Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas dar būdamas vaikas 1981 metais kartu su visa šeima atvyko į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) miestą. Mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje iki 8 klasės, 1989 m. baigė (duomenys neskelbtini) profesinį technikumą (specialybė – laivų korpuso remontininkas), o 1989 m. spalio mėn. buvo pašauktas į armiją Tulos mieste. Pareiškėjas liko gyventi Tuloje, kur vedė, jam gimė du vaikai. Nuo 2000 metų su šeima pareiškėjas lankydavosi Lietuvoje tiek keliaudamas, tiek atostogaudamas, o 2010 m. įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kur ir apsigyveno su šeima. 2012 metais visa pareiškėjo šeima (jis, jo sutuoktinė, sūnus bei dukra) gavo leidimus gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas Lietuvoje užsiėmė individualia veikla, dirbo automobilių remonto ir priežiūros srityje savo dirbtuvėje.

Pareiškėjo sutuoktinė O. R. eina regento (bažnyčios choro vadovo) pareigas (duomenys neskelbtini) 2016-01-05, o iki 2016 metų atliko regento funkcijas kaip savanorė. Dalyvaudama sielovados veiklose su bažnyčios dvasininkais ir įvairiais (duomenys neskelbtini) savivaldybių ir kitų oficialių įstaigų atstovais ne kartą dalyvavo kultūrinėje socialinėje miesto veikloje. Ji Rusijos ambasadoje kartu su savo kolektyvu yra giedojusi Lietuvos valstybės himną.

Pareiškėjas su sutuoktine turi du vaikus. Sūnus D. R. 2013 metais baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, 2019 metais baigė (duomenys neskelbtini) universitetą, nuo 2022 m. gegužės mėn. 19 d. dirba (duomenys neskelbtini) atitikties pareigūnu. Pareiškėjo dukra V. R. taip pat baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, šuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini). Abu vaikai turi rimtų sveikatos problemų. Pareiškėjui uždraudus lankytis Lietuvoje, jis negalės lankyti savo šeimos narių, negalės padėti finansiškai bei būti su šeima sudėtingais gyvenimo etapais. Todėl mano, kad pritaikytas draudimas lankytis Lietuvoje ir tokiu būdu lankyti savo šeimą yra neproporcinga ir neadekvati priemonė.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024). Mano, kad pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą, nėra proporcingas, pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

Nesutinka su perspėjimo įvedimu į SIS sistemą, nes ši priemonė neteisėta, nepagrįsta ir neproporcinga, o motyvai – formalūs, deklaratyvūs bei hipotetiniai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Pastebi, kad priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, įskaitant šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jo situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos užsieniečiui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos valstybe bei čia gyvenančiais asmenimis nebuvo tinkamai įvertinti. Nors pareiškėjas ir vertina, kad jo ryšiai su Lietuvos valstybe bei čia gyvenančias asmenimis yra labai stiprūs, o ginčijamu Sprendimu pažeidžiamos ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių teisės ir interesai, Migracijos departamento vertinimas nesutampa su pareiškėjo pozicija.

Pastebi, kad taikant draudimo atvykti terminą pagal Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus pareiškėjui taikomas draudimo atvykti laikotarpis buvo sutrumpintas perpus, atsižvelgus į pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Tačiau tai, kad pareiškėjo vaikai turi tam tikrų sveikatos problemų, nėra susiję su pareiškėjo atžvilgiu priimtu sprendimu.

Pažymi, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neįtakoja pareiškėjo teisės padėti šeimai finansiškai, o pareiškėjo sutuoktinei ir pilnamečiams vaikams nėra taikomas draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos ar Šengeno erdvės, todėl mano, kad atmestini pareiškėjo argumentai, esą, jis dėl ginčijamos Sprendimo negalės šeimai „padėti finansiškai bei būti su šeima sudėtingais gyvenimo etapais“.

