Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metų) nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėnesių (2,5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Sprendimas uždrausti atvykti bei sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje grindžiami tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą, o (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, tarnyba Rusijos kariuomenėje ir darbas (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.2. Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei neproporcingas, nes pareiškėjo turimi ryšiai su Lietuvos valstybe bei Lietuvoje gyvenančiais jo šeimos nariais nesudaro pagrindo taikyti jam apskritai jokio, net ir minimalaus termino, draudimo atvykti į Lietuvą, o juo labiau – į visą Šengeno zoną. Nors pareiškėjas, suvokdamas geopolitinę situaciją, neskundė Migracijos departamento sprendimo panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną jam pritaikytas nepagrįstai, todėl šis Sprendimas turėtų būti panaikintas.

2.3. Pareiškėjas dar būdamas vaikas (duomenys neskelbtini) kartu su visa šeima atvyko į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo pašauktas į armiją (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas liko gyventi (duomenys neskelbtini), kur vedė, jam gimė du vaikai. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su šeima lankydavosi Lietuvoje tiek keliaudamas, tiek atostogaudamas, o (duomenys neskelbtini) įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kur ir apsigyveno su šeima. (duomenys neskelbtini) visa pareiškėjo šeima (jis, jo sutuoktinė, sūnus bei dukra) gavo leidimus gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas Lietuvoje užsiėmė individualia veikla, dirbo automobilių remonto ir priežiūros srityje savo dirbtuvėje.

2.4. Pareiškėjo sutuoktinė (duomenys neskelbtini).

2.5. Pareiškėjas su sutuoktine turi du vaikus. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui uždraudus lankytis Lietuvoje, jis negalės lankyti savo šeimos narių, negalės padėti finansiškai bei būti su šeima sudėtingais gyvenimo etapais. Todėl pritaikytas draudimas lankytis Lietuvoje ir tokiu būdu lankyti savo šeimą yra neproporcinga ir neadekvati priemonė.

2.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas. Pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą, nėra proporcingas, pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

2.7. Perspėjimo įvedimas į SIS yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, o motyvai – formalūs, deklaratyvūs bei hipotetiniai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a) punktas savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą.

2.8. Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai.

2.9. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai.

2.10. Sprendime nurodytas motyvas, jog pareiškėjas bandė nuslėpti tam tikrą informaciją apie savo seserį ir sūnėną, kurie tarnauja (duomenys neskelbtini), todėl jis gali bandyti apeiti Sąjungos teisę ir ateityje, yra hipotetinis, vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Būtent iš pareiškėjo atsakovui tapo žinoma apie giminaičius ir jų einamas pareigas, kadangi pareiškėjas apie juos pranešė atsakovui jau pirmojo leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Šiuo metu pareiškėjo sesuo yra pensininkė.

2.11. Sprendime yra pateiktas tik formalus vertinimas, neatliktas pritaikyto perspėjimo proporcingumo vertinimas, kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tad perspėjimo į SIS įvedimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neproporcingas ir neadekvatus, todėl naikintinas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi savaime nepatvirtina turimų ryšių su Lietuva tvirtumo. Taip pat vien tai, kad pareiškėjo šeimos nariai, kurie yra Rusijos piliečiai, turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas neteisėtai, o pareiškėjui dėl šeiminių aplinkybių negalėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno zoną.

4.2. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, įskaitant šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jo situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos užsieniečiui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

4.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo ryšiai su Lietuvos valstybe bei čia gyvenančiais asmenimis nebuvo tinkamai įvertinti.

4.4. Taikant draudimo atvykti terminą pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nustatytus kriterijus, pareiškėjui taikomas draudimo atvykti laikotarpis buvo sutrumpintas perpus, atsižvelgus į pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Tai, kad pareiškėjo vaikai turi tam tikrų sveikatos problemų, nėra susiję su pareiškėjo atžvilgiu priimtu Sprendimu.

4.5. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neįtakoja pareiškėjo teisės padėti šeimai finansiškai, o pareiškėjo sutuoktinei ir pilnamečiams vaikams nėra taikomas draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos ar Šengeno erdvės.

4.6. Pareiškėjo skunde nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai administracinei bylai, todėl šia praktika nėra pagrindo vadovautis kaip precedentu.

4.7. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada, tačiau atliko ir individualų vertinimą, ir vadovaudamasis atliktu individualiu vertinimu nurodė, jog, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, asmeniui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jo situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos asmeniui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

4.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad perspėjimo įvedimas į SIS yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, o motyvai – deklaratyvūs ir hipotetiniai. Duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamas individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai vadovaujasi SIS reglamento nuostatomis. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas prašydamas leidimo gyventi ir pildydamas papildomos informacijos teikimo formas (klausimynus), teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, todėl dėl asmens įtrauktinas perspėjimas į SIS. Migracijos departamentas įvertino, jog priėmus sprendimą asmeniui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS įspėjimą, asmuo gali grįžti gyventi ir dirbti į kilmės valstybę – Rusiją, ar vykti kitas šalis, nepriklausančias Šengeno erdvei. Sprendime Migracijos departamentas vadovaudamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, taip pat įvertino, jog nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai (kurie, beje, yra pilnamečiai) negalėtų periodiškai vykti į Rusiją, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje, o tai galioja tiek dėl draudimo atvykti į Lietuvą, tiek pat ir dėl draudimo atvykti į visą Šengeno zoną.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsiliepime į skundą VSD nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Valstybės saugumo departamentas, remdamasis žvalgybos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė O. R. palaikė ryšius su (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). 2015 m. žvalgybos duomenimis, pareiškėjo sesuo G. R. tarnauja (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis, pareiškėjas su Rusijoje gyvenančiais giminaičiais bendrauja internetu, juos lanko.

6.2. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad: 1) neturi (neturėjo) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis; 2) nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose. VSD, įvertinęs klausimyne pareiškėjo pateiktą ir VSD turimą žvalgybos informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepaisė klausimyne nurodyto įspėjimo, pateikė neišsamią informaciją apie turimus ryšius su Rusijos teisėsaugos institucijomis.

6.3. Pareiškėjo sutuoktinė yra Rusijos pilietė, kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo vaikai yra Rusijos Federacijos piliečiai, kuriems išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu tinkamai įvertino, jog, uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukus persėjimą į SIS sistemą, pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje.

6.4. Pareiškėjas iki šiol periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją, net ir po Rusijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje pradžios. Jo šeima (duomenys neskelbtini) periodiškai vyksta ar vyko į Rusijos Federaciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Rusijos ar Baltarusijos piliečių dažnas vykimas į Rusiją ar Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su jais kontaktus.

6.5. Pareiškėjo įtraukimas į SIS ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti laikomas neteisėtu, nepagrįstu ar neproporcingu, kadangi pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariuomenėje ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui leidus atvykti į Lietuvos Respubliką, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.

6.6. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamentas Sprendimu išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę, todėl Sprendimo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II.

7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.

8.1. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį (duomenys neskelbtini), išduotą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Anksčiau asmeniui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, galioję (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra (duomenys neskelbtini). Vertinant asmens šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). VSAT duomenimis, pareiškėjo žmona periodiškai vyksta į Rusiją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi du pilnamečius vaikus. Pareiškėjo sūnus, Rusijos pilietis (duomenys neskelbtini) (VSAT duomenimis, periodiškai vyko į Rusiją – (duomenys neskelbtini), pareiškėjo duktė, Rusijos pilietė (duomenys neskelbtini) (VSAT duomenimis, periodiškai vyko į Rusiją – (duomenys neskelbtini)). VSAT duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją. (Duomenys neskelbtini) laikotarpiu užfiksuoti 107 išvykimai į Rusiją. Paskutinio leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, (duomenys neskelbtini). 2025 m. gruodžio 31 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Minėto sprendimo pareiškėjas neskundė, jis yra įsiteisėjęs.

8.2. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 39 ir 5 punktais ir 38.3 papunkčiu.

8.3. Sprendimo faktinis pagrindas – pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą, o (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas vertino, kad tarnyba Rusijos kariuomenėje ir darbas (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą, o (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, tarnyba Rusijos kariuomenėje ir darbas (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įvertinęs, tai, teismas tokią VSD ir Migracijos departamento išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės laikė pakankamai motyvuota ir pagrįsta įrodymais.

10. Teismas pabrėžė, kad nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog pareiškėjas negali kelti grėsmės, kadangi (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog jis rūpinosi tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbo ne valstybės tarnybos, o darbo sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad tiek karinė tarnyba pagal kontraktą, tiek darbas (duomenys neskelbtini) (tiek kaip valstybės tarnautojo, tiek kaip darbuotojo pagal darbo sutartį) yra darbas Rusijos valstybinėse institucijose, kuriose yra privalomas lojalumo Rusijos valdžiai reikalavimas.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėta išvada taip pat yra padaryta atsižvelgus ir į kitus VSAT informacinės sistemos duomenis iš kurių matyti, jog pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ankstesni išvykimai į Rusiją buvo susiję su jo tėvų lankymu, tačiau po tėvų mirties, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir toliau periodiškai vykdavo į Rusiją, nors nurodė neturintis ten nei jokių socialinių ryšių, nei turto. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas vyko į Rusiją, kaip jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, taisyti auksinės grandinėlės, ar lankyti kursus, susijusius su transporto priemonių serviso teikimu, rodo, kad pareiškėjas tiek savo kasdienius buitinius reikalus, tiek darbinius reikalus sieja su Rusija.

12. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog VSD, remdamasis žvalgybos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė, palaikė ryšius su (duomenys neskelbtini). 2015 m. žvalgybos duomenimis, pareiškėjo sesuo tarnauja (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo sesers sūnus yra (duomenys neskelbtini), tarnaujantis (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis, pareiškėjas su Rusijoje gyvenančiais giminaičiais bendrauja internetu, juos lanko. Minėtos nustatytos aplinkybės taip pat paneigia pareiškėjo versiją, jog jo su Rusija nesieja jokie socialiniai ryšiai, su giminaičiais (seserimi, sesers sūnumi) jis nebendrauja.

13. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra įrodyta. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju VSD ir Migracijos departamento išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Teismas pažymėjo, kad vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir ES narei. Teismas akcentavo, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei neproporcingas, nes neįvertinti pareiškėjo turimi ryšiai su Lietuvos valstybe bei Lietuvoje gyvenančiais jo šeimos nariais (dėl (duomenys neskelbtini) įsigyto nekilnojamojo turto, leidimų gyventi Lietuvoje, vykdomos individualios veiklos, sutuoktinės vykdomos veiklos, vaikų mokslų ir darbo Lietuvoje ir jų sveikatos problemų). Viena vertus, teismas sutiko su pareiškėju, kad net nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, turi būti vertinami užsieniečio šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei vertinama, ar draudimas atvykti, esant tokiems duomenims, būtų protingas bei proporcingas, kita vertus, teismas vertino, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, atlikęs visapusišką ir sistemišką pareiškėjo individualios situacijos vertinimą. Teismo įsitikinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, kurios pareiškėjo nėra ginčijamos, neįrodo ir nesuponuoja, kad pareiškėjo teisė į šeimą bei teisė palaikyti santykius su šeimos nariais būtų pažeista ar neproporcingai apribota.

15. Pažymėjęs, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes susijusias su šeiminiais ryšiais, teismas atkreipė dėmesį, kad VSAT duomenimis pareiškėjo žmona ir abu pilnamečiai vaikai, kurie yra Rusijos piliečiai ir turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, periodiškai vyko į Rusiją. Teismas taip pat pažymėjo, kad, žvalgybos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė palaikė ryšius su (duomenys neskelbtini).

16. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime pakankamai išsamiai ir detaliai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo individualia situacija. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui įvertinus VSD išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo esamus šeiminius ryšius (yra nustatyti užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinė, pilnamečiai vaikai, kurie Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies prasme nelaikytini šeimos nariais pareiškėjui), bei konstatavus, kad šeiminiai ryšiai nėra laikytini aukščiau valstybės saugumo interesų, Sprendimu pareiškėjui nustatytas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, t. y. 2 kartus mažesnis nei Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus leistinas laikotarpis, laikytinas proporcingu šioje individualioje situacijoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo sutuoktinei ir pilnamečiams vaikams nėra taikomas draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos ar Šengeno erdvės, jie ir iki šio Sprendimo priėmimo periodiškai vykdavo į Rusiją, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis dėl ginčijamos Sprendimo negalės su šeima palaikyti ryšio ar padėti šeimai finansiškai. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jis yra integravęsis Lietuvoje, savo ateitį sieja su Lietuva, kadangi nors pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), tačiau lietuvių kalbos nemoka, Lietuvos pilietybės nesiekė gauti.

17. Atsižvelgęs į tai, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui.

18. Pasisakydamas dėl perspėjimo į SIS įvedimo, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas prašydamas leidimo gyventi ir (duomenys neskelbtini) pildydamas papildomos informacijos teikimo formą (klausimynus), teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, kadangi nenurodė savo ryšių su seserimi, kuri tarnauja / tarnavo (duomenys neskelbtini), sesers sūnumi, kuris yra (duomenys neskelbtini), su kuriais pareiškėjas bendrauja internetu, juos lanko. Teismo įsitikinimu, tai rodo, kad pareiškėjas bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, dėl to dėl asmens pagrįstai įtrauktinas perspėjimas į SIS.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad duomenis apie giminaičius dirbančius Rusijos teisėsaugos institucijose jis pats buvo pateikęs dar pirmo leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Pagal bylos duomenis, minėta informacija buvo gauta remiantis 2015 m. žvalgybos duomenimis. Be to, teismas akcentavo, kad pildyti klausimyną ir pateikti visą jame prašomą informaciją pareiškėjas privalo iš naujo kiekvieno leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Teismo vertinimu, Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas, prašydamas leidimo gyventi ir (duomenys neskelbtini) pildydamas papildomos informacijos teikimo formą (klausimynus), teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, kadangi nenurodė savo ryšių su seserimi ir jos sūnumi, yra teisėta ir pagrįsta.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas Sprendime taip pat įvertino, jog priėmus sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą, pareiškėjas gali grįžti gyventi ir dirbti į kilmės valstybę – Rusiją, ar vykti kitas šalis, nepriklausančias Šengeno erdvei. Sprendime Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSAT informacinės sistemos duomenimis, taip pat įvertino, jog nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė ir pilnamečiai vaikai negalėtų periodiškai vykti į Rusiją, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje, o tai galioja tiek dėl draudimo atvykti į Lietuvą, tiek pat ir dėl draudimo atvykti į visą Šengeno zoną.

21. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas klausimyne pateikė neišsamią informaciją apie turimus ryšius su Rusijos teisėsaugos institucijomis, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjui pritaikyti apribojimai laikytini proporcingais šioje individualioje situacijoje ir būtinais valstybės interesams apsaugoti.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas jo kompetencijos ribose, laikantis pagrindinių procedūrų ir principų, tinkamai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo Sprendimo panaikinti. Teismas pažymėjo, kad nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl sprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

23. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1. Vien tik Migracijos departamento vertinti pareiškėjo praeities biografiniai faktai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis valstybės saugumui kelia realią grėsmę. Pareiškėjo funkcijos (duomenys neskelbtini) tarnaujant techninio aprūpinimo skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo išimtinai techninės, karjeros jis nepadarė, pavaldinių taip pat neturėjo. Tas pats pasakytina ir apie darbo funkcijas (duomenys neskelbtini), kurių metu pareiškėjas atliko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautojas, neužėmė jokios valstybės tarnautojo pareigybės, neturėjo priėjimo prie slaptos informacijos ir pan. Pareiškėjo darbas baigėsi prieš 15 metų savo noru. Jis nenorėjo tęsti darbo santykių, nes buvo nusprendęs su šeima persikelti į Lietuvą, kur įsigijo nekilnojamojo turto. Rusijos Federacijoje pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto.

24.2. Atsakovas bei pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė pareiškėjo praeities darbo faktui, nevertindamas kitų reikšmingų duomenų visumos, kaip to reikalauja naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat visiškai ignoruodamas jo šeiminius ryšius su Lietuvos piliečiais, integraciją bei darbinius santykius.

24.3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmė realumą, o ne pareiškėjas turėjo ją kaip prezumpciją paneigti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo grėsmę grindė vien formaliai pastarojo praeities tarnybos / darbo faktu, laikydamas jį pakankamu pripažinti pareiškėją keliančiu grėsmę Lietuvos valstybei, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas neatleidžiamas nuo pareigos vertinti su asmeniu susijusių aplinkybių visumos, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

24.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo keliones į Rusiją. Pareiškėjas į Rusiją vykdavo, nes ten gyveno abu jo sergantys tėvai. Lankyti ir rūpintis ligotais tėvais yra ne tik pilnamečio vaiko teisė, bet ir pareiga. Nors teismas akcentavo, kad pareiškėjas ir po tėvų mirties lankėsi Rusijoje, minėti vizitai nebuvo dažni – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į Rusiją vyko ne tikslu susitikti su buvusiais kolegomis ar lankytis valstybės ar valdžios įstaigose, o vyko į dainų konkursą su žmona, taip pat tikslu pasikeisti pasą, prasitęsti vairuotojo teises, išdeklaruoti iš gyvenamosios vietos visą šeimą. Tad jo vizitai, nenustačius, kad jų tikslas buvo veikimas prieš Lietuvos valstybę, šnipinėjimas ar su tikslu būti užverbuotam ar kad po vizitų jis buvo užverbuotas, negali būti laikomi patvirtinančiais jo pavojingumą, pažeidžiamumą.

24.5. Nors pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis siekė gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje – išsilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminą, ką patvirtina pridedamas pažymėjimas bei ketino kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi.

24.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, kad duomenis apie jo sesers bei jos sūnaus darbą jis pats nurodė VSD prieš pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimą, nes jis buvo kviečiamas VSD pokalbio. Taigi, minėtos aplinkybės buvo žinomos trečiajam suinteresuotam asmeniui iš paties pareiškėjo, jis šias aplinkybes VSD pareigūnams nurodė net kelis kartus. Todėl teigti, kad jis šias aplinkybes nuslėpė, nėra jokio pagrindo. Be to, pareiškėjas paaiškino ir tai, kad jo sesuo yra pensijoje ir nebedirba (duomenys neskelbtini), o po tarnybos pabaigos ji dažnai vykdavo į Lietuvą, netgi turėjo čia smulkų verslą. Pareiškėjas su sesers sūnumi nebendrauja, nors teismas nurodė visiškai priešingą aplinkybę, taigi net nevertino pareiškėjo paaiškinimų. Tai rodo, kad teismas fragmentiškai vertino įrodymus, į pareiškėjo paaiškinimus net neatsižvelgė, taigi, iš esmės skundo neišnagrinėjo.

24.7. Tuo metu kai vyko pareiškėjo žmonos susitikimas su (duomenys neskelbtini) atstovai ir kiti asmenys. Tokie susitikimai vykdavo ir jie nebuvo drausti, todėl dabar laikyti minėtas aplinkybės sunkinančiomis pareiškėjo padėtį yra neteisinga bei nesąžininga, nes tuometinė politinė situacija buvo kitokia, o į tokius susitikimus vyko ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

24.8. Teismas ne tik nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, bet ir nevertino pareiškėjo duotų paaiškinimų, o tik formaliai perkėlė Sprendimo turinį į teismo sprendimą, kas suteikia pagrindą ne tik pripažinti, kad teismo sprendimas yra netesėtas, nepagrįstas, bet ir kad teismas neišnagrinėjo skundo iš esmės.

24.9. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuva ir paliko galioti neproporcingą Sprendimą dalyje dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą. Teismas į teismo sprendimą perkėlė Sprendime nurodytus duomenis, tačiau nevertino pareiškėjo situacijos individualizuojančių faktų visumos. Priimtas sprendimas yra neproporcingas, nes juo pažeidžiamos ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių teisės ir interesai.

24.10. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kartu su visa šeima atvyko į Lietuvą, (duomenys neskelbtini).

24.11. Sprendime nurodoma, kad šeimos nariais laikomi nepilnamečiai vaikai, tačiau pilnamečiai vaikai yra artimieji giminaičiais, su kuriais ryšių tvirtumas taipogi vertintinas draudimo atvykti proporcingumo aspektu. Pareiškėjas su sutuoktine turi du pilnamečius vaikus. (Duomenys neskelbtini). Pareiškėjui uždraudus lankytis Lietuvoje, jis negalės lankti savo šeimos narių, negalės padėti finansiškai bei būti su šeima sudėtingais gyvenimo etapais, todėl pritaikytas draudimas lankytis Lietuvoje ir tokiu būdu lankyti savo šeimą, yra neproporcinga ir neadekvati priemonė. Teismas nevertino minėtų aplinkybių, jas formaliai atmetė, perkėlęs Sprendimo dalį dėl pareiškėjo sąsajų su Lietuvos valstybe, tačiau nevertino nei pareiškėjo vaikų sveikatos būklės, nei pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto Lietuvoje, nei jo gyvenimo Lietuvoje trukmės, nei to, kad jis Lietuvoje vykdė darbinę veiklą.

24.12. Pareiškėjo žmonos ryšiai su (duomenys neskelbtini) neeliminuoja pareiškėjo stiprių ryšių su Lietuvos valstybe.

24.13. Pareiškėjas, gavęs skundžiamą Sprendimą, vykdydamas Lietuvos valstybės teisės aktus, išvyko iš Lietuvos į Rusiją, išsinuomojo butą ir laukia, kada galės vėl grįžti į Lietuvą bei susitikti su šeima. Taigi, Sprendimas jau sukėlė neigiamų pasekmių pareiškėjo privačiam gyvenimui, nes jis jau 3 mėnesius nematė savo šeimos ir nematys artimiausius mėnesius, kol vyks apeliacinis procesas. Toks pareiškėjo šeimos bei privataus gyvenimo ribojimas nėra proporcinga priemonė, ką patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1566-502/2024).

24.14. Pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą, kuris nėra proporcingas, pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Minėtų aplinkybių visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad draudimas atvykti į Lietuvą pareiškėjui pritaikytas nepagrįstai, jis yra neadekvatus bei neproporcingas ir todėl turi būti panaikintas. Be to, pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą atima galimybę pareiškėjui, kad ir epizodiškai, bendrauti su savo sutuoktine bei vaikais kontaktiniu būdu.

24.15. Panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, šio sprendimo jis neskundė. Tačiau Sprendime dėl draudimo atvykti nebuvo vertinama, ar / ir epizodiniai pareiškėjo apsilankymai Lietuvoje keltų tokią grėsmę, kad uždraudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvoje būtų proporcinga priemonė.

24.16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą. Be to, sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą. Kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS.

24.17. Kai būtinybę įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą sąlygojo motyvas, kad VSD pateikė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, užsienietis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad toks motyvavimas yra formalus ir minėtas pagrindimas nėra susijęs su individualiu pareiškėjo situacijos vertinimu, kuris turi apimti draudimo atvykti bei apsigyventi padarinius, nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams.

24.18. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks formalus motyvavimas dalyje dėl perspėjimo įvedimo į SIS neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus.

24.19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nuslėpė minėtus ryšius, nes jis apie juos pats pranešė VSD dar iki pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimo. Natūralu, kad jis negalėjo pateikti teismui tai patvirtinančių įrodymų – pokalbio jis neįrašinėjo, o ir negalėtų to padaryti, nes patenkant į VSD pastatą atliekama asmenų fizinė patikra. Be to, vadovaujantis teismų praktika reikia pagrįsti aplinkybę, kad asmuo sąmoningai, tyčia siekė nuslėpti jam nepalankius duomenis ko šioje byloje nustatyta nebuvo, o išvados apie pareiškėjo siekį duomenis nuslėpti, yra deklaratyvios.

24.20. Be to, Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, du vaikai, turintys rimtų sveikatos problemų, o pritaikytas perspėjimas užkerta kelią pareiškėjui pasimatyti su savo šeimos nariais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šengeno zonoje. Tad tuo atveju, jeigu teismas nutartų palikti galioti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvą, perspėjimo įvedimas į SIS, kuris yra ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas, turėtų būti panaikintas.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

26.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįvertino aplinkybių viseto. Teismas įvertino ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu ir nurodė, jog Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime aplinkybes, susijusias su pareiškėjo individualia situacija įvertino pakankamai išsamiai ir detaliai. Migracijos departamentui, įvertinus VSD išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo esamus šeiminius ryšius (yra nustatyti užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinė, pilnamečiai vaikai, kurie Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies prasme nelaikytini šeimos nariais pareiškėjui), bei konstatavus, kad šeiminiai ryšiai nėra laikytini aukščiau valstybės saugumo interesų, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nustatytas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, t. y. 2 kartus mažesnis nei Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus leistinas laikotarpis, laikytinas proporcingu šioje individualioje situacijoje.

26.2. Pareiškėjas, grįsdamas savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neatsižvelgė į tai, kad šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog užsieniečio keliama grėsmė kiekvienu atveju yra vertinama ir nustatoma individualiai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas negali būti laikomas universaliu, nes prie tokios išvados teismas priėjo vertindamas konkrečios bylos aplinkybes ir išimtinai tos bylos surinktų duomenų kontekste. Pareiškėjas, teigdamas, jog Migracijos departamentas turėjo pareigą vertinti ne tik darbo faktą, bet ir darbo priežastis, funkcijas bei pareigas, pasibaigimo pagrindus, integraciją Lietuvoje, kitą vykdytą veiklą, vėlesnį darbą ir pan., nepagrįstai siekia, kad būtų taikomas pernelyg aukšto vertinimo pobūdžio standartas pareiškėjui, turinčiam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, įvertinus faktines aplinkybes, kad pareiškėjo sutuoktinė ir pilnamečiai vaikai yra Rusijos piliečiai, turintys leidimus nuolat gyventi, bei į tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atliko privalomąją karo tarnybą kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau, (duomenys neskelbtini) tame pačiame kariniame dalinyje tarnavo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Tiek ginčijamame Sprendime, tiek skundžiamame teismo sprendime nurodytos ir įvertintos kitos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo nenutrūkusius ryšius su Rusija, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą, pareiškėjo grėsmė grindžiama vien formaliu tarnybos / darbo faktu, atmestini kaip nepagrįsti.

26.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes dėl vykimo į Rusiją, ir, be kita ko, pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu užfiksuoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ankstesni išvykimai į Rusiją buvo susiję su jo tėvų lankymu, tačiau po tėvų mirties, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir toliau periodiškai vykdavo į Rusiją, nors nurodė neturintis ten nei jokių socialinių ryšių, nei turto. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas vyko į Rusiją, kaip jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, taisyti auksinės grandinėlės, ar lankyti kursus, susijusius su transporto priemonių serviso teikimu, rodo, kad pareiškėjas tiek savo kasdienius buitinius reikalus, tiek darbinius reikalus sieja su Rusija. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu.

26.4. Pareiškėjo paaiškinimai, esą, jis pats yra nurodęs VSD duomenis apie jo sesers bei jos sūnaus darbą prieš pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, jog pareiškėją sieja socialiniai ryšiai su Rusija. Tai, kad pareiškėjo sesuo turėjo smulkų verslą Lietuvoje, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, kad pareiškėją su Rusija sieja socialiniai ryšiai, o taip pat kad pareiškėjas tiek savo kasdienius buitinius reikalus, tiek darbinius reikalus sieja su Rusija. Teismas tokią išvadą grindė nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma, skundžiamame Sprendime aiškiai išdėstė argumentus bei įrodymus, kuriais grindžia tokį vertinimą, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad teismas fragmentiškai vertino įrodymus.

26.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam „inkriminuojama“ (grėsmė), „laikyti minėtas aplinkybės sunkinančiomis pareiškėjo padėtį yra neteisinga bei nesąžininga“. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjas nėra nubaudžiamas, jam nėra taikoma nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, todėl nėra pagrindo taikyti ir šioms teisės normoms priskiriamus vertinimo kriterijus.

26.6. Tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini) buvo pašauktas į armiją ir vėliau liko gyventi (duomenys neskelbtini), nesuteikia jokio pagrindo vertinti, esą, pareiškėjas galėtų įgyti išskirtines teises į leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas, nors ir siekia sudaryti įspūdį, kad visas jo gyvenimas susijęs su Lietuva, tačiau gyveno Lietuvoje turėdamas leidimą laikinai gyventi, ir, kaip matyti iš teismo konstatuotų aplinkybių, tiek savo kasdienius buitinius reikalus, tiek darbinius reikalus sieja su Rusija.

26.7. Tai, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) lankydavosi su šeima Lietuvoje keliaudamas ir atostogaudamas nepatvirtina, kad susiformavo tvirti pareiškėjo ryšiai su Lietuva. Tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsigijo butą (duomenys neskelbtini), t. y., turi nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, nėra laikytina aplinkybe, atsveriančia konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neatima iš VSD teisės reikšmingas asmens biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, kaskart vertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją.

