Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų – ieškovo T. K. ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 22 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. patikslintą priešieškinį ieškovui T. K. dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei prievolių tarp sutuoktinių dalinimo, nutraukus santuoką, tretieji asmenys procese, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – I. K., A. K., R. B., AB „Swedbank“, AB „Lytagra“, UAB „L. L.“, Nacionalinė žemės tarnyba, UAB „Elektrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu T. K. ieškinį ir atsakovės J. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkino iš dalies.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2366-653/2023: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovo priteistas 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimas pakeitė; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta dėl turto ir prievolių padalinimo, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dėl kompensacijos priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikino ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas T. K. patikslintu ieškiniu prašė: 1) po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais – neįregistruota tvora, automatiniais vartais, malkine – stogine, požeminiu rūsiu, gręžiniu, kanalizacijos įrenginiu, kurių vidutinė vertė 95 500 Eur, esantys adresu (duomenys neskelbtini), dalinti po ½ dalį ir natūra po ½ dalį priteisti abiem šalims asmeninės nuosavybės teise; 2) nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudosis 485,31 kv. m. žemės sklypo dalimi, pagal pridėtą planą, o atsakovė 497,69 kv. m. sklypo dalimi; 3) nustatyti atsakovei ir nepilnamečiams vaikams J. K. ir M. K. uzufruktą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypai: a) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui priteisti: žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,5 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 9 500 Eur vertės; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0437 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 5500 Eur vertės; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7731 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur vertės; žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3507 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 4 200 Eur vertės, žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,3875 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 6 400 Eur vertės; (visa šio turto vertė sudaro: 28 100 Eur); b) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovei priteisti: žemės sklypą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,5303 ha, esantį (duomenys neskelbtini) 18 200 Eur vertės; 28950/65807 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 8 100 Eur vertės (visa šio turto vertė sudaro: 26 300 Eur); 5) kilnojamąjį turtą: a) ieškovui priteisti: automobilį Volvo XC 70, vertė 4 032 Eur; ratinį traktorių M. F. 8480, vertė 13 000 Eur; priekabą Domantas (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur; pirtuvą, vertė 2 896,2 Eur; kombainą Dronninborg, vertė 3 000 Eur; sėjamąją 3,6 m. SZ, vertė 550 Eur; traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), vertė 10 000 Eur; kaušą (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur; grūdų ir sėklų matuoklį, vertė 200 Eur; šakę paletę AA2016/0896, vertė 300 Eur; oro kompresorių W0,9/12,53, vertė 200 Eur; dvisienę Diz kuro talpyklą Tango oil, vertė 1 500 Eur; Agrimaster 20m3 KAS talpą, vertė 2 500 Eur; Hardi TZ 2400, vertė 1 000 Eur; kompiuterį Dell, vertė 140 Eur; dujinę viryklę Elektrolux, vertė 100 Eur; aukšto slėgio plovyklą HD5/12C, vertė 300 Eur; 3 elektrinius radiatorius, vertė 200 Eur; grandininį pjūklą, vertė 250 Eur; benzopjūklą, vertė 250 Eur; kavos aparatą (sugedęs, 2021 m. kovo 1 d. veikė), vertė 250 Eur; lauko baldų komplektą, vertė 500 Eur; traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), vertė 1 000 Eur; ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), vertė 2 200 Eur; vikšrinį traktorių DT 75, vertė 1 500 Eur; automobilį Peugot 407 (duomenys neskelbtini) vertė 200 Eur (viso: 46 868,20 Eur); b) atsakovei priteisti: augalinių atliekų smulintuvą (duomenys neskelbtini), vertė 1 200 Eur; 1 500 kg Bobale, vertė 300 Eur; navigaciją EZ-Guide250 Trimble, vertė 200 Eur; sėjamąją Nordsten 4 m, vertė 1 000 Eur; Kverneland 5 korp, vertė 800 Eur; Kverneland 4 korp, vertė 1 500 Eur, kultivatorių KPS-8, vertė 500 Eur; skutiką BDT3, vertė 500 Eur; beariminį agregatą, vertė 2 000 Eur; frezą Suakone Meri MJH - (duomenys neskelbtini), vertė 32 746,97 Eur; traktoriaus puspriekabę, vertė 600 Eur; sunkvežimį 18,5 t Volvo FL6, vertė 1 000 Eur; smulkių sėklų sėjamąją SP015, vertė 300 Eur; padangas žemės ūkio technikai, vertė 500 Eur; įrenginius ūkiui, vertė 500 Eur; dviratį ergometrą su Eurais, vertė 142 Eur; plaunantį dulkių siurblį Karcher Puzzi 8/1, vertė 250 Eur; 3 elektrinius radiatorius, vertė 200 Eur; paskirstytuvą (traktoriaus detalė), vertė 200 Eur; virtuvės ąžuolinį baldų komplektą, vertė 3 000 Eur; ąžuolinį valgomojo baldų komplektą, vertė 700 Eur; uosinę komodą su lentynomis, vertė 1 200 Eur; uosinė komoda, vertė 1 200 Eur; ąžuolinę kampinę indaują, vertė 300 Eur; ąžuolinę spintą, vertė 300 Eur; uosinę rūbų spintą, vertė 200 Eur; ąžuolinę spintą su vieta TV, vertė 300 Eur; skalbimo mašiną Bosch (sugedusi, 2021 m. kovo 1 d. veikė), vertė 250 Eur; televizorių Samsung, vertė 100 Eur; odinę sofą, vertė 500 Eur; šaldytuvą Bosch, vertė 300 Eur; šaldiklį Liebherr, vertė 200 Eur; šaldiklį Snaigė, vertė 250 Eur; vonios spintelę su kriaukle, vertė 150 Eur; ratinį traktorių T-150 nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3 800 Eur; ratinį ekskovatorių Jumz Eo-2621 nr.(duomenys neskelbtini), vertė 3 000 Eur; ratinį traktorių su krautuvu John Deere 4050, vertė 10 000 Eur; traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), vertė 5 000 Eur (viso: 75 188,97 Eur); 6) ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2015 m. kovo 31 d., esantį (duomenys neskelbtini) pažymėjimas UP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. kovo 31 d., Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteist ieškovui ; 7) lėšas atsakovės sąskaitose 2021 m. kovo 1 d. bendrai 5 058,85 Eur sumai padalinti ir priteisti ieškovui i 2 529,42 Eur kompensaciją; 8) lėšas ieškovo sąskaitoje 2021 m. kovo 1 d. bendrai 157,24 Eur sumai padalinti ir priteisti atsakovei 78,62 Eur kompensaciją; 8) UAB „Pirtuva“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (vertė 2 896,20 Eur) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui pagal įmonės vertę išmokant atsakovei kompensaciją – 1 448,10 Eur; 9) dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovo naudai priteisti iš atsakovės 15 515 Eur negautų pajamų; 10) lėšas sukauptas ieškovo pensijų fonde 4 282,60 Eur sumai padalinti ir priteisti atsakovei 2 141,30 Eur kompensaciją; 11) priteisti iš ieškovo 40 000 Eur kompensaciją už parduotą kombainą New Holland; 12) priteisti iš atsakovės ieškovui 69 120,74 kompensaciją už ieškovo sumokėtus įsipareigojimus kreditoriams; 13) nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą AB Swedbank, būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties data 2015 m. rugsėjo 8 d., nutraukus santuoką šalys vykdys solidariai, nustatant mokėjimo tvarką, pagal kurią likusį kreditorinį įsipareigojimą dengia šalys lygiomis dalimis po ½ dalį įmokos iki galutinio atsiskaitymo; 14) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal nuomos sutartis lieka ieškovui; 15) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2025 m. sausio 27 d. patikslintas ieškinys Nr. (duomenys neskelbtini)).

Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) su kitais statiniais (tvora, automatiniais vartais, malkine-stogine, požeminiu rūsiu, gręžiniu ir kanalizacijos įrenginiu) (bendra vertė 95 000 Eur). Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi šiuos žemės sklypus: a) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 9 500 Eur); b) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 5 500 Eur); c) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 2 500 Eur); d) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 4 200 Eur); e) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 6 400 Eur); f) 28950/65807 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 8 100 Eur); g) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 18 200 Eur).

Atsakovė nepagrįstai reikalauja žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypas santuokos metu buvo pagerintas, kad minėti pagerinimai buvo esminiai (kad žemės sklypo vertė padidėjo iš esmės) ir, kad žemės sklypas pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, atsakovės lėšomis ar darbu. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina tik Namo statybų ir pagerinimo faktą, kuris ir dalinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi transporto priemonę VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 4 032 Eur. Neskaitant išorės defektų buvo būtini atlikti automobilio važiuoklės remonto darbai - reikėjo keisti amortizatorius. Vėliau ieškovas atliko transporto priemonės remontą, buvo ženkliai pagerinta transporto priemonės būklė: buvo pirkta detalių naudotų dalių aikštelėse už grynuosius pinigus, t. y. tarpinio suslėgto oro aušintuvo apatinė žarna, variklio dangčio lynas, langų apipurškimo varikliukas, taip pat visas automobilis buvo perdažytas, išskyrus stogą, atlikti remonto darbai, nupirktos naujos padangos su permontavimo paslauga. Visi šie įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė turėjo esminių trūkumų, todėl iki darbų atlikimo jos vertė negalėjo būti laikoma analogiška tvarkingai tokio paties modelio ir markės automobilio kainai. Kadangi ši transporto priemonė priteistina atsakovei, ji turi būti vertinama tikrąja 4 032 Eur verte (be PVM), kadangi jos būklę pagerino ieškovo atliktais remonto darbais ir buvusių transporto priemonės defektų neliko. Kadangi ši transporto priemonė priteistina atsakovei, todėl nėra jokio pagrindo mažinti transporto priemonės vertės.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl buvusių didelių trūkumų ji buvo parduota už 200 Eur. Tik įgijus transporto priemonę, iškart buvo pastebėti dideli trūkumai. Pati atsakovė buvo patyrusi automobilio eksploatavimo sunkumų, kai automobilio variklis viduryje sankryžos tiesiog nustojo veikti. Transporto priemonė buvo naudota, o atsižvelgiant į jos defektus ir techninę būklę visiškai nusidėvėjus. Ši transporto priemonė buvo parduota už tuometinę realią tokios būklės automobilio rinkos kainą. Todėl ši transporto priemonė negali būti traukiama į sutuoktinių turto balansą ir tik 200 Eur suma turi būti dalinama tarp sutuoktinių, ieškovui pusę šios sumos kompensuojant atsakovei.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi automobilio priekabą DOMANTAS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė yra 500 Eur. Atsakovė nepagrįstai į bendrą turtą bando įtraukti ir papildomą automobilio priekabą (750 kg) su 1 000 Eur verte pagal 2020-01-01 – 2020-05-19 laikotarpio ilgalaikio ūkio turto lentelę. Tai yra ta pati automobilio priekaba DOMANTAS, nes: a) pagal registracijos liudijimą automobilio priekabos DOMANTAS didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra 750 kg.; b) pagal Kelių transporto priemonių registro duomenis ši priekaba taip pat priklauso kategorijai, kai bendra masė mažiau arba lygu 0,75 t.; c) kitų automobilių priekabų net nėra registruota šalių vardu; d) įrodymų apie kitokių automobilių priekabų egzistavimą byloje taip pat nėra.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi 100 vnt. UAB „PIRTUVA“ paprastųjų vardinių akcijų (vertė 2 896,20 Eur). Teismas nustatė, kad šalys faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2021 m. kovo 1 d. Todėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinos ir lėšos, buvusios ieškovo ir atsakovės sąskaitose 2021 m. kovo 1 d. Atsakovė įrodymų dėl savo sąskaitose esančių lėšų likučių 2021 m. kovo 1 d. nėra pateikusi, tačiau iš civilinėje byloje pateiktų duomenų, preliminariais skaičiavimais, atsakovės banko sąskaitoje buvo likusi 5 085,85 Eur lėšų suma. Atsakovė nepagrįstai siekia pasidalinti išmokas, gautas iš NMA. Ieškovas nuo 2020 m. spalio 19 d. (kai buvo gautas pirmas NMA mokėjimas) iki 2021 m. kovo 1 d. gavo tik 29 597,69 Eur (39 698,19 Eur – 10 100,50 Eur) kompensacijos sumą. NMA išmokos patekdavo į ieškovo sąskaitą, o 2021 m. kovo 1 d. sąskaitose buvusių lėšų likučiai yra dalinami pagal pareiškimo 1.1.3.2. dalyje nurodytus duomenis. Todėl atskirai dalinti NMA paramą, kai jau dalinami sąskaitose buvusių lėšų likučiai, nėra pagrindo. Gautos NMA išmokos buvo panaudotos šeimos ir ūkio poreikiams, ūkio funkcionavimui užtikrinti. Taigi NMA parama nedalintina nutraukiant santuoką ir šis atsakovės reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Ieškovo pensijų fonde buvo sukaupta 4 282,61 Eur lėšų ir jos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi: a) kompiuterį „Dell“. Kompiuteris negali būti priteisiamas ieškovui kompiuterio įsigijimo kaina ir dar su PVM (669,99 Eur daikto kaina su PVM), o turi būti įvertinta, kad kompiuteris yra nusidėvėjęs. Šiuo metu viešuose skelbimuose nurodoma analogiško kompiuterio kaina yra 140 Eur. Todėl kompiuteris turi būti priteistas ieškovui su 140 Eur verte; b) dujinę viryklę Electrolux. Atsakovė bylos metu neprieštaravo, kad ši viryklė būtų priteista ieškovui, nes ja naudojasi būtent ieškovas. Taip pat viryklė negali būti priteisiama ieškovui viryklės įsigijimo kaina ir dar su PVM (313 Eur daikto kaina su PVM), o turi būti įvertinta, kad ji yra nusidėvėjusi. Šiuo metu viešuose skelbimuose nurodoma analogiškos viryklės kaina yra 100 Eur. Todėl viryklė turi būti priteista ieškovui su 100 Eur verte; c) dviratį ergometrą. Dviratis ergometras turi būti priteistas atsakovei. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui šis daiktas nėra reikalingas, kad jam atitenka kiti daiktai, o daiktai turi būti paskirstomi abiem šalims, šį daiktą teismas gali ir turi priteisti atsakovei su 141,95 Eur verte. Nėra jokių aplinkybių, kodėl jis turėtų atitekti ieškovui, o ne atsakovei. d) Kercher aukšto slėgio vandens plovyklą ir Kercher plaunamą siurblį. Atsakovė bylos metu neprieštaravo, kad plovykla būtų priteista ieškovui, o plaunamas siurblys – atsakovei. Taip pat šie objektai negali būti priteisiami jų įsigijimo kaina (plaunamas siurblys įgytas už 376,86 Eur kainą be PVM ir vandens plovykla įgyta už 484,63 Eur kainą be PVM), o turi būti įvertinta, kad jie yra nusidėvėję. Šiuo metu viešuose skelbimuose nurodoma analogiškos vandens plovyklos kaina yra 100 Eur, o plaunamo siurblio – 300 Eur. Tačiau ieškovas sutinka, kad vandens plovykla būtų priteista jam su 300 Eur verte, o atsakovei būtų priteistas plaunamas siurblys su 300 Eur verte; e) šešis elektrinius radiatorius. Šeši elektriniai radiatoriai taip pat turi atitekti atsakovei. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad radiatoriai buvo pirkti namui, kad ieškovui šie radiatoriai nėra reikalingi, kad jam atitenka kiti daiktai, o daiktai turi būti paskirstomi abiem šalims, taip pat atsakovei atitenka namas, šiuos radiatorius teismas gali ir turi priteisti atsakovei su 384,99 Eur verte. Priešingai nei nurodo atsakovė, visi elektriniai radiatoriai yra name.

Šeima turi ir kito kilnojamojo turto 12 000 Eur sumai, kuris yra name ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys neturi televizoriaus Samsung, pirkto 2017 m. liepos 10 d. Šiuo televizoriumi naudojosi šeima, tačiau maždaug prieš penkerius metus jis buvo numestas ant žemės, sudužo ir yra išmestas, jo nėra. Vien turto įgijimo dokumentas nėra pakankamas įrodymas dėl tokio turto egzistavimo po daugiau nei šešerių metų. Vienintelis televizorius Samsung yra šeimos namuose Trakų r. (100 Eur vertės), todėl jis turėtų ten ir likti. Į bendro turto sąrašą negali būti traukiamas neegzistuojantis turtas ar turtas, kuris nepriklauso nuosavybės teise šalims. Atsakovė taip pat pageidauja dalintis sulūžusį ir neveikiantį telefoną CAT su 241 Eur verte (įgijimo kaina ir dar su PVM). Tačiau telefonas neturi jokios vertės nuo tada, kai pakrito po traktoriaus ratu ir sulūžo. Ieškovas pateikė teismui nuotraukas, kaip atrodo, anot atsakovės, „241 Eur vertės“ telefonas (visiškai bevertis, 0 Eur). Tai, kad tai yra telefonas CAT, patvirtina ir užrašas ant pačio telefono (kito telefono CAT ieškovas neturėjo). Ieškovas laikosi pozicijos, kad į turto sąrašą turi būti traukiami ūkio daiktai, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir į realią to turto rinkos vertę. Turtas negali būti priteisiamas pagal įgijimo kainą, nevertinant nusidėvėjimo, ir netgi su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Civilinėje byloje pateiktos tik kai kurio turto įgijimo sąskaitos, tačiau jos yra kelerių metų senumo ir niekaip nepatvirtina, kad turtas (ypač trumpalaikis, toks kaip detalės, padangos, noragėlis) vis dar egzistuoja, priklauso šalims nuosavybės teise, tuo labiau, kad jis būtų naudotinas, nesudėvėtas ir egzistuotų jo įgijimo kainomis. Akivaizdu, kad ūkio būklė kasmet kinta, technikos vienetai taip pat, todėl atsakovės pateikti duomenys niekaip negali patvirtinti, kad nurodyti objektai priklausė ieškovui, buvo santuokos nutraukimo metu ir būtent nurodytomis vertėmis.

Šalys 2021 m. kovo 1 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi šį ūkio turtą, kuris turi būti dalinamas įvertinus nusidėvėjimą ir be PVM: a) traktorių M. F. (duomenys neskelbtini), kurio vertė su nusidėvėjimu yra 13 000 Eur. Traktorius yra 2006 m. gamybos. Šiam traktoriui buvo nustatyta centrinio kompiuterio gedimai, todėl šiuo metu dirbama primityviai, kas mažina efektyvumą, traktoriaus vertė yra ženkliai sumažėjusi. Ieškovas teismui pateikė traktoriaus remonto sąskaitą, taip pat traktoriaus defektavimo aktą, kuris patvirtina, kad traktorius susidūrė su reikšmingais gedimais ir, kad gedimams ištaisyti numatyta 29 926,53 Eur suma. Atsižvelgiant į traktoriui nuolat nustatomus defektus ir nuolatinius taisymus, traktoriaus vertė yra ne didesnė kaip 13 000 Eur ir traktorius jokiu būdu negali būti vertinamas jo įgijimo kaina. Taip pat teismas turi atsižvelgti į tai, kad ieškovas savo lėšomis ir jėgomis nuolat taiso traktoriaus trūkumus ir įvertinti sumą, kurią ieškovas patyrė reikšmingiems traktoriaus defektams šalinti; b) frezą Suokone MERI MJH – (duomenys neskelbtini), kurios vertė su nusidėvėjimu 32 746,97 Eur; c) augalinių atliekų smulkintuvą Becchio & Mandrile (duomenys neskelbtini), kurio vertė su nusidėvėjimu 700,60 Eur; d) kombainą, kurio vertė su nusidėvėjimu 1 400,68 Eur; e) beariminį agregatą E. M., kurio vertė su nusidėvėjimu 1 148,05 Eur; f) smulkių sėklų sėjamąją SP015, kurios vertė su nusidėvėjimu 354,89 Eur; g) traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), kurios vertė su nusidėvėjimu 120,76 Eur; h) traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini), kurios vertė su nusidėvėjimu 5 300,98 Eur; i) grūdų ir sėklų drėgmės matuoklį MTE 2016351, kurio vertė su nusidėvėjimu 69,40 Eur; j) palečių šakes AA2016/0896, kurių vertė su nusidėvėjimu 160,60 Eur; k) oro kompresorių WO,9/12, 53, kurio vertė su nusidėvėjimu 140,30 Eur; l) dvisienę dyzelinio kuro talpyklą Tango Oil, kurios vertė su nusidėvėjimu 709,48 Eur. m) plastikinę talpą trąšoms Agrimaster 20m3, kurios vertė su nusidėvėjimu 2 573,56 Eur; n) grandininį pjūklą, kurio vertė su nusidėvėjimu 350 Eur. Šiuo metu viešuose skelbimuose nurodoma analogiško pjūklo kaina yra 350 Eur. Įgijimo kaina buvo 536,36 Eur be PVM; o) benzopjūklą, kurio vertė su nusidėvėjimu 380 Eur. Šiuo metu viešuose skelbimuose nurodoma analogiško pjūklo kaina yra 380 Eur. Įgijimo kaina buvo 536,36 Eur be PVM. Teismas turi vertinti šiuos objektus su nusidėvėjimu, o ne jų įgijimo kainomis su PVM.

Šalys turėjo kombainą New Holland (duomenys neskelbtini). Kombaino vertė (78 000 Eur) buvo patvirtinta atlikus individualų kombaino vertinimą. Dar daugiau, pats kombaino pardavėjas nurodė, kad šio kombaino kaina apie 75 000 Eur + PVM. Siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, kombainas buvo perleistas už 80 000 Eur + PVM sumą ieškovo seseriai. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, kombainas negali būti traukiamas į turto sąrašą, tačiau 80 000 Eur suma (be PVM) turi būti dalinama tarp sutuoktinių, ieškovui pusę šios sumos kompensuojant atsakovei.

Atsakovė nepagrįstai bando įtraukti bevertį nudėvėtą trumpalaikį turtą į dalintino turto sąrašą jo įgijimo kainomis ir dar su PVM: 2017 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. lapkričio 14 d., 2020 m. birželio 16 d. pirktas padangas žemės ūkio technikai; 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. vasario 21 d. pirktas padangas ir ratlankius žemės ūkio technikai; 2018 m. spalio 29 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. gruodžio 13 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. vasario 4 d. pirktus įrenginius ūkiui; 2019 m. vasario 13 d. pirktą kult. nagą, kult. laikiklį, noragėlį. Padangos paprastai naudojamos vieną sezoną ir per vieną sezoną nudėvimos, būtent todėl, kaip matyti, jos perkamos kasmet. Nagas, laikiklis, noragėlis buvo perkami pastoviai, jeigu sausas sezonas net du kartus per metus, nes įdirbant žemę itin greit dėvisi. Remonto ir darbų priemonės iš esmės nusidėvi ir perkamos kasmet, ką patvirtina ir kasmet išrašomos sąskaitos. Todėl pagal šias sąskaitas pirkti objektai nebeegzistuoja kaip turtas su jokia verte. Tiek padangos, tiek visi kiti teismo nurodyti objektai yra trumpalaikis turtas. Taigi teismas negali priteisti nurodyto nudėvėto ir nurašyto turto, tuo labiau jo įgijimo kainomis ir dar su PVM.

Atsakovė nepagrįstai į dalintino turto sąrašą siekia įtraukti 2020 m. gruodžio 17 d. pirktą paskirstytuvą su 1 089 Eur įsigijimo kaina su PVM. Tačiau paskirstytuvas yra traktoriaus detalė, jis buvo įdėtas į traktorių, o visas ilgalaikis turtas dalinamas (įskaitant traktorius), todėl paskirstytuvas net negali būti vertinamas ir priteisiamas kaip atskiras objektas. Tai, kad paskirstytojai yra tik detalės, yra visuotinai žinoma pagal šio objekto pobūdį ir paskirtį ir tai yra neįrodinėtina aplinkybė. Viešai prieinama ir taip pat atskirai neįrodinėtina informacija apie tai, kad paskirstojai netgi pardavinėjami kaip žemės ūkio technikos dalys. Akivaizdu ir tai, kad tai taip pat yra trumpalaikis materialus turtas, kuris buvo nudėvėtas. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas vis dar yra.

Navigacija EZ-Guide250, Trimble ir kaušas AA2016/0603 taip pat sugedo (navigacija sugedo pasikeitus palydovinėms sistemoms, kaušas nusidėvėjo ir tapo beverčiu). Būtent todėl jie buvo išimti iš ilgalaikio turto sąrašo ir nebeegzistuoja kaip dalintini objektai su kokia nors verte. Buhalterinėje pažymoje 2021 m. kovo 1 d. dienai jie taip pat nėra nurodyti, jų nėra ir 2021 m. gruodžio mėnesio ūkio ilgalaikio turto apyvartoje pagal grupes ir pogrupius. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad toks turtas būtų egzistavęs 2021 m. kovo 1 d. ir tuo labiau jos nurodytomis įgijimo vertėmis.

Atsakovė nepagrįstai siekia dalintis turtą, kuris šalims niekuomet nepriklausė nuosavybės teise ir kurio jos niekuomet neturėjo: šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nepriklauso joks diskinis skutiklis Staltech. Tokio skutiklio ūkyje nėra ir jis nėra apskaitomas. Jokių įrodymų dėl skutiklio egzistavimo ir jo nuosavybės teisės nėra. Skutiklį Ieškovas buvo pasiskolinęs darbui iš kaimyno ir jis yra gražintas; ūkyje taip pat niekuomet nebuvo žoliapjovės. Nėra jokių įrodymų dėl tokio turto realaus egzistavimo ir nuosavybės teisės. Į ilgalaikio turto apyvartą ji buvo įtraukta per klaidą, tačiau ištaisius klaidą iš jos išimta. Buhalterinėje pažymoje 2021 m. kovo 1 d. dienai ji jau nėra nurodyta, jos nėra ir 2021 m. gruodžio mėnesio ūkio ilgalaikio turto apyvartoje pagal grupes ir pogrupius, nes klaida buvo ištaisyta; šalys niekuomet neturėjo nuosavybės teise traktoriaus TV16-06. Traktorius su tokia marke TV16-06 niekada neegzistavo (tokia traktoriaus markė apskritai neegzistuoja), o egzistavo ir buvo įgytas tik traktorius John Deere 4050. Traktorius TV16-06 buvo įrašytas į ilgalaikio turto apyvartą per klaidą pagal traktoriaus John Deere 4050 įgijimo sąskaitos numerį (sąskaitoje netgi aiškiai matosi, kad nurodytas traktorius John Deere; taip pat sąskaita išrašyta 1 000 Eur sumai, o John Deere įtrauktas į apskaitą būtent 1 000 Eur (826,45 Eur + PVM) sumai). Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių pirminių įrodymų, kad toks turtas buvo įgytas, priklausė ieškovui nuosavybės teise ir egzistavo 2021 m. kovo 1 d. Jokie kiti pirminiai faktų šaltiniai to nepatvirtina.

