Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas 2023 m. balandžio 28 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-6170), kurio reikalavimus patikslino 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje (t. y. atsisakė išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo, atsakovas dėl to neprieštaravo, teismas žodine nutartimi šį atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė), kuriuo pateikė šiuos reikalavimus:

1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, t. y. jog atsakovas darbo sutartį su ieškovu pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukė neteisėtai ir negrąžinti ieškovo į darbą;

2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus;

3) priteisti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;

4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1920 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, atlyginimo. Reikalavimo atsisakė baigiamųjų kalbų metu;

5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

Taip pat prašė priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. Darbo ginčų komisija nepagrįstai netenkino jo prašymų.

1.2. Jis pas atsakovą dirbo vyresniuoju iždo vadybininku, atsakovas jo pareigybę panaikino formaliai, be faktinio pagrindo, norėdamas vien jį atleisti iš darbo.

1.3. Atsakovas jo įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu turėjo laisvų pareigybių, tačiau jų nesiūlė ieškovui.

1.4. Ieškovo atleidimo procedūra buvo netinkamai įvykdyta, atsakovo priimtas sprendimas naikinti pareigybę buvo įformintas nesilaikant vidaus darbo tvarkos.

1.5. Ieškovas dėl neteisėto atleidimo patyrė 1920 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos, kuri turi būti atlyginama, nes ji padaryta kaltais atsakovo veiksmais.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-80801), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, pažymėjo, kad:

1) atsakovas vykdė realius struktūrinius pakeitimus, todėl ieškovo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai;

2) atsakovas neprivalėjo atskirai informuoti ieškovą apie laisvas pareigybes, nes realiai neturėjo laisvų ieškovo kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigybių;

3) atsakovas laikėsi įspėjimo apie ieškovo atleidimą terminų;

4) laikėsi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų;

5) ieškovui negali būti priteisiama nei turtinė nei neturinė žala, nes neturtinės žalos nepatyrė, o nurodyta turtinė žala yra išlaidos patirtos bylą nagrinėjant darbų ginčų komisijoje, kurios nėra atlyginamos.

2.2. Atsakovas papildomai:

1) (DOK-83171) nurodė, kad ieškovui buvo duotos užduotys dėl darbų perdavimo kitam dirbančiam darbuotojui;

2) (DOK-139573) nurodė, kad ieškovui atleidimo dieną buvo sumokėta 15991,31 Eur (atskaičius mokesčius), kad ieškovo darbą perėmusio darbuotojo pareigybės aprašymas buvo papildytas, kad ieškovas 2023 m. kovo 7 d. buvo informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, kad sprendimas nutraukti darbo santykius priimtas 2023 m. vasario 3 d.;

3) (DOK-144266) nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su atleidimo įsakymu 2023 m. kovo 7 d., nes jo prieiga prie el. pašto paskyros buvo panaikinta 2023 m. kovo 8 d. 14:11 val., nors ir buvo laisvų darbo pareigų, tačiau jų ieškovas neatitiko, todėl jos nebuvo siūlomos;

4) (DOK-158330) pažymėjo, kad sprendimas dėl ieškovo atleidimo priimtas 2023 m. vasario 3 d., iki 2023 m. kovo 7 d. neturėjo laisvų pareigybių į kurias galėjo perkelti ieškovą, ieškovui buvo pranešta bent apie dvi laisvas darbo pozicijas, ieškovas nepateikė noro jas užimti;

5) (DOK-161160) pateikė įrodymus, kad ieškovo pareigybės naikinimas buvo motyvuotas;

6) (DOK-161571) pateikė papildomus duomenis apie laisvas pareigybes nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 7 d.;

7) (DOK-168829) pateikė papildomus paaiškinimus, kad laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nebuvo laisvos darbo vietos, į kurias ieškovas galėjo būti perkeltas su jo sutikimu, t. y. tuo laikotarpiu buvo laisvos tik rinkodaros vadybininko ir vidaus audito specialisto pareigybės, kurių reikalavimų ieškovas neatitiko, todėl jos negalėjo būti siūlomos. Ieškovas pats žinodamas apie laisvas darbo vietas bei naudodamasis profesionalaus atstovo pagalba, nesiekė kandidatuoti į jokią laisvą vietą ir tuo nesidomėjo. Ieškovas negalėjo būti priimtas į kitas jo nurodytas pareigybes, nes jos įspėjimo laikotarpiu nebuvo laisvos.

8) prašė priteisti iš viso 22528,20 Eur (20277,06 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal DOK-171503 ir 2250,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal DOK-183524).

2.3. Ieškovas papildomai:

1) paaiškino (DOK-144223), kad nuo 2023 m. gegužės 8 d. dirba naujoje darbovietėje;

2) paaiškino (DOK-148005), kad atsakovas iki 2023 m. rugsėjo 5 d. padidino darbuotojo skaičių nuo 63 iki 68, vadinasi ieškovo pareigybės panaikinimas nebuvo realus;

3) paaiškino (DOK-157878), kad 2003 m. gruodžio 18 d. gavo Stambulo Universiteto vadybos fakulteto bakalauro diplomą, ir kad turi sukaupęs 18 metų patirtį finansinių paslaugų, investicijų, prekybos, analizės, ataskaitų rengimo ir valdymo srityse, kad yra ėjęs investicijų specialisto asistento pareigas, iždo eksperto asistento pareigas, iždo asistento pareigas, iždo vadybininko pareigas, iždo vadovo pareigas;

4) paaiškino (DOK-162769), kad atsakovas nepagrįstai nesiūlė jam užimti vyresniojo ryšių vadybininko, rinkodaros vadybininko, pinigų plovimo ataskaitas teikiančio pareigūno, riziką ribojančios rizikos vadybininko, projektų vadovo, operacijų vyresniojo specialisto, vidaus audito specialisto pareigybių, nes jos buvo laisvos tam tikrais momentais nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 7 d.;

