Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei E. P.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. Ž. ir S. Ž. firmos „Infosta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36-841/2019 pagal ieškovės Ž. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams S. Ž., S. Ž. firmai „Infosta“, uždarajai akcinei bendrovei „Hokla“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kompensacijos priteisimo už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti, autoriaus turtinių teisių perdavimo ir kompensacijos už šių teisių perdavimą priteisimo, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, atsakovo S. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bendro turto padalijimo bei S. Ž. firmos „Infosta“ priešieškinį dėl kilnojamų daiktų išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. Ž. Ž. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką tarp jos ir atsakovo S. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. Ž. kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo S. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: a) pereinamuoju laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais du kartus per savaitę ne mažiau kaip po 1 valandą arba vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip 2 valandas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste patalpose, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste specialistui arba neutralioje šalių sutartoje aplinkoje. Dėl pasirinktų bendravimo dienų, laiko bei vietos šalys susitaria ne vėliau kaip prieš savaitę tiesiogiai susitikimo metu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Mokslo metų laikotarpiu atsakovo bendravimas su vaikais derintinas prie vaikų užimtumo mokymo bei ugdymo įstaigose ir kitoje veikloje. Dėl bendravimo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste patalpose, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste specialistui, skyrių informuoja ir tinkamą datą bei laiką įpareigotinas derinti atsakovas S. Ž.. Ieškovė įsipareigoja pristatyti nepilnamečius vaikus į bendravimo su atsakovu vietą Šiaulių miesto ir rajono ribose; b) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kurio poreikio pasibaigimą savo išvada konstatuoja Šiaulių apylinkės teismo psichologas, atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atsakovui S. Ž. paimant nepilnamečius vaikus penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat iki sekmadienio 18 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį (Motinos dieną), atsakovo bendravimas su vaikais šį savaitgalį yra kompensuojamas antruoju gegužės mėnesio savaitgaliu. Atsakovas švenčių dienomis su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvienais poriniais metais vaikai su atsakovu praleidžia Šv. Kalėdų šventes (nuo gruodžio 23 d., 19 val., iki gruodžio 26 d., 18 val.) ir Šv. Velykų šventes (nuo Šv. Velykų išvakarių dienos 15 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18 val.), atsakovui paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. A. S. Ž. vaikų vasaros atostogas praleidžia su vaikais birželio mėnesį, o taip pat nuo rugpjūčio 1 iki 15 d., atsižvelgiant į vaikų neformalųjį ugdymą, vasaros stovyklas, atsakovui S. Ž. paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. Šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių gimimo dieną arba artimiausią savaitgalį, nepaisant to, kuriai iš šalių priklausytų bendrauti su vaikais pagal nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu. A. S. Ž. jo bendravimo su vaikais metu turi užtikrinti vaikų ugdymą, namų darbų paruošimą; 5) priteisti iš atsakovo S. Ž. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2017 m. sausio 24 d. iki vaikų pilnametystės; 6) nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; 7) pripažinti 2016 m. kovo 29 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2016/03/29-01, sudarytą tarp atsakovių UAB „Hokla“ ir S. Ž. firmos „Infosta“ apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad pirkėju pagal šią sutartį yra šalys – ieškovė Ž. Ž. ir atsakovas S. Ž.; 8) padalinti ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž. santuokos metu įgytą turtą nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir: a) ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti: 0,1951 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės); b) atsakovo S. Ž. asmeninėn nuosavybėn perduoti: 0,1950 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės); 4000 Eur S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimą; c) priteisti ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 12 166,67 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 9) priteisti ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 66 727,37 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 4 344,30 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti; 11) perduoti atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) autoriaus turtines teises į ieškovės Ž. Ž. 116 vnt. tapybos ant drobės kūrinių, o ieškovei Ž. Ž. iš atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą; 12) pripažinti automobilį Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe; 13) nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi – nuo 2017 m. sausio 24 d.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės: jo elgesio, priešingo ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų interesams, naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, nuolatinio persekiojimo, žeminimo, ieškovės nuomonės ir interesų visiško nepaisymo. Dėl tokio atsakovo elgesio šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas, todėl ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.

3. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo santuokinių įsipareigojimų (lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialinės paramos teikimo) pažeidimo, nuolatinės įtampos gyvenant kartu su atsakovu, kentė ir kenčia dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, jai ir šalių nepilnamečiams vaikams buvo padaryta didelė žala, paveikta jų psichika, kas neišvengiamai turės neigiamą įtaką formuojant vaikų požiūrį į šeimos vertybes, į santykius kuriant savo šeimas ir pan. Todėl atsakovui, kaip to reikalauja teisingumas, turi būti taikoma sankcija – konstatuojant jo kaltę dėl šeimos iširimo ir santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, taikant visas teisines pasekmes, kylančias nutraukus santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio pagrindu. Ieškovė nurodė, jog pripažinus, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, iš jo ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimui priteistina 5 000 Eur dydžio piniginė kompensacija; tokiu būdu ieškovei būtų suteikta tam tikra satisfakcija.

4. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir šalių nepilnamečių vaikų yra glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, būdami kartu jie jaučiasi saugūs, nejaučiama jokia įtampa. Pažymėjo, jog iki pat ieškinio pateikimo teismui, ji daugiau nei atsakovas rūpinosi šalių nepilnamečiais vaikais, gamino maistą, rūpinosi jų buitimi, lavinimu; šalių vaikai jau nuo 2017 m. sausio mėnesio gyvena su ieškove; atsakovas labai retai bendrauja ir susitinka su vaikais, todėl akivaizdu, kad šalių nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

5. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ieškovė nurodė, jog neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams: jis yra darbingo amžiaus, dirba, gauna stabilias ir ženklias pajamas, turi vertingo turto, neturi kitų išlaikytinių, neturi kreditinių įsipareigojimų, vadovauja itin pelningai veikiančiai S. Ž. firmai „Infosta“, yra šios įmonės savininkas. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra bloga. 2017 m. sausio 31 d. įsakymu atsakovas, kaip S. Ž. firmos „Infosta“ savininkas, atleido ieškovę iš darbo, todėl nuo to laiko ieškovė neturėjo jokių pajamų, jai buvo mokama nedarbo išmoka. Ieškovė dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, gavo neženklias, nežymiai viršijančias minimalią mėnesio algą, pajamas, tačiau šiuo metu ši darbo sutartis yra pasibaigusi, o jos pajamos yra jai mokama nedarbo išmoka.

6. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ieškovė pažymėjo, jog šiuo metu atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų dvasinis ir emocinis ryšys yra susilpnėjęs; 2018 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi yra nustatytas pereinamasis atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpis; šioje nutartyje jo pabaigos sąlygos nėra atsiradusios iki šiol – atsakovo ir vaikų dvasinis ir emocinis ryšys nėra visiškai atkurtas. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpį tokia tvarka, kaip yra nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje, o pereinamojo laikotarpio poreikio pabaiga turėtų būti konstatuota Šiaulių apylinkės teismo psichologo išvada.

7. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, pažymėjo, jog egzistuoja pagrindas teismui, dalinant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo su ja lieka gyventi trys šalių mažamečiai vaikai. Ieškovė dėl kasdienio rūpinimosi mažamečių vaikų poreikiais, jų lavinimo, vaikų slaugymo jų sezoninių ligų atveju, neturės galimybės dirbti maksimalų darbo laiką ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas, todėl dalinant santuokoje įgytą turtą, ieškovės asmeninėn nuosavybėn turėtų būti perduota didesnė santuokoje įgyto turto dalis.

8. Ieškovė nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po santuokos sudarymo bendromis sutuoktinių lėšomis buvo atliekami didelės vertės atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimai. Gyvenamojo namo pagerinimai (statybinių medžiagų įsigijimui, statybos rangos darbams apmokėti, specialiai gyvenamajam namui pritaikytų baldų gamybai ir įsigijimui, integruotos buitinės technikos ir šviestuvų įsigijimui) buvo atlikti naudojant atsakovo gaunamas lėšas iš jo darbinės veiklos (verslo), t. y. įmonės savininkui išmokėtais pinigais, taip pat jo individualios įmonės lėšomis, gautomis šalių santuokos metu. Ieškovė pažymėjo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimas atsakovo asmeninio turto – gyvenamojo namo – pagerinimui, yra pagrindas pagal CK 3.115 straipsnio 2 dalį priteisti ieškovei pusės šių lėšų kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

9. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu 2012 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė asmeninės nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, už kurį gautos lėšos (30 000 Lt) buvo panaudotos šalių bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti. CK 3.98 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos, todėl ieškovės manymu, iš atsakovo priteistina ½ dalis jos panaudotų lėšų bendro turto įsigijimui – 4 344,30 Eur.