Nupirkus traktorių M. F. 8480, naują puspriekabę (duomenys neskelbtini) ir įsigijus kelmų frezą, sena technika buvo parduota, nes tapo nereikalinga, nebuvo tikslo mokėti draudimų, atlikinėti technines apžiūras ir pan. už nusidėvėjusią techniką. Tai, kad senos technikos ieškovas nebeturi nuosavybės teise, patvirtina Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išrašas, kuriame nė vienas iš šių technikos objektų nėra registruotas ieškovo vardu. Atsakovė nepagrįstai siekia dalintis šį turtą, nes jis yra perleistas ieškovo seseriai: a) traktorių T-150k , kuris perleistas ieškovo seseriai už 1 766,96 Eur + PVM sumą; b) vikšrinį traktorių, kuris perleistas Ieškovo seseriai už 926 Eur + PVM sumą. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, šie traktoriai negali būti traukiami į turto sąrašą, tačiau 2 692,96 Eur (1 766,96 Eur + 926 Eur) suma (be PVM) turi būti dalinama tarp sutuoktinių, ieškovui pusę šios sumos kompensuojant atsakovei. Atsakovė taip pat nepagrįstai siekia dalintis toliau nurodytą techniką, kuri taip pat perleista. Kadangi šis turtas buvo perleistas, ieškovas, siekdamas nekelti didesnio ginčo, sutiktų kompensuoti pusę šios technikos vertės tokiomis sumomis: a) traktorių su krautuvu John Deere 4050, išmokant atsakovei kompensaciją pusei traktoriaus įgijimo kainos be PVM. Atsakovė nepagrįstai nurodo šio traktoriaus vertę 5 000 Eur sumai, nes į apskaitą jis įtrauktas 1 000 Eur sumai (įgijimo kaina su PVM). Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad šis traktorius iš esmės yra galutinai nudėvėtas ir visiškai nebenaudojamas; b) ekskavatorių Jumz Eo 2621, išmokant atsakovei kompensaciją pusei ekskavatoriaus perleidimo kainos. Atsakovė nepagrįstai nurodo šio traktoriaus vertę 3 000 Eur sumai, nes jis buvo įgytas už 1 000 Lt (289,62 Eur). Iš pateikiamo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nuotraukų matyti, kad šis ekskavatorius iš esmės yra galutinai surūdijęs, sulūžęs, visiškai nebenaudojamas ir neremontuotinas. Kadangi ekskavatorius galutinai sulūžo, jis buvo perleistas už 100 Eur sumą ieškovo motinai, kurios pusę ieškovas sutinka kompensuoti atsakovei; c) traktorių (duomenys neskelbtini) išmokant atsakovei kompensaciją pusei traktoriaus įgijimo kainos 1 000 Eur. Atsakovė nepagrįstai nurodo šio traktoriaus vertę 4 000 Eur sumai, nes į apskaitą jis įtrauktas 1 000 Eur sumai. Tuo labiau, kad iš pateikiamo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nuotraukų matyti, kad šis traktorius iš esmės yra surūdijęs, nevažiuojantis, nebenaudojamas ir neremontuotinas, dėl ko ir buvo perleistas; d) purkštuvą Hardi TZY 2400, išmokant atsakovei kompensaciją pusei purkštuvo įgijimo kainos 1 000 Eur. Atsakovė nepagrįstai nurodo šio purkštuvo vertę 2 000 Eur sumai, nes į apskaitą jis įtrauktas 1 000 Eur sumai , o šiuo metu naudojamas panaudos pagrindais. e) priekabą 24 t. savos gamybos, išmokant atsakovei kompensaciją pusei jos nurodomos 2 500 Eur sumos; f) priekabą 5,5 t savos gamybos, išmokant atsakovei kompensaciją pusei jos nurodomos 1 000 Eur sumos. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, šie turto objektai negali būti traukiami į turto sąrašą, tačiau 6 426,45 Eur suma (be PVM) turi būti dalinama tarp sutuoktinių, ieškovui pusę šios sumos kompensuojant atsakovei.

Atsakovė taip pat nepagrįstai į dalintino turto sąrašą traukia su nepagrįstai nurodomomis vertėmis: derliaus apdorojimo techniką Petkus Gigant K-531; pasėlių priežiūros techniką 1500 kg Bogbale; sėjamąją 3,6 m SZ; sėjamąją 4 m Nordsten; žemės įdirbimo techniką Kverneland 5 korp.; žemės įdirbimo techniką Kverneland 4 korp.; g) kultivatorių KPS-8. Visi šie padargai yra maždaug 30 metų senumo ir priklausė ieškovo tėčiui ir seneliui, ieškovas jų nepirko. Tai, kad ieškovas jų nepirko ir neįgijo nuosavybės teise, patvirtina: technikos amžius ir būklė (jie yra 30 metų senumo, o ieškovas ūkio veiklą vykdo nuo 2015 m., taigi ieškovas net negalėjo spėti jų įgyti); tai, kad nėra šio turto įgijimo dokumentų ieškovo vardu; šis turtas nėra registruotas ieškovo vardu Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išraše; ieškovo motinos patvirtinimas; buhalterinė pažyma, kurioje patvirtinama, kad 2021 m. kovo 1 d. į ieškovo buhalteriją šis turtas neįtrauktas; ieškovas tapo mažosios dalies (333/4009 dalių) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininku tik 2019 m. kovo 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku ieškovas niekuomet nebuvo. Ieškovas, vykdydamas ūkio veiklą, tik naudojosi ten esančiais daiktais, bet nebuvo jų savininkas. Taigi, šiuo atveju atsakovė taip pat nepateikė jokių pirminių įrodymų, kad toks turtas buvo įgytas, priklausė ieškovui nuosavybės teise ir egzistavo 2021 m. kovo 1 d. Jokie kiti pirminiai faktų šaltiniai to nepatvirtina. Nėra jokių mokėjimo dokumentų ir sąskaitų, kurie patvirtintų, kad aukščiau nurodytą turtą įgijo šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kai kuriuos iš šių objektų ieškovas naudojo, pradėdamas ūkininkauti. Kadangi pats tvarkė buhalteriją pirmuosius tris metus, o patirties žemės ūkio apskaitoje visai neturėjo, ieškovas per klaidą įtraukė šiuos daiktus kaip nuosavus. Realiai šie daiktai niekada nebuvo nei ieškovo, nei atsakovės. Ieškovo ūkio veikloje ši technika nebenaudojama, tik stovi visiškai nusidėvėjusi. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas turtas iš tikrųjų 2021 m. kovo 1 d. buvo jos nurodytomis vertėmis.

Atsakovė nepagrįstai siekia dalintis juostinių pjūklų tako darymo stakles 521,32 Eur verte ir keturpuses obliavimo stakles 2 027,34 Eur verte: civilinėje byloje dėl staklių buvo pateiktos tik 2011 m. lapkričio 4 d. panaudos sutartys su UAB „PIRTUVA“. Tačiau šios panaudos sutartys nepatvirtina, kad staklės buvo 2021 m. kovo 1 d.; nuo panaudos sutarčių iki civilinės bylos iškėlimo praėjo 10 m. UAB „PIRTUVA“ veiklos nevykdo jau eilę metų, o tai, kas buvo pagal panaudą perduota, buvo grąžinta ir senai perleista tretiesiems asmenims,; atsakovė, norėdama šias stakles dalintis, privalėjo pateikti teismui įrodymus dėl faktinio šių daiktų egzistavimo 2021 m. kovo 1 d., tačiau tokių duomenų byloje nėra; staklės net nebuvo įtrauktos į pačios atsakovės pateiktą 2020-01-01 – 2020-05-19 laikotarpio ilgalaikio ūkio turto lentelę; net ir nurodyta staklių vertė aiškiai nesąžininga, kadangi daiktų vertės panaudos sutartyse buvo nurodytos 2011 m. kainomis. Akivaizdu, kad net jeigu staklės būtų, jos jau būtų visiškai bevertės, nusidėvėjusios. Taigi, teismas negali dalinti staklių, tuo labiau atsakovės nurodyta verte.

Ūkyje taip pat yra objektai, kurie neturi visiškai jokios vertės: sunkvežimis 18,5 t Volvo FL 6. Šis sunkvežimis iškart po jo įsigijimo apvirto ir nuo to laiko yra neeksploatuotinas ir bevertis, t. y. 0 Eur vertės (rinkoje pirkėjų tokiam turtui nėra, jis net niekuomet nebuvo registruotas Kelių transporto priemonių registre, nes dėl įvykusio įvykio buvo ir yra nebenaudojamas ir bevertis); skutikas BDT 3. Šis daiktas yra visiškai nusidėvėjęs, neeksploatuotinas ir bevertis, t. y. 0 Eur vertės.

Šalys 2021 m. kovo 1 d. turėjo toliau nurodytus įsipareigojimus kreditoriams. Šalys turėjo įsipareigojimą už namą kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis kreditas yra neapmokėtas iki šiol, šalys yra skolingos kreditoriui 72 740,13 Eur sumą. Todėl šalys turi likti solidariai atsakingos prieš kreditorių. Šalys turėjo įsipareigojimą už traktorių M. F. kreditoriui L. L. UAB pagal 2019 m. lapkričio 28 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis įsipareigojimas buvo padengtas ieškovo: ieškovas laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2023-12-31 sumokėjo 16 754,55 Eur sumą. Šalys turėjo įsipareigojimą už kombainą New Holland (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB „Lytagra“ pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis įsipareigojimas buvo padengtas ieškovo. Ieškovas laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2023-12-31 sumokėjo 112 297,79 Eur sumą. UAB „Alauša“ buvo neapmokėta 1 120 Eur suma pagal 2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už dyzeliną.

Atsakovės veikimo priešingai ūkio ir šeimos interesams šeima ir ūkis negavo 31 030 Eur paramos. Ūkio poreikiams buvo įgytas kombainas New Holland. Taip pat vėliau buvo sudaryta sutartis dėl NMA paramos kombainui įsigyti – 2020 m. spalio 22 d. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį nutarta finansuoti 31 030 Eur perkamo kombaino kainos. Įgijus kombainą ir sutarus dėl paramos, buvo sutarta su banku dėl finansavimo. Atsakovei pasirašius paskolos dokumentus, šeimos ūkiui būtų buvusi skirta 31 030 Eur parama, taip pat apmokėtos mokamos palūkanos. Tačiau atsakovė pradėjo kenkti visais įmanomais būdais ir nepasirašė finansavimo dokumentų, būtinų paramai gauti. Tikėdamasis, kad atsakovė dar apsigalvos ir neveiks priešingai ūkio ir šeimos interesams, ieškovas dar pratęsė mokėjimo dokumentų pateikimo terminą paramai gauti, tačiau atsakovė reikalingų dokumentų taip ir nepasirašė. Taigi, dėl atsakovės tyčinių veiksmų buvo ženkliai pabloginta šeimos ir ūkio finansinė padėtis, nes sutuoktinė dokumentų nepasirašė ir ūkis prarado paramą. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi dėl atsakovės veikimo priešingai šeimos ir ūkio interesais šeima negavo pajamų. Todėl dalinant turtą ieškovas prašo 15 515 Eur (31 030 Eur/2) apimtimi nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovo naudai ir atsakovės nenaudai, t. y. priteisti atsakovei 15 515 Eur mažiau turto nei ieškovui.

Šiuo atveju šalys turi daug bendro turto, kuris gali ir turi būti padalinamas natūra, vengiant (didesnių) kompensacijų nustatymo, nes nei ieškovas, nei atsakovė nedisponuoja tokiomis piniginėmis lėšomis, kurios leistų sumokėti kompensacijas už turtą, kuris yra natūra. Ieškovui nustačius dideles mokėtinas kompensacijas, ieškovas nepajėgtų jų apmokėti. Siekiant išvengti tokios situacijos ir papildomų turto išvaržymo procedūrų, ūkio turto objektai turi būti dalinami natūra, paskirstant juos atskirais objektais ieškovui arba atsakovei taip, kad būtų išvengiama (didesnių) kompensacijų.

Siekiant išvengti (didesnių) kompensacijų mokėjimo, visas turtas turi būti dalijamas pagal jo pobūdį, kaip nurodyta žemiau, užtikrinant, kad sutuoktiniai neturėtų mokėti vienas kitam kompensacijų už tenkantį didesnės vertės turtą. Visų pirma, atsakovei atitenka 64 544,94 Eur turto, ieškovui – 117 107,04 Eur turto. Todėl ieškovas turėtų sumokėti atsakovei 26 281,05 Eur kompensaciją ((117 107,04 Eur – 64 544,94 Eur)/2) už didesnės vertės turtą. Antra, atsakovė turi sumokėti ieškovui 69 120,74 Eur kompensaciją (138 241,47 Eur / 2), lygią pusei sumos už šiuos ieškovo sumokėtus įsipareigojimus kreditoriams bendrai 138 241,47 Eur sumai: a) 6 869,13 Eur sumą „Swedbank“, AB kreditui dengti; b) 1 200 Eur sumą „Swedbank“, AB kreditui dengti pagal kredito linijos sutartį; c) 16 754,55 Eur sumą L. L. UAB; d) 112 297,79 Eur sumą AB „Lytagra“ pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); e) 1 120 Eur sumą UAB „Alauša“ dengti. Trečia, iš ieškovo atsakovei turi būti priteista bendra 44 659,71 Eur kompensacija už šiuos perleistus turto objektus: a) 100 Eur kompensacija už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) b) 40 000 Eur kompensacija už kombainą New Holland (duomenys neskelbtini); c) 4 559,71 Eur kompensacija už traktorių traktorių T-150k, vikšrinį traktorių, traktorių su krautuvu John Deere 4050, ekskavatorių Jumz Eo 2621, traktorių (duomenys neskelbtini) priekabą 24 t. savos gamybos, priekabą 5,5 t savos gamybos, Hardi. Atlikus kompensacijų įskaitymą, atsakovė ieškovui turi sumokėti 1 820,02 Eur (69 120,74 Eur – 44 659,71 Eur – 26 281,05 Eur) sumą.

Dėl atsakovės reikalaujamų kompensacijų ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja 82 506,52 Eur kompensacijos už tariamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Atsakovė neįrodė, kad grynieji pinigai nebuvo panaudoti šeimos ir ūkio poreikiams. Atsakovė, reikalaudama 64 900 Eur kompensacijos dalies, nurodė tik tiek, kad 2016 – 2020 m. laikotarpiu ieškovas iš savo banko sąskaitos išgrynino 129 800 Eur. Vien pinigų išgryninimas šiuo atveju nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, ne šeimos ir ūkio reikmėms. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo išgryninti pinigai buvo panaudoti ne šeimos ir ūkio poreikiams.

Byloje yra nustatyta, kad ieškovas vykdo ūkininko veiklą. Akivaizdu, kad ūkininko veikloje yra patiriami itin dideli kaštai. Dažniausiai už prekes ir paslaugas ūkio poreikiams atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Akivaizdu, kad šalys patirdavo išlaidas ne tik pavedimais. Visi pinigai, kurie buvo nuimti nuo sąskaitų kaip gryni pinigai, buvo panaudoti išimtinai šeimos poreikių tenkinimui, ūkiui, turto sukūrimui, gerinimui, atsakovės motinos turto gerinimui ir išlaikymui, atsakovės asmeniniams poreikiams. Pagal šeimos poreikius, gyvenimo būdą, šalys mėgo turėti grynų pinigų, kuriais atsiskaitydavo už pirkinius, paslaugas, kitus mokesčius, ūkio išlaidas. Apie grynų pinigų turėjimą ir jų panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui atsakovei visada buvo žinoma, ji jais naudojosi pati. Atitinkamai turi būti atmestas atsakovės reikalavimas priteisti kompensaciją už pinigų išgryninimą.

Atsakovė nepagrįstai reikalauja kompensacijos už atskiras įgytas prekes ir paslaugas. Ieškovas civilinėje byloje pateikė įrodymus ir paaiškinimus apie visos šios sumos panaudojimą šeimos ir ūkio reikmėms. Buvo įgyjamos įprastinės šeimos ir ūkio reikmėms skirtos prekės ir paslaugos, jų sumos nėra niekuo ypatingos ir viskas buvo naudota namams ir ūkiui. Vertinant laikotarpį ir išleistas sumas matyti, kad jos nėra didelės. Visi pirkimai ir mokėjimai įtraukti į ūkio balansą arba panaudoti šeimos, ūkio reikmėms tam, kad uždirbti pajamas, todėl nėra jokio pagrindo pavedimų laikyti panaudotais ne šeimos ir ūkio reikmėms. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad tokios įprastinės prekės ir paslaugos būtų panaudotos kitokiems tikslams.

Atsakovvė J. K. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) priteisti J. K. asmeninės nuosavybės teise turto už 153 100 Eur: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 95 000 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)18 200 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 9 500 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)5 500 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 4 200 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)6 400 Eur vertės; 28950/65807 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 8 100 Eur vertės; priekabą DOMANTAS, B2K-4000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Eur vertės; dulkių siurblys Karcher Puzzi 8/1 250 Eur vertės; 3 elektrinius radiatorius 200 Eur vertės; virtuvės ąžuolinį baldų komplektą 1 500 Eur vertės; ąžuolinį valgomojo baldų komplektą 200 Eur vertės; ąžuolinę kampinę indaują 150 Eur vertės; ąžuolinę spintą 100 Eur vertės; uosinę rūbų spintą 150 Eur vertės; ąžuolinę spintą su vieta televizoriui 70 Eur vertės; televizorius Samsung 30 Eur vertės; šaldytuvas Bosch 150 Eur vertės; lauko baldų komplektą 200 Eur vertės; šaldiklį Liebherr 50 Eur vertės; šaldiklį Snaigė 150 Eur vertės; 2) priteisti T. K. asmeninės nuosavybės teise turto už 139 448 Eur: automobilį VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 032 Eur vertės; ratinį traktorių M. F. 848, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 28 900 Eur vertės; prikabinamą platformą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savos gamybos (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės; UAB „Pirtuva“, juridinio asmens kodas 302533523, 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų ir bendrovę kaip turtinį vienetą 896,20 Eur vertės; Petkus Gigant K-531 3 000 Eur vertės; augalinių atliekų smulkintuvą (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; kombainą 3 000 Eur vertės; 1500kg Bogbale 2 000 Eur vertės; navigacija EZ-Guide250, Trimble 1 170 Eur vertės; sėjamąją 3,6 m SZ 550 Eur vertės; sėjamąją 4 m Nordsten 3 000 Eur vertės; Kverneland 5 korp. 3 000 Eur vertės; Kverneland 4 korp. 4 000 Eur vertės; kultivatorius KPS-8 600 Eur vertės; skutikas BDT 3, 500 Eur vertės; bearimis agregatas 4 900 Eur vertės; freza Suokone MERI MJH – (duomenys neskelbtini) 40 000 Eur vertės; traktoriaus puspriekabė 600 Eur vertės; traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur vertės; sunkvežimis 18,5 t Volvo FL 6 3 000 Eur vertės; kaušas AA2016/0603 300 Eur vertės; grūdų ir sėklų drėgmės matuoklis MTE 2016351 200 Eur vertės; šakė paletė AA2016/0896 300 Eur vertės; oro kompresorius WO,9/12, 53 200 Eur vertės; dvisienė Diz. Kuro talpykla Tango Oil 2 000 Eur vertės; Staltech skutiklis 4 000 Eur vertės; smulkių sėklų sėjamoji SP015 500 Eur vertės; Agrimaster 20m3 vienasienė plastikinė talpa KAS trąšoms su benzininiu cheminių medžiagų siurbliu 533L 4 000 Eur vertės; HARDI TZ 2400 purkštuvai 2 000 Eur vertės; juostinių pjūklų tako darymo staklės 150 Eur vertės; keturpusės obliavimo staklės 2 000 Eur vertės; televizorius Samsung 100 Eur vertės; padangos žemės ūkio technikai 500 Eur vertės; kompiuteris Dell 200 Eur vertės; dujinė viryklė Electrolux 150 Eur vertės; įrenginiai ūkiui 500 Eur vertės; dviratis ergometras su Eurais 150 Eur vertės; Aukšto slėgio plovykla HD 5/12 C 400 Eur vertės; 3 elektriniai radiatoriai 200 Eur vertės; paskirstytuvas 900 Eur vertės; grandinis pjūklas su Eurais 350 Eur vertės; benzopjūklas 450 Eur vertės; kavos aparatas 250 Eur vertės; langą 300 Eur vertės; duris 500 Eur vertės; 3) nustatyti, kad pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. su AB „Swedbank“ sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. ir T. K. po santuokos nutraukimo lieka solidarūs skolininkai, tačiau vidiniame santykyje likusį kreditorinį įsipareigojimą (72 740 Eur) dengia vienasmeniškai J. K.; 4) priteisti iš T. K. J. K. 29 545 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; 5) pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė J. K. ir T. K. nuosavybė ir priteisti J. K. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 16 000 Eur vertės; 6) priteisti iš J. K. T. K. 8 000 Eur kompensaciją už žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš T. K. J. K. 2 141,30 Eur kompensaciją už pusę pensijų fonde sukauptų lėšų; 8) priteisti iš T. K. J. K. 14 511,19 Eur gautų tiesioginių išmokų; 9) priteisti iš T. K. J. K. 166 860,27 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą iš jų: a) 64 900 Eur, ½ dalis pinigų ieškovo nugrynintų iš banko sąskaitos ir panaudotų ne šeimos reikmėms (129 800 Eur/2); b) 5 974,20 Eur ½ dalis pinigų ieškovo išleistų ne šeimos poreikių tenkinimui (11 948,40/2); c) 18 291,07 Eur, ½ dalis pinigų ieškovo išleistų ne šeimos poreikių tenkinimui, bet ieškovo pajamų didinimui po gyvenimo skyrium pradžios (36 582,14/2); d) 77 695 Eur, ½ dalis pinigų ieškovo be atsakovės žinios, mažesne nei, kad rinkos kaina parduotos bendrosios jungtinės nuosavybės pagal rinkos kainas(155 390/2); 10) priteisti iš T. K. J. K. 2 644,45 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės išlaikymą; 11) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal 2015 m. balandžio 15 d. Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-15 Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. balandžio 15 d. Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 15 d. Panaudos sutartį dėl pastato garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieka T. K.; 12) priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus; 13) papildant patikslinto priešieškinio reikalavimus (2024 m. gruodžio 2 d. kiti šalių prašymai procese Nr. (duomenys neskelbtini)) prašė priteisti iš T. K. J. K. 90 109 Eur (189 218,05 Eur/2) Eur kompensaciją, t. y. pusę bendro daikto (turto) duotų pajamų nuo 2021 m. kovo 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos (2025 m. liepos 15 d. patikslintas priešieškinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nekilnojamasis turtas, viso vertė 149 400 Eur: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 95 000 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 9 500 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 5 500 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 2 500 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 4 200 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 6 400 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 18 200 Eur); 28950/65807 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 8 100 Eur). Atsakovė prašė išvardintą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, nes ieškovas elgiasi nesąžiningai, pardavė dalį vertingiausio ir likvidaus turto už ženkliai žemesnę, nei, kad rinkos kainą ir šiuo metu atvirai deklaruoja, kad išmokėti atsakovei piniginės kompensacijos neturi galimybės, kad ji gali nesitikėti, kad po teismo sprendimo ką nors gaus iš ieškovo. Vertinat ieškovo elgesį viso proceso metu, kuris buvo nukreiptas į bendro turto masės ir vertės mažinimą, nekilnojamasis turtas yra priteistinas atsakovei. Kilnojamas turtas, viso vertė 143 148 Eur.

Šalys santuokos metu įgijo 50 000 Eur be palūkanų dydžio kreditorinį įsipareigojimą pagal su AB „Swedbank“ sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas buvo skirtas šalių gyvenamojo namo statybai. Kadangi atsakovė prašo gyvenamąjį namą nuosavybės teise priteisti jai, šalys prieš kreditorių po santuokos nutraukimo lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje likusį kreditorinį įsipareigojimą 72 740 Eur su palūkanomis dengia vienasmeniškai atsakovė. Atitinkamai yra mažinama atsakovei tenkančio turto vertė likusio kreditorinio įsipareigojimo verte. Iš viso turto yra už 292 548 Eur (149 400 +143 148 =292 548), kreditorinių įsiskolinimų už 72 740,13 Eur. Atsakovė prašo ieškovui priteisti turto už 139 448 Eur, atsakovei priteisti turto už 153 100 Eur (149 400 +3 700) ir kreditorinių įsiskolinimų už 72 740 Eur (153 100 Eur – 72 740 Eur), vadinasi atsakovei tenka turto už 80 359,87 Eur ir piniginė kompensacija iš ieškovo už jam tenkančią didesnę turto dalį 29 545 Eur (292 548 – 72 740 = 219 808/2=109 904 – 80 359 = 29 545 Eur).

Dėl turto pardavimo mažesne nei vidutinė rinkos vertė kaina ir turto masės mažinimo atsakovė nurodė, kad ieškovas, mažindamas bendrosios jungtinės nuosavybės masę be sutuoktinės sutikimo, visiškai neatitinkančia ir sumažinta vidutinės rinkos kaina, pardavė automobilį Peugeot. Vieno iš sutuoktinių vienašališki, nesąžiningi veiksmai negali būti pagrindu finansiškai skriausti kitą sutuoktinį, nes esantis santuokinis turtas ir santuokinis turtas parduotas vieno iš sutuoktinių turint tikslą mažinti bendrą turto masę, įkainuojamas atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas, o ne nesąžiningo sutuoktinio sugalvotą, jam ekonomiškai naudingesnę turto kainą.

Atsakovei paprašius automobilį Volvo XC70 priteisti jai, ieškovas išsigalvojo automobilio remonto atlikimą. Ieškovas, siekdamas automobilį Volvo XC70 prisiteisti sau mažesne, nei, kad bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje esančia verte, elgiasi nesąžiningai. Ieškovas teismui nurodo, kad atsakovė apie ūkį nieko nežino, neva neprisidėjo prie ūkio, tuo tarpu teikdamas atsakymą Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos, ieškovas nurodė, kad „didžiąją dalį nuomos ir nuosavybės dokumentų turi žmona“, kas reiškia, kad žmona žino apie ūkį. Ieškovas santuokos metu elgdamasis nesąžiningai siekė nuslėpti nuo sutuoktinės esmines aplinkybes, padirbinėjo sutuoktinės parašus.

Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atsakovė nurodė, kad žemės sklypas po ½ dalį priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas abiem sutuoktiniams šiame žemės sklype statantis namą ir pritaikant žemės sklypą gyvenamajai paskirčiai. Žemės sklypas buvo iš esmės pertvarkytas ir pagerintas ruošiant jį namo statybai. Taigi privestos komunikacijos, nepaisant to, ar žemės sklype yra statomas namas, ar ne, kelia žemės sklypo kainą, kadangi vietoje plyno lauko padaro jį iš esmės patogesnį naudojimui ir galimam gyvenimui. Tai patvirtina žemės sklypo vertės padidėjimas nuo 10 137 Eur 2014 m. balandžio 1 d. iki 11 200 Eur 2015 m. kovo 1 d. Atsakovė kadastrinių matavimų atlikimo faktu įrodinėja žemės sklypo vertės padidėjimą, o ne prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą šiuo pagrindu. Atlikti kadastriniai matavimai taip pat didina žemės sklypo vertę rinkoje, kadangi potencialiam pirkėjui yra aiškios perkamo žemės sklypo ribos bei nebėra poreikio atlikti kadastrinius matavimus, t. y. patirti papildomas išlaidas. Atitinkamai žemės sklypas gali būti parduotas aukštesne kaina. Kreditas buvo skirtas namo užbaigimui ir jo aplinkos sutvarkymui, o ne statybinių atliekų išvežimui. 2015 m. gegužės 25 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai žemės sklype, numatantys kaip turi būti atlikti žemės sklypo sutvarkymo darbai, t. y. reljefo formavimas, žaidimų ir kitos aikštelės, automobilių stovėjimo vietos, aptvėrimo ir kita įrengimas, nustatytos priklausomųjų želdynų ir želdinių dalys žemės sklype. Taigi šiems aplinkos sutvarkymo darbams ir buvo skirtas kreditas. Iš byloje esančių įrodymų (nuotraukų) matyti, kad buvo atliktas namo aplinkos sutvarkymas, atvežtas juodžemis ir suformuotas daržas ir sodas, pasodinti krūmai, medžiai ir auginamos daržovės, padaryti želdynai. Visi šie pagerinimai buvo atlikti santuokos metu ir iš bendrų santuokinių lėšų, gauto kredito. Dalis žemės sklypo pagerinimo darbų, t. y. lyginimo, elektros privedimo iki žemės sklypo ir įvedimo į žemės sklypą, kadastrinių matavimų, buvo atlikti 2014 m. dar ruošiantis statyti namą. Kiti pagerinimai buvo atlikti 2015-2016 m. jau baigiant statyti ir įrengti namą. Taigi dalis žemės sklypo pagerinimo darbų buvo atlikta iš sutuoktinių santaupų, o kita dalis iš bendrai paimto kredito. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2014 m. balandžio 1 d. sklypo vertė 10 137 Eur, 2015 m. balandžio 22 d., atliekant turto vertinimą (jau atlikus dalį pagerinimo darbų), žemės sklypas buvo įvertintas 11 400 Eur. O atlikus turto vertinimą byloje žemės sklypas įvertintas 16 000 Eur. Žemės sklypo pagerinimo darbų atlikimo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai – turto vertinimo dokumentai, nuotraukos. Žemės sklypas bus įkeistas visą laikotarpį iki paskolos pilno išmokėjimo, t. y. iki 2045 m. Taigi, atsakovė vienasmeniškai mokės paskolos, kurios dalis buvo skirta ir viso žemės sklypo sutvarkymui, tame tarpe ir ieškovo dalies, įmokas. Gyvenamojo namo priklausiniai, t. y. stoginė-malkinė, rūsys, yra išsidėstę per visą žemės sklypą. Žemės sklype yra įrengtas vandens gręžinys, kuris yra gyvenamojo namo priklausinys, o atsidalinat žemės sklypą, ar nusistatant sklypu naudojimosi tvarką, gręžinys liktų kitame žemės sklype, nei, kad yra namas. Atsakovei priteisus gyvenamąjį namą, atsakovė turi turėti teisę netrukdomai naudotis ir namo priklausiniais. Žemės sklypo forma yra išskirtinė, netaisyklinga, gyvenamojo namo priklausiniai yra ne vienoje vietoje prie namo, todėl nusistatyti naudojimosi tvarką arba atsidalinti daiktą natūra būtų iš esmės neįmanoma, kas lemtų nuolatinius šalių konfliktus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo žemės sklypą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, šį žemės sklypą priteisti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti 8 000 Eur kompensaciją.