5) paaiškino ( DOK-171344), kad jo mėnesio vidutiniu darbo užmokesčiu laikytina 5811,79 Eur suma, o vienos dienos 281,22 Eur.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovas paaiškino iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad į darbą buvo priimtas tikslu tvarkyti atsakovo iždo reikalus, dirbo nuotoliniu būdu iš Turkijos, 2023 m. sausio 2 d. nusiuntęs dienos ataskaitą, gavo klausimų iš stebėtojo tarybos pirmininko, kurie buvo su nepasitenkinimu, nors jis viską darė gerai, 2023 m. sausio 9 d. pasitarime pristatė Iždo skyriaus veiklą ir planus, 2023 m. sausio 12 d. iš atsakovo žmogiškųjų ištekių skyriaus vadovės gavo pasiūlymą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, jis nesutiko nutraukti darbo santykius pagal darbdavio pasiūlymą, prašė sumokėti išeitinę išmoką šešių darbo užmokesčių dydžio, atsakovas nesutiko, vėliau žmogiškųjų ištekių skyriaus vadovės paskambino dar kartą ir pasakė, kad jo pareigybė bus naikinama, kad jis dirbs iki 2023 m. kovo 7 d. Paskutinę darbo dieną dirbo iki 17:00 val. Turkijos laiku, todėl vėliau gauto pranešimo apie atleidimą neperskaitė, darbo laikas buvo iki 18:00 val., tačiau, kad 2023 m. kovo 7 d. yra paskutinė jo darbo diena jis žinojo iš ankstesnių pranešimų jam. Atsakovas nesiūlė jam jokių kitų pareigų, jis nesiteiravo darbdavio apie tai, nes nemanė, kad darbdavys turi ketinimą jį priimti į kitas pareigas, darbdavys tendencingai viską darė, kad tik nutraukti su juo darbo santykius. Būtų sutikęs eiti bet kurias kitas pareigas, nes jam buvo reikalingas darbas ir darbo užmokestis. Dėl atleidimo patyrė pergyvenimų dėl ateities, nes buvo atsakingas ne tik už save, bet ir už jam artimų asmenų išlaikymą. Nors ir susirado kitą darbą, tačiau jame gauna dvigubai mažesnį darbo užmokestį. Dirbdamas pas atsakovą jis stengėsi, padėjo bankui sukurti reikalingas sistemas ir tinkamai veikti. Jis neleisdavo atlikti labai rizikingų operacijų ir buvo vadinamas ponu „NE“. Jo pareigos buvo Iždo skyriaus vadovo, jos dar praktikoje vadinamos vyresniuoju iždo vadybininku.

Ieškovo atstovas aptarė iš esmės rašytiniuose dokumentuose teismui pateiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad nebuvo jokių realių struktūros pakeitimų, nebuvo siūloma eilė laisvų darbo pareigų, iš atsakovo elgesio ieškovas negalėjo niekaip suprasti, kad jis gali dalyvauti atrankoje į kurias nors iš laisvų pareigų, atsakovas netinkamai elgėsi informuodamas ieškovą apie darbo santykių nutraukimą, nes el. žinutę ieškovui pateikė kelios minutės iki darbo pabaigos. Ieškovas dėl to patyrė daug nepatogumų ir streso, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

3.2. Atsakovo atstovai iš esmės aptarė rašytiniuose dokumentuose teismui pateiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad struktūriniai pakeitimai buvo realūs, buvo laikomasi įspėjimo terminų, atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų, nebuvo laisvų darbo pareigų, kurias galėjo pasiūlyti ieškovui. Ne visas laisvas pareigybes ieškovui galėjo siūlyti, o tik tas, kuriose buvo galima dirbti nuotoliniu būdu, nes ieškovas neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Į ieškovo vidutinį darbo užmokestį negali būti įskaitoma kalėdinė premija, atitinkamai ieškovo vienos dienos vidutiniu darbo užmokesčiu buvo 263,23 Eur, o vieno mėnesio 5440 Eur.

3.3. Liudytoju apklaustas S. D. paaiškino, kad ėjo ir eina atsakovo administracijos vadovo pareigas, 2022-2023 m. buvo diskutuojama ir galiausiai 2023 m. vasario 3 d. nuspręsta panaikinti Kapitalo rinkų ir iždo departamentą, kuriame ieškovas buvo vienintelis darbuotojas. Kapitalo rinkų ir iždo departamentas buvo naikinamas, nes jis veikė nepilnu pajėgumu, pagal atsakovo veiklos apimtis jis tapo nereikalingu. Į ieškovo klausimus el. paštu neatsakė, nes manė, kad tai padaryti turėjo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė. 2023 m. sausio 17 d. Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovei pasakė apie tai, kad bus naikinamas ieškovo etatas. 2023 m. vasario 3 d. valdybos sprendimas buvo priimtas, parašai sudėti vėliau, nes tai yra formalumas. Įprastai valdybos nariai dėdavo PDF parašus. Atlyginimai 2023 m. buvo didinami visiems įmonės darbuotojams, nediskriminuojant ir ieškovo, jam taip pat buvo didinama. Atleidimo laikotarpiu nebuvo pareigų, kurias galėtų siūlyti ieškovui, todėl jam jos ir nebuvo siūlomos. Ieškovo pareigybės funkcijos, kurios buvo kasdieninės, tos buvo perduotos kitam darbuotojui, ieškovas vykdė ne visas jam priskirtas funkcijas.

3.4. Liudytoja apklausta G. A. paaiškino, kad yra atsakovo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė. 2023 m. sausį gavo užduotį susitarti su ieškovu dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, todėl 2023 m sausio 12 d. bendravo su ieškovu, bandydama draugiškai susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, atsakovui nesutikus nutraukti šalių susitarimu, 2023 m. sausio 17 d. pateikė ieškovui kitą pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, informavo, kad bus naikinama ieškovo pareigybė. Detaliai neatsimena 2023 m sausio 12 d. pokalbio, tačiau paprastai tokius pokalbius dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu veda su visais darbuotojais, jei kokiu nors pagrindu numatoma nutraukti su jais darbo sutartis. Į ieškovo laišką neatsakė, nes jai buvo adresuota laiško kopija. Be to matė, kad ieškovas su viskuo nesutinka, kad bus ginčas, atitinkamai visą bendravimą perdavė teisininkams. Apie numatomus pokyčius atsakovo vadovybė diskutavo dar 2022 m. 2023 m. vasario 3 d. ji siuntė visiems valdybos nariams medžiagą ir sprendimo projektą dėl Kapitalo rinkų ir iždo departamento naikinimo, visi valdybos nariai el. paštu pritarė, sprendimas buvo parengtas vėliau. 2023 m. kovo 7 d. informavo ieškovą apie tai, kad ši diena yra paskutinė jo darbo diena.