10. Ieškovė nurodė, kad šalių santuokos metu atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ vardu yra įsigytas automobilis Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė pažymėjo, kad nors automobilis buvo pirktas įmonės vardu, tačiau jis pirktas už šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas – iš įmonės gaunamų pajamų, ir niekada nebuvo naudojamas trečiojo asmens S. Ž. firmos „Infosta“ veikloje. Ieškovės vertinimu, tikrąja automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016/03/29-01 šalimi yra ne S. Ž. firma „Infosta“, o šalys (sutuoktiniai), todėl jis yra pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

11. Ieškovė nurodė, kad sutinka ir prašo teismo sprendimu šioje byloje S. Ž. firmai „Infosta“ neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) perduoti autoriaus turtines teises į ieškovės 116 vnt. tapybos ant drobės darbų, o ieškovei iš S. Ž. firmos „Infosta“ priteisti atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą. Ieškovė savo, kaip autorės, turtines teises į vieną tapybos ant drobės kūrinį įvertino simboline 150 Eur suma ir prašė jai iš atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą už jai perduodamas turtines teises.

12. A. S. Ž. priešieškiniu teismo prašė: 1) santuoką tarp S. Ž. ir Ž. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove Ž. Ž.; 3) iš atsakovo S. Ž. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; 4) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: Ž. ir Ž.; 5) santuokos metu įgytą turtą tarp atsakovo S. Ž. ir ieškovės Ž. Ž. padalyti tokiu būdu: a) atsakovui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,1950 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 26 000 Eur); b) ieškovei Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,1950 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 26 000 Eur); 6) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog santuoka faktiškai iširo dėl abejų šalių kaltės. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, tačiau jei atsakovė pageidautų, jis taip pat gali rūpintis nepilnamečiais vaikais. Nurodė, jog sutinka vaikams mokėti po 150 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsakovas pageidavo šalių nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis bei sutiko visus po santuokos sudarymo įgytus kilnojamuosius daiktus taikiu būdu perleisti atsakovei.

14. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovas S. Ž. prašė: 1) santuoką tarp ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės Ž. Ž. kaltės; 2) atmesti ieškovės Ž. Ž. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. gyvenamąją vietą su atsakovu S. Ž.; 4) priteisti iš ieškovės Ž. Ž. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti atsakovą S. Ž.; 5) atmesti ieškovės Ž. Ž. reikalavimą pripažinti 2016 m. kovo 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/03/29-01, sudarytą tarp atsakovių UAB „Hokla“ ir S. Ž. firmos „Infosta“, apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad pirkėju pagal šią sutartį yra šalys – ieškovė Ž. Ž. ir atsakovas S. Ž.; 6) atmesti ieškovės Ž. Ž. reikalavimą padalinti ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž. santuokos metu įgytą turtą nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo; 7) ieškovės Ž. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 0,1950 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 28 500 Eur vertės; plastikinę valtį Šamas VIP su karučiu, kurios vertė 1 238 Eur; atsakovo S. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 0,1951 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 28 500 Eur vertės; 8) priteisti ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 1381 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 9) atmesti ieškovės Ž. Ž. reikalavimą priteisti iš atsakovo S. Ž. 66 727,37 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 10) atmesti ieškovės Ž. Ž. reikalavimą priteisti iš atsakovo S. Ž. 4 344,30 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti; 11) atmesti ieškovės Ž. Ž. reikalavimą perduoti atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) autoriaus turtines teises į ieškovės Ž. Ž. 116 vnt. tapybos ant drobės kūrinių, o ieškovei Ž. Ž. iš atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą; 12) atmesti ieškovės Ž. Ž. reikalavimą pripažinti automobilį Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės Ž. Ž. nuosavybe; 13) nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi – nuo 2017-01-24.

15. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovas S. Ž. nurodė, kad palaiko savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir atsikirtimus dėl santuokos nutraukimo priežasčių bei, įvertinęs ieškovės galutinai byloje suformuotą poziciją ir aiškų nenorą sąžiningai pripažinti šalių santuokos iširimo priežastis, akcentavo, jog nemato priežasčių prisiimti dalį kaltės dėl šalių santuokos iširimo, todėl nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas kartu pažymėjo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas. Be to, ieškovė tik lakoniškai ir deklaratyviai įvardijo, dėl kokių priežasčių tariamai yra patyrusi savo nepagrįstai nurodomą neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų santuokos metu tariamai buvusius jos neigiamus išgyvenimus ir nepagrindžia iš to tariamai kilusios neturtinės žalos.

16. Atsakovo manymu, nutraukiant šalių santuoką šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti nustatoma su juo, kadangi tarp jo ir šalių nepilnamečių vaikų yra glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. Atsakovas pabrėžė, jog neprieštarautų dėl ieškovės dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais kiek tik ieškovė to norėtų. Atsakovas pažymėjo, kad turi sąlygas užtikrinti savo vaikams gyvenamąją vietą, su atsakovu vaikai grįžtų į sau įprastą aplinką, įprastas ugdymo įstaigas, vaikai grįžtų į savo namus. Atsakovas yra pasiruošęs savo darbinę veiklą persitvarkyti taip, kad galėtų rūpintis savo vaikais tiesiogiai ir asmeniškai. Atsakovo manymu, jei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, iš ieškovės nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. išlaikymui priteistinos 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu, jis turėtų būti paskirtas nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis.

17. Atsakovas sutiko, kad turi būti patenkinami nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir pan., tačiau, atsižvelgdamas į šalių vaikų amžių bei į tai, kad vaikai neturi jokių specialių būtinųjų poreikių, nurodė, jog vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui nėra reikalinga 600 Eur dydžio suma. Taip pat pažymėjo, jog jis pats, būdamas suaugusiu ir sunkiai dirbančiu žmogumi, savo poreikių patenkinimui per mėnesį negali skirti 600 Eur sumos. Nurodė, kad tiek jis, tiek ieškovė yra sveiki ir darbingi asmenys, todėl turi vienodas galimybes prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

18. Atsakovo manymu, jei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ieškovei nėra reikalinga, kadangi atsakovas yra pasiruošęs leisti ieškovei su šalių vaikais bendrauti tiek, kiek tik ji norės ir turės galimybių, o jei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas turėtų nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, kadangi byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tai, jog ieškovė daro kliūtis vaikams bendrauti su atsakovu.

19. Atsakovas pažymėjo, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo turtą, kuris, nutraukiant šalių santuoką, turi būti padalintas: 4 000 Eur S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimas; plastikinė valtis Šamas VIP su karučiu, kurios vertė 1 238,00 Eur; 0,1950 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotas šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 28 500 Eur vertės; 0,1951 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotas šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės – 28 500 Eur vertės. Atsakovas akcentavo, jog atsižvelgiant į CK nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nėra jokių sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ko reikalauja ieškovė.

20. Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovės argumentais dėl jos nurodytų atsakovo gyvenamojo namo pagerinimų ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė atsitiktinai išrinktas atsakovo gautas ar išleistas, taip pat ir S. Ž. firmos „Infosta“ išleistas sumas, bei teigė, kad šios sumos yra susijusios su atsakovo namo pagerinimais, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad jo gyvenamojo namo 100 procentų baigtumas registruotas 2013 m. rugsėjo mėnesį, o ieškovė namo pagerinimus skaičiuoja ir 2014-2016 metų laikotarpiu. Be to, ieškovės nurodomos atsakovo pajamos ir išlaidos buvo naudotos kasdieninių poreikių tenkinimui; S. Ž. firmos „Infosta“ veiklos išlaidos niekaip nesusijusios su atsakovo gyvenamuoju namu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė, teikdama atskirus atsakovo pajamų ir jo išlaidų patikslinto ieškinio priedus, kaip tariamas atsakovo gyvenamojo namo pagerinimo sumas, skaičiuoja tiek atsakovo gautas pajamas, tiek jo patirtas išlaidas, t. y. tas pačias sumas skaičiuoja du kartus.

21. Dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo atsakovas nurodė, jog už ieškovės žemės sklypą gautos lėšos nebuvo panaudotos saulės elektrinei ar kitiems daiktams įsigyti. Pažymėjo, jog ieškovė niekada neįnešdavo pinigų į įmonės sąskaitą ar kasą; nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių pinigų perdavimą S. Ž. firmai „Infosta“ ar atsakovui; nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, pagrindžiančių kažkokių kitų daiktų įsigijimą. Atsakovo žiniomis, ieškovės nurodytą sklypą ieškovei formaliai padovanojo tėvas, o jį pardavus realiam pirkėjui, pinigus ieškovė atidavė savo tėvui, todėl ieškovė už sklypą gautų lėšų nepanaudojo šeimos poreikiams tenkinti ir to negali įrodyti.