Dėl NMA išmokų atsakovė nurodė, kad ieškovui, kaip ūkininkui, NMA taip pat mokėdavo tiesiogines išmokas. Remiantis kasacinio teismo praktika, tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama. Taigi ieškovui išmokėtos tiesioginės išmokos taip pat yra laikoma bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos nutraukiant santuoką.

Dėl bendros jungtinės nuosavybės sumažinimo atsakovė nurodė, kad ji, gavusi ieškovo banko sąskaitų išrašus mato, kad ieškovas didelėmis sumomis išgrynindavo pinigus, kurie nebuvo skirti šeimos poreikių tenkinimui. Viso 2016 – 2020 m. ieškovas iš banko sąskaitos nugrynino 129 800 Eur, kurie buvo panaudoti ne šeimos reikmėms. Todėl atsakovė prašo kompensuoti bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir priteisti iš ieškovo 64 900 Eur kompensaciją. Pagal teismo išduotus liudijimus pateikus užklausas, pagal ieškovo banko išrašus, buvo gauti įrodymai apie ieškovo santuokos metu pirktas prekes. Sąskaitose nurodytas pristatymo adresas (duomenys neskelbtini) apmokėtas paslaugas, kurios nebuvo panaudotos šeimos poreikiams: 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. buvo apmokėta už kadastrinius matavimus (vertė 1 850 Eur); 2016 m. gegužės 8 d. V. Ž. buvo pervesta 4 000 Eur; 2016 m. gegužės 12 d. G. S. už MTZ kabiną buvo pervesta 600 Eur; 2017 m. sausio 9 d. ieškovas sumokėjo 343 Eur už savo įgytą studijų skolą; 2018 m. rugpjūčio 17 d. iš UAB „Vedrana“ pirko profilinius lakštus, kurių tik dalis (110 kv. m.) buvo reikalinga ir panaudota dengiant šalių stoginės stogą (637,55 Eur), o likusi dalis profilinių lakštų (227,36 kv. m.) buvo iš karto išvežti į ieškovo tėvų statybas (1 251,73 Eur); 2019 m. balandžio 4 d. iš UAB „Namams“ buvo pirktas pralaidos vamzdis (vertė 259,98 Eur); 2019 m. gegužės 27 d. ieškovas iš UAB „Blokelių centras“ pirko betoninius blokelius (1080 vnt.) kurių tik dalis (300 vnt.) buvo reikalinga ir panaudota statant šalių požeminį rūsį (412,50 Eur), o likusi dalis (780 vnt.) blokelių buvo iš karto išvežti į ieškovo tėvų statybas (1 072,50 Eur); 2019 m. liepos 19 d. iš UAB „Skardvila“ buvo pirktos skarda, latakai, lietvamzdžiai ir kt. (vertė 718,36 Eur); 2019 m. liepos 16 d. iš UAB „Euremsta“ buvo pirkta politileninė plėvelė (vertė 95,03 Eur); 2019 m. liepos 18 d. iš UAB „Bikuvos prekyba“ buvo pirktas cementas (vertė 828 Eur); 2019 m. liepos 16 d. iš UAB „Serfas“ buvo pirktas armavimo tinklas (vertė 712 Eur); 2020 m. lapkričio 26 d. iš UAB „Literna“ buvo pirktos elektros instaliacijos prekės (vertė 217,80 Eur); viso vertė 11 948,40 Eur. Kadangi šie bendri šeimos išleisti pinigai buvo panaudoti ne šeimos reikmėms, iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija – 5 974,20 Eur.

Iš byloje esančių ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2020-12-19, jau pasibaigus kūlimo sezonui, išleido nemažas pinigines sumas sėkloms, trąšoms, kurui. Ieškovas sėkloms, trąšoms ir kurui išleido 36 582,14 Eur. Kadangi visos šios išlaidos patirtos jau pasibaigus ūkio veiklos sezonui, akivaizdu, kad ieškovas, jau iš esmės prasidėjus šalių santuokos nutraukimo procesui, stengėsi išleisti kuo daugiau bendrų santuokinių lėšų ir pasiruošti sekančiam ūkio sezonui. Teismo sprendimu nustatyta, jog santuokos nutraukimas šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. kovo 1 d. Taigi visos ieškovo iš ūkio uždirbtos pajamos po šio momento yra nedalinamos ir lieka ieškovui. Tuo tarpu ieškovo jau asmeniškai gautos pajamos po šio momento buvo uždirbtos panaudojant iš bendrų santuokinių lėšų nupirktas sėklas, trąšas, kurą. Taigi bendros sutuoktinių lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams, o asmeninėms ieškovo pajamos generuoti. Kadangi ieškovas šiuo sumažino šalių bendrą jungtinę nuosavybę, jis privalo kompensuoti šios nuosavybės sumažėjimą atsakovei. Iš ieškovo atsakovei priteistina 18 291,07 Eur kompensacija.

Atsakovė prašo už kilnojamąjį turtą bendrą jungtinę nuosavybę, kurią ieškovas pardavė be atsakovės sutikimo mažesne, nei kad rinkos kaina priteisti piniginę kompensaciją parduotą turtą įkainojant rinkos verte, o ne sumažinta pardavimo kaina. Parduoto turto vertė iš viso: 155 390 Eur, ½ parduoto turto rinkos vertės – 77 695 Eur (155 390/2). Ratinis traktorius T-150K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - rinkos vertė 3 800 Eur; Ratinis ekskavatorius JUMZ Eo-2621, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė 3 000 Eur; traktoriaus puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savos gamybos– rinkos vertė 1 000 Eur (5,5 tonos); ratinis traktorius su krautuvu John deere 4050, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)– rinkos vertė 20 000 Eur; Traktoriaus puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos – rinkos vertė 7 800 Eur (24 tonos); Ratinis traktorius T-150K, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)– vertės 5 000 Eur; Javų kombainas New Holland (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)– rinkos vertė 114 950 Eur; Vikšrinio traktoriaus/buldozeris DT 75DT - rinkos vertė 3 000 Eur; automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 1 840 Eur.

Dėl kompensacijos už bendros nuosavybės išlaikymą atsakovė nurodė, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi momento atsakovė viena pati apmoka tokias išlaidas kaip žemės mokestis už bendra jungtine nuosavybe esančius žemės sklypus, paskolos ir draudimo mokėjimai už bendra jungtine nuosavybe esantį kreditorinį įsipareigojimą namo statybai, komunalinių atliekų tvarkymą, elektrą, skirtą gyvenamojo namo šildymo siurbliams, boileriui, grindiniam šildymui, vartų sistemai, visam apšvietimui, malkas šildymui. Atitinkamai iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 2 644,45 Eur kompensacija.

Dėl pensijų kaupimo fonde sukauptų pinigų atsakovė nurodė, kad atsakovas kaupiamąsias pensijų įmokas kaupia AB SEB banke. Iki 2022 m. ieškovo fonde buvo sukaupta 4 282,61 Eur. Atitinkamai atsakovei pripažintina teisė į pusę pensijų fonde sukauptų lėšų ir iš ieškovo priteistina 2 141,30 Eur kompensacija.

Dėl ieškovo išlaidų dengiant kreditus nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovė nurodė, kad ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2023-12-31 UAB Luminor už traktorių M. F. yra sumokėjęs 16 754,55 Eur, o pagal su UAB „Lytagra“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs 112 297,79 Eur sumą, todėl atitinkamai mažintina ieškovui tenkančio turto vertė. Atsakovė nesutinka, kad ji yra atsakinga už kreditų su UAB L. L. ir UAB „Lytagra“ dengimą po 2021 m. kovo 1 d. todėl, kad: tiek traktoriumi M. F., tiek kombainu New Holland (duomenys neskelbtini) po 2021-03-31 vienasmeniškai naudojosi ieškovas ir iš to gavo naudą. Ieškovas vien tik iš NMA už naudojama bendrą jungtinę gavo paramos išmokas, už 2021 m. – 40 500 Eur, už 2022 m. – 42 434 Eur, už 2023 m. – 40 963 Eur, už 2024 m. taip pat bus išmokėta parama, tikėtina apie 40 000Eur, nes valdomi žemės plotai nėra sumažėja. Todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovės pusės padengtų kreditų, nesidalinat vienasmeniškai gautos paramos naudojant bendrą turtą nėra sąžiningas ir negalėtų būti tenkinamas. Už parduotą žemės ūkio produkciją naudojant bendrą jungtinę nuosavybę ieškovas už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-12-31 gavo 73 099,82 Eur. Atitinkamai ieškovas už parduotą produkciją gavo ir 2021 m. ir 2022 m., 2023 m., 2024 m. Todėl ieškovui siekiant dalintis apmokėtų kreditų išlaidas už laikotarpį kai šalys jau negyveno, turėtų būti pasidalintos ir pajamos gautos iš bendro turto.

Dėl ieškovo sudarytų nuomos sutarčių atsakovė nurodė, kad ieškovas, santuokos metu įregistravus ūkininko ūkį ir vykdant veiklą, yra sudaręs daug žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad šios sutartys sudarytos vykdant ūkininkavimo veiklą, ieškovui priteisiant ūkininko ūkį kaip turtinį vienetą atsakovė prašo po santuokos nutraukimo asmeniškai ieškovui palikti visas teises ir pareigas pagal sudarytas žemės sklypų nuomos ir panaudos sutartis.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos ieškovo vykdomos ūkininkavimo veiklos tikslu ir ieškovui būtų priteistas jo vardu registruotas Ūkininko ūkis, Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas su ieškovu ir Nacionaline žemės tarnyba, atitektų ieškovui.

Trečiasis asmuo byloje AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimo 3 p. prašoma nustatyti atsakovei J. K. ir nepilnamečiams vaikams J. K. ir M. K. uzufruktą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 1/4 dalyje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka. Ieškovo reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo bankui įkeistam nekilnojamojo turto objektui yra nepagrįstas. Ieškovas ir atsakovė 2015 m. rugsėjo 7 d. su banku sudarė kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) pagal kurią buvo suteiktas 50 000 Eur kreditas. Šios paskolos sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovas ir atsakovė sutartinės hipotekos sutartimi bankui įkeitė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą- gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) Įstatymas nustato, kad kitomis daiktinėmis teisėmis galima naudotis, ir jos gali būti nustatytos tik atsižvelgus į hipotekos turėtojo interesus. Be to, sutartinės hipotekos sutartimi įkaito davėjai įsipareigojo (sutartinės hipotekos sutarties Bendrųjų sąlygų 1 p.) be raštiško kreditoriaus sutikimo neapsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Uzufrukto nustatymu kreditoriaus AB „Swedbank“, kurio daiktinės teisės yra įregistruotos viešajame registre, teisės bus pažeistos. Apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu, panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio skolos AB „Swedbank“ išieškojimo metu neabejotinai įkeisto buto pardavimas būtų sudėtingesnis, nei galėtų būti nenustačius uzufrukto. Tokia išvada darytina todėl, kad varžytynėse įsigyjantis turtą asmuo tai daro asmeniniais arba turtiniais interesais, t. y. siekiant gauti asmeninę neturtinę naudą arba gauti asmeninę turtinę naudą - įsigytą namą perparduoti arba jį nuomoti. Esant uzufruktui iki vaiko pilnametystės, tokių asmenų galimybė patenkinti savo tikslus, įsigyjant ginčo butą varžytynėse, sumažėja iki minimumo ar net visai išnyksta. Tokiu būdu yra iškreipiama hipotekos esmė, tikslai ir principai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. birželio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas1) bendrąja jungtine nuosavybe; priteisė atsakovei J. K. šį turtą bendros 140665 Eur vertės (konkrečios vertės nurodytos lentelėje): dulkių siurblys Karcher Puzzi 8/1; 3 elektriniai radiatoriai; virtuvės ąžuolinis baldų komplektas; ąžuolinis valgomojo baldų komplektas; ąžuolinė kampinė indauja; ąžuolinė spinta; uosinė rūbų spinta; ąžuolinė spinta su vieta televizoriui; televizorius Samsung; šaldytuvas Bosch; lauko baldų komplektas; šaldiklis Liebherr; šaldiklis Snaigė; gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 28950/65807 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui šį turtą bendros 136134,20 Eur vertės: juostinių pjūklų tako darymo staklės; Petkus Gigant K-531; priekaba DOMANTAS, B2K-4000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); M. F. 848, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); augalinis atliekų smulkintuvas (duomenys neskelbtini); kombainas Dronningborg; 1500kg Bogbale; navigacija EZ-Guide250, Trimble; sėjamoji 3,6 m SZ; sėjamoji 4 m Nordsten; Kverneland 5 korp; Kverneland 4 korp; kultivatorius KPS-8; skutikas BDT 3; bearimis agregatas APSR4.0; freza Suokone MERI MJH – (duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė(duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini); sunkvežimis 18,5 t Volvo FL 6; kaušas AA2016/0603; grūdų ir sėklų drėgmės matuoklis MTE 2016351; šakė paletei AA2016/0896; oro kompresorius WO,9/12; dvisienė Diz. Kuro talpykla Tango Oil; Smulkių sėklų sėjamoji SP015; Agrimaster 20m3 vienasienė plastikinė talpa KAS trąšoms su benzininiu cheminių medžiagų siurbliu 533L; HARDI TZ 2400 purkštuvai; paskirstytuvas; grandinis pjūklas su Eurais; benzopjūklas; aukšto slėgio plovykla HD 5/12 C; automobilis VOLVO XC70; padangos žemės ūkio technikai; kompiuteris Dell; dujinė viryklė Electrolux; įrenginiai ūkiui; dviratis ergometras su Eurais; 3 elektriniai radiatoriai; kavos aparatas; skalbimo mašina Bosch; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB „Pirtuva“ 100 vnt. akcijų; ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); priteisė T. K. iš J. K. 2265,40 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisė J. K. iš T. K. 30350 Eur sumą pinigų, išgrynintų iš banko sąskaitos ir panaudotų ne šeimos reikmėms; priteisė J. K. iš T. K. 70711 Eur kompensaciją už bendro sutuoktinių turto sumažinimą; nustatė kad pagal 2015-09-07 su AB „Swedbank“ sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. ir T. K. po santuokos nutraukimo lieka solidarūs skolininkai, tačiau vidiniame santykyje likusį kreditorinį įsipareigojimą dengia vienasmeniškai J. K.; nustatė, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal 2015-04-15 Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-15 Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-15 Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-29 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-29 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-08-12 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-04-26 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-04-26 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-11-15 Panaudos sutartį dėl pastato garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieka T. K.; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; priteisė T. K. iš J. K. 16 342 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovės 391 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 130,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; priteisė iš ieškovo valstybei 242,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, įvertinęs šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 1), buvo pagerintas iš esmės. Teismas sutiko su argumentu, kad sklypo gerinimo darbus (elektros įvado pajungimą, galios didinimą, gręžinio įrengimą, nuotekų sistemos, reljefo formavimo darbus) šalys atliko turėdami tikslą statyti namą ir jame gyventi, tačiau tai nepaneigia išvados, kad atlikti darbai iš esmės pagerino žemės sklypą. Jeigu iki minėtų pagerinimo darbų atlikimo sklypas buvo tiesiog pakraštinis žemės sklypas, neteisingos formos, be komunikacijų, o po šalių atliktų pagerinimo darbų šis sklypas tapo labiau patrauklus pirkėjui, be to sklypas yra visiškai paruoštas gyvenamojo namo statybos, sodininkystės veiklai. Šalys minėtus pagerinimo darbus atliko gyvendami santuokoje ir iš bendrų sutuoktinių lėšų – dėl to ginčo nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Sklypas 1 pripažintinas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, ir įtrauktinas į dalintino turto sąrašą.

Teismas nurodė, kad siekdamas įsitikinti, kad prašoma padalinti žemės ūkio technika realiai egzistuoja, teismas 2025 m. liepos 3 d. organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį, šalių ūkininko ūkio veiklos vietoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Posėdyje dalyvavo ieškovas, atsakovė ir jų atstovai. Teismas, apžiūrėjęs žemės ūkio techniką ir įrenginius, nustatė, kad realiai egzistuoja šie žemės ūkio technikos kilnojamieji daiktai: 1) Priekaba DOMANTAS, B2K-4000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Ratinis traktorius M. F. 848, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 3) Augalinis atliekų smulkintuvas (duomenys neskelbtini); 4) Kombainas Dronningborg; 5) 1500kg Bogbale; 6) navigacija EZ-Guide250, Trimble; 7) sėjamoji 3,6 m SZ; 8) sėjamoji 4 m Nordsten; 9) Kverneland 5 korp.; 10) Kverneland 4 korp.; 11) kultivatorius KPS-8; 12) skutikas BDT 3; 13) bearimis agregatas; 14) freza Suokone MERI MJH – (duomenys neskelbtini); 15) traktoriaus puspriekabė; 16) traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini); 17) sunkvežimis 18,5 t Volvo FL 6; 18) kaušas AA2016/0603; 19) šakė paletei AA2016/0896; 20) Oro kompresorius WO,9/12; 20) dvisienė Diz. Kuro talpykla Tango Oil; 21) Smulkių sėklų sėjamoji SP015; 22) Agrimaster 20m3 vienasienė plastikinė talpa KAS trąšoms su benzininiu cheminių medžiagų siurbliu 533L; 23) HARDI TZ 2400 purkštuvai; 24) juostinių pjūklų tako darymo staklės; 25) paskirstytuvas; 26) grandinis pjūklas su Eurais; 27) benzopjūklas; 28) aukšto slėgio plovykla. Teismas išvažiojamojo posėdžio metu nerado šių daiktų: 1) prikabinama platforma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Petkus Gigant K-531; 3) Staltech skutiklis; 4) keturpusės obliavimo staklės.

Teismas ieškovo paaiškinimus dėl Petkus Gigant K-531, 1500kg Bogbale; sėjamosios 3,6 m SZ; sėjamosios 4 m Nordsten; Kverneland 5 korp; Kverneland 4 korp; kultivatoriaus KPS-8 vertino kritiškai. Teismas paaiškinimą dėl klaidos atmetė, kaip mažai tikėtiną, nes visgi ieškovas nebuvo ypač didelio ūkio ūkininkas, todėl tiek daug technikos elementų per klaidą mažai tikėta, kad netyčia įrašė į 2020-01-01 – 2020-05-19 ilgalaikio turto lentelę. Teismas pažymėjo, kad neturi galimybė patikrinti ieškovo paaiškinimo, kad įrašė siekdamas gauti paskolą / paramą, atitikimo tikrovės, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovas elgdamasis nesąžiningai siekdamas gauti naudos, turėtų prisiimti visą tokių savo veiksmų riziką. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad toliau nurodytas turtas buvo teismo rastas šalių ūkinkavimo vietoje: 1500kg Bogbale; sėjamoji 3,6 m SZ; sėjamoji 4 m Nordsten; Kverneland 5 korp; Kverneland 4 korp; kultivatorius KPS-8. Todėl teismas pripažino, kad šis turtas buvo šalių jungtinė nuosavybė ir įtraukė į dalintino turto masę. Kadangi Petkus Gigant K-531 nebuvo teismo rastas ūkio vietoje, tačiau savo ieškinyje ieškovas buvo pateikęs šio turto nuotrauką, teismas taip pat pripažino, kad šis turtas egzistuoja ir ieškovas žino šio turto buvimo vietą, nes kitaip negalėtų padaryti turto nuotraukos. Ieškovo paaiškinimus dėl pirminių dokumentų teismas atmetė, nes pirminių dokumentų nebuvimas ieškovui nesutrukdė šio turto nurodyti tiek minėtoje ilgalaikio turto lentelėje, tiek paraiškoje. Teismas sutiko, kad šis turtas buvo nenaujas, todėl galėjo būti įsigijimas nesudarant pirkimo-pardavimo rašytinės sutarties.

Dėl keturpusių obliavimo staklių, kurios nebuvo teismo rastos, ir juostinių pjūklų tako darymo staklių (buvo rastos išvažiuojamojo posėdžio metu) teismas pažymėjo, kad, nors byloje nėra pirminio, t. y. įsigijimo, dokumento dėl šių daiktų, tačiau byloje yra 2011 m. lapkričio 4 d. panaudos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias būtent T. K. kaip panaudos davėjas leido naudotis UAB „Pirtuva“ šiais daiktais. Tai, kad UAB „Pirtuva“ veiklą vykdė medienos apdirbimo srityje, ginčo nėra. Liudytojas V. U. taip pat patvirtino, kad tam tikras stakles vežė į (duomenys neskelbtini) iš Visagino. Teismas vertino, kad šis įrodymas ir veiklos vykdymo faktas yra pakankami konstatuoti, kad minėtas turtas priklausė sutuoktiniam jungtinės nuosavybės teise. Kadangi keturpusės obliavimo staklės nebuvo rastos, atsakovė turi teisę gauti kompensaciją už prarastą turtą iš ieškovo.

Teismas nurodė, kad išvažiuojamojo posėdžio metu teismas taip pat nerado prikabinamos platformos, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje šis numeris nurodytas prie traktoriaus prikabinamos platformos (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, kad egzistuotų dar viena – trečioji prikabinama platforma, byloje nėra, todėl teismas šio turto netraukia į dalintino turto sąrašą.

Teismas nurodė, kad išvažiuojamojo posėdžio metu taip pat nerado Staltech skutiklio. Teismas įvertinęs šalių argumentus ir pateiktus į bylą įrodymus, darė išvadą, kad tiek atsakovės pateikiama nuotrauka, tiek ir faktai, kad įrenginiui buvo pirktos detalės nepaneigia ieškovo paaiškinimo, kad tokio turto ūkyje nebuvo, o jis buvo pasiskolintas. Be to iš pateikiamos nuotraukos negalima daryti išvados, kad įrenginys yra būtent ieškovo sandėlyje ar garaže. Teismas šio turto taip pat nerado. Esant tokioms aplinkybėms šis turtas neįtraukiamas į dalintino turto sąrašą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas iš pradžių ieškinyje buvo nurodęs, kad HARDI TZ 2400 purkštuvai buvo perleisti ir atsakovei ieškovas siūlė sumokėti kompensaciją, tačiau atsiliepime į paskutinį patikslintą priešieškinį šį turtą nurodė kaip dalintiną tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, teismas šį turtą įtraukia į dalintino turto sąrašą.

Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat į dalintino turto sąrašą buvo įtraukusi duris ir langą, tačiau to turto realaus egzistavimo nepatvirtino. Prie atsakovės patikslinto priešieškinio buvo pridėtos tik lango ir durų skelbimo nuotraukos su kainomis. Kadangi ieškovas tokio turto buvimo nepripažįsta, o atsakovė tokio turto buvimo įrodymais nepatvirtino (sąskaitomis, kad būtent tokios durys ir toks langas ir kad jie nepanaudoti bendrosios sutuoktinių nuosavybės statybose), teismas šio turto į dalintino turto sąrašą neįtraukia.

Teismas nurodė, kad byloje taip pat kilo ginčas dėl odinės sofos, tačiau neįtraukia į dalintino turto sąrašą, kadangi kilus ginčui, atsakovas nepateikė įrodymų, kad odinė sofa buvo įsigyta šalių kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatyta, kad šalys turi vaikus. Šalys tiek iki santuokos nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo privalo rūpintis jų nepilnamečiais vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad 2 uosinės komodos kaip vaikų turtas, neįtraukiamas į dalintino turto sąrašą.

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, kad antras brangesnis televizorius SAMSUNG (100 Eur vertės) egzistuoja, teismas jo neįtraukia į dalintino turto sąrašą.

Teismas nurodė, kad dėl turto vertės, dėl kurios šalių siūlomos vertės sutampa nepasisako, kadangi dėl to byloje nekyla ginčo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktą UAB „Turto valdymas“ konsultaciją ir turto vertinimo ataskaitą vertina kritiškai. Tokią išvadą teismas darė todėl, kad vertinamas konkretus kilnojamasis turtas, transporto priemonės, žemės ūkio technika, kuri yra įgyta santuokos metu, įtraukta į ūkio balansą, deklaruojama VMI, įvardijama NMA ir Bankui teiktuose dokumentuose, išvažiuojamojo posėdžio metu buvo rasta, tačiau konsultacijoje dėl galimos rinkos kainos yra pateikiama ne vertinamo kilnojamojo turto rinkos vertė, o metalo laužo kaina tonomis. Visgi nėra aišku, ar vertinimą atlikę specialistai turėjo atitinkamą žemės ūkio technikos ir įrenginių aptarnavimo, veikimo žinių ir atitinkamų kvalifikacijų, kad padaryti išvadą, jog atitinkami daiktai yra vertintini tik kaip metalo laužas. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu įsitikino, kad bent jau vizualiai kai kurie žemės ūkio technikos įrenginiai neatrodo tik kaip metalo laužas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesivadovavo minėta konsultacija ir ataskaita nustatydamas dalintino kilnojamojo turto vertę ar apskaičiuojant kompensaciją vertę.

Teismas pažymėjo, kad nusprendžia nesivadovauti ekspertės Z. B. parengta ekspertizės išvada. Tokį sprendimą teismas grindžia aplinkybėmis, kad apklausiant ekspertė tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad kai kurios ekspertės padarytos išvados, pavyzdžiui, dėl pamatų, akivaizdžiai yra neatitinkančios tikrovės. Ekspertė pripažino, kad vertinimą atliko pagal nekorektiškai padarytus įrašus kadastrinių matavimų dokumentuose, taip pat ekspertė vizualiai ne viską galėjo apžiūrėti. Ekspertė sutiko atlikti nemokamai pakartotinę ekspertizę, bet šalys nesutiko mokėti už kadastrinių matavimų tikslinimus.

Dėl M. F. 848 traktoriaus vertės teismas nurodė, kad iš atsakovės pateikto skelbimo visgi negalima matyti kokios būklės yra nurodomas skelbime traktorius. Kadangi jokių ekspertinių vertinimų minėto turto nėra, atsakovė vertę grindžia vienu skelbimu, o ieškovas paaiškinimai, teismas nustato verte pagal šalių verčių vidurkį (imant būtent skelbime nurodyta 23900 Eur vertę) – 18450 Eur.

Dėl augalinio atliekų smulkintuvo (duomenys neskelbtini) vertės teismas nurodė, kad kadangi ieškovės skelbimuose nurodytos kainos nepatvirtina 2000 Eur, o atsakovas 2025 m. sausio 9 d atsiliepime nurodė 1200 Eur kainą, teismas šią sumą ir pripažįsta turto verte.

Dėl navigacijos EZ-Guide250, Trimble vertės teismas nurodė, kad kadangi šalys nepateikė jokių kitų vertės įrodymų, teismas abejoja ieškovo teiginiu, kad pasikeitė žemėlapiai ir tarsi jų negalima atnaujinti, kartu ir daikto, pirkto 2016 m. vertė ir techninės charakteristikos (ypač elektronikos) sensta, todėl nustato vertę pagal šalių siūlomų verčių vidukrį – 685 Eur.

Dėl sėjamosios 4 m Nordsten vertės teismas nurodė, kad abi sėjamosios – tiek ieškovo patikslintame ieškinyje, tiek atsakovės pateiktame skelbime vizualiai panašios. Atsakovas jo nurodytos vertės niekaip nepagrindė, todėl teismas pripažįsta šio turto vertę pagal ieškovės pasiūlytą – 3000 Eur.

Dėl Kverneland 5 korp vertės teismas nurodė, kad ieškovo pateiktoje nuotraukoje minėtas turtas atrodo aprūdijęs, naudotas. Esant tokioms aplinkybėms, kai byloje nėra pateikto detalesnio šio turto vertinimo, teismas nustato vertę pagal šalių pasiūlytų verčių vidurkį – 1900 Eur.

Dėl Kverneland 4 korp vertės teismas nurodė, jog kadangi ieškovas savo siūlomos vertės nepagrindė, teismas sumažina atsakovės siūlomą vertę atsižvelgiant į tai, kad visgi šis turtas buvo naudojamas, ir nustato 3000 Eur vertę.

Dėl kultivatoriaus KPS-8 vertės teismas nurodė, jog kadangi jokių objektyvių šio turto vertės įrodymų nepateikta, teismas nustato turto vertę pagal šalių siūlomų verčių vidurkį – 550 Eur.

Dėl bearimio agregato APSR4.0. vertės teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame skelbime matoma, kad agregatas yra visiškai naujas, net blizgantis. Ieškovas nurodę, kad agregatas buvo eksploatuojamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertę nustatė pagal siūlomų verčių vidurkį – 3450 Eur.