3.5. Liudytoju apklaustas J. D. paaiškino, kad 2021 m. balandžio 16 d. įsidarbino pas atsakovą, buvo pardavimų padalinio vadovas, valdybos narys iki 2023 m. liepos mėnesio. Su ieškovu dirbo kartu ir ieškovą žinojo, nes jis vieną kartą per mėnesį pristatinėjo savo srities ataskaitas. 2023 m. per eilinį valdybos posėdį gavo medžiagą ir sprendimo projektą dėl Kapitalo rinkų ir iždo departamento naikinimo. Visi tam pritarė, nes minėto departamento funkcijos nebuvo aktualios atsakovui dėl vykdomų specializuotų funkcijų, atitinkamai Kapitalo rinkų ir iždo departamentas nebuvo reikalingas. Atsakovas nevykdė investavimo paslaugos. Tikslas turėti bendrojo banko licenciją buvo sunkiai pasiekiamas, todėl Kapitalo rinkų ir iždo departamentas nebuvo reikalingas, t. y. jis buvo per didelė našta neapibrėžtam laikui. Balsavimas vyko el. paštu, o vėliau buvo dedami PDF parašai ant sprendimo. Pokyčiai nebuvo susiję su ieškovo asmenybe.

3.6. Liudytoju apklaustas E. P. paaiškino, kad nuo 2021 m. kovo mėnesio dirba pas atsakovą vyriausiuoju rizikos pareigūnu, taip pat nuo 2022 m. kovo mėnesio yra atsakovo valdybos narys. Su S. D. turėjo periodinius pokalbius dėl įmonės veiklos, tarp jų ir dėl Kapitalo rinkų ir iždo departamento naikinimo. Bankinėje praktikoje yra taip, kad iždo funkciją gali atlikti bet kuris banko padalinys, svarbu, kad būtų užtikrinama likvidumo funkcijos vykdymas. Covid pandemija sutrikdė bankui vystytis, todėl Kapitalo rinkų ir iždo departamentas tapo nereikalingu. 2023 m. vasario 3 d. pritarė pokyčiams. Smulkesniuose bankuose paprastai nėra atskiro iždo funkcijas vykdančio padalinio, o iždo funkcijas atlieka finansų departamentai.

3.7. Baigiamųjų kalbų metu:

3.7.1. Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus (pateikė rašytines baigiamąsias kalbas, DOK-183539), prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad: 1) struktūriniai pokyčiai buvo atliekami fiktyviai, vien dėl atsakovo atleidimo, kurį nulėmė ieškovo ir stebėtojų tarybos pirmininko E. C. konfliktas. Atsakovas turėjo vertinti galimybes atlikti platesnius struktūrinius pokyčius, galimai pervedant Ieškovą į Operacijų departamentą ir tada vertinant bendrai, kurie Operacijų departamento darbuotojai (įskaitant Ieškovą) yra reikalingi, kaip jiems paskirstyti funkcijas. Atsakovas po ieškovo atleidimo iš darbo įdarbino net 11 darbuotojų (finansų analitikų, finansų ir investicijų konsultantų, kredito ir paskolų specialistų, apskaitos specialistų), kurie daugiau ar mažiau galėjo atlikti ieškovo funkcijas. Po ieškovo atleidimo atsakovas sudarė darbo sutartį su O. D. (5 tomas 77 psl.), pareigos – Vyresnysis operacijų specialistas. Labai tikėtina, kad šis darbuotojas galėjo atlikti buvusias Ieškovo funkcijas, nes jis dirba tame pačiame Operacijų departamente, kaip ir Y. K., kuris atsakovo teigimu, perėmė ieškovo funkcijas. Ieškovo manymu, Y. K. neturi pakankamai gebėjimų bei laiko atlikti savo funkcijas ir dar ieškovo funkcijas, todėl papildomai buvo pasamdytas O. D.; 2) atsakovas nepagrįstai nesiūlė kitų laisvų darbo pareigų ieškovui, pvz., 2023 m. kovo 7 d. buvo paskutinė Ieškovo darbo diena ir būtent tą pačią dieną atsakovas sudarė darbo sutartį su A. S. – Pinigų plovimo prevencijos ataskaitų pareigūnė, todėl ši pareigybė turėjo būti siūloma ir ieškovui, jis atitiko jai keliamus reikalavimus. Atsisakė reikalavimo dėl 1920 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, atlyginimo už atstovavimą Darbo ginčų komisijoje. Nesutiko su atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydžiu, prašė jį sumažinti, nes įkainiai viršija rekomendacijas, nebuvo pagrindo dalyvauti dviem atstovams advokatams, atsakovas yra atsakingas už savo patirtas išlaidas dėl savo pasirinktos bylinėjimosi taktikos, t. y. neteikti visų duomenų iš karto.

3.7.2. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo (pateikė rašytines baigiamąsias kalbas, DOK-183541), kad ieškovas atleistas iš darbo pagrįstai, nes: 1) ieškovo atliekama funkcija tapo pertekline, todėl buvo atlikti realūs darbo organizavimo pakeitimai, nei vienas iš 18 naujai priimtų darbuotojų neperėmė ieškovo darbo funkcijų; 2) laikytasi įspėjimo terminų apie būsimą atleidimą, nes įspėjimas įteiktas 2023 m. vasario 3 d., atleistas 2023 m. kovo 7 d., be to ieškovas dar 2023 m. kovo 1 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją; 3) atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų nebuvo pagrindo taikyti, nes buvo panaikinta tik ieškovo pareigybė; 4) nebuvo galimybės perkelti ieškovo į kitas pareigas įspėjimo metu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nes nebuvo laisvų pareigų, kurių kvalifikacijos reikalavimas būtų atitikęs ieškovas, be to ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būda – viena išeitinė išmoka. Nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 28 d. įmonėje buvo dvi laisvos darbo vietos ir apie jas ieškovas buvo informuotas ir galėjo į jas kandidatuoti, nors ir neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai ir faktiniai klausimai, iš viso vyko 6 teismo posėdžiai, bylos medžiagą sudaro 6 tomai ir 892 lapai medžiagos. Buvo verčiama eilė dokumentų, atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai privalo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4.2. Ieškovo darbo funkcijos buvo aptartos pareigybės aprašyme (e. t. 2, b. l. 126-131), tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovui ar atsakovui būtų buvę nežinomos ieškovo vykdytos funkcijos. Ieškovas perdavė vykdyti kitam atsakovo darbuotojui dalį buvusių funkcijų (e. t. 1, b. l. 149-152), pvz.: 1) kasdienės operacijos: dienos likučių ataskaitos, riziką ribojančių rodiklių stebėjimas, kasdieninis pinigų srautų valdymas, koregavimas, kasdienės pinigų srautų operacijos, banko limitų stebėjimas ir pozicijų valdymas; 2) indėlių valdymas: kainodara klientams, indėlių palūkanų normų rinkos lyginamoji analizė; 3) iždo dalies parengimas „Alco“ pristatyme, banko informavimas apie ECB sprendimus dėl palūkanų normų; 4) sandorio šalių valdymas ir susijusių šalių pristatymas, Sandorio šalių valdymas indėlių platformose, limitų procesų valdymas ir pan. Šalys nepateikė teismui įrodymų kiek ir kokių darbo funkcijų realiai iš viso turėjo ieškovas.

