Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-82-1007/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07894-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.1.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.14.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. kovo 5 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant D. G., dalyvaujant prokurorei E. G., kaltinamajam G. D., jo gynėjui advokatui A. D., nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. J.-B., K. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. S., jos įgaliotajam atstovui advokatui R. T., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotajam atstovui G. T., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, nuo 2025 m. vasario 7 d. nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. Teismas nustatė : Nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai 1. G. D. 2024 m. vasario 28 d., apie 11.01 val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę - vilkiką „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto (KET 27 p.), o būtent, įvažiuodamas į kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę iš šalia jo esančios teritorijos (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) statybvietės, t. y. išvažiuodamas iš išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę nepraleido jam iš dešinės kelkraščiu ėjusios pėsčiosios G. J. B., kurios judėjimo kryptį jis kirto, sunkvežimio priekine dalimi ją kliudė ir pargriovė kelio išilgine bei skersine kryptimis, pervažiavo sunkvežimio kairės pusės ratais, tokiu būdu įvykio eismo įvykis, kurio metu G. R. B. buvo padaryti šie sužalojimai: daugiaskeveldriniai kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiai su galvos smegenų suardymu; stuburo kaklinės dalies VI slankstelio kūno lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, dubens žiedo vientisumo suardymo, atvirų abiejų kojų kaulų lūžių, kurie remiantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.6, 6.6.13, 6.6.14 punktais visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu sukėlusių mirtį. 2. Kaltinamasis G. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad tą dieną vežė krovinį į tą pačią vietą antrą kartą. Jį pakrovė ir jis išvažinėjo iš statybvietės. Kairėje pusėje stovėjo dvi mergaitės, dešinėje nieko nematė. Iš kairės stovėjo keturi automobiliai. Jis laukė praleisdamas automobilius ir iš dešinės pusės galėjo ateiti moteris, nes pilnai šaligatvio nematė. Kai apklausta liudytoja sustojo jo praleisti, jis pasuko galvą į dešinę ir nieko nematęs išvažinėjo. Tuo metu išgirdo pypsint ir kairiame veidrodėlyje po ratais pamatė kažkokį daiktą. Išlipęs iš automobilio pamatė po ratais gulintį žmogų. Iškvietė pagalbą. Prie išvažiuojamosios dalies borteliai prasikeičia. Nukentėjusioji kalbėjo telefonu, kas yra didžiausias išsiblaškymas. Po įvykio jis kalbėjo su nukentėjusiosios dukra. Tyrėjai davus nukentėjusiosios numerį, paprašė, kad mama jai paskambintų. Mama pareiškė jai užuojautą, davė jam pakalbėti. Jis pareiškė užuojautą ir pakalbėjo. Ji pasakė, kad pakalbės su kitomis nukentėjusiomis ir praneš, ar gali dalyvauti laidotuvėse, bet jam nebepaskambino. Tyrėja jam rekomendavo nebendrauti su nukentėjusiosios šeima. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad išvažiavime yra nusukimas į dešinę, kur pėsčiųjų takas susiaurėja, tai reiškia, kad jo automobilio priekis ties išvažiavimu buvo sulig borteliu, o dešinėje pusėje 30-40 cm daugiau išvažiuojamosios dalies. Kairėje pusėje buvo sulig borteliu, sustojo iki pėsčiųjų tako gal metro ar daugiau atstumu. Išsukimas buvo sunkesnis, nes nenorėjo užvažiuoti ant kairiojo bortelio, kur galėjo suplėšyti automobilio padangas. Išvažiavo vos ne iki dešinėje pusėje stovinčio automobilio. Kai buvo išvažiavęs pilnai į važiuojamąją dalį išgirdo signalą. Tuo metu jau ir pamatė daiktą. Automobilis dar nebuvo išsitiesintas, bet jau buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į (duomenys neskelbtini) gatvę iki pasukimo pajudėjo gal apie tris metrus. Priekinio stiklo veidrodėlio nestebėjo. Jei būtų jį stebėjęs, būtų matęs dešinėje pusėje moterį. Tai akloji zona. Eksperimente dalyvavo. Tai sunki vairuotojui zona. Jis turėjo sukti į kairę, todėl negalėjo žiūrėti tuo pačiu metu ir į dešinę. Jo vairuotojo stažas buvo 10 metų su lengvuoju transportu ir virš 4 metų sunkiasvore. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio. Vilkiką, su kuriuo įvyko eismo įvykis, vairavo apie du mėnesius. Prieš tai vairavo mažesnių gabaritų automobilį. Prieš tai buvo VOLVO keturašis be priekabos, o įvykio metu buvo vilkikas su puspriekabe gal du-tris mėnesius. Gal tiesiog nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė, negu dabar. Gal tą transporto priemonę vairavo tik savaitę. Tada važiavo tą dieną antrą kartą tuo pačiu maršrutu. Jis ten važiavo ne pirmą dieną tuo pačiu maršrutu. Kiek dienų, nepasakys. Nepamena ar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiavo du kartus. Važiavo tris-keturias dienas į tą objektą. Maršrutų darbdavys jiems neparenka. Sukti į dešinę ten būtų buvę sudėtinga. Ženklas draudžiama į kairę pusę sukti buvo, bet jie važiavo, nes reikėjo važiuoti. Kokiu keliu važiuoti sprendė pats arba pasitarė su kitais vairuotojais. Jis nežinojo ar pažeidinėja kelių eismo taisykles, nes, jei reikėjo nugriauti pastatą, tai galvojo, kad galima važiuoti. Darbdavys sakė, kad leidimai buvo. Jis per tyrimą įvykio vietoje pamatė daugiau, negu galėjo matyti. Yra matymo zonos, jis turėjo 3-5 sekundes žmogų pamatyti. Eksperimento metu pamatė ties veidrodėlio kampu stovintį žmogų. Turėjo sukdamas žiūrėti į dešinę tuo metu, kai suko į kairę. Eksperimento metu stovėjo šone. Po to jį pasodino, kad „nuimti“ jo akių lygį atsilenkus. Į automobilį pasodino savanorius ir žiūrėjo, ką jie mato. Jam sėdint jis žiūrėjo į veidrodėlį ir galėjo matyti važiuojamosios dalies dešinę pusę, jei būtų stebėjęs veidrodėlį. Visada praleidžia pėsčiuosius per perėją. Iš dešinės jis gali būti per du metrus nuo transporto priemonės, per veidrodėlį mato. Per priekinį veidrodėlį mato arčiau nei per du metrus esantį žmogų. Jo transporto priemonės nematymo zona yra dešinė pusė, nes platesnė transporto priemonė. Priekiniame dešinės pusės veidrodėlyje mato visą dešinę pusę apie 1,5 metro atstumu nuo automobilio. Jis buvo pasukęs akis į dešinę pusę išvažiuodamas iš teritorijos ir iš dešinės nieko nematė. Iš kairės pusės stovėjo dvi mergaitės. Ten pastovėjo apie 20-30 sekundžių ir per tą laiką žmogus galėjo ateiti iš kampo nuo savivaldybės. Ant šaligatvio matė dvi mergaites. Sustojo apie 1,5 metro iki važiuojamosios dalies, kur baigiasi borteliai, važiuojamosios dalies pradžia ties borteliais iš kairės pusės. Paskui judėjo tuos 1,5 metro apie 15 sekundžių 11 km/h greičiu. Mergaitės laukė, kol jis pravažiuos. Pastovėjo apie 30 sekundžių. Pastato kampas nuo jo toliausiai nutolęs ir nuo tos pusės einančio žmogaus niekaip nematytų. Jis turėjo sulaukti kol pravažiuos transporto priemonės iš kairės pusės. Praėjo gal 20-30 sekundžių. Liudytojos automobilis gal buvo trečias iš kairės pusės ir ji sustojo jį praleisti. Jis galėjo būti apie 1,5 metro nuo važiuojamosios dalies. Jis iš teritorijos išvažinėjo gal minutę ar kiek daugiau iki išsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis taip sako, kaip jam atrodo, tiksliau neatsimena. Dešinę pusę stebėjo prieš praleidžiant mergaites. Ta vieta nebuvo užtverta, matomumas buvo geras. Kliūčių matyti pėsčiųjų taką jam nebuvo. Nukentėjusios nematė. Įsivaizduoja, kad ji galėjo ateiti, kol praleido automobilius. Judėdamas link (duomenys neskelbtini) gatvės pažiūrėjo į kairę ir į dešinę. Kairėje buvo mergaitės, o dešinėje judėdamas nieko nematė. Per dešinės pusės veidrodėlį stebėjo dešinę pusę judėdamas. Tuomet pajudėjo iki važiuojamosios dalies. Tai užtruko kelias sekundes. Praleido lengvąsias 3 transporto priemones iš kairės ir 3-4 iš dešinės. Tai užtruko 20-30 sekundžių. Užmetė žvilgsnį į transportą dešinėje pusėje, pėsčiųjų take nieko nesimatė. Ar stebėjo dešinįjį šoninį ir priekinį veidrodėlius, nepasakys. Jau prieš tai dešinėje pusėje nieko nematė. Dešinės pusės veidrodėlį gal ir žiūrėjo, nes labiau stebėjo kairę pusę, kad neužvažiuotų ant bordiūro. Jei jis būtų ką galėjęs pakeisti, tai būtų pakeitęs. Jis supranta, kad yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu. Jis kiek galėjo buvo rūpestingas. Stebėdamas priekinį veidrodėlį nebūtų matęs kairės pusės. Visada galima papildomai būti saugesniu. Atidumo visada gali būti daugiau. Abi rankos buvo ant vairo, dirbo kaip išėjo. Mano, kad buvo atsakingas. Kaltės nepripažįsta, kad nepraleido einančios per pėsčiųjų taką. Žuvusioji negalėjo stovėti dešinėje pusėje, kai stovėjo 1,5 nuo įvažiavimo. Tada žiūrėjo į veidrodėlį. Kai atvažiavo iki važiuojamosios dalies, galėjo nepažiūrėti, nes nieko ten nepastebėjo. Pėsčioji atsirado ties jo transporto priemone ties išvažiavimu. Neįmanoma, kad ji stovėjo anksčiau. Jeigu taip būtų, jis pripažintų savo kaltę. Nukentėjusioji eidama kalbėjo telefonu. Liudytoja nukentėjusiąją irgi pamatė važiuojamoje dalyje. Dešinėje pusėje pažiūrėjo į veidrodėlį ir į stiklą. Po kaire puse buvo medinė tvora. Ten matomumas buvo sunkesnis, todėl privažiavo iki važiuojamosios dalies. Važiuojant iš teritorijos saugojosi visko. Jis neatsakys, už ką yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ekspertizės akto nematė. Nesutiko su kaltinimu ir ieškojo advokato. Jis tikrai nematė ateinančios pėsčiosios. Šoniniais veidrodėliais visada naudojasi. Jei jis ją būtų praleidęs, ji būtų ėjusi per gatvę. Kairėje pusėje buvo tvora ir, kad gerai matytų kelią, turėjo privažiuoti iki pat važiuojamosios dalies, kad matytų kitus eismo dalyvius. Jei sukdamas į kairę būtų žiūrėjęs ir į dešinę pusę, gal ir būtų ją matęs. Dėl leidimo tuo maršrutu važiuoti atsakymo dar neturi. Jei būtų žinojęs, kad leidimo ten važiuoti nėra, būtų prašęs, kad sutvarkytų leidimus. Per dešinį langą palei sieną einančio žmogaus net nematytų. Jei būtų teritorija užtverta, žmogus būtų atėjęs, jis per dešinį langą būtų pamatęs. Užtverta teritorija tinkamai ar ne, ne jam spręsti. Yra gavęs administracinę nuobaudą už eismo taisyklių pažeidimą, už greičio viršijimą. Paskutiniu metu nėra padaręs jokio pažeidimo. Jam yra sunku ir nemalonu suvokti, kad taip įvyko. Jis nenori kažkam pakenkti. Jei būtų galėjęs ką nors pakeisti, būtų pakeitęs. Jeigu žmogus eitų palei pat tuos želdinius, tai jo nesimatytų. Jis nematė, o sako, kaip jam atrodo. Jis mato gerai, su regėjimu problemų neturi. Važiuodamas telefonu nekalbėjo. Pašaliniais darbais tuo metu neužsiiminėjo. Dešinysis šaligatvis ten siauresnis. Moteris bandė apeidinėti automobilį gatve. Gal jai nepasirodė, kad eina gatve. Ją galėjo blaškyti kalbėjimas telefonu. Jai nereikėjo matyti automobilių, bet ji išėjo į gatvę kalbėdama telefonu. Jos matymo lauke matėsi bortelis kairėje. Jis sustojo praleisti eismo dalyvių iš kairės, o iš dešinės nieko nebuvo. Išvažiuodamas perėjos dešinėje pusėje nematė, nes jam užstojo pastatas. Dirba toje pačioje įmonėje, vairuoja kitą automobilį. Iš kairės į dešinę važiavo trys transporto priemonės, o paskui sustojo liudytoja, kuri jį sustojo praleisti. Jeigu nukentėjusioji būtų tuo metu išėjusi į gatvę, ji būtų kliudyta. Iki jo pajudėjimo į važiuojamąją dalį galėjo praeiti gal 5 sekundes. Pravažiavus transporto priemonėms, jis pradėjo judėti. Jis sustojo du kartus iki išvažiavimo. Pradėjo važiuoti, kai automobilis stovėjo ties kairės pusės borteliu. Dėl Jo stovėjimo vietos sutinka su liudytojos parodymais, nes ir pats taip mano. Eksperimentas buvo atliekamas stovinčioje transporto priemonėje. Išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę vienu metu negalėjo žiūrėti į abu veidrodėlius. Stovinčios ir judančios transporto priemonės matymo trajektorija skiriasi. Iš stovinčios transporto priemonės gal būtų pamatęs nukentėjusiąją. Per priekinį dešinės pusės veidrodėlį tik nuo dešinio kampo prasideda matymas. Jeigu moteris būtų judėjusi iš dešinės į kairę per priekį, per viršutinį priekinį veidrodėlį ją būtų tuo metu matęs. Papildė, jog nuo kada specialisto išvados 5 paveikslėlyje (2 tomas, b. l. 96) raudona rodykle pažymėtos detalės nebebuvo, tiksliai pasakyti negali. Tarpai tarp detalių, pažymėti juodomis rodyklėmis, vienodi, iki įvykio jie buvo tokie. Nepastebėjo, kad po įvykio būtų kas pasikeitę. Po valstybiniu ženklu apgadinimai buvo iki įvykio. 3. 2024 m. sausio 2 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. nurodė, jog susipažino su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. prašymu kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (4 tomas, b. l. 110–114, 137-140). Nurodė, jog su juo nesutinka, kaltės nepripažįsta. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis nurodė, jog jam jo vadybininkas sakė, kad leidimas važiuoti yra, o ar buvo, nežino. Nesidomėjo, ar jie tikrai buvo. Aptvėrimas buvo, bet visada gali būti geriau. Manevruoti išvažiuojant buvo sunku, mieste sunkiau išsisukinėti. Aptvėrimas netrukdė matyti į kairę pusę. Galėjo būti aptverta ir dešinėje pusėje. Nurodymas nebuvo duotas, kokiu maršrutu jam važiuoti. Statybvietėje buvo atsakingas asmuo vardu Ž.. Ten automobilių buvo daugiau, gal kokios penkios. Jis turi savo darbus ir neprašė pagalbos išvažiuojant. Nesidomėjo aplinkybėmis, kad viskas buvo išvažinėjant iš statybvietės. Atsakingas asmuo vardu Ž. įmonėje dar dirba. Kokios tiksliai jo pareigos, negali pasakyti. Jo telefono dabar nepasakys. Jie iš vakaro gaudavo žinutes, kur važiuoti. Jie neaptarinėjo ar maršrutai buvo suderinti su policija. Jiems nurodymus duodavo vadybininkas arba jo padėjėja. Jie tuo maršrutu ir anksčiau važiavo. Visi, kas važiavo, visi ir važiavo tuo maršrutu. 4. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus, apžiūrėtus 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu, esančius diske, kuris įdėtas į voką (4 tomas, b. l. 31–38), kaltinamasis G. D. nurodė, vaizdo įraše matosi, kaip jis įvykio vietoje bendravo su darbų vadovu, kuris nebedirba (duomenys neskelbtini). Vadybininko vardas Ž. Darbų vadovas vardu M. Išvažinėjant iš teritorijos atsakingas buvo M. Jis dirbo aikštelėje. Ten jis krovėsi medžiagas, gal ir bendravo su M. T., tai vyko labai trumpai. Įvykio vietoje buvo transporto saugos darbuotojai, kurie susirinko duomenis ir išvyko. Jie vykdė savo atskirą tyrimą, atliko topografo tyrimą. Jis išvadų negavo. Tiek yra, kiek yra byloje. Jis nesakė, kad matė moterį su berete. Jis ją matė tik po įvykio. Jis stovėjo ir praleidinėjo automobilius. Po eismo įvykio jam buvo šokas, rūpėjo, kas jam bus - kalėjimas ir kad žmogus žuvo. 5. 2024 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. atsakydamas į klausimus nurodė, jog įvykio metu pėsčiųjų judėjimas reguliuojamas nebuvo. Pėstieji galėjo judėti, nes buvo paliktas praėjimas ir iš kairės, ir iš dešinės. Gavo transporto priemonę su staleliu iš įmonės. Jis nieko nekeitė. Eksperimento metu jo nebebuvo. Staliukas jam netrukdė matyti. 6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J.-B. nurodė, jai būnant darbe, vasario 28 d., prieš pietus paskambino sesers E. S. vyras A. S. ir pranešė, kad žuvo mama. Jį surado pagal mamos telefoną, kuriame jo numeris buvo sąraše pirmasis. Jokių faktinių aplinkybių nurodyti negali, nes įvykio metu buvo darbe K. Jai apie pačias įvykio aplinkybes niekas nieko nepapasakojo. Yra pareiškusi civilinį ieškinį. Mano, kad tas įvykis jas visas be galo palietė. Jos yra trys seserys. Mama buvo aktyvi, labai atsargi. Ji niekada nekalbėdavo telefonu eidama per gatvę. Kalbant su ja telefonu, jai priėjus prie gatvės, ji nuleisdavo ranką su telefonu žemyn ir tuo metu nekalbėdavo. Tik perėjusi gatvę, ji vėl tęsdavo pokalbį, sakydama, kad gatvę perėjo ir vėl gali kalbėtis telefonu. Mama buvo sveika. Joms tai buvo smūgis iš giedro dangaus. Ji buvo aktyvi moteris. Jos negali tuo rajonu net pravažiuoti. Palaiko civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Ji prašo neturtinės žalos, nes patyrė šoką, jai sutriko miegas, atsirado nerimas, vartojo raminančius vaistus ir namuose, ir darbe. Mama (duomenys neskelbtini) gyveno viena, jų tėtis miręs. Jos ją turėjo vieną. Jos yra trys seserys. Jų ryšys su mama stiprus. Daugiausia su mama bendravo sesuo E. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir su ja dažniausiai bendravo. Jos dažnai aplankydavo mamą, kartu su ja lankėsi teatro spektakliuose, koncertuose, dažnai susiskambindavo. Tuo metu, kai įvyko nelaimė, mama galėjo eiti į parduotuvę. Ji lankėsi profilaktiniuose patikrinimuose pas gydytojus. Ji gyveno (duomenys neskelbtini). Mama kalbėdavo, kad jai pakildavo cholesterolis. Visumoje ji buvo žvali, pati sėdavo daržoves, skaitė. Neseniai buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Su regėjimu turėjo problemų kaip senas žmogus. Skaitymui ji turėjo akinius, pastoviai akinių jai nereikėjo. Prašo priteisti ieškinį iš draudimo. Ji pareiškė ieškinį 30 000 eurų dydžio. Tie dalykai nėra išmatuojami, tai yra labai skauda ir sunku. Tai yra neturtinė žala. Žmogaus žuvimas yra didžiausiai padaryta žala. Mama buvo sutraiškyta. Jos negalėjome aprengti ir tinkamai palaidoti. Tai buvo staigiai. Iš vakaro ji dalyvavo dideliame miesto renginyje. Jos patyrė labai didelę žalą. Nuo 1980 metų gyveno atskirai nuo mamos. Kiekvieną vasarą parvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) trims savaitėms, gyvendavo sode. Jos pozicija dėl ieškinio gal ir pasikeistų, jei keistųsi kaltinamojo pozicija. Mama turėjo skaitymo akinius gal dešimt paskutinių metų. Ji iki to laiko labai gerai ilgai matė. Paties įvykio nematė, nieko nežino. Eidama gatve ji telefonu niekada nekalbėdavo, padėdavo ragelį arba nuleisdavo telefoną. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Iš jų gavo raštą, kad kol vyksta teisminis procesas, reikia laukti rezultatų. Jos laukė ir tikėjosi kaltinamojo veiksmų, nes tai jų visų bendra bėda ir kartu viską norėjo išgedėti. Kaltinamojo poziciją sužinojo tik prieš pat posėdį. Jai svarbus buvo kaltinamojo atsiprašymas. Kaltinamasis jai nieko nesiūlė. Sesuo sakė, kad skambino jai kaltinamojo mama. Žuvo žmogus, mano, kad kažkokia kaltė yra, jei ir neatsargumas, o jei ir kitą kartą bus neatsargumas. Papildė pateikdama sumas dėl turtinės žalos: (duomenys neskelbtini) - kovo 6 d. laidojimo pašalpa - 705,35 eurai, gedulo namai - 440 eurų kovo 1 d. - laidojimo pašalpa, 38,23 eurai kovo 6 d. - laidojimo pašalpa. Tas išmokas gavo sesuo E. S. ir panaudojo jas laidojant mamą. Pinigus išmokėjo Sodra (duomenys neskelbtini). 1566 eurų buvo sumokėta už salės papuošimą ir kitas laidojimo išlaidas. 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. P. nurodė, jog, kai jai paskambino sesers E. vyras A. ir pasakė, kad nebeturi mamos, tokiai žiniai jos nebuvo pasiruošę. Tai buvo didžiulis smūgis. Paskui buvo straipsnis dieniniuose saituose. Ten surado už komunikaciją atsakingus asmenis ir skambino jiems, nes neturėjo jokios informacijos. Pašnekėjo su bylos tyrėja, jokio aiškumo negavo. Jai rūpėjo faktinės aplinkybės, kad pati galėtų pasidaryti išvadas. Jai buvo gaila ir to vairuotojo, ir mamos, nes tai buvo bendra nelaimė. Paskui jai paskambino vairuotojo mama. Jai paskambino tyrėja ir paklausė, ar gali kaltinamajam ir jo motinai duoti jos telefono numerį. Jai sutikus, netrukus jai paskambino kaltinamojo mama. Šnekėjo su mama. Ji užsiminė, kad norėjo ateiti į laidotuves. Prašė papasakoti, kaip viskas įvyko. Straipsnyje ne viskas buvo aprašyta. Vairuotojas sakė, kad nieko nepajuto ir nematė, tik iš kitų sužinojo, kad suvažinėjo žmogų. Kreipėsi į gėlių krautuvėlę, kuri yra greta įvykio vietos. Ta vieta buvo aptverta. Einant nuo centro aptvėrimo nebuvo. Buvo aptverta tik iki tol, kol vyko remonto darbai. Po įvykusios nelaimės jai buvo sunku miegoti. Geriau tapo, kai jai leido susipažinti su kaltinamuoju aktu. Mama eidama per gatvę niekada nekalbėdavo telefonu, pasakydavo, kad eis per gatvę, ir būdavo pauzė. Jos labai skaudžiai priėmė šį įvykį. Norėtų prašyti paneigimo pasakymui, kad mama ėjo, kur buvo draudžiama. Mamos regėjimas buvo puikus. Ji puikiai matė. Pastaruosius metus ji nešiojo akinius skaitymui. Jai turėjo būti atlikta akių operacija. Tą dieną ji turėjo vizitą pas akių gydytoją. Neturi suvokimo apie teisines procedūras. Skambino kaltinamojo mamai po kokių keturių mėnesių ir norėjo klausti ar yra kokių naujienų. Su byla nėra susipažinusi. Ji bijojo pamatyti daugiau, negu nori, nenorėjo vartyti bylos. Nepasinaudojo teise susipažinti. Kalbėjosi su gėlių pardavėja. Neklausė nei vardo, nei pavardės. Tik klausė ar buvo aptverta ta teritorija. Buvo ten dieną prieš laidotuves. Tai buvo dvi dienos po įvykio. Matė, kad aptverta policijos juostele. Tiksliai nebepamena. Ji bijo susimaišyti ir apgauti teismą. Negalėjo mama ten eiti. Uždraudimo tuo metu ten eiti nebuvo. Užtvėrė po įvykio. Neturi faktų ir negali pateikti įrodymų. Savo parodymuose taip ir turėjo nurodyti. Ten skydinio atitvėrimo ateinant nuo centro pusės nebuvo. Uždraudimo eiti ten nebuvo. Kalbėjo su kaltinamojo mama. Kaltinamojo tik paprašė papasakoti, kaip viskas įvyko. Tai buvo telefonu tą pačią dieną arba sekančią dieną. Prisimena, kad sakė tik tiek, kad stovėjo įvažiavime giliau ir laukė, kol galės išvažiuoti ir matė kažkokias mergaites. Laukė, kol jos praeis, bet supratęs, kad jos neis, pajudėjo. Aplinkiniai automobiliai pradėjo jam pypinti, kad jis velka žmogų. Ji žino, kad mamai tą dieną buvo vizitas pas akių gydytoją. Užgarantuoti to negali. Įvykio metu ji šnekėjo su seserimi E. ir staiga viskas dingo. Paskui jos vyrui paskambino tyrėja. Kur ji tuo metu buvo, nežino. Eidama gatve ji telefonu kalbėti negalėjo. Mama iš centro ėjo į namus (duomenys neskelbtini) gatve. Pokalbio sesuo nepapasakojo. Ji ypatingai sunkiai išgyvena tą įvykį. Mama su seserimi E. telefonu kalbėdavo po kelis kartus per dieną. Mama negalėjo eiti gatve, nes eidama gatve, ji nustoja šnekėti telefonu. Nežino, kaip ji elgiasi eidama per įvažiavimą. Mamai (duomenys neskelbtini) turėjo būti atlikta akies lęšiuko keitimo operacija. Ar tą dieną jai buvo atliekami akių tyrimai, negali pasakyti, bet neturėjo jų būti. Gydytojos pavardę gal žinotų sesuo E.. Mama buvo tą dieną poliklinikoje, kurios įvardinti negali, nes daug metų negyvena (duomenys neskelbtini). Civilinį ieškinį palaiko. Atsakovu nurodė (duomenys neskelbtini). Neturtinę žalą patyrė, nes mamos mirtis buvo visiškas šokas. Ji buvo puikios sveikatos, dalyvaudavo renginiuose, aktyviai gyveno, ji lankė sporto klubą, (duomenys neskelbtini), dirbo sode, ėmė knygas iš bibliotekos ir skaitė jas. Jie 2017 metais neteko tėčio ir jiems buvo likusi tik mama. Mamos sveikata buvo nuostabi. Mama su seserimi E. kiekvieną savaitgalį keliavo. Ji irklavo su irklente, leisdavosi su rogutėmis nuo kalno. Ji buvo pavyzdys visiems jos draugams. Tai buvo netikėtumo efektas, kuriam jos buvo visiškai nepasiruošę. Atsirado nerimas, sunkiasvorių automobilių baimė. Ta (duomenys neskelbtini) gatve negali iki šiol praeiti. Labai sunku miegoti. Baisus dalykas yra mirties liudijimas su mirties priežastimi. Ji buvo visiškai sumaitota, jos atgavo tik urną su pelenais, nes kūno nebebuvo, nebuvo ką rengti. Jai yra atsiradę trumpalaikiai atminties sutrikimai. Kažkaip viskas gal išsispręs. Prašo priteisti neturtinės žalos ir tai yra tiesiog dydis. Tai dalykas, kurio jau nebepakeisi. Ji nebeturi mamos, nebeturi kam paskambinti. 27 720 eurų - 30 MMA, toks neturtinės žalos dydis. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Jie nurodė, kad negali atlyginti, nes kaltinamasis neprisipažįsta kaltu. Nežino, ar norėtų žalos iš kaltinamojo. Jai jo gaila. Dabar tas gailestis slopsta. Jai keistas jo elgesys, jis elgtųsi kitaip. Atsakovu nurodo (duomenys neskelbtini). Sesuo E. nurodo ir darbdavį civiliniu atsakovu, nes mato didelę darbdavio kaltę. Jai atrodo neteisinga įtraukti darbdavį. Ji negyvena (duomenys neskelbtini) nuo vidurinės mokyklos baigimo, kai išvažiavo studijuoti, tai buvo apie 1991 metus. Jei kaltinamasis pakeistų savo poziciją, gal ir jos pozicija dėl ieškinio pasikeistų. Centro poliklinika jai žinoma. Operacija buvo paskirta „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje. Bijo pasakyti, kokioje poliklinikoje mama lankėsi. Operacija turėjo būti atlikta Kaune mėnesio eigoje, po vasario 28 d. Mama puikiai girdėjo. Papildė, jog pašalpų mokėtojas - Sodra ir (duomenys neskelbtini), o gavėjas (duomenys neskelbtini). Yra surašytos A. S. išlaidos -1566 eurai, puokštės, duobkasiai, gyva muzika, gedulingi pietūs. Laidojimo namų sąskaitos neturi, tai negali pasakyti, ar 1566 eurai atskaičius gautas išmokas. 8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. nurodė, jog jos mama vasario 28 d. važiavo pas šeimos gydytoją dėl akies kataraktos operacijos. Ji grįžo iš gydytojos autobusu, išlipo iš jo ir, perėjusi gatvę, jai paskambino ir norėjo papasakoti, kaip sekėsi pas gydytoją. Ji nespėjo nieko pasakyti. Ji pasakė 5-10 sakinių ir viskas nutrūko. Ji eidama per gatvę niekada telefonu nekalba. Mama pasakė, kad išlipo iš autobuso, o kurioje vietoje randasi, nepasakė. Ji dalinosi eiline informacija. Minėjo, kad važiuos į sodą. Mamai buvo atlikti tyrimai, reikalingi prieš operaciją. Kokie, negali pasakyti. Ji lankėsi pas šeimos gydytoją I. S. šeimos centre netoli elektros tinklų. Pas šeimos gydytoją regos patikra nebuvo atliekama. Mamos regėjimas buvo labai geras. Su amžiumi ji prasčiau matė, nei norėjo matyti. Ji niekada nenešiojo akinių ir jų nenorėjo turėti. Tai buvo dėl senatvės. Jai buvo atlikti kraujo ir cholesterolio tyrimai, kurie reikalingi kataraktos operacijai. Ji mano, kad ji perėjusi gatvę paskambino jai ir jos pakalbėjo trumpai, tada kažkas lyg tarkštelėjo, o tai nutiko viduryje sakinio, tai buvo visiškai ramus žmogaus pokalbis, staiga nutrūkęs pokalbis, net nebuvo baigtas sakinys. Gal pokalbis nutrūko netgi viduryje žodžio. Ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į biblioteką pasiimti knygų. Pokalbį nutraukė ne pati mama. Po to ji jai skambino ir skambino, niekas neatsiliepė. Tada skambino į jos laidinį telefoną namuose, galbūt, mama namuose. Jos vyrui kažkas paskambino ir pranešė apie autoįvykį. Kas skambino, iš kokio telefono, nežino. Civilinį ieškinį palaiko. Reiškia civilinį ieškinį dviem kaltininkams, tai tas, kuris neaptvėrė teritorijos, ir vairuotojas, kuris matė. Turtinė žala 3212, 70 eurų susidarė: laidojimo išlaidos, gedulingi pietūs, floristo sąskaita. Neturtinę žalą 30 000 eurų sudaro suma sveiko proto ribose. Mama - jų šeimos žmogus, tai nėra artimas žmogus, tai jų šeimos žmogus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo rašė į draudimo bendrovę, bet jiems pranešė, kad negali atlyginti kol vyksta procesas. Kaltinamąjį mato šiandien pirmą kartą. Su jais nebendravo nei jis, nei kiti asmenys. Jis jų neatsiprašė, nebuvo nei skambučio. Laukė ir tikėjosi, kad jis ateis. Nuotraukas gavo iš (duomenys neskelbtini) žurnalisto, kuris jas buvo paskelbęs viešai. Iš kur jis gavo tas nuotraukas, negali pasakyti. Nesiaiškino, kas fotografavo. Kitų mačiusių įvykį liudytojų, ji nežino. Mama vaikščiojo sparčiau nei galėjo vaikščioti tokio amžiaus žmogus. Jie su ja kartu keliavo. Ji buvo gyvybingas žmogus, lankė pilateso užsiėmimus, padarė visus pratimus. Ji buvo labai gyvybinga, lankydavo koncertus, spektaklius. Jie turėjo taisyklę niekada nekalbėti telefonu einant per gatvę. Ir ji niekada nekalbėdavo. Ji priėjusi gatvę pasakydavo einu per gatvę ir nuleidžia telefoną. Ji buvo labai atsargus žmogus. Kai jie užlipdavo į kiekvieną apžvalgos bokštą, jos vyras su mama lenktyniaudavo, kas iš jų toliau mato. Ji su akiniais tiek nematydavo, kaip mama matė be akinių. Ji sprendė kryžiažodžius, mezgė šlepetytes, skaitė knygas. Jai turėjo būti atlikta vienos akies kataraktos operacija. Laidotuvėmis rūpinosi jos vyras ir viena sesuo. Gavo Sodros laidojimo išmoką, savivaldybės pašalpą. Kiek gavo, neprisimena. Jei kaltinamasis būtų atėjęs ir pasiūlęs jiems, jie būtų neprašę priteisti, bet dabar tegul atlygina. Neturtinė žala yra 30 000 eurų, jei ir pasikeistų kaltinamojo pozicija, ši suma nesikeistų. Ji nebuvo išėjusi į važiuojamąją dalį. Automobilis stovėjo. Jis pavažiuoja ir vėl sustoja, pavažiuoja ir sustoja. Mama pradėjo eiti, nes galvojo, kad automobilis ją praleidžia. Kaip vairuotojas jos galėjo nematyti? Jis turėjo ją matyti ateinančią nuo perėjos. Ten taip aiškiai matosi. Ar vairuotojas aklas? Jam turėjo kilti klausimas, kur ji dingo. Jie ne viską mato ir vairuotojas turi vertinti. Vairuotojas atsakingas už pėsčiuosius, o ne pėstieji už vairuotojus. 9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. G. nurodė, jog ir šiandien prisimena įvykio aplinkybes. Paskutiniu metu negalvojo apie tą įvykį. Datos nepamena. Važiavo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į centro pusę ir prie statybvietės sustojo praleisti automobilį, kuris stovėjo prie išvažiavimo, kur eina šaligatvis. Vairuotojas pradėjo lėtai riedėti, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ėjo moteris. Jai reikėjo pereiti į kitą pusę. Pamačiau, kad moteris atsirėmusi ranka į automobilį bandė praeiti praėjimą. Vairuotojas suko į kairę, o ji bandė pro automobilio priekį prasmukti į kitą pusę. Ji bandydama prabėgti išbėgo į vidurį gatvės. Ji pradėjo pypsinti. Vairuotojas jos nematė. Kažkuriuo momentu moteris pargriuvo po ratais. Vairuotojas išlipo ir, pribėgęs prie jos, sakė: „kas man dabar bus, ar kalėjimas?“. Ji iškvietė policiją. Toje pusėje, kur ji stovėjo, dar stovėjo du jauno amžiaus merginos ar porelė, kurie buvo arčiau ir matė dar geriau, bet po avarijos jie greitai nubėgo. Visai šalia stovėjo du jaunuoliai, kurie taip pat sustojo, kad ta sunkiasvorė išvažiuotų. Jaunuoliai greitai po visko nubėgo. Atsakydama į klausimus nurodė, jog ji nepasakys koks buvo atstumas iki jos automobilio. Žuvusiąją matė pirmą kartą einančią nuo savivaldybės ant šaligatvio ties išvažiavimu, iš kurio judėjo automobilis, priešais automobilį bandančią praeiti, bet bijo pasakyti tiksliau. Matė riedanti automobilį ir moterį, atrėmusią ranką į tą automobilį. Ji jau buvo ant važiuojamosios dalies. Moterį pamatė ant važiuojamosios dalies ant sankirtos. Kai ji ją pamatė, ji buvo dešiniajame priekiniame automobilio kampe ir ji norėjo bėgti į priekį. Ji buvo atsirėmusi kairia ranka į automobilio dešinįjį priekinį kampą. Ji gana tolokai išbėgo į gatvę. Automobiliui riedant, ji ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir ėjo link viešbučio į apačią. Ji iš dešinės pusės bandė prasmukti į kairę pusę. Jei ji būtų sustojusi, nieko nebūtų buvę, gal ją būtų nuvertę. Ji bėgo į priekį, suklupo jau būdama viduryje gatvės ir palindo po automobiliu. Transporto priemonė buvo išlindusi sulig gatvės riba. Ji parodė automobilio vairuotojui, kad jį praleidžia, nes sustojo jo praleisti. Ten daug žmonių vaikščiojo. Iš tos pusės, kur stovėjo ji, ėjo du jauni žmonės ir jie sustojo praleisti to automobilio. Vairuotojas žiūrėjo į ją, norėdamas įsitikinti, ar jį praleidžia. Nematė, į kurią pusę prieš tai žiūrėjo vairuotojas. Paskui pamatė, kad jis žiūri į ją. Ji pradėjo signalizuoti, kai moteris buvo išbėgusi į vidurį gatvės. Ir tada moteris labai greitai suklupo. Ji prieš signalizuojant dar kažkaip rankomis mosikavo. Matomumas buvo geras. Po įvykio davė paaiškinimus pareigūnams. Jai liepė patraukti automobilį. Policijos pareigūnai viską užtvėrė ir liepė parodyti, kur tas automobilis stovėjo. Tikriausiai, parodė teisingą vietą. Teisingiausiai aplinkybes nurodė eksperimento metu. Pradžioje nuo patirto streso negalėjo net kalbėti. Toje pusėje, kur stovėjo, buvo paliktas eiti šaligatvis, o link savivaldybės nebuvo jokių užtvarų. Atitvertas buvo pėsčiųjų takas, žmonėms buvo palikta praeiti. Eksperimento metu paprašė patraukti tvorą, kad galėtų matytis vieta, kur stovėjo jos automobilis. Eksperimento metu tvora buvo pastatyta ties šaligatvio riba, kad žmonių eismas buvo draudžiamas, buvo paprašyta patraukti tvorą taip, kaip buvo įvykio metu. Visa tvora nebuvo patraukta. Tvoros priekį atitraukė ir jai niekas neužstojo vaizdo. Dabar praėjo daug laiko, jos parodymai teisingesni buvo ikiteisminio tyrimo metu. Ji neturi jokio pagrindo meluoti. Jai atrodo, kad pasakojo tą patį, ką dabar pasakojo. Parodymus davė savo noru, su protokolu susipažino, pasirašė. Jos parodymai teisingi, teismas jais gali remtis. Po įvykio sakė tą, ką matė. Dabar galėtų skirtis labiausiai. Tada sakė tą, ką matė. Ji matė moterį, norinčią pereiti išvažiavimą. Ji pamatė judančią transporto priemonę ir toliau bandė pereiti į kitą pravažiavimo pusę. Kadangi automobilis judėjo, o moteris pradėjo bėgti priešais automobilį, sulig automobiliu, ji tai matė iš šalies. Paskui pagalvojo, jei ji nebūtų bėgusi priešais automobilį, o būtų žengusi žingsnį atgal, būtų likusi dešinėje pusėje, nieko nebūtų įvykę. Tai jos nuomonė. Jos pirma mintis buvo, ką ji daro, ne ką vairuotojas daro, o kur ji braunasi. Ji pargriuvo ir pateko po ratais. Kai pamatė moterį pirmą kartą, ji buvo ant šaligatvio, o automobilis stovėjo ties įvažiavimu. Transporto priemonės važiuojančios iš toliau ji nematė. Moteris žengė ties bordiūru. Pradžioje mojavo automobilio vairuotojui, o kai moteris atsidūrė gatvėje, pradėjo signalizuoti. Kai ji sustojo ir praleido jį parodydama, kad jis gali važiuoti, vairuotojas pradėjo judėti. Nematė ar moteris kalbėjo telefonu. Matė, kad tai buvo elegantiška pagyvenusi moteris. Kaip ji buvo apsirengusi, nepamena. Kiek metrų atstumu stovėjo jos automobilis, nepasakys. Matė namo numerį. Ji matė du jaunus žmones, ar merginas, ar vaikiną su mergina nepasakys, bet jie po įvykio labai greitai pabėgo. Nukentėjusiąją pamatė ties keleivio puse. Jai niekas neužstojo vaizdo. Vairuotojas stovėjo ant pravažiavimo ir pamatė dešinėje pusėje moterį. Nukentėjusioji tuo metu buvo ant ribos, tikrai ne ant gatvės, o ant šaligatvio. Ji buvo atsirėmusi kairia ranka, kad ant jos neužvažiuotų automobilis, tai jos nuomonė. Nematė jos kalbančios telefonu. Jos nuomone, jei moteris būtų sustojusi, viskas būtų pasibaigę laimingai. Kalčiausi čia tie, kurie neužtvėrė išvažiavimo, tai taip pat jos nuomonė. Ar užvažiavo vairuotojas ant šaligatvio, nematė. Jokių ryšių su vairuotoju neturi. Kiek kartų automobilis buvo stabtelėjęs, neatsakysi, nes neatsimena. Kai ji sustojo, vairuotojui parodė, kad jis gali važiuoti. Davė suprasti, kad sustojo jį praleisti, ir vairuotojas iš karto pradėjo važiuoti. Viskas buvo vienu momentu. Jis pradėjo judėti ir pamatė tą moterį. Ji išlindo visu korpusu. Tai nutiko po jos parodymo, kad automobilis gali važiuoti. Kitoje gatvės pusėje stovėjo automobiliai, bet ar jos važiavo, negali pasakyti. 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti 2004 m. kovo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. G. parodymai. Liudytoja nurodė, jog 2024 m. vasario 28 d. apie 10.45 val. ji (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), važiavo savo automobiliu Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jai važiuojant link centro, ties griaunamo pastato, kuris buvo jos dešinėje, viduriu, pamatė, kad iš tos teritorijos, jai iš dešinės bando išvažiuoti sunkvežimis. Tas sunkvežimis išvažinėjo iš teritorijos ir bandė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, darė kairį posūkį. Kai jį pamatė, jis dar nebuvo įvažiavęs į gatvės važiuojamąją dalį. Ji nematė ar degė kairio posūkio žibintas, bet tas automobilis vos judėjo, t. y. jis sustoja, tada kiek pajuda ir vėl sustoja, kaip ji suprato, kad įsitikinti ar ji jam duos kelią ir ar iš dešinės nėra kitų automobilių. Ji visiškai sustabdė savo automobilį, priešais nuo (duomenys neskelbtini) gatvės automobilių nebuvo. Tada jai sustojus, tas sunkvežimis pamažu pradėjo judėti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir daryti kairį posūkį. Tuo pat metu ji pamatė moterį, kuri ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ją pamatė ties sunkvežimio priekio dešiniu kampu, tuo metu ji buvo teis gatve ir pėsčiųjų borteliu. Tada matė, kaip ta moteris ištiesė savo ranką (dešinę ar kairę, negali atsakyti) ir ją atrėmė į automobilį, tarytum sakytų sustok. Bet automobilis tuo metu pajudėjo iš vietos, o moteris vis tiek bandė jį apeiti per priekį. Kadangi automobilis judėjo link priešpriešinės eisimo juostos, važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės, tai visą laiką ta moteris ir ėjo prieš pat automobilį, t. y. buvo prisilietusi prie automobilio bamperio, ir jis ją tarytum stūmė į kitos pusės važiojamąją kelio dalį, kol apie kelio važiuojamosios dalies vidurį moteris nugriuvo ir sunkvežimis ją pervažiavo. Ji matė, kad ta moteris dingo po sunkvežimiu, bet kuriais ratais ji buvo pervažiuota ji nesuprato, bet galvoja, kad ne priekiniais. Kai sunkvežimis išsitiesino, pamatė, kad tuo pat metu iš po sunkvežimio vidurio, ties trečiais ratais „šovė“ mėsos, vėliau matė, kad ten buvo smegenys. Tuo pat metu vairuotojas sustojo ir išlipo iš automobilio. Tada vairuotojo puse jis paėjo iki sunkvežimio vidurio, pamatė kas nutiko, susiėmė už galvos ir priėjo prie jos. Priėjęs prie jos, kelis kartus pakartojo: „man dabar kalėjimas“, tai pakartojo kelis kartus, matė, kad jis buvo baisiame šoke. Tada ji paskambino į 112, o vairuotojas paėjo atgal prie savo automobilio priekio. Jau tuo metu, kai ji pamatė, kad ta moteris bėga į gatvę ir atsiremia ranka į sunkvežimio priekinę dalį, ji pradėjo signalizuoti, įjungė savo automobilio garsinį signalą. Tuo pat metu ant dešinio šaligatvio, jos važiuojamąją kryptimi, stovėjo 2 žmonės (mergina, o kokios lyties buvo kitas nežino), kurie ėjo šaligatviu ir sustojo praleisti tą sunkvežimį. Jie turėjo matyti viską tą patį ir net geriau, nes buvo arti sunkvežimio. Tuo metu, kai sustojus sunkvežimiui vairuotojas išlipo iš automobilio, tie žmonės nubėgo visu greičiu centro link. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, ji jiems paaiškino ką matė, jie užfiksavo jos duomenis ir ji išvyko. Ji galvoja, kad šio sunkvežimio vairuotojas, niekaip negalėjo išvengti šio nelaimingo atsitikimo, nes toje vietoje (ties automobilio dešinės pusės kampu, per ištiestos rankos atstumą nuo automobilio), kur buvo ta moteris, vairuotojas niekaip negalėjo jos matyti (2 tomas, b. l. 105–108). 11. Perskaičius parodymus liudytoja R. G. nurodė, kad tada, tik po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu, įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Pamatė moterį tik priešais automobilį. Ten buvo daugiau žmonių. Prie išvažiavimo nėra bortelio. Tai nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji atrėmė ranką į lėtai judantį automobilį, tarytum sakydama: „sustok“. Jos sūnus važinėja su dideliu automobiliu ir ji yra su juo važiavusi keleivio pusėje, ir jis visada sako, kad tai akla zona. Tai jos nuomonė, kuri susiformavo iš jos asmeninės patirties. Pradėjo signalizuoti, kai moteris išbėgo į gatvę ir atsirėmė jau ne pirmą kartą. 12. Peržiūrėjus policijos pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus liudytojos R. G. paaiškinimus įvykio vietoje (4 tomas, b. l. 31–38), liudytoja R. G. nurodė, jog savo parodymus vertina kaip teisingus. Jos nuomone, jie nesiskiria su jos anksčiau duotų parodymų. Akcentavo, kad moteris iš pėsčiųjų tako įėjo į gatvę. Ar sunkiasvoris automobilis stovėjo metrą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nepasakys. Automobilis pavažiuoja ir stabteli, kelis kartus tai vyko, dabar nežino. Ar moteris tai galėjo suprasti, kad leidžia jai praeiti, negali pasakyti. Apie telefoną nieko negali pasakyti. Kas pajudėjo pirmiau, dabar nepasakys. 13. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, jog giminystės ryšių su kaltinamuoju neturi, jo nepažįsta. Yra nukentėjusiosios E. S. vyras. Vasario 28 d. jam paskambino moteris, kuri prisistatė tyrėja ir, paklaususi, kas jis yra G. B., pranešė, kad ji žuvo. Jis nepatikėjo ir pagalvojo, kad tai sukčiai. Jo paprašė atvažiuoti. Po kurio laiko jis perskambino tuo numeriu ir jam pasakė, kad atvažiuoti nebereikia. Jis apie tai pranešė žmonai. Įvykio vietoje pats apsilankė tik vakare. Vėliau aiškinosi su žmona, kai ji jam papasakojo, kad, kalbant su mama telefonu, jų pokalbis keistai trakštelėjus nutrūko. Jie su žmona kartu dirba. Kažkas jiems atsiuntė nuorodą iš portalo su įvykio nuotrauka. Bandė aiškintis kaip viskas galėjo įvykti. Jie kalbėjosi tarpusavyje. Įvykio liudininkų nežino. Laidotuvių išlaidomis jis rūpinosi kartu su žmona. Jis su žmona apmokėjo sąskaitas iš bendrų lėšų. Gavo laidojimo valstybinę išmoką, sumos nepasakys. Mirusioji dažniausiai vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatve. Iš vakaro žinojo, kad ji važiavo atlikti eilinius tyrimus dėl akies operacijos. Jos sveikatos būklė buvo išskirtinai gera. Praeitų metų spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje jie kartu su ja keliavo į (duomenys neskelbtini). Jie labai daug būdavo kartu. Jos regėjimas buvo geras. Būnant kelionėje (duomenys neskelbtini) ir lankantis vienuolyne ant kalno ji iš labai toli pamatė net dūmus. Jos regėjimas buvo labai geras. Dėl kataraktos regėjimas nebuvo suprastėjęs. Ji juokdavosi iš jo, kad jis nemato. Ji pati nevairavo. Uošviui vairuojant ji buvo kaip šturmanas ir vis sakydavo: „atsargiai“. Ji eidavo išskirtinai per perėją, laikėsi kelių eismo taisyklių, eidama per gatvę telefonu nekalbėdavo. Kaip visa tai nutiko, neįsivaizduoja. Ji skaitė ir sprendė kryžiažodžius su akiniais. Į tolį jai akinių nereikėjo. Ji jį bandė pašiepti, kad mato blogiau už ją. Uošviai automobiliu važiuodavo tik į sodą. Mama kaip nevairuojanti išmanė kelių eismo taisykles. Jis nešioja akinius skaitymui, į tolį mato puikiai. Kažkada uošvienė esant prieblandai paprašė jo parvairuoti automobilį, nes ji bijojo už tėtį. Laidotuvėms gavo dvi išmokas. Už laidotuves visur mokėjo jis. Paskui žmona atgavo tas išmokas. Sumos jis neįvardins. Žino civilinio ieškinio reikalavimus. Yra tokių dalykų, kurie ieškinyje nefiksuoti, nes neturi pagrindžiančių dokumentų. Tai duobkasiai, muzika, buvo pirkti bilietai uošvienei į kelionę, išlaidos laidotuvių svečių išvežiojimui, taksi išlaidos. Išlaidos neturėtų būti sumažintos. Yra dar kapavietės sutvarkymas, paminklo sutvarkymas ir bus dar daugiau išlaidų, kurios neįvardintos prie turtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 3200 eurų. Floristo išrašyta sąskaita - salės papuošimas, gėlėms - 1130 eurų sumai, gedulo namų sąskaita -1566 eurai, gedulingų pietų sąskaita - 516,70 eurų. Šių sąskaitų pagrindu ir prašoma priteisti turtinę žalą. Neįtraukti dalykai, kuriems sąskaitų neturi ir neprašo priteisti. Gautos dvi išmokos – iš Sodros ir dar viena. Tie pinigai gauti vėliau po laidotuvių ir gal pasidalinti su seserimis. Kito posėdžio metu galėtų patikslinti tas sumas. Neįtrauktos sumos už duobės kasimą, laidotuvių pravedimą, kapavietės tvarkymą. 14. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas G. T. nurodė, jog yra skirtingos atsakomybės: baudžiamoji ir civilinė atsakomybės gali eiti kartu, bet nesutampa. Kaltinimo ribos yra ribotos. Jos nebūtinai gali apsiriboti tik baudžiamosios bylos medžiaga. Turtinės žalos skaičiai yra tikslesni. Gauta 3212,70 eurų suma yra teisinga suma ir viskas su ja tvarkoje. Laidojimo išmoka gaunama iš savivaldybės visiems vienoda suma 440 eurų, net nereikėtų tikslinti, nes tai įstatyminė nuostata. Iš Sodros dvi išmokos po 743,55 eurus. Dėl šių aplinkybių sutinka. Tos išmokos visada atimamos ir jos skirtos žmogui palaidoti. 1566 eurai yra išdėstytos laidojimo paslaugos. Tokia yra sąskaita ir kitaip negali būti. 2029,15 eurų yra kompensuotina suma. Kas yra pateikta ir įrodyta. Buvo kalba apie kapo tvarkymą ateityje. Toje dalyje gali būti netenkinama, jei kaltinamasis būtų išteisintas. Jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu, tos išlaidos bus nagrinėjamos atskirai. Dėl neturtinės žalos draudikas turi specialų teisės aktą su rekomendacijomis. Dėl asmens žūties maksimali rekomendacija yra 30 MMA, 2024 metais vieno mėnesio MMA yra 924 eurai ir tai draudikui taikoma rekomendacija. Žuvo asmuo, kuris buvo aktyvus visuomenės narys, nors garbaus amžiaus, dukros gyvenimą kūrė atskirai ir šį momentą reikia įvertinti. Galima spėlioti, ar buvo maksimalus nukentėjusiosios atidumas. Tinkama satisfakcija būtų 15 MMA -13860 eurų, o trims - 41580 eurų. Draudimas kompensacijos šiai dienai neišmokėjo, kadangi kaltinamasis nepripažįsta kaltės, nėra priimta apkaltinamojo nuosprendžio. Negali pasakyti, kad tas žmogus yra kaltas ir atsakingas. Priteisti kompensacija tokio dydžio, kurią nurodė, būtų pagrįsta, jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu. Glaudus bendravimas ir gyvenimas kartu yra iš esmės skirtingi dalykai. Diferencijuoti žalos sumą yra teismo prerogatyva. 15. Teisiamojo posėdžio metu specialistas E. G. nurodė, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti yra nurodyta pirmojoje išvadoje. Tačiau, jei pėsčioji apeidinėjo vilkiką per gatvę, atsiranda priežastinis ryšys ir tai turėjo tiesioginį ryšį su eismo kilimu. Teismui specialistui parodžius išvados 7 puslapyje 12 paveikslėlyje nurodytą faktinę aplinkybę -juoda rodyklė išvažiavime atvaizduota sustojimo vilkiko vieta (2 tomas, b. l. 100), specialistas nurodė, jog tai tikėtina aplinkybė. Vilkikas iki sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve sustojo apytiksliai apie 2 metrus. Nuo tos vietos vilkikas judėjo nuo 2 km/h iki 6 km/h greičiu. Greitis didėjo. 11 paveikslėlyje nurodyta greitėjimo ataskaita. Priartėjus prie sankirtos vilkiko greitis galėjo padidėti iki 6 km/h. Tai sprendžiama pagal užfiksuotą greičio išrašą. Kad vilkikas iki sankirtos ties (duomenys neskelbtini) gatve būtų sustojęs, tokių duomenų nėra. Grafos rodo: 3 grafa – greitį, 4 grafa - pagreitį, 5 grafa- įveiktą atstumą, 6 grafa - bendrą įveiktą atstumą. Vilkikas išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę nuo sankirtos iki pradėjo lėtinti greitį nuvažiavo 19,60 metro judėdamas 11 km/h greičiu. Kairės pusės vilkiko ratu pėsčioji buvo pargriauta, o kada buvo pervažiuota, nepasakys. Eksperimento protokolą jis matė. Liudytoja pirmą kartą pamatė pėsčiąją ties dešinės pusės vilkiko priekiu. Tas atstumas buvo, kol pasiekė 11 km/h greitį. Greičiai maži, tai esmė tokia, kad vairuotojui stabdant greitis mažėja labai lėtai. Liudytojai pamačius kliūtį ir pradėjus signalizuoti vilkiko vairuotojui, jis stabdė iki sustojimo. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę praleisdamas pėsčiąją galėjo išvengti eismo įvykio kilimo. Vairuotojo pojūčio vertinimas yra ne eksperto kompetencija. Vilkikuose papildomi veidrodėliai montuojami tam, kad vairuotojas judėdamas turėtų galimybę apžvelgti, kas yra toje vietoje. Prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, vairuotojas turi praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Prieš artėjant reikia įsitikinti, ar pėstieji nejuda. Pėsčioji iš niekur neatsirado. Stebėdamas veidrodėliuose jis artėdamas turėjo stebėti ir matyti pėsčiąją. Jam reikėjo stebėti ne tik per veidrodėlį, bet ir per langus. Išvažiuodamas jis privalėjo praleisti pėsčiąją. Stebint aplinką į abi puses turi sustoti ir praleisti. Jei pėsčioji išėjo į važiuojamąją dalį važiuojant ir stebint priekinį veidrodėlį, vairuotojas turėjo imtis veiksmų. Judant matomumo zonos per veidrodėlius taip pat juda. Pajudėjus kairiau kartu su vilkiku zona taip pat slenka į kairę. Pasislinkus vilkikui pasislenka ir matomumo zonos. Sukant vilkikui į kairę pėsčioji išliko matomumo zonoje per veidrodėlį, tik vilkikui pajudėjus kairiau, ji lieka kitoje vietoje kairiau. Jeigu pėsčioji apeidinėjo 6 km/h judantį vilkiką, tai jos veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tuo metu transporto priemonė judėjo tikėtina 6 km/h greičiu. Ar vilkikas praleido dvi transporto priemones iš kairės pusės iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pėsčioji apeidinėjo išeidama į važiuojamąją dalį, negali nustatyti ar kontaktas įvyko ties sankirta, ar pėsčioji buvo išėjusi į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Pojūčiai dėl regėjimo, matymo, tai ne eksperto kompetencija, tai techninis vertinimas. Jei pėsčioji šiuo atveju apeidinėjo vilkiką išeidama į važiuojamąją dalį, tai priežastinis ryšys buvo su eismo įvykiu. Dėl kokių priežasčių ji išėjo, tai ne jo kompetencija. Pagrindinė išvados sąlyga vertinama visa surinkta medžiaga. Pėsčioji buvo kliudyta vilkiko priekine dalimi, kai kurie sugadinimai yra dešinėje pusėje, bet ar tai eismo įvykio metu padaryti sugadinimai, neaišku. Kuria priekinės dalies vieta nustatytas sąlytis nustatyti negalima. Yra fiksuoti 9 paveiksle pažymėti smegenų likučių liekanos perneštos ratų. Pėsčioji pargriauta iki pėdsakų pradžios. Išvados 9 paveikslėlyje matosi raudonais dažais pažymėtas kairysis pėdsakas, 3-4 10 paveikslėlyje pėdsakai iki galinio rato ties 3,4 tašku. Tai nuo (duomenys neskelbtini) kairėje eismo juostoje, o dešinėje – dešinėje eismo juostoje. Esmė ta, kad ji pargriauta buvo iki tų pėdsakų. Tikslios vietos pasakyti negali. Koks laiko tarpas buvo nuo paskutinio sustojimo iki paskutinio pajudėjimo, reikia žiūrėti judėjimo ataskaitą. Jei pėsčiosios ir vilkiko susidūrimas įvyko šaligatvio tęsinyje ir išvažiavimo teritorijoje, jei ji nebuvo įžengusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra ženklo, kad vilkikas negalėjo sukti į kairę, nėra tokio ženklo. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra ištisinė linija. Situacija vertinama kaip išvažiavimas iš teritorijos į pagrindinį kelią ir vairuotojas turėjo teisę sukti taip, kad ištisinės linijos nekirstų. Su tokiais transporto priemonės gabaritais tai padaryti mažai tikėtina. Pėdsakai ant šaligatvio fiksuoti. Išvažiavimo kelio nedavė pėsčioji, kurį išvažiavimą kirto. Eismo įvykio situacija yra tokia, kokia yra. Vilkiko vairuotojas nepraleido pėsčiosios, kuri kirto jo kelią. Detalės nėra jo kompetencija. Kieno tai kompetencija, jis nežino. Dalis šaligatvio buvo užtvertas, visas eismo organizavimas neįeina į jo kompetenciją. Vertina tik iš techninės pusės, kaip viskas įvyko. Pagal vilkiko techninius duomenis trumpi sustojimai fiksuojami kas sekundę. Veidrodėlyje priekyje kabinos žemiau lango stebėti objektus veidrodėlis skirtas stebėti eismą ir judėjimo ir nejudėjimo metu. Duomenys imami iš greičio ir greitėjimo ataskaitos. Iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę nefiksuoti visi vilkiko sustojimai, reikia žiūrėti ataskaitą. Iki išvažiavimo vilkikas judėjo apie 6 km/h greičiu. Duomenys fiksuoti ataskaitoje. Paskutinis sustojimas fiksuotas po eismo įvykio. 12 pav. užfiksuota. Dėl aklosios matymo zonos eksperimente reikia žiūrėti. Situacija susidarė artėjant link sankirtos. Privaloma praleisti pėsčiąją. Prieš pajudant vairuotojas turi vertinti priekyje esančią situaciją, žiūrint į vieną ir į kitą pusę, duodant kelią pėstiesiems, tik tokiu atveju galima tęsti judėjimą. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jei artėja pėsčiasis, turi jį praleisti ir tik po to pradėti judėti. Iki 11.00 val. turi duomenis tik 2 sekundes, visos išklotinės neėmė. Kiek kartų ir laiko stovėjo jis nežiūrėjo, nes tai buvo iki eismo įvykio. Jei eksperimento metu transporto priemonė būtų judėjusi, matymo laukai nebūtų pasikeitę. Techniniu požiūriu vieno eismo dalyvio veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Papildomai nubraukimų ar pažeidimų nefiksuota po eismo įvykio. Kuria dalimi buvo kontaktas, pasakyti negali. 16. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) mieto vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašą, apžiūrėtą 2024 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 tomas, b. l. 21–26), esantį diske, kuris įdėtas į prie 1 bylos tomo galinio viršelio prisegtą voką, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. P. nurodė, jog negali atsakyti ar vaizdo įraše 10.59.19 val. matoma šaligatviu einanti moteris yra jos mama. Ji išlipo centro sustojime ir ėjo ta kryptimi. Mama dėvėjo kepurę. Ar tai kepurė, ar balti plaukai, nesimato. Mamos šviesios kepurės nepamena. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J.-B. nurodė, jog iš eisenos jai atrodo, kad tai gali būti jos mama, bet užtikrintai negali pasakyti. Kelnės ir eisena, laikysena mamos. Jai atrodo, kad tai ji. Liudytojas A. S. nurodė, kad yra įsitikinęs šimtu procentų, jog tai žuvusioji. Atpažįsta iš palto, eisenos, laikysenos. Ji kalbasi telefonu. 17. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. T. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, kartu su juo dirbo. Šiuo metu jis nebedirba (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) objekte. Kaltinamasis atliko išvežimo darbus 2024 m vasario-kovo mėnesiais. Jis dirbo darbų vadovu, o G. D. - vairuotoju. Dirbo tris mėnesius nuo sausio iki balandžio pabaigos. Iki tol yra dirbęs brigadininku kitoje įmonėje. Jo išsilavinimas - nebaigtas aukštasis, yra mechanikas-inžinierius. Šiuo metu dirba NDT specialistu. (duomenys neskelbtini) jis buvo atsakingas už pastatų griovimą, utilizavimą ir už darbų saugą. Pagal nurodymą buvo užsidarę kelius. Dirbo vadinamo pieno baro objekte. Dirbo griovimo ir išvežimo-utilizavimo darbus. Pradėjo griauti ir jis dalyvavo pradedant griovimo darbus. Jis buvo griovimo darbų vadovas. Užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Kas rūpinosi leidimais, vardo neatsimena. Visus leidimus gavo ir jis. Jie gavo leidimą užsitverti pėsčiųjų taką, užsitvėrė šaligatvį, prie kiekvienos perėjos buvo sustatyti ženklai. Teritoriją aptvėrė segmentine tvora, kaip ir visą šaligatvį. Įvažiavimas buvo su savivaldybės pastatu tik vienas. Savivaldybė nustatė, kiek jie gali apsitverti. Po įvykio buvo atvykęs iš laidotuvių į vietą. Matė, kaip buvo aptverta. Dešinėje pusėje buvo pastatytas ženklas prieš pat perėją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje tarp apšvietimo stulpo ir savivaldybės pastato, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog ženklas buvo prieš pat perėją prie savivaldybės pastato tolimesnio kampo. Liudytojas parodė 12 paveikslėlyje (2 tomas, b. l. 100) savivaldybės pastato kampą, pažymėtą b tašku, artimesnį (duomenys neskelbtini) gatvei. Nurodė, jog tą ženklą pastatė jis, kada tai buvo, nepasakys. Tai buvo ant segmentinės tvoros pritvirtinta iškaba, tai nebuvo kelio ženklas. Buvo parašyta, kad praėjimo nėra ir prašome pereiti į kitą pusę. Prieš pat perėją prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės taip pat buvo toks pat ženklas. Jis buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvės pusėje. Buvo lygtai toks pat tekstas ant iškabos. Buvo atitverta teritorija. Teritorija ribojosi su savivaldybės teritorija lygiagrečiai. Atitverta buvo griaunamo pastato teritorija. Įvažiavimas į teritoriją buvo uždarytas, kad niekas neįeitų. Teritorija buvo atitverta. Iki įvykio jie dirbo gal kokias tris savaites. Iki įvykio jokių problemų nekilo. Nebuvo jokių skundų. Pėstieji negalėjo eiti aptvertu šaligatviu. Buvo atitvertas visas pėsčiųjų takas pagal savivaldybės nurodymą. Tvora stovėjo ant bortelio ir praėjimo žmogui nebuvo. Praėjo pakankamai laiko, todėl dėl aptvėrimo gali klysti. Tvoros buvo patrauktos, nes pastatas jau buvo nugriautas, takelis buvo funkcionalus, buvo galiojantis savivaldybės leidimas, kad negalima vaikščioti, ženklai tada dar stovėjo. Tvoras jau buvo atitraukę, bet to turbūt negalėjo daryti. Ar pamatai buvo nugriauti, negali pasakyti. Viskas buvo derinama su savivaldybe. Aptvėrimą statė (duomenys neskelbtini). Jis vadovavo tiems darbams. Jis neatsimena kaip su tuo aptvėrimu buvo iki galo. Tą dieną įvykio nematė. Dirbo toliau nuo gatvės. Griovė pastatą ir jis bendravo su kitais darbuotojais. G. D. vairavo sunkvežimį, kurio markės neatsimena. Dirbo daug vairuotojų, skaičių neįvardins. Vairuotojams darbus reguliavo vairuotojų vadovas. Atvykti vairuotojams nurodė jis. Tą dieną jis pasisveikino su G. D. ir daugiau nebendravo. Jis išsikvietė jį bendraudamas su jo vadovu, vardu Ž.. Jo pareigų neįvardins. Jam perdavė, kad reikia išvežti į utilizavimą. Jis nevadovavo transporto priemonės atvykimui. Iš kur jis atvyko. neįvardins. Išvežimo maršrutais jis nesidomėjo. Už tai nebuvo atsakingas. Kas buvo atsakingas, nepasakys. Jis nebuvo atsakingas išvažiuojant ir įvažiuojant į statybvietę, tai reguliavo kelių eismo taisyklės. Transporto priemonei reguliavimo nebuvo. Maršrutu, kokiu turi vairuotojas atvažiuoti aš nebuvau atsakingas. Jis atvykęs buvo pakrautas, vietos neįvardins. Jo „fūra“ buvo pakrauta betono laužu. Kiek jis prabuvo statybvietėje negali pasakyti. Ar tuo metu dar buvo automobilių, nepamena. Nestebėjo kaip išvyko iš statybvietės jo automobilis. Nepamena, kad vairuotojai prašė padėti išvažiuoti iš statybvietės. Buvo 7-8 vairuotojai. Jie nesiskundė, kad turi kokių tai problemų išvažinėjant iš statybvietės. Įvykio vietoje po įvykio buvo. Bendravo su transporto administracija, su policija, trumpai su D. Ką su juo kalbėjo, nepamena. Jam buvo šokas. Jis atėjo jo raminti. Nežino, ar darbovietėje dėl įvykio vyko tyrimas. Su juo į teismą atvyko liudyti vairuotojų vadovas. Kiek automobilių per dieną išvažiuodavo, nepasakys. Galėjo būti apie 10 automobilių. Jokių pretenzijų negavo. Kokiu pagrindu tvora buvo perkelta. galėtų gauti duomenis iš savivaldybės tuose leidimuose. Perkėlus, buvo nurodymai pereiti į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Kiek laiko buvo tvora perkelta, nepasakys. Apie leidimus važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms (duomenys neskelbtini) gatve, nieko nežino. Kokie automobiliais turi važinėti (duomenys neskelbtini) gatve tikrai nežino. Jis turi darbų saugos kortelę. Teismui liudytojui M. T. parodžius nukentėjusiosios E. S. teismui pateiktą nuotrauką, esančią 4 tomo, b. l. 44, liudytojas nurodė, jog mato, kad pagrindinis pastatas jau buvo nugriautas ir savivaldybei leidus nuimti, ženklo jau nebebuvo. Dabar jis tai prisiminė. Iki įvykio stovėjo tvoros ir buvo ženklas. Kiek laiko nepasakys. Ar po įvykio aptvėrimas buvo keistas, nepamena. Reikėtų pasitikslinti, tiksliai nepasakys. Jis buvo atsakingas, gaudavo nurodymus iš (duomenys neskelbtini) darbuotojos. Po įvykio dėl saugumo ta tvora vėl buvo pastatyta. Mano, kad turėjo vėl išsiimti leidimus iš savivaldybės. Atsižvelgiant į nuotrauką, žuvusioji ėjo taip, kaip galėjo, nes aptvėrimų nebuvo. Ar buvo įmonėje vidinis tyrimas, nepamena, nežino. Projektą jis matė. Ar buvo sąlygos išvažiavimui-įvažiavimui, nepamena. Darbų vadovas tai veiklai buvo užsakovo (duomenys neskelbtini) darbuotojas vardu A. Jo vadovas buvo generalinis direktorius T. Turėjo schemą dėl aptvėrimo. Buvo nurodyta, kur ir kokie ženklai turi būti pastatyti. Ženklą jiems gamino SDG, o kur jie nukeliavo po darbų, nepasakys. Kol bus pakrautos transporto priemonės laukdavo statybos aikštelėje. Pasibaigus leidimui, kad uždaromas takelis, tvora buvo perkelta. Jis su darbuotojais ją perkeldavo. Kas nustatė, kiek reikia patraukti, nepamena. Buvo ženklas su rodykle pereiti gatvę, bet tiksliai neatsimena. Kada buvo nuimtas ženklas, neatsimena. Nurodymus gaudavo iš (duomenys neskelbtini) į savo el. paštą. Iš ko gavo, reiktų pasitikslinti. Statybinį laužą išvežinėjo tik (duomenys neskelbtini) vairuotojai. 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. J. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, giminystės ryšių neturi. Kartu su kaltinamuoju tebedirba (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini) transporto direktoriumi 5-eri metai. Yra atsakingas už visą transporto veiklą nuo vairuotojų priėmimo, išvažiavimo ir įvažiavimo. Įvyko nelaimingas įvykis prie pieno baro šalia savivaldybės. Buvo pervažiuota močiutė. Buvo paskambinama, kad reikės automobilių, atvažiuodavo, pakraudavo ir aplinkkeliu išvažiuodavo. Paskyrė vairuotoją, kuris yra arčiau, atvažiuodavo, pasikraudavo ir išveždavo. Dėl išvežimo iš pieno baro bendravo su M. Vykdė išvežimo darbus iš (duomenys neskelbtini) į atliekų aikštelę. Tai nebuvo kasdieninis vežimas. Buvo konteineriai, vieną dieną išveždavo daugiau, kitą mažiau. Kai būdavo tam tikras kiekis, išveždavo ir vėl griaudavo. Sutartyje buvo numatytas preliminarus išvežimo kiekis. Katras būdavo laisvesnis, arčiau, tam jis ir pavesdavo nuvykti į tą objektą. Tai darydavo iš vakaro skambučiu arba SMS žinute. Nurodydavo, ką vešim, kas siuntėjas, kas gavėjas. Ir siuntėjas, ir gavėjas buvo jie. Leidimą gaudavo iš savivaldybės. Gavo leidimą griauti, išvežti, vykdyti darbus. Maršrutą pasirinko jis. Savivaldybė nurodymų nedavė. Jiems ženklai negalioja. Galima išvežti, daryti, ką norim. Gavus aktą, gali važiuoti, renkiesi maršrutą ir tada veži. Pareigūnai pridaro kelią. Jis nusistatė saugiausią maršrutą ir jo nė su kuo nesiderino. Ženklų jie nepažeidžia, nes priešingu atveju nebūtu gavę leidimo. Pašalinių asmenų nebuvo. Maršrutą vairuotojai žinojo žodžiu. Visi žinojo, kad važiuojama pro kalėjimą (duomenys neskelbtini) gatve į statybvietę, o išvežant sukti iš statybvietės į kairę. Tuo momentu, kai įvyko nelaimė, jis buvo močiutės laidotuvėse ir sužinojęs atvyko į vietą. Ten buvo policijos pareigūnai. Iki nelaimingo įvykio darbai buvo vykdomi nuo sausio pabaigos. Iš pradžių įvažiavimas buvo sudėtingesnis, bet didelių problemų nebuvo. Įvykio dieną to pastato jau nebebuvo. Išvažiuojant iš statybvietės atsakingas buvo vairuotojas. G. D. įmonėje dirbo gal nepilnus metus. Iš pradžių jam buvo skirta mažesnė transporto priemonė, o paskui Mersedesas. Jis turėjo teisę ir gebėjimus vairuoti tokią transporto priemonę. Automobilio viduje nebuvo jokių trukdžių matomumui. Jis pats dalyvavo eksperimente. Ar yra įrengtas stalelis, neatsimena. Gali užsidėti pats vairuotojas. Jis būna ant panelės ties viduriu. Kaip tame automobilyje, negali atsiminti. Jis negali uždrausti. Ar trukdė jis matomumui, nežino. Pagrindinis dalykas, kad būtų veidrodžiai priekyje, šone, gale. Jei nebūna sferinio veidrodėlio, neleidžiama važiuoti. Jei jo nebūtų, reikėtų vairuotojui žiūrėti atsistojus. Eksperimento metu jam tas stalelis netrukdė. Jis buvo eksperimento dalyvis. Pareigūnas žymėjo vietas, o jis turėjo nurodyti, ką ir kada mato. Tą parodytą vietą eksperimento metu jis matė. Sferinio veidrodėlio pagalba matė visą priekį. Jei žiūrėsi į kairę, nematai dešinės, o į dešinę, nematai kairės. Turi sukinėti galvą. Jei per kelias sekundes kažkas prieis ir gali nepamatyti. Per vaizdą nebematai likus 3 metrams, tada turi pažiūrėti į veidrodėlį. Apie dvi sekundes yra nematoma. Yra bėda, jei nebūna priekinio veidrodėlio, bet jis buvo. Žiūrint į veidrodėlį matomas žmogus, stovintis kairėje priekinėje automobilio pusėje. G. D. vairuotą automobilį priskirtų prie vidutinio dydžio. Neatmena, kad ten yra ištisinė linija. Negali atsakyti, ar įmanomas išvažiavimas nekertant ištisinės linijos. Buvo leidimas išvažiuoti ir jie važiavo. Tuo automobiliu jis pats išvažinėjo. Vairuotojams buvo duodami nurodymai, bet būna įvairių situacijų. Kiekvieną kartą neduodami nurodymai vairuotojams. Jų yra apie 40 ir jie yra patyrę. Praktiškai vairuotojas ir galėjo matyti, ir negalėjo, 100 procentų negali atsakyti. Realybė yra kitokia. Pagal teoriją jis turėjo matyti, o praktiškai yra kelios sekundės, kai galėjo nepastebėti. Nežino, kiek laiko jis laukė išvažiavimo. Ateinantį žmogų galėjo matyti. Tai buvo kasdieninė situacija sunkvežimio vairuotojui. Eismas nebuvo kitoks nei kiekvieną dieną. Jis sustojo labai gerai, jis būtų stovėjęs ten pat. Tą dieną tame objekte nebuvo. Projekte buvo numatytos priemonės: buvo aptverta, kaip buvo nurodyta. Aptvėrimo perstatymas buvo prieš įvykį. Atsakingas buvo T. P.. Važiuojant yra 40 laipsnių nuo priekinės zonos akloji zona. Šiuolaikiniuose sunkvežimiuose akloji zona dešinėje pusėje už kabinos 45 laipsniu kampu ir ateina iki matomumo zonos. Jis tai žino iš praktinio važiavimo. Eksperimentas vyko stovint transporto priemonei su keliais pajudėjimais. Ar galėjo pastebėti kaltinamasis asmenį, negali komentuoti. Eismo organizavimo schema gali būti kelių rūšių. Ji parodo, kaip reikia važiuoti. Derinama, kai veža negabaritus krovinius. Derinama su transporto inspekcija. Derina maršrutą su bendrove, kuri vykdo darbus, o jie atlieka transporto darbus. Jie gauna leidimą kartu su projektu. Jie tarp bendrovių susitaria dėl važiavimo. Eismo organizavimo schemos nereikėjo derinti šioje statybvietėje. Schemas gauna, kai veža negabaritinius krovinius. Leidimą bendrovė turi. Galima būtų pateikti suderinus su vadovybe. Aptvėrimas buvo derinamas su savivaldybe. Pradžioje kelis kartus keitė tvorą. Tą dieną aptvėrimo nepakomentuos, nes nebuvo. Nuo kalėjimo buvo aptvėrę beveik visą, bet apie metrą nuvažiuodavo, nes eidavo žmonės. Jis pats bardavosi, kad eina. Dėl tvorų nuėmimo atsakingas buvo M. T. Dėl leidimo įvažiuoti, išvažiuoti, kaip buvo ribojamas eismo saugumas, ar buvo derinama ir kaip buvo aptvėrimas, ar jis keitėsi, duomenis pateiks, o jei negalės, praneš. Ar įvykio vietoje buvo filmuojama, negali pasakyti. Būna kameros, ar šiame buvo, negali pasakyti. Stebimos vietos, kur stovi technika. Įvažiavimo dalis nebuvo filmuojama. Važiuojant matomumo kryptis nesikeičia, tik tiek, kad nutraukia žvilgsnį. 19. Nors kaltinamasis G. D. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. 20. 2024 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, jog 2024 m. vasario 28 d., apie 11.01 val. prie pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), sunkiasvorė transporto priemonė „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančia (duomenys neskelbtini), vairuojama blaivaus G. D., gim. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš statybvietės, esančios Šiauliai, (duomenys neskelbtini), bei sukdama į kairę, mirtinai sužalojo pėsčiąja G. R. B., gim. (duomenys neskelbtini). G. R. B. ėjo ne per pėsčiųjų perėję (1 tomas, b. l. 6–11). 21. 2024 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos M. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2024-02-28 dirbant ekipaže S„1163“, kartu su tyrėju K. J., apie 11.06 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), „prie savivaldybės, pranešėjas su sunkvežimiu MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė moterį, galimai nekvėpuoja. Pranešėjas vairuotojas“. Nuvykus minėtu adresu, po sunkiasvore Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz Gotha, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rastas žmogaus kūnas. Kaip vėliau nustatyta mirusioji G. R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Sunkiasvorę vairavęs G. D., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini), kur „(duomenys neskelbtini)“ įmonė atlieka griovimo darbus. Pasikrovęs plytas apie 10.58 val. išvažinėjo iš teritorijos ir sustojo ties (duomenys neskelbtini) gatve, kad praleistų pagrindiniu, (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančias transporto priemones. Vairuotojas norėjo sukti į kairę pusę. G. D. nurodė, kad matė, jog kairėje, ant šaligatvio stovi dvi merginos, kurios laukė, kada jis išvažiuos. Daugiau jokių žmonių nematė. Kai galėjo, pradėjo manevrą į kairę. Pasukęs (duomenys neskelbtini) gatvėje į kairę, kaip nurodė vyriškis, greičio praktiškai nebuvo, nes tik pajudėjo iš vietos, išgirdo kaip signalizuoja moteris, sėdinti automobilyje priešais jį, kitoje eismo juostoje. Tada pažiūrėjo per šoninį kairės pusės veidrodėlį ir pamatė ant kelio rankinuką bei pagalvojo, kad kažką pamatė, tačiau supratęs, kad tikrai rankinukas, išlipo iš sunkiasvorės ir po ratais pamatė žmogaus kūną, kuris nebejudėjo. G. D. teigė, kad nematė žmogaus, nežino iš kur atsirado bei nejuto kliudęs ar vilkęs kažką. Iškart pats paskambino 112. Įvykio vietoje buvo liudininkė R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri papasakojo, kad važiavo link savivaldybės ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai pamatė, kad iš teritorijos nori išsisukti sunkiasvorė transporto priemonė. Ji matė, kaip moteris, atėjo° šaligatviu nuo savivaldybės ir, nepalaukusi kol sunkiasvorė išvažiuos, užėjo jai iš priekio ir, kai tik transporto priemonė pajudėjo, moteris bandė išvengti susidūrimo bėgdama į gatvę palei sunkiasvorės judėjimo kryptį, ko pasėkoje buvo partrenkta ir suvažinėta. Ji pradėjusi signalizuoti sunkvežimio vairuotojui. Apžiūrėjus aplink esančius pastatus, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta, Nustatyta, kad Socialinių paslaugų centre nurodytas atsakingo asmens tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gali nurodyti ar įvykio vieta filmuojama. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. N. nurodė, kad vaizdo kameros yra, tačiau neveikia. „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti vadovė V. nurodė, kad yra vaizdo kameros, tačiau įvykio vietos nefiksuoja. „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga A. B. nurodė, kad vaizdo kamerų ant jų pastato nėra. Apie G. R. B. mirtį informuotas žentas A. S. Įvykio vietoje taip pat buvo darbų vadovas M. T., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Transporto priemone su pakrauta puspriekabe nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, adresu: (duomenys neskelbtini). Užregistruotas eismo įvykis ROIK: 07-24-9617004 (1 tomas, b. l. 12–13). 22. 2024-03-04 - 2024-02-28 kelių eismo apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros kryptis yra nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato link (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Leistinas greitis – 50 km/h. Važiuojamosios kelio dalies danga yra asfaltas, kuri apžiūros metu šlapia. Po eismo įvykio vilkiko „Mercedes - Benz Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis nebuvo keista. Eismo įvykio vietoje esantys transporto priemonės su puspriekabe padangų pėdsakai, galimai smegenų pilkosios medžiagos, kaulų fragmentai, galimai galvos kaukolės kaulų dalys, plaukų kuokšto, daiktų, lavono išsidėstymas bei išmatavimai kelio atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei lentelėje, naudojant „Bazinės linijos matavimo“ metodą ir matavimų rezultatai pateikti „Bazinės linijos matavimo“ duomenų lentelėje (žr. priedą Nr. 3). (duomenys neskelbtini) taškas, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojus „Trikampio matavimo metodą“, buvo pažymėtas 15,95 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini), pastato priekinio kairiojo kampo (plane pažymėtas B) ir 12,19 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pastato priekinio dešiniojo kampo (plane pažymėtas C) ant važiuojamosios dalies kelio ženklinimo brūkšninės linijos, kuri nurodo važiavimo kryptis juostoje ir pratęsta per centrinę brūkšninę liniją. Bazinės linijos ilgis – 40 m. Xp taškas, panaudojus „Trikampio matavimo metodą“, buvo pažymėtas 10,89 m atstumu nuo kanalizacijos šulinio dangčio centro, kuris yra ant šaligatvio ir 8,45 m atstumu nuo kanalizacijos šulinio dangčio centro, kuris yra važiuojamojoje dalyje, dešinėje eismo juostoje (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, foto Nr. 1-3). Koordinačių ašių (+Y) zona - kelio dalis į kairę nuo bazinės linijos (link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos), (-Y) zona - kelio dalis į dešinę nuo bazinės linijos (link (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos), (plane skaičiais pažymėtas pagrindinių objektų įvykio vietoje išsidėstymas). Kairėje pusėje, prie nugriauto pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų šaligatvis yra atitvertas užtvarais, paliekant laisvą praėjimą nuo 1,50 m iki 4,0 m atstumu iki važiuojamosios dalies. Prie (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų šaligatvis yra iki 4,50 m pločio. Kairėje pusėje ant šaligatvio dangos, kuri klota plytelėmis, yra transporto priemonės padangos pėdsakas (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „1“ ir „1.1“). Važiuojamojoje dalyje ant asfalto dangos yra transporto priemonės padangos pėdsakas. Už jo, ant važiuojamosios dalies, yra pažymėtos vietos, kur galimai yra smegenų pilkosios medžiagos (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „2“ ir „2.1“, foto Nr. 4-5). Ant važiuojamosios dalies, iš kairiosios eismo juostos į dešiniąją eismo juostą, per centrinę ašinę liniją ant asfalto dangos yra transporto priemonės padangų pėdsakai. Šalia jų yra mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „3“, „4“ ir „5“, foto Nr. 6-9). Mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ fotografuotas ir supakuotas popieriniame voke. Vokas plombuotas plomba „POLICIJA Nr. S 30348“. Ant važiuojamosios dalies, kairėje ir dešinėje pusėje tarp siauros brūkšninės linijos, prie puspriekabės „Schmitz Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galo yra galimai smegenų pilkosios medžiagos ir kaulų audiniai, bei plaukų kuokštas (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „6“ ir „7“, foto Nr.10-12). Vilkikas „Mercedes - Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant kelio važiuojamosios dalies, dešinėje eismo juostoje. Jo priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos link. Vilkiko priekinė ir galinė ašys, bei puspriekabės priekinė ir galinė ašys buvo pažymėtos (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „A“, „A.1“, „A.2“, „A.3“ ir „A.4“). Kairėje eismo juostoje, lygiagrečiai puspriekabės kairės pusės ašių ant asfalto yra galimai smegenų pilkosios medžiagos ir kaulų fragmentai (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „8“, foto Nr.13-14). Kairėje puspriekabės pusėje prie tarp vidurinio ir galinio ratų yra galimai galvos kaukolės kaulo dalis ir pilkos spalvos rankinė (žr. priedus Nr. 1, Nr. 2, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „9“ ir „10“, foto Nr. 15-16). Pilkos spalvos rankinėje yra: juodos spalvos piniginė, kurioje yra pinigai, sumoje 123,49 Eur; pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. R. B. vardu; „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės nuolaidų kortelė, medicininiai tyrimų rezultatai, įvairūs popieriaus lapeliai, plastikiniai maišeliai, lietsargis, šukos, baterija ir elektroninis bilietas (žr. Nuotr. Nr. 17). Pilkos spalvos rankinė, su joje esančiais daiktais paimta ir supakuota popierinėje pakuotėje. Pakuotė plombuota plomba „POLICIJA Nr. S 30349“. Ant važiuojamosios dalies, po puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie priekinės ašies, guli moteriškos lyties lavonas (žr. priedą, eismo įvykio vietos planas, pažymėta „11“, foto Nr. 18). Po apžiūros vilkikas „Mercedes - Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas iš eismo įvykio vietos ir pristatytas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 55, 119–123). 23. 2024-03-29 - 2024-03-01 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas vilkikas „MB Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, jog apžiūrimas vilkikas „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Prie vilkiko prijungta puspriekabė „SCHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Vilkikas su puspriekabe stovi važiuojamojoje dalyje, dešinėje eismo juostoje. Vilkiko priekis nukreiptas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos link. Vilkikas dengtas baltos ir juodos spalvos dažais. Ant vilkiko kabinos viršutinės, priekinės dalies yra užrašas „(duomenys neskelbtini)a“. Prie vilkiko prijungta puspriekabė, kuri yra pakrauta statybiniu laužu, neuždengta. Puspriekabės antstatas dengtas mėlynos spalvos dažais, antstatas neuždengtas. Ant antstato dešinės pusės krašto yra susuktas į ritinį raudonos spalvos uždangalas. Uždangalas pritvirtintas tvirtinimo diržais. Vilkiko ir puspriekabės žibintai be sugadinimų (žr. nuotr. Nr. 1 - 6). Vilkiko priekinės kairės pusės žibinto išorinė apdailos detalė yra pažeista, dalinai atitrūkusi, apatinėje dalyje tvirtinta juodos spalvos tvirtinimo dirželiu ir įsuktas metalinis medsraigtis (žr. nuotr. Nr. 7). Vilkiko kairėje pusėje, nuo apačios, ties esančios pirmos laiptų pakopos priekinis buferis su atidalinimo pėdsakais (žr. nuotr. Nr. 8 - 10). Ant vilkiko kairės pusės, priekinio vidinio posparnio plastikinių apdailos detalių, vilkiko kairės pusės priekinės padangos ir kairės pusės priekinės padangos galinio, vidinio posparnio plastikinių apdailos detalių yra galimai smegenų pilkoji medžiaga, kartu su plaukais (žr. nuotr. Nr. 11 - 13). Vilkiko kairės pusės galinės padangos posparnio plastikinė apdaila yra atidalinta. Ant vilkiko kairės pusės galinio vidinio posparnio plastikinių apdailos detalių ir vilkiko kairės pusės galinės padangos galimai yra smegenų pilkoji medžiaga, bei plaukais (žr. nuotr. Nr. 14). Ant vilkiko priekinės ašies ratų yra „Dunlop SP 346“, 315/70 R22,5, M+S padangos: kairės pusės padangos protektoriaus gylis išoriniame krašte apie 6,38 mm, vidiniame krašte apie 4,63 mm; dešinės pusės padangos protektoriaus gylis išoriniame krašte apie 6,60 mm, vidiniame krašte apie 6,64 mm. Ant vilkiko galinės ašies yra sudvejinti ratai, kurie yra sumontuotos skirtingų gamintojų padangos. Kairėje pusėje išorinė padanga „Dunlop SP 446“, 315/70 R22,5, M+S, protektoriaus gylis išoriniame krašte apie 6,58 mm, viduriniame krašte apie 5,01 mm, vidiniame krašte apie 7,51 mm. Dešinėje pusėje išorinė padanga „Matador D HR 4“, 315/70 R22,5, M+S, protektoriaus gylis išoriniame krašte apie 5,45 mm, vidiniame krašte apie 3,53 mm (žr. nuotr. Nr. 15-20). Ant puspriekabės priekinės ir viduriniosios ašių yra sumontuotos skirtingų gamintojų padangos. Kairėje pusėje priekinė padanga „Continental Canti EcoPlus HT3“, 385/65 R22,5, M+S, protektoriaus gylis išoriniame krašte apie 3,53 mm. Dešinėje pusėje priekinė padanga „Michelin X MULTI“, 385/65 R22,5, M+S, protektoriaus gylis išoriniame krašte apie 4,02 mm, viduriniame krašte apie 5,05 mm, vidiniame krašte apie 4,03 mm. Puspriekabės vidurinės ašies dešinėje yra sumontuota padanga „Matador D HR 4“, 315/70 R22,5, M+S. Puspriekabės vidurinės ašies dešinėje yra sumontuota padanga „STL 1 Sailun LONG HAUL“, 385/65 R22,5, M+S. Ant puspriekabės galinės ašies ratų yra padangos „CARGO 4 HL Sava“, 385/65 R22,5, M+S, kairės pusės padangos protektorius gylys išoriniame krašte apie 5,62 mm, viduriniame krašte apie 5,12 mm, vidiniame krašte apie 5,11 mm; dešinės pusės padangos protektoriaus gylys išoriniame krašte apie 6,37 mm, viduriniame krašte apie 6,92 mm, vidiniame krašte apie 7,84 mm (žr. nuotr. Nr. 21-28). Vilkiko kabinoje, prie automatinės pavarų svirties ir po ja, yra sudėti įvairūs popieriaus lapai, plastikinis butelis, baltos spalvos įkroviklio laidas. Užvedimo spynelėje yra raktelis. Vilkiko oro kondicionavimo sistema, valytuvai, priekiniai trumpųjų, bei ilgųjų šviesų žibintai veikia. Posūkiai, avarinis signalas, bei puspriekabės žibintai veikia. Pavarų svirtis „N1“ pozicijoje. Saugos diržai nepažeisti, akumuliatorius neatjungtas (žr. nuotr. Nr. 29-35) (1 tomas, b. l. 56–78). 24. 2024 m. balandžio 16 d. nutarimas grąžinti daiktus - vilkikas „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas (duomenys neskelbtini) direktoriui K. V. (1 tomas, b. l. 93–97). 25. 