Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. gruodžio 11 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui K. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. kovo 10 d. atsakovas gyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi (b. l. 33 – 35) butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda perdavė naudotis UAB „Gameira“. Minėtos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad panaudos sutartis sudaroma 5 kalendorinių mėnesių laikotarpiui ir patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, panaudos gavėjui perduodamos ne vėliau kaip nuo 2016-03-10. Panaudos sutarties 2.2 punkte numatyta, jog pasibaigus sutarties galiojimo terminui, patalpų naudotojas turi pirmenybės teisę pratęsti sutarties galiojimą. Iš 2016-03-10. gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties turinio matyti, jog sutarties šalys 2016-08-10 susitarė pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2017-08-10. Bendru šalių susitarimu sutartis 2017-06-05 buvo nutraukta anksčiau termino. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2017-06-01 butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, panaudos sutartimi perduotas UAB „Gameira“.

Tarp atsakovo ir UAB „Gameira“ 2016-03-10 sudaryta gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre t. y. nėra išviešinta. Panaudos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6 knygos, XXXII skyrius. CK 6.629 straipsnio 1 dalis nurodo, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.478 straipsnio 2 dalimi nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog nuomos bei panaudos sutartis, sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui, negali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, jeigu jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėtos nuostatos iš esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015) yra pasisakyta, kad CK 6.579 straipsnio 4 dalyje yra numatyta apsauga tretiesiems asmenims. Šioje normoje nėra pasakyta, jog tokia neįregistruota sutartis apskritai negali būti panaudota santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bet akcentuojama, jog sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Taigi aptariama CK norma būtų aktuali, jei trečiasis asmuo pareikštų reikalavimą nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau savininkas teigtų, jog yra sudaryta nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkui. Tuomet savininkas pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negalėtų panaudoti prieš trečiąjį asmenį (žr pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1676-624/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką bei į tai, jog tarp atsakovo ir UAB „Gameira“ sudarytos gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties galiojimo terminas trumpesnis nei vieneri kalendoriniai metai, darytina išvada, kad nėra jokių teisinių kliūčių atsakovui remtis minėta sutartimi santykiuose su trečiaisiais asmenimis (nagrinėjamu atveju – KRATC).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2017-06-01 negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, kadangi butu faktiškai naudojosi UAB „Gameira“ ir šio asmens veiklos pasekmė yra objekte susidariusios komunalinės atliekos. Įvertinus tai konstatuotina, jog šioje apimtyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, panaudos sutarties pagrindu nuo 2017 m. liepos mėn. buvo perduotas naudotis kitai bendrovei – UAB „Eurokoncernas“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas iš tiesų yra sudaręs patalpų panaudos sutartį su UAB „Eurokoncernas“ (b. l. 30 – 32). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad minėta sutartis sudaryta 2018-07-02, o nagrinėjamai bylai aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2016-03-01 iki 2017-12-31, todėl darytina išvada, kad tarp atsakovo ir UAB „Eurokoncernas“ sudaryta patalpų panaudos sutartis nėra aktuali nagrinėjamam ginčui ir nepagrindžia atsakovo atsiliepime pateikto argumento, jog nuo 2017 m. liepos mėn. butu faktiškai naudojosi UAB „Eurokoncernas“. Vadovaujantis anksčiau išdėstytu konstatuotina, jog atsakovas turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31.

Iš teismui su prašymu teikiamos pažymos apie skolą (b. l. 3) nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 62,82 Eur dydžio vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad už vieną mėnesį mokėtinos vietinės rinkliavos dydis – 5,23 Eur (62.82 : 12). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas turėjo prievolę už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31 pareiškėjui sumokėti 36,64 Eur dydžio vietinę rinkliavą (5,235 x 7). Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ar būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto nuosavybės dalį ir objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31, tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras patikslintą prašymą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo K. S. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 36,64 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31.

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.