26.8. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jo suaugę vaikai turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo vaikams būtų nustatytas neįgalumas, ar kad pareiškėjas pilnamečius vaikus slaugo ar teikia jiems kitokią būtiną pagalbą. Aplinkybės dėl tam tikrų pareiškėjo vaikų sveikatos problemų nėra susiję su pareiškėjo atžvilgiu priimtu Sprendimu. Ginčijamu Sprendimu konstatuotos aplinkybės nesuteikia pagrindo vertinti, kad pareiškėjo vaikai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo skunde nurodomos vaikų asmeninės aplinkybės vertintinos kaip su ginčijamu Sprendimu nesusijusios, o dėl jautrių asmens duomenų ir neturėtų būti analizuojamos šioje byloje. Be to, abu pareiškėjo vaikai yra pilnamečiai, todėl Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies prasme nėra laikytini pareiškėjo šeimos nariais, todėl nėra ir pagrindo vertinti, jog pareiškėjo ryšiai su pilnamečiais vaikais galėtų būti vertinami kaip svarbesni už ginčijamame Sprendime konstatuotą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.

26.9. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neįtakoja pareiškėjo teisės padėti šeimai finansiškai, o pareiškėjo sutuoktinei ir pilnamečiams vaikams nėra taikomas draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos ar Šengeno erdvės, todėl pareiškėjo argumentai, esą, jis dėl ginčijamo Sprendimo negalės šeimai padėti finansiškai bei būti su šeima sudėtingais gyvenimo etapais, yra nepagrįsti.

26.10. Pareiškėjo sutuoktinės – Rusijos pilietės, turinčios leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, visuomeninė ir darbinė veikla nepatvirtina ir nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas pareiškėjui jau sukėlė neigiamų pasekmių, nes jis 3 mėnesius nematė savo šeimos; taip pat, kad toks pareiškėjo šeimos bei privataus gyvenimo ribojimas nėra proporcinga priemonė, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjo sutuoktinei ir jo pilnamečiams vaikams nėra uždrausta išvykti iš Lietuvos, pareiškėjas turi galimybę su jais matytis kilmės valstybėje.

26.11. Taikant draudimo atvykti terminą pagal Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus pareiškėjui taikomas draudimo atvykti laikotarpis buvo sutrumpintas perpus, atsižvelgus į pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Ginčijamame Sprendime, kaip ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, konstatuotos ir įvertintos faktinės aplinkybės savaime nėra labiau reikšmingos nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl vien šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti ginčijamo Sprendimo neproporcingumą. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už asmens galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Migracijos departamentas įvertino, jog priėmus sprendimą asmeniui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS įspėjimą, asmuo gali grįžti gyventi ir dirbti į kilmės valstybę – Rusiją, ar vykti į kitas šalis, nepriklausančias Šengeno erdvei. Be to, ginčijamame Sprendime Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSAT informacinės sistemos duomenimis, taip pat įvertino, jog nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai (kurie, beje, yra pilnamečiai) negalėtų periodiškai vykti į Rusiją, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje, o tai galioja tiek dėl draudimo atvykti į Lietuvą, tiek pat ir dėl draudimo atvykti į visą Šengeno zoną.

26.12. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tai, jog jis negalės su sutuoktine ir pilnamečiais vaikais pasimatyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šengeno valstybėse, daro nepagrįstu ir neproporcingu draudimą atvykti į Šengeno zoną. Nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo šeimos narių, nors jie ir yra turintys leidimus nuolat gyventi Rusijos piliečiai, asmeninis interesas susitikti su pareiškėju būtent Šengeno zonoje negali būti vertinamas kaip svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą. Lietuva, būdama Šengeno zonos dalis, turi ne tik teisę, bet ir pareigą siekti užtikrinti aukšto lygio saugumą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, o taip pat tai, kad VSD vertinimu pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, uždraudimas atvykti asmeniui į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimas į SIS laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Šengeno erdvėje.

26.13. Pareiškėjas nenurodė daugiau jokių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ar Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nebūtų įvertinęs. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina šis vertinimas, nei ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo, nei skundžiamo teismo sprendimo nedaro nepagrįstu ir negaliojančiu.

26.14. Teismui nusprendus priteisti bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos priteistinos ne iš Migracijos departamento, o iš valstybės biudžeto.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą VSD iš esmės laikėsi pozicijos pateiktos pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodo:

28.1. Skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

28.2. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad: 1) neturi (neturėjo) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis; 2) nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose. VSD, įvertinęs klausimyne pareiškėjo pateiktą ir VSD turimą žvalgybos informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepaisė klausimyne nurodyto įspėjimo, pateikė neišsamią informaciją apie turimus ryšius su Rusijos teisėsaugos institucijomis.

28.3. Pareiškėjo sutuoktinė yra Rusijos pilietė, kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo vaikai yra Rusijos Federacijos piliečiai, kuriems išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu tinkamai įvertino, jog, uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukus persėjimą į SIS, pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje.

28.4. Pareiškėjas iki šiol periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją, net ir po Rusijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje pradžios. Tą pareiškėjas nurodo ir savo skunde. Ne tik pareiškėjas, tačiau ir jo šeima (duomenys neskelbtini) periodiškai vyksta ar vyko į Rusijos Federaciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Rusijos ar Baltarusijos piliečių dažnas vykimas į Rusiją ar Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su jais kontaktus.

28.5. Pareiškėjo siekiui atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo interesais.

28.6. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiškose bylose.

