Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2602-588/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantas argumentuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8591-583/2018 konstatavo aplinkybes dėl panaudos gavėjų ir nėra teisinio pagrindo abejoti teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

20. Ieškovė taip pat argumentuoja, kad sumokėtas atlyginimas advokatui yra žymiai mažesnis už Teisingumo ministro patvirtintus rekomendacinius dydžius, todėl priteistas pagrįstai. Pažymi, kad atsakovo nurodyta administracinė byla ir joje konstatuotos faktinės aplinkybės negali būti prejudiciniu faktu šioje byloje, nes joje nedalyvavo AB „Klaipėdos energija“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, apelianto nurodyta nutartimi nėra suformuota teismų praktika, nes šiukšlių išvežimo ir šilumos energijos tiekimo teisiniai santykiai skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo ir proceso atnaujinimo

22. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliantui argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens – UAB „Eurokoncernas“ – teisių ir pareigų, pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

24. Aptartos sąlygos lemia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

25. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs ir sprendimą už akių priėmęs teismas nesprendė dėl byloje nedalyvavusio asmens UAB „Eurokoncernas“ teisių ir pareigų, nedarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad teismas nurodė, jog įvykdęs prievolę ieškovei atsakovas galbūt įgis teisę reikalauti iš UAB „Eurokoncernas“ nuostolių atlyginimo, nereiškia, kad sprendimu už akių yra pasisakyta dėl UAB „Eurokoncernas“ teisinės padėties, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiūriu nėra nuspręsta dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų, todėl neegzistuoja apelianto nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

Dėl ginčo esmės

26. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Iš atskirojo skundo turinio ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog atsakovas (apeliantas) siekia, kad būtų peržiūrėtas sprendimas už akių.

27. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to išeina, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodyta termino atsiliepimui į ieškovės ieškinį praleidimo priežastis – didelis darbo krūvis, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Apeliantui neginčijant šios teismo išvados ir nenurodant jokių kitų termino praleidimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir plačiau dėl to nepasisako. Konstatuotina, jog šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

29. Nustačius pagrindo dėl pasyviosios šalies priimti sprendimą už akių buvimą, turi būti vertinamos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl jų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl skolos už šilumos energiją

31. Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2016-03-02 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2016-03 mėn. iki 2019-03 mėn. už butui tiektą šilumos energiją susidarė 1831,52 Eur skola, kurios dydžio apeliantas neginčija, tačiau neigia savo pareigą mokėti už šilumos energiją argumentuodamas, kad nėra sudaręs rašytinės šilumos energijos pirkimo– pardavimo sutarties ir kad butą panaudos teise suteikė naudotis UAB „Eurokoncernas“, kuri įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas. Apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais.

32. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ginčo šalys nėra sudariusios rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, jos šioje byloje nėra, tačiau prievolinių santykių egzistavimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją –realizuota konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė užtikrino atsakovo buto šildymą, atsakovas priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Tai įrodo, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jam to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo skolą ir delspinigius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

33. Apeliantui argumentuojant, kad tikroji šilumos energijos ir paslaugos gavėja yra UAB „Eurokoncernas“, su kuria sudaryta panaudos sutartis, pažymėtina, jog pagal CK 6.389 straipsnio 2 dalį šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka, tačiau pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei vis tiek lieka atsakingas abonentas (CK 6.389 straipsnio 3 dalis). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas su AB „Klaipėdos energija“ būtų sudaręs sutartį dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniam naudotojui, todėl būtent atsakovui kyla pareiga mokėti mokesčius už komunalines paslaugas kaip buto savininkui. Atsakovo pateikta susirašinėjimo elektroniniu paštu (e. b. l. 63–81) su ieškove medžiaga po jos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui nei turinio, nei formos požiūriu nelaikytinas atsakovo pareikštu prašymu ieškovei dėl energijos perdavimo subabonentui (CK 6.389 straipsnio 2 dalis), kitų įrodymų, kad pateikė ieškovei prašymą perduoti šilumos energiją UAB „Eurokoncernas“, atsakovas nepateikė, todėl pagrįsti ieškovės argumentai, kad, nesant abonento prašymo, jai nekilo pareiga duoti sutikimą dėl šilumos perdavimo kitam asmeniui. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal 2017-07-02 ir 2018-07-02 panaudos sutarčių 4.5 punktą atsiskaityti už šilumos, vandens bei elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimo paslaugas ir kitas komunalines paslaugas panaudos gavėjas įsipareigojo pagal panaudos davėjo pateiktas sąskaitas (e. b. l. 29–31, 34–36). Taigi atsakovas pats turėjo pateikti sąskaitas UAB „Eurokoncernas“.