2024 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas CD-R diskas su Bendrojo pagalbos centro 112 iškvietimo įrašu. Protokole nurodoma, jog garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-02-28 11 05 39)“, jame girdimas pokalbis: 112 operatorė: 112 laba diena; Moteriškas balsas: laba diena; 112 operatorė: kas nutiko; Moteriškas balsas: esu (duomenys neskelbtini) gatvėje čia po ratais, po mašinos ratais moteris lygtai; 112 operatorė: čia sunkvežimis gal kliudė; Moteriškas balsas: jo jo, turbūt jau paskambino; 112 operatorė: jo vyksta jau, o ten jūs matėt; Moteriškas balsas: aš iš parduotuvės gėlių, ta moteris pas mane atėjo ukrainietė ir pasakė, ne nematėm šiaip tai nematėm, pamatė kai ta moteris jau po ratais; 112 operatorė: supratau, tai ten valstybinio nepatikslins turbūt, jūs čia pati ne iš vietos aš kaip suprantu; Moteriškas balsas: aš esu gėlių parduotuvės tiesiai prie mano akių, per parduotuvės langus matos; 112 operatorė: mes kvietimą turime vyksta tarnybos, dar vardas pavardė, jūsų kas praneša; Moteriškas balsas: M. P.; 112 operatorė: gerai ačiū informuotos tarnybos vyksta. Ačiū. Pokalbio pabaiga. Apžiūrimas skambučio į BPC 112 iškvietimo įrašas, pavadinimu „2024_02_28_10-58-43_(duomenys neskelbtini“, jame girdimas pokalbis: 112 operatorė: 112 laba diena; Vyriškas balsas: laba diena; 112 operatorė: laba diena; Vyriškas balsas: čia žmogų suvažinėjau biški, gal galit į centrą atvažiuot greitai, (duomenys neskelbtini); 112 operatorė: kokia gatvė; Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini) gatvė; 112 operatorė: ties kokiu namo numeriu ten esat; Vyriškas balsas: prie savivaldybės ir greitai siųskite čia greitąją, žinokit; 112 operatorė: čia su automobiliu partrenkėt; Vyriškas balsas: taip taip man atrodo, kad gali būti kad miręs; 112 operatorė: sakykit savo automobilio markė valstybinius; Vyriškas balsas: Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 112 operatorė: ten vyrą, moterį partrenkėt; Vyriškas balsas: moterį; 112 operatorė: kokio amžiaus; Vyriškas balsas: suaugęs, suaugusi moteris; 112 operatorė: o žiūrėjot kvėpuoja nebekvėpuoja; Vyriškas balsas: man atrodo, kad jau nebekvėpuoja žinokit, ką daryt; 112 operatorė: o ji nėra prispausta; Vyriškas balsas: ne neprispausta tik guli po mašina; 112 operatorė: bet užvažiavęs nesat gelbėtojų; Vyriškas balsas: mirus ta moteris yra čia smegenys ant...; 112 operatorė: ponas ar nėra ji prispausta; Vyriškas balsas: prispausta nėra, bet ji jau negyva; 112 operatorė: jūsų vardas pavardė; Vyriškas balsas: G. D.; 112 operatorė: informuojame tarnybas, laukit atvykstant; Vyriškas balsas: gerai. Pokalbio pabaiga (1 tomas, b. l. 17–20). 26. 2024 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas CD-R diskas su Šiaulių miesto vaizdo stebėjimo kameros įrašu. Protokole nurodoma, jog apžiūrimas įrašas, darytas (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kamera LVK1, esančia adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įrašas atidaromas su slaptažodžiu (duomenys neskelbtini). Duomenų bazėje peržiūrėjus šios kameros stebėjimo lauką matyti, kad jis neatima įvykio vietos. Peržiūrėjus įrašą matyti, kad kamera nuolat sukasi ir matyti (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Įvykio vietą užstoja pastato kampas (1 tomas, b. l. 21–23). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą matyti, jog jame fiksuojamas Aikštės LVK1, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas 2024 m. vasario 28 d. nuo 10.45 val. iki 11.10 val., keičiantis kameros fiksavimo laukui vaizde matyti (duomenys neskelbtini) gatvė su (duomenys neskelbtini) aikštės vaizdu, (duomenys neskelbtini) aikštės autobusų stotelė, (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) alėjos sankryža, (duomenys neskelbtini) alėja ir (duomenys neskelbtini) alėjos ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, (duomenys neskelbtini) gatvė ties (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža bei pėsčiųjų takas, einantis ties (duomenys neskelbtini), pastatu nuo (duomenys neskelbtini) aikštės autobusų stotelės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos (pėsčiųjų perėjos). Vaizdo įraše, nuo 10.56.19 iki 10.56.54 val. matyti nuo (duomenys neskelbtini) aikštės autobusų stotelės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos (pėsčiųjų perėjos) pėsčiųjų taku, ties (duomenys neskelbtini), pastatu einanti tamsiai apsirengusi, šviesių plaukų, telefonu kalbanti moteris, kurią teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. atpažino kaip žuvusiąją G. J. B. 10.56.19 val. moteris užfiksuota ties (duomenys neskelbtini), pastato A tašku. 10.56.54 val. vaizdas moters, kuri prieina apytiksliai prie pastato taško B, nebefiksuoja. Google Maps įrankiu išmatuotas (duomenys neskelbtini), pastato ilgis nuo taško A iki B, tai yra 62 metrai (1 paveikslėlis, (duomenys neskelbtini), 5 tomas, b. l. 55). 27. 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti trys įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Protokole nurodoma, jog apžiūrima DVD kompaktinė plokštelė pavadinimu 1 PSS-2024-02-28-11556. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad įrašo trukmė 21.23 min. Vaizdo įrašas prasideda nuo vaizdo policijos tarnybiniame automobilyje, iš jo išlipa policijos pareigūnė, ant kurios yra kūno kamera. Pareigūnė kalba racija ir informuoja apie įvykusį eismo įvykį. Organizuoja (duomenys neskelbtini) gatvės uždarymą, stabdo eismą. Matosi kad į įvykio vietą yra atvykęs GMP ekipažas. Laikui rodant 02.43, pareigūnė užsideda vienkartines pirštines, bei priėjusi prie sunkiasvorės transporto priemonės, stovinčios (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo žemės paima rankinę, ieško dokumentų, matosi, kad po sunkiasvorės transporto priemonės ratais guli žmogaus kūnas. Pareigūnė bando identifikuoti žuvusį žmogų. Diktuoja rankinėje rasto pensininko pažymėjimo duomenis. Toliau pareigūnė vaikšto (duomenys neskelbtini) gatve, kalba telefonu. Prieina prie baltos spalvos automobilio, už kurio vairo sėdi moteris, paprašo jos asmens dokumento, moteris paduoda asmens tapatybės kortelę, matosi vardas pavardė - R. G. Ji nurodo, kad ji matė įvykusį eismo įvykį. Pareigūnė paprašo tos moters, kad ji parodytų kaip ji matė patį eismo įvykį. Vaizdo medžiagoje matosi einantys pėstieji tuo šaligatviu, kuris yra atitvertas atitvarais, tačiau pėstiesiems matosi, kad yra pakankamai vietos eiti tuo šaligatviu. R. G. kartu su pareigūne nueina iki to įvažiavimo, kur R. G. atsistoja bei pasakoja tai ką matė. Matosi, kad toje vietoje nėra jokių draudžiamų ženklų, kad pėstiesiems eiti negalima. R. G. nurodė: „Ta moteris ėjo šaligatviu, o ne gatve, nes ta fūra stovi, nevažiuoja ir, kai ta moteris atsirado priešais fūrą, ir ta fūra turbūt nematė, aš taip įsivaizduoju ir ji pradėjo sukti, tada pradėjau pypsint, o ta moteris bėgo ne į priekį, ne atgal, o tiesiog pagal fūros priekį (rankomis rodo kaip ji judėjo) bėgo į gatvę“. Tuo metu prie pareigūnės ir R. G. prieina galimai sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, kuris nurodo: „nemačiau, nejutau, kad ji eina“ . Laikui rodant 11.46 pareigūnė grįžta į tarnybinį automobilį, kur alkotesteriu tikrina vairuotojo blaivumą. Pasako „Nuliai, gerai“. Su vairuotoju toliau aiškinasi kam priklauso transporto priemonė. Laikui rodant 14.00 pareigūnė grįžta į (duomenys neskelbtini) gatvę, fotografuoja paduotus transporto priemonės dokumentus. Vairuotojas nurodo, „kad viskas taip ir buvo, kaip pasakojo ta moteris“ (R. G.). Toliau pareigūnė kartu su vairuotoju apžiūri transporto priemonę, bei suteikia informaciją apie tyrimo eigą. Toliau matosi, kad prie pareigūnės prieina vyriškis, kuris nurodo, kad jis yra darbų vadovas, pareigūnė ir jį informuoja kas ir kaip vyks. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrima DVD kompaktinė plokštelė pavadinimu 2 PSS-2024-02-28-112722. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad įrašo trukmė 09.42 min. Įjungus vaizdo įrašą matoma, kad filmuojama (duomenys neskelbtini) gatvė, pareigūnė, ant kurios yra kūno kamera, vaikšto po gatvę. Matosi, kad kairėje pusėje, kur nugriautas pastatas (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g.), pėsčiųjų šaligatvis yra atitvertas užtvarais. Tie užtvarai prasideda iš karto už įvažiavimo į teritoriją, kur vyko galimai griovimo darbai. Iki įvažiavimo į tą teritoriją, pėsčiųjų šaligatvis nėra atitvertas jokiais užtvarais ir nesimato, kad būtų kokie nors ženklai, kad pėstieji negali eiti. Ta pėsčiųjų šaligatvio dalis, kuri atitverta užtvarais, matosi, kad ant jo yra paliktas pakankamo pločio praėjimas pėstiesiems. Filmuojamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinti sunkiasvorė transporto priemonė, po ratais matosi užklotas kūnas. Pareigūnė kalba telefonu, tikslina įvykio aplinkybes. Sprendžia klausimą dėl automobilio transportavimo. Laikui rodant 3.19, pareigūnė toliau dirba tarnybiniame automobilyje prie kompiuterio, derina veiksmus telefonu. Laikui rodant 06.54, pareigūnė grįžta į (duomenys neskelbtini) gatvę, eidama planšete fotografuoja/filmuoja įvykio vietą, bei dirba su planšete. Laikui rodant 7.55, matosi, kad pėstieji laisvai vaikšto pėsčiųjų šaligatviu, kur yra atitvarai. Stebimoje teritorijoje matoma kaip kiti policijos pareigūnai fiksuoja eismo įvykio duomenis. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrima DVD kompaktinė plokštelė pavadinimu 3 PSS-2024-02-28-113850. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad įrašo trukmė 30 min. Įjungus vaizdo įrašą, matoma, kad filmuojama (duomenys neskelbtini) gatvė, pareigūnė, ant kurios yra kūno kamera, vaikšto po gatvę, fiksuoja eismo įvykio vietą, dirba su planšete. Laikui rodant 00.17, pareigūnė kalba su vyriškiu, kuris prisistato esantis iš Lietuvos transporto saugos administracijos. Jie bendrauja apie tai, kur yra vairuotojas, pareigūnė nurodo, kad yra vietoje. Toliau pareigūnė kalba telefonu, renka duomenis apie įvykį. Laikui rodant 02.57, pareigūnė užsirašo vairuotojo anketinius duomenis. Toliau matosi, kad vairuotojas toliau bendrauja su Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotoju. Pareigūnė vaikšto po (duomenys neskelbtini) gatvę, kalba dėl transporto priemonės nutempimo saugojimui. Toliau pareigūnė dirba telefonu/planšete. Laikui rodant 09.51, pareigūnė įsėda į tarnybinį automobilį, pasikviečia vairuotoją, dirba su kompiuteriu, pildo asmens duomenis. Laikui rodant 15.24, pareigūnė klausinėja vairuotojo, kaip įvyko eismo įvykis, kada ir kur važiavo, kokią transporto priemonę vairavo, kokie darbai vyko ir kaip įvyko eismo įvykis. Į visus klausimus, į kuriuos atsako vairuotojas, kompiuteryje užpildo protokolą „Paaiškinimas“. Vaizdo įrašas baigiasi (4 tomas, b. l. 31–38). 28. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M (duomenys neskelbtini), tyrimas pradėtas 2024-02-29, baigtas 2024-03-27, nurodoma, kad remiantis G. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada: 1. G. R. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugiaskeveldriniais kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiais su galvos smegenų suardymu; odos nubrozdinimu dešinio riešo sąnario srityje; muštinėmis žaizdomis kairėje plaštakoje, gaktos srityje; atviru kairės plaštakos V piršto lūžiu; atvirais dešinės kojos (dešinio šlaunikaulio, abiejų blauzdos kaulų ir dešinės čiurnos kaulų) ir kairės kojos (kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės, abiejų blauzdos kaulų ir kairės čiurnos kaulų) lūžiais; stuburo kaklinės dalies VI slankstelio kūno lūžiu su nugaros smegenų pažeidimu; krūtinkaulio lūžiu; dešiniųjų II - VI, kairiųjų II - XI šonkaulių lūžiais; gaktinės sąvaržos išnirimu; kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais. 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota G. R. B. lavono tyrimo metu 2024-02-29 8 val. 00 min., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 12-24 val. laiko. 3. G. R. B. lavone nustatyti sužalojimai: daugiaskeveldriniai kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiai su galvos smegenų suardymu; odos nubrozdinimas dešinio riešo sąnario srityje; muštinės žaizdos kairėje plaštakoje, gaktos srityje; atviras kairės plaštakos V piršto lūžis; atviri dešinės kojos (dešinio šlaunikaulio, abiejų blauzdos kaulų ir dešinės čiurnos kaulų) ir kairės kojos (kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės, abiejų blauzdos kaulų ir kairės čiurnos kaulų) lūžiai; stuburo kaklinės dalies VI slankstelio kūno lūžis su nugaros smegenų pažeidimu; krūtinkaulio lūžis; dešiniųjų II - VI, kairiųjų II - XI šonkaulių lūžiai; gaktinės sąvaržos išnirimas; kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki G. R. B. mirties. G. R. B. lavone nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.1, 6.6.6, 6.6.13, 6.6.14 punktais (dėl daugiaskeveldrinių kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžių su galvos smegenų suardymu, stuburo kaklinės dalies VI slankstelio kūno lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, dubens žiedo vientisumo suardymo, atvirų abiejų kojų kaulų lūžių),visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4. G. R. B. lavone nustatyti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. Į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Todėl pasisakyti, kuris jų padarytas pirmiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. 5. G. R. B. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. 6. a. G. R. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugiaskeveldriniais kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiais su galvos smegenų suardymu; odos nubrozdinimu dešinio riešo sąnario srityje; muštinėmis žaizdomis kairėje plaštakoje, gaktos srityje; atviru kairės plaštakos V piršto lūžiu; atvirais dešinės kojos (dešinio šlaunikaulio, abiejų blauzdos kaulų ir dešinės čiurnos kaulų) ir kairės kojos (kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės, abiejų blauzdos kaulų ir kairės čiurnos kaulų) lūžiais; stuburo kaklinės dalies VI slankstelio kūno lūžiu su nugaros sniegenų pažeidimu; krūtinkaulio lūžiu; dešiniųjų II - VI, kairiųjų II - XI šonkaulių lūžiais; gaktinės sąvaržos išnirimu; kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais. b. Tiesiogiai mirčiai įtaką turėję sužalojimai - daugiaskeveldriniai kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiai su galvos smegenų suardymu; stuburo kaklinės dalies VI slankstelio kūno lūžis su nugaros smegenų pažeidimu. 7. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės pasisakyti, iš kurios pusės ir į kurią tiksliai kūno dalį buvo suduotas smūgis judančios transporto priemonės. 8. G. R. B. galvos ir abiejų kojų sužalojimai galėjo būti padaryti ir pervažiuojant transporto priemonės ratais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės pasisakyti, kuria konkrečiai kryptimi šios kūno sritys galėjo būti pervažiuotos. Galvos srities sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienų trauminiu poveikiu. Abiejų kojų sužalojimai padaryti mažiausiai l trauminiu poveikiu. 9. Teismo medicininių duomenų, kad G. R. B. užduotyje nurodyto eismo įvykio metu buvo velkama, nėra. 10. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės pasisakyti, kokioje konkrečiai padėtyje buvo G. R. B. sužalojimų jai padarymo metu. 11. G. R. B. kelnių, pėdkelnių ir batų pažeidimai atitinka mirusiosios gaktos ir abiejų kojų srityje nustatytus sužalojimus. 12. G. R. B. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 34–41). 29. 2024 m. kovo 1 d. lavono apžiūros protokole užfiksuota moteriškos lyties lavono apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūrimas, ant asfalto dangos kelio važiuojamojoje dalyje gulintis moteriškos lyties lavonas, kuris yra prie priekinių puspriekabės „SCHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratų ašies (žr. nuotr. Nr. 1-6). Lavonas guli ant nugaros; dešinioji ranka dalinai sulenkta per alkūnę; kairioji ranka tiesi, priglausta prie šono; pirštai dalinai sulenkti; kojos ties kelių sąnariais deformuotos, sulenktos. Dalis galvos pasukta į kairę, deformuota. Po dalies galvos, ant asfalto dangos yra raudonos spalvos dėmė, kuri panaši į kraują (žr. nuotr. Nr. 7-9). Lavono apranga: marga kaklaskarė; pilkos spalvos puspaltis, margas, pilkos ir baltos spalvų derinių megztinis; juodos spalvos kelnės; šviesios moteriškos kelnaitės; šviesiai rudos spalvos moteriškos pėdkelnės; juodi batai. Lavono plaukai žili, vidutinio ilgio. Didesnė galvos dalis - deformuota (atidalinta) (žr. nuotr. Nr. 10-11). Kairės kojos blauzdos srityje yra suplyšusios kelnės, bei vizualiai matomi viršutinio odos sluoksnio pažeidimai bei vidiniai raumenų audiniai (žr. nuotr. Nr. 12). Dešinės kojos čiurnos vidinėje dalyje yra paviršiniai odos pažeidimai ir vizualiai matomi vidiniai audiniai (žr. nuotr. Nr. 13). Po apžiūros, lavonas įdėtas į lavonmaišį. Ant važiuojamosios kelio dalies, ties galiniais, kairės pusės, puspriekabės „SCHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratais galimai yra smegenų pilkoji medžiaga, bei dalys panašios į kaulus (žr. nuotr. 14-15) (1 tomas, b. l. 107–118). 30. 2024 m. kovo 27 d. tyrėjos nutarimu eismo įvykio metu žuvusios G. R. B. rankinėje rasti pinigai - 123,44 eurai (šimtas dvidešimt trys eurai, 44 centai), nelaikyti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir 2024 m. kovos 27 d. kvitu perduoti saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 137–144). 31. 2024 m. liepos 1 d. daiktų apžiūros protokolais apžiūrėti įvykio vietoje rasti žuvusios G. R. B. daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu, paimtas nuo važiuojamosios kelio dalies, 2024-03-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas; pilkos spalvos rankinė su joje esančiais daiktais, paimta nuo važiuojamosios kelio dalies, šalia puspriekabės „SHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio rato, 2024-03-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 tomas, b. l. 145–159). Apžiūrėti daiktai 2024 m. liepos 3 d. nutarimu pripažinti daiktais, neturinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei tos pačios dienos nutarimu ir pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai E. S. (1 tomas, b. l. 160-167). 32. 2024 m. kovo 5 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. S. tyrimui pateikė žuvusios G. R. B. daiktus: pilkos spalvos paltą; pilkos spalvos moteriškus batus, pilkos spalvos liemenę, pilkos spalvos languotus marškinius,, raudonos spalvos sportinę maikutę, margas šaliką, pėdkelnes, baltai-mėlynos apatinės kelnaites, juodos spalvos kelnės (1 tomas, b. l. 168–171), kurie buvo apžiūrėti 2024 m. kovo 26 d. daiktų apžiūros protokolu ir 2024 m. liepos 2 d. nutarimu ir aktu perduoti saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 172–196). 33. 2024 m. kovo 20 d. – balandžio 16 d. eksperimento atlikimo protokole nurodoma, kad prieš eksperimento atlikimą išanalizuoti iki eksperimento surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys bei informacija: 2024-03-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-631934-24 ir jo priedai Nr. 1- 3; 2024-03-04 fotolentelė Nr. IBPS-V-623095-24; 2024-03-04 liudytojo apklausos protokolas Nr. IBPS-V-623061-24. Eksperimentas pradėtas 2024 m. kovo 30 d. 11 val. 00 min., šalia pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Priešingoje gatvės pusėje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato atžvilgiu yra segmentine tvora aptverta teritorija, kurioje yra griovimo darbų aikštelė, neužtvertas įvažiavimas į šią teritoriją. Eksperimento atlikimo metu naudotas eismo įvykyje dalyvavęs vilkikas ,,Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (toliau – vilkikas) be puspriekabės. Vilkikas buvo atvarytas be puspriekabės, kadangi ji eksperimento eigai reikšmės neturi. Taip pat buvo naudotas automobilis ,,Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo liudytoja. Eksperimentas pradedamas atkuriant įvykio vietą bei jos aplinką pagal eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir fotolentelę prie jo. Prie įvažiavimo į anksčiau minėtą teritoriją esančios segmentinės tvoros, taip pat griovimo aikštelę ir (duomenys neskelbtini) g. skiriančios segmentinės tvoros padėtis atkuriama pagal minėto eismo įvykio vietos protokolą ir priedus bei fotolentelę (žr. nuotrauką Nr. 1). Toliau liudytojos R. G. (toliau – liudytojos) paprašoma parodyti, kurioje vietoje stovėjo jos automobilis, kai ji matė įvykį. Liudytoja parodo, kur įvykio metu jos vairuotas automobilis ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo. Liudytoja nurodė, kad apytikslę automobilio vietą prisimena pagal (duomenys neskelbtini) pastato numerį, kurį matė skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, numeriu 112. Nurodytoje vietoje, dešinėje kelio važiuojamosios dalies juostoje šalia ašinės linijos, pastatomas automobilis. Jo priekis nukreipiamas (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Liudytoja įsėda į automobilį, pažiūrėjusi pro priekinį, kairės pusės durų langą liudytoja, patvirtina, kad automobilis apytiksliai stovi taip pat, kaip įvykio metu, mato ant jos kairėje esančio pastato pritvirtintą lentelę su Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio stovėjimo vieta fiksuojama oranžiniais dažais ant asfalto. Automobilio priekinė kairės pusės ašis yra 14,4 m atstumu nuo pastato, pažymėto Nr. 45, kairiojo kampo ir 14,58 m atstumu nuo dešiniojo kampo. Automobilio galinė kairės pusės ašis yra 14,13 m atstumu nuo pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo kampo ir 16,06 m atstumu nuo dešiniojo kampo. Liudytojai sėdint ant priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės natūralioje padėtyje, nuo asfalto dangos iki liudytojos akių lygio išmatuotas 140 cm atstumas (žr. nuotraukas Nr. 2 -8). Liudytojos buvo paprašyta parodyti kur buvo vilkikas prieš pradedant jam važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. Eksperimento metu liudytojai stebint įvažiavimą į teritoriją, iš pastarosios išvairuojamas vilkikas, kuris po truputį juda link įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. Liudytoja duoda signalą ir vilkikas sustabdomas apytikslėje liudytojos nurodytoje vietoje (žr. nuotraukas. Nr. 9-14). Tada buvo paprašyta parodyti vietą, kurioje vietoje liudytoja pamatė nukentėjusiąją G. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsirėmusią į vilkiko priekinę dešinės pusės dalį, prieš jam pradedant važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. Liudytoja nurodė vietą, vilkiko ir nukentėjusiosios vietos buvo pažymėtos oranžiniais dažais ant asfalto dangos (žr. nuotraukas. Nr. 15-17). Toliau buvo atliekamas matomumo per veidrodžius ir nematymo zonos per priekinį vilkiko stiklą eksperimentas. G. D. (gim. 1996 m.) (toliau – spec. liudytojas), nurodė, kad jo ūgis yra 171 cm, o svoris 87 kg. Spec. liudytojo paprašoma įlipti į vilkiko kabiną ir atsisėsti į vilkiko kairės pusės (vairuotojo) sėdynę. Vilkiko sėdynė pneumatinė, užvedus variklį pakyla į aukštį, kuris priklauso nuo vairuotojo svorio. Spec. liudytojas, užveda variklį, sėdynė pakyla. Paprašoma įsitikinti, ar sėdynė tokiame pačiame aukštyje, įsitikinti, ar veidrodžiai sureguliuoti taip pat, kaip buvo įvykio metu. Spec. liudytojas įsikibęs į vairą, pažiūrėjęs per veidrodžius patvirtina, kad sėdynės, vairo ir ant vilkiko pritvirtintų veidrodžių padėtys yra tokios, kaip įvykio metu. Spec. liudytojui sėdint natūralioje padėtyje išmatuojama sėdynės padėtis. Matavimus atliekant šios sėdynės kairėje pusėje, atstumas nuo kabinos grindinio iki sėdynės sėdimos dalies korpuso plastmasinės apdailos detalės viršaus priekinėje jos dalyje nustatytas 31 cm atstumas, lygiagrečiai matuojant sėdynės galinėje dalyje nustatytas 33 cm atstumas. Matavimus atliekant sėdynės priekinėje dalyje, nuo stabdžio pedalo įprastos padėties iki minėtos sėdynės sėdimos dalies korpuso plastmasinės apdailos detalės viršaus priekinėje jos dalyje nustatytas 53 cm, nuo stabdžio pedalo įprastoje padėtyje iki sėdynės atlošo viršaus nustatytas 155 cm atstumas. Nuo asfalto kabinos kairėje iki kabinos grindinio nustatytas 168 cm atstumas (žr. nuotraukas Nr. 18, Nr. 19). Spec. liudytojui ant minėtos sėdynės sėdint natūralioje padėtyje, nuo vilkiko kabinos viduje esančių plastmasinių liuko tvirtinimo priekinio ir galinio kaiščių kairėje pusėje, trikampio matavimo metodu atlikti matavimai, kuriais nustatyta: atstumas tarp minėtų kaiščių 41 cm; atstumas nuo minėto priekinio kaiščio iki taško lubose, lygiagrečiai spec. liudytojui tarp akių, 35 cm, atstumas nuo minėto galinio kaiščio iki taško lubose, lygiagrečiai spec. liudytojui tarp akių, 34 cm. Nuo nustatyto taško lubose nutiesus siūlą, ties spec. liudytojo akių linija, 1,1 m atstumu nuo kabinos grindų pakabinamas žymeklis. Nuo asfalto vilkiko kabinos kairėje iki minėto žymeklio išmatuotas 276 cm atstumas. Išlaipinus spec. liudytoją, fotoaparatu užfiksuojamas apžvelgiamumas pro vilkiko langus ir vilkiko išorėje pritvirtintus veidrodžius, fotoaparato priekinį lęšį laikant žymeklio aukštyje (žr. nuotraukas Nr. 20-22). Vilkiko vidus ir išorė nuskenuojama 3D skeneriu. Vilkiko dešinėje pusėje, nuo virš durelių esančio veidrodžio, veidrodine dalimi nukreipto į apačią, žemiausio taško iki asfalto dangos nustatytas 284 cm atstumas. Nustatyta, kad šio veidrodžio korpusas pakreiptas 40° kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu, veidrodžio padėtis užfiksuota, jis nejuda. Vilkiko priekyje, dešinėje pusėje, nuo virš priekinio stiklo esančio veidrodžio, veidrodine dalimi nukreipto į apačią, žemiausio taško iki asfalto dangos nustatytas 283 cm atstumas. Nustatyta, kad šio veidrodžio korpusas pakreiptas 45° kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu ir 15° vertikalios plokštumos atžvilgiu, padėtis užfiksuota (žr. nuotraukas Nr. 23-27). Eksperimentas buvo atliekamas dalyvaujant statistams. Atliekamas matomumo eksperimentas nekeičiant kairės pusės sėdynės, veidrodžių padėties, kontrolinis aukštis nustatomas naudojant akių lygio žymeklį. Statistas E. P., nurodęs, kad jo ūgis 172 cm, svoris 85 kg, atsisėda ant kairės pusės (vairuotojo) sėdynės, laikosi už vairo. Telefoniniu ryšiu susisiekus su E. P. pradedamas matomumo per veidrodį, esantį virš dešinės pusės durų, eksperimentas. Paeiliui, skirtingose pozicijose keičiama 4 vnt. oranžinės spalvos kūgių pozicija. Kūgio pozicija nebekeičiama, kai E. P. nurodo, kad vizualiai mato kūgį per minėtą veidrodį. Pagal kūgių pozicijas oranžinės spalvos dažais, brūkšneliais pažymima matomumo per veidrodį, esantį virš dešinės pusės durų, zona Nr. 1. Tokiu pat būdu, su 5 vnt. kūgių atliekamas matomumo per veidrodį, virš priekinio stiklo, eksperimentas. Pagal kūgių pozicijas oranžinės spalvos dažais, brūkšneliais pažymima matomumo per veidrodį, esantį virš priekinio stiklo, zona Nr. 2 (žr. nuotraukas Nr. 28, Nr. 29). Kadangi vizualizacijai, iš 3D skeneriu padaryto taškų debesies, atlikti reikia apdoroti didelius kiekius duomenų ir šito negalima atlikti eksperimento atlikimo metu, buvo atliktas nematymo zonos nustatymas per priekinį stiklą dalyvaujant statistams, kuris vėliau bus sugretintas su 3D vizualizacija, o kaip pagrindinis informacijos šaltinis bus naudojama 3D vizualizacija, kadangi ji yra tikslesnė ir objektyvesnė. Nematymo zonos matomumo per priekinį langą eksperimentas, kurio metu naudojami 7 vnt. oranžinės spalvos kūgių. Paeiliui, skirtingose pozicijose keičiama kiekvieno kūgio pozicija. Kūgio pozicija nebekeičiama, kai E. P. nurodo, kad kūgis ribojasi su matymo lauku. Pagal kūgių pozicijas oranžinės spalvos dažais, brūkšneliais pažymima matomumo per dešinės pusės durų langą ir priekinį langą ribojimosi zona Nr. 3 (žr. nuotrauką Nr. 30). Nekeičiant kairės pusės sėdynės, veidrodžių padėties, statistė G. L.