Dėl frezos Suokone MERI MJH – (duomenys neskelbtini) vertės teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nei viena šalis nepateikia rinkos vertė, pagrįstos įrodymais, teismas turto vertę nustato pagal šalių siūlomų verčių vidurkį – 36371 Eur.

Dėl dvisienės diz. Kuro talpyklos Tango Oil vertės teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame skelbime nurodoma naujos talpyklos kaina. Įvertinęs nusidėvėjimą, teismas darė išvadą, kad nustatytina 1800 Eur vertė.

Dėl smulkių sėklų sėjamosios SP015 vertės teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame skelbime nurodyta, kad tai yra nauja sėjamoji. Kadangi jokių kitų įrodymų nepateikta, siekiant įvertinti nusidėvėjimą, teismas nustato vertę pagal pasiūlytų verčių vidurkį – 427 Eur.

Dėl Agrimaster 20m3 vienasienės plastikinės talpos KAS trąšoms su benzininiu cheminių medžiagų siurbliu 533L vertės teismas nurodė, kad įvertinant, kad turtas naudojamas daugiau nei 10 metų, teismo vertinimu pagrįsta vertė yra 3000 Eur.

Dėl HARDI TZ 2400 purkštuvų vertės teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame skelbime nurodyta, kad purkštuvai yra naudoti ir 1998 m. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turto vertę nustato pagal atsakovės pasiūlytą vertę – 2000 Eur.

Dėl paskirstytuvo vertės teismas nurodė, kad atsižvelgiant, kad tai yra traktoriaus detalė, kuri nusipirkus yra įdedama į traktorių, nustato vertę pagal ieškovo pasiūlytą kainą 200 Eur.

Dėl benzopjūklo vertės teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, teismas nustato vertę 400 Eur.

Dėl aukšto slėgio plovyklos HD 5/12 C vertės teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, teismas nustato vertę 350 Eur.

Dėl kompiuterio Dell vertės teismas nurodė, jo kadangi daiktas yra nusidėvėjęs ir nėra žinoma tiksli vertė, teismas vertę nustato pagal siūlomų verčių vidurkį – 170 Eur.

Dėl dujinės viryklės Electrolux vertės teismas nurodė, jog kadangi daiktas yra nusidėvėjęs ir nėra žinoma tiksli vertė, teismas vertę nustato pagal siūlomų verčių vidurkį – 125 Eur.

Dėl dviračio ergometro su Eurais vertės teismas nurodė, kadangi abi šalys vertę nustato didesnę nei įsigijimo kaina, teismas vertę nustato pagal ieškovo siūlomą kaip artimesnę įsigijimo kainai (be PVM) – 142 Eur.

Dėl virtuvės ąžuolinio baldų komplekto vertės teismas nurodė, jog kadangi šalys geriau žino baldų būklę ir siekia įvertinti baldus kuo didesne kaina, teismas nustato ieškovės siūlomą 1500 Eur kainą, kaip artimesnę skelbimuose pateiktai kainai.

Dėl ąžuolinio valgomojo baldų komplekto teismas nurodė, kad ieškovas nurodo šių baldų vertę – 700 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 200 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame baldų komplektų kaina nurodoma 300 Eur. Nuotraukose nurodoma, kad komplekto kėdės yra nudėvėtos, aplietos. Visgi, neatmestina, kad kėdės gali būti išvalytos. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato vertę 250 Eur.

Dėl ąžuolinės kampinės indaujos teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šių baldų vertę – 300 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 150 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame baldų komplektų kaina nurodoma 150 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė vertę 150 Eur.

Dėl ąžuolinės spintos vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šių baldų vertę – 300 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 100 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame baldų komplektų kaina nurodoma 200 Eur. Skelbime matoma spinta su didesniu skaičiumi spintelių. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė vertę 100 Eur.

Dėl uosinės rūbų spintos vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šių baldų vertę – 200 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 150 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame baldų komplektų kaina nurodoma 350 Eur. Skelbime matoma spinta su didesniu skaičiumi durelių. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė vertę 150 Eur.

Dėl ąžuolinės spintos su vieta televizoriui vertės teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame skelbime matoma spinta iš esmės skiriasi nuo šalių turimos spintos. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant nusidėvėjimą, teismas nustato vertę 150 Eur.

Dėl skalbimo mašinos Bosch vertės teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nurodo vertę, taip pat į tai, kad byloje nėra specialisto išvados dėl šio turto, taip pat į tai, kad net ir sugedusią skalbimo mašiną galima pataisyti, nustato šio turto vertę 90 Eur.

Dėl televizoriaus Samsung vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šio daikto vertę – 100 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 30 Eur. Kadangi pagrįstų motyvų nustatant vertę šalys nepateikė, teismas nustato vertę pagal vidurkį – 65 Eur.

Dėl šaldytuvo Bosch vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šio daikto vertę – 300 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 150 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame daikto kaina nurodoma 100 Eur. Kadangi šalys geriau žino daikto būklę ir siekia įvertinti daiktą kuo didesne kaina, teismas nustato ieškovės siūlomą 150 Eur kainą, kaip artimesnę skelbime pateiktai kainai.

Dėl lauko baldų komplekto vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šio daikto vertę – 500 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 200 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame daikto kaina nurodoma 220 Eur. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant daikto nusidėvėjimą, teismas nustato ieškovės siūlomą 200 Eur kainą, kaip artimesnę skelbime pateiktai kainai.

Dėl šaldiklio Liebherr vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šio daikto vertę – 200 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 50 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame daikto kaina nurodoma 50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė vertę 50 Eur.

Dėl šaldiklio Snaigė vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo šio daikto vertę – 250 Eur, tokios kainos nemotyvuoja. Atsakovė nurodo vertę – 150 Eur. Atsakovė papildomai pateikia skelbimą, kuriame daikto kaina nurodoma 110 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys siekia įvertinti kuo didesne kaina, teismas nustatė vertę 150 Eur kaip artimesnę skelbime pateiktai kainai.

Dėl Petkus Gigant K-531 įrenginio vertės teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad tai ne šalims priklausantis turtas, jo vertės nesiūlė. Atsakovė nurodė įrenginio vertę 3000 Eur. Atsakovė pateikė įrenginio kainas iš skelbimų – 2950 Eur, 3000 Eur, 3900 Eur. Atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės pateiktas įrenginio nuotraukas, teismas nustatė mažesnę – 2200 Eur vertę kaip pakankamai naudoto ir turinčio nusidėvėjimo požymių daikto.

Teismas nurodė, kad dalindamas sutuoktinių turtą teismas pirmenybę teikia turto padalinimui natūra, kad būtų išvengta didesnių kompensacijų mokėjimo. Teismas pasisako tik dėl turto, dėl kurio padalinimo išsiskiria šalių nuomonės. Dėl turto, dėl kurio padalinimo ginčo nėra, teismas nepasisako.

Teismas darė išvadą, kad juostinių pjūklų tako darymo stakles ir įrenginį Petkus Gigant K-531 tikslinga priteisti ieškovui, kaip asmeniui, kuris šiuo turtu disponavo ir žino jo buvimo vietą.

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl ūkininko ūkio priteisimo ieškovui nėra, kadangi ieškovas ir toliau vykdo ūkininko veiklą, teismas nusprendžia visą žemės ūkio techniką ir įrenginius priteisti ieškovui: Priekaba DOMANTAS, B2K-4000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; M. F. 848, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); Augalinis atliekų smulkintuvas (duomenys neskelbtini); Kombainas Dronningborg; 1500kg Bogbale; navigacija EZ-Guide250, Trimble; sėjamoji 3,6 m SZ; sėjamoji 4 m Nordsten; Kverneland 5 korp; Kverneland 4 korp; kultivatorius KPS-8; skutikas BDT 3; bearimis agregatas APSR4.0; freza Suokone MERI MJH – (duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė (duomenys neskelbtini); sunkvežimis 18,5 t Volvo FL 6; kaušas AA2016/0603; grūdų ir sėklų drėgmės matuoklis MTE 2016351; šakė paletei AA2016/0896; Oro kompresorius WO,9/12; dvisienė Diz. Kuro talpykla Tango Oil; Smulkių sėklų sėjamoji SP015; Agrimaster 20m3 vienasienė plastikinė talpa KAS trąšoms su benzininiu cheminių medžiagų siurbliu 533L; HARDI TZ 2400 purkštuvai; paskirstytuvas; grandinis pjūklas su Eurais; benzopjūklas; aukšto slėgio plovykla HD 5/12 C; padangos žemės ūkio technikai; įrenginiai ūkiui.

Teismas ieškovui taip pat priteisė dviratį ergometrą su Eurais, kaip jo pirktą ir jam reikalingą daiktą. Ieškovui teismas taip pat priteisė skalbimo mašiną Bosch, kadangi ieškovas ją vertina kaip turinčią vertę. Atsakovė dėl šio daikto aiškiai pasisakė, kad jo nenaudoja (tai patvirtina ir nuotrauką, iš kurios matoma, kad mašina stovi apvyniota lauke).

Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad realiai ieškovas didžiąją laiko dalį praleidžia ūkyje ir atitinkamai gyvena ūkio buvimo vietoje Ignalinos r., todėl negalima teigti, kad ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė gyvena šalių name (duomenys neskelbtini). Su atsakove kartu gyvena vaikai. Atsakovė rūpinasi namu ir priklausiniais. Dėl uzufrukto nustatymo nesutikimą išreiškė ir šalių kreditorius Swedbank. Iki paskutinio ieškinio patikslinimo ir ieškovo pozicija buvo namą priteisti atsakovei. Atsižvelgdamas į tai ir pabrėždamas būtinybę nepilnamečiams vaikams turėti gyvenamąją vietą, teismas šalių namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei. Teismas pažymėjo, kad namą priteisus atsakovei, uzufruktas ir naudojimosi t ir prašo jam, kaip ūkininkui, priteisti artimiausius prie jo mamos sklypus. Teismas sutinka su ieškovo pozicija. Dėl atsakovė argumento teismas pažymi, kad už parduotą turtą ieškovė turi teisę prašyti kompensacijos, bet tai neturi būti pagrindo nekilnojamąjį turtą dalinti nelygiai. Taigi teismas atsakovei priteisia šiuos žemės sklypus: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 28950/65807 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ieškovui teismas priteisia šiuos žemės sklypus: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tvarka (kaip ir žemės sklypo) nenustatoma.

Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad jam kaip ūkininkui, būtina priteisti artimiausius prie jo mamos sklypus. Dėl pažymėjo, kad už parduotą turtą ieškovė turi teisę prašyti kompensacijos, bet tai neturi būti pagrindo nekilnojamąjį turtą dalinti nelygiai. Taigi teismas atsakovei priteisia šiuos žemės sklypus: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 28950/65807 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ieškovui teismas priteisia šiuos žemės sklypus: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Apibendrinęs šalims padalintą turtą, teismas darė išvadą, kad ieškovui turto priteista už 136134,20 Eur, atsakovei – 140665 Eur. Atsakovė ieškovui už priteisto didesnio turto dalį turi sumokėti 2265,40 Eur kompensaciją.

Dėl ieškovo perleisto turto tretiesiems asmenims (ratinis traktorius T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Ratinis ekskavatorius JUMZ E2621 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius JOHN DEERE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius T-150K valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) teismas nurodė, kad nors ieškovas 2024 m. gegužės 27 d. atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį šių sandorių neginčija, tačiau 2025 m. sausio 9 d. atsiliepime nurodo, kad 2024 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartimi dalį šio turto (išskyrus ratinį traktorių T-150K valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiasis asmuo padovanojo ieškovui ir ieškovas siūlo šį turtą dalinti natūra. Visgi teismas su tokiu ieškovo siūlymu nesutinka, nes turtas padovanotas ieškovui ir yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl negali būti dalinamas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi už šią ieškovo parduotą techniką atsakovei priklauso kompensaciją pusės vertės dydžio.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija fakto, kad toliau nurodytą techniką perleido trečiajam asmeniui I. K.: traktorius T-150K, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1766,96 Eur + PVM; Vikšrinis traktorius/buldozeris DT 75DT už 962 Eur + PVM; Javų kombainas New Holland (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 80000 Eur + PVM.

Teismas sutiko su atsakovės pozicija dėl kompensacijos dydžio, nes nėra aišku kodėl technika buvo visgi parduodama, o ne priduodama į metalo laužą. Neaišku, kokiu tikslu artimiesiems buvo parduodamas metalo laužas, už kurį tikėta būtų galima tam tikrais atvejais gauti daugiau pajamų nei pardavimo kaina. Taip pat neaišku, kodėl technika nebuvo parduodama detalėms, o ne metalo laužui. Iš atsakovės į bylą pateiktų skelbimų matoma, kad tam tikri technikos vienetai cirkuliuoja pirkimo-pardavimo rinkoje, todėl ir detalėms galima rasti paklausos.

Teismas nurodė, kad nustatant ratinio traktoriaus T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atsakovė siūlo 3800 Eur vertę ir pateikė skelbimus, kuriuose nurodomos daikto kainos 3800 Eur, 3800 Eur, 9000 Eur, 7300 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, nustato 3500 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad nustatant ratinio ekskavatoriaus JUMZ Eo2621 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertę atsakovė siūlo 3000 Eur vertę ir pateikė skelbimą, kuriame nurodoma daikto kaina 3800 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, nustato 2900 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad nustatant ratinio traktoriaus puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atsakovė siūlo 1000 Eur vertę ir pateikė skelbimą, kuriame nurodoma daikto kaina 1350 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, nustato 1000 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad nustatant ratinio ratinis traktoriaus JOHN DEERE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atsakovė siūlo 20000 Eur vertę ir pateikė skelbimus, kuriuose nurodomos daikto kainos 29900 Eur, 20000 Eur, 22110 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, nustato 19000 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad nustatant ratinio traktoriaus puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atsakovė siūlo 7800 Eur vertę ir pateikė skelbimą, kuriame nurodoma daikto kaina 7650 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, ir tai, kad tai yra savos gamybos puspriekabė nustato 4000 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad nustatant ratinio traktoriaus T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atsakovė siūlo 5000 Eur vertę ir pateikė skelbimus, kuriuose nurodomos daikto kainos 3800 Eur, 3800 Eur, 9000 Eur, 7300 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą ir tai, kad šis traktoriau ir paties ieškovo buvo parduota už brangesnę nei 100 Eur kainą, nustato 5000 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad nustatant Javų kombaino New Holland (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atsakovė siūlo 114950 Eur vertę ir pateikė skelbimus, kuriuose nurodomos daikto kainos 105000 Eur, 116000 Eur. Atsakovė taip pat pateikė UAB „Lytagra“ raštą, kuriame nurodyta, kad tokio kombaino kaina svyruoja nuo 90000 iki 100000 Eur + PVM. Taip pat į bylą pateikta 2020-08-04 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ūkininkas T. K. kombainą pirko už 107000 Eur. Tokia pat verte vertino ir draudimo bendrovė 2020-09-01. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, ir tai, kad eksploatuojamas kombainas neturėtų kainuoti brangiau nei pirkimo kaina, nustato 100000 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad nustatant Vikšrinio traktoriaus/buldozerio DT 75DT vertę atsakovė siūlo 3000 Eur vertę ir pateikė skelbimą, kuriame nurodoma daikto kaina 3100 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, nustato 2500 Eur vertę.

Teismas nurodė, kad ieškovas neginčijo fakto, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 Eur ir siūlo atsakovei kompensaciją 100 Eur dydžio. Atsakovė teismui pateikia EMPREKIS pažymą, kurioje nurodyta tokio automobilio kaina 1522 Eur (be PVM). Visgi objektyvių duomenų, kad transporto priemonė buvo nevažiojanti nėra. Teismas pripažįsta EMPREKIS nurodytą vertę, t. y. 1522 Eur (be PVM).

Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad keturpusės obliavimo staklės nebuvo rastos, atsakovė turi teisę gauti kompensaciją už prarastą turtą iš ieškovo. Atsakovė siūlo šio daikto vertę 2000 Eur ir pateikia skelbimą, kuriame staklių kaina yra 3500 Eur. Atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, teismas sutinka su atsakovės siūloma verte – 2000 Eur.

Teismas konstatavo, kad be atsakovės sutikimo perleisto turto bendra vertė yra 141422 Eur, atitinkamai atsakovei priklauso 70711 Eur kompensacija.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 64 900 Eur, ½ dalis pinigų ieškovo nugrynintų iš banko sąskaitos ir panaudotų ne šeimos reikmėms (129 800 Eur/2), teismas nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus, kad ši pinigų suma buvo panaudota pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statyboms. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismo buvo apžiūrėtos akivaizdžiai matomas pastatytas naujesnis priestatas. Atsakovė pateikė išvadą, ir kurioje nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto - NTR-e neregistruoto, 187 kv. m užstatyto ploto, 1064 kub. m tūrio, 100 proc. baigtumo, pastato – garažo rinkos vertė 2025-03-11 dienai, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu yra 60700 Eurų, atskaičiavus nusidėvėjimą. Atsakovės į bylą pateiktos statybinių medžiagų pirkimą patvirtinantys įrodymai, projektas, kreipimasis dėl paramos, turto vertinimo išvada leidžia daryti išvadą, kad šis objektas buvo pastatytas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nors objektas ir naudojamas šalių ūkio technikai laikyti, tačiau jis nepriklauso šalims. Esant tokioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad pusė nurodyto pastato vertės (30350 Eur) priteistina atsakovei iš ieškovo.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai ir kitus išgrynintus pinigų sumas, teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus ir atsakovės argumentus, darė išvadą, kad atsakovė nepagrindė, kad pinigai buvo panaudoti ne šeimos ir ne ūkio (kaip šeimai priklausančio turtinio vieneto) reikmėms. Teismas nurodė, kad sutinka, kad asmenys, gyvendami šeimoje, neturi rinkti visų pirkimo kvitų ir sąskaitų, kad tam atvejui, jei nutraukiama santuoka, viską pagrįsti. Šalys statė namą, kitus prie namo esančius statinius, tvarkė teritoriją, buvo steigiamas ir plėtojamas ūkis, kuriame reikėjo investicijų, kitų išlaidų, susijusių su technikos aptarnavimu, sėjimo medžiagos ir kt. Ieškovas nuosekliai ir logiškai išdėstė lėšų panaudojimo atvejus ir tikslus. Atsakovės teiginys, kad ji nematė jokių pinigų, nėra pagrindžiamas kitais objektyviais įrodymais. Atvirkščiai, matoma, kad atsakovės pajamos buvo ženkliai mažesnės, tačiau tuo pat metų šeima gyveno be socialinės paramos, nebadavo. Taigi, atsakovės reikalavimai dėl kitų išgrynintų pinigų sumų priteisimo atmestinas.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 14 511,19 Eur gautų tiesioginių išmokų už 2020 metus teismas nurodė, kad nesutinka su tokiu atsakovės subjektyviai daromu faktų vertinimu. Ieškovas aiškiai nurodė, kad išmokos buvo naudojamos ūkiui. Be to išmokos gaunamos būtent įvykdžius reikalavimus, tuos reikalavimus įvykdė būtent ūkis ir ūkininkas ieškovas. Visuotinai žinoma, jog ūkis nuolat reikalauja apyvartinių lėšų sėjamai medžiagai įsigyti, kurui, technikos remontams, eksploatacinėms medžiagoms, trąšoms, piktžolių naikinimo medžiagoms. Atsakovė pati sau prieštarauja, nes kartu nurodo ir ūkio pelną, kurį irgi prašo dalinti. Taigi, tam kad ūkis dirbtų pelningai į jį reikėjo nuolat investuoti. Teismas šio atsakovės reikalavimo netenkina.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo 90 109 Eur (189 218,05 Eur/2) Eur kompensaciją, t. y. pusę bendro daikto (turto) duotų pajamų nuo 2021 m. kovo 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos, teismas nurodė, kad atmeta šį atsakovės reikalavimą. Pažymėjo, kad teismas yra nustatęs datą būtent atsakovės prašymu, nuo kurios šalims kyla pasekmės – 2021-03-01. Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių faktiškai nusišalina nuo ūkininko ūkio veiklos, yra pagrindas pripažinti, kad nuo to momento iš ūkininko ūkio veiklos gautos pajamos negali būti pripažįstamos kaip priklausančios sutuoktiniams lygiomis dalimis. Akivaizdu, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2021-03-01, atsakovė visiškai buvo nusišalinusi nuo ūkio. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi prisidėti prie ūkio veiklos, teikusi užklausas ir pan. Esant tokioms aplinkybėms teismas nemato pagrindo nei priteisti iš ieškovo atsakovei gautų pajamų nei lėšų, investuotų į ūkį (į turto padidinimą).

Teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 2 644,45 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės išlaikymą, nurodė, kad šiuo turtu iš esmės naudojosi atsakovė. Ieškovas tik atvykdavo kartais, tačiau nuolat negyvendavo. Atitinkamai atsakovei nepriteisiamos išlaidos, susijusios su ūkio išlaikymu.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 69 120,74 Eur kompensaciją už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, teismas nurodė, kad iš esmės šie įsipareigojimai buvo susiję su ūkininko ūkiu. Ūkis turėjo ir pajamų, ir NMA išmokų. Jokios pajamos atsakovei priteistos nebuvo. Kadangi tiek ūkis, tiek ūkio technika priteisiama ieškovui, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti kompensacijos.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteisiamas namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), teismas nustato, kad pagal 2015-09-07 su AB „Swedbank“ sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. ir T. K., po santuokos nutraukimo lieka solidarūs skolininkai, tačiau vidiniame santykyje likusį kreditorinį įsipareigojimą (72 740,00 Eur) dengia vienasmeniškai J. K..

Teismas nurodė, kad UAB „Pirtuva“, ūkininko ūkis ir atitinkamai įsipareigojimai pagal žemės nuomos sutartis priteisiamos ieškovui, nes šioje dalyje nėra jokio ginčo.

Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas, remiantis pateiktais bankiniais pavedimais bei pinigų priėmimo kvitais, sudaro viso 16 415 Eur (prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu atsakovė prašo priteisti 7 700 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2026 m. vasario 11 d. susitarimą su atstove, kurio 3 punkte nurodoma, kad likusios sumos, t. y. 5 700 Eur pagal sąskaitą mokėjimas atidėtinas iki paslaugos teikėjo pareikalavimo, atsakovei įsipareigojant įsiskolinimą sumokėti. Iš pateikto prašymo matyti, kad atsakovė faktiškai pagal pateiktą susitarimą yra padengusi tik dalį, t. y. 2 000 Eur išlaidų, o likusios dalies sumokėjimas atidėtinas iki pareikalavimo. Nesant faktiškai ir realiai patirtų išlaidų (5 700 Eur) bei nesant konkretaus susitarimo iki kada atsakovė turi atsiskaityti su atstove (susitarime nurodoma iki pareikalavimo), teismas laiko būsiant neteisinga nurodytą sumą įtraukiant į patirtų bylinėjimosi išlaidų sąrašą ir sprendžiant dėl galimo jų atlyginimo iš kitos šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro viso 38 528,73 Eur (prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2 924 Eur žyminis mokestis, viso – 41 452,73 Eur. Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies vertintina, kad buvo patenkinti 90 proc. atsakovės reikalavimų ir 75 proc. ieškovo reikalavimų. Atitinkamai, atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 16 342 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. birželio 23 d. papildomu sprendimu priteisė J. K. iš T. K. 2 141,30 Eur T. K. pensijų fonde sukauptų lėšų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas T. K. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 22 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta dėl turto, jo verčių, įsipareigojimų ir jų padalijimo, taip pat kompensacijų priteisimo, ir šioje apimtyje priimti naują sprendimą: pripažinti, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą planą; nustatyti atsakovei ir vaikams M. K. ir J. K. uzufruktą į ½ dalį ieškovui tenkančio Namo; atsakovei priteisti asmeninėn nuosavybėn šį turtą: a) ½ dalį Namo su ½ dalimi priklausinių (tvoros, automatinių vartų, malkinės-stoginės, požeminio rūsio, gręžinio ir kanalizacijos įrenginio) (vertė 47 500 Eur);b) 28950/65807 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 8 100 Eur); c) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 18 200 Eur); d) lėšas atsakovės sąskaitose 2021 m. kovo 1 d. bendrai 5 085,85 Eur sumai; e) kilnojamuosius daiktus: Kercher plaunamą siurblį – 250 Eur; 3 elektrinius radiatorius – 200 Eur; virtuvės ąžuolinį baldų komplektą (baras, spintelės ir komodiniai stalčiai, kriauklė, stalviršis, integruota indukcinė viryklė, orkaitė, retro gartraukis ir įvestas apšvietimas) – 1 500 Eur; ąžuolinį valgomojo baldų komplektą (stalas ir šešios kėdės) – 250 Eur; dvi uosines komodas su stalčiais (Blum furnitūra) ir lentynomis – 2 400 Eur; žuolinę kampinę indaują – 150 Eur; Uosinę rūbų spintą – 150 Eur; Ąžuolinę spintą – 100 Eur; Ąžuolinę spintą su vieta televizoriui – 150 Eur; Televizorių Samsung – 65 Eur; Šaldytuvą Bosch – 150 Eur; Odinę sofą su miegamąja dalimi – 500 Eur; Šaldiklį Liebherr – 50 Eur; Šaldiklį Snaigė – 150 Eur; Frezą Suokone MERI MJH – (duomenys neskelbtini) – 20 661,16 Eur; Augalinių atliekų smulkintuvą – 1 200 Eur; Skutiką BDT3 – 298,28 Eur; Beariminį agregatą E. M. – 298,28 Eur; Sunkvežimį Volvo FL 6 – 1 000 Eur; Smulkių sėklų sėjamąją SP015 – 427 Eur; Paskirstytuvą – 200 Eur.; priteisti ieškovui asmeninėn nuosavybėn šį turtą: a) ½ dalį Namo su ½ dalimi priklausinių (tvoros, automatinių vartų, malkinės-stoginės, požeminio rūsio, gręžinio ir kanalizacijos įrenginio) (vertė 47 500 Eur); b) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 9 500 Eur); c) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 5 500 Eur); d) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 2 500 Eur); e) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė 4 200 Eur); f) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(vertė 6 400 Eur); g) priekabą DOMANTAS, B2K-4000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Eur); h) transporto priemonę VOLVO XC70, vertė 1 168 Eur; i) lėšas Ieškovo sąskaitose 2021 m. kovo 1 d. bendrai 157,24 Eur sumai; j) ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kaip turtinį vienetą; k) kilnojamuosius daiktus: traktorių M. F. 8480, 18 450 Eur vertės; Juostinių pjūklų darymo staklės – 150 Eur; Petkus Gigant K-531 – 500 Eur; Kombainą Dronningborg – 1 190,64 Eur; Kaušą – 300 Eur; Grūdų ir sėklų drėgmės matuoklį MTE 2016351 – 200 Eur; palečių šakes AA2016/0896 – 300 Eur; Oro kompresorių WO,9/12 – 200 Eur; dvisienę dizelynio kuro talpyklą Tango Oil – 1 800 Eur; plastikinę talpą trąšoms Agrimaster 20m3 – 3 000 Eur; traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini) – 10 000 Eur; purkštuvą Hardi TZ 2400 – 230,62 Eur; grandininį pjūklą – 350 Eur; Benzopjūklą – 400 Eur; Kompiuteris Dell – 170 Eur; Dujinė viryklė Electrolux – 125 Eur; Kercher aukšto slėgio vandens plovykla – 350 Eur; dviratis ergometras su Eurais – 142 Eur; 3 elektriniai radiatoriai – 200 Eur; Lauko baldų komplektas – 200 Eur; priteisti iš Atsakovės Ieškovui 4 433,54 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; dalinant turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovo naudai ir atsakovės nenaudai 15 515 Eur negautų pajamų sumoje; jeigu teismas nuspręstų dalinti šį kilnojamąjį turtą, jį priteisti ieškovui ir atsakovei tokiomis dalimis ir vertėmis: a) navigaciją Trimble EZ-Guide250 – 200 Eur vertės atsakovei; b) kavos aparatą – 250 Eur vertės ieškovui; c) skalbimo mašiną Bosch – 250 Eur vertės atsakovei; d) padangas ūkiui – 500 Eur vertės atsakovei; e) įrenginius ūkiui – 500 Eur vertės atsakovei; f) trąšų barstytuvą Bogballe 1500 kg – 73,80 Eur vertės atsakovei; g) sėjamąją SZ 3,6 m – 247,84 Eur vertės atsakovei; h) sėjamąją Nordsten 4 m – 285,98 Eur vertės Atsakovei; i) plūgą Kverneland 5 korp – 198,85 Eur vertės atsakovei; j) plūgą Kverneland 4 korp – 258,50 Eur vertės atsakovei; k) kultivatorių KPS-8 – 159,08 Eur vertės atsakovei, o ieškovui priteisti iš atsakovės 1 212,03 Eur kompensaciją už šiuos turto objektus; nepriteisti atsakovei iš ieškovo 30 350 Eur sumos pinigų, išgrynintų iš banko sąskaitos ir 70 711 Eur kompensacijos už bendro sutuoktinių turto sumažinimą, taip pat nepriteisti jokių kitų atsakovės prašomų kompensacijų; priteisti iš atsakovės ieškovui 69 120,74 Eur kompensaciją už Ieškovo sumokėtus įsipareigojimus kreditoriams; taip pat priteisti iš Ieškovo Atsakovei 47 192,85 Eur kompensaciją už perleistą turtą; atlikti kompensacijų įskaitymą ir galutinai priteisti iš atsakovės ieškovui 21 927,89 Eur kompensacijos sumą; nustatyti, kad pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. su „Swedbank“, AB sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo lieka solidarūs skolininkai, nenustatant vykdymo tvarkos vidiniame ieškovo ir atsakovės santykyje; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal 2015-04-15 Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-15 Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-04-15 Nuomos sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-01 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-29 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-06-29 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-08-12 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-12-27 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-04-26 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-04-26 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-11-15 Panaudos sutartį dėl pastato garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lieka ieškovui; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nepagrįstai Žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir nepagrįstai nenustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Teismas nesiaiškino ir nevertino, ar Žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės, t. y. ar teismo nurodomas Žemės sklypo pagerinimas buvo esminis. Teismas visiškai nevertino Žemės sklypo vertės pokyčio, kuris būtų nulemtas ne rinkos pasikeitimų ir infliacijos, o atlikto tariamo pagerinimo. Teismas elektros įvado pajungimą, galios didinimą, gręžinio įrengimą, nuotekų sistemos, reljefo formavimo darbus nepagrįstai laikė Žemės sklypo pagerinimo darbais. Tokie darbai nesusiję su Žemės sklypo pagerinimu, tuo labiau nereiškia esminio Žemės sklypo pagerinimo. Vien abstraktus sprendimo teiginys, kad Žemės sklypas tapo patrauklesnis pirkėjui, nėra paremtas jokia matematine turto vertės pokyčio analize ir nereiškia, kad buvo atlikti esminiai Žemės sklypo pagerinimo darbai. Tokie teismo nurodomi darbai be pačio Namo bet kuriam Žemės sklypo pirkėjui neturi jokios vertės ir Žemės sklypo iš esmės negerina. Elektra buvo įvedama ir elektros galia didinama Namui, o Namas ir yra dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovės pateikti įrodymai, neįrodo jokio Žemės sklypo pagerinimo ar projektavimo, schemos parengimo. Mokėjimas UAB „3dc“ buvo atliktas už Namo projekto rengimą, todėl tai taip pat nereiškė Žemės sklypo pagerinimo ir nekeitė Žemės sklypo vertės. Specialieji architektūros reikalavimai taip pat nepatvirtina, kad Žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės. Atsakovės nurodytas kadastrinių matavimų atlikimas nelemia ir apskritai nereiškia Žemės sklypo pagerinimo, tuo labiau esminio, nes kadastriniai matavimai nekuria vertės ir nuosavybės. Vandens gręžinys ir nuotekų įrenginiai yra atskiri įrenginiai ir nėra įrodyta, kad dėl jų keitėsi Žemės sklypo vertė iš esmės. Nors teismas nurodė, kad Žemės sklypas buvo paruoštas sodininkystės veiklai, tačiau jokie įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina, taip pat nėra įrodyta tokių pagerinimų apimtis ir vertė.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad tariami pagerinimo darbai atlikti iš bendrų sutuoktinių lėšų. Civilinėje byloje pateikti įrodymai, kad Ieškovą tuo metu finansavo jo giminaičiai - motina ir sesuo. Tai patvirtina ir pateikti konkretūs išrašai iš Ieškovo sąskaitos. Iš šių lėšų buvo mokama už Namo statybas, įskaitant atsakovės nurodomus elektros įvedimo, kadastrinių matavimų darbus ir paslaugas, reikalingų dokumentų rengimą. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovės sugalvota 2 500 Eur suma buvo panaudota aplinkos sutvarkymui, taip pat kaip tariamai ir kokiai vertei buvo sutvarkyta aplinka. Kredito sutartis, apie kurią nurodo atsakovė, sudaryta 2015 m. rugsėjo 7 d., kai komunikacijos jau buvo įvestos ir atlikti kadastriniai matavimai. Net ir atsakovės sugalvota 2 500 Eur suma nėra esminė ir negalėjo lemti Žemės sklypo vertės padidėjimo iš esmės; teismas nedavė leidimo įkeisti Žemės sklypo, o tik Namą, nes būtent Namas buvo šeimos turtas. Atsakovės 2024 m. gruodžio 2 d. patikslintame priešieškinyje vienašališkai nurodytos tariamos investicijų sumos (7 skyriaus 3.1.-3.14. p.), įtraukiant net Atsakovės vienašališkai sugalvotą ir jokiu skaičiavimu nepagrįstą kredito sumą (2 500 Eur), sudaro tik 6 305,09 Eur sumą ir pusė šios sumos (3 152,55 Eur) yra mažesnė už atsakovei tekusią Žemės sklypo dalį (pusę nuo tuo metu buvusios 11 400 Eur vertės ar dabartinės ne mažesnės kaip 16 000 Eur vertės).

