Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai per EPP (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Su atsakovu atskira šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Ieškovė nurodė, jog šiluma šiame name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kur nurodoma – jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. t. y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Atsakovas nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn. susidarė įsiskolinimas 1831,52 Eur sumai. Ieškovė nuo laiku neapmokėtos įsiskolinimo sumos atsakovui apskaičiavo 30,93 Eur delspinigius. Byloje nėra duomenų, jog nurodytas įsiskolinimas yra padengtas, ar atsakovas reiškė pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė tiekė šilumos energiją, o atsakovas naudojosi teikiamomis paslaugomis, todėl atsirado atsakovo pareiga atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais CK 6.38 straipsnis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pažeidė prievolę, nes būdamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininku, nustatytu terminu nesumokėjo ieškovei mokesčių už suteiktą šilumos energiją (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs ar pareiškęs ieškovei pretenzijas suteiktų paslaugų kokybės, skolos priskaičiavimo dydžio, nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1831,52 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, t. y. 30,93 Eur. CK 6.71 straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją. Laikoma, kad atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, todėl privalo kitai sutarties šaliai sumokėti 30,93 Eur delspinigių.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 42,00 Eur žyminis mokestis, 90,00 Eur užmokestis už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 132,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. S. 1831,52 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro, 52 ct) skolą, 30,93 Eur (trisdešimties eurų 93 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1862,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 132,00 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Palangos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.