastinėmis peršalimo ligomis tėvui pageidaujant bendravimo su vaikais grafikas nekeičiamas.
Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir surinktos byloje medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai tėvui laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. nebuvo perduoti ir vaikų tėvas nesimatė su vaikais. Nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. vaikų tėvui nebuvo perduotas M. L..
Teismas pažymi, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Suinteresuotas asmuo I. K. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvas su vaikais nesusitiko yra vaikų kategoriško nesutikimo pasimatyti su tėvu ir vaikų ligų. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus matyti, kad vaikų M. ir C. emocinis ryšys ir santykiai su tėvu, nepaisant ilgo nebendravimo laiko, yra šilti, vaikams tėtis yra reikšmingas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą suinteresuotas asmuo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie vaikų nenorą ir nesutikimą bendrauti su tėvu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės išvadoje daroma išvada apie vaikui M. tiesiogiai ar netiesiogiai daromą mamos poveikį. Abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti su vaikais. Tėvui gyvenančiam su vaikais tenka pareiga imtis maksimalių priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų, mama turėtų skatinti vaikus susitikti ir pasimatyti su tėvu. Teismo vertinimu, vien vaikų motinos nurodymas, kad vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu, nebuvo pasiruošę susiruošę nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaikų motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikai yra mažo amžiaus, todėl ne visada gali tinkamai išreikšti savo nuomonę ir norus, taip pat šie ne visada gali atitikti geriausius vaiko interesus. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismas vertina, kad mamos nurodytos priežastys dėl vaikų nenoro ar nepasiruošimo bendrauti su tėvu nesudaro pagrindo vertinti, kad nustatytos bendravimo tvarkos suinteresuotas asmuo nevykdė dėl objektyvių priežasčių.
Perklausius I. K. teismui pateiktą garso įrašą, kuris darytas 2024 m. gegužės 24 d, darytina išvada, kad nors vaikų mama formaliai vaikus atvedė ir perdavė tėvui, tačiau vaiko mamos įsiterpimas į vaiko tėčio pokalbį su vaikais užduodant klausimą, kuris prieštarauja vaiko tėčio pasakytiems žodžiams, tikėtinai padarė poveikį vaikui, nes po to vaikas pradėjo verkti ir nebenorėjo eiti su tėčiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš į bylą pateikto ekspertizės akto Nr. 103MS-78/2024 matyti, kad mama vaikui M. turi galimybę daryti poveikį. Taip pat šalių pateikti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad vaiko mama jau iš anksto nesutiko perduoti vaikų visam savaitgaliui ir buvo nurodžiusi, kad vaikas nori su ja eiti į šventę. Be to, pagal suinteresuoto asmens K. L. paaiškinimus M. susitikti jau atėjo nepasiruošęs, be kurpinės. Suinteresuotas asmuo I. K. tokių aplinkybių nepaneigė. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikas tėvui nebuvo perduotas ir kitu laiku, nebuvo pasiūlyta šį laiką kompensuoti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad suinteresuotas asmuo I. K. tinkamai nevykdė tuo laikotarpiu nustatytos bendravimo tvarkos ir neperdavė vaiko M. jo tėvui.
Iš į bylą pateiktų Sodros duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu I. K. ligonio slaugymui suteiktas nedarbingumas nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 23 d. bei nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 5 d. Iš byloje pateiktų paaiškinimų minėtais laikotarpiais vienas iš vaikų arba abu vaikai sirgo peršalimo ligomis. Į bylą nepateikti įrodymai, kad vaikai nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d. būtų sirgę ar jiems slaugyti būtų reikėję būti nedarbingai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad vaikų būklė buvo sunki ir dėl savo sveikatos būklės jie negalėjo bendrauti su tėvu, būti jo prižiūrimi. Byloje nepateikta įrodymų, kad tėvas nesutiko matytis ir prižiūrėti sergančius vaikus, nors tą numato ir teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka. Be to, nėra pateikta duomenų, kad vaikams pasveikus būtų kompensuoti vaikų ir tėvo neįvykę susitikimai, ar kad vaikų motina būtų informavusi, kad vaikai pasveikę ir galėtų susitikti su tėvu.
Atkreiptinas dėmesys, kad šalių tarpusavio santykiai jau ilgą laiko tarpą yra konfliktiški ir tai patvirtina ne tik pačios šalys, bet ir į bylą pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. suinteresuotiems asmenims I. K., K. L. ir jų nepilnamečiams vaikams yra taikomas atvejo vadybos procesas, kad padėtų spręsti šeimoje iškilusias problemas. Iš išvadoje pateiktų duomenų ir teismo informacinės sistemos duomenų matyti, kad tarp šalių vyksta ir civiliniai ginčiai.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo I. K. tinkamai nevykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos laikotarpiais: nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 7 d., nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. sausio 21 d.; nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 4 d. ir nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d., todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą.
Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, netinkamai įgyvendinant teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad I. K. už analogišką elgesį baudžiama nebe pirmą kartą, į jos nurodytą turtinę padėtį, į tai, kad teismo nutartis dėl suinteresuoto asmens I. K. kaltės nebuvo vykdoma pakankamai ilgą laiką, atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra pasikartojantys bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti I. K. 2 500,00 Eur dydžio vienkartinę baudą išieškotojo K. L. naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys). Teismo vertinimu, toks baudos dydis yra protingas, proporcingas ir atitinka baudos tikslus. Baudos skyrimas po 300,00 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną būtų per didelė našta suinteresuotam asmeniui ir nebūtų proporcinga poveikio priemonė.
Suinteresuoto asmens K. L. prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas. Teismas vertina, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad suinteresuoto asmens prašymai dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo pagrįsti objektyviais duomenimis apie nedarbingumą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tuo laikotarpiu vaikai pagal nustatytą bendravimo tvarką turėjo būti su juo, tačiau pažymėtina, kad dėl tinkamo bendravimo tvarkos nevykdymo sprendžiama ir, esant pagrindui, gali būti taikoma atsakomybė CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne taikant atsakomybę už piktnaudžiavimą procesu.
CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų formuojamų praktiką šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-600-513/2024). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Suinteresuotam asmeniui I. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, 771 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui I. K. vienkartinę 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/22/01220 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.