22. Atsakovas nurodė, kad automobilis Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas išimtinai S. Ž. firmos „Infosta“ reikmėms, o ieškovė juo naudojosi kaip įmonės darbuotoja ir jo negrąžinusi įmonei, padarė ir tebedaro jai žymią žalą. Pažymėjo, jog nei S. Ž. firma „Infosta“, nei UAB „Hokla“ ginčijamu sandoriu nesiekė paslėpti kokio nors kito sandorio, byloje nėra absoliučiai jokių tai tvirtinančių įrodymų. S. Ž. firma „Infosta“ savo veiklai įsigijo komercinį automobilį, kas visiškai paneigia ieškovės teiginius, jog automobilis buvo įgyjamas kaip dovana jai. Ieškovės ginčijamo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016/03/29-01 sudarymo atveju tiek S. Ž. firma „Infosta“, tiek ir UAB „Hokla“ buvo visiškai sąžiningos, sudarė realų ir jo turinį bei formą atitinkantį sandorį, o atsakovas niekada jokio automobilio ieškovei nedovanojo.

23. Atsakovo manymu, byloje įrodyta, jog ieškovės paveikslai buvo sukurti jai vykdant darbines funkcijas S. Ž. firmoje „Infosta“, tad jos reikalavimas S. Ž. firmai „Infosta“ neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) perduoti autoriaus turtines teisės į ieškovės 116 vnt. tapybos ant drobės darbus, o ieškovei iš S. Ž. firmos „Infosta“ priteisti atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą, yra nepagrįstas, kadangi S. Ž. firma „Infosta“ nėra išreiškusi pageidavimo įgyti turtinių teisių į ieškovės kurtus paveikslus pasibaigus 5 metų laikotarpiui po jų sukūrimo. Atsakovo vertinimu, ieškovė galės naudotis turtinėmis teisėmis į savo kurtus paveikslus pasibaigus 5 metų laikotarpiui po jų sukūrimo.

24. Atsakovas pažymėjo, jog nesutinka, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų jo šeimos pavardę.

25. Atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę Ž. Ž. grąžinti S. Ž. firmai „Infosta“: 1) automobilį Škoda S. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) vejapjovę Viking MB65T; 3) vejos pjovimo traktorių Viking MT 5097 Z.

26. Atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ nurodė, jog vykdydama ūkinę komercinę veiklą, 2016-03-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2016/03/29-0 už 37 949 Eur įsigijo automobilį Škoda S. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-08-01 už 695,08 Eur (2 400 Lt) įsigijo vejapjovę Viking MB 650T (PVM sąskaita-faktūra Serija VEI Nr.07017); 2014-11-10 už 2 896,20 Eur įsigijo vejos pjovimo traktorių Viking MT 5097 Z (PVM sąskaita - faktūra Serija MIR Nr.7870) kartu su mulčiavimo priedu, tentu, stogu už 376,51 Eur (PVM sąskaita - faktūra Serija MIR Nr.7880), bendra traktoriaus su priedais kaina – 3 272,71 Eur. Pažymėjo, jog Ž. Ž. ir S. Ž. gyvenant santuokoje bei Ž. Ž. dirbant pas atsakovę, kilnojamaisiais daiktais Ž. Ž. naudojosi kaip atsakovės darbuotoja su jos vadovo sutikimu. Nutrūkus darbo santykiams, atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ vadovas S. Ž. ne kartą kreipėsi į Ž. Ž., reikalaudamas grąžinti kilnojamuosius daiktus, tačiau Ž. Ž. atsisako tai padaryti. Pažymėjo, kad atsakovės ir Ž. Ž. nesieja jokie prievoliniai santykiai, tarp šalių nėra sudaryta nei nuomos, nei panaudos, nei pasaugos sutartis, nei pirkimo-padavimo sutartis, nei dovanojimo sutartis, todėl Ž. Ž. kilnojamuosius daiktus valdo neteisėtai.

27. Atsakovė UAB „Hokla“, atsiliepdama į ieškovės patikslintą ieškinį, nurodė, jog nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio dalimi dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, kadangi toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas jokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Dėl šios priežasties prašė teismo atmesti ieškovės patikslinto ieškinio dalį dėl tarp UAB „Hokla“ ir S. Ž. firmos „Infosta“ 2016 m. kovo 29 d. sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, kaip negrįstą ir neįrodytą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

28. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: 1) santuoką tarp ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo S. Ž. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – Ž., atsakovui paliko pavardę Ž.; 2) priteisė ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) nustatė nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. gyvenamąją vietą su mama Ž. Ž.; 4) nustatė atsakovo S. Ž. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką: a) pereinamuoju laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais du kartus per savaitę ne mažiau kaip po 1 valandą, arba vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip 2 valandas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste patalpose, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste specialistui arba neutralioje šalių sutartoje aplinkoje. Dėl pasirinktų bendravimo dienų, laiko bei vietos šalys susitaria ne vėliau kaip prieš savaitę tiesiogiai susitikimo metu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Mokslo metų laikotarpiu atsakovo S. Ž. bendravimas su vaikais derintinas prie vaikų užimtumo mokymo bei ugdymo įstaigose ir kitoje veikloje. Dėl bendravimo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste patalpose, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste specialistui, skyrių informuoja ir tinkamą datą bei laiką įpareigotinas derinti atsakovas S. Ž.. I. Ž. Ž. įsipareigoja pristatyti nepilnamečius vaikus į bendravimo su atsakovu vietą Šiaulių miesto ir rajono ribose; b) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kurio pasibaigimą savo išvada konstatuoja vaikų psichologas pagal vaikų gyvenamąją vietą, nustatoma tokia atsakovo S. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atsakovui S. Ž. paimant nepilnamečius vaikus penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat iki sekmadienio 18 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį (Motinos dieną), atsakovo S. Ž. bendravimas su vaikais šį savaitgalį yra kompensuojamas antruoju gegužės mėnesio savaitgaliu. A. S. Ž. švenčių dienomis su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvienais poriniais metais vaikai su atsakovu S. Ž. praleidžia Šv. Kalėdų šventes (nuo gruodžio 23 d., 19 val., iki gruodžio 26 d., 18 val.) ir Šv. Velykų šventes (nuo Šv. Velykų išvakarių dienos 15 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18 val.), atsakovui S. Ž. paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. A. S. Ž. vaikų vasaros atostogas praleidžia su vaikais birželio mėnesį, o taip pat nuo rugpjūčio 1 iki 15 d., atsižvelgiant į vaikų neformalųjį ugdymą, vasaros stovyklas, atsakovui paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. Šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių gimimo dieną arba artimiausią savaitgalį, nepaisant to, kuriai iš šalių priklausytų bendrauti su vaikais pagal aukščiau nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. A. S. Ž. bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu. A. S. Ž. jo bendravimo su vaikais metu turi užtikrinti vaikų ugdymą, namų darbų paruošimą. Iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teismas paliko galioti bendravimo su vaikais tvarką, nustatytą 2018 m. birželio 7 d. teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 5) priteisė iš atsakovo S. Ž. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2017 m. sausio 24 d. iki vaikų pilnametystės; 6) nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę; 7) padalino ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž. santuokos metu įgytą turtą nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nustatant, kad ieškovei atitenka 2/3, o atsakovui – 1/3 santuokoje įgyto turto dalys: a) ieškovės Ž. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisė 0,1951 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės); b) atsakovo S. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisė 0,1950 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės); c) atsakovo S. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisė 4 000 Eur S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimą; d) priteisė ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 12 166,67 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 8) priteisė ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 66 727,37 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 9) priteisė ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 4 344,30 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti; 10) perdavė atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) autoriaus turtines teises į ieškovės Ž. Ž. 116 vnt. tapybos ant drobės kūrinių, o ieškovei Ž. Ž. iš atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ priteisė 17 400 Eur dydžio atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą; 11) pripažino automobilį Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės Ž. Ž. nuosavybe; 12) nustatė, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi – nuo 2017 m. sausio 24 d. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį ir S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinį (savarankiškus reikalavimus) atmetė. Priteisė ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo S. Ž. 3057 Eur žyminio mokesčio ir 7031,48 Eur teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

29. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, gyvendama šeimoje su atsakovu, patyrė atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą, tai matė ir girdėjo šalių mažamečiai vaikai, kurie taip pat patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Akcentavo, jog byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ieškovei buvo draudžiama bendrauti su artimaisiais – tėvais, jos telefono skambučiai buvo sekami, mažamečiai vaikai buvo nuteikinėjami prieš senelius, ieškovei buvo ribojama laisvė, paimamas jos automobilis, atjungiamas mobilus ryšys. Šiuos atsakovo veiksmus teismas vertino kaip žiaurų elgesį su sutuoktine ir vaikais (būtent dėl tokio elgesio ieškovė su mažamečiais vaikais turėjo palikti šeimos namus), todėl sprendė, jog šalių santuoka nutrauktina konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. Ž. kaltės.

30. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė nepatogumus, žeminantį ir žiaurų elgesį, jos prašoma atlyginti neturtinės žalos suma nėra neprotinga ar per didelė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

31. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečius vaikus su ieškove sieja stiprus emocinis ryšys, tuo tarpu atsakovo ryšiai su nepilnamečiais vaikais yra ženkliai susilpnėję. Teismas vertino, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikai neišvengiamai patirtų stresą dėl staigaus aplinkos pasikeitimo, motinos nebuvimo šalia, todėl vaikų psichinei ir emocinei būsenai galėtų būti padaryta ženkli žala. Dėl nurodytų aplinkybių teismas tenkino reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove Ž. Ž..

32. Iš 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo psichologės pateiktos išvados bei iš vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės pasisakymo teismo posėdyje teismas darė išvadą, kad per nustatytą pereinamąjį laikotarpį atsakovo ir jo vaikų santykiai nepagerėjo tiek, kad iš karto būtų galima pereiti prie vienos ar kitos šalies siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas konstatavo, kad pereinamasis laikotarpis vis dar yra reikalingas, nes vaikai su tėvu nesijaučia saugūs, o vyresnioji dukra D. susitikti su tėvu nenori, jo bijo, kadangi prisimena visas patirtas nuoskaudas. Atsižvelgdamas į tai teismas nustatė, kad dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos sprendžia vaikų psichologas pagal vaikų gyvenamąją vietą.

33. Teismas, įvertinęs šalių pateiktas bendravimo su vaikais tvarkas, darė išvadą, kad ieškovės pateikta atsakovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarka yra labiau detalizuota, tiksliau apibrėžta, kas, turint omenyje nuolatinius konfliktus tarp šalių dėl bendravimo su vaikais, yra labai svarbu siekiant, kad šalys nustatytos tvarkos laikytųsi, todėl tvirtino ieškovės pateiktą tvarką kaip labiau atitinkančią mažamečių vaikų ir šalių interesus. Iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paliko galioti bendravimo su vaikais tvarką, nustatytą 2018 m. birželio 7 d. teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

34. Teismas pažymėjo, jog iš teiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas buvo sukūręs vaikams maksimalų gerbūvį, jo finansinės galimybės leido užtikrinti vaikams gyvenimą trijų aukštų name, namuose buvo daug įrenginių vaikams žaisti ir lavintis, vaikai turėjo planšetinius kompiuterius, mobilius telefonus, buvo tenkinami vaikų laisvalaikio bei papildomo lavinimo poreikiai. Teismo vertinimu tai, jog sutuoktiniai nebegyvena kartu, nėra priežastis nustatyti, kad sumažėjo vaikų poreikiai. Atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį (atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 3 aukštų namą su žemės sklypu prestižiniame Klaipėdos gyvenamajame rajone, turi savo vardu registruotą sėkmingai dirbančią įmonę, kuri turi pastovius klientus, taip pat gauna pajamų už parduodamą elektros energiją, įmonės turtu naudojasi kaip savu), sprendė, jog atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams, kad jie nors iš dalies turėtų tokias galimybes, kurias, teismo manymu, pagal savo turtinę padėtį gali teikti tėvas. Teismas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei atsakovo – ji neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto turto, šiuo metu nedirba, viena rūpinasi vaikais, suteikdama jiems gyvenamąjį plotą, kasdien juos prižiūrėdama, vežiodama į mokymo ir ugdymo įstaigas. Teismas pabrėžė, kad nors ieškovė nedirba, tačiau jau yra išleidusi eilėraščių knygą, tapo paveikslus ir ruošiasi parodai, tikisi užtikrinti pakankamas pajamas sau ir vaikams išlaikyti ir ne vien minimaliems poreikiams patenkinti, teismo manymu, tikėtina, kad ieškovė ateityje galės skirti vaikams tokio pat dydžio sumas, kokių reikalauja iš atsakovo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma po 300 Eur kiekvienam vaikui nėra per didelė, yra protinga bei atitinka atsakovo galimybes ir turtinę padėtį, todėl reikalavimą priteisti tokio dydžio išlaikymą tenkino pilnai, tokio dydžio išlaikymą priteisė nuo 2017 m. sausio 24 d., t. y. nuo dienos, kai ieškovė su vaikais išvažiavo iš atsakovo namų, iki vaikų pilnametystės. Nustatęs šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas ieškovė Ž. Ž. tvarko uzufrukto teise.

35. Iš automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, kitų aplinkybių teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas siekė nusipirkti automobilį, išsirinko jo komplektaciją, pagal pirkimo - pardavimo sutartį buvo atsilyginta. Teismas sprendė, kad pripažinti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį apsimestine nėra pagrindo. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, kad už perkamą automobilį buvo atlikti keli mokėjimai dalimis, tarp jų ir iš asmeninės atsakovo sąskaitos, tik patvirtina, kad atsakovas savo nuožiūra disponavo tiek savo individualios įmonės, tiek asmeninėje sąskaitoje esančiais pinigais. Teismas nurodė, jog tai, kad pirkėju sutartyje buvo nurodytas juridinis asmuo – S. Ž. firma „Infosta“, nesudaro pagrindo spręsti dėl dalies sandorio negaliojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu ir pirkėjo teisių į automobilį perkėlimo ieškovei ir atsakovui.

36. Teismas nurodė, kad konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo bei atsižvelgiant į tai, jog su ieškove liko gyventi trys mažamečiai vaikai, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, t. y. ieškovei priteisti 2/3, o atsakovui priteisti 1/3 santuokoje įgyto turto dalį. Teismas, nustatęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių kiekvieno vertė 28 500 Eur, bei S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimas – 4 000 Eur, konstatavo, jog viso šalys santuokoje įgijo turto už 61 000 Eur (2/3 dalį sudarytų 40 666,67 Eur, 1/3 dalį sudarytų 20 333,33 Eur). Dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisė turto už 28 500 Eur, o atsakovui S. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisė turto už 32 500 Eur ir, laikydamasis nuostatos, jog ieškovei priteistina 2/3 santuokoje įgyto turto, iš atsakovo ieškovei priteisė 12 166,67 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią santuokoje įgyto turto dalį.

37. Atlikęs skaičiavimus pagal atsakovo pateiktus jo asmeninius bei jo firmai priklausančių sąskaitų išrašus, teismas nustatė, kad santuokos su ieškove metu gyvenamojo namo užbaigimui ir pagerinimui buvo panaudota 133 454,74 Eur šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų, t. y. iš minėtų lėšų buvo užbaigtas gyvenamasis namas, perkami baldai, įranga, kuriamas gerbūvis. Teismas sprendė, jog tai, kad su rangovais, tiekėjais ar parduotuvėmis buvo atsiskaitoma grynais pinigais, iš S. Ž. asmeninės sąskaitos ar jo firmos „Infosta“ sąskaitos, nereiškia, kad buvo naudojami atsakovo asmeniniai pinigai. Teismas laikė, kad šalių santuokos galiojimo metu panaudotos lėšos - 133 454,74 Eur - yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šią sumą dalindamas pusiau, pusę šios sumos - 66 727,37 Eur - priteisė ieškovei.

38. Teismas, nustatęs, kad ieškovė turėjo asmeninio turto (žemės sklypą), kurio vertė 4 344,30 Eur, bei įvertinęs tai, kad šio sklypo pardavimo metu šalys gyveno santuokoje, kūrė bendrą ateitį, gerino savo gyvenamąją aplinką, laikė labiau tikėtinu ieškovės argumentą, kad pinigus, gautus už parduotą sklypą, ieškovė atidavė atsakovui, t. y. už parduotą asmeninį ieškovės turtą gauti pinigai buvo panaudoti šeimos namui pagerinti. Dėl šios priežasties teismas sprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 4 344,30 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti.

39. Dėl ieškovės reikalavimo perduoti atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) autoriaus turtines teises į ieškovės Ž. Ž. 116 vnt. tapybos ant drobės kūrinių, o ieškovei priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą teismas nurodė, jog autorė turi teisę gauti autorinio atlyginimo dalį už kiekvieną viešą jos kūrinio originalo rodymą, perpardavimą ar reprodukcijos padarymą. Teismas konstatavo, kad tokią teisę šiuo metu yra pasisavinęs atsakovas bei jo firma. Teismas laikė, kad autorės reikalavimas priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą nėra per didelis, neviršija protingo reikalavimo ribų, todėl jį tenkino.

40. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis Š. S. buvo pirktas būtent ieškovei, todėl darė išvadą, kad ieškovės teiginys, jog automobilis buvo jai dovanotas, yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašo dalinti kito firmos vardu pirkto turto, todėl sprendė, kad yra pagrįsta ir teisinga pripažinti automobilį Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės Ž. Ž. nuosavybe.

41. Teismas nurodė, kad dėl reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi (nuo 2017 m. sausio 24 d.), abi šalys iš esmės sutarė, todėl šį reikalavimą tenkino.