4.3. Ieškovas ir E. C. bendravo 2023 m. sausio 2 d. tam tikrais informacijos apie darbą klausimais (e. t. 6, b. l. 1-15), bendravimas laikytinas dalykišku, nežeminančiu ieškovo reputacijos.

4.4. 2023 m. sausio 12 d. ieškovas ir atsakovo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė G. A. bendravo nuotoliniu būdu dėl galimybės nutraukti darbo santykius šalių susitarimu (ieškovo ir atsakovo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovės G. A. paaiškinimai, ieškovo 2023 m. sausio 13 d. laiškas e. t. 1, b. l. 32), taip pat jie dar kartą bendravo 2023 m. sausio 17 d., tuomet ieškovui buvo pranešta, kad ketinama panaikinti Kapitalo rinkų ir iždo departamentą ir dėl to ieškovas bus atleidžiamas (ieškovo ir atsakovo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovės G. A. paaiškinimai). Bylos šalys nurodė skirtingus vertinimus apie minėtus pokalbius, t. y. ieškovas nurodė, kad jis buvo verčiamas nutraukti darbo santykius savo paties prašymu, tačiau to nepatvirtino Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė G. A.. Atitinkamai nesant daugiau objektyvių įrodymų, teismas negali daryti ir tikėtinos išvados, kad ieškovas buvo verčiamas nutraukti darbo santykius savo paties prašymu. Įvertinus abiejų pokalbio šalių pateiktą informaciją, darytina išvada, kad šalys dalykiškai bendravo dėl galimybės nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau jiems tai nepavyko.

4.5. 2023 m. vasario 3 d. įvykusios aktualios faktinės aplinkybės:

1) atsakovo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė G. A. pateikė atsakovo valdybos nariams sprendimo projektą naikinti Kapitalo rinkų ir iždo departamentą, paaiškino to priežastis (kadangi bankas nėra gavęs generalinės banko licencijos, kapitalo rinkų skyrius neveikia, banko rizikos apetitas labai mažas, iždo skyriaus operacijos yra kasdieninės, kurioms nereikia viso skyriaus išteklių), siūlė esamas vykdomas funkcijas perduoti finansų departamentui (e. t. 5, b. l. 193-199);

2) atsakovo valdybos nariai pritarė el. paštu pateiktam sprendimo projektui (e. t. 2, b. l. 137-142). Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kada realiai 2023 m. vasario 3 d. valdybos sprendimas (e. t. 1, b. l. 59) buvo fiziškai valdybos narių pasirašytas, tačiau ieškovo pateiktas tyrimo aktas (e. t. 1, b. l. 71) nepatvirtina, kad atsakovo valdybos nariai parašus sudėjo tik 2023 m. kovo 7 d., nes iki to laiko šis dokumentas galėjo būti MS word formate, ir 2023 m. kovo 7 d. konvertuojant iš MS word formato į PDF formatą ir galėjo būti užfiksuota jo sukūrimo data 2023 m. kovo 7 d. Liudytojais apklausti valdybos nariai gan nuosekliai paaiškino, kaip tokie dokumentai buvo pasirašomi (dedamas PDF parašas dokumente, per kelias dienas, savaitę nuo valdybos posėdžio), jų parodymais netikėti nėra jokio faktinio pagrindo, be to teismo vertinimu nėra labai svarbu, kada konkretus dokumentas buvo sukurtas, svarbu kada buvo išreikšta valdybos narių valia, o ji neabejotinai buvo išreikšta 2023 m. vasario 3 d.

3) ieškovas buvo informuotas apie priimtą sprendimą, nurodant, kad dėl struktūrinių pokyčių, Darbo kodekso 57 straipsnio pagrindu „<...> darbo sutartis <...> bus nutraukta nuo 2023 m. kovo 7 d., kuri bus paskutine Jūsų darbo diena.“;

4.6. 2020 m. vasario 20 d. ieškovui buvo nurodyta perduoti tam tikras jo vykdomas funkcijas kitam darbuotojui (e. t. 1, b. l. 149-152).

4.7. 2023 m kovo 7 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 2023-V04, kuriuo nuo 2023 m. kovo 7 d. nutraukė darbo sutartį sudarytą su ieškovu, nustatė, kad paskutinė darbuotojo darbo diena yra 2023 m. kovo 7 d. (e. t. 1, b. l. 141).

4.8. Ieškovui apie darbo santykių nutraukimą buvo pranešta 2023 m. kovo 7 d. 17:53 val., ieškovas nuo el. pašto sistemos atjungtas buvo 2023 m. kovo 8 d. 14:11 val. (e. t. 5, b. l. 200-206), todėl laikytina, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su jam 2023 m. kovo 7 d. siųstais dokumentais, nepriklausomai dėl Lietuvos ir Turkijos laiko juostų skirtumų.

4.9. Ieškovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 263,23 Eur, o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 5440 Eur (remiamasi ieškovo pateiktais duomenimis, e. t. 6, b. l. 16-19):

4.9.1. Taikytinos teisės normos ir teismu praktika:

1) Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 3.5 punktas nustato, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos piniginės išmokos (premijos), mokamos Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis;

2) Kalėdos yra viena iš švenčių dienų (Darbo kodekso 123 straipsnis, 139 straipsnio 2 dalis).

3) Darbo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos premijos už atliktą darbą, kurių skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka įtvirtinti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kitose darbo teisės normose, įtraukiamos skaičiuojant darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, o Darbo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos darbdavio iniciatyva skiriamos premijos paprastai neįtraukiamos į skaičiuojamą darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Sprendžiant, ar skaičiuojant vidutinį darbo užmokesčio dydį įtraukiamos premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotojui už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus, turi būti vertinama, ar tokių premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos, premijos dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo rodiklių nustatymas yra aiškiai ir konkrečiai nustatytas darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar kitu šalių susitarimu arba darbovietėje taikomoje darbo apmokėjimo sistemoje, ar jų mokėjimas nėra nulemtas išimtinai darbdavio diskrecijos, t. y. priklauso tik nuo darbdavio valios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023, 86 punktą).