Nors pareiškėjo skunde siekiama vadovautis LVAT praktika administracinėse bylose, tačiau pastebėti, kad pareiškėjo skunde nurodoma LVAT praktika nelaikytina precedentu pareiškėjo atveju: 2024 m. birželio 12 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1566-502/2024 ir 2024 m. balandžio 17 d. LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024 buvo sprendžiama dėl atvejų, kai nustatytos kitokios, nei pareiškėjo atveju, trečiųjų šalių piliečių šeiminės aplinkybės (nurodytais LVAT praktikos atvejais pareiškėjų šeimos nariai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat šie asmenys turėjo nepilnamečių vaikų – Lietuvos Respublikos piliečių), o pareiškėjo skunde nurodomas LVAT 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 buvo priimtas, užsieniečiui panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl LVAT pasisakė dėl ilgalaikio gyventojo statusą turinčių trečiosios šalies piliečių, gimusių Lietuvoje ir gyvenusių joje didžiąją gyvenimo dalį, grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimo, tuo tarpu pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą laikinai gyventi – taigi, bylų aplinkybės nelaikytinos tapačiomis. Todėl mano, kad nėra pagrindo šia pareiškėjo nurodoma LVAT praktika vadovautis.

Taip pat pastebi, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nenukrypo nuo pareiškėjo cituojamos LVAT praktikos tuo aspektu, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą vadovavosi ne tik VSD pateikta išvada, tačiau atliko ir individualų vertinimą, ir vadovaudamasis atliktu individualiu vertinimu nurodė, jog, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, asmeniui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į individualią jo situaciją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos asmeniui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad perspėjimo įvedimas į SIS yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, o motyvai, esą, deklaratyvūs ir hipotetiniai. Visų pirma, pažymi, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 str. nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. a p., valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamas individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai vadovaujasi SIS Reglamento nuostatomis.

Antra, Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas prašydamas leidimo gyventi ir pildydamas papildomos informacijos teikimo formas (klausimynus), teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, dėl asmens įtrauktinas perspėjimas SIS.

Trečia, Migracijos departamentas įvertino, jog priėmus sprendimą asmeniui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS įspėjimą, asmuo gali grįžti gyventi ir dirbti į kilmės valstybę – Rusiją, ar vykti kitas šalis, nepriklausančias Šengeno erdvei. Sprendime Migracijos departamentas vadovaudamasis VSAT informacinės sistemos duomenimis, taip pat įvertino, jog nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai (kurie, beje, yra pilnamečiai) negalėtų periodiškai vykti į Rusiją, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje, o tai galioja tiek dėl draudimo atvykti į Lietuvą, tiek pat ir dėl draudimo atvykti į visą Šengeno zoną.

VSD, remdamasis žvalgybos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė O. R. palaikė ryšius su Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Lietuvoje Aleksandr Gračiov. 2019 m. A. Gračiov yra kvietęs pareiškėją ir jo sūnų Rusijos Federacijos pilietį D. R. į Rusijos Federacijos generaliniame konsulate organizuojamą filmo peržiūrą, skirtą tėvynės gynėjo dienai paminėti. 2015 m. žvalgybos duomenimis, pareiškėjo sesuo G. R. tarnauja Rusijos federalinės saugumo tarnybos (toliau – FSB) Kaliningrado pasienio valdybos Sovetsko skyriuje, o pareiškėjo sesers sūnus yra FSB pasienio kariuomenės vyresnysis leitenantas, užkardos vadas, tarnaujantis Dagestane, Rusijos Federacijos ir Gruzijos sienos ruože. Turimais duomenimis, pareiškėjas su Rusijoje gyvenančiais giminaičiais bendrauja internetu, juos lanko.

Akcentuoja, kad pareiškėjo sutuoktinė yra Rusijos pilietė, kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo vaikai yra Rusijos Federacijos piliečiai, kuriems išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, VSD vertinimu, Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu tinkamai įvertino, jog, uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukus persėjimą į SIS sistemą, pareiškėjas nepraras galimybės su sutuoktine ir vaikais matytis savo kilmės ar kitoje valstybėje.