-R., nurodžiusi, kad jos ūgis 171 cm, svoris 58 kg, atsisėda ant kairės pusės (vairuotojo) sėdynės, įsikimba į vairą. Įsitikinama, kad jos akių lygis sutampa su žymeklių rodančio, spec. liudytojo akių lygį. Telefonu susisiekus su G. L.-R. pradedamas matomumo per veidrodį, esantis virš dešinės pusės durų, eksperimentas. Paeiliui, skirtingose pozicijose keičiama 3 vnt. oranžinės spalvos kūgių pozicija. Kūgio pozicija nebekeičiama, kai G. L.-R. nurodo, kad vizualiai mato kūgį per minėtą veidrodį. Pagal kūgių pozicijas violetinės spalvos dažais, taškais pažymima matomumo per veidrodį, esantį virš dešinės pusės durų, zona Nr. 6. Tokiu pat būdu, su 6 vnt. kūgių atliekamas matomumo per veidrodį, virš priekinio stiklo, eksperimentas. Pagal kūgių pozicijas violetinės spalvos dažais, taškais pažymima matomumo per veidrodį, esantį virš priekinio stiklo, zona Nr. 5 (žr. nuotraukas Nr. 31, 32). Toliau atliekamas nematymo zonos per priekinį langą eksperimentas, kurio metu naudojami 6 vnt. oranžinės spalvos kūgių. Paeiliui, skirtingose pozicijose keičiama kiekvieno kūgio pozicija. Kūgio pozicija nebekeičiama G. L.-R. nurodžius, kad kūgis ribojasi su matymo lauku. Pagal kūgių pozicijas violetinės spalvos dažais, taškais pažymima matomumo per dešinės pusės durų langą ir priekinį langą ribojimosi zona Nr. 4 (žr. nuotrauką Nr. 33). Tęsiamas matomumo eksperimentas ir nekeičiant kairės pusės sėdynės, veidrodžių padėties, statistas Ž. J., nurodęs, kad jo ūgis 186 cm, svoris 100 kg, atsisėda ant kairės pusės (vairuotojo) sėdynės, įsikimba į vairą. Įsitikinama, kad jo akių lygis sutampa su žymekliu rodančio, spec. liudytojo akių lygį. Telefonu susisiekus su Ž. J. pradedamas matomumo per veidrodį, esantį virš dešinės pusės durų, eksperimentas. Paeiliui, skirtingose pozicijose keičiama 3 vnt. oranžinės spalvos kūgių pozicija. Kūgio pozicija nebekeičiama, kai Ž. J. nurodo, kad vizualiai mato kūgį per minėtą veidrodį. Pagal kūgių pozicijas oranžinės spalvos dažais, taškais pažymima matomumo per veidrodį, esantį virš dešinės pusės durų, zona Nr. 7. Tokiu pat būdu, su 4 vnt. kūgių atliekamas matomumo per veidrodį, virš priekinio stiklo, eksperimentas. Pagal kūgių pozicijas oranžinės spalvos dažais, brūkšneliais pažymima matomumo per veidrodį, esantį virš priekinio stiklo, zona Nr. 8 (žr. nuotrauką Nr. 34). Toliau atliekamas nematymo zonos per priekinį langą eksperimentas nustatymas, kurio metu naudojami 7 vnt. oranžinės spalvos kūgiai. Paeiliui, skirtingose pozicijose keičiama kiekvieno kūgio pozicija. Kūgio pozicija nebekeičiama, kai Ž. J. nurodo, kad kūgis ribojasi su matymo lauku. Pagal kūgių pozicijas oranžinės spalvos dažais, taškais pažymima matomumo per dešinės pusės durų langą ir priekinį langą ribojimosi zona Nr. 9 (žr. nuotrauką Nr. 35). Eksperimento metu pažymėtos matymo zonos per veidrodžius ir nematymo zona per priekinį stiklą, bei dešinės pusės stiklą buvo užfiksuotos bepiločiu orlaiviu ir suformuotas planas. Vilkiko, automobilio, nukentėjusiosios vietų fiksavimui, tolimesniam modeliavimui, liudytojos, spec. liudytojo matomumo vizualizavimui atkurta įvykio vieta buvo nuskenuota 3D skeneriu (žr. nuotraukas Nr. 36 - 41). Atlikus eksperimentą dalyvių buvo paklausta, ar jie sutinka su eksperimento rezultatais ir ar turi kokių pastebėjimų dėl eksperimento eigos ar rezultatų fiksavimo. Spec. liudytojas ir eksperimente dalyvavę statistai pastebėjimų neturėjo (2 tomas, b. l. 10–36). 34. 2024 m. balandžio 9 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Kelių transporto departamento Eismo įvykių tyrimų skyriaus raštu į bylą pateikta transporto priemonės „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greičio ir greitėjimo ataskaita nuo 2024-02-28 10.30.00 val. iki 11.00.59 val. ir greičio diagrama (2 tomas, b. l. 52–92). 35. 2024 m. birželio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamos išvados: 1) nurodytoje eismo situacijoje transporto priemonių junginio vairuotojo G. D. - išvažiuodamas iš išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido pėsčiosios G. R. B., kurios judėjimo kryptį kirto, - techniniu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji G. R. B. apeidinėjo vilkiką „Mercedes-Benz Actros“ per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, tokiu atveju techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 2) Šio eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: vilkiko „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz CargobuJI Gotha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. D. išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos, sustojo neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamųjų dalių sankirtos. Pajudėjus iš sustojimo vietos ir toliau tęsiant judėjimą kairio posūkio kreive į (duomenys neskelbtini) gatvę, vilkikas „Mercedes-Benz Actros“ priekine dalimi kliudė iš dešinės priartėjusią pėsčiąją G. R. B., kuri judančio vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ buvo pargriauta kelio išilgine bei skersine kryptimis iki pėdsakų, kurie tęsėsi link puspriekabės „Schmitz Cargobull Gotha“ galinių ratų, pradžios (žr. nuo (duomenys neskelbtini) g.). Po to transporto priemonių junginiui judant link po eismo įvykio užfiksuotos padėties, pėsčioji pakliuvo po vilkiku ir buvo pervažiuota kairės pusės ratais. Po eismo įvykio G. D. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje eismo juostoje, eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje. 3. Prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš išvažiavimo, iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos G. D. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustojęs. 4. Nagrinėjamojoje eismo situacijoje vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ su puspriekabe „Cargobull Gotha“ vairuotojas G. D., prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos, praleisdamas pėsčiąją, kuri artėjo jam iš dešinės, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. 5. Nurodytoje eismo situacijoje transporto priemonių junginio vairuotojo G. D. veiksmai, - išvažiuodamas iš išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido pėsčiosios G. R. B., kurios judėjimo kryptį kirto, techniniu požiūriu buvo nepriimtini. 6. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji G. R. B. apeidinėjo vilkiką „Mercedes-Benz Actros“ per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, tokiu atveju techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina. 36. 2024 m. birželio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje nurodoma, jog tyrimas atliekamas naudojant patvirtintą standartinio tyrimo procedūros aprašymą: „Pėsčiojo partrenkimo aplinkybių tyrimas“ LTEC-STPA-R-252, leidimas Nr. 4.0. Atliekant tyrimą taikoma tokia išvadų skalė: kategoriška išvada; tikėtina, kad...; nustatyti negalima. Po eismo įvykio pėsčioji G. R. B. aptikta po puspriekabe „Schmitz Cargobull Gotha“, ties šios puspriekabės priekiniais ratais (8 pav. pažymėta geltona rodykle). Eismo įvykio vietoje nėra fiksuotas iš vilkiko priekinės dalies iškritęs apvalus baltos spalvos dangtelis ar jo nuolaužos bei vilkiko priekinio bamperio plastikinio gaubto apatinės dalies fragmentas, todėl negalima patvirtinti ar šios vilkiko priekinės dalies vietos buvo sugadintos šio eismo įvykio metu. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptiktų objektų išsidėstymą eismo įvykio vietoje bei ant transporto priemonės, vertinant vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ sugadinimų išsidėstymą bei jo judėjimo kryptį link po eismo įvykio užfiksuotos padėties, galima tik teigti, kad pėsčioji G. R. B. buvo pastumta ir pargriauta vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ priekine dalimi. Po to vilkikui judant į priekį, pėsčioji pakliuvo po vilkiku ir buvo pervažiuota kairės pusės ratais. Šioje eismo situacijoje transporto priemonių junginio vairuotojas G. D. važiavo kairio° posūkio kreive iš išvažiavimo, iš (duomenys neskelbtini) esančios statybvietės į (duomenys neskelbtini) gatvę, o pėsčioji G. R. B. po partrenkimo, transporto priemonių junginiui judant link po eismo įvykio užfiksuotos padėties, pateko po vilkiku. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, ties puspriekabės „Schmitz Cargobull Gotha“ galiniu kairiu kampu bei kairiau puspriekabės padėties aptiktos galimai smegenų pilkosios medžiagos bei kaulų fragmentų koncentracijos vietos (žr. 1,10 pav. 6, 8 pozicijos). Eismo įvykio vietoje aptikti du įstriži, kelio išilgine kryptimi iš kairės į dešinę išsidėstę, tarpusavyje artimai lygiagretūs pėdsakai (žr. 1,10 pav. 3, 4 pozicijos), kurių dešinysis pėdsakas prasideda kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje (žr. nuo (duomenys neskelbtini) g.), o kairysis - kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje ir abu pėdsakai tęsiasi link puspriekabės galinių ratų. Žiūrint transporto priemonių junginio važiavimo kryptimi, kairiau išvažiavimo iš statybvietės teritorijos, ant šaligatvio dangos užfiksuotas pėdsakas (žr. 1, 10 pav. 1-1.1 pozicija) ir jo tęsinyje, kairėje eismo juostoje - kitas pėdsakas (žr. 1, 10 pav. 2-2.1 pozicija), kurio dalis vaizdo matyti 9 paveiksle (pažymėta oranžiniais dažais). Šį pėdsaką, kuriame yra nemažiau kaip 5 išilginės juostos, kerta artimai lygiagrečiai kelio ašinei linijai kryptimi kitas pėdsakas (9 pav. pažymėta raudonomis rodyklėmis), kuris, tikėtina, susidarė po eismo įvykio vykstant transporto priemonių eismui. 9 paveiksle oranžiniais dažais ir juodomis rodyklėmis pažymėtos 5 objektų vietos (atitinkamai šios vietos matyti ir 10 pav.) ir tirti pateiktoje medžiagoje esančioje „Fotolentelėje Nr. 1“, nuotraukoje Nr. 4 įvardinta: „... vietos, kur galimai yra galimai smegenų pilkosios medžiagos“. Atsižvelgiant, kad tai pavienės galimai smegenų pilkųjų medžiagų dalys, kurių išsidėstymas artimas 9 paveiksle raudonomis rodyklėmis pažymėto pėdsako išsidėstymui, taip pat atsižvelgiant į galimai smegenų pilkųjų medžiagų bei kaulų fragmentų koncentracijos vietų išsidėstymą, tikėtina, kad 9 paveiksle oranžiniais dažais ir juodomis rodyklėmis pažymėti galimai smegenų pilkųjų medžiagų fragmentai nuo jų koncentracijos vietų buvo pernešti transporto priemonių ratais po eismo įvykio vykstant transporto priemonių eismui link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sprendžiant iš eismo įvykio vietoje užfiksuotų duomenų, pėsčiosios patrenkimo pobūdžio, pėsčioji G. R. B. judančio vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ buvo pargriauta kelio išilgine bei skersine kryptimis iki pėdsakų kurie tęsiasi link puspriekabės „Schmitz Cargobull Gotha“ galinių ratų, pradžios. Tikslesnė: transporto priemonių junginio ir pėsčiosios judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos, o tuo pačiu pirminės kontakto vietos iki pėsčiosios pargriovimo nustatyti negalima. Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad G. D. vairuojamas transporto prieminių junginys, išvažiuodamas iš statybvietės, esančios Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę, mirtinai sužalojo pėsčiąją G. R. B., tačiau nenurodyta pėsčiosios judėjimo/artėjimo link eismo įvykio vietos kryptis. Sprendžiant iš vairuotojo G. D., liudytojos R. G. nurodytų aplinkybių, pėsčioji artėjo vilkikui „Mercedes-Benz Actros“ iš dešinės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvės kairiuoju šaligatviu, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Tirti pateiktoje medžiagoje yra vilkiko „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio ir greitėjimo ataskaita, kurioje kas sekundę fiksuoti duomenys iki transporto priemonės visiško sustojimo. Vilkikas „Mercedes-Benz Actros“ po eismo įvykio sustojo 11:00:18 val. ir jo atstumų suma yra 3136,81 m (11 pav. pažymėta raudona linija). 11:00:00 vilkikas pajudėjo iš vietos (11 pav. pažymėta juoda linija) ir prieš pajudant atstumų suma buvo 3104,58 m. Pasiekus 11 km/h greitį (11 pav. pažymėta žalia linija), vilkikas buvo stabdomas iki pat sustojimo. Iš viso vilkikas „Mercedes- Benz Actros“, nuo sustojimo vietos greitėdamas iki 11 km/h ir po to lėtėdamas iki visiško sustojimo, įveikė 3136,81-3104,58 = 32,23 m. Eismo įvykių tyrimui skirta programa „PC Crash 14.1“, į ją įkėlus eismo įvykio vietos planą bei suderinus mastelį, pagal greičio ir greitėjimo ataskaitoje užfiksuotus duomenis atkurta tikėtina transporto priemonių junginio judėjimo trajektorija iš sustojimo vietos iki po eismo įvykio užfiksuotos padėties įveikiant 32,23 m atstumą (žr. 12 pav.). Atsižvelgiant į vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ greičio ir greitėjimo ataskaitoje užfiksuotus duomenis bei į modeliavimo rezultatus, G. D. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustojęs neprivažiavęs važiuojamųjų dalių sankirtos. Nagrinėjamojoje situacijoje pėsčioji G. R. B. (duomenys neskelbtini) gatvės kairiuoju šaligatviu (žr. nuo (duomenys neskelbtini) g.) artėjo link transporto priemonių junginio iš dešinės pusės. Kadangi nėra galimybės nustatyti, kurioje vietoje kelio skersine kryptimi įvyko vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ ir pėsčiosios G. R. B. judėjimo trajektorijų susikirtimas, t. y. ar pėsčioji G. R. B. buvo kliudyta (duomenys neskelbtini) gatvės kairiojo šaligatvio (žr. nuo (duomenys neskelbtini) g.) ir išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) sankirtoje ar pėsčioji G. R. B. vilkiką „Mercedes-Benz Actros“ apeidinėjo per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, todėl negalima nustatyti transporto priemonių junginio greičio pėsčiosios kliudymo metu. Šiuo atveju galima tik teigti, kad prieš įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iš išvažiavimo, iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos transporto priemonių junginys buvo sustojęs (2 tomas, b. l. 93–101). 37. 2025 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Infrastruktūros poskyrio rašte nurodoma, jog statybos darbai vykdomi privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, į kurį patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavimą (nustatytas kelio servitutas) iš (duomenys neskelbtini) gatvės. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-84 patvirtintas „Leidimų atlikti kasinėjimo darbus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje, atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas). Apraše nurodyta, kuriais atvejais privaloma suderinti eismo organizavimo schemą su (duomenys neskelbtini) administracija. Žiūrėti Aprašo 9.3. ir 9.8. papunkčiai. Aprašo nuoroda (duomenys neskelbtini). Informuojama, kad Apraše darbams privačiame žemės sklype ir/ar transporto priemonių judėjimui iš/į statybvietę, eismo organizavimo schemą derinti su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija nenumatyta (5 tomas, b. l. 1–2). 38. 2025 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus rašte nurodoma, jog 2024-02-19 buvo išduotas leidimas (pridedama) (duomenys neskelbtini) dėl visiško šaligatvio užtvėrimo ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-02-19 iki 2024-03-29, pagal pateiktą ir suderintą aptvėrimo schemą (pridedama) (5 tomas, b. l. 30–34). 39. 2025 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė 2024 m. vasario 7 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo, vadovaujantis 2024-02-07 rangos darbų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), užsakovas - (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. B., šio akto pasirašymo dieną perdavė statybvietę - Daugiabučių komplekso statybos projektas, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo darbai, o Rangovas - (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus K. V., ją priima statybos laikotarpiui iki statybos užbaigimo procedūrų datos (5 tomas, b. l. 17–18). Veikos kvalifikavimas ir motyvai 40. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jų turinį privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta baudžiamojo įstatymo ir reglamentuojančiais kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje aktualu buvo nustatyti, ar vairuotojo padarytas KET pažeidimas sukėlė kito žmogaus žūtį. 41. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę. 42. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatytos veikos yra padaromos dėl neatsargumo, tai yra dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti, ar nusikalstamo nerūpestingumo, – nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-648/2023). 43. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Todėl klausimas, kurio eismo dalyvio veika sukėlė eismo įvykį, yra vienas svarbiausių tokio pobūdžio bylose. 44. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltinamo asmens veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-205-489/2024). Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialių elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-489/2024). 45. Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.). Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017). Išimtis iš šios nuostatos gali būti tik tokia situacija, kai eismo įvykis sukeltas dėl dviejų eismo dalyvių abipusės kaltės, tačiau nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą patiria tik vienas iš jų. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo, nors ir yra eismo įvykio vienas iš kaltininkų, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 46. Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Ekspertizės akte ir specialisto išvadoje aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir jį sukėlusios priežastys, aptariami kiekvieno eismo dalyvio veiksmų teisėtumo ir jų priežastinio ryšio su eismo įvykiu klausimai, atsakoma į klausimus, ar konkretaus eismo įvykio dalyvio padarytas KET pažeidimas techniniu požiūriu buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti. Kita vertus, eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo konstatavimas yra teismo, o ne ekspertų ir specialistų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto ar specialisto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2013, 2K-359-697/2017, 2K-204-895/2018). 47. Šioje baudžiamojoje byloje, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusioji E. S. 2024 m. lapkričio 11 d. teismui pateikė prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (4 tomas, b. l. 110–114), kuriame 2024 m. lapkričio 19 d. prašymu ištaisė rašymo apsirikimą (4 tomas, b. l. 137–139). Nukentėjusioji prašė teismo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jog G. D. kaltinamas tuo, kad nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2024-02-28, apie 11.01 val. nenustatytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangovas, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 8 priedo 46.13 p. ir Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 19 p. reikalavimus, atliko darbus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nenumatydamas ir neįrengdamas papildomų priemonių eismo saugumui, susijusiam su krovininio transporto išvažiavimo iš statybvietės, užtikrinti, ko pasėkoje G. D. negalėjo įvykdyti darbdavio nurodymus nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių nuostatų, o taip pat nenustatytam darbdavio įgaliotam asmeniui davus G. D. žinomai neteisėtą nurodymą vežti krovinį iš statybvietės (duomenys neskelbtini), pažeidžiant KET reikalavimus ir tuo keliant pavojų kitiems eismo dalyviams, G. D. 2024-02-28, apie 11.01 val. (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę - vilkiką „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto (KET 27 p.), o būtent, įvažiuodamas į kelią - (duomenys neskelbtini) gatvę iš šalia jo esančios teritorijos (duomenys neskelbtini) statybvietės, t. y. išvažiuodamas iš išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę nepraleido jam iš dešinės kelkraščiu ėjusios pėsčiosios G. J. B., kurios judėjimo kryptį jis kirto, sunkvežimio priekine dalimi ją kliudė ir pargriovė kelio išilgine bei skersine kryptimis, pervažiavo sunkvežimio kairės pusės ratais, tokiu būdu įvykio eismo įvykis, kurio metu G. R. B. buvo padaryti šie sužalojimai: daugiaskeveldriniai kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiai su galvos smegenų suardymu; stuburo kaldinęs dalies VI slankstelio kūno lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, dubens žiedo vientisumo suardymo, atvirų abiejų kojų kaulų lūžių, kurie remiantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.6, 6.6.13, 6.6.14 punktais visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu sukėlusiu mirtį, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. 48. BPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūrą. Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-26-495/2022, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai ir kt.). 49. Pažymėtina, jog nagrinėjamos baudžiamosios bylos teisme dalyviai buvo informuoti apie pateiktą nukentėjusiosios prašymą dėl kaltinimo keitimo, jiems buvo įteiktas šio prašymo nuorašas (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat bylos nagrinėjime kaltinamajam G. D. išaiškinta teisė pasirengti gynybai dėl galimo kaltinimo keitimo (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. D. buvo apklaustas dėl kaltinime nurodytų faktinių veikos aplinkybių pakeitimo, savo kaltės nepripažino. Taigi, įvykdžius baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių keitimo procedūrą, teismas kaltinamojo veiksmus (neveikimą) vertina ir naujai pareikšto kaltinimo kontekste. 50. Kaltinamasis G. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, pakrovus krovinį, jis išvažinėjo iš statybvietės. Kairėje pusėje stovėjo dvi mergaitės, dešinėje nieko nematė. Iš kairės stovėjo keturi automobiliai. Jis laukė praleisdamas automobilius ir iš dešinės pusės galėjo ateiti moteris, nes pilnai šaligatvio nematė. Kai teisme apklausta liudytoja sustojo jo praleisti, jis pasuko galvą į dešinę ir, nieko nematęs, išvažinėjo. Tuo metu išgirdo pypsint ir kairiame veidrodėlyje po ratais pamatė kažkokį daiktą. Išlipęs iš automobilio pamatė po ratais gulintį žmogų. Iškvietė pagalbą. Prie išvažiuojamosios dalies borteliai prasikeičia. Nukentėjusioji kalbėjo telefonu, kas yra didžiausias išsiblaškymas. 51. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog išvažiavime į (duomenys neskelbtini) gatvę yra nusukimas į dešinę, kur pėsčiųjų takas susiaurėja, tai reiškia, kad kai jo automobilio priekis kairėje pusėje buvo ties išvažiavimu sulig borteliu, dešinėje pusėje automobilio priekis buvo 30-40 cm įvažiavęs į važiuojamąją dalį. Išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis sustojo apie 1,5 metro iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies (bortelio kairėje). Kairėje pusėje laukė mergaitės, kol jis pravažiuos, taip pat jis turėjo sulaukti, kol pravažiuos transporto priemonės iš kairės pusės. Stovėjo gal 20-30 sekundžių. Liudytojos automobilis gal buvo trečias iš kairės pusės ir ji sustojo jį praleisti. Paskui judėjo tuos 1,5 metro apie 15 sekundžių 11 km/h greičiu. Iš statybų teritorijos jis išvažinėjo gal 1 minutę ar kiek daugiau iki išsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Išvažiuodamas iš teritorijos jis buvo pasukęs akis į dešinę pusę ir iš dešinės nieko nematė. Iš kairės pusės stovėjo dvi mergaitės. Kaip minėjo, sustojęs apie 1,5 metro iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies (bortelio kairėje), jis ten pastovėjo apie 20-30 sekundžių ir per tą laiką žmogus galėjo ateiti iš kampo nuo savivaldybės. Prieš praleidžiant mergaites jis stebėjo dešinę pusę, ta vieta nebuvo užtverta, matomumas buvo geras, kliūčių matyti pėsčiųjų taką jam nebuvo, nukentėjusios nematė. Jis mano, jog nukentėjusioji iki automobilio galėjo ateiti, kol jis praleido automobilius. Patikslino, jog judėdamas link (duomenys neskelbtini) gatvės pažiūrėjo į kairę ir į dešinę. Kairėje buvo mergaitės, o dešinėje judėdamas nieko nematė. Per dešinės pusės veidrodėlį stebėjo dešinę pusę judėdamas. Užmetė žvilgsnį į transportą dešinėje pusėje, pėsčiųjų take nieko nesimatė. Ar stebėjo dešinįjį šoninį ir priekinį veidrodėlius, nepasakys. Jau prieš tai dešinėje pusėje nieko nematė. Dešinės pusės veidrodėlį gal ir žiūrėjo, nes labiau stebėjo kairę pusę, kad neužvažiuotų ant bordiūro. Mano, jog jis kiek galėjo, tiek buvo atidus. Važiuodamas ir stebėdamas priekinį veidrodėlį, nebūtų matęs kairės pusės. Visada galima papildomai būti saugesniu, atidumo visada gali būti daugiau. Abi rankos buvo ant vairo, dirbo kaip išėjo. Mano, kad buvo atsakingas. 