42. Dėl S. Ž. firmos „Infosta“ savarankiško reikalavimo teismas pasisakė, kad į bylą yra pateikti vejapjovės Viking MB65T ir vejos pjovimo traktoriaus Viking MT 5097 Z įsigijimo dokumentai, tačiau nėra duomenų apie šios technikos perdavimą ieškovei, kad S. Ž. firmos „Infosta“ 2017 m. sausio 30 d. įsakyme Nr. ATL.1. atleidžiamai darbuotojai nurodyta grąžinti tik automobilį bei mobiliuosius telefonus. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis ieškovė galėjo pasiimti nurodytą vejos pjovimo techniką, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtą vejos pjovimo techniką atsakovas kartu su ieškove 2013 m. rugpjūčio mėnesį bei 2014 m. lapkričio mėnesį nuvežė ieškovės tėvui, t. y. atsakovui yra žinoma minėtų kilnojamų daiktų buvimo vieta, tuo tarpu ieškovė gyvena vieno kambario bute ir minėtų daiktų neturi, kaip ir galimybės juos naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas laikė, kad reikalavimą grąžinti vejapjovę Viking MB65T bei vejos pjovimo traktorių Viking MT 5097 Z S. Ž. firma „Infosta“ pareiškė ne tam asmeniui.

43. Tenkindamas iš esmės visus ieškinio reikalavimus, o visus priešieškinio bei S. Ž. firmos „Infosta“ reikalavimus atmesdamas, byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

44. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą atsakovas S. Ž. prašo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės priimant naują sprendimą – ieškovės Ž. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies: 1) santuoką tarp ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės Ž. Ž. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę Ž., atsakovui palikti pavardę Ž.; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. gyvenamąją vietą su tėvu atsakovu S. Ž.; 3) nustatyti ieškovės Ž. Ž. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką: ieškovė Ž. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž., L. Ž. ir J. Ž. tokia tvarka: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimant nepilnamečius vaikus penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat iki sekmadienio 18 val., taip pat pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį (Motinos dieną). I. Ž. Ž. švenčių dienomis su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvienais poriniais metais vaikai su ieškove Ž. Ž. praleidžia Šv. Kalėdų šventes (nuo gruodžio 23 d., 19 val., iki gruodžio 26 d., 18 val.) ir Šv. Velykų šventes (nuo Šv. Velykų išvakarių dienos 15 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18 val.), paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. I. Ž. Ž. vaikų vasaros atostogas praleidžia su vaikais birželio mėnesį, o taip pat nuo rugpjūčio 1 iki 15 d., atsižvelgiant į vaikų neformalųjį ugdymą, vasaros stovyklas, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. Šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių gimimo dieną arba artimiausią savaitgalį, nepaisant to, kuriai iš šalių priklausytų bendrauti su vaikais pagal nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. I. Ž. Ž. bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu. I. Ž. Ž. jos bendravimo su vaikais metu turi užtikrinti vaikų ugdymą, namų darbų paruošimą; 4) priteisti iš ieškovės Ž. Ž. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti atsakovą S. Ž.; 5) padalinti ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž. santuokos metu įgytą turtą: a) ieškovės Ž. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,1950 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės) bei plastikinę valtį Šamas VIP su karučiu, kurios vertė 1 238 Eur; b) atsakovo S. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,1951 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės), bei 4 000 Eur S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimą; 6) priteisti ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 1 381 Eur kompensaciją, įvertinant S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimą santuokos metu bei ieškovei tenkančią plastikinę valtį Šamas VIP su karučiu (4000/2-1238/2 = 2000 - 619 =1381 Eur); 7) nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, t. y. nuo 2017 m. sausio 24 d.; 8) kitoje dalyje ieškovės Ž. Ž. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

44.1. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo pažeisdamas iš esmės pačius svarbiausius civilinio proceso principus – civilinę bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, jo atstovui bei atsakovų S. Ž. firmos „Infosta“ ir UAB „Hokla“ atstovams, tokiu būdu grubiai pažeidžiant atsakovų procesines teises ir teisėtus interesus. Civilinė byla 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje negalėjo būti išnagrinėta todėl, kad šis teismo posėdis nebuvo skelbiamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Kadangi prieš tai vykusiame civilinės bylos posėdyje buvo suderinta keletas teismo posėdžių datų, atsakovo atstovas, veikdamas rūpestingai (taip pat matydamas, kad 2018 m. gruodžio 18 d. numatytas teismo posėdis nevyks dėl atsakovo byloje pareikšto nušalinimo, be to, nėra paskelbtas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje bei EPP civilinės bylos elektroninėje kortelėje), pateikė teismui prašymą perskirti bylos posėdžio datą arba atidėti bylos nagrinėjimą. Tik 2018 m. gruodžio 18 d., 9 val. 40 min., EPP civilinės bylos elektroninėje kortelėje atsiradus įrašui apie civilinės bylos posėdį 10 val., tapo akivaizdu, kad nei atsakovas (apeliantas), gyvenantis Klaipėdoje, nei jo atstovas, praktikuojantis Kaune, fiziškai neturėjo jokių galimybių atvykti į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Civilinė byla buvo išnagrinėta neišklausius atsakovo paaiškinimų, taip buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, atsakovo teisės į teisminę gynybą, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą.

44.2. Atsakovas teismui teikė motyvuotą prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau jis nebuvo niekaip sprendžiamas, skundžiamame sprendime dėl jo taip pat nepasisakoma. Teismas iš esmės suvaržė atsakovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, tą padarė turėdamas išankstinį neigiamą nusistatymą atsakovo atžvilgiu, todėl bylą išnagrinėjo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio nuostatas ir civilinio proceso principus, dėl ko darytina išvada, kad bylos esmė liko neatskleista, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės paaiškintos tik vienos iš šalių, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

44.3. Nagrinėjant bylą 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, nebuvo apklaustas liudytojas S. S.. Ieškovės prašymas byloje apklausti šį liudytoją buvo tenkintas 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje. Teismas nepriėmė sprendimo byloje liudytoju S. S. neapklausinėti, taigi, nurodyto liudytojo neapklausiant 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, nebuvo nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai.

44.4. Ieškovės paskutinis patikslintas ir teismo išnagrinėtas ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, nors jame galutinai suformuluoti turtiniai reikalavimai bei reiškiami nauji reikalavimai, o byloje nėra jokių duomenų, kad jo pareiškimo metu egzistavo CPK numatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo neprašė.

44.5. Teismas išvadą apie netinkamą atsakovo elgesį ieškovės, kaip sutuoktinės, atžvilgiu padarė neaiškių motyvų pagrindu. Teismas nenustatė jokio konkretaus įvykio ar epizodo, kurio metu atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą prieš savo žmoną ar juo labiau vaikus. To nėra nurodyta skundžiamame sprendime, nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra aišku, kokių duomenų pagrindu yra paremta ši teismo išvada. Teismo išvados padarytos nesivadovaujant byloje nustatytų aplinkybių visuma, jos negrindžiamos byloje surinktais įrodymais, yra deklaratyvios, iš esmės atkartojančios nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. Kadangi ieškovė paliko atsakovą, taip faktiškai sugriaudama jų šeimą, būtent ji akivaizdžiai pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos bei moralinės paramos kitam sutuoktiniui ir šeimai teikimo pareigą. Dėl šios priežasties, atsakovo manymu, šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Teismas, visiškai nenagrinėjęs atsakovo pateiktų argumentų dėl šalių santuokos iširimo priežasčių, absoliučiai netyrė ieškovės elgesio santuokos metu, todėl padarė akivaizdžiai neteisėtas išvadas dėl išimtinai atsakovo, kaip sutuoktinio, tariamai netinkamo elgesio. Teismas, neanalizavęs ir nepasisakęs dėl atsakovo argumentų, kuo pasireiškė būtent ieškovės, kaip sutuoktinės, kaltė, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti išimtinai tik vieno sutuoktinio kaltės, kadangi byloje yra duomenys, kurie patvirtina ieškovės kaltę dėl to, kad iširo šalių santuoka.

44.6. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jai slapta ir netikėtai palikus atsakovą, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas. Ieškovė, reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo, tik lakoniškai ir deklaratyviai įvardina, dėl kokių priežasčių tariamai yra patyrusi savo nepagrįstai nurodomą neturtinę žalą, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų santuokos metu tariamai buvusius jos neigiamus išgyvenimus ir nepagrindžia iš to tariamai kilusios neturtinės žalos. Be to, teismo ieškovei priteista neturtinė žala neatitinka šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose.