Teismas nepagrįstai visą Namą priteisė tik atsakovei nuosavybės teise, taip pat nepagrįstai nenustatė uzufrukto. Kito gyvenamojo būsto nuosavybės teise ieškovas neturi. Nors teismas nurodė, kad ieškovas didžiąją dalį laiko leidžia ūkyje ir gyvena ūkio buvimo vietoje Ignalinos rajone, tačiau net ir ūkyje joks būstas ieškovui nepriklauso nuosavybės teise ir jokių garantijų dėl būsto ieškovui, priešingai nei atsakovei, nelieka. Be to, pagal sprendimą ieškovas pats turėtų mokėti 101 061 Eur kompensaciją atsakovei, kas iš esmės reikštų, jos ieškovas turėtų parduoti viską, kas jam liko, ir pats liktų be nieko ir dar su nuostoliu. Nepriteisiant pusės Namo ieškovui nuosavybės teise, ieškovas netenka ir galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio ir vertės turtą. Negali būti sukuriama tokia situacija, kad atsakovei atitenka šeimos gyvenamoji patalpa, o ieškovui - kilnojamasis turtas. Šalys turi bendrą kreditorių „Swedbank“, AB. Kreditorius nedavė ir neduos sutikimo po santuokos nutraukimo pripažinti paskolą tik asmeniškai vienam iš sutuoktinių. Tai reiškia, kad jeigu atsakovė piktybiškai sugalvotų nemokėti paskolos, ieškovas, nors teismas įpareigotų paskolą mokėti tik atsakovę, vis tiek kreditoriui turėtų mokėti paskolą, nors turto nebeturėtų. Tai tik patvirtina, kad Namas turėjo būti priteistas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Nuosavybės teisės pripažinimas į būstą vaikų tėvui net teoriškai negali pažeisti vaikų teisių. Vien hipotekos kreditoriaus prieštaravimas šiuo atveju nėra pagrindas nenustatyti riboto uzufrukto.

Teismas nepagrįstai paskolos mokėjimą „Swedbank“, AB bankui vidiniame sutuoktinių santykyje priskyrė tik atsakovei. Ieškovas prašė tiek išoriniame, tiek vidiniame santykyje paskolos mokėjimą pripažinti abiem sutuoktiniams. LAT 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019 yra pripažinęs, kad tais atvejais, kai solidariosios sutuoktinių prievolės suma nėra apibrėžta dėl jos kintamo palūkanų dydžio, prievolė turi likti solidariąja ir vidiniame santykyje nedalinama. Šalių bendras įsipareigojimas „Swedbank“, AB, pagal Kredito sutartį yra nuolat kintantis dėl nuolat kintančios palūkanų normos ir atitinkamai palūkanų sumos. Teismas vertino, kad mokėtina kredito suma su palūkanomis bankui sudaro 72 740 Eur sumą. Tačiau ši suma su palūkanomis yra visiškai neobjektyvi, kadangi yra visuotinai žinoma, jog palūkanų norma 2023-2024 metai buvo itin didelė, tad nėra jokios galimybės tiksliai apskaičiuoti, kiek bus sumokėta palūkanų iki galutinio atsiskaitymo.

Teismas nepagrįstai nustatė dalintiną turtą ir jo vertes. Teismas į turto sąrašą nepagrįstai įtraukė namų ir ūkio daiktus, neatsižvelgdamas į realų nusidėvėjimą ir į realią to turto rinkos vertę. Teismas netgi priteisė turtą, kuris nepriklauso nuosavybės teise šalims, nors ieškovas tokias aplinkybes nurodė. Teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų specialisto konsultacijų ir ataskaitų bei jose nurodytų turto verčių, nepagrįstai prioritetą suteikdamas atsakovės pateiktiems neindividualizuotiems turto skelbimams. Ieškovas teismui pateikė aktualią 2021 m. gruodžio mėnesio ūkio ilgalaikio turto apyvartą pagal grupes ir pogrupius, kuris ir buvo aktualus ūkyje esantį turtą patvirtinantis dokumentas ir kuriuo teismas turėjo vadovautis. Ieškovo nurodyta turto sąrašas ir turto vertės yra objektyvesnės, atitinka tikrąsias turto vertes.

Teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą įtraukė transporto priemonę VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 4 032 Eur verte. Ieškovas pateikė 2022 m. rugpjūčio 12 d. patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti jam transporto priemonę 1 168 Eur verte ir pateikė defektinį aktą. Ieškovas 2022 m. rudenį-žiemos pradžioje suremontavo transporto priemonę. Ieškovas civilinėje byloje buvo išreiškęs poziciją, kad transporto priemonė turėjo būti priteista jam, todėl mažino šios transporto priemonės vertę jo lėšomis atlikto remonto suma. Ši transporto priemonė turi būti priteista ieškovui ne didesne kaip 1 168 Eur verte.

Atsakovė įrodymų dėl savo sąskaitose esančių lėšų likučių 2021 m. kovo 1 d. (gyvenimo skyrium pradžiai) nebuvo pateikusi, tačiau iš civilinėje byloje pateiktų duomenų (13 tomas 7-32 lapai) ieškovo atliktais skaičiavimais atsakovės banko sąskaitoje buvo likusi 5 085,85 Eur lėšų suma. Atsakovė šios sumos neginčijo. Ieškovas prašė šią sumą dalintis (priteisti kompensaciją). Tačiau teismas nepagrįstai šių piniginių lėšų nevertino kaip sutuoktinių turto ir nepagrįstai nesprendė dėl jų įtraukimo į santuokinio turto balansą (kompensacijos priteisimo).

Teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą traukė pasėlių priežiūros techniką 1500 kg Bogballe, sėjamąją 3,6 m SZ, sėjamąją 4 m Nordsten, žemės įdirbimo techniką Kverneland 5 korp., žemės įdirbimo techniką Kverneland 4 korp., kultivatorių KPS-8. Ieškovas paaiškino savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, kad šie padargai yra maždaug 30 metų senumo ir priklausė Ieškovo tėčiui ir seneliui, ieškovas jų nepirko. Atsakovė nepateikė jokių pirminių įrodymų, kad toks turtas buvo įgytas, priklausė ieškovui nuosavybės teise ir egzistavo 2021 m. kovo 1 d. Nors teismas nurodė, kad ieškovas turi prisiimti savo veiksmų riziką, kad įtraukė turtą į paraišką ir turto lentelę, tačiau teisėje galioja principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Todėl net laikant ieškovo veiksmus netinkamais įtraukiant turtą į paraišką ir turto lentelę, tokie veiksmai neturi sukurti teisinių pasekmių sutuoktinių santykyje ir neturi sukurti jokių teisių atsakovei.

Teismas, vertindamas ūkio turto objektus, nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateikta UAB „Turto valdymas“ konsultacija dėl ūkio technikos vertės. Tokia konsultacija yra vienintelis specialisto surašytas dokumentas dėl ūkio technikos vertės šioje civilinėje byloje. Atsakovė civilinėje byloje pateikė tik skelbimus dėl neva panašios technikos vertės, tačiau vien skelbimai neįvertina konkrečios dalinamos technikos, su individualiais trūkumais. Atitinkamai teismas nepagrįstai turto vertes nustatė atsižvelgdamas į atsakovės tik pagal turto skelbimus nurodomas ūkio technikos vertes ir visiškai neatsižvelgdamas į ieškovo pateiktą specialisto konsultaciją. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės pateiktiems skelbimams dėl technikos vertės. Civilinėje byloje nesant kitų individualaus turto vertinimo dokumentų, teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti Ieškovo pateiktomis individualiai nustatytomis technikos vertėmis.

Byloje nėra jokių paneigiančių duomenų, kad turto vertintojo konsultacijoje nurodytas turtas neturėtų būti vertinimas kaip metalo laužas. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Byloje pateikti duomenys (turto nuotraukos, 20 tomas 292-343 lapai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 20 tomas 158-184 lapai) tik patvirtina, kad specialisto konsultacijoje nurodytas turtas vertintinas kaip metalo laužas. Net ir realizuojant šią techniką, būtų patiriamos išlaidos ją gabenant, ardant ir pan., kurios gali būti netgi didesnės nei pačio metalo laužo kaina. Todėl teismas taip pat turėjo tai įvertinti, kad nusidėvėję daiktai (metalo laužas) dar kelia ir papildomas išlaidas.

Nesutiktina su teismo nustatyta Petkus Gigant K-531 verte 2 200 Eur. Technika Petkus buvo įtraukta į 2020-01-01 - 2020-05-19 laikotarpio ilgalaikio ūkio turto lentelę tik su 1 000 Eur verte. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad ši technika galėjo pabrangti, o ne nuvertėti nuo pradinės sumos. Taigi teismo nustatyta šios technikos vertė 2 200 Eur yra nepagrįsta ir ji negalėtų būti didesnė nei 500 Eur. Taip pat nesutinka su teismo nurodyta purkštuvo Hardi TZY 2400 verte 2 000 Eur. Į apskaitą purkštuvas įtrauktas 1 000 Eur sumai. Todėl nelogiška, kad jo vertė, praėjus šešeriems metams, būtų dvigubai didesnė nei pradinė vertė. Taigi teismo nustatyta šios technikos vertė 2 000 Eur yra nepagrįsta. Specialisto konsultacijoje šis purkštuvas yra įvertintas kaip metalo laužas 230,62 Eur vertės. Todėl atitinkamai teismas negalėjo nustatyti didesnės vertės. Ieškovas nesutinka, kad traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini) vertė yra 10 500 Eur. Ši puspriekabė įgyta ir į apskaitą įtrauka su 10 260 Eur verte. Tokia įgijimo kaina nurodyta Ieškovo pateiktame ilgalaikio turto sąraše. Puspriekabė negali būti vertinama daugiau nei jos įgijimo kaina ir yra verta ne daugiau kaip 10 000 Eur (įvertinant dėvėjimąsi).

Teismas visiškai neatsižvelgė į UAB „Turto valdymas“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje buvo įvertinta freza Suokone MERI MJH. Šioje ataskaitoje turtas jau buvo vertinamas ne kaip metalo laužas. Joks kitas turto vertinimas dėl frezos civilinėje byloje nepateiktas. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad nė viena šalis dėl frezos nepateikė rinkos vertės, pagrįstos įrodymais, ir nevertino vertinimo ataskaitos kaip įrodymo civilinėje byloje. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas turi pripažinti įrodymu (turto vertinimo ataskaita) pagrįstą frezos vertę 20 661,16 Eur.

Teismas nepagrįstai kaip dalintiną turtą įtraukė traktoriaus puspriekabę (duomenys neskelbtini) ir nurodė jos vertę 600 Eur. Teismas pačiame sprendime pažymėjo, kad tokios puspriekabės nėra. Kadangi teismas pripažino, kad tokio turto nėra, jis jo negalėjo traukti į dalintino turto sąrašą.

Teismas navigaciją Trimble EZ Guide250 nepagrįstai vertino 685 Eur verte. Iš esmės ši navigacija neturi vertės, nes ji neveikia pasikeitus palydovinėms sistemoms (nėra sąsajos su palydovinėmis sistemomis). Ieškovas prašė priteisti navigaciją atsakovei su verte 200 Eur.

Teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą ieškovui įtraukė padangas žemės ūkio technikai 500 Eur vertės ir įrenginius ūkiui 500 Eur vertės. Teismas net nenurodė, kas ir kokie tie įrenginiai, nors priimant Sprendimas teismas turi tiksliai detalizuoti daiktus. Todėl teismas negalėjo priteisti padangų ir įrenginių Ieškovui verte po 500 Eur, nes jie yra 0 Eur vertės. Jeigu teismas vis tik nuspręstų juos priteisti, Ieškovas sutinka, kad jie gali būti priteisti Atsakovei jos nurodoma verte (po 500 Eur).

Sprendimu atliktas namų turto paskirstymas ir vertinimas nėra sąžiningas ieškovo atžvilgiu. Sprendimą Atsakovei iš esmės atitenka visi ąžuoliniai ir uosiniai namų baldai, virtuvės įranga, kuriuos teismas vertino tik 3 365 Eur verte. Tuo tarpu Ieškovui pagal Sprendimą atitenka surūdiję sėjamoji 4 m Nordsten ir Kverneland 4 korp, kiekvienas už beveik tą pačią 3 000 Eur sumą (nors šie turto objektai net nėra verti tokios sumos ir jie priklausė ieškovo tėvui).

Teismas nepagrįstai neįtraukė dviejų uosinių komodų su stalčiais (Blum furnitūra) ir lentynomis - 2 400 Eur vertės. Tai nėra vaikų daiktai. Ieškovas paaiškino, kad komodos buvo įgytos visai šeimai, jos yra bendras turtas, skirtos visai šeimai ir naudojamos visos šeimos (ne tik vaikų). Komodos nėra niekaip išskirtinai priskirtos vaikams, jos yra bendrai visos šeimos naudojamuose kambariuose

Teismas turėjo įtraukti odinę sofą 500 Eur vertės į dalintino turto masę. Santuokos metu galioja prezumpcija, kad visas turtas yra bendras. Atsakovė melagingai nurodė, kad tai ne šalių turtas ir nepateikė jokių įrodymų šiai prezumpcijai paneigti. Šią sofą Ieškovas kartu su Atsakove pirko baldų parduotuvėje už šeimos pinigus, ji visada ir iki šiol stovi namuose.

Teismas ieškovui priteisė neveikiantį kavos aparatą 250 Eur vertės ir neveikiančią skalbimo mašiną Bosch 90 Eur vertės, nors nėra ginčo, kad jie sugedę. Iš esmės visi šie daiktai sugedo dar būnant pas Atsakovę. Į balansą traukti abu daiktus ir priteisti juos tik Ieškovui yra visiškai nesąžininga.

Teismas nepagrįstai priteisė 100 vnt. UAB „PIRTUVA“ akcijų Ieškovui, nurodydamas kad akcijų vertė yra 2 892,20 Eur. Sprendimo priėmimo metu buvo viešai prieinama ir skelbiama informacija (www.registrucentras.lt), kad UAB „PIRTUVA“ yra pasibaigęs juridinis asmuo ir išregistruota. Šios akcijos jokios vertės neturi. Teismas šių aplinkybių nevertino, nors gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ir iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Todėl teismas, akcijas priteisdamas ieškovui su 2 892,20 Eur verte, iš esmės netinkamai nustatė šalių balansinę padėtį.

Ieškovas byloje įrodė, kad dėl atsakovės veikimo priešingai ūkio ir šeimos interesams šeima ir ūkis negavo 31 030 Eur paramos. Todėl dalinant turtą ieškovas prašė 15 515 Eur (=31 030 Eur/2) apimtimi nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovo naudai ir atsakovės nenaudai. T. y. priteisti atsakovei 15 515 Eur mažiau turto nei ieškovui. Nepaisant to, teismas nepagrįstai turtą dalino lygiomis dalimis, neatsižvelgdamas į šį ieškovo prašymą ir atsakovės kenkimą ieškovui ir ūkiui.

Teismas nepagrįstai didžiąją ūkio turto dalį priteisė tik ieškovui. Ieškovas laikosi pozicijos, kad išlaikant šalių lygiateisiškumą, visos turimo turto kategorijos turi būti dalinamos kiek įmanoma po lygiai. Atsakovė vienašališkai negali atsisakyti nuo ūkio technikos dalybų natūra. Šiuo atveju šalys turi daug bendro turto, kuris gali ir turi būti padalinamas natūra, vengiant (didesnių) kompensacijų nustatymo, nes nei ieškovas, nei atsakovė nedisponuoja tokiomis piniginėmis lėšomis, kurios leistų sumokėti kompensacijas už turtą, kuris yra natūra.

Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui sumokėtų kreditų. Ūkio pajamos nuo 2021 m. kovo 1 d. gautos šalims jau gyvenant skyrium ir atitinkamai Atsakovė į šias pajamas negali pretenduoti. Kaip teismas konstatavo, atsakovė niekaip neprisidėjo prie ūkio po 2021 m. kovo 1 d. ir netgi jam kenkė. Taip pat teismas pripažino šalių gyvenimą skyrium nuo 2021 m. kovo 1 d. ir nuo šio momento taikė sutuoktiniams santuokos nutraukimo teisines pasekmes (. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės reiškia, kad šalys jokio bendro turto nekuria. Šių pajamų dar nebuvo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžioje 2021 m. kovo 1 d. Taigi po 2021 m. kovo 1 d. šalys jokio bendro turto nesukūrė, įskaitant nesukūrė ir pajamų ūkyje. Todėl visos ūkio pajamos po 2021 m. kovo 1 d. buvo asmeninė Ieškovo nuosavybė, uždirbtos tik ieškovo pastangomis ir darbu. Net pripažinus, kad Ieškovas mokėjo kreditus iš ūkio pajamų, akivaizdu, kad Ieškovas mokėjo kreditus iš asmeniškai uždirbtų lėšų.

Teismas sprendimu netinkamai nustatė santuokinio turto ir įpareigojimų balansą, į jį traukiant tik turtą, bet ne įsipareigojimus už jį. Teismas dalino traktorių M. F. ir priteisė iš Ieškovo kompensaciją už kombainą New Holland. Tačiau teismas visiškai neįvertino, kad 2021 m. kovo 1 d. šis turtas dar nebuvo išpirktas. CK 3.118 str. aiškiai reikalauja turtą mažinti neapmokėtų prievolių suma. Ieškovas vienas po 2021 m. kovo 1 d. apmokėjo du kreditus už šią techniką. Ieškovas paskolas atlygino tik pats ir iš esmės prisidėjus ieškovo seseriai I. K. (sesuo sumokėjo 96 800 Eur už kombainą).

Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 70 711 Eur kompensaciją už perleistą turtą. Ieškovas pagrįstai perleido transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam nesusijusiam asmeniui. Dėl buvusių didelių trūkumų ji buvo parduota už 200 Eur. Tik įgijus transporto priemonę, iškart buvo pastebėti dideli trūkumai. Pati atsakovė buvo patyrusi automobilio eksploatavimo sunkumų, kai automobilio variklis viduryje sankryžos tiesiog nustojo veikti. Atitinkamai dėl to ieškovas reiškė pretenziją pardavėjui. Taigi transporto priemonė buvo naudota, o atsižvelgiant į jos defektus ir techninę būklę visiškai nusidėvėjus. Ši transporto priemonė buvo parduota už tuometinę realią tokios būklės automobilio rinkos kainą. Teismas nepagrįstai nustatė transporto priemonės vertę 1 522 Eur, todėl priteisė netinkamą kompensacijos dydį. Teismas, nustatydamas šios kompensacijos dydį, visiškai nepagrįstai nevertino UAB „Turto valdymas“ konsultacijos ir ataskaitos, kuriuose buvo įvertinti atskiri turto objektai. Ieškovas palaiko savo išdėstytus argumentus dėl šios konsultacijos ir ataskaitos pagrįstumo ir dėl šių turto objektų: traktoriaus John Deere 4050, traktoriaus T-150k, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus T-150k, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio ekskavatoriaus Jumz Eo-2621, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vikšrinio traktoriaus, traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini).

Teismas negalėjo pripažinti kombaino New Holland vertės 100 000 Eur. Civilinėje byloje atliktas turto vertinimas patvirtino, kad kombaino kaina 78 000 Eur + PVM, o kombainas perleistas už 80 000 Eur + PVM kainą, taigi netgi didesnei sumai, nei jo vertė. Pats kombaino pardavėjas AB „Lytagra“ nurodė, kad šio kombaino kaina apie 75 000 Eur + PVM. Atsakovės civilinėje byloje pateiktas AB „VILNIAUS LYTAGRA“ atsakymas dėl kombaino vertės 90 000 - 100 000 Eur + PVM yra neaktualus, nes atsakyme pateikiama informacija apie 2020 m. gamybos kombainus, o ginčo kombainas buvo pagamintas 2017 m. Pačiame rašte aiškiai nurodyta, jog tikslią kombaino vertę galima nustatyti tik apžiūrėjus ir įvertinus kombaino būklę, taigi jokios kombaino vertės toks raštas nepatvirtina, tuo labiau, kad tai net nėra ginčo kombaino pardavėjo (pardavėjas buvo AB „Lytagra“) raštas. Atsakovės pateiktas išrašas iš www.mascus.lt apie kito kombaino New Holland pardavimą nepatvirtina ieškovo turimo kombaino kainos, nes www.mascus.lt parduodamas kombainas su pjaunamąja Varifeed, su vežimėliu, kuris būtų kainavęs papildomai apie 45 tūkst. Eur, o ieškovo pirktas kombainas yra pats paprasčiausias variantas, taupant lėšas. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos įrodymus. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, kombainas negali būti traukiamas į turto sąrašą, tačiau 80 000 Eur suma (be PVM) turi būti dalinama tarp sutuoktinių, ieškovui pusę šios sumos kompensuojant atsakovei.

Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 30 350 Eur kompensaciją už pastato- garažo, adresu (duomenys neskelbtini), statybas. Teismas nepagrįstai darė prielaidą, kad ieškovas dalį išgrynintų pinigų (60 700 Eur) panaudojo pastato-garažo (duomenys neskelbtini) statyboms. Tokia prielaida padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas, prieštaraudamas įrodymams civilinėje byloje, neteisingai nustatė, kad santuokos metu pastatytas garažas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad prie namo yra dar 1988 m. pastatytas garažas, kuris priklauso ieškovo motinai nuosavybės teise. Taigi šis garažas nėra bendras šalių turtas ir jis nebuvo statomas santuokos metu iš bendrų lėšų. Aaerofotografinė nuotrauka patvirtina, kad prie ieškovo motinai nuosavybės teise priklausančio klojimo pastatytas tik priestatas (ne garažas). Teismas, nesant visiškai jokių įrodymų, tik darė prielaidą, kad ieškovas išgrynintus pinigus panaudojo garažo tėvų žemėje statyboms. Tačiau pastatytas buvo ne garažas ir ne sandėlis, o tik priestatas. Priestatas stovi prie ieškovo motinos klojimo ir ieškovo motinos sklype. Jokia bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija šiuo atveju negalioja. Byloje liudytojai P. P. ir V. U. patvirtino, kad priestatą statė Ieškovo tėvas. Ieškovas ūkio reikmėms naudojosi ieškovo tėvų klojimu ir senu garažu pagal panaudos sutartis. Ieškovui vykdant ūkio veiklą buvo būtinos patalpos žemės ūkio technikai ir produkcijai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad žemės ūkio technika ir produkcija galėjo būti laikoma kažkur kitur. Būtent todėl ūkio poreikiams ieškovo tėvai suteikė teisę naudotis klojimu ir prie jo pristatytu priestatu. Ūkio lėšomis buvo tik kosmetiškai prisidėta prie remonto, kas atitiko ūkio poreikius. Ieškovas prie priestato statybų prisidėjo tik nupirkdamas skardos (skarda naudota ir vartams) ir cemento: ieškovas iš UAB „VEDRANA“ pirko profilinius lakštus 1 889,28 Eur sumai; 2019 m. liepos 19 d. iš UAB „SKARDVILA“ buvo pirktos skarda, sąskaitos suma 718,36 Eur; 2019 m. liepos 18 d. iš UAB „Bikuvos“ prekyba buvo pirktas cementas 828 Eur sumai. Šios medžiagos panaudotos ir priestato statyboms. Teismas nepagrįstai, nesant įrodymų civilinėje byloje, nurodė, kad turtas pastatytas už 60 700 Eur sumą ir iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsakovė pati nurodo, jog 2019 m. (kai buvo pastatytas priestatas, ne naujas sandėlis) ieškovas išgrynino iš esmės mažiausią pinigų sumą - 18 450 Eur. 60 700 Eur grynųjų pinigų naudojimo priestatui nepatvirtina paraiška ir projektas dėl paramos skyrimo kitam turto objektui - sandėliui - kuris nebuvo pastatytas. Teismas nepagrįstai rėmėsi pateikta D. G. turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta neva 60 700 Eur sumos priestato vertė išlaidų (kaštų) metodu. Ši ataskaita klaidinga ir nepagrįsta.

Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: ieškovo apeliacinį skundą atmesti; Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2026 m. birželio 23 d. papildomą sprendimą toje dalyje, kurią skundžia ieškovas, palikti nepakeistą; atsisakyti priimti ieškovo su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus; priteisti atsakovei iš ieškovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nustatė visas tris CK 3.90 str. 1 d. sąlygas. Nustatyti konkretūs pagerinimo darbai: elektros įvado prijungimas, elektros galios didinimas nuo 10 iki 19 kW, gręžinio įrengimas, nuotekų sistemos įrengimas, reljefo formavimo darbai, kadastriniai matavimai ir žemės naudojimo būdo pakeitimas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas. Kad pagerinimo darbai atlikti santuokoje iš bendrų lėšų, ieškovas net neginčija. Todėl skundo teiginiai, esą darbus finansavo giminaičiai, prieštarauja paties teismo konstatuotai ir ieškovo neginčytai aplinkybei. Ieškovo argumentas, esą vertė padidėjo „tik“ nuo 10 137 Eur iki 11 200 Eur, o byloje – iki 16 000 Eur, kaip tik patvirtina esminį kokybinį sklypo pasikeitimą. Ieškovo prašoma naudojimosi tvarka teisiškai neįmanoma: 2015-09-18 sutartinės hipotekos sutarties sąlygos draudžia be išankstinio rašytinio banko sutikimo vykdyti žemės/statybos darbus ir keisti bei nustatyti naują naudojimosi sklypu tvarką. Gyvenamojo namo priklausiniai išsidėstę per visą sklypą; padalijus sklypą arba nustačius naudojimosi tvarką, gręžinys ir kiti priklausiniai atsidurtų ieškovo pusėje – atskirti nuo Namo, priteisto atsakovei. Tai neišvengiamai taptų nuolatinių ginčų šaltiniu. Namas priteistas atsakovei, todėl ir su juo funkciškai susietas Žemės sklypas su priklausiniais pagrįstai priteistas atsakovei, o naudojimosi tvarka nereikalinga.

Atsakovė su nepilnamečiais vaikais jau šešeri metai faktiškai gyvena Name, jį prižiūri ir remontuoja; Ieškovas didžiąją laiko dalį gyvena ūkyje Ignalinos r. ir turi kitą gyvenamąją vietą; iki paskutinio ieškinio patikslinimo pats Ieškovas prašė Namą priteisti Atsakovei; uzufrukto nustatymui prieštaravo hipotekos kreditorius AB „Swedbank“. Namas nėra pritaikytas gyventi daugiau nei, kad vienai šeimai. Ieškovas prieštarauja pats sau: reikalauja ½ Namo teigdamas neturįs kur gyventi, nors faktiškai jau nuo 2020 m. gyvena ūkyje ir turi kitą būstą. Ieškovas 2023-10-23 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido motinai jam nuo 2019 m. priklausiusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį (333/4009), o jo paties banko sąskaitų išrašuose gyvenamąja vieta nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ieškovo liudytojas P. P. teismo posėdyje, paklaustas apie nuotraukoje (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamuosius namus, atsakė, kad namai priklauso ieškovui. 2021-10-26 pranešimu užfiksuota, kad ieškovas kreipėsi į Ignalinoje esantį darželį dėl sūnaus registracijos į darželį Ignalinoje, o 2021-11-24 vaiko situacijos vertinimo ataskaitoje ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Ieškinyje dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas pats įrodinėjo, kad vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia su juo Ignalinos r., kur jam užtikrinamos tinkamos sąlygos augti. Vertinant ieškovo pajamas, kurios lemia ir galimybes byloje keisti atstovus ir padengti itin didelius bylinėjimosi kaštus, jos parodo Ieškovo geras finansines galimybes. Uzufruktas į ieškovui tenkančią dalį būtų ne tik nepraktiškas ir pažeidžiantis kreditoriaus interesus, bet ir beprasmis, nes Namas priteistas atsakovei ir vaikų gyvenamosios vietos stabilumas jau užtikrintas nuosavybės teise.

Atsakovė sutinka su kredito priskyrimu jai vidiniame santykyje, tačiau savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad, priskyrus prievolę atsakovei, 72 740 Eur kredito likutis privalo būti įtrauktas į atsakovės pasyvą sudarant turto balansą – priešingu atveju susidaro situacija, kai atsakovė ir viena dengia kreditą, ir moka kompensaciją nuo pasyvu nesumažintos turto vertės.

Dėl balansinių verčių taikymo Vilniaus apygardos teismas 2023-11-30 nutartimi (109–110 p.) panaikino ankstesnį sprendimą ir įpareigojo turtą vertinti rinkos verte. Todėl visi ieškovo raginimai grįžti prie balansinės / „metalo laužo“ vertės yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja privalomiems apeliacinės instancijos nurodymams.

Teismo nustatytos vertės yra žemesnės už Atsakovės skelbimais ir įsigijimo dokumentais įrodytas rinkos vertes (pvz., M. F. 848 – 18 450 Eur vietoj 28 900 Eur, freza Suokone – 36 371 Eur vietoj 40 000 Eur). Ieškovo skundas dėl verčių mažinimo atmestinas.

Ieškovas tą pačią techniką vienu atveju vadina „metalo laužu“, kitu atveju reikalauja, kad atsakovei ji atitektų tūkstantinėmis vertėmis. Tuo pačiu tą pačią techniką jis pats deklaravo tikromis vertėmis savo ūkio apskaitoje ir banko bei NMA paraiškose, kai tai davė finansinę naudą. Asmuo negali remtis keliomis nesuderinamomis to paties daikto vertėmis. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu fiziškai įsitikino, kad technika nėra metalo laužas.

UAB „Turto valdymas“ konsultacija atmesta pagrįstai: joje pateikta ne rinkos vertė, o „metalo laužo kaina tonomis“; ji surašyta paties ieškovo užsakymu, jo lėšomis ir pagal jo pageidavimą.

Teismas motyvuotai atmetė ir ekspertės Z. B. ekspertizę dėl akivaizdžių jos trūkumų. Ieškovo priekaištas dėl ekspertizės neskyrimo nepagrįstas, pats ieškovas klaidino ekspertę pateikdamas jai tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie apklausus ekspertę buvo patvirtinti.

Ieškovas prašo iš dalytino turto pašalinti Bogballe 1500 kg, sėjamąsias SZ ir Nordsten, Kverneland 5 ir 4 korp., kultivatorių KPS-8, teigdamas, kad jie priklausė jo tėvui / seneliui. Teismas šį aiškinimą pagrįstai atmetė kaip mažai tikėtiną, konstatuodamas: „technika buvo įtraukta į paties ieškovo tvarkytą ūkio apskaitą bei banko paskolos paraišką, rasta jo ūkyje išvažiuojamojo posėdžio metu, o santuokoje įgytam turtui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

Nei vienas dalijamas daiktas nebuvo paveldėtas po ieškovo tėvo A. K. mirties: motinos A. K. nuosavybės teisės liudijime nėra nė vieno į dalytino turto balansą įtraukto daikto, o paveldėjimo teisės liudijimo dėl šio turto ieškovas apskritai nepateikė..

byloje yra VšĮ „Emprekis“ išrašas „Autotransporto kainos Lietuvoje“, kuriame nurodyta Volvo XC70 D5 AWD vertė: kaina be PVM: 4 032 Eur, PVM (21 %): 848 Eur, Kaina su PVM: 4 880 Eur. Šis dokumentas, kartu yra ir įrodymas, kad Atsakovės pozicija buvo ir yra nuosekli ir pagrįsta įrodymais.

Ieškovas prašo dalytis 5 085,85 Eur, buvusius atsakovės sąskaitoje 2021-03-01. Šios lėšos po gyvenimo skyrium pradžios panaudotos nepilnamečių vaikų išlaikymui, kurio ieškovas tinkamai nevykdė. Teismas šį reikalavimą pagrįstai atmetė.

UAB „Pirtuva“ akcijos vertintos pagal registro duomenis ir priteistos ieškovui. Su tokiu turto padalinimu sutiko pats Ieškovas. Tik dabar pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas iškelia naujus reikalavimus. Sprendimu dalinamas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo metu. Tuo metu UAB „Pirtuva“ buvo veikianti įmonė, kurios akcijos turėjo nustatytą vertę.

Paramos „netekimas“ nulemtas paties ieškovo pasirinkimų, o ne atsakovės „kenkimo“. Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo, jokios atsakovės kaltės nekonstatavo.

Ūkio technikos „primetimas“ atsakovei, kuri ūkiu nesiverčia ir dėl šalių konflikto negali jos bendrai naudoti, prieštarautų padalijimo tikslui. Ieškovas jau šešeri metai faktiškai vienas naudoja techniką, ją slepia žolėse, po žemės apdirbimo laiko nevalytą, sukeičia technikos valstybinius numerius, kad tik apsunkintų teisingų faktinių aplinkybių nustatymą antstoliui, o vėliau teismui. Atsakovės su vaikais gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo T. K. ūkio (duomenys neskelbtini)yra nutolusi per 130 km., kas patvirtina, kad atsakovei naudotis ūkio technika yra objektyviai neįmanoma. Visa infrastruktūra technikos laikymui yra pritaikyta T. K. ūkyje.

Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams. Negalima iš atsakovės priteisti kompensacijos už kreditus, tuo pačiu nedalijant iš to paties turto gautų pajamų. Ieškovo skunde dominuojanti pajamų/skolų nelygybė yra Skundo nepagrįstumo pagrindas. Ieškovas pats nurodo, kad kreditą už New Holland kombainą 96 800 Eur suma padengė ne jis, o jo sesuo I. K. , kuriai pardavė tą patį kombainą. Todėl ieškovas iš esmės prašo iš atsakovės kompensuoti ne savo, o trečiojo asmens sumokėtas lėšas, kas nepagrįsta.

Sandorių su artimais giminaičiais nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str.), todėl teismas pagrįstai kompensaciją skaičiavo ne nuo ieškovo sugalvotų „pardavimo“ kainų, o nuo rinkos verčių.

Teismas pagrįstai priteisė atsakovei pusę pastato-garažo (sandėlio) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vertės. 2025-03-11 turto vertinimo išvada nustatė 60 700 Eur rinkos vertę išlaidų (kaštų) metodu, atskaičius nusidėvėjimą, o statinys pastatytas iš bendrų (iš banko išgrynintų) šalių lėšų. T. K. ūkis neturėjo atskiros sąskaitos banke ir visi pinigai panaudoti ūkio gerinimui (statyboms, technikos pirkimui, žemės įsigijimui ir kita) yra paimti iš bendrų pinigų. Kadangi statinys stovi žemėje, kuri šalims nuosavybės teise nepriklauso, teisingai priteista ne natūra, o pusė vertės – 30 350 Eur. Sandėlio egzistavimas ir naujumas nustatytas ne tik dokumentais, bet ir teismui pačiam apžiūrėjus objektą 2025 m. liepos 3 d. išvažiuojamojo posėdžio metu. Naujo sandėlio statyboms pradėta ruoštis 2017 m. Byloje yra įrodymai, kad tėvų sklype pastatytas naujas garažas/sandėlis; vertintojas nustatė statybos metus – 2019 m., ką galima patikrinti ir viešai. Iki garažo/sandėlio statybos pradžios Ieškovas iš sąskaitos buvo išgryninęs dideles sumas (vien 2016 m. – 43 930 Eur), o dalis statybinių medžiagų pirktos šalių vardu ir iš karto išvežtos į tėvų statybas: 2018-08-17 iš UAB „Vedrana“ pirkti profiliniai lakštai, kurių 227,36 kv. m (1 251,73 Eur) išvežti į tėvų statybas; 2019-05-27 iš UAB „Blokelių centras“ pirkti betoniniai blokeliai, kurių 780 vnt. (1 072,50 Eur) išvežti į tėvų statybas. Šių medžiagų ekspertė, vertindama statinius (duomenys neskelbtini), nevertino, nurodydama, kad jos nuvežtos kitur, t. y. į Ignalinos r., esantį T. K. ūkį. Ieškovas pats yra patvirtinęs apie statybas, o būtent NMA teikė paraišką dėl paramos pastatui (sandėliui) statyti ir privažiavimui įrengti. Iš paraiškos matyti, kad statybinėms medžiagoms pastatui prašyta paramos tik vartams, skardai ir betonui, o visos kitos medžiagos supirktos iš anksčiau nugrynintų lėšų. Ieškovas taip pat yra patvirtinęs, kad savo turto balanse turi sandėlį. Skundo priekaištai dėl „100 proc. baigtumo“ ar „ne monolitinių grindų“ nepaneigia išvados: pastatas naudojamas grūdams ir technikai laikyti, jame laikomas kombainas, o ieškovo siūlomos „alio.lt“ kainos negali paneigti individualaus vertinimo. Be to, kito eksperto ieškovas nesiūlė. Taip pat Ieškovas turto vertintojo/eksperto D. G. ataskaitos dėl nustatytos garažo/sandėlio vertės neginčijo.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad be valstybinės žemės nuomos sutarčių, iš kurių kylančios teisės ir pareigos teismo sprendimu paliekamos ieškovui, yra sudarytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ir kitos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys. Turėtų būti sprendžiamas teisių ir pareigų ir pagal Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis (ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde kaip dalintinos turtinės teisės ir pareigos pagal Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis nenurodytos; teismas sprendimu išsprendė teisių ir pareigų padalinimą dėl dalies valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių) padalinimo klausimas.

Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2026 m. birželio 23 d. papildomo sprendimo dalį dėl turto padalijimo, dalijamo turto verčių ir kompensacijų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią dalį išspręsti iš naujo, negražinant bylos į pirmą instanciją: dalijamos ūkio technikos vertę nustatyti pagal rinkos vertę (atsakovės pateiktų įrodymų pagrindu), o ne pagal ieškovo balansinę (nusidėvėjusią) vertę ar „vidurkį“ ; darant turto balansą, į atsakovei J. K. tenkantį pasyvą įtraukti AB „Swedbank“ kredito likutį (72 740 Eur); J. K. papildomai priteisti žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); T. K. papildomai priteisti langą, duris ir prikabinamą platformą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti iš atsakovės ieškovui priteistą 2 265,40 Eur kompensaciją ir priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo T. K. 18 955 Eur turto padalijimo kompensaciją; pakeisti (padidinat 10484 Eur) atsakovei J. K. iš ieškovo T. K. priteistą kompensacijos dydį už bendro sutuoktinių turto sumažinimą (technikos pardavimą), ir priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo T. K. 81 195 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo kompensaciją; priteisti J. K. iš T. K. 14 511,19 Eur sumą pinigų už 2020 m. gautų tiesioginių išmokų nepanaudotų šeimos poreikiams; priteisti J. K. iš T. K. 5974,20 Eur sumą pinigų bendrų lėšų panaudotų ne šeimos poreikiams; priteisti J. K. iš T. K. 291,07 Eur sumą pinigų bendrų lėšų panaudotų ieškovo pajamoms didinti; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų: panaikinti iš atsakovės J. K. ieškovui T. K. priteistą 16 342 Eur atlyginimą ir, perskaičiavus bei perskirsčius bylinėjimosi išlaidas pagal faktinį bylos rezultatą, jų atlyginimą priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo T. K. (sprendžiant - įtraukti atsakovės 5 700 Eur; iš ieškovo išlaidų pašalinti 4 625 Eur ekspertizės, kadastrinių matavimų ir vertinimo išlaidų; nepriteisti nedetalizuotų 10 800 Eur; ieškovo patirtas pirmą kartą apeliacinės instancijos 5 015,45 Eur atlyginti tik proporcingai); jeigu ieškovas skųstų sprendimo dalį dėl netenkinto reikalavimo priteisti iš atsakovės 69120,74 Eur kompensaciją už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, tokiu atveju atsakovė prašo šį ieškovo reikalavimą spręsti kartu su atsakovės papildytu patikslinto priešieškinio reikalavimu priteisti iš T. K. 90109 Eur (189 218,05 Eur/2) Eur kompensaciją t.y. pusę bendro daikto (turto) duotų pajamų nuo 2021 m. kovo 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos; priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; atidėti J. K. dalies žyminio mokesčio - 1300 Eur sumokėjimą; priimti naują įrodymą - SEB banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį 5 700 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nustatydamas, kad pagal 2015-09-07 su AB „Swedbank“ sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalys po santuokos nutraukimo lieka solidarūs skolininkai, tačiau vidiniame santykyje likusį kreditorinį įsipareigojimą ( 72 740,00 Eur) dengia vienasmeniškai atsakovė, atsakovei priteistos turto dalies nesumažino jai tenkančio kredito dengimo už abu sutuoktinius dalimi. Todėl teismo apskaičiuotas turto balansas (140 665 Eur atsakovei / 136 134,20 Eur ieškovui) ir iš atsakovės ieškovui priteista 2 265,40 Eur kompensacija už „didesnę turto dalį“ yra neteisingas, nuostata dėl AB „Swedbank“ kredito likučio (72 740 Eur) dengimo vienasmeniškai atsakove, neatspindint šios prievolės turto balanse. Balanse (129 punktas) namas įskaitytas į atsakovei tenkantį aktyvą pilna 95 000 Eur verte, o 72 740 Eur prievolės neįtraukė į atsakovei tenkantį pasyvą. Atsakovei tenkanti namo vertė yra ne 95 000 Eur, o 95 000 - 72 740 = 22 260 Eur; atitinkamai perskaičiuotina turto padalijimo kompensacija.

Atsakovė nesutinka, su teismo sprendimo dalimi, kurioje dalinama ūkio technika vertinta ne rinkos, o balansine (nusidėvėjusia) verte ir aritmetiniu „verčių vidurkiu“. Atsakovė, priešingai nei, kad ieškovas pateikė į bylą dalinamos technikos rinkos vertės įrodomus, prie kiekvieno daikto nurodydama bylos numerį ar priedą pagrindžiantį vertę. tačiau visiškai nepagrįstai ir prieštaraudamas tolimesniems sprendimo motyvams, teismas nesivadovavo dalinamo turto rinkos vertėmis. Skundžiamoje sprendimo dalyje teismas nepaisė ir apeliacinės instancijos teismo nurodymų, dėl kurių bylą buvo grąžinta pakartotinai nagrinėti pirmoje instancijoje.

Teismas dalintiną techniką įvertino dviem ydingais būdais: aritmetiniu šalių verčių „vidurkiu". Teismas nurodė: sprendimo 97 punkte dėl frezos: „nei viena šalis nepateikia rinkos vertė, pagrįstos įrodymais, teismas turto vertę nustato pagal šalių siūlomų verčių vidurkį“; 89 punkte dėl M. F. - „pagal šalių verčių vidurkį“, ir ieškovo balansine (nusidėvėjusia) apskaitos verte iš ieškovo 2021 m. ilgalaikio turto apskaitos. Abu teismo taikyti turto verčių nustatymo būdai pažeidžia CK 3.119 straipsnį ir CPK 185 straipsnį. Be to, teismas nusileido net žemiau atsakovės įrodymais pagrįstos vertės ten, kur ieškovas savo vertės apskritai nepagrindė. Atsakovės pateiktuose skelbimuose nurodytos analogiškos technikos kainos jau atspindi nusidėvėjimą, nes kaina imta pagal to paties modelio, tų pačių techninių charakteristikų ir gamybos metų techniką. Taigi skelbimo kaina yra rinkos kaina, jau įvertinus nusidėvėjimą. Byloje skelbimuose nurodytos technikos nusidėvėjimas atskirai nebuvo nagrinėjamas ir jo papildomai vertinti nereikėjo. Jeigu po 2021-03-01 iš to paties turto visos gautos pajamos paliekamos ieškovui, tai atsakovei kompensacija už ieškovui atitenkantį turtą turi būti skaičiuojama nuo turto rinkos kainos buvusios 2021-03-01 ir nemažinama skaičiuojant kokį tai nusidėvėjimą sprendimo priėmimo dienai.

Teismas deklaravęs padalijimo natūra pirmenybę, atsakovei priteisė idealiąją dalį žemės sklype, esančiame bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškovo giminaičiais, o visus vientisus sklypus - žemės sklypus priteisė ieškovui. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteisti visi žemės sklypai, o atsakovei priteista kompensacija už juos, taip išdidinat ieškovo piniginius įsipareigojimus atsakovei. Taip atsakovė įstumta į priverstinę bendrąją dalinę nuosavybę su buvusio sutuoktinio gimine, o likvidus turtas atiteko ieškovui. Tai prieštarauja CK 3.127 straipsnio 3 daliai ir padalijimo natūra tikslui - atsieti buvusių sutuoktinių turtinius ryšius ir mažinti kompensacijas.

Teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukė prikabinamos platformos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur vertės) durų (500 Eur vertės) ir lango (300 Eur vertės). Teismas pats patvirtindamas, kad prie traktoriaus buvo prikabinta platforma su valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), toliau teigia, kad ji nebuvo rasta. Prikabinama platforma nėra įskaičiuota pvz. į traktoriaus kainą. Todėl atsakovė nesutinka su tokiu teismo argumentu sprendime, prikabinama platforma ūkyje yra, ji yra naudojama ir turi būti įtraukta į bendrą turto balansą. Teismas net nevertino, atsakovės į bylą 2025-07-14 (duomenys neskelbtini)pateiktų įrodymų dėl prikabinamos platformos. Atsakovė 2025-07-14 pateikdama į bylą atsakymą iš Valstybės įmonės žemės ūkio duomenų centro dėl prikabinamos platformos įrodė, kad turtas ūkyje yra. Byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, kad prikabinama platforma nėra išregistruotas, iki šios dienos yra registruota T. K. vardu, todėl privalomai trauktina į turto balansą ir dalintina. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šalių namuose, (duomenys neskelbtini) kaime buvo naujos durys ir naujas langas kuriuos 2023-11-06 į ūkį išsivežė ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina Trakų rajono policijos komisariato raštas į atsakovės pareiškimą policijai. Atsakovė pateikė į bylą langų pirkimo dokumentą (kuriame yra ir tos pačios plastikinės durys, tik pagal buvusia brėžinius kitų išmatavimų).

Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 14 511,19 Eur gautų tiesioginių išmokų. Šiuo atveju išmokas už 2020 m., gautos kai šalys gyveno santuokoje ir nepatenka į laikotarpį po 2021-03-01. Kadangi išmoko buvo baigtos išmokėti jau pradėjus gyventi skyrium, todėl jos liko nepanaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir turi būti pasidalintos su atsakove. Ieškovas neginčijo fakto, kad minėtas išmokas gavo, nurodė, kad paskolų dengimui išleido 10675 Eur, į ką atsakovė atsižvelgė ir dalintiną sumą sumažino ieškovo išlaidomis pagrįsta suma. Šiuo atveju teismo argumentai, kad pinigai buvo panaudoti ūkiui nėra pagrįsti įrodymais, ir objektyviai taip būti negalėjo, nes dalis išmokų už 2020 m. buvo gauta 2021 m. ir jau po gyvenimo skyrium pradžios. Taigi pagal pačio teismo užbrėžtas ribas ūkis po 2021-03-01 neturi būti išlaikomas šalių uždirbtais pinigais iki gyvenimo skyrium pradžios. Už 2020 m. NMA ieškovui išmokėjo 39 698,19 Eur, atsakovė geranoriškai dalintiną sumą sumažino 10 675 Eur.

Teismas nepasisakė dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo 5 974,20 Eur ½ dalis pinigų ieškovo išleistų ne šeimos poreikių tenkinimui (11 948,40/2). Skaičiuodamas kompensacijas šios sumos neįtraukė kaip priteistos, todėl atsakovė skundžia sprendimą dėl šios reikalavimo dalies.

Teismas nepasisakė dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo 18 291,07 Eur, ½ dalis pinigų ieškovo išleistų ne šeimos poreikių tenkinimui, bet ieškovo pajamų didinimui po gyvenimo skyrium pradžios (36 582,14/2) Skaičiuodamas kompensacijas šios sumos neįtraukė kaip priteistos, todėl atsakovė skundžia sprendimą dėl šios reikalavimo dalies.

Teismas atsakovės reikalavimą 80195 Eur dėl kompensacijos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 70711 Eur kompensaciją, į kurią įtraukė 1000 Eur kompensaciją už nerastas ir keturpusias obliavimo stakles (2000 Eur vertės). Atsakovei priteistiną sumą teismas sumažino 10284 Eur. Su tokiu teismo kompensacijos skaičiavimu atsakovė nesutinka. Atsakovė, technikos vidutinę rinkos vertė, nurodė jau mažindama skelbimuose nurodytą vertę, todėl teismo papildomas turto vertės pažinimas, grindžiant „nusidėvėjimu“ yra nepagrįstas, neprotingas ir pažeidžiantis atsakovės interesus, suteikiantis finansinį pranašumą ieškovui. Atsakovės pateiktos turto rinkos vertės iš skelbimų jau atspindi nusidėvėjimą, nes kaina imta pagal to paties modelio, tų pačių techninių charakteristikų ir gamybos metų techniką. Todėl teismas, dar kartą mažindamas šias jau nudėvėtas rinkos vertes nusidėvėjimą įskaitė dvigubai ir nustatė žemesnę nei rinkos vertę, taip pažeisdamas CK 3.119 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti ginčijamą sprendimo dalį ir atsakovei iš ieškovo priteisti 80 995 Eur, vietoj priteistų 70711 Eur priteistą sumą padidinat 10284 Eur.

Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nemotyvuota, teismas nenurodė kokios išlaidos ir už ką konkrečiai buvo įtrauktos į šią sumą. Ieškovas nėra bylą laimėjusi šalis. Atsakovei nepriteistos faktiškai jos sumokėtos 5 700 Eur advokato pagalbos išlaidos. Teismas jų neįtraukė kaip „realiai nepatirtų“, nors visa suma sumokėta iki sprendimo. Teismas papildomu sprendimu išsprendus pensijų fondo reikalavimą, pasikeitė patenkintų/atmestų reikalavimų visuma, tačiau išlaidos taip pat nebuvo neperskaičiuotos. Ieškovui nepagrįstai priteistos ekspertės Z. B. (1 815 Eur), Vilniaus geodezijos linija“ atliktų kadastrinių matavimų (850 Eur), kurie buvo inicijuota ekspertės Z. B. darbų tęstinumui, ir turto vertinimo UAB „Turto valdymas“ (1960 Eur), išlaidos, kuriomis teismas nesivadovavo. Taigi iš ieškovo išlaidų šalintina 1 815 Eur ekspertizės, kadastrinių matavimų (850 Eur) ir 1 960 Eur UAB „Turto valdymas“ vertinimo, nes teismas šiais įrodymais nesirėmė - iš viso 4625 Eur. Atsakovė gindamasi patyrė išlaidas (mokėjimas už ekspertės apklausą, advokato atstovavimas ruošiant dokumentus ir atstovavimo teismo posėdyje sprendžiant klausimus dėl vykdomų matininkės ir ekspertės veiksmų, kurie, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, neatitinka objektyvios tiesos ir prieštarauja faktinei situacijai. Nedetalizuotos ieškovo advokato pagalbos išlaidos (10 800 Eur) nepatikrinamos. Ieškovas piktnaudžiavo procesu. Tinkamai perskaičiavus ieškovo išlaidas, įtraukus atsakovės 5 700 Eur ir pritaikius bylos rezultatą atitinkančias proporcijas, atsakovei pareiga atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas neatsiranda.

Ieškovas T. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovės nurodytos turto vertės neatspindi tikrosios turto vertės ir tikrojo turto nusidėvėjimo: Atsakovė pateikė skelbimus dėl dalies turto objektų pardavimo, tačiau atsakovės pateikti skelbimai nereiškia, kad teismas turėjo aklai vadovautis atsakovės pateiktais skelbimais ir neturėjo įvertinti ieškovo pozicijos ir kitų įrodymų civilinėje byloje. Atsakovės pateikti skelbimai negali patvirtinti konkretaus ginčo turto būklės ir vertės. Atsakovės pateiktuose skelbimuose technika nurodyta kaip nauja, be defektų, nesudėvėta, nesurūdijusi, veikianti. Todėl atsakovės skelbimuose konkretaus ginčo turto nusidėvėjimas nėra tinkamai atspindėtas. Ieškovas pagrindė aplinkybes dėl konkrečios ginčo technikos trūkumų.

Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas nė vieno turto objekto nevertino tiesiog buhalterine likutine verte. Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 11 p. ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Taigi akivaizdu, kad į ūkio apskaitą ūkio technika ir turtas buvo traukiamas jo tikrąja pradine kaina (verte). Įtraukus į apskaitą turtą, jis buvo naudojamas, todėl jo vertė nuo pradinės apskaitoje nurodytos kainos (vertės) dėl nusidėvėjimo galėjo tik mažėti ir faktiškai mažėjo. Atitinkamai nė vieno civilinėje byloje dalinamo turto vertė negali būti didesnė už apskaitoje nurodytą pradinę turto vertę (kainą). Tuo tarpu atsakovė siūlo ir teismas kai kurių objektų vertę nustatė panašią ar net didesnę nei įtraukimo į apskaitą vertė (kaina).

Atsakovė nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, neva turto vertė turi būti nustatoma 2021 m. kovo 1 d. (šalių gyvenimo skyrium pradžiai). 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad „ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu“.

Atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad jai priklausytų visi žemės sklypai, įskaitant penki artimiausi žemės sklypai prie ieškovo tėvų namų. Ūkis ir jo technika randasi būtent ieškovo tėvams priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini). Ūkiui išsaugoti reikalingi artimiausi sklypai, kuriuos reikia pasiekti apdirbimui su technika. Todėl ieškovas ir išreiškė poziciją civilinėje byloje, kad jam turi likti artimiausi žemės sklypai. Kaip teisingai pažymėjo pati atsakovė, kiti sklypai tik nuomojami, todėl ūkiui svarbu išlaikyti artimiausius nuosavus (ne nuomojamus) žemės sklypus. Pati atsakovė iki šiol jokios ūkinės veiklos nevykdė ir ūkine prasme jai nėra svarbu, kurie žemės sklypai jai atiteks.

Teismas aiškiai nurodė, kad išvažiuojamojo posėdžio metu nerado prikabinamos platformos (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad šis numeris nurodytas tik byloje, tačiau faktiškai tokia platforma su tokiu numeriu neegzistuoja kaip dalintinas turtas. Atsakovei puikiai žinoma, kad daugiau prikabinamų platformų šalys neturi.

Atsakovė nepagrįstai papildomai į bendrą turtą siekia įtraukti langą 300 Eur verte ir duris 500 Eur verte. langas ir durys buvo pirkti ne šalių, o ieškovo tėvo. Atsakovės pateikiamoje langų įgijimo sąskaitoje durys net nėra įtrauktos, todėl tai akivaizdžiai nėra durų įgijimo sąskaita. Net traktuodama, kad langas ir durys įgyti pagal minėtą sąskaitą, jų vertes atsakovė nurodo netgi didesnei nei sąskaitoje nurodyta įgijimo kaina su PVM.

Atsakovė nepagrįstai reikalauja 81 195 Eur kompensacijos už turto perleidimą. Vien skelbimai nepagrindžia konkretaus ginčo turto vertės, tuo labiau, kad Atsakovės pateiktuose skelbimuose turtas nurodytas kaip nesudėvėtas, be defektų, priešingai nei ginčo turtas.

Teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei 14 511,19 Eur dalį už 2020 m. gautų tiesioginių išmokų. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai siekia dalintis lėšas, kurios buvo sunaudotos dar iki šalių bendro gyvenimo skyrium, taip pat kurios buvo reikalingos ūkiui plėtoti, nors pati atsakovė kenkė ūkiui ir jo veiklai. Taigi 2021 m. kovo 1 d. Ieškovo sąskaitoje „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios lėšos buvo tik banko skolintos lėšos ir 2021 m. kovo 1 d. NMA skirtų lėšų nebuvo ir jos jau buvo panaudotos. Gautos NMA išmokos buvo panaudotos šeimos ir ūkio poreikiams, ūkio funkcionavimui užtikrinti. Ieškovas atliko mokėjimų bent 30 309,59 Eur sumai. Ieškovo banko sąskaitoje nurodytu laikotarpiu matyti ir daugiau kasdienių mokėjimų ūkio ir šeimos poreikiams, kas tik patvirtina, kad ūkis ir šeima turėjo didesnių poreikių, nei buvo gauta parama, ir parama iš tikrųjų buvo būtina ūkiui funkcionuoti ir buvo panaudota. Tai patvirtina, kad buvo panaudota ne tik NMA parama, gauta iki 2021 m. kovo 1 d., bet ir po šios datos. Bendra NMA paramos suma buvo 39 698,19 Eur, o vien ieškovo aukščiau nurodomos išlaidos bendrai sudaro netgi didesnę sumą 44 131,88 Eur . Visa 39 698,19 Eur NMA parama buvo faktiškai panaudota prieš ir po 2021 m. kovo 1 d., taigi ji buvo būtina ir panaudota ūkiui funkcionuoti. Atitinkamai tokia parama, kuri panaudota ūkiui išlaikyti, negali būti dalinama. CK 3.91 str. aiškiai numato, kad lėšos gali būti dalinamos tik tuomet, jeigu jų nereikia ūkiui funkcionuoti. Taigi atsakovė negali pretenduoti į buvusias ūkiui reikalingas ir ūkiui sunaudotas lėšas. Ūkio poreikiai ir kreditai nebuvo tenkinami iš gaunamų darbinių pajamų ir Sodros išmokų.

Jeigu atsakovė laikosi pozicijos, kad teismas sprendimu nenagrinėjo reikalavimų dėl 18 291,07 Eur kompensacijos priteisimo už tariamą pajamų panaudojimą ieškovo reikmėms ir 5 974,20 Eur kompensacijos priteisimo už atskirai pirktas prekes ir paslaugas, atsakovė turėjo teismo prašyti priimti papildomą sprendimą. Tačiau atsakovė neprašė išspręsti šio klausimo papildomu sprendimu.

Atsakovė nepateikia jokių skaičiavimų ir pagrindimų, kokia tariamai turėtų būti tinkama proporcija ir kodėl teismo apskaičiuota proporcija netiksli. Teismas pagrįstai netraukė atsakovės nurodomos 5 700 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos į atsakovės bylinėjimosi išlaidų sąrašą. Teismas priteisė ieškovui tik dalį jo bendrai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos ne pagal tai, ar tenkinti konkretūs šalies procesiniai prašymai teismo proceso metu, ar šalis laimėjo pirmąjį apeliacinį procesą ir ar teismas vadovavosi šalies įrodymais. Bylinėjimosi išlaidų skirstymui turi reikšmės tik galutinis materialinis civilinės bylos rezultatas, t. y. patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovo prašymuose nurodytos bylinėjimosi išlaidos 10 800 Eur sumai nepatikrinamos. Atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą nesąžiningumu.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti patikslinti ieškinio ir atsakovė priešiešieškinio reikalavimai, susiję su santuokos metu įgytos asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalintino turto balansu, jo aktyvo ir pasyvo apimtimis, kompensacijų sutuoktiniams priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

130. Pažymėtina, kad CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 27 punktas). Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą konstatuoti, kad CK 3.118 straipsnyje nurodytų reikalavimų pirmos instancijos teismas nesilaikė ir priėmė sprendimą, tinkamai nenustatė galutinio turto balanso ir iš esmės nepasisakė dėl visų teikiamų šalių turtinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo,

Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukimo į dalinamo turto balansą

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir Žemės sklypas), priklausantį po ½ dalį sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise, bendrąja jungtine šalių nuosavybe, nes byloje neįrodyta, kad Žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas ir dėl atliktų darbų jo vertė iš esmės padidėjo. Teismas nevertino realaus vertės pokyčio, o elektros įvado, vandens gręžinio, nuotekų sistemos įrengimą, kadastrinius matavimus ir Namo projektavimo darbus nepagrįstai prilygino esminiam Žemės sklypo pagerinimui. Be to, neįrodyta, kad tariami pagerinimo darbai buvo finansuojami bendromis sutuoktinių lėšomis, priešingai – ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina jo motinos ir sesers suteiktą finansinę paramą. Atsakovės nurodyta 2 500 Eur suma aplinkos tvarkymui taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais. Apelianto vertinimu, net pagal pačios atsakovės nurodytas tariamas investicijas, kurių bendra suma sudaro 6 305,09 Eur, nėra pagrindo konstatuoti esminio Žemės sklypo vertės padidėjimo. Atsakovės naudojimasis Namu ir jo priklausiniais negali paneigti ieškovo asmeninės nuosavybės teisės į Žemės sklypą, o abiejų šalių interesai gali būti užtikrinti nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, kaip to buvo prašyta teismo.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, tam, kad sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

Pagal kasacinio teismo praktiką, tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesiaiškino ir nevertino, ar Žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės, t. y. ar teismo nurodomas Žemės sklypo pagerinimas buvo esminis (ar dėl tariamo pagerinimo Žemės sklypo vertė padidėjo iš esmės). Teismas tik nurodė, kad po šalių atliktų pagerinimo darbų šis sklypas tapo labiau patrauklus pirkėjui, be to sklypas yra visiškai paruoštas gyvenamojo namo statybos, sodininkystės veiklai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo motyvai nėra nepakankami daryti išvadai dėl esminio Žemės sklypo pagerinimo. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, teismas visiškai nevertino Žemės sklypo vertės pokyčio, kuris būtų nulemtas ne rinkos pasikeitimų ir infliacijos, o atlikto tariamo pagerinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas atskirsdamas į atsakovės reikalavimą dėl Žemės sklypo pripažinimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nurodė išsamius argumentus, o būtent, kad: 1) atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad santuokos metu žemės sklypas buvo pagerintas, kad atlikti pagerinimai buvo esminiai, t. y. kad dėl jų žemės sklypo vertė iš esmės padidėjo, ir kad tokie pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis, atsakovės asmeninėmis lėšomis ar darbu; 2) atsakovės nurodomi žemės sklypo lyginimo, aplinkos tvarkymo ir kiti darbai yra deklaratyvūs, nepatvirtinti įrodymais, o jos nurodomos investicijos savaime neįrodo nei faktinio žemės sklypo pagerinimo, nei jo masto, nei vertės padidėjimo; 3) atsakovės nurodomas žemės sklypo vertės pokytis nuo 11 400 Eur 2015 m. iki 16 000 Eur 2022 m. nėra laikytinas esminiu, kadangi jis galėjo būti nulemtas bendro nekilnojamojo turto kainų augimo ir infliacijos, o ne konkrečių žemės sklypo pagerinimo darbų; 4) elektros įvedimas ir su tuo susiję darbai buvo skirti Namo, o ne žemės sklypo infrastruktūrai, todėl šios išlaidos priskirtinos Namo statybos ir įrengimo procesui; 5) atsakovės pateikti dokumentai dėl projektavimo, įskaitant UAB „3dc“ atliktus darbus ir specialiuosius architektūros reikalavimus, patvirtina tik pasirengimą Namo statybai ir jos vykdymą, tačiau neįrodo žemės sklypo pagerinimo, juolab esminio jo vertės padidėjimo; 6) Nacionalinei žemės tarnybai atliktas 338,17 Eur mokėjimas buvo susijęs su kitu žemės sklypu, o kadastrinių matavimų atlikimas ir žemės sklypo naudojimo būdo perregistravimas pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą buvo formalūs veiksmai, savaime nesukūrę žemės sklypui papildomos vertės ir nereiškiantys jo pagerinimo; 7) atsakovė neįrodė, kad 2 500 Eur kredito dalis faktiškai buvo panaudota žemės sklypui pagerinti, kad konkretūs aplinkos tvarkymo darbai buvo atlikti ir kad jie lėmė esminį žemės sklypo vertės padidėjimą, be to, kreditas buvo susijęs su Namo statybos užbaigimu ir su statybomis susijusios aplinkos sutvarkymu; 8) vandens gręžinys yra atskiras įrenginys, skirtas Namo naudojimui, todėl jo įrengimo išlaidos savaime nepatvirtina žemės sklypo esminio pagerinimo ar jo vertės padidėjimo; 9) vien tai, kad santuokos metu šalys žemės sklype pastatė Namą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesudaro pagrindo keisti žemės sklypo nuosavybės teisinio režimo, juolab kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina būtent namo statybos ir įrengimo, o ne žemės sklypo esminio pagerinimo aplinkybes. Tačiau dėl minėtų ieškovo argumentų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė.

CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta teismo pareiga argumentuoti sprendimą, jame nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo daromos išvados. Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją nuostatą, yra nurodęs, jog joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).

Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad sprendžiant dėl Žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir šią sprendimo dalį motyvavo nepakankamai išsamiai (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino, ar atsakovės nurodomi darbai ir investicijos iš tikrųjų lėmė esminį tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies vertės padidėjimą, neatskyrė galimo vertės pokyčio dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos tendencijų nuo vertės padidėjimo dėl konkrečių pagerinimo darbų, taip pat nepasisakė dėl esminių ieškovo argumentų, kuriais buvo ginčijamas atsakovės pateiktų įrodymų reikšmingumas ir pakankamumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, ar buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos žemės sklypui, priklausiusiam po ½ dalį abiem sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. nes nėra byloje konkrečių duomenų, pagrindžiančių sklypo būklę ir į jį įdėtas investicijas tuo metu, kai atsakovė kaip dovaną priėmė ½ dalį sklypo. Dėl šios priežasties teismo sprendimas dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas šį ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisė natūra vienai atsakovei taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šie pažeidimai yra esminiai ir negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti būtent naudojimosi ginčo sklypu tvarką, pagal kurią ieškovas naudosis 485,31 kv. m. žemės sklypo dalimi, pagal pridėtą planą ((duomenys neskelbtini)). Tačiau pažymėtina, kad ieškovo pateiktas planas iš esmės yra topografinė žemės sklypo nuotrauka, tai nėra prilyginama atitinkamų matininkų ar kitų pasitelktų specialias žinias turinčių specialistų sudarytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai pagal turimas bendrasavininkų nuosavybės dalis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. <...>. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Žemės sklypo planas turi būti parengtas asmens, turinčio matininko kvalifikacijos pažymėjimą, išduotą Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 917, nustatyta tvarka.

Šiuo atveju, ieškovo pateikta topografinė žemės sklypo nuotrauka negali būti prilyginama įstatymų nustatyta tvarka parengtam žemės sklypo planui, nes topografinė nuotrauka savaime nepatvirtina naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui reikšmingų duomenų ir negali būti laikoma tinkamu pagrindu teismo sprendimu nustatyti konkrečias naudojamas žemės sklypo dalis bei jų ribas. Atsižvelgiant į tai, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šioje dalyje, ieškovas turėjo įvertinti būtinybę pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, kompetentingo matininko kvalifikaciją turinčio asmens parengtą žemės sklypo planą, kuriame būtų aiškiai pažymėtos siūlomos naudotis žemės sklypo dalys, jų ribos ir plotai. Tik pateikus tokį planą būtų sudarytos sąlygos tinkamai įvertinti siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir spręsti dėl jos nustatymo pagrįstumo, tačiau bylą pakartotinai nagrinėdamas pirmos instancijos to nevertino ir dėl tokio ieškovo reikalavimo pagrįstumo sprendime nepasisakė.

Dėl santuokoje įgyto turto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo

Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ir gyvenamąjį namą priteisti natūra lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei, kaip ir buvo prašoma patikslintu ieškiniu. Savo nesutikimą su teismo sprendimu šioje dalyje ieškovas argumentuoja tuo, jog šiuo atveju jokia kompensacija ieškovui nėra mokama, jis lieka tik su ūkio turima žeme, technika ir kitais daiktais, be nuosavybės teisės į gyvenamąją būstą. Kito gyvenamojo būsto nuosavybės teise ieškovas neturi. Nors teismas nurodė, kad ieškovas didžiąją dalį laiko leidžia ūkyje ir gyvena ūkio buvimo vietoje Ignalinos rajone, tačiau net ir ūkyje joks būstas ieškovui nepriklauso nuosavybės teise. Be to, pagal sprendimą ieškovas turėtų mokėti 101 061 Eur kompensaciją atsakovei (su kuo ieškovas nesutinka), tačiau teismas visai nevertino, ar sumokėdamas kompensaciją atsakovei ieškovas turės finansines galimybes įsigyti kokį kitą gyvenamąjį būstą.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-1075/2023, 42 punktas; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria, – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra nurodęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto padalijimo natūra būdas netaikomas tik tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 29 punktas).

Taigi teismas priima sprendimą nedalyti santuokos metu įgyto turto natūra, nustatęs objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnius (aplinkybes), kurie pateisina prioritetinio principo netaikymą. Tokiu atveju turtas priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo nurodoma, kad toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020 64 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26.2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad buvę sutuoktiniai prašė teismo taikyti skirtingus gyvenamojo namo padalijimo būdus: ieškovas prašė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais – neįregistruota tvora, automatiniais vartais, malkine – stogine, požeminiu rūsiu, gręžiniu, kanalizacijos įrenginiu, kurių vidutinė vertė 95 500 Eur, esantys adresu (duomenys neskelbtini), dalinti po ½ dalį ir natūra po ½ dalį priteisti abiem šalims asmeninės nuosavybės teise; atsakovė prašė priteistą šį gyvenamąjį namą jai vienai asmeninės nuosavybės teise.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad realiai ieškovas didžiąją laiko dalį praleidžia ūkyje ir atitinkamai gyvena ūkio buvimo vietoje Ignalinos r., todėl negalima teigti, kad ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė gyvena šalių name (duomenys neskelbtini) su šalių vaikais. Atsakovė rūpinasi namu ir priklausiniais. Atsižvelgdamas į tai ir pabrėždamas būtinybę nepilnamečiams vaikams turėti gyvenamąją vietą, teismas šalių namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sutiktina su apelianto pozicija, kad šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu netaikyti turto padalijimo natūra principo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ar ginčo gyvenamasis namas yra (ne)dalus. Sprendžiant dėl gyvenamojo namo dalumo, turėjo būti įvertinti jo konstrukciniai ir techniniai sprendiniai, patalpų išplanavimas, kambarių skaičius ir jų išdėstymas, sanitarinių mazgų bei virtuvių kiekis, galimybė įrengti atskirus įėjimus, atskirti inžinerines sistemas ir užtikrinti savarankišką kiekvienos namo dalies naudojimą pagal gyvenamąją paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo ir vertindamas šalių turtinę bei faktinę padėtį, tik nurodė, jog ieškovas didžiąją dalį laiko praleidžia ūkyje ir gyvena ūkio buvimo vietoje Ignalinos rajone. Tačiau teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad ieškovui ūkio buvimo vietoje nepriklauso joks gyvenamasis būstas nuosavybės teise. Taigi vien tai, kad ieškovas didžiąją dalį laiko praleidžia ūkyje ar faktiškai gyvena jo buvimo vietoje, savaime nepatvirtina, kad jis turi kitą būstą, kuriuo galėtų naudotis savarankiškai, nevaržomai ir neterminuotai, taip pat kad jo teisė gyventi šiame būste būtų užtikrinta visą gyvenimą. Todėl ši aplinkybė negalėjo būti vertinama kaip patvirtinanti, jog ieškovui ginčo gyvenamasis namas nėra reikalingas. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atsižvelgti, vertindamas šalių interesų pusiausvyrą ir parinkdamas tinkamiausią gyvenamojo namo padalijimo būdą, juo labiau, kad ieškovas nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis nėra gera, kas sunkina ir piniginės kompensacijos kitam sutuoktiniui sumokėjimą .

Svarbu akcentuoti, kad dažniausiai santuokos nutraukimą ir su tuo susijusius klausimus teisme sprendžiančių asmenų santykiai yra konfliktiški. O subjektyvaus pobūdžio aplinkybė nedalyti turto natūra pripažįstama tik tokiais atvejais, kai šalių santykiai itin konfliktiški, buvę sutuoktiniai nesugebės kaip bendrasavjninkiai kartu valdyti objektą ir juo naudotis ir tai grės abiejų sutuoktinių ar jų vaikų saugumui (žr. minėtos nutarties Nr. 3K-3-137-378/2018 29 punktą). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to nutraukiant santuoką, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Turtą natūra priteisus bet kuriai iš šalių, kitam sutuoktiniui turi būti išmokama gana nemaža kompensacijos suma. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ar atsakovė turtą natūra priteisus ji bus finansiškai pajėgi sumokėti ieškovui kompensaciją. Juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė naudojosi advokato paslaugomis su atidėtu mokėjimu, prašė atidėti ir žyminio mokesčio sumokėjimą valstybei. Apeliaciniame skunde, prašydama atidėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atsakovė pateikė duomenis, kad šiai dienai ji neturi pakankamų santaupų, kad galėtų vienu kartu sumokėti visą žyminį mokestį. Atsakovės darbo užmokestis yra 1200 Eur. Atsakovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą su santaupų likučiu, kurios sudaro vos 1000 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškintis atsakovės galimybes išmokėti tokią kompensaciją, atsižvelgti į jos amžių, gaunamas pajamas, finansinį pajėgumą išmokėti kompensaciją, įvertindamas ir asmens galimybę pasiskolinti lėšas, terminą, per kurį atsakovė galėtų išmokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių iš esmės netyrė ir nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar ieškovas bus finansiškai pajėgus įsigyti kitą panašaus pobūdžio ir vertės gyvenamąjį būstą.

Taigi nagrinėjamoje byloje gyvenamojo namo padalijimo natūra klausimui išspręsti nebuvo nustatytos ir vertinamos objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, nors buvusių sutuoktinių pageidavimai dėl turto padalijimo būdo skyrėsi. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas gyvenamojo namo padalijimo klausimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai rėmėsi jas aiškinančia teismų praktika, todėl neišsiaiškino visų reikšmingų šalių ginčui dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo išspręsti aplinkybių. Teismų padarytos išvados dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo nustatymo, kompensacijos priteisimo negali būti pripažintos pagrįstomis. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Kadangi nagrinėjamu atveju tinkamam CK 3.127 straipsnio 3 dalies normų taikymui egzistuoja poreikis nustatyti ir vertinti šiems klausimams išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad dėl tirtinų aplinkybių masto bylos dalis dėl gyvenamojo namo padalijimo turės būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi, o tai sudaro pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas.

Taip pat pažymėtina, kad kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, į dalintino turto balansą nebuvo įtraukti ieškovo patikslintu ieškiniu prašomi padalinti ginčo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai – neįregistruota tvora, automatiniais vartais, malkine – stogine, požeminiu rūsiu, gręžiniu, kanalizacijos įrenginiu, kurių vidutinė vertė 95 500 Eur, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiamame sprendime jokių motyvų dėl minėtų neįregistruotų priklausinių neįtraukimo į dalintino turto balansą nepateikė. Kadangi santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga, teismo sprendimu privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas. Kasacinis teismas plenarinės sesijos ir vėlesnėse nutartyse, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas ), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad statinys, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu nekilnojamu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas turi spręsti ir dėl šio turto – statybinių medžiagų – padalijimo. Iš skundžiamo sprendimo 88 punkto matyti, kad teismas nusprendė nesivadovauti paskirtos teismo ekspertizės išvada, kurią parengė teismo ekspertė Z. B., būtent dėl neregistruotų žemės sklype kitų statinių vertės, tačiau jų iš esmės nevertino ir kaip statybinių medžiagų bei jų nedalino buvusiems sutuoktiniams.

Be to ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai nustatė santuokinio turto ir įpareigojimų balansą, į jį traukiant tik turtą, bet ne įsipareigojimus už jį. Atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo apskaičiuotas turto balansas ir iš atsakovės ieškovui priteista 2 265,40 Eur kompensacija už „didesnę turto dalį“ yra neteisingas, nuostata dėl AB „Swedbank“ kredito likučio (72 740 Eur) dengimo vienasmeniškai atsakove, neatspindint šios prievolės turto balanse.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto (tiek aktyvo, tiek pasyvo) padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti turtines prievoles turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad šalys su Swedbank, AB 2015 m. rugsėjo 7 d. yra sudariusios kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Gauta paskola iki šiol negrąžinta. Taigi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu ieškovas ir atsakovė turi solidarųjį iš paskolos sutarties kylantį finansinį įsipareigojimą. Šis įsipareigojimas, kaip šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turto pasyvas, taip pat turėjo būti įtrauktas į dalytino sutuoktinių turto balansą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad, nors patikslintu ieškiniu prašė įtraukti į santuokinio turto balansą atsakovės banko sąskaitose 2021 m. kovo 1 d. buvusias lėšas, kurių bendra suma sudarė 5 058,85 Eur, jas padalyti ir priteisti jam 2 529,42 Eur kompensaciją, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šio reikalavimo nepasisakė ir jo iš esmės neišsprendė.

Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas dalino traktorių M. F. 848, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš ieškovo atsakovei 50 000 Eur kompensaciją (už sumažintą sutuoktinių turtą) už kombainą New Holland, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau, tačiau teismas visiškai nevertino ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad už šį turtą 2021 m. kovo 1 d. (santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo datai) paskola vis dar nebuvo išmokėta ir ieškovas paskolas atlygino tik pats. Ieškovas pateikė duomenis, kad sumokėjo 16 754,55 Eur už traktorių M. F. (20 tomas 346-347 lapai), 112 297,79 Eur už kombainą New Holland (20 tomas 344-345 lapai).

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 100 vnt. UAB „PIRTUVA“ akcijų ieškovui, nurodydamas kad akcijų vertė yra 2 892,20 Eur. Sprendimo priėmimo metu buvo viešai prieinama ir skelbiama informacija (www.registrucentras.lt), kad UAB „PIRTUVA“ yra pasibaigęs juridinis asmuo ir išregistruota, kas reikštų, kad pasibaigusio juridinio asmens akcijos jokios vertės negali turėti. Pirmos instancijos teismas ir šių faktinių aplinkybių nevertino, dalindamas realiai nesamą turtą (turtines teises), nors galėjo naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ir iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai likusio kredito mokėjimą vidiniuose sutuoktinių santykiuose, tenkindamas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą, priskyrė vien atsakovei. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė tiek išoriniame, tiek vidiniame santykyje paskolos mokėjimą pripažinti abiem sutuoktiniams, t. y. nustatyti, kad kreditą ieškovė ir atsakovas dengia lygiomis dalimis, po ½, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovo reikalavimo visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus ieškovo reikalavimo dėl likusios kredito grąžinimo prievolės paskirstymo lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams ir neįvertinus šį reikalavimą pagrindžiančių ieškovo argumentų, liko neatskleistos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar visos likusios kredito grąžinimo prievolės vykdymo naštos priskyrimas atsakovei vidiniuose sutuoktinių santykiuose užtikrina tinkamą dalijamo bendro turto, sutuoktinių prisiimamų įsipareigojimų ir jiems priteistinų kompensacijų pusiausvyrą, juolab, kad pati atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo namas įskaitytas į atsakovei tenkantį aktyvą pilna 95 000 Eur verte, o 72 740 Eur prievolės bankui pirmosios instancijos teismas neįtraukė į atsakovei tenkantį pasyvą.

Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad mokėtina kredito suma su palūkanomis bankui sudaro 72 740 Eur (likutis) sumą, kadangi palūkanų norma kintanti (6 mėn. Euribor (kintama palūkanų dalis) + 1,850 proc. (marža)). Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 44 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl likusios kredito grąžinimo prievolės vykdymo paskirstymo vidiniuose sutuoktinių santykiuose, nepakankamai įvertino individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, reikšmingas nustatant kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią prievolės vykdymo naštą. Sprendžiant šį klausimą, turėjo būti įvertinta, kokią ekonominę naudą kiekvienas iš sutuoktinių gavo ir gaus tinkamai įvykdžius prievolę, taip pat tai, kad galutinė kredito grąžinimo suma priklauso ne tik nuo likusios skolos, bet ir nuo kintamosios palūkanų normos, kredito grąžinimo termino bei kitų prievolės vykdymo sąlygų. Taigi, nenustačius ir neįvertinus kiekvieno iš sutuoktinių atliktų mokėjimų, jų gautos naudos, jiems atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertės bei kitų reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad visos likusios kredito grąžinimo prievolės vykdymo naštos priskyrimas atsakovei vidiniuose sutuoktinių santykiuose užtikrina tinkamą sutuoktinių tarpusavio turtinių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neįvertinus nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakius, liko neatskleista šios bylos dalies esmė.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir sudarė šalių turto balansą, tačiau tinkamai nenustatė jo apimties (aktyvo bei pasyvo), t. y. neįvertino viso dalytino turto ir iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių vertės santykio. Atitinkamai, nenustačius turto balanso aktyvo ir pasyvo vertės, nebuvo nustatytas ir jais grindžiamas sutuoktinių tarpusavio kompensacijų balansas, būtinas siekiant įvertinti galutinį turto ir prievolių padalijimo rezultatą bei kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią turtinių teisių ir įsipareigojimų dalį. Be to, spręsdamas dėl likusios kredito grąžinimo prievolės vykdymo paskirstymo vidiniuose sutuoktinių santykiuose, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, reikšmingas nustatant kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią prievolės vykdymo naštą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, kompensacijos už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams priteisimo ir kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, kurį ieškovas, be atsakovės žinios, pardavė už mažesnę nei rinkos kainą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, kompensacijos už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams priteisimo ir kompensacijos už sumažintą bendrąją sutuoktinių nuosavybę (be atsakovės žinios, mažesne nei, kad rinkos kaina parduotos bendrosios jungtinės nuosavybės pagal rinkos kainas priteisimo) naikintina, o ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas dėl kitų su šiais reikalavimais susijusių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų plačiau nepasisako.