52. Kaltinamasis nurodė, jog kaltės nepripažįsta, kad nepraleido einančios pėsčiosios, kadangi žuvusioji negalėjo stovėti dešinėje pusėje, kai jis stovėjo 1,5 metro atstumu iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tada žiūrėjo į veidrodėlį. Kai važiavo tuos 1,5 metro iki važiuojamosios dalies, galėjo nepažiūrėti, nes nieko ten nepastebėjo. Pėsčioji atsirado ties jo transporto priemone ties išvažiavimu. Neįmanoma, kad ji būtų ten stovėjusi anksčiau. Kaltinamasis nurodė, jog liudytoja nukentėjusiąją irgi pamatė važiuojamoje dalyje. Jis tikrai nematė ateinančios pėsčiosios. Nurodė, jog, jei jis nukentėjusiąją būtų praleidęs, ji būtų ėjusi per gatvę (važiuojamąją dalį). Mano, jog nukentėjusioji bandė apeidinėti automobilį gatve (važiuojamąja dalimi). Jei sukdamas į kairę, būtų žiūrėjęs ir į dešinę pusę, gal ir būtų ją matęs. Kaltinamasis patikslino, jog iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis buvo sustojęs du kartus, tai yra antrą kartą jis buvo sustojęs ties kairės pusės borteliu, ten pastovėjo gal apie 5 sekundes iki pajudėjimo į važiuojamąją dalį. Mano, kad tuo metu nukentėjusioji galėjo važiuojamąja dalimi apeidinėti jo automobilį. Išsukimas buvo sunkesnis, nes nenorėjo užvažiuoti ant kairiojo bortelio, kur galėjo suplėšyti automobilio padangas. Kaltinamasis nurodė, jog kito automobilio signalą išgirdo, kai buvo išvažiavęs į važiuojamąją dalį, tačiau automobilis dar nebuvo išsitiesintas, bet jau buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į (duomenys neskelbtini) gatvę teisiai iki pasukimo pajudėjo gal apie 3 metrus, tuo metu priekinio stiklo veidrodėlio nestebėjo. Jei būtų jį stebėjęs, būtų matęs automobilio priekyje dešinėje pusėje buvusią moterį. Nurodė, jog jis turėjo sukti į kairę, todėl negalėjo žiūrėti tuo pačiu metu ir į dešinę. Kaltinamasis G. D. nurodė, jog dalyvavo eksperimente. Sutiko, jog yra nustatytos matymo zonos, jis turėjo 3-5 sekundes pamatyti žmogų. Eksperimento metu jis pamatė ties veidrodėlio kampu stovintį žmogų, tačiau tuomet jis sukdamas į kairę, turėjo žiūrėti į dešinę pusę. Eksperimento metu jis žiūrėjo į veidrodėlį ir galėjo matyti važiuojamosios dalies dešinę pusę, jei būtų stebėjęs veidrodėlį. Per veidrodėlį jis mato dešinės pusės du metrus nuo transporto priemonės. Per priekinį veidrodėlį mato arčiau nei per du metrus esantį žmogų. Jo transporto priemonės nematymo zona yra dešinė pusė, nes platesnė transporto priemonė. Tačiau kaltinamasis nurodė, jog išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę vienu metu jis negalėjo žiūrėti į abu veidrodėlius. Be to, stovinčios ir judančios transporto priemonės matymo trajektorija, jo nuomone, skiriasi. Iš stovinčios transporto priemonės gal būtų pamatęs nukentėjusiąją. Per priekinį dešinės pusės veidrodėlį tik nuo dešinio kampo prasideda matymas. Jeigu moteris būtų judėjusi iš dešinės į kairę per priekį, per viršutinį priekinį veidrodėlį ją būtų tuo metu matęs. Papildė, jog nuo kada specialisto išvados 5 paveikslėlyje (2 tomas, b. l. 96) raudona rodykle pažymėtos detalės ant automobilio nebebuvo, tiksliai pasakyti negali. Tarpai tarp detalių, pažymėti juodomis rodyklėmis, vienodi, iki įvykio jie buvo tokie. Nepastebėjo, kad po įvykio būtų kas pasikeitę. Po valstybiniu ženklu apgadinimai buvo iki įvykio. 2024 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. atsakydamas į klausimus nurodė, jog įvykio metu pėsčiųjų judėjimas reguliuojamas nebuvo. Pėstieji galėjo judėti, nes buvo paliktas praėjimas ir iš kairės, ir iš dešinės. Gavo transporto priemonę su staleliu iš įmonės. Jis nieko nekeitė. Eksperimento metu jo nebebuvo. Staliukas jam netrukdė matyti. 53. Apibendrinant kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog kaltinamasis G. D. teisme nurodė, jog vairuodamas vilkiką „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį išvažiavo apytiksliai per 1 minutę laiko. Pirmą kartą sustojo apie 1,5 metro atstumu iki kairės pusės bortelio ties išvažiavimu. Važiuodamas iki pirmo sustojimo stebėjo kairę ir dešinę puses, kairėje ant iš dalies atitverto pėsčiųjų šaligatvio matė du pėsčiuosius, dešinėje pusėje matė pėsčiųjų šaligatvį, jis nebuvo atitvertas, pėsčiųjų jame nebuvo. Kaltinamasis dešinę pusę (pėsčiųjų šaligatvį) matė gerai, kliūčių matomumui nebuvo. Pirmą kartą sustojęs, stovėjo apie 20-30 sekundžių ir praleidinėjo (duomenys neskelbtini) gatve tiek iš kairės, tiek iš dešinės važiuojančias transporto priemones (tris, keturias), ruošėsi sukti į kairę pusę, iki jam iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje sustojo automobilis, tokiu būdu leidžiantis jam išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kaltinamasis nurodė, jog iki išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, tai yra apie 1,5 metro atstumą, jis važiavo apie 15 sekundžių ir antrą kartą sustojo sulig kairės pusės borteliu, tai reiškia jo dešinės pusės automobilio priekis jau buvo apie 30-40 cm įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, toje vietoje jis stovėjo apie 5 sekundes, po to jis judėjo tiesiai į važiuojamąją dalį apie 3 metrus. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, ar prieš pradėdamas važiuoti, jis stebėjo vaizdą per dešinį šoninį ir priekinį veidrodėlius, nurodė, jog galėjo nestebėti, labiau stebėjo kairę pusę, kad neužvažiuotų ant bordiūro. Pripažino, jog važiuodamas apie 3 metrus tiesiai į važiuojamąją dalį, jis nestebėjo vaizdo per priekinį stiklo veidrodį. Jei būtų jį stebėjęs, būtų matęs automobilio priekyje dešinėje pusėje buvusią nukentėjusiąją. Kaltinamasis nurodė, jog kito automobilio signalą išgirdo, kai buvo išvažiavęs į važiuojamąją dalį, tačiau automobilis dar nebuvo išsitiesintas posūkyje, tuo metu stebėjo kairę automobilio pusę. 54. Kaltinamasis G. D. kaltės nepripažįsta, nes mano, jog pėsčioji G. R. B. apeidinėjo jo vilkiką „Mercedes-Benz Actros“ išėjusi į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį; iki jis privažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamųjų dalių sankirtą (važiuojamąją dalį), jis ateinančios ar stovinčios dešinėje pėsčiosios nematė; neturėjo galimybės pamatyti jam iš dešinės pusės prie transporto priemonės priartėjusią pėsčiąją G. R. B., nes prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamųjų dalių sankirtos iki pajudėjimo, ji galėjo ateiti per apytiksliai apie 5 sekundes; važiuodamas kairio posūkio kreive į (duomenys neskelbtini) gatvę, neturėjo galimybės vienu metu stebėti kairės ir dešinės pusės, priekinio ir dešinės pusės veidrodėlių, todėl pėsčiosios nematė. Vis tik, teismo vertinimu, šie kaltinamojo neprisipažinimo argumentai yra paneigiami teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. 55. Pažymėtina, jog byloje yra nustatyta vienintelė tiesiogiai nagrinėjamą įvykį mačiusi liudininkė R. G., kuri savo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių davė iš karto po eismo įvykio įvykio vietoje ir jie užfiksuoti policijos pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašuose, vėliau, 2024 m. kovo 4 d., buvo apklausta liudytoja, eksperimento metu, o dar vėliau, teisiamojo posėdžio metu. Teismas įvertinęs liudytojos parodymus viso proceso metu, sprendžia, jog jie nėra visiškai nuoseklūs, ir, nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog, jos nuomone, ji nurodo tas pačias įvykio aplinkybes, matyti, jog proceso eigoje liudytoja šiai bylai svarbias įvykio aplinkybes nurodo šiek tiek kitaip, tai yra skirtingai (ypač eksperimento metu), nurodo vietą, kur buvo žuvusioji, kai ji ją pamatė pirmą kartą ((duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojo dalyje ar ant įvažiavimo), kurioje vietoje buvo automobilio priekis, kai ji pirmą kartą pamatė žuvusiąją ties automobiliu (ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta ar įvažiavime dar iki jos), ar ji matė žuvusiąją ateinančią pėsčiųjų šaligatviu. Pažymėtina, jog šiuos neatitikimus teismas aiškinosi teisiamojo posėdžio metu apklausdamas liudytoją bei garsindamas jos ankstesnius parodymus, peržiūrėdamas vaizdo ir garso įraše užfiksuotas jos nurodytas aplinkybes. 56. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. G. nurodė, jog ir šiandien prisimenu įvykio aplinkybes. Paskutiniu metu negalvojo apie tą įvykį. Datos nepamena. Važiavo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į centro pusę ir prie statybvietės sustojo praleisti automobilį, kuris stovėjo prie išvažiavimo, kur eina šaligatvis. Vairuotojas pradėjo lėtai riedėti, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ėjo moteris. Jai reikėjo pereiti į kitą pusę. Pamatė, kad moteris atsirėmusi ranka į automobilį bandė praeiti praėjimą. Vairuotojas suko į kairę, o ji bandė pro automobilio priekį prasmukti į kitą pusę. Ji bandydama prabėgti išbėgo į vidurį gatvės. Ji pradėjo pypsinti. Vairuotojas jos nematė. Kažkuriuo momentu moteris pargriuvo po ratais. Vairuotojas išlipo ir, pribėgęs prie jos, sakė: „kas man dabar bus, ar kalėjimas?“. Ji iškvietė policiją. Toje pusėje, kur ji stovėjo, dar stovėjo du jauno amžiaus merginos ar porelė, kurie buvo arčiau ir matė dar geriau, bet po avarijos jie greitai nubėgo. Visai šalia stovėjo du jaunuoliai, kurie taip pat sustojo, kad ta sunkiasvorė išvažiuotų. Jaunuoliai greitai po visko nubėgo. Atsakydama į klausimus nurodė, jog ji nepasakys koks buvo atstumas iki jos automobilio. Žuvusiąją matė pirmą kartą einančią nuo savivaldybės ant šaligatvio ties išvažiavimu, iš kurio judėjo automobilis, priešais automobilį bandančią praeiti, bet bijo pasakyti tiksliau. Matė riedantį automobilį ir moterį, atrėmusią ranką į tą automobilį. Ji jau buvo ant važiuojamosios dalies. Moterį pamatė ant važiuojamosios dalies ant sankirtos. Kai ji ją pamatė, ji buvo dešiniajame priekiniame automobilio kampe ir ji norėjo bėgti į priekį. Ji buvo atsirėmusi kairia ranka į automobilio dešinįjį priekinį kampą. Ji gana tolokai išbėgo į gatvę. Automobiliui riedant, ji ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir ėjo link viešbučio į apačią. Ji iš dešinės pusės bandė prasmukti į kairę pusę. Jei ji būtų sustojusi, nieko nebūtų buvę, gal ją būtų nuvertę. Ji bėgo į priekį, suklupo jau būdama viduryje gatvės ir palindo po automobiliu. Transporto priemonė buvo išlindusi sulig gatvės riba. Ji parodė automobilio vairuotojui, kad jį praleidžia, nes sustojo jo praleisti. Ten daug žmonių vaikščiojo. Iš tos pusės, kur stovėjo ji, ėjo du jauni žmonės ir jie sustojo praleisti to automobilio. Vairuotojas žiūrėjo į ją norėdamas įsitikinti, ar jį praleidžia. Nematė, į kurią pusę prieš tai žiūrėjo vairuotojas. Paskui pamatė, kad jis žiūri į ją. Ji pradėjo signalizuoti, kai moteris buvo išbėgusi į vidurį gatvės. Ir tada moteris labai greitai suklupo. Ji prieš signalizuojant dar kažkaip rankomis mosikavo. Matomumas buvo geras. Po įvykio davė paaiškinimus pareigūnams. Jai liepė patraukti automobilį. Policijos pareigūnai viską užtvėrė ir liepė parodyti, kur tas automobilis stovėjo. Tikriausiai, parodė teisingą vietą. Teisingiausiai aplinkybes nurodė eksperimento metu. Pradžioje nuo patirto streso negalėjo net kalbėti. Toje pusėje, kur stovėjo, buvo paliktas eiti šaligatvis, o link savivaldybės nebuvo jokių užtvarų. Atitvertas buvo pėsčiųjų takas, žmonėms buvo palikta praeiti. Eksperimento metu paprašė patraukti tvorą, kad galėtų matytis vietą, kur stovėjo jos automobilis. Eksperimento metu tvora buvo pastatyta ties šaligatvio riba, kad žmonių eismas buvo draudžiamas, buvo paprašyta patraukti tvorą taip, kaip buvo įvykio metu. Visa tvora nebuvo patraukta. Tvoros priekį atitraukė ir jai niekas neužstojo vaizdo. Dabar praėjo daug laiko, jos parodymai teisingesni buvo ikiteisminio tyrimo metu. Ji neturi jokio pagrindo meluoti. Jai atrodo, kad pasakojo tą patį, ką dabar pasakojo. Parodymus davė savo noru, su protokolu susipažino, pasirašė. Jos parodymai teisingi, teismas jais gali remtis. Po įvykio sakė tą, ką matė. Dabar galėtų skirtis labiausiai. Tada sakė tą, ką matė. Ji matė moterį, norinčią pereiti išvažiavimą. Ji pamatė judančią transporto priemonę ir toliau bandė pereiti į kitą pravažiavimo pusę. Kadangi automobilis judėjo, o moteris pradėjo bėgti priešais automobilį, sulig automobiliu, ji tai matė iš šalies. Paskui pagalvojo, jei ji nebūtų bėgusi priešais automobilį, o būtų žengusi žingsnį atgal, būtų likusi dešinėje pusėje, nieko nebūtų įvykę. Tai jos nuomonė. Jos pirma mintis buvo, ką ji daro, ne ką vairuotojas daro, o kur ji braunasi. Ji pargriuvo ir pateko po ratais. Kai pamatė moterį pirmą kartą, ji buvo ant šaligatvio, o automobilis stovėjo ties įvažiavimu. Transporto priemonės važiuojančios iš toliau ji nematė. Moteris žengė ties bordiūru. Pradžioje mojavo automobilio vairuotojui, o kai moteris atsidūrė gatvėje, pradėjo signalizuoti. Kai ji sustojo ir praleido jį parodydama, kad jis gali važiuoti, vairuotojas pradėjo judėti. Nematė ar moteris kalbėjo telefonu. Matė, kad tai buvo elegantiška pagyvenusi moteris. Kaip ji buvo apsirengusi, nepamena. Kiek metrų atstumu stovėjo jos automobilis, nepasakys. Matė namo numerį. Ji matė du jaunus žmones, ar merginas, ar vaikiną su mergina, nepasakys, bet jie po įvykio labai greitai pabėgo. Nukentėjusiąją pamatė ties keleivio puse. Jai niekas neužstojo vaizdo. Vairuotojas stovėjo ant pravažiavimo ir pamatė dešinėje pusėje moterį. Nukentėjusioji tuo metu buvo ant ribos, tikrai ne ant gatvės, o ant šaligatvio. Ji buvo atsirėmusi kairia ranka, kad ant jos neužvažiuotų automobilis, tai jos nuomonė. Nematė jos kalbančios telefonu. Jos nuomone, jei moteris būtų sustojusi, viskas būtų pasibaigę laimingai. Kalčiausi čia tie, kurie neužtvėrė išvažiavimo, tai taip pat jos nuomonė. Ar užvažiavo vairuotojas ant šaligatvio, nematė. Jokių ryšių su vairuotoju neturi. Kiek kartų automobilis buvo stabtelėjęs, neatsakysi, nes neatsimena. Kai ji sustojo, vairuotojui parodė, kad jis gali važiuoti. Davė suprasti, kad sustojo jį praleisti, ir vairuotojas iš karto pradėjo važiuoti. Viskas buvo vienu momentu. Jis pradėjo judėti ir pamatė tą moterį. Ji išlindo visu korpusu. Tai nutiko po jos parodymo, kad automobilis gali važiuoti. Kitoje gatvės pusėje stovėjo automobiliai, bet ar jos važiavo, negali pasakyti. 57. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti 2004 m. kovo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. G. parodymai. Liudytoja nurodė, jog 2024 m. vasario 28 d. apie 10.45 val. ji (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), važiavo savo automobiliu Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jai važiuojant link centro, ties griaunamo pastato, kuris buvo jos dešinėje, viduriu, pamatė, kad iš tos teritorijos, jai iš dešinės bando išvažiuoti sunkvežimis. Tas sunkvežimis išvažinėjo iš teritorijos ir bandė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, darė kairį posūkį. Kai jį pamatė, jis dar nebuvo įvažiavęs į gatvės važiuojamąją dalį. Ji nematė ar degė kairio posūkio žibintas, bet tas automobilis vos judėjo, t. y. jis sustoja, tada kiek pajuda ir vėl sustoja, kaip ji suprato, kad įsitikinti ar ji jam duos kelią ir ar iš dešinės nėra kitų automobilių. Ji visiškai sustabdė savo automobilį, priešais nuo (duomenys neskelbtini) gatvės automobilių nebuvo. Tada jai sustojus, tas sunkvežimis pamažu pradėjo judėti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir daryti kairį posūkį. Tuo pat metu ji pamatė moterį, kuri ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ją pamatė ties sunkvežimio priekio dešiniu kampu, tuo metu ji buvo teis gatve ir pėsčiųjų borteliu. Tada matė, kaip ta moteris ištiesė savo ranką (dešinę ar kairę, negali atsakyti) ir ją atrėmė į automobilį, tarytum sakytų sustok. Bet automobilis tuo metu pajudėjo iš vietos, o moteris vis tiek bandė jį apeiti per priekį. Kadangi automobilis judėjo link priešpriešinės eisimo juostos, važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės, tai visą laiką ta moteris ir ėjo prieš pat automobilį, t. y. buvo prisilietusi prie automobilio bamperio, ir jis ją tarytum stūmė į kitos pusės važiojamąją kelio dalį, kol apie kelio važiuojamosios dalies vidurį moteris nugriuvo ir sunkvežimis ją pervažiavo. Ji matė, kad ta moteris dingo po sunkvežimiu, bet kuriais ratais ji buvo pervažiuota ji nesuprato, bet galvoja, kad ne priekiniais. Kai sunkvežimis išsitiesino, pamatė, kad tuo pat metu iš po sunkvežimio vidurio, ties trečiais ratais „šovė“ mėsos, vėliau matė, kad ten buvo smegenys. Tuo pat metu vairuotojas sustojo ir išlipo iš automobilio. Tada vairuotojo puse jis paėjo iki sunkvežimio vidurio, pamatė kas nutiko, susiėmė už galvos ir priėjo prie jos. Priėjęs prie jos, kelis kartus pakartojo: „man dabar kalėjimas“, tai pakartojo kelis kartus, matė, kad jis buvo baisiame šoke. Tada ji paskambino į 112, o vairuotojas paėjo atgal prie savo automobilio priekio. Jau tuo metu, kai ji pamatė, kad ta moteris bėga į gatvę ir atsiremia ranka į sunkvežimio priekinę dalį, ji pradėjo signalizuoti, įjungė savo automobilio garsinį signalą. Tuo pat metu ant dešinio šaligatvio, jos važiuojamąją kryptimi, stovėjo 2 žmonės (mergina, o kokios lyties buvo kitas nežino), kurie ėjo šaligatviu ir sustojo praleisti tą sunkvežimį. Jie turėjo matyti viską tą patį ir net geriau, nes buvo arti sunkvežimio. Tuo metu, kai sustojus sunkvežimiui vairuotojas išlipo iš automobilio, tie žmonės nubėgo visu greičiu centro link. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, ji jiems paaiškino ką matė, jie užfiksavo jos duomenis ir ji išvyko. Ji galvoja, kad šio sunkvežimio vairuotojas, niekaip negalėjo išvengti šio nelaimingo atsitikimo, nes toje vietoje (ties automobilio dešinės pusės kampu, per ištiestos rankos atstumą nuo automobilio), kur buvo ta moteris, vairuotojas niekaip negalėjo jos matyti (2 tomas, b. l. 105–108). 58. Perskaičius parodymus liudytoja R. G. nurodė, kad tada, tik po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu, įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Pamatė moterį tik priešais automobilį. Ten buvo daugiau žmonių. Prie išvažiavimo nėra bortelio. Tai nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji atrėmė ranką į lėtai judantį automobilį, tarytum sakydama: „sustok“. Jos sūnus važinėja su dideliu automobiliu ir ji yra su juo važiavusi keleivio pusėje, ir jis visada sako, kad tai akla zona. Tai jos nuomonė, kuri susiformavo iš jos asmeninės patirties. Pradėjo signalizuoti, kai moteris išbėgo į gatvę ir atsirėmė jau ne pirmą kartą. 59. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus liudytojos R. G. paaiškinimus įvykio vietoje (4 tomas, b. l. 31–38), liudytoja R. G. nurodė, jog savo parodymus, duotus įvykio vietoje, vertina kaip teisingus. Jos nuomone, jie nesiskiria nuo jos anksčiau duotų parodymų. Akcentavo, kad moteris iš pėsčiųjų tako įėjo į gatvę. Ar sunkiasvoris automobilis stovėjo metrą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nepasakys. Automobilis pavažiuoja ir stabteli, kelis kartus tai vyko, dabar nežino. Ar moteris tai galėjo suprasti, kad leidžia jai praeiti, negali pasakyti. Apie telefoną nieko negali pasakyti. Kas pajudėjo pirmiau, dabar nepasakys. 60. 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtame policijos pareigūnų kūno kameromis darytame vaizdo ir garso įraše, DVD kompaktinė plokštelė, pavadinimu 1 PSS-2024-02-28-11556, matyti, kaip R. G. kartu su pareigūne nueina iki įvažiavimo, kur R. G. atsistoja (atsistoja ant įvažiavimo iki (duomenys neskelbtini) sankirtos) bei pasakoja tai, ką matė. Nurodo: „Ta moteris ėjo šaligatviu, o ne gatve, nes ta fūra stovi, nevažiuoja ir, kai ta moteris atsirado priešais fūrą, ir ta fūra, turbūt, nematė, aš taip įsivaizduoju, ir ji pradėjo sukti, tada pradėjau pypsint, o ta moteris bėgo ne į priekį, ne atgal, o, tiesiog, pagal fūros priekį bėgo į gatvę (pažymėtina, jog vaizdo įraše matyti, kaip liudytoja rankomis rodo pėsčiosios įėjimo į įvažiavimo vietą, kaip ji judėjo). 61. Taigi, matyti, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja pirmiausia nurodžiusi, jog pirmą kartą žuvusiąją matė einančią nuo savivaldybės ant šaligatvio ties išvažiavimu, iš kurio judėjo automobilis, priešais automobilį bandančią praeiti. Matė riedantį automobilį ir moterį, atrėmusią ranką į tą automobilį. Ji jau buvo ant važiuojamosios dalies. Moterį pamatė ant važiuojamosios dalies, ant sankirtos. Ji gana tolokai išbėgo į gatvę. Automobiliui riedant, ji ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir ėjo link viešbučio į apačią. Atsakydama į klausimus liudytoja patikslino, kad, kai pamatė moterį pirmą kartą, ji buvo ant šaligatvio, o automobilis stovėjo ties įvažiavimu. Vairuotojas stovėjo ant pravažiavimo ir ji tuo metu pamatė dešinėje pusėje moterį. Nukentėjusioji tuo metu buvo ant ribos, tikrai ne ant gatvės (važiuojamosios dalies), o ant šaligatvio. Ji buvo atsirėmusi kairia ranka, kad ant jos neužvažiuotų automobilis, tai jos nuomonė. Moteris į išvažiavimą žengė ties bordiūru. Pradžioje liudytoja mojavo automobilio vairuotojui, o kai moteris atsidūrė gatvėje, pradėjo signalizuoti. Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, jog jai sustojus, sunkvežimis pamažu pradėjo judėti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir daryti kairį posūkį. Tuo pat metu ji pamatė moterį, kuri ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ją pamatė ties sunkvežimio priekio dešiniu kampu, tuo metu ji buvo ties gatve ir pėsčiųjų borteliu. Tada matė, kaip ta moteris ištiesė savo ranką (dešinę ar kairę, negali atsakyti) ir ją atrėmė į automobilį, tarytum sakytų sustok. Bet automobilis tuo metu pajudėjo iš vietos, o moteris vis tiek bandė jį apeiti per priekį. Kadangi automobilis judėjo link priešpriešinės eisimo juostos, važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės, tai visą laiką ta moteris ir ėjo prieš pat automobilį, t. y. buvo prisilietusi prie automobilio bamperio, ir jis ją tarytum stūmė į kitos pusės važiuojamąją kelio dalį, kol apie kelio važiuojamosios dalies vidurį moteris nugriuvo ir sunkvežimis ją pervažiavo, liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni, nes tuomet po įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame ji nurodė, jog pėsčioji ėjo šaligatviu, o ne gatve, nes ta „fūra“ stovėjo, nevažiavo ir, kai ta moteris atsirado priešais „fūrą“, ir ta „fūra“, turbūt, nematė, ji taip įsivaizduoja, ir ji pradėjo sukti, tada pradėjo pypsint, o ta moteris bėgo ne į priekį, ne atgal, o, tiesiog, pagal „fūros“ priekį bėgo į gatvę, liudytoja parodymus patvirtino kaip teisingus. 62. Teisiamojo posėdžio metu teismas išsiaiškinęs liudytojos parodymų neatitikimus ir jų priežastis, sprendžia, jog liudytojos parodymais netikėti ir jais nesiremti teismas neturi pagrindo, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Teismo nuomone, natūralu, jog dėl nuo įvykio praėjusio laikotarpio liudytojos parodymai teisiamojo posėdžio metu galėjo keistis, todėl teismas liudytojos parodymus kaip teisingiausius vertina duotus iš karto po įvykio, taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu, kuriais liudytoja R. G. patvirtino, jog pėsčioji G. J. B. į išvažiavimą iš statybvietės įėjo G. D. vairuojamai transporto priemonei iš dešinės iš pėsčiųjų šaligatvio ir transporto priemonės buvo kliudyta išvažiavime ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta, po ko, tiesiai judančios transporto priemonės buvo išstumta į važiuojamąją (duomenys neskelbtini) gatvę, kur vėliau buvo pargriauta ir pervažiuota sunkvežimio kairės pusės ratais. 63. Dėl šių priežasčių teismas nesiremia 2024 m. kovo 20 d. eksperimento metu duotais liudytojos R. G. parodymais, kuomet ji parodė vietą, kur buvo vilkikas prieš pradedant jam važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. (žr. nuotraukas. Nr. 9-14, kuriose matyti, jog automobilio priekis yra ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta), taip pat vietą, kurioje vietoje liudytoja pamatė nukentėjusiąją G. R. B. įsirėmusią į vilkiko priekinę dešinės pusės dalį, prieš jam pradedant važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. (žr. nuotraukas. Nr. 15-17, kuriose matyti, jog rodoma pėsčiosios vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje). 64. Teismo vertinimu, šiuos neteisingus liudytojos parodymus galėjo įtakoti netinkamai eksperimento metu atkurta įvykio vietos aplinka, nepatraukiant visos segmentinės tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje ant pėsčiųjų šaligatvio, į eismo įvykio metu buvusią padėtį (žr. 2 tomo, b. l. 20, 1 tomas, b. l. 127). Be to, kaip jau minėta, jie prieštarauja 2024 m. birželio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktai išvadai, jog vilkiko „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis Nr. 673, su puspriekabe „Schmitz CargobuJI Gotha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. D. išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos, sustojo neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamųjų dalių sankirtos. Pajudėjus iš sustojimo vietos ir toliau tęsiant judėjimą kairio posūkio kreive į (duomenys neskelbtini) gatvę, vilkikas „Mercedes-Benz Actros“ priekine dalimi kliudė iš dešinės priartėjusią pėsčiąją G. R. B., kuri judančio vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ buvo pargriauta kelio išilgine bei skersine kryptimis iki pėdsakų, kurie tęsėsi link puspriekabės „Schmitz Cargobull Gotha“ galinių ratų, pradžios (žr. nuo (duomenys neskelbtini) g.). 65. Pažymėtina, jog ši specialisto išvada gauta remiantis objektyviais - vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ greičio ir greitėjimo ataskaitoje užfiksuotais duomenis, kurioje kas sekundę fiksuoti duomenys iki transporto priemonės visiško sustojimo. Specialisto išvadoje aprašomoje dalyje nurodoma, jog vilkikas „Mercedes-Benz Actros“ po eismo įvykio sustojo 11:00:18 val. ir jo atstumų suma yra 3136,81 m (11 pav. pažymėta raudona linija). 11:00:00 vilkikas pajudėjo iš vietos (11 pav. pažymėta juoda linija) ir prieš pajudant atstumų suma buvo 3104,58 m. Pasiekus 11 km/h greitį (11 pav. pažymėta žalia linija), vilkikas buvo stabdomas iki pat sustojimo. Iš viso vilkikas „Mercedes- Benz Actros“, nuo sustojimo vietos greitėdamas iki 11 km/h ir po to lėtėdamas iki visiško sustojimo, įveikė 3136,81-3104,58 = 32,23 m. Eismo įvykių tyrimui skirta programa „PC Crash 14.1“, į ją įkėlus eismo įvykio vietos planą bei suderinus mastelį, pagal greičio ir greitėjimo ataskaitoje užfiksuotus duomenis atkurta tikėtina transporto priemonių junginio judėjimo trajektorija iš sustojimo vietos iki po eismo įvykio užfiksuotos padėties įveikiant 32,23 m atstumą (žr. 12 pav.). Atsižvelgiant į vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ greičio ir greitėjimo ataskaitoje užfiksuotus duomenis bei į modeliavimo rezultatus, G. D. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustojęs neprivažiavęs važiuojamųjų dalių sankirtos. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas E. G. nurodė, jog vilkikas iki sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve sustojo apytiksliai apie 2 metrus. Nuo tos vietos vilkikas judėjo nuo 2 km/h iki 6 km/h greičiu, greitis didėjo. Priartėjus prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos vilkiko greitis galėjo padidėti iki 6 km/h, tai sprendžiama pagal užfiksuotą greičio išrašą. Kad vilkikas iki sankirtos ties (duomenys neskelbtini) gatve dar kartą būtų sustojęs, tokių duomenų nėra. Vilkikas išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę nuo sankirtos iki pradėjo lėtinti greitį nuvažiavo 19,60 metro judėdamas 11 km/h greičiu. 66. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas, remdamasis liudytojos R. G. parodymais, vilkiko greičio ir greitėjimo ataskaitoje užfiksuotais duomenimis ir jais remiantis atliktu specialisto tyrimu, pateikta išvada ir specialisto paaiškinimais teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo G. D. vairuojamo vilkiko „Mercedes-Benz Actros“ ir pėsčiosios G. R. B. judėjimo trajektorijų susikirtimas (pėsčioji buvo kliudyta) įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės kairiojo šaligatvio (žr. nuo (duomenys neskelbtini) g.) ir išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) sankirtoje. 67. Tokiu būdu byloje neabejotinai paneigiama versija, jog pėsčioji G. R. B. vilkiką „Mercedes-Benz Actros“ apeidinėjo per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, taip pat kaip neatitinkantys objektyvios tiesos atmetami kaltinamojo G. D. parodymai, jog jis išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį buvo sustojęs ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta sulig kairės pusės borteliu ir toje vietoje pastovėjęs apie 5 sekundes, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį bei tuo metu galėjo kliudyti važiuojamąją dalimi vilkiko priekį apeidinėjančią pėsčiąją. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta, kad vilkikas sustojęs iki (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos apie du metrus į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį įvažiavo nesustodamas, ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankrita važiavo apie 6 km/h greičiu. 68. Teisiamojo posėdžio metu specialistas E. G. nurodė, jog, jei pėsčiosios ir vilkiko susidūrimas įvyko šaligatvio tęsinyje ir išvažiavimo teritorijoje, jei ji nebuvo įžengusi į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, tokie pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini ir neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Patvirtino 2024 m. birželio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamas išvadas, jog pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo situacijoje transporto priemonių junginio vairuotojo G. D. veiksmai, kuomet jis išvažiuodamas iš išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido pėsčiosios G. R. B., kurios judėjimo kryptį kirto. 69. Teismas sutinka su prokurorės baigiamojoje kalboje nurodytų duomenų vertinimu, jog eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės tachografo duomenis matyti, kad įvykio metu judėjo nuo 11.00.01 iki 11.0017, t. y. 17 s laiko, greitėjo iki 11 km/h greičio iki 11.00.10 val., t. y. 10 s, tada pradėjo stabdyti, stabdė 7 s. Prieš tai stovėjo nuo 10.59.53 iki 11.00.01, t. y. 7 sek. Prieš tai nuo 10.59.35 iki 10.59.51 (24 s) judėjo iki 8 km/h greičiu. Dar prieš tai stovėjo nuo 10.59.28 iki 10.59.34, t. y. 6 s. Prieš tai judėjo sustodamas nuo 10.59.06 iki 10.59.27 1-2 km/h greičiu, 21 s. Taigi, visas transporto priemonės judėjimas ir sustojimas išvažiavime į (duomenys neskelbtini) gatvę, nuo 10.59.27 iki 11.00.01 vyko 33 sekundes. 70. 2024 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtame Šiaulių miesto vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše matyti, jog jame fiksuojamas Aikštės LVK1, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas 2024 m. vasario 28 d. nuo 10.45 val. iki 11.10 val., keičiantis kameros fiksavimo laukui vaizde matyti (duomenys neskelbtini) gatvė su (duomenys neskelbtini) aikštės vaizdu, (duomenys neskelbtini) aikštės autobusų stotelė, (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) alėjos sankryža, (duomenys neskelbtini) alėja ir (duomenys neskelbtini) alėjos ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, (duomenys neskelbtini) gatvė ties (duomenys neskelbtini) administracijos pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža bei pėsčiųjų takas, einantis ties (duomenys neskelbtini), pastatu nuo (duomenys neskelbtini) aikštės autobusų stotelės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos (pėsčiųjų perėjos). Vaizdo įraše, nuo 10.56.19 iki 10.56.54 val. matyti nuo (duomenys neskelbtini) aikštės autobusų stotelės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos (pėsčiųjų perėjos) pėsčiųjų taku, ties (duomenys neskelbtini), pastatu einanti tamsiai apsirengusi, šviesių plaukų, telefonu kalbanti moteris, kurią teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. atpažino kaip žuvusiąją G. J. B.. 10.56.19 val. moteris užfiksuota ties (duomenys neskelbtini), pastato A tašku. 10.56.54 val. vaizdas moters, kuri prieina apytiksliai prie pastato taško B, nebefiksuoja. Google Maps įrankiu išmatuotas (duomenys neskelbtini) g, pastato ilgis nuo taško A iki B, tai yra 62 metrai ((duomenys neskelbtini), 5 tomas, b. l. 55–61), o tai reiškia, jog žuvusioji G. J. B. judėjo 1,7 m/s vidutiniu greičiu. Google Maps įrankiu išmatavus atstumą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėjos iki (duomenys neskelbtini) pastato išvažiavimui artimesnio kampo nustatytas 31,7 m atstumas, kurį pėsčioji ėjo artėdama link įvykio vietos. Įvertinus jos anksčiau nustatytą 1,7 m/s vidutinį greitį, galima daryti išvadą, jog šį 31,7 m atstumą jį nuėjo per apytiksliai 19 sekundžių, tai yra, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje G. D. judėdamas apie 33 s išvažiavimu link (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos, turėjo pakankamai laiko, tai yra net 19 sekundžių matyti link jo iš dešinės pusės pėsčiųjų šaligatviu artėjančią pėsčiąją. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis sutinka, jog įvykio metu oro sąlygos, matomumas buvo geras, trukdžių matyti jam iš dešinės pėsčiųjų šaligatvį jam nebuvo, jis žinojo, kad pėsčiųjų šaligatvis nėra atitvertas ir juo pėsčiųjų judėjimas neapribotas. Tuo labiau, eksperimento metu nustatytos vilkiko matomumo zonos (2 tomas, b. l. 32) per veidrodžius, esančius virš dešinės pusės durų ir virš priekinio stiklo, patvirtina, jog kaltinamajam prieš pradedant važiuoti ar judant, taip pat iki kairiojo posūkio judant tiesiai apie tris metrus (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, ir stebint vaizdą per veidrodžius, esančius virš dešinės pusės durų ir virš priekinio stiklo, jis galėjo matyti apie dviejų metrų atstumą vilkiko priekyje, dešiniame jo priekiniame kampe, tai yra matyti ranka į transporto priekinės dalies dešinį šoną įsirėmusią pėsčiąją, judančią priešais transporto priemonę. Tačiau, kaip pripažįsta pats kaltinamasis G. D., važiuodamas ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta, įvažiuodamas į važiuojamąją dalį, jis nestebėjo vaizdo per veidrodžius, esančius virš dešinės pusės durų ir virš priekinio stiklo. 71. Kaltinamasis nurodo, jog važiuodamas kairio posūkio kreive į (duomenys neskelbtini) gatvę, neturėjo galimybės vienu metu stebėti kairės ir dešinės pusės, priekinio ir dešinės pusės veidrodėlių, todėl pėsčiosios nematė. Šiuos argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus, gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi kaltinamasis G. D., vairuodamas sunkiasvorės transporto priemonės junginį - vilkiką „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), ir kirsdamas pėsčiųjų šaligatvį, bei matydamas, jog jis nėra atitvertas ir juo pėsčiųjų judėjimas neapribotas, turėjo pagrindą tikėtis, kad juo gali eiti pėsčiasis, todėl, žinodamas apsunkintą dešinės transporto priemonės pusės matomumą, taip pat matomumą per transporto priemonės langus, jis privalėjo stebėti vaizdą ne tik transporto priemonei iš kairės, bet ir iš dešinės, stebint vaizdą ne tik per langus, bet ir per transporto priemonės veidrodžius, esančius virš dešinės pusės durų, virš priekinio stiklo, liudytojai pradėjus signalizuoti, reaguoti iš karto stabdant transporto priemonę, o ne labiau stebint jos kairiąją pusę. 72. Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, jog teismų praktikoje nurodomas minimalus normatyvinis vairuotojo reakcijos laikas į eilinę situaciją kelyje ekspertinėje praktikoje yra 0,6 sek., o minimalus motorinės reakcijos laikas, kada vairuotojas nesąmoningai priima sprendimus, yra 0,4 sek., ekspertai savo tyrimuose daugiausia naudoja 0,6 sek. laiką, kada vairuotojas žino, kad gali būti kažkokia situacija, kai jis neturės pirmumo teisės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, vairavo sunkiasvorės transporto priemonės junginį, o tai reiškia turtintis ir specialiųjų įgūdžių ir žinių, todėl, teismo vertinimu, byloje nustatytoje situacijoje kaltinamasis turėjo pakankamai laiko ir galimybę pastebėti pėsčiąją, sustabdyti transporto priemonę ir tokiu būdu ją praleisti, arba jai pargriuvus, išvengti jos pervažiavimo vilkiko ratais. 73. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojančioje KET VI skyriaus, reglamentuojančio pėsčiųjų pareigas, 44 punkte numatyta, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. 74. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pėsčioji G. J. B. į važiuojamąją dalį įžengė naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, tai yra kalbėdamasi su nukentėjusiąja E. S., kadangi nukentėjusioji teisme nurodė, jog ji mano, kad G. J. B. perėjusi gatvę, jai paskambino ir jos trumpai pakalbėjo, tada kažkas lyg tarkštelėjo, tai nutiko viduryje sakinio, tai buvo visiškai ramus žmogaus staiga nutrūkęs pokalbis, net nebuvo baigtas sakinys, gal pokalbis nutrūko netgi viduryje žodžio. Pokalbį nutraukė ne pati mama, po to ji jai skambino, bet niekas neatsiliepė. Iš kelių eismo apžiūros protokolo matyti, jo įvykio vietoje šalia transporto priemonės padangų pėdsakų surastas ir paimtas žuvusiosios mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu, kuris nebuvo įdėtas į rankinę. 75. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog eismo įvykio metu G. J. B. į važiuojamąją dalį įžengė naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, teismas sprendžia, jog šie nukentėjusiosios veiksmai vertintini kaip KET VI skyriaus 44 punkte numatytos Pėsčiųjų pareigos pažeidimas, bei kaip rizikingi veiksmai, galėję atitraukti jos dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdyti įsitikinti, kad eiti saugu, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, tačiau ne kaip sąlyga, susijusi su eismo įvykio kilimu. Atkreiptinas dėmesys, jog pėsčioji įžengė į įvažiavimo važiuojamąją dalį iš pėsčiųjų šaligatvio, kas rodo nukentėjusiosios elgesį buvus minimaliai rizikingu. 76. Pažymėtina, jog šioje byloje G. D. kaltinamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo kaltinamajam inkriminuoti nukentėjusiosios E. S. prašomas faktines aplinkybes, jog nenustatytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangovas, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 8 priedo 46.13 p. ir Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 19 p. reikalavimus, atliko darbus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nenumatydamas ir neįrengdamas papildomų priemonių eismo saugumui, susijusiam su krovininio transporto išvažiavimo iš statybvietės, užtikrinti, ko pasėkoje G. D. negalėjo įvykdyti darbdavio nurodymus nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių nuostatų, o taip pat nenustatytam darbdavio įgaliotam asmeniui davus G. D. žinomai neteisėtą nurodymą vežti krovinį iš statybvietės (duomenys neskelbtini), pažeidžiant KET reikalavimus ir tuo keliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog įvykis įvyko vietinės reikšmės kelyje, kuriame eismas nustatomas KET taisyklėmis. Tuo tarpu statybos darbai buvo vykdomi privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, į kurį patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavimą (nustatytas kelio servitutas) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir, kaip nurodyta 2025 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Infrastruktūros poskyrio rašte, darbams privačiame žemės sklype ir/ar transporto priemonių judėjimui iš/į statybvietę, nenumatytas eismo organizavimo schemos derinimas su (duomenys neskelbtini) administracija. Teismas sutinka, jog eismo įvykio metu, 2024 m. vasario 28 d., pėsčiųjų eismas nebuvo reguliuojamas tiksliai pagal (duomenys neskelbtini) išduotą Pėsčiųjų eismo schemą (duomenys neskelbtini) gatvėje rekonstruojamo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) zonoje (5 tomas, b. l. 26), tai yra ties (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža ant pėsčiųjų tako nebuvo pastatyta segmentinė tvorelė su perspėjimo skydu apie vykdomus statybos darbus, ties griaunamu pastatu įrengta laikina tvora nebuvo visiškai ribojamas pėsčiųjų eismas taku. Tačiau šioje byloje, teismo nuomone, yra svarbu tai, jog įvykio vietoje – išvažiavime iš teritorijos, gatvėje, kaltinamasis privalėjo laikytis KET taisyklių, ir tai, kad kaltinamasis žinojo, jog pėsčiųjų eismas (duomenys neskelbtini) gatvės kairiuoju šaligatviu žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nėra kitaip ribojamas. 77. Taigi, KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 27 punkte - įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. 78. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, jog eismo įvykio metu kaltinamasis pažeidė KET 127 ir 9 punkte numatytus reikalavimus ir būtent šie pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis, priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – G. J. B. žūtimi. 79. Teismo vertinimu, kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis nenumatė, kad dėl pasirinkto nesaugaus įvažiavimo iš teritorijos į kelią gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes, turimas žinias, savo vairavimo patirtį – galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01). Dėl bausmės skyrimo 80. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). 81. G. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad jis nusikalto būdamas neteistu, tačiau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 ir 40 straipsnių pagrindais, tai yra 2016 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu G. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, 2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu (3 tomas, b. l. 94–97, 4 tomas, b. l. 197–198). Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – IBPS) duomenimis, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Iš 2025 m. vasario 26 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis G. D. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2023-12-27 už greičio viršijimą, 2023-10-10 už transporto priemonės palikimą stovėti ant pravažiavimo, 2023-05-08 už greičio viršijimą, paskirtas baudas sumokėjo, nusikalstamos veikos padarymu laikytinas baustu administracine tvarka, vėliau – 2024-10-23 baustas už transporto priemonės pastatymą ir palikimą ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje, baudą sumokėjo. G. D. nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. vasario 7 d. nedirbantis, nurodo, jog yra vedęs ir augina vieną mažametį vaiką. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą. 82. Prokurorė teismo prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 83. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nukentėjusiojo rizikingi veiksmai, vertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), dažniausiai pasireiškia KET taisyklių ir kitų eismo saugumą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu ar elgesiu akivaizdžiai neatitinkančiu eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, 2K-204/2013). 84. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojančioje KET VI skyriaus, reglamentuojančio pėsčiųjų pareigas, 44 punkte numatyta, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. 85. Minėta, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pėsčioji G. J. B. į važiuojamąją dalį įžengė naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, tai yra kalbėdamasi su nukentėjusiąja E. S., kadangi nukentėjusioji teisme nurodė, jog ji mano, kad G. J. B. perėjusi gatvę, jai paskambino ir jos trumpai pakalbėjo, tada kažkas lyg tarkštelėjo, tai nutiko viduryje sakinio, tai buvo visiškai ramus žmogaus staiga nutrūkęs pokalbis, net nebuvo baigtas sakinys, gal pokalbis nutrūko netgi viduryje žodžio. Pokalbį nutraukė ne pati mama, po to ji jai skambino, bet niekas neatsiliepė. Iš kelių eismo apžiūros protokolo matyti, jo įvykio vietoje šalia transporto priemonės padangų pėdsakų surastas ir paimtas žuvusiosios mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu, kuris nebuvo įdėtas į rankinę. 86. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog eismo įvykio metu G. J. B. į važiuojamąją dalį įžengė naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, teismas sprendžia, jog šie nukentėjusiosios veiksmai vertintini kaip KET VI skyriaus 44 punkte numatytos Pėsčiųjų pareigos pažeidimas, bei kaip rizikingi veiksmai, galėję atitraukti jos dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdyti įsitikinti, kad eiti saugu, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Dėl ko kaltinamojo G. D. atžvilgiu nustatytina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 87. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01). 88. Prokurorė teismo prašo G. D. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti dvejiems metams, įpareigojant kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu kaltinamajam neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas 89. Tuo pačiu prokurorė mano, jog kaltinamasis G. D. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, vadovaujantis BK 39 straipsnio 1 dalimi (2024-10-15 įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01). Prokurorė mano, jog kaltinamajam nustatytina viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (neatsargų nusikaltimą). 90. Nagrinėjamu atveju, nustačius G. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, kurie lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismui kyla pareiga svarstyti klausimą, ar šioje byloje yra pagrindas G. D. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, numatytą BK 39 straipsnyje. 91. Teismas pažymi, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios leidžia asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 2) yra nors viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. 92. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2013, 2K-24-895/2017). Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui. 93. Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kuris išsiskiria savo didesniu pavojingumu, kadangi eismo įvykio metu žuvo žmogus, už šio neatsargaus nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis G. D. kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, ir, nors teisme nurodė, jog gailisi, tačiau, akivaizdu, jog kaltinamasis gailisi dėl įvykusio įvykio, kurio metu žuvo žmogus, tačiau ne dėl savo neteisėto elgesio, teismo nuomone, nukentėjusiųjų teismo posėdyje atsiprašė formaliai, joms neatlygino nė dalies žalos. Ir nors kaltinamasis nusikalto būdamas neteistu, tačiau anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 ir 40 straipsnių pagrindais net tris kartus, paskutiniuoju 2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2020-04-12, atlikus baudžiamojo poveikio priemonę – viešuosius darbus; nusikalto baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat įvertintinas ir kaltinamajam nustatytos vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pobūdis ir turinys, tai yra, jog nustatyta aplinkybė yra nesusijusi su paties kaltinamojo elgesiu, o eismo įvykio metu žuvusios G. J. B. veiksmai – įžengimas į važiuojamąją dalį naudojantis mobiliojo ryšio priemone, nagrinėjamoje situacijoje nėra vertinami kaip labai neatsargus nukentėjusiosios elgesys, atsižvelgiant į tai, jo žuvusioji eidama pėsčiųjų taku kirto išvažiavimo iš teritorijos dalį. 94. Apibendrindamas išsakytus argumentus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo kaltinamąjį G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36-40 straipsnių pagrindais, taip pat jam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas kaltinamojo atžvilgiu prieštarautų teisingumo įgyvendinimui bei visuomenės interesų užtikrinimui. 95. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, žuvusiosios rizikingą elgesį, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei jo vidurkis. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas 96. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas). 97. Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. D. padaryto nusikaltimo pavojingumą (neatsargus nusikaltimas), jo asmenybę (nusikalto būdamas neteistu, administracine tvarka baustas už nešiurkščius KET pažeidimus), nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo socialinius ir ekonominius ryšius (vedęs, auginantis mažametį vaiką, anksčiau dirbo), atsižvelgdamas į tai, jog byloje dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą nukentėjusiosioms privalo atlyginti civilinis atsakovas (nukentėjusiųjų prašomos priteisti žalos dydis visumoje neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme apibrėžtų išmokų sumų), sprendžia, jog šiuo atveju siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, gali būti pasiektas neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, o atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą mažesniam, nei įstatyme numatytam termino vidurkiui, kaltinamojo kontrolę užtikrinant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti jo elgesį – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų; tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 6, 8 punktai). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas ir kt. 98. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kartu su bausme fiziniam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. 99. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. 100. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-109-511/2024). 101. Pagal susiformavusią teismų praktiką paprastai uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Tačiau byloje nenustačius akivaizdžių anksčiau aptartų baudžiamojo poveikio priemonės taikymui aplinkybių, teismų praktika išsiskiria. Todėl šioje byloje svarstant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, skyrimo kaltinamajam klausimą, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvertinti, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. 102. Nagrinėjamu atveju, G. D. neatsargų nusikaltimą padarė blaivus, neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau, teismo nuomone, už nešiurkščius ar piktybiškus nusižengimus (2023-12-27 baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, 2023-10-10 už transporto priemonės palikimą stovėti ant pravažiavimo, 2023-05-08 už greičio viršijimą, vėliau – 2024-10-23 baustas už transporto priemonės pastatymą ir palikimą ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje), tačiau jis padarė pavojingą neatsargų nusikaltimą, kurio metu žuvo žmogus. Kaltinamasis G. D., vairuodamas sunkiasvorės transporto priemonės junginį - vilkiką „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dienos metu, esant geram matomumui, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), ir kirsdamas pėsčiųjų šaligatvį, bei matydamas, jog jis nėra atitvertas ir juo pėsčiųjų judėjimas neapribotas, buvo nedėmesingas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nestebėjo jam iš dešinės pėsčiųjų šaligatvio, be to, žinodamas apsunkintą matomumą per transporto priemonės langus, prieš transporto priemonei pajudant iš vietos, nestebėjo vaizdo per transporto priemonės veidrodžius, esančius virš dešinės pusės durų, virš priekinio stiklo, o įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir liudytojai pradėjus signalizuoti, nesustojo, stebėdamas tik kairiąją transporto priemonės pusę, tęsė judėjimą, dėl ko nepraleido jam iš dešinės kelkraščiu ėjusios pėsčiosios G. J. B., kurios judėjimo kryptį jis kirto, sunkvežimio priekine dalimi ją kliudė ir pargriovė kelio išilgine bei skersine kryptimis, pervažiavo sunkvežimio kairės pusės ratais, tokiu būdu įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo G. R. B.. Teismo nuomone, būtent šis kaltinamojo elgesys rodo didesnį jo veiksmų pavojingumą, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo nusikalstama veika nebuvo spontaniška, atsitiktinio pobūdžio, šiuo atveju sunkios ir nepataisomos pasekmės buvo sukeltos būtent dėl neatsakingų ir ypatingai neatsargių G. D. veiksmų. Šio nusikalstamo elgesio kaltinamasis G. D. kritiškai nevertino, kaltės nepripažino. 103. Apibendrindamas nurodytus argumentus, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką (pvz., Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-268-519/2024), teismas sprendžia, jog kaltinamajam G. D. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, įvertinus tai, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. 104. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vienas pagrindinių tikslų yra išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-262-489/2017, 2K-72-489/2020 ir kitos). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. 105. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Todėl įprastai nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), išskyrus, kai yra padaromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse, vairuojant kelių transporto priemonę neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 106. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis G. D. padarė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, blaivus vairuodamas darbdaviui (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, kuris atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teismų praktiką, neatitinka konfiskuotino turto požymių, dėl ko kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, neskirtina. 107. Kaltinamajam G. D. 2024-06-25 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 90-93), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. Civiliniai ieškiniai 108. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. 109. 2024 m. liepos 11 d. nukentėjusioji R. J.-B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajam G. D., kuriuo prašo iš (duomenys neskelbtini) ir G. D. priteisti 30.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 181–182). 110. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji dėl mamos G. R. B. žūties patyrė didelius emocinius išgyvenimus, tuo pagrindu reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. G. R. B. mirtis joms, jos dukterims, buvo labai netikėta, nelaukta, kadangi mama, nežiūrint jo garbaus amžiaus, buvo pakankamai sveika, guvi, žvali, smalsi ir labai gyvybinga moteris. Pati savarankiškai gyveno, prižiūrėjo namus, sodą, augino daržoves, jas konservavo ir dalydavosi jomis su dukterimis, keliaudavo, lankė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sporto klubą, aplankydavo visus teatro spektaklius, kas savaitę imdavo iš bibliotekos knygas, jas skaitydavo ir aptardavo su jomis - jos dukterimis. Pora mėnesių iki žūties mama su dukros E. šeima keliavo po Ispaniją, o po artimesnius kraštus - Lietuvą ir Latviją keliaudavo beveik kiekvieną savaitgalį, nepraleisdama progos išbandyti viską - nuo skrydžio lynu ir paspirtuko, irklentės ir pan. Su dukra K. kasdien telefonu kalbėdavosi po kelis kartus ir patardavo jai įsirengiant namus. Ji (dukra R. J.-B.) su vaikais dažnai vasarodavo mamos sode. Visa tai įrodo, kad dukterų santykiai su mama buvo artimi, glaudūs ir šilti. Mama dalyvaudavo visose dukrų šeimų šventėse, domėjosi anūkų gyvenimu, turėjo puikią atmintį, su dukterimis nuolat bendraudavo telefonu ir perteikdavo savo gyvenimišką patirtį pačiais įvairiausiais klausimais. Įvertinant gerą mamos sveikatą, jos mirčiai niekas nebuvo pasiruošęs, tai buvo didžiulis sukrėtimas visai jų šeimai. Ypatingai sunkus momentas buvo tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių kūno sužalojimų ir daugiaskeveldrinių kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžių su galvos smegenų suardymu mamos palaikai net nebuvo grąžinti artimiesiems, jos gavo tik urną su pelenais, todėl neturėjo galimybės paskutinį kartą deramai su ja atsisveikinti. Nepriėmė net rūbų aprengimui - pasakė, kad palaikai atrodo taip, kad nėra ant ko juos apvilkti. Todėl staigi ir netikėta mamos netektis labai paveikė ją ir visas jos dukteris. Ji, R. J.-B., patyrė didelį šoką, emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimą, jai sutriko miegas, atsirado nerimas, gatvės ir ypač sunkiasvorių mašinų baimė. Pirmuosius mėnesius po mamos mirties teko vartoti raminamuosius vaistus. Žlugo daug planų ir lūkesčių, kurie buvo derinti su mama. 111. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J.-B. prašė teismo tenkinti jos civilinį ieškinį ir iš draudimo bendrovės jai priteisti 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog palaiko civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, jog dėl žmogaus mirties yra padaroma didžiausia žala, patiriami dalykai nėra išmatuojami, tai yra labai skauda ir sunku. Su mama artimiausią ryšį palaikė sesuo E. S.. Ji nuo 1980 metų gyveno atskirai nuo mamos, tačiau taip pat su ja palaikė artimą ryšį. Kiekvieną vasarą parvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) trims savaitėms, gyvendavo sode. 112. 2024 m. liepos 8 d. nukentėjusioji K. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajam G. D., kuriuo prašo iš jų priteisti 30 MMA dydžio - 27.720 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 tomas, b. l. 18–19). 113. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl G. D. nusikalstamos veikos, t. y. G. R. B. neatsargaus gyvybės atėmimo, neteko pačio artimiausio žmogaus - mamos. Mamos mirtis joms, jos dukterims, buvo labai netikėta, nelaukta, kadangi mama, nežiūrint jo garbaus amžiaus, buvo pakankamai sveika, guvi, žvali, smalsi ir labai gyvybinga moteris. Pati savarankiškai gyveno, prižiūrėjo namus, sodą, augino daržoves, jas konservavo ir dalydavosi jomis su dukterimis, keliaudavo, lankė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sporto klubą, aplankydavo visus teatro spektaklius, kas savaitę imdavo iš bibliotekos knygas, jas skaitydavo ir aptardavo su mumis - jos dukterimis. Pora mėnesių iki žūties mama su dukros E. šeima keliavo po Ispaniją, o po artimesnius kraštus - Lietuvą ir Latviją keliaudavo beveik kiekvieną savaitgalį, nepraleisdama progos išbandyti viską - nuo skrydžio lynu iki paspirtuko, irklaientės ir pan. Su ja (dukra K. P.) turėjo labai glaudų emocinį ryšį, kasdien su ja susiskambindavo ir pakalbėdavo, išsipasakodamos visas kasdienines naujienas, džiaugsmus ir problemas, sunkiu gyvenimo etapu ją palaikydavo ir patardavo. Dukra R. su vaikais dažnai vasarodavo mamos sode. Visa tai įrodo, kad dukterų santykiai su mama buvo artimi, glaudūs ir šilti. Mama dalyvaudavo visose dukrų šeimų šventėse, domėjosi anūkų gyvenimu, turėjo puikią atmintį, su dukterimis nuolat bendraudavo telefonu ir perteikdavo savo gyvenimišką patirtį pačiais įvairiausiais klausimais. Įvertinat stiprią sveikatą jos mirčiai niekas nebuvo pasiruošęs, tai buvo didžiulis sukrėtimas visai jų šeimai. Ypatingai sunkus momentas buvo tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių kūno sužalojimų ir daugiaskeveldrinių kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžių su galvos smegenų suardymu mamos palaikai net nebuvo grąžinti artimiesiems, gavo tik urną su pelenais, todėl neturėjo galimybės net paskutinį kartą deramai su ja atsisveikinti. Nepriėmė net rūbų aprengimui - pasakė, kad palaikai atrodo taip, kad nėra ant ko juos apvilkti. Todėl staigi ir netikėta mamos netektis labai paveikė jas, visas jos dukteris. Ji, K. P., patyrė didelį šoką, emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimą, atsirado nerimas, gatvės ir ypač sunkiasvorių mašinų baimė. Sutriko miegas, teko vartoti raminamuosius vaistus, o darbe tapo sunku susikaupti, pasireiškė trumpalaikiai atminties sutrikimai (2 tomas, b. l. 175-187). 114. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. P. prašė teismo tenkinti jos civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) jai priteisti 27 720 eurų (30 MMA) neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog palaiko civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildė, jog neturtinę žalą patyrė dėl mamos mirtis, tai jai buvo visiškas šokas. Mama buvo puikios sveikatos, dalyvaudavo renginiuose, aktyviai gyveno, ji lankė sporto klubą, (duomenys neskelbtini), dirbo sode, ėmė knygas iš bibliotekos ir skaitė jas. Jie 2017 metais neteko tėčio ir jiems buvo likusi tik mama. Mamos sveikata buvo nuostabi. Mama su seserimi E. kiekvieną savaitgalį keliavo. Ji irklavo su irklente, leisdavosi su rogutėmis nuo kalno. Ji buvo pavyzdys visiems jos draugams. Tai buvo netikėtumo efektas, kuriam jos buvo visiškai nepasiruošę. Atsirado nerimas, sunkiasvorių automobilių baimė. Ta (duomenys neskelbtini) gatve negali iki šiol praeiti. Labai sunku miegoti. Mama buvo visiškai sumaitota, jos atgavo tik urną su pelenais, nes kūno nebebuvo, nebuvo ką rengti. Jai yra atsiradę trumpalaikiai atminties sutrikimai. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tačiau jai buvo nurodyta, kad žalos negali atlyginti, nes kaltinamasis neprisipažįsta kaltu. Ji negyvena (duomenys neskelbtini) nuo vidurinės mokyklos baigimo, kai išvažiavo studijuoti, tai buvo apie 1991 metus. 115. 2024 m. liepos 11 d. nukentėjusioji E. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį 2024 m. lapkričio 8 d. patikslino, kuriame civiliniu atsakovu nurodė (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo teismo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 30.000 Eur neturtinės žalos ir pirminiu ieškiniu 2059,45 Eur turtinės žalos atlyginimui. Prie civilinio ieškinio pridėjo vietinių mokėjimų kopijas dėl išmokėtų pašalpų, bei sąskaitų faktūrų kopijas dėl patirtų išlaidų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-03-04 sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, jog už salės nuomą ir pašarvojimą E. S. patyrė 1566 Eur išlaidas, 2024-03-02 A. K. įmonės sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, jog už gėlių puokštes ir floristo paslaugas E. S. patyrė 1130 Eur išlaidas, (duomenys neskelbtini) 2024-03-03 sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, jog už gedulingus pietus kavinėje (duomenys neskelbtini) E. S. patyrė 516.70 Eur išlaidų (2 tomas, b. l. 139–141, 4 tomas, b. l. 84–109). 116. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl mamos G. R. B. žūties patyrė didelius emocinius išgyvenimus turtinę bei neturtinę žalą, tuo pagrindu reiškia patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog 84 metų sulaukusi G. R. B. buvo pavydėtinai geros sveikatos (turėjo kolektyvinį sodą, kuriame su malonumu darbavosi), jėgų (kartu su jos šeima kopdavo į visus piliakalnius, apžvalgos bokštus, mėgo aktyvias vandens pramogas), kupina gyvenimo džiaugsmo (lankė koncertus, spektaklius, skaitė bibliotekos knygas, sprendė kryžiažodžius) ir ateities planų. Domėjosi viskuo, daug keliavo su (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini). Su savo mama G. R. B. turėjo labai artimą ryšį ne tik ji, bet ir jos šeima. Ji ir mama turėjo rytinį ritualą: kiekvieną rytą jai einant į darbą skambindavo ir pokalbio metu (apie 20 minučių) aptardavo tos dienos jos ir jos šeimos planus, o vakare pasiskambinę tiesiog šnekėdavo ir dalindavosi įspūdžiais, kas ką veikė, kur buvo, ką matė. Mama, būdama garbaus amžiaus, padėdavo pasiruošti lietuvių kalbos rašiniams savo anūkui, jos šeima džiaugėsi jos megztais jiems mezginiais, paruoštomis žiemai sodo gėrybėmis. Mamos laisvus savaitgalius praleisdavo kartu (pagal metų sezoną ar orą) ar jos sode, ar savaitgalio kelionėje po Lietuvą, Latviją, ar sekmadienio pietūs pas ją pačią. Jos šeimos ir jos gimtadieniai, visos šventės buvo švenčiamos kartu. Prieš 3 mėnesius su jos šeima grįžo iš Ispanijos, kur vaikščiojo po kalnus, o per pavasario moksleivių atostogas buvo suplanuota ir nupirkta kelionė į Italijos Florenciją, taip pat turimi bilietai koncertus. Mama praktiškai buvo jos šeimos narys, tik gyvenanti atskirai. Įvykis ir netikėta, staigi žūtis sukėlė nepakeliamą dvasinį sukrėtimą su įvairiomis pasekmėmis. Pirma jos reakcija išgirdus iš vyro žinią, - nervinis šokas ir isterija, kurią apmalšino tik vaistai Relanium, antra isterija - netyčia iš žiniasklaidos sužinojus kaip viskas įvyko (nes artimieji šią informaciją nuo jos slėpė), trečia isterija - gedulo namuose sužinojus, kad jos mamai net įkapių rūbų nereikės, nes jie ją gaus jau tik urnoje. Dėl patirto streso - 2,5 mėnesio gyvenimas su raminamaisiais vaistais. Visiškai pašlijusi emocinė būsena, sunku susikaupti ir atlikti kasdienius buities darbus, nemiga, pasikartojanti panika einant per gatvę ar pamačius atvažiuojant didesnę mašiną. Po mamos mirties 2 mėnesius buvo visai nedarbinga, pradėjo strigti atmintis, dėl streso negalėjo net įžengti į mamos namus. Kiekviena išvyka, šventės, kelionė be mamos, darbai jos sode iššaukia prisiminimus ir skausmą, kuris nė kiek nemažėja. Savo patirtą neturtinę žalą įvertina 30.000 Eur. Turtinę žalą sudaro jos patirtos mamos G. R. B. laidojimo išlaidos. Laidojant mamą patyrė šias išlaidas: (duomenys neskelbtini) už salės nuomą ir pašarvojimą 1566 Eur (sąskaita pridedama), gėlių puokštės ir floristo paslaugos 1130 Eur (sąskaita pridedama), gedulingi pietūs kavinėje (duomenys neskelbtini) 547 Eur (sąskaita pridedama). Kitoms išlaidoms (duobkasių paslaugos, gyva muzika, kava ir užkandžiai atvykusiems į šermenis) pagrįsti kvitų neturi, todėl šių išlaidų priteisti neprašo. Iš Sodros ir (duomenys neskelbtini) administracijos Socialinės paramos skyriaus buvo gautos šios išmokos: 2024-03-06 laidojimo pašalpa 705,32 Eur, 2024-03-01 laidojimo pašalpa 440,00 Eur, 2024-03-06 laidojimo pašalpa 38,23 Eur. Šios išmokos buvo pervestos UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos pridedamos. Kadangi jos patirtos išlaidos sudaro 3243 Eur, o gautos išmokos 1183,55 Eur, todėl jos patirtą turtinę žalą sudaro 2059,45 Eur. 117. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. prašė teismo tenkinti jos civilinį ieškinį ir neturtinės žalos atlyginimui priteisti 30 000 eurų, atlyginti patirtą turtinę žalą. 118. Šioje byloje nustatyta, kad G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo G. J. B.. Nukentėjusiosiomis byloje pripažintos žuvusiosios dukros – R. J.-B., K. P., E. S. Minėta, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J.-B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30.000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 27.720 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30.000 Eur dydžio neturtinės žalos ir 2059,45 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. 119. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu kaltinamasis G. D. vairavo nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę - vilkiką „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24-7.2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios buvo apdraustos civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio nuostatomis, pareigą atlyginti žalą turi draudikas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnyje numatyta, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. 120. Nuo 2023-12-23 galiojančioje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų prašomos priteisti turtinė ir neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti (duomenys neskelbtini), o ne kaltinamasis. 121. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas G. T. nurodė, jog, jeigu kaltinamasis šioje byloje būtų pripažintas kaltu, civilinis atsakovas su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, tai yra su 2029,15 Eur turtinės žalos atlyginimu E. S.. Kadangi suma yra teisinga. Laidojimo išmoka gaunama iš savivaldybės visiems vienoda suma - 440 eurų, iš Sodros išmoka - 743,55 eurus, dėl šių aplinkybių sutinka. Tos išmokos visada atimamos iš patirtų išlaidų laidotuvėms, šiuo atveju patirtos išlaidos - 3212,70 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog civilinis atsakovas iš dalies sutinka su prašomais priteisti neturtinės žalos dydžiais. Paaiškino, jog draudimas nustatydamas neturtinės žalos dydį turi vadovautis specialiu teisės aktu su rekomendacijomis. Dėl asmens žūties maksimali dydžio rekomendacija yra 30 MMA, 2024 metais MMA yra 924 eurai. Paaiškino, jog eismo įvykio metu žuvo garbaus amžiaus asmuo, kuris buvo aktyvus visuomenės narys, dukros gyvenimą kūrė atskirai ir šį momentą reikėtų įvertinti. Galima spėlioti, ar buvo maksimalus nukentėjusiosios atidumas. Todėl atstovo nuomone tinkama satisfakcija būtų kiekvienai nukentėjusiajai priteisiant 15 MMA -13860 eurų, o trims - 41580 eurų. Draudimas kompensacijos šiai dienai neišmokėjo, kadangi kaltinamasis nepripažįsta kaltės, nėra priimta apkaltinamojo nuosprendžio. Pažymėjo, jog glaudus bendravimas ir gyvenimas kartu yra iš esmės skirtingi dalykai, diferencijuoti žalos sumą yra teismo prerogatyva. 122. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) į bylą pateikė vyresniosios ekspertės L. Z. 2024-09-11 eksperto išvadą, kurioje nurodoma, jos E. S. (dukra) patyrė turtinę žalą: 1. Laidojimo reikmenys ir paslaugos - 1.566 Eur, 2. Gedulingi pietūs – 516.70 Eur, 3. Salės papuošimas, gėlės -1.130 Eur, viso 3.212.70 Eur. Valstybės išmokėta laidojimo pašalpa Sodros išmokėta – 400 Eur, laidojimo pašalpa mirus pensininkui (38,23 Eur + 705,32 Eur) – 743,55 Eur. Viso kompensuotina, jei bus nustatyta tik draudėjo kaltė: 2.029,15 Eur. Neturtinė žala - vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K- 367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (6 punktas), apskaičiuotos draudimo išmokos, jei bus nustatyta tik draudėjo kaltė: - dukrai K. P. - 13.860 Eur (15 MMA dydžio išmoka, t. y. 15 MMA x 924 Eur); - dukrai R. J.-B. - 13.860 Eur (15 MMA dydžio išmoka, t. y. 15 MMA x 924 Eur); - dukrai E. S. - 13.860 Eur (15 MMA dydžio išmoka, t. y. 15 MMA x 924 Eur). Viso 41.580 Eur neturtinės žalos (4 tomas, b. l. 78). Dėl turtinės žalos atlyginimo 123. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019). Taigi priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. 124. Nukentėjusioji E. S. civilinį ieškinį dėl 2059,45 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo grindžia prie jo pridėtais rašytiniais dokumentais, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-03-04 sąskaita faktūra, iš kurios matyti, jog už salės nuomą ir pašarvojimą E. S. patyrė 1566 Eur išlaidas, 2024-03-02 A. K. įmonės sąskaita faktūra, iš kurios matyti, jog už gėlių puokštes ir floristo paslaugas E. S. patyrė 1130 Eur išlaidas, (duomenys neskelbtini) 2024-03-03 sąskaita faktūra, iš kurios matyti, jog už gedulingus pietus kavinėje (duomenys neskelbtini) E. S. patyrė 516.70 Eur išlaidų, tai yra viso 3212,70 Eur išlaidų. Nurodo, jog iš Sodros ir (duomenys neskelbtini) administracijos Socialinės paramos skyriaus gavo išmokas: 2024-03-06 - 705,32 Eur, 2024-03-01 - 440,00 Eur, 2024-03-06 - 38,23 Eur, viso 1183,55 Eur, sutinka, jog patirtos išlaidos turi būti šia suma mažintinos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. civilinis ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, E. S. priteistinas 2029,15 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas, su kuriuo sutinka ir civilinis atsakovas, o ne kaip civiliniame ieškinyje tikėtina klaidingai nurodoma - 2059,45 Eur dydžio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 125. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014). 126. Taigi, neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-219-628/2020, 2K-235-628/2020), nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur tėvui, motinai; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021). Be to, teismo nuomone, svarbu nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti ne tik į teismų praktiką, bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tai yra atsižvelgti į šalies ūkio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominę situaciją), bei kitus veiksnius, tokius kaip didėjančius minimaliosios mėnesinės algos dydžius, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovėms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didėjimą, protingumo principą, kas leidžia spręsti, jog atitinkamai turi didėti ir teismo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai. 127. Šioje byloje civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (6 punktas), nustačius draudėjo kaltę, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms, žuvusiosios dukroms, K. P., R. J.-B., E. S. išmokėti po 13.860 Eur dydžio išmoką (15 MMA dydžio išmoka, t. y. 15 MMA x 924 Eur), viso atlyginti 41.580 Eur dydžio neturtinę žalą. 128. Pažymėtina, jog Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367, netekusios galios nuo 2024-05-11, bei nuo 2025-05-11 galiojančios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintos Rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo numato, jog rekomenduojamas neturtinės žalos dydis mirties atveju yra iki 30 MMA dydis neturtinei žalai vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, atlyginti. Tačiau teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje nustato teismas, kuris gali viršyti ir civilinio atsakovo nurodytose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nustatytus dydžius, kadangi minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos. 129. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog dėl G. J. B. žūties nukentėjusiosios - jos dukterys - R. J.-B., K. P., E. S. neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, netekties jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo nuomone, visų trijų dukterų ryšys su žuvusiąja buvo ypatingas ir nepakeičiamas, todėl mamos staigi netektis dukterims sukėlė didelę neturtinę žalą, kurios niekaip nesumažina aplinkybės, jog nukentėjusiosios yra sukūrusios savo šeimas ir gyveno atskirai nuo žuvusiosios. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios su mama nuolat bendraudavo, dalindavosi gyvenimiškais rūpesčiais, kartu leisdavo laisvalaikį, tuo tarpu žuvusioji, būdama 84 metų, buvo geros sveikatos ir savijautos, domėjosi įvairia veikla (keliavo, lankė koncertus, spektaklius, skaitė bibliotekos knygas) ir kūrė ateities planus, bei dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, priklausė (duomenys neskelbtini). 130. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, atsižvelgia į tai, jog G. D., teismo vertinimu, vairuodamas sunkiasvorės transporto priemonės junginį, buvo ypatingai neatsargus, važiuodamas išvažiavimu ir kirsdamas galimą pėsčiųjų judėjimo zoną, nepakankamai stebėjo jam iš dešinės pėsčiųjų šaligatvį, be to, žinodamas apsunkintą matomumą per transporto priemonės langus, prieš transporto priemonei pajudant iš vietos, visiškai nestebėjo vaizdo per transporto priemonės veidrodžius, esančius virš dešinės pusės durų, virš priekinio stiklo, o įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir liudytojai pradėjus signalizuoti, iš karto nestabdė, stebėdamas tik kairiąją transporto priemonės pusę, važiavo toliau apie 16 metrų, ko pasėkoje, dėl jo padarytų kelių KET 9, 27 punkte numatytų pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvusioji buvo pervažiuota sunkiasvorės transporto priemionės ratais, jos kūną sužalojant taip, jog jis negalėjo būti šarvojamas, taip atimant galimybę nukentėjusiosioms paskutinį kartą deramai atsisveikinti su žuvusiąja. Be to, kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nuoširdžiai nukentėjusiųjų neatsiprašė. Tačiau taip pat įvertintina ir tai, jog kaltinamasis G. D. nusikalto būdamas neteistu, jo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 131. Teismas, apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog nukentėjusiųjų prašomi neturtinės žalos dydžiai, nors yra neperžengiantis nustatytų atlygintinos žalos sumų, tačiau šiek tiek per dideli ir mažintini dėl nustatyto rizikingo nukentėjusiosios elgesio įvykio metu iki 25 000 eurų, tai yra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių K. P., R. J.-B., E. S. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosioms priteisiant po 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti 132. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. 133. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. teismui pateikė prašymą iš kaltinamojo G. D. jai priteisti 1500 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas R. T. teismui pateikė 2024-12-19 sąskaitos faktūros Nr. RT00523 ir 2024-10-25, 2024-11-19 pinigų priėmimo kvitų, mokėjimo nurodymo kopijas (5 tomas, b. l. 38–41), patvirtinančias, jog nukentėjusioji E. S. advokatui R. T. už suteiktas teisines paslaugas – atstovavimą teisme, sumokėjo 1500 Eur. Byloje esantis 2024-11-12 advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina advokato įgaliojimus byloje (4 tomas, b. l. 83). 134. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) 4 punktą atlygintinų išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į 4.1 p. - 4.10 p. nurodytus kriterijus, o taip pat į III skyriaus 10 p. rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Šiuo atveju - 2196,4 Eur. Nagrinėjamu atveju rekomenduojamas maksimalus išlaidų dydis yra: už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu - 2,5 koeficientas; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo atstovavimui teisme valandą - 0,1. 135. Šiuo nuosprendžiu G. D. pripažinus kaltu, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme. Teismo vertinimu, prašomų priteisti išlaidų dydis yra proporcingas, išlaidos nesiekia rekomenduojamų maksimalių dydžių, baudžiamojoje byloje advokatas teismui teikė patikslintą civilinį ieškinį, prašymą keisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, skirti ekspertizę, dalyvavo teismo posėdžiuose 2024 m. lapkričio 12 d. 9.00 val.-11.30 val., 2025 m. sausio 2 d. 9.00 val.-11.30 val., 2025 m. sausio 16 d. 9.00 val.-11.30 val., 2025 m. sausio 28 d. 9.00 val.-11.30 val., todėl nėra pagrindo jų mažinti, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinos 1500 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. 136. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - 3 vnt. skaitmeninės laikmenos CD-R, esančios voke prie 1 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje; - žuvusios G. R. B. daiktai, 2024 m. liepos 2 d. nutarimu ir aktu perduoti saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 172–196), grąžintini nukentėjusiosioms, jų pasirinktam asmeniui; - 2024-07-01 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti įvykio vietoje rasti žuvusios G. R. B. daiktai - rankinė ir MRT, 2024-07-03 nutarimu grąžinti nukentėjusiajai E. S., paliktini neribotai jos nuosavybei; - pinigai -123,44 Eur, 2024-03-27 kvitu perduoti saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam Purienų g. 48, Šiauliuose, grąžintini nukentėjusiosioms, jų pasirinktam asmeniui; - vilkikas ,,Mercedes - Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,SHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis, 2024-04-16 nutarimas grąžinti (duomenys neskelbtini) direktoriui K. V., paliktini neribotai savininkės nuosavybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 352 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia : G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01), ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 5, 6, 8 punktais, G. D. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų; 2) dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią G. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J.-B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 110051834, priteisti 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 110051834, priteisti 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 110051834, priteisti 2029,15 Eur (du tūkstančius dvidešimt devynis eurus 15 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Tenkinti nukentėjusiosios E. S. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir jai iš G. D. priteisti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) išlaidas. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 3 vnt. skaitmenines laikmenas CD-R, esančias voke prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; - žuvusios G. R. B. daiktus, 2024 m. liepos 2 d. nutarimu ir aktu perduotus saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam Purienų g. 48, Šiauliuose, grąžinti nukentėjusiosioms, jų pasirinktam asmeniui; - 2024-07-01 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtus įvykio vietoje rastus žuvusios G. R. B. daiktus - rankinę ir MRT, 2024-07-03 nutarimu grąžintus nukentėjusiajai E. S., palikti neribotai jos nuosavybei; - pinigus -123,44 Eur, 2024-03-27 kvitu perduotus saugoti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), grąžinti nukentėjusiosioms, jų pasirinktam asmeniui; - vilkiką ,,Mercedes - Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabę ,,SHMITZ Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelį, 2024-04-16 nutarimu grąžintus (duomenys neskelbtini) direktoriui K. V., palikti neribotai savininkės nuosavybei. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė