Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2026-06-25 sprendimą Nr. 26S129171 (toliau – Sprendimas 1) ir sprendimą Nr. 26S129707 (toliau – Sprendimas 2) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad sprendimuose pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui keliama grindžiama jos praeities darbu, nevertinant jos ilgalaikių ryšių su Lietuvos valstybe, kad ji Lietuvoje gyvena nuo 1987 m., leidimą nuolat gyventi turi nuo (duomenys neskelbtini), yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, kurs turi rimtų sveikatos bėdų, kad jos dukra yra (duomenys neskelbtini) pilietė, visas jos gyvenimas yra Lietuvoje, kur ji įgijo teisę į senatvės pensiją ir ją gauna. Teigia, kad sprendimai iš esmės pažeidžia pareiškėjos, kaip ilgalaikės Lietuvos gyventojos, pamatines žmogaus teises bei teisėtus interesus, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikai analogiško pobūdžio bylose.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 53 straipsnio 1, 7 dalimis ir pažymi, kad būtent atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą, o ne pareiškėja turi ją kaip prezumpciją paneigti. Teigia, kad LVAT praktikoje akcentuoja poreikį neapsiriboti vien Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvada bei asmens praeities biografiniais faktais, o vertinti individualių su asmeniu susijusių aplinkybių visumą. Mano, kad atsakovas prioritetą teikė pareiškėjos praeities darbo faktui, nevertino kitų reikšmingų duomenų visumos, ignoravo pareiškėjos šeiminius ryšius su (duomenys neskelbtini) piliečiu bei ryšius su Lietuvos valstybe.

Paaiškina, kad pagal profesiją yra karo medikė. Šios specialybės moterys tuo metu turėjo galimybę pagal sutartį dirbti kariuomenėje, joms buvo suteikiamas praporščiko laipsnis. Iš pradžių nurodo tarnavusi (duomenys neskelbtini), vėliau buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), kur sukūrė šeimą; dirbo vaistinės viršininke, uniformos nedėvėjo, pratybose nedalyvavo; į Lietuvą atvyko 1987 m., čia tarnavo, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, liko Lietuvoje; nuo 2003 iki 2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) valytoja – atliko išimtinai technines žemiausios grandies darbuotojo funkcijas, negalėjo prieiti prie slaptos informacijos, jai buvo apribotas patekimas į tarnybines (duomenys neskelbtini) patalpas, pavaldinių neturėjo, karjeros nepadarė. Nurodo, kad dirbo (duomenys neskelbtini) iki patirtos traumos, po kurios negalėjo dirbti fizinio darbo. Nepagrįstu laiko Sprendimo 1 teiginį, kad pareiškėja yra prorusiškų pažiūrų, pateisinančių Rusijos vykdomą agresiją, nes tiek klausimyne, tiek apklausos metu pareiškėja aiškiai nurodė, kad nepalaiko vykdomos agresijos ir karo ir kad Krymas priklauso Ukrainai.

Pastebi, kad sprendime atsakovas pripažino, kad pareiškėją su Lietuvos valstybe sieja ilgalaikiai socialiniai, šeiminiai ar ekonominiai ryšiai - ji nuo (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė Lietuvos gyventoja, turi sutuoktinį ir dukrą - (duomenys neskelbtini) piliečius; taigi beveik 40 metų gyvena Lietuvoje, daugiau nei 30 metų turi nuolatinės gyventojos statusą, tarnavo/dirbo Lietuvoje, šiuo metu gauna senatvės pensiją.

Akcentuoja, kad nors sprendime nurodyta, kad pareiškėjos sveikata yra gera, tačiau ji yra jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus senjorė, priėmus skundžiamus sprendimus, pašlijo jos sveikata - ji net buvo išvežta į ligoninę dėl nerimo, stipriai pakilusio kraujospūdžio. Mano, kad aplinkybė, jog pareiškėja 40 metų gyvena Lietuvoje, turi būti tinkamai įvertinta.

Pareiškėjos teigimu, sprendimai grindžiami tik VSD 2026-06-04 išvadoje Nr. 19-494S (toliau – Išvada) nurodytais duomenimis, nevertinti duomenys pagal apimtį, svarbą ir reikšmę, nemotyvuojama, kuo pasireiškia ir kuo grindžiamas pareiškėjai inkriminuotas valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas bei pakankamas rimtumas; sprendimai neproporcingi pareiškėjos gyvenimo šalyje trukmei (40 metų), jos amžiui ((duomenys neskelbtini) metai), sveikatos būklei, gaunamai pensijai, ryšiams su (duomenys neskelbtini) piliečiais (sutuoktiniu, dukra), turimu nekilnojamuoju turtu.

Vadovaujasi LVAT praktika (2023-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023-11-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023; 2024-05-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024; 2024-02-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024; 2024-06-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024) ir paaiškina, kad į (duomenys neskelbtini) vyko norėdama atsisakyti jai paskirtos pensijos ir jos atsisakė; (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos brolis ir sesuo, su kuriais ji tik susiskambina.

Pabrėžia, kad pareiškėjos sutuoktinis STK1 yra (duomenys neskelbtini) pilietis (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl sprendimai turi būti vertinami ir jo teisių ir interesų apimtyje. Teigia, kad jos sutuoktinis yra neįgalus, 2024 m. jį ištiko (duomenys neskelbtini), jis 14 dienų buvo hospitalizuotas, dėl (duomenys neskelbtini) jam reikia nuolatinės medicinos priežiūros bei pagalbos buityje, kurią jam kasdien teikia pareiškėja. Sprendimu 2 pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos ir uždraudus jai atvykti į Lietuvą 2,5 metus, jos neįgalus sutuoktinis liktų be reikalingos pagalbos ir priežiūros, tačiau į tai sprendime neatsižvelgta, tuo pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio nuostatas.

Teigia, kad pagal LVAT praktiką naikinant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris gautas šeimos susijungimo pagrindu, taikytinos SESV 20 straipsnio nuostatos, kurias aiškindamas ir nagrinėjamam ginčui aktualiame kontekste, ESTT, 2024-04-25 sprendime, priimtame sujungtose bylose C-420/22 ir C-528/22, apibendrinęs savo jurisprudenciją, be kita, nurodė: „SESV 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybės narės valdžios institucijoms draudžiama panaikinti trečiosios šalies piliečiui, ES piliečių, niekada nesinaudojusių judėjimo laisve, šeimos nariui, išduotą leidimą gyventi šalyje arba atsisakyti jį išduoti prieš tai nepatikrinus, ar tarp šio trečiosios šalies piliečio ir šių ES piliečių egzistuoja priklausomumo ryšys, dėl kurio šie ES piliečiai faktiškai būtų priversti išvykti iš ES teritorijos, kad lydėtų šį savo šeimos narį, jeigu, pirma, šiam trečiosios šalies piliečiui negali būti suteikta teisė gyventi šalyje pagal kitą toje valstybėje narėje taikomą nuostatą ir, antra, šios institucijos turi informacijos apie šeimos ryšių tarp šio trečiosios šalies piliečio ir šių ES piliečių buvimą“. Pažymi, kad šiuo atveju neatliktas tyrimas ir vertinimas SEVS 20 straipsnio nuostatų taikymo aspektu, t. y. ar tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio egzistuoja toks priklausomumo ryšys, dėl kurio pareiškėjos sutuoktinis būtų priverstas lydėti pareiškėją ir išvykti iš ES teritorijos. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Departamentas būtų apklausęs / pasiūlęs pateikti pareiškėjai ir / ar jos sutuoktiniui duomenis dėl juos siejančių ryšių pobūdžio. Atlikus tokį vertinimą, būtų nustatyta, kad tarp pareiškėjos bei jos neįgalaus sutuoktinio yra toks stiprus ryšys, kad tuo atveju, jei pareiškėja išvyktų iš Lietuvos, su ja prieš savo valią, pažeidžiant judėjimo laisvės principus, vyktų ir jos sutuoktinis, kuo būtų pažeistas SESV 20 straipsnis.

Pareiškėjos manymu, skundžiamu sprendimu pažeidžiama teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, nes faktiškai išardoma prieš 30 metų susikūrusi šeima, tarp kurios narių egzistuoja stiprus ryšys, kas sudaro 1950-11-04 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio pažeidimo sudėtį. Atkreipia dėmesį į LVAT 2024-04-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024 pateiktą išaiškinimą, kad tokia priemonė turi būti proporcinga, adekvati, protinga bei taikoma tik tuomet, jei padaroma pagrįsta išvada, kad, nepritaikius minėtos priemonės, bus pažeistos konstitucijoje įtvirtintos vertybės, kaip valstybės nepriklausomybė, demokratija ir respublika.

Nurodo, kad į Lietuvą grįžo gyventi pareiškėjos dukra DKR1 po to, kai pareiškėja įgijo teisę į senatvės pensiją. Tarp pareiškėjos ir jos dukros yra stiprus emocinis ryšys, todėl sprendimai neigiamai paveikė ir DKR1 psichinę ir fizinę būklę. Teigia, kad priėmus sprendimus, ji netenka teisės bendrauti ne tik su sutuoktiniu, kuris, neturėdamas sveikatos draudimo Rusijoje, negali ten su ja vykti dėl reikalingos medicininės priežiūros, bet ir su savo dukra – (duomenys neskelbtini) piliete, gyvenančia Lietuvoje. Tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjos teisė į šeimos ir privatų gyvenimą, sprendimai yra ne tik neteisėti, nepagrįsti, bet ir neproporcingi.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėsto aplinkybes, susijusias su pareiškėjos 2023-05-09 ir 2026-06-15 apklausomis bei su Išvada. Pažymi, kad Departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi ne tik Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes, vertino sprendimų proporcingumą.

Teigia, kad pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui grindžiama jos realiai atliktais veiksmais VSD surinktos informacijos kontekste, atlikus individualų pareiškėjos vertinimą. Cituoja LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010 ir teigia, kad įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti siejamas su užsieniečio atliktomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste, tarnyba Rusijos Federacijos kariuomenėje) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jei tai neatitinka nacionalinių valstybės interesų.

Vadovaujasi LVAT 2023-11-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023 pateiktu išaiškinimu ir pabrėžia, kad pareiškėja palaiko ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijos Federacijos (toliau- RF) režimui lojaliai asmenimis. Pareiškėja Departamentui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ji galėtų būti laikoma nelojalia RF režimui - ji nėra opozicijos dalyvė, viešai nepasisako prieš RF režimą, nėra persekiojama RF, nėra nutraukusi ryšių su RF (RF pareiškėja turi nekilnojamo turto, RF gyvena pareiškėjos brolis ir sesuo, per kuriuos RF specialiosios tarnybos gali bandyti paveikti pareiškėją), pareiškėja periodiškai vyksta į RF, kas patvirtina, kad RF režimas nelaiko pareiškėjos režimui nelojaliu asmeniu.

Mano, kad sprendimai atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose (2024-07-24 nutartis Nr. eA-1934-815/2024, 2023-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023). Pareiškėjos darbo laikotarpis ir pobūdis RF žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjos dabartinę grėsmę valstybės saugumui.

Pastebi, kad pareiškėjos išvykos į RF yra pareiškėjos pažeidžiamumo veiksnys. Kontaktų užmezgimas su RF žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami pareiškėjai nežinant arba prieš jos valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėja, kaip RF politinio režimo interesų vykdytoja, sąmoningai ar nesąmoningai prisidės prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos išvykos į RF nepriklausomai nuo jų priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamos kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (LVAT 2024-03-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA1259-492/2024).

Departamento manymu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Pažymi, kad sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai yra laikomi grėsme viešai tvarkai, o ne valstybės saugumui (Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 1985-06-14 sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 96 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja (dėl jos atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste) kelia pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

Vadovaujasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1959-118/2023 ir teigia, kad VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Priimdamas skundžiamus Sprendimus, Departamentas įvertino pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjos atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), jos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamų sprendimų proporcingumą, todėl atliko individualų kompleksinį pareiškėjos vertinimą - sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėja susijusias aplinkybes, todėl Departamento išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui atitinka minėtą LVAT praktiką – pareiškėjos keliama valstybės saugumui grėsmė yra reali.

Pabrėžia, kad pareiškėjos klausimyne nurodyti teiginiai apie jos nepritarimą RF kariniams veiksmams Ukrainoje ir Krymo okupacijai, nepatvirtina pareiškėjos nelojalumo RF politiniam režimui, tokių pažiūrų pareiškėja viešai nereiškia. Pareiškėjos paaiškinimai minėtais klausimais apklausos metu nesutampa su klausimyne nurodytais pareiškėjos atsakymais. Pareiškėjos apklausos teiginiai, kad ji nepalaiko karo tarp RF ir Ukrainos, nėra tapatūs atsakymui, kad pareiškėja nepritaria RF vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje (pareiškėjos paaiškinimas apklausos metu nepripažįsta Ukrainos piliečių teisės ginti savo valstybę).

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Departamentas netinkamai atliko pareiškėjos individualų vertinimą. Teigia įvertinęs pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjos atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamų sprendimų proporcingumą, taigi Departamentas atliko individualų kompleksinį pareiškėjos vertinimą, kuris atitinka minėtą LVAT praktiką.

Paaiškina, kad Departamentas sudarė sąlygas pareiškėjai teikti paaiškinimus (apklausė pareiškėją), kuri nepateikė jokių dokumentų dėl jos ar jos sutuoktinio sveikatos ar nuolatinės priežiūros poreikio; pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jos sveikata yra gera, jos sutuoktinio – patenkinama. Mano, kad teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjos sutuoktiniui reikalinga nuolatinė priežiūra (teismui nėra pateikta išvada dėl specialiųjų poreikių lygio) ar, kad priežiūrą jam gali suteikti tik pareiškėja. Pareiškėjos sutuoktinis turi tris pilnamečius vaikus; pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

Departamento vertinimu, pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neužkirto kelio pareiškėjai atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėja laikoma keliančia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja per visą gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį nematė reikalo išmokti lietuvių kalbos, yra prorusiškų pažiūrų, neigia Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją ir neigiamai vertina Lietuvos Respublikos politiką RF atžvilgiu, todėl pareiškėja per visą gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį neįsiintegravo į Lietuvos visuomenę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti.

Mano, kad skundžiami sprendimai priimti pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinti visi turimi duomenys apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2026-06-04 Išvada pateikė Departamentui vertinimą, kad pareiškėjos ((duomenys neskelbtini) pilietės) gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos grėsmė Lietuvos valstybės saugumui grindžiama pareiškėjos: 1) itin prorusiškomis pažiūromis, prieštaraujančiomis Lietuvos nacionalinio saugumo interesams; 2) tikrovės neatitinkančių (melagingų) duomenų teikimu Lietuvos valstybės institucijoms; 3) darbu (duomenys neskelbtini); 4) ryšiais su RF ambasados Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) darbuotojais; 5) tarnyba Rusijos kariuomenėje.

