Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 26S30481 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pasibaigus jam išduotos nacionalinės vizos galiojimui. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas 1979–2001 m. tarnavo SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas, neproporcingas ir neadekvatus, priimtas remiantis nepagrįstomis prielaidomis ir neįvertinus su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visumos.

2.2. Nors pareiškėjui 2023 m. buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, konstatavus, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau 2024 m. jam buvo išduota nacionalinė viza. Tai patvirtina, kad atsakovas, išduodamas pareiškėjui vizą, įvertino ir pripažino, kad pareiškėjas nebekelia grėsmės valstybės saugumui.

2.3. Pareiškėjas gimė ir augo (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvoje jis baigė mokyklą, taip pat Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklą, po kurios pabaigimo buvo nusiųstas tarnauti. Baigęs tarnybą bei darbą kariuomenėje kaip civilis, dirbo komunalinių paslaugų sferoje, nuo 2001 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, 2000–2003 m. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o nuo 2004 iki 2023 m. – leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį panaikinus, jam buvo išduota nacionalinė viza.

2.4. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame jis deklaruoja gyvenamąją vietą bei gyvena. Lietuvoje jis dirba fotografu, su pertraukomis vykdė individualią veiklą, mokėjo mokesčius, užsidirbo senatvės pensiją. Pareiškėjas yra organizavęs parodas, publikuoja Lietuvos žurnaluose, gauna senatvės pensiją iš socialinio draudimo fondo valdybos, yra kraujo donoras. Rusijoje jis nekilnojamojo turto neturi, artimųjų giminaičių taip pat (ten gyvena tik jo pusseserė). Rusijoje paskutinį kartą lankėsi 2023 m. ekskursijoje, su buvusiais kolegomis nebendrauja.

2.5. Pareiškėjas aktyviai dalyvauja tiek kultūriniame, tiek visuomeniniame (duomenys neskelbtini) miesto gyvenime, turi įvertinimų, padėkų. Visas jo gyvenimas susijęs su Lietuva, jis 20 metų buvo jos nuolatinis gyventojas. Lietuvoje yra visų pareiškėjo interesų centras, o Rusijoje jis neturi nei giminių, nei turto, su sutuoktine nebendrauja nuo 2006 m. Sprendimas taip pat pernelyg riboja pareiškėjo privatų gyvenimą.

2.6. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas yra aktyvus socialinių tinklų paskyrų naudotojas ir skelbia įvairius įrašus, leidžiančius vertinti jį kaip palaikantį Rusijos valdžią. Tačiau pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus atsakovui, aiškiai nurodė, kad yra prieš V. Putiną ir jo valdžią. Šie paaiškinimai nebuvo įvertinti, nors pareiškėjas aiškiai išreiškė poziciją, kad nepalaiko Rusijos Federacijos valdžios ir yra nusiteikęs prieš karą.