Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. Ž., G. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimas patenkintas iš dalies ir suinteresuotam asmeniui L. Ž. paskirtas įspėjimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36-112/2024 nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta ir nustatyta su ieškovu G. Ž. Taip pat pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. bei 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeista laikina bendravimo su vaikais tvarka. 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nustatyta tokia atsakovės L. Ž. laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val., sekmadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus iki 19.00 val.; atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove; visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Nutartyje nurodyta, kad ji vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

20. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad dėl 2024 m. sausio 8 d. nutarties L. Ž. padavė atskirąjį skundą, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi patenkintas iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės iš dalies pakeistos, 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta pakeista, laikinai nustatyta su tėvu pakeista 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 8 d. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, iš vaikų motinos priteistas laikinas išlaikymas vaikams. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovės L. Ž. priteistas laikinas išlaikymas vaikams, o kita nutarties dalis palikta nepakeista.

21. Antstolė V. D. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0004/24/00184, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 dėl 2024 m. sausio 8 d. nutarties. Antstolė 2024 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-24-4-5027 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir 2024 m. vasario 6 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-7399, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 24 d. gautas išieškotojo G. Ž. pranešimas dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo bei susirašinėjimas SMS žinutėmis, kurios patvirtina nevykdymo faktą: 2024 m. sausio 9 d. nepasiėmė sūnaus, o dukterį pasiėmė iš mokyklos apie 15.30 val. ir grąžino į namus prieš 18 val. (turėjo pasiimti iš namų 18 val. ir grąžinti 20 val.), 2024 m. sausio 11 d. nepasiėmė sūnaus, o dukrą pasiėmė iš mokyklos 16 val.; 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. sausio 18 d. nepasiėmė vaikų, tačiau 2024 m. sausio 16 d. 13 val. informavo, kad nepasiims, 2024 m. sausio 23 d. ir 2024 m. sausio 25 d. nepasiėmė vaikų, tačiau 2024 m. sausio 23 d. 17.48 val. informavo, kad nepasiims, 2024 m. sausio 30 d. ir 2024 m. vasario 1 d. nepasiėmė vaikų, kad nepasiims neinformavo. Antstolė tą pačią dieną, t. y. 2024 m. vasario 6 d., kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

22. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog antstolė priverstinai vykdė neįsiteisėjusią skubiai vykdytiną teismo nutartį, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo metu buvo gautas, bet dar neišnagrinėtas atskirasis skundas. Vėliau nutartis buvo panaikinta. Kita vertus, kaip minėta, nutartis buvo vykdytina skubiai ir atskirojo skundo padavimas jos vykdymo nesustabdė.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nėra vykdoma teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, todėl šiuo atveju yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.

25. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024). Taigi vien tinkamas teismo sprendimo dalies neįvykdymas pats savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai.

26. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp vykdymo proceso šalių yra kilęs ginčas dėl mažamečių vaikų bendravimo su motina tvarkos. Pažymėtina, jog teismo sprendimas, o šiuo atveju nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar molina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) pasikeitus aplinkybėms ar vaiko poreikiams. Nagrinėjamu atveju šalių bendravimo su vaikais tvarka yra ne kartą keista, iš dalies ir dėl to, kad keitėsi ir vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo su vaikais tvarka pakeista ir po antstolės kreipimosi į teismą. Be to, vyksta šalių santuokos nutraukimo procesas, šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys tarpusavio sutarimu nesugeba išspręsti net bendravimo su vaikais klausimo ir dėl to viena kitą nuolat skundžia įvairioms institucijoms. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, L. Ž. nenurodė tokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios jai laikytis tuo metu galiojusios bendravimo su vaikais. Vien tai, kad ji siekė išvengti galimų konfliktų su vaikų tėvu, neatleidžia jos nuo pareigos bendrauti su vaikais teismo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus ir vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir, svarbiausia, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus, nes prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje negalimas. Šiuo atveju nenustatyta, kad vaikai nenorėtų bendrauti su motina, taip pat nenustatyta, kad motina nenorėtų bendrauti su vaikais, tačiau jos vengimas tą daryti nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nėra pateisinamas objektyviomis priežastimis, realiai sukliudžiusiomis bendrauti su vaikais. Pažymėtina, kad jeigu vaikų motina jaučia įtampą, nori išvengti konfliktų ar pan., ji turi teisę kreiptis į įvairias institucijas, kad šios dalyvautų vaikų jai perdavimo ar grąžinimo tėvui momentu, kad būtų išvengta nereikalingų konfliktų.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei nepagrindus ir neįrodžius tokių išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisingumo, proporcingumo ir teisėtumo principus, pagrįstai vaikų motinai skyrė įspėjimą už bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši sankcija nagrinėjamu atveju yra pakankama paskatinti apeliantę ieškoti kompromisų siekiant bendrauti su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės ir daro išvadą, kad atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas patenkinti atskirąjį skundą.

28. Apeliantė taip pat nesutinka su iš jos priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu G. Ž. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė yra teisi. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, jog nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš suinteresuoto asmens L. Ž. priteisė G. Ž. pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą. Ši ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir nutartis atitinkamai keistina, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Apeliantė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialiąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle šiame procese vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. m. kovo 29 d. nutartį ir panaikinti jos dalį, kuria iš suinteresuoto asmens L. Ž. priteistas 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų G. Ž. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.