Akcentuoja, kad pareiškėja – ypač prorusiškų pažiūrų, pateisina visus RF aukščiausios valdžios sprendimus, neigia, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos valstybę, ypač neigiamai vertina Lietuvos Respublikos vykdomą politiką RF atžvilgiu, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų priimamus sprendimus. Pareiškėjos 2022-12-07 ir 2023-05-09 Departamente užpildyti klausimynai neatitinka tikrovės ne tik dėl melagingai nurodytų faktų apie jos darbovietes, ryšius, bet ir dėl melagingai išreikšto požiūrio, įsitikinimų Ukrainos klausimais. Nors pareiškėja klausimynuose nurodė priešingai, ji iš tikrųjų nepripažįsta, kad Krymas yra Ukrainos dalis. Tokią poziciją ji išreiškė vien tik norėdama prasitęsti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Siekdami, kad pareiškėja liktų gyventi Lietuvos Respublikoje, neatskleisti tikrosios pozicijos dėl Krymo jai nurodė Rusijos ambasados darbuotojai. Pareiškėja pažeidė užsieniečiams tenkančią pareigą Lietuvos Respublikos institucijoms pateikti išsamią ir teisingą informaciją apie save, jos Departamentui pateikta tikrovės neatitinkanti informacija charakterizuoja ją kaip nepatikimą asmenį, todėl visi jos pateikti duomenys turėtų būti vertinami itin kritiškai.

Teigia, kad Tarnybiniame pranešime, parengtame po pareiškėjos 2023-05-09 apklausos, pažymėta, kad pareiškėja Departamentui pateikė melagingus duomenis - nurodė nebendraujanti su (duomenys neskelbtini) dirbančiais / dirbusiais asmenimis. Įvertinus apklausos metu gautus duomenis, Tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad pareiškėja palaiko ryšius su tuometiniu (duomenys neskelbtini) darbuotoju DRB1, ryšiai su juo reikšmingi, be kita ko, ir todėl, jog VSD 2023-09-15 raštu Nr. 18-9730 buvo pripažinta, kad DRB1 gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas, vadovaudamasis šia VSD išvada, priėmė sprendimą, kuriuo DRB1 neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nors 2023-05-09 vizito Departamente metu pareiškėja nurodė, kad yra bedarbė, nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, tačiau, VSD duomenimis, ji tuo metu vis dar dirbo (duomenys neskelbtini), taigi, atitinkamai, palaikė ryšius su nurodytais asmenimis. Pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), be kita ko, vykdė ir Rusijos ambasados darbuotojų pavedimus, nesusijusius su jos tiesioginėmis (duomenys neskelbtini) užimamomis pareigomis. Pareiškėja vieno iš Rusijos ambasados darbuotojų prašymu 2022 m. rugpjūčio mėn. vyko iš Klaipėdos į Skuodą, nufotografavo sovietinių karių kapavietės paminklą Skuode, kuris 2022 m. gegužės mėn. buvo apipiltas dažais. Pareiškėja šią užduotį įvykdė iš patriotinių paskatų, už jos įvykdymą atsisakė imti papildomą atlyginimą iš Rusijos ambasados.

VSD vertinimu, pareiškėja, turėdama teisę gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Pareiškėja, tiek dirbdama (duomenys neskelbtini), tiek ir tarnaudama Rusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojali Rusijai, palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Pastebi, kad susiformavusioje LVAT praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2026-07-15 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2476-525/2026 63 punktą; 2026-07-01 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2341-602/2026 50 punktą; 2026-06-17 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2249-552/2026 34 punktą; 2026-06-10 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2131-520/2026 82 punktą; 2026-05-20 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2176-575/2026 42 punktą; kt.). Todėl, vertinant pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nėra pagrindo paneigti jos lojalumo Rusijos valdžiai. Atitinkamai, prorusiškos pažiūros yra neatsiejama lojalumo Rusijos valdžiai sudėtinė dalis.

Laikosi pozicijos, kad pareiškėja, norėdama paneigti savo lojalumą Rusijos valdžiai ir prorusiškas pažiūras, turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką (žr. pvz., LVAT 2026-07-01 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2341-602/2026 48 punktą; 2026-06-03 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2211-815/2026 48 punktą; 2026-04-22 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1933-662/2026 49 punktą; kt.), tačiau pareiškėja jokių tokio pobūdžio įrodymų nepateikė. Tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad pareiškėja gali būti vertinama kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galinti vykdyti režimo užduotis. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydama jai pateiktus privalomus Departamento klausimynus, nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjos lojalumo Rusijos valdžiai ir pripažinti sprendimų neteisėtais (žr. pvz., LVAT 2026-04-22 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1933-662/2026 49 punktą; 2026-02-18 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1639-821/2026 53 punktą; 2025-07-30 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2312-821/2025 82 punktą; 2025-06-18 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2026-968/2025 35 punktą; kt.).

Mano, kad pareiškėjos nurodyta jos, kaip ilgalaikės Lietuvos gyventojos, aplinkybė negali būti vertinama vien tik formaliai. Pagal LVAT praktiką ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiems užsieniečiams suteikiama didesnė teisinė apsauga, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nei tokio statuso neturintiems užsieniečiams. Ši aplinkybė turi būti patvirtinama tvirta užsieniečio integracija Lietuvoje, esant itin glaudiems asmeniniams ryšiams su Lietuva. Tačiau net ir trečiosios šalies piliečiams, gimusiems Lietuvoje ir gyvenusiems joje didžiąją gyvenimo dalį (šių kriterijų pareiškėja neatitinka), nesuteikiama absoliuti apsauga nuo išsiuntimo. Reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui gali lemti leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimą ir išsiuntimą iš šalies (žr. pvz., LVAT 2026-06-10 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2131-520/2026 70 punktą; 2025-01-22 sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-936-520/2025 40 punktą; 2024-06-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 32.1 papunktį; kt.).

Mano, kad visų pirma, pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos Lietuvos Respublikoje, pagrįstos, be kita ko, Lietuvos valstybės vertybinių nuostatų įsisąmoninimu ir vadovavimusi jomis. Pareiškėja, ilgą laiką gyvendama Lietuvoje, taip ir neišmoko lietuvių kalbos. Valstybinės kalbos mokėjimas yra būtina prielaida užsieniečiui integruotis į visuomenę, suvokti tautos mentalitetą ir jos siekius, valstybės konstitucinę santvarką, susipažinti su tautos ir valstybės istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomybę už valstybės dabartį ir ateitį (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2003-12-30 nutarimą). Kalbinės integracijos nebuvimas lemia ir pilnavertiškos kultūrinės, socialinės, ekonominės ir politinės pareiškėjos integracijos negalimumą. Vertinant pareiškėjos ypač prorusiškas pažiūras, palankias Rusijos režimui ir visiškai priešingas Lietuvos valstybės vertybinėms nuostatoms, darytina išvada, kad pareiškėja, nemokėdama lietuvių kalbos, visą laiką faktiškai gyvena Rusijos informaciniame lauke, formuojamame RF valdžios propagandinių naratyvų, nukreiptų prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėja, Rusijai 2022-02-24 pradėjus vykdyti plataus masto karinę agresiją Ukrainoje, toliau tęsė darbą (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, jos ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą RF tarnybų atžvilgiu, pripažintini reikšmingesne aplinkybe, nei jos ryšiai, esantys Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir bylos duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja turi stiprius ryšius su Rusija, periodiškai vyksta į Rusiją, ten turi nekilnojamojo turto, artimų giminaičių. Pareiškėjos išvykos į Rusiją nepriklausomai nuo vykimo priežasčių kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su ja kontaktus (žr. pvz., LVAT 2025-05-07 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025; 2024-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024; kt.).

Mano, kad pareiškėjos ryšiai su Lietuva neatsveria jos keliamos grėsmės valstybės saugumui ypač šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl RF karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką, taip pat RF politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir ES narei. Pareiškėjos asmeniniai interesai, pragyventas laikotarpis Lietuvoje negali būti aukščiau Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesų. Pareiškėja yra gimusi ir užaugusi (duomenys neskelbtini), tarnavo Rusijos kariuomenėje (ėjo viršininko pareigas ir įgijo praporščikės karinį laipsnį), Rusijoje įgijo teisę į karinę pensiją, užmezgė ryšius dėl ilgalaikio darbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Rusijoje nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, Rusijoje gyvena pareiškėjos artimi giminaičiai, ji periodiškai vyksta į Rusiją. Nenustatyta duomenų, kad pareiškėja teisės į šeiminius ryšius negalėtų įgyvendinti kilmės valstybėje (pareiškėjos šeimos nariai – (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys). Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis ir pilnametė dukra – (duomenys neskelbtini) piliečiai, savaime nesudaro pagrindo, kad pareiškėjai išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti panaikintas. Būtent taip analogiškos situacijos aiškinamos ir LVAT praktikoje (žr. pvz., LVAT 2026-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2131-520/2026; 2026-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2211-815/2026; kt.). Mano, kad egzistuoja pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir išsiųsti ją iš šalies, uždraudžiant į ją atvykti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujausią LVAT praktiką analogiškose bylose net ir seniai nutrūkę darbo santykiai su Rusijos ambasada ir dar seniau nutrūkę tarnybos santykiai su Rusijos kariuomene pripažįstami pakankamu pagrindu RF piliečių grėsmei Lietuvos valstybei konstatuoti (žr. pvz., LVAT 2026-05-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2161-815/2026). Pareiškėja bando klaidinti teismą, skunde nurodydama, kad Rusijos kariuomenėje ji neva užėmė tik civilines pareigas. Ji šio teiginio nepagrindė įrodymais, be to, pati pareiškėja pripažįsta, kad jai buvo suteiktas Rusijos kariuomenės praporščikės (rus. прапорщик) karinis laipsnis. Mano, jog yra savaime suprantama, kad kariuomenėje civilines pareigas einantiems asmenims jokie kariniai laipsniai nėra suteikiami.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad į Lietuvą atvyko kaip karo medikė, norėdama gerai uždirbti; (duomenys neskelbtini) ištekėjo už našlio, kuris augino du vaikus, (duomenys neskelbtini) jiems gimė bendras vaikas – jųdviejų dukra; (duomenys neskelbtini) išsiskyrė, nes vyras susirado meilužę; nuo 1995 m. dirbo jo biure valytoja; dukra dažnai sirgo; išsiskyrusi ji gavo galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) valytoja, tačiau po rankos lūžio prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) sodą; neturėjo galimybės prieiti prie kitų reikalų, valė patalpas, bendras sales, kuriose vyko renginiai, vykdė nurodymus – pirko trąšas sodui; (duomenys neskelbtini) sutiko savo antąjį vyrą ir už jo ištekėjo; sutuoktinis 2024 m. patyrė (duomenys neskelbtini), šiuo metu turi problemų su atmintimi, jam reikalinga nuolatinė priežiūra; priežiūra reikalinga ir jo (duomenys neskelbtini) amžiaus motinai; nurodė pati turtinti sveikatos problemų – pakilusį kraujospūdį ir geria nuo jo vaistus; nenori vykti į Rusiją; nes negalėtų bendrauti su vaikais ir anūkais; (duomenys neskelbtini) turi butą, jame niekas negyvena, nes jame nėra vandens; norėjo šį butą parduoti, tačiau sunku tai padaryti dėl sudėtingo laikotarpio. Paaiškino, kad dirbo savanoriškais pagrindais, atlyginimo negavo, tačiau gaudavo pinigų žemei, trąšoms pirkti, visada svajojo apie savo sodą, todėl, pasitaikius galimybei, sutiko; bendrauja su (duomenys neskelbtini) darbuotoju ūkvedžiu-inžinieriumi DRB2, anksčiau – su DRB1, kurio vardo, kai buvo iškviesta aštu nenurodė, nes buvo pamiršusi; negali pasakyti, kada paskutinį kartą lankėsi ambasadoje – norėjo pasiimti daiktus; mano, kad darbo santykiai nutruko 2020 m., nes tada ji buvo registruota darbo biržoje; 2025 m. įgijo teisę į senatvės pensiją; nuo 2021 m. iki 2026 m. birželio mėn. prižiūrėjo sodą, atlyginimo už tai negavo; dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nesikreipė, nes buvo karo medikė, po to dukra labai sirgo, todėl neturėjo galimybės išmokti lietuvių kalbą; savo tėvynėje nebuvo nuo 2023 m.; pastaraisiais metais į (duomenys neskelbtini) vyko su tikslu parduoti butą, paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) vyko 2026 m. balandžio mėn., sutuoktinis po to vyko, berods, rugpjūčio mėn.; jis vyko kartu su lyginčiu asmeniu ambasados darbuotojumi DRB2 dėl to, kad sprogo boileris, apie tai pranešė kaimynai, jį lydėjo; RF pensijos atsisakė dėl to, kad neplanavo gyventi Rusijoje; DRB2 ir DRB1 pakviesta neminėjo, nes buvo pradėjusi nuogastauti, kad jai tai nepakenktų; pritaria teiginiui, kad RF kelia grėsmę Lietuvai, sakę, jog Rusiją pavadino šalimi agresore; mano, kad Lietuva nepažeidžia rusakalbių asmenų teisių; ji nenori vykti į šalį agresorę.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė iš esmės palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjos skundais iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė iš esmės palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė; (duomenys neskelbtini) įgijo specialųjį vidurinį felčerės akušerės išsilavinimą; 1984-1987 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini); 1987-1993 metais aukštesnioji puskarininkė (duomenys neskelbtini); 1989-05-29 išduotoje pažymoje registracijai pagal gyvenamąją vietą nurodyta, kad pareiškėja atlieka aktyviąją karinę tarnybą Ginkluotosiose pajėgose.

Pareiškėjai buvo išduoti 9 leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje: 1) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 2) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 3) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 4) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 5) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 6) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 7) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 8) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini); 9) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja, vadovaujantis jos 2005-11-22 pasirašytu paaiškinimu, 1984 m. (duomenys neskelbtini) pašaukta savanore į karinę tarnybą ginkluotose pajėgose, kurią pradėjus iš pareiškėjos buvo atimtas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas. Atlikusi karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), pareiškėja 1987 m. pervesta į karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), kurioje tarnavo iki jos atleidimo 1993 m. Atleidus pareiškėją iš karinės tarnybos, jai išduotas (duomenys neskelbtini) užsienio pasas.

Pareiškėja 2022-12-07 pasirašytame klausimyne, be kita ko, nurodė, kad atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) 1984-1987 m. kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 1987-1993 m. aukštesniosios puskarininkės pareigose; kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis neturi; nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose; leidimo susipažinti su įslaptinta informacija neturėjo; ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis neturėjo (nedirbo tokioms tarnyboms, neteikė joms informacijos, nevykdė jų pavedimus ir kitaip nebendradarbiavo); Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje nepritaria; mano, kad Krymas priklauso Ukrainai. Į šio klausimyno 2 skiltį „Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“ pareiškėja parašė: „Šiuo metu esu registruota darbo biržoje“.

Pareiškėja 2023-05-09 klausimyne, be kita ko, nurodė visas savo darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą): 1) 1982-1984 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje; 2) 1984-1987 m. tarnavo armijoje (duomenys neskelbtini) medicinos seselės pareigose; 3) 1987-1993 m. tarnavo armijoje (duomenys neskelbtini) medicinos seselės pareigose; 4) 1998-2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja, tačiau nurodė tiksliai neatsimenanti; 5) 2003-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja. Į klausimyno 3 skiltį „Ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją, kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis“ pareiškėja atsakė, kad pagal kontraktą baigė medicinos mokyklą, tarnavo kaip savanorė 1983-1987 m. (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), aukštesniosios puskarininkės pareigose, 1987-1993 m. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis; nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose; neturėjo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija; neturėjo ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis (nedirbo tokioms tarnyboms, neteikė joms informacijos, nevykdė jų pavedimus ir kitaip nebendradarbiavo); nepritaria RF vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje; mano, kad Krymas priklauso Ukrainai.

Pareiškėja 2023-05-09 paaiškinime Departamentui nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje; 1978 m. (duomenys neskelbtini) baigė 10 klasių. 1978 m. įstojo į (duomenys neskelbtini) mokytis akušerės specialybės; 1982-1984 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, rajoniniame kabinete; 1984 m. kovo mėn. pradėjo tarnauti armijoje ((duomenys neskelbtini), karinis dalinys Nr. (duomenys neskelbtini)); 1987 m. lapkričio mėn. perkelta tarnauti į (duomenys neskelbtini); 1993 m. atleista; (duomenys neskelbtini) ištekėjo, vyras STK2, gimęs (duomenys neskelbtini), našlys, dviejų vaikų tėvas, bendras vaikas – dukra DKR1, gimusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išsiskyrė; (duomenys neskelbtini) ištekėjo, vyras STK1, gimęs (duomenys neskelbtini); 1998-2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja (tiksliai neprisimena); nuo 2003 iki 2021 metų dirbo valytoja (duomenys neskelbtini). šiuo metu registruota darbo biržoje. Pareiškėja taip pat pateikė informaciją apie savo šeimos narius: 1) tėvas ASM1, gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 2) motina ASM2, gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 3) brolis ASM3, gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini); 4) brolis ASM4, gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini); 5) sesuo ASM5, gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini); 6) sesuo ASM6, gim. (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini); 7) sesuo ASM7, gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 8) sesuo ASM8, gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 9) dukra DKR1, gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke, dirba su klientais. Nurodė tėvynėje paskutinį kartą buvusi 2000 m., 2023 m. vasario mėn. lankėsi (duomenys neskelbtini) srityje, kur susitiko su (duomenys neskelbtini) gyvenančia giminaite; sutuoktinis STK1 dirba elektromechaniku ir plaukia į jūrą; pareiškėja gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sutuoktiniui; išlaiko sutuoktinis, pareiškėja gauna (duomenys neskelbtini) Eur pašalpą iš Užimtumo tarnybos; su buvusiais kolegomis nebendrauja, žino, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) dirba žmogus, kurio vardo nežino; teista nebuvo, karinių veiksmų nepalaiko; neplanuoja išvykti nuolat gyventi į kitas šalis.

Regionų administraciniam teismui pateiktame Departamento 2026-09-07 paaiškinime nurodyta, kad 2023-05-15 apklausos nėra išlikusios, todėl Departamentas negali jų pateikti, tačiau 2023-05-15 tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie pareiškėjos ir buvusio (duomenys neskelbtini) darbuotojo DRB1 2023-05-15 apklausas, kad paprašius DRB1 patikslinti, ar šiuo metu bendrauja su kitais asmenimis, kurie dabar dirba, arba anksčiau dirbo kartu su juo (duomenys neskelbtini), DRB1 patvirtino nepalaikantis jokių ryšių su buvusiais bendradarbiais. Pokalbio metu DRB1 ne kartą kažkas skambino į mobilų telefoną. Kadangi jo telefonas buvo padėtas ant stalo ekranu į viršų, vieno iš skambučių metu telefono ekrane rusų kalba matėsi skambinusysis „PRS1“, skambutį DRB1 ignoravo neatsiliepdamas, tačiau po dar keleto kartų neatsilieptų skambučių DRB1 atsiliepė sakydamas „PRS1, aš dar čia, susisieksim vėliau“ (kalbėjo rusų kalba). Girdėjosi, kaip moteriškas balsas pajuokavo - “Ar tavęs ten neuždarė?“ (kalbėjo rusų kalba). Vėliau skambučiai liovėsi. Tą pačią dieną 11.00 val. apklausai buvo pakviesta pareiškėja, kuri į Departamento Klaipėdos skyrių atvyko kiek anksčiau, DRB1 apklausos pabaigoje ji pravėrė duris ir pamačiusi, jog kabinete dar vyksta pokalbis su DRB1, (DRB1 pastebėjo moterį, pravėrusią duris), liko laukti Departamento Klaipėdos skyriaus koridoriuje. Tam, kad DRB1 ir pareiškėja neapsikeistų apklausos informacija, pareiškėja buvo palydėta laukti jai paskirto laiko į kitą kabinetą. Baigus pokalbį su DRB1 ir jam išėjus į laukiamąjį Departamento darbuotoja pastebėjo, jog jis neskuba išeiti iš pastato, laukia ir ieško kažko. Pastebėjęs, kad Departamento darbuotoja mato jį dar neišėjusį, DRB1 išėjo iš Departamento Klaipėdos skyriaus patalpų. Pareiškėjai pakartotinai buvo pateiktas užpildyti klausimynas, kuriame ji nurodė darbovietes ir karinę tarnybą, susijusias su karinėmis struktūromis, taip pat darbą (duomenys neskelbtini) (klausimyno 2, 3 klausimų atsakymai). Informacijos patikslinimui, paprašyta pateikti išsamų biografijos aprašymą. Raštu, bei papildydama informaciją žodžiu pareiškėja paaiškino, kad savo noru dėl gerai apmokamo darbo tarnavo karinėse struktūrose (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) m. Nuo 2003 m. iki 2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja; neigė palaikanti ryšius su buvusiais bendradarbiais; paprašius patikslinti, ar nepažįsta (duomenys neskelbtini) dirbančių arba dirbusių asmenų, pareiškėja iš pradžių suabejojo, tačiau vėliau prasitarė, kad žino ten dirbantį vyriškį, tačiau nežino jo vardo ir pavardės; interviu metu pareiškėjai suskambo ant stalo ekranu į viršų padėtas telefonas, matėsi rusų kalba įvestas adresatas „DRB1“, todėl jos kategoriškas tvirtinimas, jog nebendrauja su (duomenys neskelbtini) dirbančiais/dirbusiais asmenimis ir ji nežino jų vardų ir pavardžių, yra melagingas; DRB1 ir pareiškėjos interviu metu nustatyta, kad paaiškinimuose apie esamas ir buvusias darbovietes, ryšius ir bendravimą su (duomenys neskelbtini) dirbančiais/dirbusiais kolegomis, jie nurodė melagingus duomenis; interviu metu skambučių skaičius ir ekrane matyti adresatai - „PRS1“ ir „DRB1“ patvirtina, kad asmenys pažįsta vienas kitą ir bendrauja, todėl Departamento darbuotoja siūlė kreiptis į VSD įvertinti, ar užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui.