4.9.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. išmokėta 4461,48 Eur premija yra Kalėdų šventės proga, be to tai, kad ieškovui 2022 m. gruodžio 21 d. išmokėta 4461,48 Eur suma yra Kalėdų proga nurodo ir pats ieškovas (e. t. 6, b. l. 17), atlikdamas pavedimo vertimą iš anglų į lietuvių kalbą. Atmestini ieškovo argumentai, kad neva ši premija yra vien už gerus veiklos rezultatus, nes kaip nurodė tiek ieškovas, tiek atsakovo atstovai – 2022 m. gruodžio 21 d. premijos buvo išmokėtos visiems darbuotojams, o tai, teismo vertinimu, yra esminis požymis, atskiriantis premiją švenčių progomis nuo premijų už gerus veiklos rezultatus. Be to kaip minėta, kasacinio teismo praktika nurodo, kad Darbo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos darbdavio iniciatyva skiriamos premijos paprastai neįtraukiamos į skaičiuojamą darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Atitinkamai laikytina, kad ieškovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 263,23 Eur, o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 5440 Eur.

4.10. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2023 m. kovo 28 d. sprendimu (registracija 2023-04-04 Nr. DGKS-1747) (t. 1, b. l. 14-26) nusprendė atmesti ieškovo prašymą atsakovui dėl atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. pripažinimo neteisėtu. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas – pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, t. y. jog atsakovas darbo sutartį su ieškovu pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukė neteisėtai ir negrąžinti ieškovo į darbą, tenkintinas, nes, nors atsakovas vykdė darbo organizavimo pakeitimus, tačiau nesiūlė ieškovui laisvų darbo pareigų, nevykdė pareigos ieškoti galimybių perkelti ieškovą į kitas pareigas, atsakovo informacija apie laisvas darbo vietas ieškovui nebuvo išsami ir suprantama:

6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jei darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

2) Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu;

3) darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali lemti, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, t. y. darbdaviui pasikeičia darbuotojo darbo poreikis ir jo atliekama darbo funkcija tampa nereikalinga. Ši priežastis sudaro pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį su perteklinę darbo funkciją atliekančiu darbuotoju (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 29 punktas). Funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų priskiriama sukurtai naujai pareigybei, taip pat gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022, 31 punktas);

4) įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs darbo sutarties su darbuotoju nutraukimą lemiančių priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, baigtinio sąrašo. Tai gali būti tiek vidinės priežastys (darbo organizavimo pertvarkymas, optimizuojant turimus resursus ar pan.), tiek išorinės priežastys (ekonominės ar kitos išorinės priežastys, dėl kurių darbdavys nusprendžia sumažinti įmonės veiklos sąnaudas, ar pan.). Įstatyme įtvirtintas šių priežasčių realumo reikalavimas reiškia, jog darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimas buvo pagrįstas realiai egzistuojančiomis su darbdavio veikla susijusiomis vidinėmis ar išorinėmis priežastimis, lėmusiomis pasikeitusį darbuotojų darbo poreikį ir sprendimo dėl darbuotojo atleidimo priėmimą. Įgyvendinant darbdavio veiklos tikslus priimtų sprendimų kaip priežasties, dėl kurios konkretaus darbuotojo funkcija tampa perteklinė, realumo įvertinimas neapima jų tikslingumo ir pagrįstumo įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 38–39 punktai);

5) teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016, 13 punktas; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017, 37 punktas);

6) darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su tuo, kad darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tapo perteklinės, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 52 punktas). Struktūrinių pokyčių realumas ir būtinumas, pagrindžiantis konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, negali paneigti DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo garantijos su jo sutikimu užimti laisvas darbo vietas, kurios sukuriamos įgyvendinant darbo organizavimo pokyčius. Darbuotojas gali būti atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu tik jeigu laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022, 33 punktas);

7) darbdavys pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – ir sveikatos būklė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbą (pareigas) pasiūlyti, išskyrus atvejus, kai darbdavys to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kai tokia laisva darbo vieta pasiūloma kitam atleidžiamam iš darbo darbuotojui ir pastarasis su jo sutikimu į ją perkeliamas dirbti, ir pan.). Darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą objektyviai sąlygota kito atitinkamo darbo buvimo ir darbuotojo sutikimo būti perkeltam į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017, 49 punktas);

8) kadangi įstatymas nenustato privalomos rašytinės kito darbo pasiūlymo formos, taip pat darbuotojo atsisakymo nuo pasiūlymo formos, esant ginčui dėl su kito darbo siūlymu susijusių faktų buvimo, jie teisme gali būti įrodinėjami visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi informacija apie turimas laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui gali būti pateikta ne tik individualiai, bet ir viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, darbuotojas į kitą darbą gali būti perkeliamas ne tik darbdavio, bet ir savo iniciatyva, pateikęs prašymą darbdaviui. Tokiu atveju konstatuoti, kad darbdavys nepažeidė pareigos, nustatytos DK 57 straipsnio 2 dalyje (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 129 straipsnio 1 dalyje), galima tik tuomet, jei darbuotojui buvo laisvai prieinama informacija apie neužimtas darbo vietas, ši informacija buvo išsami ir suprantama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015). DK 57 straipsnio 2 dalies (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 129 straipsnio 1 dalies) pažeidimu būtų laikoma, jeigu darbuotojui nebūtų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebūtų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitą darbą arba be pagrindo jis nebūtų suteiktas ar panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009);

9) darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-701/2023, 45 punktas). Pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą sudaro šių juridinių faktų visuma: 1) realūs darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, lemiantys konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), 2) laikytasi darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis), 3) laikytasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), 4) laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu (DK 57 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023, 50 p.);

10) faktas, kad atleistas iš darbo darbuotojas galėjo būti perkeltas su jo sutikimu į kitą darbą, reiškia, jog darbo sutartis su šiuo darbuotoju DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukta nesant vieno iš būtinų jai nutraukti juridinių faktų sudėties elementų, t. y. fakto, kad darbuotojas negali būti perkeltas su jo sutikimu į kitą darbą, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta be teisėto pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje 50 punktą). Taigi šiame kontekste sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisėtumo, atsižvelgiant į DK 57 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti: 1) objektyvias darbdavio galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą, t. y. ar darbovietėje yra kitų laisvų darbo vietų, kurias galėtų užimti atleidžiamas darbuotojas; ir 2) darbuotojo valią būti perkeltam į kitą laisvą darbo vietą ir tokiu būdu tęsti darbo teisinius santykius pas tą patį darbdavį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023, 53 punktą).