Dėl dalijamo turto vertės nustatymo

Tiek ieškovas apeliaciniu skundu, tiek atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis dalintino turto vertėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutartimi paskirta statinių ekspertizė civilinėje byloje, ekspertizę pavesta atlikti ekspertei Z. B., ekspertei užduoti klausimai: kokia malkinės-stoginės, požeminio rūsio, gręžinio (su siurbline) ir tvoros su kiemo vartais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos išlaidų (darbo ir medžiagų) kaina, kurie buvo pastatyti (įrengti): malkinė - stoginė pastatyta 2018 m., požeminis rūsys – 2019 m., garažas – 2018 m., gręžinys (su siurbline) - 2015-2016 m., tvora su kiemo vartais 2016 - 2019 m.; koks yra rūsio tūris ir kiek blokelių rūsio įrengimui buvo panaudota? koks kiekis (m3) medienos yra panaudotas tvoros, malkinės ir stoginės įrengimui?

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nusprendė nesivadovauti ekspertės Z. B. parengta ekspertizės išvada (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), motyvuodamas tuo, kad apklausiant ekspertė tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad kai kurios ekspertės padarytos išvados, pavyzdžiui, dėl pamatų, akivaizdžiai yra neatitinkančios tikrovės. Ekspertė pripažino, kad vertinimą atliko pagal nekorektiškai padarytus įrašus kadastrinių matavimų dokumentuose, taip pat ekspertė vizualiai ne viską galėjo apžiūrėti. Pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, kad ekspertė sutiko atlikti nemokamai pakartotinę ekspertizę, bet šalys nesutiko mokėti už kadastrinių matavimų tikslinimus.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 88 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra taip pat pažymėjęs, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius teismo paskirtos ekspertizės išvados trūkumus ir prieštaravimus, kilo pareiga tinkamai įvertinti jų pobūdį bei reikšmę bylos išnagrinėjimui ir spręsti dėl papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo, vadovaujantis CPK 219 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto, būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju ekspertė, pripažinusi atlikto tyrimo trūkumus, sutiko neatlygintinai atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau nurodė, jog tinkamam ekspertiniam tyrimui atlikti būtina patikslinti kadastrinių matavimų duomenis. Šių duomenų tikslinimas buvo susijęs su papildomomis išlaidomis, kurias turėjo padengti pačios šalys, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė nesutiko jų apmokėti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo pareiga užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą negali būti aiškinama kaip pareiga perimti šalių įrodinėjimo naštą ar valstybės lėšomis finansuoti jų privataus turtinio ginčo sprendimui būtinų įrodymų gavimą. Pagal civiliniame procese įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12 ir 13 straipsniai), būtent šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, būti aktyvios įrodinėjimo procese bei prisiimti savo procesinio elgesio pasekmes. Todėl šalys, nesutikdamos finansuoti būtinų kadastrinių matavimų tikslinimo darbų, siekiant nustatyti neįregistruotų namų valdoje esamų statinių kaip statybinių medžiagų vertes pačios nesudarė prielaidų pakartotinei ekspertizei atlikti ir ekspertizės išvadoje nustatytiems trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl žemės ūkio technikos ir kito su ūkiu susijusio turto sudėties, kiekio bei vertės, tiek šalys, tiek pirmosios instancijos teismas turi svarstyti galimybę skirti teismo ekspertizę ne tik atskirų žemės ūkio technikos objektų vertei nustatyti, bet ir ūkininko ūkio, kaip vientiso turtinio ir ekonominio vieneto, vertei nustatyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 konstatavo, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-916/2025).

Pažymėtina, kad dalijant ūkininko ūkį į atskirus sklypus, techniką ir pan., turtinis vienetas yra išskaidomas atskiromis dalimis, kurios kiekviena atskirai pačios savaime galbūt yra mažiau vertingos nei būdamos ūkininko ūkio sudėtine dalimi, skirta pajamoms ir pelnui gauti. Taigi, ūkininko ūkis, atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį, turto sudėtį ir funkcinį vientisumą, gali būti vertinamas ir dalijamas kaip turtinis vienetas, neatskiriant pavienių jo turto objektų, turtinių teisių ir prievolių. Toks turto padalijimo būdas šiuo atveju buvo ypač aktualus, įvertinus tai, kad atsakovė ūkinės veiklos nevykdo ir iš esmės nepretendavo į atskirų ūkininko ūkio turto objektų, reikalingų šiai veiklai vykdyti, priteisimą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar, atsižvelgiant į faktinę šalių padėtį, ūkininko ūkio funkcinį vientisumą ir šalių interesus, nebūtų tikslingiau spręsti dėl viso ūkininko ūkio, kaip turtinio vieneto, vertės nustatymo ir jo priskyrimo vienai iš šalių, kitai šaliai priteisiant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją. Be to, kaip jau minėta, dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismo galimybės savarankiškai įvertinti specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumą ir išvadų pagrįstumą yra ribotos. Žemės ūkio technikos ir kito su žemės ūkiu susijusio turto vertės nustatymas taip pat reikalauja specialiųjų žinių, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas atitinkamos kompetencijos ir nesiremdamas specialisto ar eksperto išvadomis, negali savo nuožiūra nustatyti tokio turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nustatyta dalintinos žemės ūkio technikos ir kito su ūkiu susijusio turto (atskirų turto vienetų) vertė, nesant ją pagrindžiančių specialiųjų žinių reikalaujančių įrodymų, negali būti laikoma pakankamai objektyviai nustatyta ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, įforminti rašytiniame dokumente – konsultacinėje išvadoje, neturi teismo ekspertizės akto teisinio statuso. Teismų praktikoje tokio pobūdžio dokumentai, įskaitant ieškovo į bylą pateiktą UAB „Turto valdymas“ konsultaciją ir turto vertinimo ataskaitą, vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiama specialisto nuomonė. Tokia nuomonė nėra pateikiama teismo eksperto procesiniam statusui būdingomis sąlygomis – prisiekus ir įspėjus dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Be to, jos turinys gali priklausyti nuo konsultaciją užsakiusio asmens suformuluotų klausimų, pateiktų dokumentų apimties ir kitų konsultacijos rengimo aplinkybių. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vien šia konsultacine išvada remtis nustatydamas dalytino turto vertę, nes ji savaime negali būti prilyginama teismo ekspertizės aktui ar laikoma neginčijamu turto vertės įrodymu.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog šalys, siekdamos tinkamo ir objektyvaus dalytino turto sudėties, kiekio bei vertės nustatymo, turi būti aktyvios įrodinėjimo procese ir spręsti dėl papildomos ar pakartotinės statinių ekspertizės skyrimo, taip pat dėl ekspertizės ūkininko ūkio, kaip ekonominio turto vieneto, tikrajai vertei nustatyti.

Dėl atsakovo išgrynintų pinigų dalies priteisimo ieškovei

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 64 900 Eur, ½ dalis pinigų ieškovo nugrynintų iš banko sąskaitos ir panaudotų ne šeimos reikmėms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai iš ieškovo 30 350 Eur sumą pinigų, išgrynintų iš banko sąskaitos ir panaudotų ne šeimos reikmėms. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir prašo ją panaikinti.

Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovė pateikė įrodymus, kad ši pinigų suma buvo panaudota pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statyboms. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismo buvo apžiūrėtos akivaizdžiai matomas pastatytas naujesnis priestatas. Atsakovė pateikė išvadą, ir kurioje nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto - NTR-e neregistruoto, 187 kv. m užstatyto ploto, 1064 kub. m tūrio, 100 proc. baigtumo, pastato - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2025-03-11 dienai, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu yra 60700 Eur, atskaičiavus nusidėvėjimą. Atsakovės į bylą pateiktos statybinių medžiagų pirkimą patvirtinantys įrodymai, projektas, kreipimasis dėl paramos, turto vertinimo išvadą leidžia daryti išvadą, kad šis objektas buvo pastatytas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nors objektas ir naudojamas šalių ūkio technikai laikyti, tačiau jis nepriklauso šalims. Esant tokioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad pusė nurodyto pastato vertės, t. y. 30 350 Eur priteistina atsakovei iš ieškovo.

Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, jeigu vienas sutuoktinis bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą panaudoja savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su šeimos ar bendro ūkio interesais, arba kitaip sumažina bendrą turtą, jis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui atitinkamą bendro turto dalį.

Taigi, sprendžiant dėl tokios kompensacijos priteisimo, būtina nustatyti ne tik bendrų lėšų išgryninimo faktą, bet ir jų faktinį panaudojimą, panaudojimo tikslą bei dėl tokio panaudojimo atsiradusį bendro turto sumažėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nenustatė. Teismas nenurodė, kokiu laikotarpiu ir kokio dydžio pinigines lėšas ieškovas išgrynino, kada ir kokia jų dalis buvo panaudota ginčo statinio statybai ar pagerinimui, kokiems konkretiems darbams atlikti ar statybinėms medžiagoms įsigyti šios lėšos buvo skirtos. Taip pat nenustatyta, kas faktiškai įsigijo statybines medžiagas, kas už jas sumokėjo, kas atliko statybos darbus ir ar prie jų finansavimo nebuvo prisidėta kitų asmenų lėšomis. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinio ryšio tarp ieškovo išgrynintų lėšų ir ginčo statinio statybos ar pagerinimo, nors būtent šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagrindo ir dydžio.

Sutiktina su ieškovu, kad vertinant ginčo statinio kilmę, taip pat būtina atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, kad prie gyvenamojo namo esantis garažas buvo pastatytas dar 1988 m. ir nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai (2 tomas, 121–126 lapai). Byloje esanti aerofotografinė nuotrauka (2 tomas, 121–126 lapai; 15 tomas, 60 lapas) leidžia spręsti, kad prie anksčiau egzistavusio garažo vėliau buvo pristatytas priestatas. Taigi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad vertinamas objektas nėra vien santuokos metu sukurtas statinys, todėl turėjo būti nustatyta, kokia jo dalis egzistavo iki santuokos, kokia dalis buvo pastatyta vėliau ir kam priklauso dėl atliktų darbų atsiradęs rezultatas. Taip pat turėjo būti išsiaiškintas priestato teisinis statusas, t. y. ar atlikti darbai laikytini esamo statinio remontu, rekonstrukcija, naujo statinio statyba ar kitokiu pagerinimu, ir įvertintos ieškovo motinos, kaip registruotos statinio savininkės, teisės. Atsakovės pateiktoje 2025 m. kovo 11 d. turto vertinimo ataskaitoje (34 tomas, 27–54 lapai) viso vertinamo objekto – Nekilnojamojo turto registre neregistruoto, 187 kv. m užstatyto ploto, 1064 kub. m tūrio, 100 proc. baigtumo garažo pastato – vertė išlaidų (kaštų) metodu, atskaičius nusidėvėjimą, nustatyta 60 700 Eur. Tačiau ataskaitoje neatskirta iki šalių santuokos egzistavusio garažo vertė nuo vėliau pristatyto priestato vertės ir nenustatytas santuokos metu atliktų darbų nulemtas vertės prieaugis.

Sprendžiant dėl išgrynintų lėšų panaudojimo tikslo, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti ieškovo paaiškinimus dėl ginčo patalpų naudojimo panaudos pagrindu. Ieškovas nurodė, kad žemės ūkio veiklai vykdyti naudojosi jo tėvams priklausančiu klojimu ir garažu, kuriuose laikė žemės ūkio techniką bei produkciją, o prie garažo pristatytas priestatas taip pat buvo naudojamas ūkio reikmėms (15 tomas, 62–65 lapai). Be to, ieškovas nurodė, kad neatlygintinis naudojimasis patalpomis leido šeimai išvengti analogiškų patalpų nuomos išlaidų, o už elektros energiją visą ūkininkavimo laikotarpį mokėjo jo tėvai. Šios aplinkybės taip pat turėjo būti įvertintos, nustatant, ar patalpos faktiškai buvo naudojamos šeimos ūkio veiklai, kokią ekonominę naudą toks naudojimasis suteikė šeimai ir kokių išlaidų šeima išvengė. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant bendrą ginčo lėšų panaudojimo kontekstą ir sprendžiant, ar jų panaudojimas lėmė bendro turto sumažėjimą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė esminių ginčo aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos priteisimo. Teismas nenustatė konkrečios bendrų sutuoktinių lėšų sumos, panaudotos ginčo statinio statybai ar pagerinimui, šių lėšų išgryninimo ir panaudojimo laiko, jų panaudojimo tikslo, neatskyrė iki santuokos egzistavusio trečiajam asmeniui priklausančio garažo vertės nuo vėliau atliktais darbais sukurto vertės prieaugio ir neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl patalpų naudojimo šeimos ūkio reikmėms. Dėl to liko nenustatyta, ar bendros sutuoktinių lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos ne šeimos interesais ir ar dėl tokio panaudojimo sumažėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiems trūkumams pašalinti būtina tirti įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl dėl 30 350 Eur kompensacijos priteisimo taip pat laikytinas nepagrįstu.

Dėl tiesioginių išmokų priteisimo

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 14 511,19 Eur gautų tiesioginių išmokų už 2020 metus priteisimo. Nurodo, kad išmokos už 2020 m. gautos, kai šalys gyveno santuokoje ir nepatenka į laikotarpį po 2021 m kovo 1 d. Kadangi išmoko buvo baigtos išmokėti jau pradėjus gyventi skyrium, todėl jos liko nepanaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir turi būti pasidalintos su atsakove. Ieškovas neginčijo fakto, kad minėtas išmokas gavo, nurodė, kad paskolų dengimui išleido 10675 Eur, į ką atsakovė atsižvelgė ir dalintiną sumą sumažino ieškovo išlaidomis pagrįsta suma. Šiuo atveju teismo argumentai, kad pinigai buvo panaudoti ūkiui nėra pagrįsti įrodymais, ir objektyviai taip būti negalėjo, nes dalis išmokų už 2020 m. buvo gauta 2021 m. ir jau po gyvenimo skyrium pradžios.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovės reikalavimo priteisti 14 511,19 Eur tiesioginių išmokų už 2020 metus, pirmiausia turėjo būti nustatyta šių lėšų teisinė prigimtis ir jų priklausomybė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog santuokos nutraukimo turtinės pasekmės šalims atsirado nuo 2021 m. kovo 1 d., t. y. nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios. Todėl, sprendžiant dėl ginčo tiesioginių išmokų teisinio režimo, būtina nustatyti, kada ieškovui atsirado teisė į šias išmokas, kokiu laikotarpiu vykdyta žemės ūkio veikla buvo jų skyrimo pagrindas ir kada buvo įvykdytos teisės aktuose nustatytos jų gavimo sąlygos.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Iš bendro turto įvertinamos vykdytinos prievolės, o sudarant kompensacijų balansą nustatoma, kiek kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek jam turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi įstatyme įtvirtintas turto balanso sudarymo principas suponuoja pareigą įvertinti ne tik faktiškai išlikusį turtą, bet ir bendrosios jungtinės nuosavybės sudėties pokyčius, atsiradusius dėl bendrų lėšų panaudojimo, taip pat tokio panaudojimo teisines ir turtines pasekmes. Dėl šios priežasties ginčo tiesioginės išmokos negalėjo būti vertinamos izoliuotai, neatsižvelgiant į jų įgijimo teisinį pagrindą, panaudojimo aplinkybes ir tokio panaudojimo rezultatų įtaką bendram sutuoktinių turto balansui.

CK 3.91 straipsnyje nustatyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat iki santuokos sudarymo įsteigtos įmonės (ūkio, verslo) pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentu. Taigi vien aplinkybė, kad tiesioginės išmokos skirtos žemės ūkio veiklai vykdyti, nesudaro pagrindo visą jų sumą automatiškai priskirti lėšoms, būtinoms asmeninio ieškovo ūkio funkcionavimui. Tokiai išvadai būtina nustatyti kokios konkrečios išlaidos buvo apmokėtos ginčo lėšomis ir ar jos buvo objektyviai būtinos būtent ūkio funkcionavimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiai nenustatė ir neįvertino.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 tiesiogiai išsprendė klausimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros ūkininkui išmokėtų tiesioginių išmokų teisinio statuso sutuoktinių turto padalijimo procese. Kasacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkis įsteigtas santuokos metu ir pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, su šio ūkio veikla susijusios tiesioginės išmokos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė kaip iš verslo gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai tiesioginės išmokos iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo jau būna panaudotos ir jų nebelikę banko sąskaitoje, būtina spręsti dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo bei galimos kompensacijos pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Pagal šią normą sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su bendrų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Teismas privalo vertinti ne vien bendro pobūdžio paaiškinimus apie lėšų panaudojimą ūkiui, bet konkrečius tokio panaudojimo įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų; tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-32/2011).

Taigi aplinkybė, kad tiesioginės išmokos jau panaudotos, savaime nepanaikina jų teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutuoktinių turto padalijimo. Tokiu atveju turi būti nustatyta, ar dėl lėšų panaudojimo nebuvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ar neatsirado pagrindas kompensuoti tokį sumažėjimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl tiesioginių išmokų priteisimo, iš esmės rėmėsi išvada, kad ginčo lėšos buvo panaudotos ūkininko ūkio funkcionavimui ir šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau tokiai išvadai padaryti nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad lėšos buvo gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir vėliau panaudotos ieškovo vykdomai ūkinei veiklai. Būtina nustatyti konkrečių išlaidų pobūdį, jų atlikimo laiką, lėšų gavėjus, išlaidų pagrindą ir tiesioginį ryšį su bendro ūkininko ūkio funkcionavimu arba šeimos poreikiais.

Pažymėtina, kad CK 3.118 straipsnyje įtvirtintas turto balanso sudarymo principas neleidžia selektyviai vertinti atskirų bendro turto objektų, piniginių lėšų ar jų panaudojimo rezultatų, neatsižvelgiant į visumą sutuoktinių turtinių santykių. Jeigu tiesioginės išmokos pripažįstamos pajamomis, gautomis iš bendro ūkininko ūkio veiklos, jų panaudojimo rezultatai taip pat turi būti įvertinti sudarant bendro turto ir kompensacijų balansą. Jeigu šiomis lėšomis buvo įsigytas turtas, kurio vertė jau įtraukta į dalytino turto balansą, arba padengtos bendros prievolės, šios aplinkybės turi būti įskaitytos, siekiant išvengti tų pačių ekonominių rezultatų pakartotinio vertinimo. Kita vertus, jeigu bendrosios lėšos panaudotos su bendrais sutuoktinių interesais nesusijusiems tikslams ir dėl to sumažėjo bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Taigi teismas privalėjo įvertinti ne tik tai, kad ginčo lėšos buvo panaudotos, bet ir tai, kokį turtinį rezultatą toks panaudojimas sukūrė, ar šis rezultatas įtrauktas į bendrą dalytino turto balansą ir ar dėl lėšų panaudojimo neatsirado pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ginčo tiesioginių išmokų įgijimu, jų teisiniu režimu ir faktiniu panaudojimu. Teismas neišsiaiškino, kokią reikšmę jų teisiniam statusui turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta 2021 m. kovo 1 d. turtinių santuokos nutraukimo pasekmių atsiradimo data, nenustatė, kokia dalis ginčo lėšų buvo panaudota bendro ar asmeninio ūkio veiklai, neįvertino, ar tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, taip pat neatskleidė, ar lėšų panaudojimo rezultatai atsispindi sutuoktinių turto balanse. Dėl to teismo išvada, jog visos ginčo tiesioginės išmokos buvo panaudotos ūkio ir šeimos poreikiams, nėra pakankamai pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamu materialiosios teisės normų taikymu.

Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių pobūdį ir apimtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės atsakovės reikalavimo dėl 14 511,19 Eur tiesioginių išmokų priteisimo dalyje. Šios bylos dalies tinkamam išnagrinėjimui būtina ne tik iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus, bet ir atlikti išsamų papildomą finansinių duomenų tyrimą, nustatyti konkrečių išmokų įgijimo ir panaudojimo aplinkybes bei jų teisines pasekmes bendro sutuoktinių turto padalijimo kontekste. Atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių visumą ir jų nustatymui reikalingų įrodymų apimtį, šių klausimų išsprendimas apeliacinės instancijos teisme reikštų iš esmės naują ginčo nagrinėjimą. Todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl 14 511,19 Eur tiesioginių išmokų už 2020 metus priteisimo, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl neišnagrinėtų atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimų

Atsakovė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, skundžiamame sprendime nepasisakė dėl dviejų iš šių reikalavimų, t. y. dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo 5 974,20 Eur kompensaciją, sudarančią ½ dalį lėšų, kurias ieškovas išleido ne šeimos poreikiams tenkinti (11 948,40 Eur / 2), ir dėl reikalavimo priteisti 18 291,07 Eur kompensaciją, sudarančią ½ dalį lėšų, kurias ieškovas po gyvenimo skyrium pradžios panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, o savo pajamoms didinti (36 582,14 Eur / 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas ir šioje neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti 90 109 Eur kompensaciją t.y. pusę bendro daikto (turto) duotų pajamų nuo 2021 m. kovo 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos

Atsakovė apeliaciniame skundo reikalavimų dalyje nurodo, kad jeigu ieškovas skųstų sprendimo dalį dėl netenkinto reikalavimo priteisti iš atsakovės 69120,74 Eur kompensaciją už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams (sprendimo 149 p), tokiu atveju atsakovė prašo teismo šį ieškovo reikalavimą spręsti kartu su atsakovės papildytu patikslinto priešieškinio reikalavimu ((duomenys neskelbtini)): priteisti iš T. K. J. K. 90 109 Eur (189 218,05 Eur/2) Eur kompensaciją t.y. pusę bendro daikto (turto) duotų pajamų nuo 2021 m. kovo 1 d. iki reikalavimo pateikimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams priteisimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo, taip pat yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 90 109 Eur kompensaciją, atitinkančią pusę pajamų, gautų iš bendro daikto (turto). Šie šalių reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nes abu kyla iš šalių turtinių santykių, susijusių su bendro turto naudojimu, jo duodamomis pajamomis ir šalių patirtomis išlaidomis vykdant įsipareigojimus kreditoriams. Todėl, siekiant užtikrinti visapusišką šalių tarpusavio turtinių santykių įvertinimą ir išvengti fragmentiško bei tarpusavyje nesuderinto jų reikalavimų išsprendimo, abu reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu, iš naujo vertinant bendrą šalių turto ir tarpusavio atsiskaitymų balansą.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą priteisimo

Atsakovė patikslintu priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 2 644,45 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymui jos patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą, iš esmės rėmėsi vienintele aplinkybe, kad ginčo namu ir kitu prie namo bei jame esančiu turtu daugiausia naudojosi atsakovė, o ieškovas tik kartais atvykdavo ir name nuolat negyveno.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017 yra išaiškinęs, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų, skirtų bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir būtiniems pagerinimams atlikti, o tokiai pareigai taikyti teisiškai nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo bendru turtu aplinkybės, įskaitant naudojimosi dažnumą ir intensyvumą.as išlaidas priteisimo.

Šio reikalavimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu ginču dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kadangi, sudarant CK 3.118 straipsnyje nustatytą sutuoktinių turto ir kompensacijų balansą, turi būti įvertintos ne tik bendro turto sudėtis ir vertė, bet ir kiekvieno sutuoktinio iš asmeninių lėšų patirtos išlaidos, skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Todėl teismas privalėjo nustatyti, kokios išlaidos buvo faktiškai patirtos, kokiam turtui išlaikyti jos buvo skirtos, ar buvo būtinos ir pagrįstos bei kokia jų dalis tenka kitam sutuoktiniui.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą priteisimo, neištyrė ir neįvertino visų šiam reikalavimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Jų nustatymas yra būtinas siekiant tinkamai sudaryti šalių turto ir kompensacijų balansą bei išvengti fragmentiško tarpusavio turtinių reikalavimų vertinimo, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą priteisimo, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi toje dalyje, kuria išspręsti pagrindiniai reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, yra pagrindas panaikinti ir teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas išvestinis reikalavimas dėl šalių teisių ir pareigų pagal žemės sklypų nuomos ir panaudos sutartis paskirstymo.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad be valstybinės žemės nuomos sutarčių, iš kurių kylančios teisės ir pareigos teismo sprendimu paliekamos ieškovui, yra sudarytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ir kitos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys. Turėtų būti sprendžiamas teisių ir pareigų ir pagal Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis padalinimo klausimas (ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde kaip dalintinos turtinės teisės ir pareigos pagal Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis nenurodytos; teismas sprendimu išsprendė teisių ir pareigų padalinimą dėl dalies valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių) .

Atsižvelgiant į tai, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovas turėtų įvertinti būtinybę patikslinti ieškinio reikalavimus, į juos įtraukiant ir teisių bei pareigų pagal kitas valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, kurios nebuvo nurodytos patikslintame ieškinyje, padalijimo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties

Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes bylos nagrinėjimo apimtį apibrėžia apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Nagrinėjamu atveju teismui tektų iš naujo tirti ir vertinti įrodymus, nustatyti dalytino santuokoje įgyto turto sudėtį, kiekį, nuosavybės teisinį režimą bei tikrąją vertę, spręsti dėl papildomos ar pakartotinės statinių ekspertizės skyrimo, taip pat dėl specialiųjų žinių reikalaujančio ūkininko ūkio, kaip ekonominio turto vieneto, vertės nustatymo. Be to, būtina išsamiai ištirti aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo (namų valdos) pripažinimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatyti jo vertės padidėjimo priežastis ir teisines prielaidas pakeisti turimą teisinį rėžimą. Taip pat turi būti iš naujo įvertintos šalių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos, nustatytas kompensacijų už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį, įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams bei bendro turto išlaikymui patirtas išlaidas pagrįstumas ir dydis. Atskirai būtina ištirti ir įvertinti įrodymus, susijusius su kitais šalių reikalavimais dėl kompensacijų priteisimo, iš bendro turto gautų pajamų bei tiesioginių išmokų dalinimo. Galiausiai turi būti išnagrinėtos ir trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – nurodytos aplinkybės dėl kitų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių bei iš jų kylančių šalių teisių ir pareigų, kurios nebuvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teisme.

Nurodytų aplinkybių išsiaiškinimas suponuoja būtinybę atlikti išsamų papildomą įrodymų tyrimą, prireikus skirti ekspertizes, nustatyti pirmosios instancijos teismo neištirtas arba netinkamai įvertintas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į jų visumą, iš naujo spręsti dėl tarpusavyje susijusių šalių turtinių reikalavimų pagrįstumo. Taigi apeliacinės instancijos teismui tektų ne tik patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir iš esmės iš naujo nustatyti ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes bei įvertinti didelės apimties įrodymus. Tokia apimtimi atliekamas bylos nagrinėjimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotinis visos bylos pagal teiktą patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nagrinėjimas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir nenustatė esminių faktinių aplinkybių, susijusių su dalytino turto sudėtimi, kiekiu ir verte, ginčo žemės sklypo teisiniu režimu ir jo vertės padidėjimo priežastimis, bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimu, taip pat neatskleidė aplinkybių, reikšmingų nustatant šalių tarpusavio turtines teises ir pareigas bei apskaičiuojant priteistinų kompensacijų ir kitų turtinių reikalavimų dydį. Dėl to liko nenustatytos esminės aplinkybės, būtinos tinkamam visų tarpusavyje susijusių reikalavimų išsprendimui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o nustatytų trūkumų pašalinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą beveik visa apimtimi iš naujo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 22 d. sprendimas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 23 d. papildomas sprendimas panaikinamas ir byla visa apimtimi dėl santuokos nutraukimo turtinių pasekmių (turto ir prievolių dalinimo) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo

Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui taip pat paliekamas spręsti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikto įrodymo dėl bylinėjimo išlaidų (SEB banko sąskaitos išrašo dėl 5 700 Eur sumokėjimo už advokato teisinę pagalbą) priėmimo klausimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 22 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. birželio 23 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.