VSD 2026-06-04 Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, tiek dirbdama (duomenys neskelbtini), tiek ir tarnaudama RF kariuomenėje, privalėjo būti lojali RF ir palaikyti RF valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pareiškėja 2026-06-15 apklausos Departamente metu rusų kalba nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra pensininkė, Lietuvoje gyvena nuo 1987 m. lapkričio mėn., tačiau lietuvių kalbos neišmoko; nuo 2025 m. lapkričio mėn. Lietuvoje gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur senatvės pensijos, Rusijoje pensijos negauna, nes ten žmonės išeina į pensiją būdami kito amžiaus, taip pat pensijai gauti reikia užpildyti anketą ir nurodyti, ar gauna kažkokią pensiją; minimalios pensijos Rusijoje atsisakė nuvykusi į (duomenys neskelbtini); išauklėjo 2 savo vyro vaikus iš pirmos santuokos, kurių motina anksti mirė, oficialiai nebuvo jų įsivaikinusi, sūnus, kuriam šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai, gyvena (duomenys neskelbtini), dukra, kuriai šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų, gyvena (duomenys neskelbtini). Iš pirmos santuokos pareiškėja turėjo ir bendrą vaiką, (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, kuri daugiau nei prieš vienus metus atvyko į Lietuvą, šiuo metu čia gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini); pareiškėjos dukra (duomenys neskelbtini) yra baigusi universitetą, ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), po to ji liko be darbo, negalėjo ilgai jo susirasti, todėl sugrįžo į Lietuvą; vaikų iš antrosios santuokos neturi; antrasis vyras turi suaugusių vaikų ir taip pat yra pensininkas, kaip ir pareiškėja; (duomenys neskelbtini) turi vieno kambario butą, Rusijoje dažnai nesilanko „galima ant pirštų paskaičiuoti“, nes jai sunku patekti į (duomenys neskelbtini), nes nevairuoja mašinos; Rusijoje buvo 2025 m. lapkričio mėn. ir 2026 m. balandžio mėn. pabaigoje „dėl dokumentų; (duomenys neskelbtini) neturi giminių, ten turi butą, kuriame niekas negyvena ir kurį prižiūri kaimynė; butą įsigijo, nes galvojo, kad gaus dvi pensijas, kaip jos žento tėvas, bet vėliau pasirodė, kad taip yra tik ES, tačiau ji tokių subtilybių nežinojo. Į Departamento darbuotojo klausimą, ar bandė gauti Lietuvos pilietybę, pareiškėja tikslaus atsakymo nepateikė, nurodė, kad nežinojo lietuvių kalbos ir neturėjo bendravimo; paskutinis vyras yra (duomenys neskelbtini), kuris gimė (duomenys neskelbtini); lietuvių kalba jai buvo nereikalinga dėl jos darbo pobūdžio – dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario mėn. iki 2020 m. rugsėjo ar spalio mėn. (apie 17 metų) iki tol, kol susilaužė ranką, kadangi dirbo tik fizinį darbą, t. y. buvo valytoja, po rimtos traumos negalėjo toliau dirbti; kai (duomenys neskelbtini) buvo išlaisvinamas, pareiškėja ten buvo savanorė; nurodė kontaktų su (duomenys neskelbtini) darbuotojais nepalaikanti, nes „dabar tai praktiškai neįmanoma“, tačiau kartais „sveikinasi SMS žinutėmis, paveiksliukais“ ir per „Max“; socialiniais tinklais nesinaudoja, netgi jų neturi – pareiškėjai kaimynė siunčia paveiksliukus per „Facebook“, kurie pas pareiškėją netgi neatsidaro, nes ji nėra šio socialinio tinklo pajungusi; (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos sesuo, sūnėnai ir brolis, su kuriais ji bendrauja per „Max“; palaiko ryšį su (duomenys neskelbtini) dirbusia kanceliarijos pavaduotoja, kuri dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Į Departamento darbuotojo patikslinamąjį klausimą, ar palaiko ryšį su Lietuvoje gyvenančiais (vietiniais) (duomenys neskelbtini) darbuotojais, pareiškėja tiksliai neatsakė, tik paaiškino, kad 2020 m. visus išvedinėjo ir ten vietinių darbuotojų nebuvo pasilikę, išskyrus vertėją, bet pareiškėja žino, kad jis iš karto išėjo iš darbo, nes jo giminės gyveno (duomenys neskelbtini); „pergalės dienos“ 2026-05-10 nurodė buvusi (duomenys neskelbtini) vykusiame „merijos ar kažkieno leidime“, bet nurodė, kad tiksliai nežino; į Departamento darbuotojo patikslinamąjį klausimą, ar tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo kažkokia šventė, pareiškėja tikslaus atsakymo nepateikė – nurodė, kad buvo „bendruomenės“, „arbatos gėrimas“ ir pareiškėjos gerai pažįstama AKT1, todėl pareiškėja ten atsidūrė. Į Departamento darbuotojo patikslinantį klausimą, ar tą dieną (duomenys neskelbtini) šventė „pergalės dieną“, pareiškėja atsakė, kad tam akcentas nebuvo daromas, nes dabar visi bijo ir nenori turėti problemų; paskutinį kartą nurodė (duomenys neskelbtini) apsilankiusi kovo mėn., prieš tai lankėsi dar iki pandemijos; Rusijos rinkimuose nedalyvauja, nes neturi tokios galimybės – gali nuvažiuoti į Vilnių, bet yra nutolusi nuo politikos dėl to, kad jai „viskas nepatinka“, t. y. kad miršta nekalti jauni žmonės, kad vyksta karas; iki karo dalyvavo Rusijos rinkimuose; gaudama leidimą gyventi buvo priversta ir „Krymą pripažinti“, ir „karą pradėti“, nes jai buvo „svarbiau turėti dokumentą“, nes ji neketina išvykt, be to jos vyro mamai (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metai; pareiškėjos sveikatos būklė yra gera, jos nereikia prižiūrėti; jos vyrui nustatytas neįgalumas, 2024 m. lapkričio mėn. oro uoste ištiko (duomenys neskelbtini) dėl medikų kaltės; abu su vyru yra nedirbantys pensininkai, lėšų pakanka; pasaulio naujienas sužino iš žurnalo „Savaitės ekspresas“; Lietuvoje atjungus rusiškus kanalus pasinaudojo jų kanalų pajungimo paslauga, tačiau pasirinktas meistras buvo pagautas; šiuo metu apie pasaulio naujienas perpasakoja vyras, kuris gerai žino lietuvių kalbą; politika nesidomi, įskaitant ir tuo, kas vyksta Rusijoje, tik jei sesuo ką nors pasako, tačiau su ja nedažnai bendrauja; paklausta apie politines pažiūras, atsakė esanti už tai, kad „nebūtų karo“, už „taikų dangų virš galvos“. Į Departamento darbuotojo klausimą, ar ji yra Rusijos, ar Europos/NATO politikos pusėje, nurodė esant neutrali, jai norisi „taikaus dangaus virš galvos“ bei ramiai gyventi senatvėje, kad būtų ramu dėl vaikų ir anūkų; mano, kad nuo jos pačios „niekas nepriklauso“, ji gali tik merą išrinkti; pagal specialybę yra medikė, turi medicinos tarnybos praporščikės laipsnį, 1984 m. pagal kontraktą nuvyko dirbti/tarnauti į karinį dalinį (duomenys neskelbtini); 1987 m. pervesta dirbti į (duomenys neskelbtini) (tuo metu kariuomenės štabas buvo (duomenys neskelbtini)), kur pareiškėjai labai patiko: „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 1993 m. išvedus kariuomenę pareiškėja nedirbo ir netarnavo, nes išėjo motinystės atostogų; patikslino, kad Lietuvoje tarnavo vaistinės medike (duomenys neskelbtini), pirmą kartą ištekėjo ir (duomenys neskelbtini) išsiskyrė su vyru, (duomenys neskelbtini) ištekėjo pakartotinai; teigė nesanti grėsme valstybei, gali gydyti žmones; baigusi tarnybą (duomenys neskelbtini), pareiškėja medike nebedirbo, nes nežinojo lietuvių kalbos, nuo 2003 m. vasario mėn. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) valytoja; laikotarpyje nuo 1993 iki 2003 m. niekur nedirbo.

Departamentas 2026-06-25 vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėja 2003–2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini), be to, yra ypač prorusiškų pažiūrų, pateisina Rusijos aukščiausios valdžios sprendimus, neigia, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos valstybę, neigiamai vertina Lietuvos Respublikos vykdomą politiką RF atžvilgiu. Pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) ir jos prorusiškos pažiūros, pateisinančios RF valdžios sprendimus, reiškia, kad ji lojali RF, palaiko Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Kartu tai reiškia, kad pareiškėja ateityje gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Departamentas 2026-06-25 vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 5 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais bei Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 5, 37, 39 punktais Sprendimu 2 nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusiją; 2) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 30 mėnesių (2 metai ir 6 mėnesiai); 3) sprendimo vykdymą pavesti vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), nes pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Sprendimo 1

Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2026-05-22 iki 2026-07-01) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020-12-09 nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (EŽTT 2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymo, nei kituose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 858- 1810/2010 ir kt.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2023-08-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023-10-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024, 2025-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2501-821/2025).

LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022-03-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėja yra įgijusi ilgalaikės gyventojos statusą. LVAT 2023-12-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, jog Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 2003-11-25 Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – Direktyva 2003/109/EB) nuostatas bei aiškinimą ESTT praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024-01-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024-02-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024, 2025-07-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2126-822/2025). LVAT, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024-05-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024 ir kt.).

Nagrinėjamuoju atveju Departamentas, priimdamas Sprendimą 1, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) ir jos tarnybą RF kariuomenėje, jos galimą lojalumą Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotai RF žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti jos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėja savo teises, susijusias su jai nepalankiu Sprendimu 1, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai sprendimo priėmimo aspektai, tiek Sprendimo 1 turinys. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.

Departamentas vadovavosi VSD pateikta Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėja, tiek dirbdama (duomenys neskelbtini), tiek ir tarnaudama RF kariuomenėje, privalėjo būti lojali RF ir palaikyti RF valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. RF valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja RF žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taigi VSD paprašė Departamentą įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo pareiškėjai aplinkybių nėra), jeigu Departamentas priims sprendimą panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kuriuos nurodė pati pareiškėja, surinko VSD, nustatyta, kad pareiškėja tarnavo RF kariuomenėje, 2003-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja, išėjusi į pensiją, iki 2026 birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) savanoriškais pagrindais, dažnai vyksta į RF ((duomenys neskelbtini)), RF ne tik gyvena jos giminės, bet ir ji turi nekilnojamąjį turtą – butą, pareiškėja palaiko santykius su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, vienas jų lydėjo pareiškėjos sutuoktinį į RF ((duomenys neskelbtini)), leidžia sutikti su VSD išvada, jog, įvertinus šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir ši grėsmė yra reali. Yra reali grėsmė, kad pareiškėja, būdama lojali RF režimui, gali būti išnaudota RF struktūrų, todėl Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą 1 (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus KT 2022-09-22 nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame KT nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, atsakydama į 2022-12-07 klausimyno 2 skiltį „Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“ deklaratyviai nurodė, kad šiuo metu yra tik įregistruota Užimtumo tarnyboje, tačiau nenurodė nei vienos savo buvusios darbovietės, įskaitant ir ilgalaikį darbą (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė melagingus duomenis. Pildydama 2023-05-09 klausimyną, pareiškėja įrašė darbovietes, be kita ko, ir 2003-2021 m. darbą (duomenys neskelbtini) valytoja. Be to, pareiškėja 2022-12-07 ir 2023-05-09 klausimynuose, 2023-05-09 rašytiniame paaiškinime, 2023-05-09 apklausos Departamente metu pateikė melagingus duomenis, kad ji nebendrauja su buvusiais (duomenys neskelbtini) bendradarbiais, t. y. nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, tačiau 2026-06-15 apklausoje aiškiai nurodė palaikanti ryšį su (duomenys neskelbtini) dirbusia kanceliarijos pavaduotoja, kuri gyvena Rusijoje, kartais „sveikinasi SMS žinutėmis, paveiksliukais“ su buvusiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, o po „pergalės dienos“ 2026-05-10 pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) renginyje. Tuo pačiu pareiškėja ir teismo posėdyje patvirtino palaikanti ryšius su (duomenys neskelbtini) darbuotojais – DRB1 ir DRB2. Vadovaujantis VSD 2023-09-15 raštu Nr. 18-9730 pripažinta, kad buvęs (duomenys neskelbtini) darbuotojas DRB1 kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi pareiškėja teikė Departamentui melagingus duomenis, slėpė informaciją apie jos ilgalaikį darbą (duomenys neskelbtini) bei apie tebesitęsiantį bendravimą su buvusiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais.

Pažymėtina tai, kad Sprendime 1 įvertinta, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis STK1, gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis; kad pareiškėja turi dukrą DKR1, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri 2018-08-08 deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini); kad pareiškėja turi sūnų SNN1, gim. (duomenys neskelbtini), bet Migracijos departamentas duomenų apie jį neturi – nežino jo pilietybės, jam nėra suteikta teisė gyventi Lietuvoje. Be to, Sprendime 1 įvertinta ir tai, kad pareiškėja Lietuvoje gyvena nuo 1987 m.; savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 1995-11-21; nuo 1998-02-03 iki 1999-05-05 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1999-06-07 iki 2002-12-19 (duomenys neskelbtini), nuo 2003-07-02 iki 2006-06-30 vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą, nuo 2007-07-05 iki 2020-09-30 dirbo (duomenys neskelbtini); šiuo metu yra įgijusi teię į senatvės pensiją, todėl nepagrįsti pareiškėjos skundo teiginiai, kad Departamentas Sprendime 1 neįvertino pareiškėjos ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje nuo 1987 m. aplinkybių, kad ji leidimą nuolat gyventi turi nuo (duomenys neskelbtini), yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, kad jos dukra yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kad pareiškėja įgijo teisę į senatvės pensiją ir ją gauna. Nagrinėjamuoju atveju Sprendime 1 nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėją su Lietuva sieja stiprūs socialiniai ir šeiminiai ryšiai, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos asmeninis interesas likti Lietuvoje dėl jos ryšių su čia gyvenančiu sutuoktiniu bei dukra, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, bei jos gyvenimu nuo 1987 m. Lietuvos Respublikoje nėra aukštesnis už Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimą, savaime nesuteikia jai teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

Pareiškėja palaiko ryšius su RF - turi nekilnojamąjį turtą (vieno kambario butą) (duomenys neskelbtini), RF gyvena pareiškėjos artimieji. Be to, nors pareiškėja Rusijoje atsisakė pensijos, asmenys, pagal Departamento surinktą kilmės valstybės informaciją RF pensijos atsisakę asmenys turi teisę kreiptis dėl pensijos mokėjimo atnaujinimo, todėl vien aplinkybė, kad pareiškėja atsisakė RF pensijos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jos ryšys su RF nutrūkęs. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau pareiškėja tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje, tikėtina, jog ji turi teisę ir į karinę pensiją. Be to pareiškėja turi ir šeiminių ryšių su RF gyvenančiais asmenimis: savo 2023-05-09 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad RF gyvena jos broliai bei seserys, 2026-06-15 apklausos metu pareiškėja minėjo per „Max“ palaikanti kontaktą su RF gyvenančia seserimi. Pareiškėja 2026-06-15 apklausos metu taip pat pateikė melagingus duomenis apie pastaruosius apsilankymus Rusijoje, t. y. nurodė, kad Rusijoje lankėsi du kartus - 2025 m. lapkričio mėn. ir 2026 m. balandžio mėn. pabaigoje „dėl dokumentų“, tačiau iš VSAT informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2025 m. tris kartus vyko į RF: 2025-04-09 - 2025-04-11, 2025-07-08 - 2025-07-09 ir 2025-10-21 - 2025-10-23. Taigi tai patvirtina, kad pareiškėja teikė neteisingą informaciją apie save ir kad jos ryšiai su RF nėra išnykę.