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.4. Atsakovas neketino taikyti ir nesilaikė DK 57 straipsnio 2 dalies sąlygos – laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos siūlyti, vertinti ar nėra laisvų pareigų, kurias ieškovas galėtų užimti, jas siūlyti ir jam sutikus į jas perketi:

1) ieškovas teigia, kad jam nebuvo siūlomos jokios laisvos pareigos pas atsakovą, nors tokių pareigų atsakovas turėjo, atsakovas teigia, kad neturėjo laisvų pareigų, kurių kvalifikacijos reikalavimus būtų atitikęs ieškovas, be to ieškovas buvo informuotas apie kelias laisvas pareigybes ir į jas jis nepretendavo;

2) kaip nustatyta šio sprendimo 6.1 punkte: pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalį Darbo sutartis gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, be to pagal kasacinio teismo pateiktą aiškinimą: darbdavys pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną; informacija apie turimas laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui gali būti pateikta ne tik individualiai, bet ir viešo paskelbimo būdu; darbuotojui laisvai prieinama informacija apie neužimtas darbo vietas, ši informacija buvo išsami ir suprantama;

3) kaip nustatyta šio sprendimo 4.5 punkte, atsakovas 2023 m. vasario 3 d. informavo ieškovą nurodydamas, kad dėl struktūrinių pokyčių, Darbo kodekso 57 straipsnio pagrindu „<...> darbo sutartis <...> bus nutraukta nuo 2023 m. kovo 7 d., kuri bus paskutine Jūsų darbo diena.“, be to atsakovas nepateikė teismui jokių darbo dokumentų, kuriais jis būtų atlikęs ieškovo vertinimą dėl galimybės skirti į kokias nors laisvas pareigas pas atsakovą, tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas atliko ieškovo galimybių eiti tam tikras buvusias laisvas pareigas vertinimą (DOK-168829). Atitinkamai darytina išvada, kad tiek minėtu 2023 m. vasario 3 d. pranešimu, tiek vėlesniu elgesiu iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos ar iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2023 m. vasario 28 d. atsakovas ne tik nevykdė jam nustatytos pareigos ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą, esant darbuotojo sutikimui, bet dar 2023 m. vasario 3 d. iš esmės nusprendė, kad ieškovas bus atleidžiamas, nors tokį sprendimą galėjo priimti ne anksčiau, kaip 2023 m. vasario 28 d. Tuo atsakovas ne tik neįvykdė pareigos ieškoti galimybės skirti ieškovą į kokias nors laisvas pareigas pas atsakovą (pažeidė Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalį), bet ir nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, sąžiningas bei piktnaudžiavo savo teise atleisti darbuotoją dėl darbo organizavimo pakeitimų, t. y. pažeidė Darbo kodekso 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas. 2023 m. vasario 3 d. galutinio sprendimo priėmimo faktą patvirtina ir atsakovo atstovų paaiškinimas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kad nėra svarbu ar 2023 m. kovo 7 d. pranešimą ieškovas gavo ar ne, nes apie atleidimą ieškovas buvo informuotas dar 2023 m. vasario 3 d., laikytina, kad atsakovas, būdamas stipresnioji darbo santykių pusė, nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalono (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020) dėl darbuotojo atleidimo atlikus darbo organizavimo pakeitimus, t. y. jei atsakovas būtų buvęs pakankamai racionalus, rūpestingas: 2023 m. vasario 3 d. pranešime būtų nurodęs ieškovui, kad 2023 m. kovo 7 d. bus nutraukiama darbo sutartis, jei ieškovas jo sutikimu nebus paskirtas į laisvas pareigas, kad ieškovas iki 2023 m. vasario 28 d. turi teisę pretenduoti į laisvas pareigas, atsakovas būtų atlikęs ieškovo galimybių eiti kitas pareigas pas atsakovą vertinimą, detaliai išnagrinėjęs ieškovo kompetencijas, kvalifikaciją, vertinęs jo galimybes eiti bet kurias kitas laisvas ar atsilaisvinančias pareigas, ir visa tai pagrindęs darbo dokumentais. Aktualu ir tai, kad nėra byloje jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų aiškinęsis kokia buvo reali ieškovo kvalifikacija, atsakovas neturėjo ir teismui nepateikė duomenų apie tai, ar jis apskritai žinojo kokią kvalifikaciją turėjo ieškovas, nes tokius įrodymus teismui pateikė tik pats ieškovas (DOK-157878), o ne atsakovas;