34. Pažymėtina ir aplinkybė, kad buto panaudos sutartis nėra išviešinta viešajame registre, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, panaudos faktas, apeliantui apie jį neinformavus ieškovės, negali būti panaudotas prieš ieškovę (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 2 dalis), o atsakovas, įvykdęs prievolę ieškovei, turi teisę reikalauti iš panaudos gavėjos atlyginti patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas panaudos sutartyse pasirašė ne tik kaip buto savininkas, panaudos davėjas, bet ir kaip panaudos gavėjos UAB „Eurokoncernas“ direktorius, taigi jam buvo žinoma tiek apie savo, kaip buto savininko, tiek apie UAB „Eurokoncernas“, kaip panaudos gavėjos, prievoles. Dėl to pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, kad nebuvo informuotas apie skolą.

35. Pripažintini teisiškai nereikšmingais apelianto argumentai dėl Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8591-583/2018 konstatuotų aplinkybių. Nurodytoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o ne už šilumos energiją. Administracinės bylos šalys ir dalykas nėra tie patys kaip nagrinėjamos civilinės bylos. Be to, vietinė rinkliava, priešingai nei šioje byloje nagrinėjami civiliniai teisiniai santykiai, yra reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, t. y. įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, mokama į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos objektas siejamas su teisės suteikimu, o ne paslaugos suteikimu, kaip yra nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl administracinėje byloje būtent ir buvo svarbu nustatyti tikrąjį atliekų turėtoją, nes vietinė rinkliava grįsta principu „teršėjas moka“. Tuo tarpu, šioje civilinėje byloje, vadovaujantis jau minėta CK 6.389 straipsnio 3 dalimi, pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei atsakingas lieka abonentas, t. y. atsakovas.

Dėl delspinigių

36. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

37. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.

38. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, o delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, todėl sutartis dėl jų šiuo atveju nėra reikalinga.

39. Analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.

40. Remdamasi mokesčių apskaičiavimo pažymomis (e. b. l. 4–5) ieškovė prašė priteisti 30,93 Eur delspinigių. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31 nuo konkrečių neapmokėtų sąskaitų po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius susidaro tos pačios delspinigių sumos, o nuo visos skolos (1831,52 Eur) už 6 mėnesius susidaro 65,93 Eur (1831,52 Eur × 0,02 % × 180 dienų ? 62,93 Eur) delspinigių, tuo tarpu ieškovė prašė priteisti tik 30,93 Eur. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 30,93 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

42. Ieškovei iš atsakovo priteista 90 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas argumentuoja, kad išlaidos priteistos nepagrįstai, nes jos susidarė dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio. Atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais. Priešingai nei teigia apeliantas, kaip nustatyta anksčiau, jam, kaip buto savininkui, buvo arba turėjo būti žinoma apie savo prievoles komunalinių paslaugų teikėjams nuo buto įsigijimo momento, ir kaip UAB „Eurokoncernas“ direktoriui buvo arba turėjo būti žinoma apie šios įmonės prievoles. Tuo tarpu bylos duomenys ir atskirajame skunde dėstomos aplinkybės patvirtina, kad į ieškovę atsakovas elektroniniu paštu kreipėsi 2019-01-08, t. y. tik po to, kai ieškovė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2018-11-13. Be to, elektroniniame rašte teigdamas, kad skolos neginčija, jos vis tiek nesumokėjo, ir nuo 2018-12-13, kai pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, žinodamas apie susidariusį įsiskolinimą, iš esmės savo neveikimu, t. y. prievolės nevykdymu ir tinkamo prašymo dėl energijos perdavimo subabonentui nepateikimu, atsakovas sudarė situaciją, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu.

43. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2019-05-21 sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ Nr. 891, bei 2019-05-23 mokėjimo nurodymas (e. b. l. 15–16). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti 90 Eur suma už ieškinio surašymą yra daug mažesnė, nei nurodyta Rekomendacijų 7, 8.2 punktuose. Net ir atsižvelgus į tai, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo nuomone, 90 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, mano, kad kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

45. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.