Aplinkybė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo valytoja, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini), ji privalėjo būti lojali Rusijos valdžiai. Kaip nurodyta 1989-05-29 pažymoje, kad pareiškėja atliko aktyviąją karinę tarnybą Ginkluotosiose pajėgose Rusijos kariuomenėje. Pati pareiškėja nurodė, kad jai buvo suteiktas Rusijos kariuomenės praporščiko (rus. прапорщик) karinis laipsnis, todėl tai paneigia pareiškėjos teiginį, kad ji Rusijos kariuomenėje užėmė civilines pareigas.

Vien pareiškėjos pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais (žr. pvz. LVAT 2023-08-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023, 2026-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-821/2026). Pareiškėja 2026-06-15 apklausoje nurodė, kad gaunant leidimą gyventi, ji buvo priversta ir „Krymą pripažinti“, ir „karą pradėti“, nes jai buvo „svarbiau turėti dokumentą“, todėl kad ji neketina išvykti, be to jos vyro mamai (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metai. Taigi, tikėtina, kad pareiškėja klausimynuose nurodė nepritarianti Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą tik dėl siekio pasilikti Lietuvos Respublikoje. Be to, Išvadoje nustatyta, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), be kita ko, vykdė ir RF ambasados darbuotojų pavedimus, nesusijusius su jos tiesioginėmis pareigomis, einamomis (duomenys neskelbtini): pareiškėja vieno iš RF ambasados darbuotojų prašymu 2022 m. rugpjūčio mėn. vyko iš Klaipėdos į Skuodą ir nufotografavo sovietinių karių kapavietės paminklą Skuode, kuris 2022 m. gegužės mėn. buvo apipiltas dažais – pareiškėja šią užduotį įvykdė iš patriotinių paskatų, už jos įvykdymą papildomą atlyginimą iš RF ambasados imti atsisakė.

Dėl Sprendimo 2

Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba VSAT, o juos vykdo VSAT. Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.

Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu 1 panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi ir ilgalaikio gyventojo ES statusas, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo pareigą priimti Sprendimą 2 dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja Departamentui ir teismui nenurodė aplinkybių, kad ji negali būti išsiųsta į Rusiją dėl 130 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priežasčių. Sprendime 2 įvertinti pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau pažymėta, kad šios nustatytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Tokią išvadą Departamentas padarė atsižvelgdamas į EŽTT praktiką, kurioje nustatyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, bei pripažįstama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą (2006-10-18 sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, 2012-06-12 d. sprendimas byloje Bajsultanov prieš Austriją). Sprendime 2 įvertinta ir tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, turi nekilnojamąjį turtą Rusijoje, kur be kita ko, gyvena jos šeimos nariai, ji turi teisę kreiptis Rusijoje dėl pensijos mokėjimo atnaujinimo, ji periodiškai vyksta į Rusiją, kas, nepriklausomai nuo jos vykimo priežasčių, kelia akivaizdžias rizikas valstybės saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėja, kaip buvusia (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Nors pareiškėja teigia, jog jai patinka gyventi Lietuvoje, ji dėl nesiekė gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, neišmoko valstybinės lietuvių kalbos, taigi, nors gyveno Lietuvoje nuo 1987 m., ji nesiekė integruotis į Lietuvos Respublikos visuomenę.

Sprendime 2 iš pareiškėjos teiginių nurodyta, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra gera ir jai nereikalinga priežiūra; jos sutuoktiniui taip pat nereikalinga nuolatinė priežiūra ar globa – pareiškėja nurodė, kad prieš keletą metų sutuoktinis patyrė (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jo sveikatos būklė yra patenkinama. Tai patvirtina ir pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdyje, kad jos sutuoktinis, lydimas DRB2, 2026 m. rugpjūčio mėn. vyko į RF. Iš pareiškėjos pateikto 2026-07-01 E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo, patvirtinto viešosios įsitaigos „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ (toliau – Ligoninė) gydytojos GDT1 antspaudu ir parašu, matyti, kad pareiškėja, lydima dukros, 2026-07-01 atvyko į Ligoninę i skundėsi, kad dėl sustabdomos teisės gyventi Lietuvoje ir nuo streso ją purtė ir drebino – tokią savijautą pareiškėja patyria trečią dieną, tačiau gydytoja jos būklę įvertino kaip sąmoningą, kontaktišką, susijaudinusią, veiksmingą, stebimas rankų tremoras, savižudybės minčių ar ketinimų neišsako, psichozės požymių nėra, todėl jai išrašyti vaistai, o savijautai negerėjant rekomenduota kreiptis pas psichiatrą konsultacijai planine tvarka. Iš pareiškėjos pateikto Ligoninės gydytojos GDT2 2026-07-08 išrašo, patvirtinto jos antspaudu ir parašu, matyti, kad pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau jos objektyvi būklė gydytojos įvertinta kaip gera, jai išrašyti vaistai ir ji išleista ambulatoriniam gydymui, o kartojantis nerimo atakoms – rekomenduota kreiptis pas psichologą arba psichiatrą konsultacijai. Taigi, pareiškėjos bendra sveikatos būklė gydytojų įvertinta kaip gera ir sąmoninga. Nors pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), ji nepateikė teismui įrodymų, kad jos kilmės valstybėje – RF – būtų apribota jos teisė kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ar kad sveikaatos priežiūros įstaigose ji negalėtų gauti tinkamo gydymo, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjos teiginiai, kad jos negalima išsiųsti į kilmės valstybę dėl pablogėjusios sveikatos būklės, kuri tuo pačiu neatsveria jos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja nepateikė įrodymų teiginiui, kad jos neįgaliam sutuoktiniui nuolat reikalinga medicininė priežiūra bei pareiškėjos pagalba buityje, pagrįsti – jos sutuoktinio medicinos dokumentų 2025-11-19 išraše / siuntime, patvirtinto Ligoninės gydytojos GDT3 parašu ir antspaudu, nurodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis jaučiasi patenkinamai, dusulio ir skausmų širdies plote neatžymi. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos sutuoktiniui ir/ar dukrai apribota teisė gauti vizą arba leidimą gyventi RF šeimos susijungimo pagrindu.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal Taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-02-16) 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021-07-07 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal Tvarkos (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-07-05) 5 punktą tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Pagal Tvarkos 37 punktą priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal Tvarkos 39 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje. Tvarkos 38 punkte įtvirtinta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1) 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2) 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3) 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Departamentas Sprendime 2 vadovavosi Tvarkos 5, 37, 39 punktais ir nustatė pareiškėjai 30 mėnesių (2 metai ir 6 mėnesiai) draudimo atvykti terminą, t. y. 2 kartus mažesnį, nei Išvadoje prašė VSD ir nei nustatyta Tvarkos 38.3 papunktyje ir 39 punkte, atsižvelgdamas į Išvadą, kur nustatyta, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taip pat į pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje bei į pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.

Teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu 1 panaikino pareiškėjos leidimą nuolat gyventi ir ilgalaikio gyventojo ES statusą. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas 2 išsiųsti pareiškėją į Rusiją bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiami Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo jų naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos PRS1 skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.