44.7. Teismas nurodė, kad atsakovas su vaikais matosi retai ir tik po kelias valandas, jo emociniai ryšiai su vaikais yra ženkliai susilpnėję, tačiau atsakovas su vaikais retai matytis gali tik dėl to, kad būtent tokią matymosi su jais tvarką teismas yra pats nustatęs. Būtent teismas byloje nenagrinėjo vaiko teisių apsaugos institucijos prašymo nustatyti atsakovo laikino bendravimo su vaikais tvarką; netenkino atsakovo prašymo ją nustatyti ir tik po pakartotinio prašymo ją nustatė; nesurengė posėdžio pereinamojo laikotarpio pabaigos klausimui spręsti po to, kai byloje buvo gauta psichologės išvada dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos. Teismas nenurodė, kiek atsakovas geranoriškai siekė ir bandė susitarti su ieškove dėl bendravimo su vaikais iki kreipiantis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Nėra aišku, kuo remiantis teismas darė išvadą, jog laikinos bendravimo tvarkos atsakovas nesilaikė, kai byloje yra pateikta įrodymų, kad teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaiko ieškovė, ir teismo buvo prašoma dėl to skirti baudą. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dėl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo nuoseklus, net nevertino jo galimybių auginti šalių vaikus. Atsakovo manymu, nutraukiant šalių santuoką, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti nustatoma su juo. Tarp jo ir šalių nepilnamečių vaikų visada buvo ir yra glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. Nors šalių vaikai yra mažamečiai, tačiau jau pakankamai dideli išreikšti savo nuomonę, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi po šalių santuokos nutraukimo, tačiau byloje jų nuomonės teismas neklausė. Atsakovas neprieštarautų dėl ieškovės dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais kiek tik ieškovė to norėtų. Atsakovas turi sąlygas užtikrinti savo vaikams gyvenamąją vietą, su juo vaikai grįžtų į sau įprastą aplinką, įprastas ugdymo įstaigas, vaikai grįžtų į savo namus. Atsakovas yra pasiruošęs savo darbinę veiklą persitvarkyti taip, kad galėtų rūpintis savo vaikais tiesiogiai ir asmeniškai. Esant atsakovo reikalavimui nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su juo, jo gyvenamoji vieta nebuvo ištirta ir įvertinta, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai nebuvo atvykę, byloje yra pateikti duomenys tik apie ieškovės gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad teismo išvados tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos, tiek dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais, tiek dėl jų išlaikymo buvo išnagrinėti gavus duomenis tik apie ieškovę ir nesurinkus, neanalizavus, netyrus ir nevertinus jokių duomenų, susijusių su atsakovu. Tai reiškia, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatskleidė ir nenustatė visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

44.8. Teismas, skirdamas atsakovo bendravimo su vaikais pereinamąjį laikotarpį, nustatė, kad dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos sprendžia vaikų psichologas pagal vaikų gyvenamąją vietą. Iš tokio sprendimo nėra aišku, kokios institucijos vaikų psichologas ir kokia forma turės spręsti dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos, todėl tokia skundžiamo sprendimo dalis yra neaiški, neapibrėžta ir naikintina. Be to, vertinant bylos medžiagą, akivaizdu, kad pereinamasis laikotarpis jam bendrauti su vaikais nėra reikalingas – jo bendravimą su vaikais sąmoningai riboja ieškovė. Atsakovas nuolat deda pastangas su vaikais bendrauti, todėl teismui užtikrinus jo teisę nuolat bendrauti su vaikais nedalyvaujant ieškovei, joks pereinamasis laikotarpis tam nėra būtinas.

44.9. Teismui nustatant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra būtina ir gali būti nustatoma tokia, kokią nustatė teismas skundžiamu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant atsakovo reikalavimą šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, analogiška bendravimo tvarka galėtų būti nustatoma ieškovei.

44.10. Teismas, priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, jį priteisė nuo 2017 m. sausio 24 d. neatsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas mokėjo vaikams teismo nustatytą išlaikymą. Teismas, priteisdamas išlaikymą nuo 2017 m. sausio 24 d., iš esmės už bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį, išlaikymą priteisė du kartus, apimdamas laikotarpį, kurį išlaikymas buvo mokamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Teismas, priteisdamas vaikų išlaikymui po 300 Eur, akivaizdžiai nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo ir, neteisingai bei netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatė neteisingą iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į šalių vaikų amžių bei į tai, kad vaikai neturi jokių specialių būtinųjų poreikių, jų minimalių būtinųjų poreikių patenkinimui akivaizdžiai nėra reikalinga 600 Eur dydžio suma. Atsakovas, būdamas suaugusiu ir sunkiai dirbančiu žmogumi, savo poreikių patenkinimui per mėnesį negali skirti 600 Eur sumos. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsakovo turtinę padėtį vertino ne pagal byloje esančius oficialius įrodymus, tačiau pagal informaciją apie jo įmonę, įrodymus apie jo gaunamas pajamas apskritai ignoruodamas. Ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodydama kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingas sumas, tą darė visiškai deklaratyviai, niekaip nepagrįsdama realaus nurodomų sumų poreikio, neteikdama jokių įrodymų, kad tokios išlaidos (ar jų dalis) yra faktiškai patiriamos, nors ji ir disponuoja iš atsakovo kas mėnesį gaunamomis ženkliomis pinigų sumomis vaikų išlaikymui. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad byloje sprendžiamas trijų šalių vaikų išlaikymo klausimas. Visi vaikai gyvens vienoje gyvenamojoje vietoje, todėl jos išlaikymo išlaidos (komunalinės ir kitos būsto išlaidos) yra vienos ir nepatiriamos kiekvienam vaikui. Be to, valstybė skiria vaikams po 70 Eur x 3 = 210 Eur, teikia kitas lengvatas, nemokamą maitinimą, būrelius, kompensuoja transporto išlaidas, suteikia mokinio pasą – nemokamai lankyti kinus ir muziejus, renginius, dėl ko šia suma turėtų būti mažinamas išlaikymas tėvui ar kitam asmeniui, nes akivaizdu, kad jei tėvai patenkina visus vaikų poreikius, tai valstybės skiriama parama jau tampa perteklinė arba ta suma išlaikymą mokantys vaiko tėvai permoka už vaikų išlaikymą. Atsakovo įsitikinimu, teismo skundžiamu sprendimu iš jo priteista vaikų išlaikymo suma yra aiškiai per didelė. Iš teismo sprendimo absoliučiai nėra aišku, ar teismas nustatinėjo šalių vaikų poreikius, kokia kiekvienam iš trijų vaikų išlaikymo suma yra reikalinga per mėnesį. Teismas niekaip netyrė, neanalizavo ir nevertino faktinių vaikų poreikių, todėl iš skundžiamo sprendimo nėra galimybės spręsti, kokių duomenų ir argumentų pagrindu teismas padarė išvadą dėl priteisto išlaikymo dydžio.

44.11. Jokių aplinkybių, sudarančių būtinybę šioje byloje nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nėra, todėl teismas, nekreipdamas dėmesio į aukštesnių teismų suformuotą praktiką, dalindamas bendrą šalių turtą, nuo sutuoktinių lygių dalių principo nukrypo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, šalys, be teismo skundžiamu sprendimu dalinto turto, santuokoje įgijo ir dalintiną plastikinę valtį Šamas VIP su karučiu, kurios vertė yra 1 238 Eur. Atsakovas byloje pateikė tai patvirtinančius dokumentus, taip pat įrodymus, pagrindžiančius, kad šią valtį valdo ieškovė ir ją laiko pas savo tėvus. Teismas skundžiamame sprendime šį turtą nutylėjo, jį faktiškai paliko ieškovės žinioje ir atsakovui nepriteisė už šį turtą priklausančios kompensacijos.

44.12. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei 66 727,37 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokius tariamus skaičiavimus pagal atsakovo pateiktus jo asmeninius bei jo firmai priklausančių sąskaitų išrašus atliko, kada jie buvo atlikti bei koks jų turinys. Ieškovė pateikė atsitiktinai išrinktas atsakovo gautas ar išleistas, taip pat S. Ž. firmos „Infosta“ išleistas sumas, ir teigia, kad šios sumos yra tariamai susijusios su kažkokiais atsakovo namo pagerinimais, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismui buvo pateiktos abstrakčios lentelės su datomis ir sumomis, tačiau nepateikiami jokie argumentai ar įrodymai, kur ir kaip deklaruojamos sumos buvo panaudotos. Atsakovo gyvenamojo namo 100 procentų baigtumas registruotas 2013 m. liepos 16 d., ką patvirtina pačios ieškovės pateiktas VĮ Registrų centras NTR išrašas, o ieškovė savo deklaruojamus tariamus namo pagerinimus skaičiuoja ir 2014–2016 m. laikotarpiu. Ieškovei buvo žinomas ir atsakovo namo statybos užbaigimo finansavimo šalinis – jo dovanų gautos piniginės lėšos (270 000 Lt dovana, gauta iš tėvų 2007 m. sausio 22 d. notaro patvirtinta pinigų dovanojimo sutartimi), todėl atsirado būtinybė šį rašytinį įrodymą į bylą pateikti tam, kad žinomai melagingi ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje būtų paneigti. 2007 m. balandžio 21 d. Registrų centro išrašas įrodo, kad jau 2007 m. balandžio 17 d., t. y. iki santuokos likus dar 19 mėnesių, atsakovo namas buvo baigtas 81 procentų, iki šalių santuokos namas buvo baigtas 100 procentų. Atsakovo namo vertė Registrų centro duomenimis yra 182 000 Eur, taigi, vien jau 81 procentų baigtumas 2007 m. balandžio 17 d. sudaro 149 240 Eur. Tokiu būdu, net ir laikant, kad namas buvo baigiamas santuokos laikotarpiu, nors tai yra visiška netiesa, likusios namo dalies (19 procentų) vertė yra tik 32 760 Eur ir tik ji galėtų būti dalinama tarp sutuoktinių. Todėl teismo priteista 66 727,34 Eur dydžio kompensacija grubiai prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams.

