- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-1654-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03682-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Asta Pikelienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Oro navigacija“
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Oro navigacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Oro navigacija“ ieškinį atsakovui S. S., trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (išmokėtos ilgalaikio darbo išmokos priteisimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Oro navigacija“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. S. (toliau – atsakovas) jo be pagrindo valdomą 13 990,52 Eur sumą; priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamas nuo iš atsakovo priteistos pinigų sumos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutraukė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, sumokėdama jam 6 VDU dydžio išeitinę išmoką. Tarp šalių kilusį ginčą dėl atleidimo teisėtumo susijusių išmokų, rentos bei neturtinės žalos išsprendė teismai: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1818-727/2019 ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1873-852/2019, kurie, be kita ko, nusprendė atsakovo atleidimą iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnio pagrindu pripažinti neteisėtu, negrąžinti atsakovo į darbą, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė visiškai įvykdė teismų sprendimus ir patikslino duomenis valstybinio socialinio draudimo išmokų registrui dėl atsakovo valstybinio socialinio draudimo pabaigos duomenų tikslinimo, kurį VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-6320 tenkino ir patikslino atsakovo duomenis minėtame registre. Sodra, remdamasi pasikeitusiais registro duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. ID_SP1E-2832, kuriuo netekusiu galios pripažino VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. ID_SP1E-478 bei nusprendė, kad atsakovas neturi teisės į ilgalaikio darbo išmoką. Ieškovė 2022 m. spalio 24 d. gavo Sodros 2022 m. spalio 21 d. pranešimą Nr. (9.61E) DV_S-86420, kuriuo Sodra kreipėsi į ieškovę su reikalavimu grąžinti į ilgalaikio darbo išmokų fondą 13 990,52 Eur ilgalaikio darbo išmokos, išmokėtos atsakovui, permoką. Ieškovė VSDFV Ilgalaikio darbo išmokų fondui 2022 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 13 990,52 Eur. Ieškovė pareikalavo atsakovo grąžinti ieškovei 13 990,52 Eur remiantis CK 6.237 ir 6.241 straipsniais, tačiau atsakovas šią sumą grąžinti atsisakė. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė nurodė, kad negali susiklostyti tokia situacija, kad darbuotojui išmokama ir kompensacija pagal Darbo kodekso 218 straipsnį, ir paliekama ilgalaikio darbo išmoka, nes jų paskirtis analogiška ir iš esmės vienoda. Ieškovei atsiskaičius su Sodra, jai atsirado teisė Sodrai sugrąžintų lėšų reikalauti iš atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, nes kitu atveju darbdavys susimokėtų bent tris kartus už tą patį, t. y., jis moka įmokas į ilgalaikio darbo išmokų fondą, sumokėjo atleidžiamam darbuotojui išmoką ir kompensaciją ir dar kartą susimokėjo už atsakovui Sodros išmokėtą ilgalaikio darbo išmoką. Nurodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes nagrinėjant susijusią bylą apie gautą ilgalaikio darbo išmoką nepateikė duomenų. Nurodė, kad byloje abi bylos šalys yra lygiavertės, nes byla yra dėl santykių, kurie atsirado pasibaigus darbo santykiams.