28.7. Pareiškėjo įtraukimas į SIS ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti laikomas neteisėtu, nepagrįstu ar neproporcingu, kadangi pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariuomenėje ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

28.8. Pareiškėjui leidus atvykti į Lietuvos Respubliką, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.

28.9. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamentas Sprendimu išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę, todėl Sprendimo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2026 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metų) nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą pareiškėjui perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 30 mėnesių (2,5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, konstatavęs, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šias išvadas Migracijos departamentas grindė tuo, kad asmuo (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Anot Migracijos departamento, Tarnyba Rusijos kariuomenėje ir darbas (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis VSD 2025 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 18-12449, įvertinęs šeiminius ryšius, VSAT duomenis apie pareiškėjo išvykimus į Rusiją, konstatavęs, kad Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas Migracijos departamento išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės laikė pakankamai motyvuotą ir pagrįstą įrodymais. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl tarnybos metu užimamų pareigų nereikšmingumo ir pažymėjo, kad nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui padaryta ir atsižvelgus į VSAT informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją, o pareiškėjo paaiškinimus dėl vykimo į Rusiją priežasčių laikė patvirtinančiais, kad pareiškėjas tiek savo kasdienius buitinius reikalus, tiek darbinius reikalus sieja su Rusija. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog VSD, remdamasis žvalgybos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė O. R. palaikė ryšius su (duomenys neskelbtini). 2015 m. žvalgybos duomenimis, pareiškėjo sesuo G. R. tarnauja (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo sesers sūnus yra (duomenys neskelbtini). VSD turimais duomenimis, pareiškėjas su Rusijoje gyvenančiais giminaičiais bendrauja internetu, juos lanko. Minėtos nustatytos aplinkybės taip pat paneigia pareiškėjo versiją, jog jo su Rusija nesieja jokie socialiniai ryšiai, su giminaičiais (seserimi, sesers sūnumi) jis nebendrauja. Teismas taip pat akcentavo, kad vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir ES narei. Teismas akcentavo, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia. Nors teismas pripažino, kad priimant ginčijamą Sprendimą turėjo būti įvertinti pareiškėjo šeiminiai ryšiai, tačiau laikė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, atlikęs visapusišką ir sistemišką pareiškėjo individualios situacijos vertinimą. Teismo įsitikinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, kurios pareiškėjo nėra ginčijamos, neįrodo ir nesuponuoja, kad pareiškėjo teisė į šeimą bei teisė palaikyti santykius su šeimos nariais būtų pažeista ar neproporcingai apribota. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo žmona ir pilnamečiai vaikai yra Rusijos piliečiai, be to periodiškai vyko į Rusiją, bei į žvalgybos duomenis apie sutuoktinės ryšius su (duomenys neskelbtini), teismas vertino, kad pareiškėjo situacija individualizuota išsamiai ir detaliai. Teismas laikė proporcingu Sprendime nustatytą 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį, pažymėjęs, kad Migracijos departamentas įvertino VSD išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo esamus šeiminius ryšius (yra nustatyti užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinė, pilnamečiai vaikai, kurie Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies prasme nelaikytini šeimos nariais pareiškėjui), bei konstatavo, kad šeiminiai ryšiai nėra laikytini aukščiau valstybės saugumo interesų, nustatytas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra 2 kartus mažesnis nei Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus leistinas laikotarpis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas neriboja pareiškėjo galimybės palaikyti ryšio su šeima ar padėti šeimai finansiškai. Pasisakydamas dėl perspėjimo į SIS įvedimo, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas, prašydamas leidimo gyventi ir (duomenys neskelbtini) pildydamas papildomos informacijos teikimo formą (klausimynus), teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, kadangi nenurodė savo ryšių su seserimi G. R., kuri tarnauja / tarnavo (duomenys neskelbtini), sesers sūnumi, kuris yra (duomenys neskelbtini), su kuriais pareiškėjas bendrauja internetu, juos lanko. Teismo įsitikinimu, tai rodo, kad pareiškėjas bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, dėl to dėl asmens pagrįstai įtrauktas perspėjimas į SIS. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad duomenis apie giminaičius dirbančius Rusijos teisėsaugos institucijose jis pats buvo pateikęs dar pirmo leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Pagal bylos duomenis, minėta informacija buvo gauta remiantis 2015 m. žvalgybos duomenimis. Be to, teismas akcentavo, kad pildyti klausimyną ir pateikti visą jame prašomą informaciją pareiškėjas privalo iš naujo kiekvieno leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas klausimyne pateikė neišsamią informaciją apie turimus ryšius su Rusijos teisėsaugos institucijomis, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, teismas laikė, kad pareiškėjui pritaikyti apribojimai laikytini proporcingais šioje individualioje situacijoje ir būtinais valstybės interesams apsaugoti.

32. Įvertinusi ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, be kita ko, bylos medžiagą, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti Migracijos departamento padarytai išvadai, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepaneigia minėtų išvadų. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina įrodymų visumą, nereiškia, kad įrodymų vertinimas atliktas netinkamai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai ir visapusiškai, todėl nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Sutiktina su Migracijos departamentu ir pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Ypač atsižvelgiant ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir ES narei. Tiek pareiškėjo tarnyba Rusijos kariniame padalinyje, tiek darbas (duomenys neskelbtini), tiek VSAT duomenys apie pareiškėjo ir jo šeimos narių vizitus į Rusiją, tiek ryšiai su (duomenys neskelbtini), tiek sesers ir sūnėno tarnyba (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėjo klausimynuose teikiami neišsamūs duomenys gali sudaryti prielaidas pareiškėjo galimam pažeidžiamumui arba išnaudojimui Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nei pareiškėjo paaiškinimai, kad tarnyboje jis vykdė tik techninio pobūdžio užduotis, nei pareiškėjo turimas nekilnojamas turtas, nei jo ar sutuoktinės vykdoma veikla, nei pilnamečių vaikų, kurie, be kita ko, pagal Įstatymo nuostatas nelaikomi šeimos nariais, mokslai, darbas ir sveikatos problemos, nei pareiškėjo išlaikytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminas nagrinėjamu atveju nepaneigia minėtos grėsmės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad asmuo kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

33. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

34. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas numato, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

35. Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

36. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktyje numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

37. Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta šios tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

38. Sprendimu pareiškėjui nustatytas 2,5 metų (30 mėnesių) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kai tuo tarpu pagal aptartą teisinį reguliavimą turint ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Taigi Migracijos departamentas minėtą laikotarpį sumažino dvigubai. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė trumpesnį laikotarpį, nei jį siūlė nustatyti VSD 2025 m. lapkričio 7 d. išvadoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nustatytas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinka individualią pareiškėjo situaciją. Kaip minėta, asmens asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, asmeniui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jo situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos asmeniui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju be kita ko, buvo įvertintos ir aplinkybės, kad asmuo gali grįžti gyventi ir dirbti į kilmės valstybę – Rusiją, ar vykti į kitas šalis, nepriklausančias Šengeno erdvei, be to, nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai (kurie, beje, yra pilnamečiai) negalėtų periodiškai vykti į Rusiją, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje. Atsižvelgdama į visumą nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis yra proporcingas, o apeliaciniame skunde nurodomi argumentai šių išvadų nepaneigia.

39. Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjo atžvilgiu įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų). Vadovaudamasis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, atsižvelgęs į VSD informaciją ir nustatytas aplinkybes, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pripažinęs, kad pildydamas informaciją klausimynuose ir nenurodęs, kad turi kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, pareiškėjas bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, įvertinęs draudimo atvykti tikslus, Migracijos departamentas sprendė, kad yra pagrindas įtraukti dėl pareiškėjo perspėjimą į SIS.

40. Pasisakydamas dėl perspėjimo į SIS įvedimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su Migracijos departamento atliktu aplinkybių vertinimu, ir pripažino, kad pareiškėjas, prašydamas leidimo gyventi, ir (duomenys neskelbtini) pildydamas papildomos informacijos teikimo formą (klausimynus), teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, kadangi nenurodė savo ryšių su seserimi G. R., kuri tarnauja / tarnavo (duomenys neskelbtini), sesers sūnumi, kuris yra (duomenys neskelbtini), su kuriais pareiškėjas bendrauja internetu, juos lanko. Teismo įsitikinimu, tai rodo, kad pareiškėjas bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, dėl to dėl asmens pagrįstai įtrauktinas perspėjimas į SIS. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad duomenis apie giminaičius dirbančius Rusijos teisėsaugos institucijose jis pats buvo pateikęs dar pirmo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo metu. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad minėta informacija buvo gauta remiantis 2015 m. žvalgybos duomenimis. Be to, teismas akcentavo, kad pildyti klausimyną ir pateikti visą jame prašomą išsamią ir teisingą informaciją pareiškėjas privalo iš naujo kiekvieno leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Teismo vertinimu, Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas, prašydamas leidimo gyventi ir (duomenys neskelbtini) pildydamas papildomos informacijos teikimo formą (klausimynus), teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, kadangi nenurodė savo ryšių su seserimi G. R. ir jos sūnumi, yra teisėta ir pagrįsta.

41. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalis a) punktas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. To pačio straipsnio 2 dalis nustato, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a) punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

42. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo atžvilgiu įvesti perspėjimą į SIS. Nagrinėjamu atveju yra priimtas kompetentingos institucijos administracinis sprendimas, su kurio išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, be to, aplinkybės, kad pareiškėjas, pildydamas (duomenys neskelbtini) klausimynus, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis (seserimi G. R. ir jos sūnumi), kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, neabejotinai patvirtina, kad jis bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas iš esmės neneigia, kad minėtuose klausimynuose pateikė neišsamius duomenis. Tokių reikšmingų duomenų nutylėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pareiškėjo sąmoningus veiksmus siekiant asmeninės naudos, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje (taip pat ir Šengeno erdvėje). Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas perspėjimą į SIS įvedė automatiškai, nenustatęs reikšmingų aplinkybių ir teisinio pagrindo, neįvertinęs tokios priemonės proporcingumo. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti, kad minėta priemonė yra ir adekvati, ir proporcinga.

43. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, kad duomenis apie jo sesers bei jos sūnaus darbą jis pats nurodė VSD prieš pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimą, nes jis buvo kviečiamas VSD pokalbio, taigi, minėtos aplinkybės buvo žinomos trečiajam suinteresuotam asmeniui iš paties pareiškėjo, jis šias aplinkybes VSD pareigūnams nurodė net kelis kartus, tačiau teisėjų kolegija šiems argumentams taip pat negali pritarti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, šie pareiškėjo paaiškinimai buvo vertinti, tačiau atmesti kaip neįrodyti. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal bylos duomenis (VSD išvadą), minėta informacija buvo gauta remiantis 2015 m. žvalgybos duomenimis, be to, pagrįstai konstatuota, kad pildyti klausimyną ir pateikti visą jame prašomą informaciją pareiškėjas privalo iš naujo kiekvieno leidimo laikinai gyventi išdavimo metu.

44. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo vizitai į Rusiją ar dalyvavimas (duomenys neskelbtini) renginyje, nenustačius, kad jų tikslas buvo veikimas prieš Lietuvos valstybę, šnipinėjimas ar su tikslu būti užverbuotam ar kad po vizitų jis buvo užverbuotas, negali būti laikomi patvirtinančiais jo pavojingumą, pažeidžiamumą, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, nes, vertinant grėsmę valstybės saugumui draudimo atvykti aspektu, atliekamas perspektyvinis individualios situacijos vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama pareiškėjo baudžiamoji atsakomybė už šnipinėjimą ar kitas panašaus pobūdžio veikas, todėl skiriasi ir įrodinėjimas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytų ir anksčiau aptartų duomenų visuma nuosekliai patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje realiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir nurodomi pareiškėjo argumentai nepaneigia minėtų išvadų.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas formaliai perkėlė Sprendimo turinį į teismo sprendimą, bei, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Migracijos departamento Sprendimo turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas atliko individualų nustatytų aplinkybių tyrimą ir vertinimą ir pagrįstai pritarė Migracijos departamento Sprendime padarytoms išvadoms. Tuo tarpu Migracijos departamento Sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nukrypta nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad pareiškėjo cituotų administracinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios nagrinėjamai bylai, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo padaryti tapačių išvadų. Kiekvienu atveju atliekamas individualus reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimas.

47. Aptartų motyvų kontekste teisėjų kolegija nenustatė teisinių ir faktinių pagrindų išvadai, kad pareiškėjo ir jo šeimos teisės apribotos neproporcingai ir neadekvačiai, todėl su šiuo aspektu susijusius apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.