44.13. Teismas byloje nustatęs, kad ieškovė turėjo asmeninio turto, t. y. jai priklausė 0,1058 ha ploto žemės sklypas, kuris buvo parduotas už 30 000 litų (4 344,30 Eur), bei remdamasis ieškovės teiginiu, kad gautus už sklypą pinigus ji atidavė atsakovui, kuris juos panaudojo bendram turtui pagerinti, priteisė jai 4 344,30 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti. Šis teismo patenkintas ieškovės reikalavimas yra visiškai neįrodytas ir byloje net nebandytas įrodinėti. Be to, šis reikalavimas yra aiškiai melagingas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės už parduotą žemės sklypą gauti pinigai kada nors ir kaip nors būtų perduoti atsakovui. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kaip ir kur šie pinigai panaudoti bendram turtui įsigyti ar pagerinti. Teismo sprendime nėra nurodyta ir motyvuota, koks konkretus bendras sutuoktinių turtas buvo tariamai pagerintas iš šių lėšų, kada vyko pagerinimas, kuo pasireiškė pagerinimas, kokie duomenys patvirtina aplinkybę, kad kažkoks sutuoktinių bendras turtas būtų buvęs pagerintas. Todėl visiškai akivaizdu, kad teismas iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

45. Žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliantas S. Ž. ir jo atstovas advokatas G. J. palaikė S. Ž. apeliacinį skundą, prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

46. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės Ž. Ž. reikalavimai atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ ir atmesti savarankiški atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ reikalavimai bei išspręsti klausimą iš esmės priimant naują sprendimą – ieškovės Ž. Ž. ieškinio reikalavimus atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ atmesti, o atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinio reikalavimus ieškovei Ž. Ž. patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

46.1. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo pažeisdamas iš esmės pačius svarbiausius civilinio proceso principus, kadangi civilinę bylą išnagrinėjo atsakovės atstovui nedalyvaujant. Civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovės atstovui, atsakovui S. Ž., jo atstovui, bei UAB „Hokla“ atstovams, neapklausus byloje turėto apklausti liudytojo, tokiu būdu grubiai pažeidžiant visų atsakovų procesines teises ir teisėtus interesus.

46.2. Ieškovės paskutinis patikslintas ir teismo išnagrinėtas ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, nors jame galutinai suformuluoti turtiniai reikalavimai bei reiškiami nauji reikalavimai, o byloje nėra jokių duomenų, kad jo pareiškimo metu egzistavo CPK numatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo neprašė.

46.3. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė perduoti atsakovei neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) autoriaus turtines teises į ieškovės 116 vnt. tapybos ant drobės kūrinių, o ieškovei iš atsakovės priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą bei pripažinti atsakovei priklausantį automobilį Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe. Ši teismo sprendimo dalis yra aiškiai nepagrįsta.

46.4. Byloje atsakovo S. Ž. pateikti įrodymai visiškai įrodo, jog ieškovės paveikslai yra sukurti jai vykdant darbines funkcijas pas atsakovę. Atsakovės dailės veikla buvo faktiškai vykdoma ieškovei dirbant S. Ž. firmoje „Infosta“, įmonės sąskaita, medžiagomis ir priemonėmis. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, jog turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Taigi, atsakovė yra teisėta ieškovės nurodomų kūrinių turtinių teisių turėtoja. Pasibaigus 5 metų po darbų sukūrimo laikotarpiui, ieškovė įgis turtines teises į savo kurtus paveikslus bei galės laisvai jomis disponuoti. Atsakovė kategoriškai nepageidavo ir nepageidauja, nesiekia ir atsisako įgyti ieškovės sukurtų kūrinių turtines teises pasibaigus 5 metų po jų sukūrimo laikotarpiui. Joks teisės aktas nenumato galimybės priverstinai ir atlygintinai perkelti autoriaus teises asmeniui, nesiekiančiam tokių teisių įgyti, nepadariusiam jokių autoriaus teisių pažeidimų ir sutinkančiam, kad autoriaus teisės grįžtų autoriui po teisės aktuose nustatyto 5 metų termino. Taigi, teismas ieškovės reikalavimą patenkino absoliučiai be jokio teisinio pagrindo.

46.5. Visiškai nepagrįstas ir jokiais leistinais įrodymais neįrodytas ieškovės reiškiamas materialinis 17 400 Eur dydžio reikalavimas atsakovei. Byloje ekspertams skaičiuojant atsakovės, kaip įmonės, vertės padidėjimą, buvo atsižvelgta į atsakovės turimą nuosavybės teise turtą, kuris yra apskaitytas įmonės balanse. Į jį pateko ir 116 vnt. tapybos kūrinių, todėl visiškai akivaizdu, kad ieškovei jau yra priskaityta ir priteista piniginė kompensacija už tapybos kūrinių vertę didinančią atsakovės, kaip įmonės, vertę šalių santuokos laikotarpiu. Byloje yra neginčytini įrodymai, kad atsakovė turi ieškovės sukurtus paveikslus ir yra aiškus tiek jų kiekis, tiek ir vertė, tačiau neaišku, kodėl teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, vadovavosi ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o ieškovės kažkada pabandymui parduoti savo kūrinius internete nurodytomis visiškai nerealiomis kainomis. Tai, kad nurodytos ieškovės sukurtų darbų kainos yra visiškai nerealios, patvirtina tai, kad nei vienas jos darbas nebuvo parduotas ir ji to byloje neginčija. Ieškovės deklaruojama aptariamų kūrinių vertė byloje nėra nustatyta jokiais patikimais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti kiekvieno iš individualių tapybos kūrinių vertę. Vertės paskaičiavimas, kurį atliko teismas, yra absoliučiai neteisėtas, kadangi tapybos kūriniai yra skirtingi, didelė dalis jų net nėra baigti, todėl vieno kūrinio kaina negali būti matematiškai prilyginama kito kūrinio kainai, kaip tai padarė teismas. Akivaizdu, kad teismo išvada dėl 17 400 Eur vertės, yra pagrįsta absoliučiomis prielaidomis, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei įrodymų vertinimo taisyklėms. Be to, teismas nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl jos autorinių teisių perleidimo atsakovei, kuris jokia forma nepatenka į santuokos nutraukimo civilinėse bylose nagrinėtinų klausimų apimtį. Toks reikalavimas negalėjo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, kadangi teismas pasisakė dėl ginčo, kurį išnagrinėjo ne tarp tų proceso šalių. Teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, pripažino aptariamą ieškovės reikalavimą pagrįstu absoliučiai neaiškiu teisiniu pagrindu, tokio sprendimo niekaip nemotyvavo ir aiškiai nenurodė, koks teisės aktas buvo teisinis pagrindas priimti tokį teismo sprendimą.