Pamini, kad pareiškėjas iki šiol periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją, net ir po Rusijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje pradžios. Jo šeima (žmona (2013–2025 m. laikotarpiu užfiksuoti 54 išvykimai į Rusiją), sūnus (2013–2021 m. laikotarpiu nustatytas 21 išvykimas į Rusiją), dukra (2013–2021 m. laikotarpiu nustatyti 37 išvykimai į Rusiją)) periodiškai vyksta ar vyko į Rusijos Federaciją. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad Rusijos ar Baltarusijos piliečių dažnas vykimas į Rusiją ar Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su jais kontaktus (žr. pvz., LVAT 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025, 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024 ir kt.).

VSD vertinimu, pareiškėjo įtraukimas į SIS ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti laikomas neteisėtu, nepagrįstu ar neproporcingu, kadangi pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariuomenėje ir dirbdamas Rusijos Federacijos ambasadoje Egipte, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui leidus atvykti į Lietuvos Respubliką, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo.

VSD įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos Pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamentas Sprendimu išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę, todėl Sprendimo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

VSD atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 str. 5 d., 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS Reglamentas) 24 str. 1 d. a p., Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 15 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 p., 38.3 p., 39 p. ir 5 p.

Sprendimo faktiniu pagrindu nurodyta tai, kad pareiškėjas 1992–1998 m. kariniame dalinyje Nr. 64024 tarnavo desantinio aprūpinimo kuopos vyresniuoju techniku pagal kontraktą, o 2008–2011 m. dirbo Rusijos ambasadoje Egipte. Anot atsakovo, tarnyba Rusijos kariuomenėje ir darbas Rusijos ambasadoje Egipte reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Rusija ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Ginčo santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas.

Be to, minėta išvada yra padaryta atsižvelgus ir į kitus VSAT informacinės sistemos duomenis iš kurių matyti, jog pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją: 2013-2025 m. laikotarpiu užfiksuoti 107 jo išvykimai į Rusiją. Paskutinio leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, 2022 m. užfiksuotas 1 išvykimas, 2023 m. užfiksuoti 5 išvykimai, 2024 m. užfiksuoti 2 išvykimai, 2025 m. užfiksuoti 3 pareiškėjo išvykimai į Rusiją. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ankstesni išvykimai į Rusiją buvo susiję su jo tėvų lankymu, tačiau po tėvų mirties, nuo 2020 m. pareiškėjas ir toliau periodiškai vykdavo į Rusiją, nors nurodė neturintis ten nei jokių socialinių ryšių, nei turto. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas vyko į Rusiją, kaip jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, taisyti auksinės grandinėlės, ar lankyti kursus, susijusius su transporto priemonių serviso teikimu, rodo, kad pareiškėjas tiek savo kasdienius buitinius reikalus, tiek darbinius reikalus sieja su Rusija.

Pagal UTPĮ 2 straipsnio 26 dalį, šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 papunktis), užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nurodoma, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje. jog jo esami socialiniai, šeimyniniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą.

Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024; 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2614-822/2025).

Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka, be kita ko, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama sąlyga: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c) punkte įtvirtinta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a) punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas prašydamas leidimo gyventi ir 2025-05-15 bei 2025-09-29 pildydamas papildomos informacijos teikimo formą (Klausimynus), teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, ryšius su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, kadangi nenurodė savo ryšių su seserimi G. R., kuri tarnauja/tarnavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado pasienio valdybos Sovetsko skyriuje, sesers sūnumi, kuris yra FSB pasienio kariuomenės vyresnysis leitenantas, užkardos vadas, tarnaujantis Dagestane, Rusijos Federacijos ir Gruzijos sienos ruože, su kuriais pareiškėjas bendrauja internetu, juos lanko. Tai rodo, kad pareiškėjas bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, dėl to dėl asmens pagrįstai įtrauktinas perspėjimas SIS.