4) atsakovas nepagrįstai ieškovui nesiūlė užimti rinkodaros vadovo/vadybininko pareigų, kurios pagal atsakovą buvo laisvos nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (e. t. 5, b. l. 2, 22-27). Nors atsakovas teigia, kad ieškovas neatitiko kvalifikacijos reikalavimų rinkodaros vadovo/vadybininko pareigybei (pareigybės aprašymo 2.2 punktas nustato rinkodaros vadovas/vadybininkas turi turėti aukštąjį universitetinį verslo administravimo, rinkodaros ar panašios srities išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 8 metų patirtį rinkodaros, komunikacijos ar viešųjų ryšių srityje), tačiau su šiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes: kaip įrodė ieškovas, jis yra įgijęs verslo administravimo, rinkodaros ar panašios srities išsilavinimą, t. y. jo aukštojo mokslo diplomas yra vadybos srityje (e. t. 3, b. l. 158-161) ir todėl laikytina, kad ieškovas atitiko rinkodaros vadybininko/vadovo pareigybės aprašymo 2.2 punkto 1 sąlygą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neatitiko antrosios sąlygos, t. y. neturėjo 8 metų patirties rinkodaros klausimais, su šiuo atsakovo teiginiu taip pat negalima sutikti, nes kaip skelbiama viešuose informacijos šaltiniuose, laikoma, kad rinkodara susideda iš keturių elementų: tai prekės ar paslaugos idėja, jos išvystymas, kainos nustatymas, paskirstymas ir pardavimo skatinimo veiksmų sumanymas ir vykdymas (žr. pvz., https://zodynas.vz.lt/rinkodara; https://lt.wikipedia.org/wiki/Rinkodara; https://www.vle.lt/straipsnis/rinkodara/), t. y. rinkodara apima ir pardavimo veiksmų vykdymo procesą, kuris, teismo vertinimu, apėmė ir įprastą banko iždo padalinio veiklą. Atitinkamai vertinant ieškovo pateiktus gyvenimo ir kvalifikacijos aprašymus (e. t. 3, b. l. 162-171), pagal kuriuos ieškovas įvairių bankų iždo padaliniuose buvo dirbęs daugiau nei 8 metus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas būtų neturėjęs 8 metų patirties rinkodaros klausimais, t. y. ieškovas dar nuo 2005 m. atlieka rinkos analizes investicijų klausimais, prekybą užsienio valiutos produktais, strategijų siekiant gauti pelną bankui kūrimą, likvidumo stebėjimą ir valdymą, skolos priemonių valdymą, o tai, teismo vertinimu, yra kartu ir dalyvavimas rinkodaros procese. Atitinkamai laikytina, kad 2023 m. vasario 3 d. ieškovas turėjo ne mažiau, kaip 8 metų patirtį rinkodaros srityje, o atsakovas nepagrįstai jam nesiūlė užimti rinkodaros vadybininko pareigų. Šiuo atveju sutiktina ir su ieškovo pozicija, kad atsakovas gan lanksčiai ir liberaliai vertindavo priimamų darbuotojų kvalifikaciją (žr. e. t. 4, b. l. 48-49), todėl ir šiuo atveju, jeigu atsakovas būtų 2023 m. vasario 3 d. – 2023 m. vasario 28 d. vertinęs ieškovo atitiktį rinkodaros vadovo/vadybininko (e. t. 5, b. l. 22-27) pozicijai, būtų galėjęs prieiti išvados, kad ieškovas atitinka keliamus reikalavimus, tačiau, kaip nustatyta aukščiau, atsakovas apskritai nesiėmė jokių veiksmų vertinti ieškovo galimybes užimti kokias nors laisvas pareigas pat atsakovą, o todėl ir negalėjo pasiūlyti, nepasiūlė ieškovui laisvų rinkodaros vadovo/vadybininko pareigų. Tai, kad, kaip teigia atsakovas, į minėtas pareigas buvo priimtas asmuo, jo vertinimu, turintis geresnės patirties nei ieškovas, nepatvirtina atsakovo veiksmų pagrįstumo ar kad ieškovas neatitiko minėtai pareigybei keliamų reikalavimų;

5) ieškovas atitiko ir vidaus audito specialistui (t. 5, b. l. 28-42) keliamus reikalavimus, nes minėtos pareigybės aprašyme (2.3 punktas) nustatytas tik reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ekonomikos, vadybos, verslo administravimo arba teisės išsilavinimą. Ieškovas turėjo aukštojo mokslo diplomą vadybos srityje (e. t. 3, b. l. 158-161), todėl iš esmės atitiko esminį reikalavimą šiai pareigybei. Atsakovo nurodomi argumentai, kad ieškovas neva neatitiko nepriklausomumo reikalavimų yra nepagrįsti jokia bylos medžiaga. O tai, kad ieškovas anksčiau dirbo pas atsakovą iždo srityje, vertinant minėto pareigybės aprašymo 2.4-2.6 punktų sąlygas, negalima sutikti, kad ieškovas tų reikalavimų neatitiko, t. y. 2.4-2.6 punktai nenustato, kad tam tikri asmenys negali eiti vidaus auditoriaus pareigų, o tai – kokių funkcijų jie negali atlikti. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovas 2023 m. vasario 3 d. – 2023 m. vasario 28 d. nepagrįstai nesiūlė ieškovui užimti vidaus audito specialisto pareigų (t. 5, b. l. 28-42). Tai, kad, kaip teigia atsakovas, į minėtas pareigas buvo priimtas asmuo, jo vertinimu, turintis geresnės patirties nei ieškovas, nepatvirtina atsakovo veiksmų pagrįstumo ar kad ieškovas neatitiko minėtai pareigybei keliamų reikalavimų.

Nustačius bent dvi laisvas pareigybes, kurių atsakovas nepagrįstai nesiūlė ieškovui 2023 m. vasario 3 d. – 2023 m. vasario 28 d., teismo vertinimu nėra būtina plačiau nagrinėti ar atsakovas turėjo siūlyti kitas galimai laisvas pareigybes, nes tai neturi didesnės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui. Sutiktina su atsakovu, kad jis ieškovui negalėjo siūlyti pareigų, kurias galima dirbti tik gyvenant Lietuvoje, nes ieškovas neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, tačiau byloje nenustatyta, kad aptartoms dviems darbo pareigoms eiti, reikėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje;

6) atsakovas tinkamai neinformavo ieškovo apie esamas laisvas pareigybes. Atsakovas nurodo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki kovo 7 d. buvo informuotas apie dvi laisvas darbo vietas, ir kad toks informavimas laikytinas tinkamu DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Kaip nurodė atsakovas (žr. e. t. 3, b. l. 174; e. t. 5, b. l. 46-47), jis informuodavo darbuotojus apie esančias laisvas darbo vietas vidiniame susirašinėjime MS Teems programoje. Šiuo atveju ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki kovo 7 dienos buvo informuotas apie dvi laisvas vietas, t. y, kad ieško audito specialisto ir DevOpsiinžinerijos specialisto/vyresniojo specialisto. Kaip nurodė liudytoja G. A., tokia buvo įprasta darbo praktika pradedant naujų darbuotojų paiešką, tą patvirtina ir atsakovo vėlesni paskelbimai (e. t. 5, b. l. 49-50). Ieškovas paaiškino, kad realiai jis nesuprato, jog jis galėtų pretenduoti pagal tokį kvietimą, nes ir anksčiau tokie pat pranešimai buvo siunčiami visiems įmonės darbuotojams, tikintis, kad jie skelbimu pasidalins su tokio darbo ieškančiais specialistais, o ne kad koks nors esamas darbuotojas pretenduos į paskelbtą laisvą darbo vietą. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovas pažeidė pareigas, nustatytas DK 57 straipsnio 2 dalyje, nes ieškovui nors ir buvo pateikta informacija apie neužimtas dvi darbo vietas, tačiau ši informacija nebuvo išsami ir suprantama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015), t. y. iš pateikto informacijos turinio ieškovas net ir būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas negalėjo suprasti, kad jis gali pretenduoti į minėtas pareigas bei, kad turi galimybę įspėjimo laikotarpiu išreikšti valią būti perkeltam jo sutikimu į kitas laisvas pareigas. Šią išvadą patvirtina ir jau anksčiau padaryta išvada, kad dar 2023 m. vasario 3 d. atsakovas nusprendė besąlygiškai su ieškovu nutraukti darbo santykius 2023 m. kovo 7 d., kad 2023 m. vasario 3 d. įspėjime nepaaiškino atsakovui, kad jis turi teisę pretenduoti į laisvas darbo vietas apie kurias pranešimus gaus per MS Teems programą. Tai, kad ieškovas turėjo atstovą, kad ieškovas paaiškino, kad buvo susikoncentravęs gauti kuo didesnę išmoką dėl atleidimo, neatleido ieškovo nuo pareigos tinkamai informuoti ieškovą apie esamas laisvas pareigybes. Be to ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad buvo pasirengęs svarstyti užimti bet kurias pareigas, kurias būtų siūlęs atsakovas, tačiau tokio siūlymo atsakovas jam nepateikė. Teismas negali vertinti kritiškai tokios ieškovo pozicijos, nes kaip nurodė ieškovas, jis įsidarbino naujame darbe už dvigubai mažesnį darbo užmokestį, todėl tikėtina, kad būtų sutikęs eiti pas atsakovą mažiau apmokamas kitas pareigas.

