Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas U. R. kreipėsi į teismą su skundais, pagal kuriuos 2026 m. vasario 12 d. nutartimi administracinės bylos sujungtos, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2026 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 26S5021 (toliau – ir Sprendimas 1) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 26S23735 (toliau – ir Sprendimas 2) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 kartu – toliau ir ginčijami Sprendimai).Skunduose pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Pareiškėjas 2025 m. balandžio 4 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl nuolatinio leidimo gyventi pratęsimo, kadangi nuolatinio leidimo gyventi galiojimas baigėsi 2025 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2025 m. birželio 20 d. pateikė išvadą Nr. 19-550S (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas 2025 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o 2025 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.Pareiškėjas apskundė minėtus sprendimus teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d., išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-2660-815/2025, priėmė sprendimą, be kita ko, iš dalies skundą patenkinti ir panaikino Migracijos departamento 2025 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 25S161101 dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo.2025 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo. 2026 m. sausio 12 d. pareiškėjas gavo Sprendimą 1, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos ilgalaikio gyventojo statusą, motyvuojant tuo, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 1 yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus ir turėtų būti panaikintas. Priimant Sprendimą 1 nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokio sprendimo priėmimui. Ginčijamas Sprendimas 1 priimtas remiantis VSD išvadoje pateikta informacija, neatlikus pareiškėjo aplinkybių individualaus vertinimo, neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. Sprendimas 1 yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuotas. Sprendimas 1 neproporcingai apriboja pareiškėjo ir jo šeimos narių, ilgalaikių ES gyventojų, teisę į privatų gyvenimą. Sprendimas 1 pažeidžia ilgalaikio ES gyventojo teises. Sprendime 1 pateikiamas atsakovo vertinimas, kad grėsmė valstybės saugumui nustatyta remiantis buvusiais asmens darbo santykiais.Pareiškėjo darbas Baltarusijos muitinės tarnyboje ir įmonėse, kurios yra glaudžiai susijusios su Baltarusijos Respublikos valdžios institucijomis, buvo labai seniai ir net pagal daugumą nusikalstamų veikų jau būtų pasibaigęs senaties terminas. Be to, dirbdamas minėtose įmonėse nebuvo tikrinamas dėl jokio lojalumo valdžiai. Niekada nebalsavo už Lukašenką, to neslėpė ir neslepia. Pareiškėjas reguliariai, du kartus per metus, lanko savo tėvų amžinojo poilsio vietą ir rūpinasi ja, taip pat kartu su žmona vyksta susitikti su sūnumi iš žmonos pirmosios santuokos. Dvi kelionės į Baltarusiją per metus negali būti laikomos dažnomis.Lietuvoje su savo šeima pareiškėjas gyvena 18 metų, turi nuosavą būstą ir darbą, o jo šeima, priešingai, Baltarusijoje neturi nei būsto, nei darbo, nei jokių kitų pajamų šaltinių. Pasekmės pareiškėjo sutuoktinei, kuriai, kol galioja ginčijami sprendimai, galimai tektų palikti Lietuvą kartu su pareiškėju, nebuvo įvertintos. Sprendimas 1 grindžiamas vien VSD išvadoje pateiktais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų įvertinti pagal jų apimtį, svarbą ir reikšmingumą tiek nagrinėjamo klausimo, tiek kitos turimos informacijos kontekste. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad atliko vertinimą (pavyzdžiui, įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, pažymėjo, kad jis turi tvirtus ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika), iš Sprendimo 1 turinio negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog buvo atliktas visapusiškas tiek šios, tiek kitos informacijos vertinimas. Priimdamas Sprendimą 1, Migracijos departamentas neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių visumos, todėl Sprendimas 1 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas privalo individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus.Sprendimo 2 neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis kaip ir Sprendimo 1 neteisėtumas ir nepagrįstumas.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose į skundus prašė skundus atmesti.Atsiliepimuose atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą 1, įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui (pareiškėjo realiai atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamų Sprendimų proporcingumą, atliko individualų kompleksinį pareiškėjo vertinimą. Migracijos departamentas sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėju susijusias aplinkybes. Pareiškėjas, dirbdamas Mozyriaus muitinėje, RUP „Beltamožservis“ ir OAO Mozyriaus naftos perdirbimo gamykloje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijoje ar valstybės strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad institucijose ir įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi ne tik VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir vertino minėto sprendimo proporcingumą.Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra nepagrįsti. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiose įmonėse) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.Tais pačiais argumentais, kaip ir dėl Sprendimo 1, atmestinas ir skundas dėl Sprendimo 2.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinė byloje Nr. eA-2660-815/2025 paliko galioti 2025 m. liepos 11 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S158478 nepakeisti leidimo nuolat gyventi, kuris buvo priimtas pagal tuo metu neišslaptintą VSD išvadą. Įvertinus ginčijamame Sprendime 2 išdėstytų aplinkybių visumą, geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl Migracijos departamento 2025 m liepos 11 d. sprendimo Nr. 25S158478 (nepakeisti leidimo nuolat gyventi dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui) panaikinimo, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento atsisakymas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime 2 motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepimuose į skundus prašė skundus atmesti.Atsiliepimuose trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Kadangi pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui faktas yra patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir papildomai neįrodinėjamas, o šiuo metu VSD neturi duomenų, taip pat jie nepateikti ir į nagrinėjamą bylą, jog pareiškėjo vertinimas dėl grėsmes valstybės saugumui pasikeitė ar galėtų būti vertinamas kitaip, Migracijos departamento ginčijami Sprendimai panaikinti pareiškėjo ilgalaikio gyventojo statusą yra pagrįsti ir motyvuoti.