Ieškovas neprašė jo gražinti į pareigas, todėl atleidimas pripažįstamas neteistu negrąžinant ieškovo į pareigas. Aktualu ir tai, kad dėl tarp šalių kilusio ginčo ir įtampos ieškovas negalėtų tęstis racionalius darbo santykius (DK 218 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovo grąžinimas į pareigas būtų neteisingas kilusio ginčo sprendimo būdas. Atitinkamai toliau vertinami ieškovo reikalavimai dėl susijusių išmokų priteisimo.

7. Ieškovo antrasis reikalavimas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už devynis mėnesius, priteistiną sumą mažinant ieškovui išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu:

1) Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus <...>;

4) po darbo santykių reformos, kuri buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, nustačius maksimalų 12 mėnesių priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį priteisiama aptariama išmoka, kasacinis teismas konstatavo, jog taikant ankstesnį reglamentavimą suformuota teismų praktika nesikeičia, t. y. teismui yra suteikta teisė (o kartu ir pareiga) įvertinti išmokos adekvatumą, atitikimą šalių interesų pusiausvyros principui (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-730-945/2023, 19 p.);

5) tuo atveju, kai teismo sprendimu pripažinus atleidimą neteisėtu darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, teismas, vadovaudamasis DK 58 straipsnio 2 dalimi, priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o priteisdamas šį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi atsižvelgti, ar darbuotojas jau buvo gavęs išeitinę išmoką (DK 57 straipsnio 8 dalis). Jei darbdavys jau buvo išmokėjęs išeitinę išmoką pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, teismui pripažinus darbuotojo atleidimą neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, į priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaitoma šio darbuotojo gauta išeitinė išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023, 76 punktas);

6) darbo ginčą nagrinėjančiam organui pripažinus, kad darbo sutartis yra nutraukta neteisėtai pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, laikoma, kad darbuotojui išmokėta išeitinė išmoka ir ją papildanti išmoka – ilgalaikio darbo išmoka, – turi būti įskaitoma į neteisėto darbo sutarties nutraukimo atveju darbuotojui priteisiamas išmokas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1654-852/2023, 31 punktą).

7.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 7 punkte nustačius, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai, taikytina Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies nuostata priteisiant ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už devynis priverstinės pravaikštos laiko mėnesius, papildomai priteistiną sumą mažinant ieškovui išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.9 punkte ieškovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 263,23 Eur, o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 5440 Eur. Ieškovas iš darbo atleistas 2023 m. kovo 7 d. (byla teisme iškelta 2023 m. gegužės 3 d.) ir iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (2024 m. sausio 9 d.) bus praėję 9 mėnesiai (jei bus nagrinėjama apeliacinėje instancijoje praeis apie 12 mėnesių (vieni metai), tokiu atveju atsakovas turėtų mokėti ieškovui apie 65280 Eur (su visais darbuotojo mokamais mokesčiais). Aktualu, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme apie tris mėnesius buvo atidėtas dėl ieškovo advokato ligos ir atostogų (DOK-104755, DOK-108264), todėl už šį bylos nagrinėjimo laikotarpį negali būti laikomas atsakingas vien atsakovas, taip priteistina maksimali priverstinės pravaikštos suma už vienerius metus neatitiktų priteistinos sumos socialinės paskirties, šalių tarpusavio santykių pobūdžio, taip pat aplinkybių, susijusiųjų teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis, todėl ieškovui Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu priteistina suma už priverstinę pravaikštą mažintina iki devynių mėnesių. Be to ieškovui yra sumokėta 11 108,3 Eur išeitinė išmoka (e. t. 2, b. l. 53), kuri laikytina išmoka pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalį, kuri, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo praktiką įskaitytina į sumą priteistiną už priverstinės pravaikštos laiką, todėl prisiteistina suma už priverstinės pravaikštos laiką mažintina 11 108,3 Eur suma;

2) ieškovo vidutinis darbo užmokestis už devynis mėnesius sudarytų 48 960 Eur (5440*9), į šią sumą įskaičius ieškovui sumokėtą išeitinę išmoką 11 108,3 Eur, iš atsakovo priteistina 37 851,7 Eur už priverstinę pravaikštą. Priteistina suma už priverstinę pravaikštą teismo vertinimu atitinka Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies paskirtį, užtikrina mokėjimo termino stabilumą, dėl užsitęsusios teisminio nagrinėjimo trukmės ir dėl nuo ieškovo priklausiusių aplinkybių nagrinėjant bylą nelemia nepagrįstai neigiamų pasekmių darbdaviui, tuo pačiu laikytina protinga ir pakankama kompensuojančia suma ieškovo praradimams dėl neteisėto atleidimo.

8. Ieškovo reikalavimas priteisti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją tenkintinas, nes:

8.1. Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies antroje sąlygoje yra nustatyta, kad darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

9. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atleidimo iš darbo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus:

9.1. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir ją turi įrodyti ieškovas.

10.1. Ieškovas šio reikalavimo atsisakė baigiamųjų kalbų metu.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

11.2. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 22 528,2 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (20 277,06 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal DOK-171503 ir 2250,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal DOK-183524), prašymas tenkintinas iš dalies, t. y. visų pirma atsakovo išlaidos mažintinos, antra prašymas tenkintinas proporcingai ieškovo nepatenkintų reikalavimų daliai:

3) turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą, užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.);

5) turi būti siekiama užtikrinti, kad nebūtų paneigta ieškovo teisės į teisminę gynybą esmė. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.“;