46.6. Teismas, nepagrįstai tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti automobilį Š. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe, pripažino šio automobilio dovanojimo sandorį. Registruotino kilnojamojo daikto – transporto priemonės – perleidimo sutarčiai privaloma rašytinė forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.469 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės deklaruojamas sandoris, net jei jis būtų buvęs sudarytas, yra negaliojantis, o jo įrodinėjimui ieškovė negali remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 6.469 straipsnis numato, jog sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju naujo ginčo automobilio kaina buvo 37 949 Eur. Teismo sprendimas pripažinti automobilį asmenine ieškovės nuosavybe grubiai pažeidžia materialinės teisės normas ir negali būti laikomas teisėtu. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio automobilio pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, teismas vadovavosi tuo, kad ieškovė juo naudojosi ir naudojasi iki šiol. Ieškovė automobiliu, kaip savu, pradėjo naudotis tik po šios bylos pradėjimo, teismo nutarties pagrindu; tik tada ji pati sumokėjo už automobilio techninę apžiūrą, privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą bei techninį aptarnavimą. Net ir ieškovei naudojantis ginčo automobiliu šios bylos nagrinėjimo metu, jis buvo remontuojamas už atsakovės lėšomis draudžiamo KASKO draudimo lėšas, kas sąlygojo papildomus nuostolius atsakovei – remonto sumos PVM, ginčo automobilio vertės sumažėjimą bei negautas pajamas negalint automobilio naudoti atsakovės veikloje. Teismas, teigdamas, jog ginčo automobilis buvo dovanotas ieškovei, nenurodė, koks konkretus subjektas šį automobilį jai dovanojo, todėl nėra aišku, tarp kokių sandorio šalių ir kokia forma toks dovanojimo sandoris tariamai buvo sudarytas. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nėra pateikta duomenų, kad kuriai nors iš atsakovės veiklos rūšių būtų reikalingas krovininis automobilis, ir pažymėjo, kad oficialiame Škoda atstovo Lietuvai tinklapyje nėra duomenų apie tai, kad minėtas automobilis būtų priskiriamas krovininiams automobiliams. Tai, kad ginčo automobilis yra krovininis, patvirtina VĮ „Regitra“ nurodyta jo klasė; kad atsakovės veikloje yra reikalingi tokie automobiliai akivaizdu – byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė valdo saulės elektrinę, kurios priežiūrai ir su tuo susijusių įrankių bei įrangos pervežimams į saulės elektrinės buvimo vietą yra reikalingi būtent tokios klasės automobiliai; tokie automobiliai atsakovei yra būtini ir vykdant kitas veiklas. Tai, kad atsakovė buvo paskyrusi ginčo automobilį naudotis ieškovei, kaip įmonės darbuotojai, ir suteikė ieškovei galimybes įgyvendinti jos kūrybinius norus bei vystyti kūrybines galimybes, negali būti aiškinama kaip aplinkybė, kad įmonė jai nuosavybės teise priklausantį turtą padovanoja. Teismas ignoravo faktines aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sandorį, jo formą ir kitus reikalavimus, todėl padarė nepaaiškinamas išvadas dėl ginčo automobilio pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.

46.7. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, įsigijo vejapjovę Viking MB 650T bei vejos pjovimo traktorių Viking MT 5097 Z kartu su mulčiavimo priedu, tentu, stogu. Nutrūkus darbo santykiams, atsakovės vadovas ne kartą kreipėsi į ieškovę, reikalaudamas grąžinti nurodytus kilnojamuosius daiktus, tačiau ieškovė to nepadarė. Po bylos išnagrinėjimo teisme iškilo būtinybė į bylą pateikti papildomą rašytinį įrodymą – 2017 m. vasario 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šis rašytinis įrodymas paneigia dvi esmines ieškovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo automobiliu Š. S. bei aptariamais kilnojamaisiais daiktais: 1) pateikiamame nutarime, vertinant ieškovės ir jos tėvo parodymus, aiškiai konstatuota, kad aptariami kilnojamieji daiktai vejapjovė Viking MB 650T ir vejos pjovimo traktorius Viking MT 5097 Z su priedais yra ieškovės žinioje ir laikomi pas jos tėvus; 2) iš pateikiamo nutarimo turinio matyti, kad ieškovė ginčo automobilio Š. S. tariamo dovanojimo laiką nurodo ne 2016 m. birželio mėnesį, kaip nurodė šioje byloje, o 2016 m. liepos mėnesį. Akivaizdu, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė atsakovės savarankiškus ieškinio reikalavimus ieškovei. Atsakovės ir ieškovės nesieja jokie prievoliniai santykiai, tarp šalių nėra sudarytos jokios sutartys, todėl ieškovė nurodytus kilnojamuosius daiktus valdo neteisėtai ir jie teismo turėtų būti iš ieškovės išreikalauti.

47. Žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliantės S. Ž. firmos „Infosta“ atstovai S. Ž. ir advokatas G. J. palaikė įmonės apeliacinį skundą, prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

48. Ieškovė, atsiliepdama į apeliacinius skundus, prašo: 1) palikti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistą, o apeliantų apeliacinius skundus atmesti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovų S. Ž. ir S. Ž. firmos „Infosta“ visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

48.1. A. S. Ž., jo atstovui advokatui ir atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ buvo žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai jie buvo informuoti 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu, su jais buvo derinta posėdžio data, be to, atsakovas S. Ž. bei jo atstovas advokatas pirmosios instancijos teismui iki 2018 m. gruodžio 18 d., 10 val., posėdžio pateikė rašytinius prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Juose nurodė jiems žinomą teismo posėdžio laiką, tačiau jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negali dalyvauti numatytame teismo posėdyje, nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas jų prašymuose nurodytas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei jų neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikė nesvarbiomis ir 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjo iš esmės. Jokių svarbių bylos nagrinėjimo atidėjimo priežasčių nenurodyta ir apeliaciniuose skunduose. A. S. Ž. dalyvavimas procese nebuvo pripažintas būtinu, taigi, dalyvauti procese buvo jo teisė, bet ne pareiga, todėl atsakovo ir jo atstovo advokato neatvykimas į numatytą posėdį nebuvo kliūtimi nagrinėti bylą.

48.2. Prašymą apklausti liudytoją bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo pareiškusi ieškovė, ji buvo užtikrinusi jo atvykimą į 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį, tačiau šiame teismo posėdyje liudytojas S. S. nebuvo apklaustas. Vėliau ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jame, kaip įrodymų šaltinis, nėra nurodyti liudytojo parodymai, taip pat nėra prašoma šį asmenį apklausti liudytoju. Nei ieškovė, nei atsakovas S. Ž., nei atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ neteikė prašymų teismui iškviesti šį liudytoją į 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdį, todėl teismas neturėjo pareigos liudytoją kviesti ir apklausti.

48.3. A. S. Ž. savo teisių pažeidimu apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas jau išnagrinėjus civilinę bylą, pirmosios instancijos teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Proceso įstatymas nenumato, kad teismui nepripažinus, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, dėl to teismas turi priimti nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tokio atsakovo prašymo nepriėmė jokios nutarties.

48.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo S. Ž. kaltę dėl šalių santuokos iširimo. Tai patvirtina byloje esantys nuoseklūs ieškovės paaiškinimai bei kiti pirmosios instancijos teismo išanalizuoti duomenys, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad atsakovo naudojamas psichologinis smurtas tęsiasi iki šiol: nors šalių vaikai nuo 2017 m. sausio 24 d. gyvena su ieškove, atsakovas buvo pateikęs prašymą ir gavo vaikams mokamas socialines išmokas; ne visada geruoju moka priteistą išlaikymą trims šalių nepilnamečiams vaikams, ženkli išlaikymo įsiskolinimo suma buvo išieškota tik antstolio pagalba; nuolat ir sistemingai rašo nepagrįstus skundus įvairioms teisėsaugos, valstybės, savivaldos institucijoms tiek ieškovės, tiek jos artimųjų giminaičių atžvilgiu; dėl šmeižto Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiuoju pripažintas ieškovės tėvas; kreipėsi nepagrįstu pareiškimu į policiją dėl automobilio vagystės, kurį yra dovanojęs ieškovei; vengia bendrauti su vaikais, nedalyvauja jų auklėjime, o itin retų susitikimų metu naudodamas fizinę jėgą dukros D. atžvilgiu bei apgaulę vaikų L. ir J. L. atžvilgiu, ėmė vaikų seilių mėginius DNR ekspertizei, taip pažeisdamas vaikų teises, pažemindamas juos, dėl ko dukra D. patyrė itin skaudžius išgyvenimus.

48.5. Sprendžiant klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, reikšmingos yra šios aplinkybės: santuokos trukmė; nepilnamečių vaikų skaičius; sutuoktinio kaltų veiksmų pobūdis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino šalių santuokos trukmę, auginamus tris nepilnamečius vaikus, atsakovo S. Ž. naudotą fizinį ir sistemingą psichologinį smurtą, kurio nenutraukė viso šios bylos nagrinėjimo metu, ir pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nepašalins ieškovės patirtų ir patiriamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimų, sukrėtimų, tačiau bent iš dalies kompensuos jos patirtus sukrėtimus, o atsakovui šios kompensacijos priteisimas atliks auklėjamąją ir drausminamąją funkciją.

48.6. Šalių vaikai jau daugiau nei 2 metus gyvena su ieškove, ji tinkamai rūpinasi vaikais ir užtikrina visas sąlygas jiems augti ir vystytis, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad keisti vaikų įprastą gyvenamąją vietą (aplinką), kurioje vaikas gyvena ilgiau negu 1 metus, galima tik tuomet, kai vaiko palikimas gyventi jam įprastoje aplinkoje prieštarauja vaikų interesams. A. S. Ž. labai mažai (vos keletą kartų per metus) susitinka su vaikais, į susitikimus su vaikais atvyksta nepasiruošęs, nebendrauja su jais nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl jo ir vaikų dvasinis ir emocinis ryšys yra labai susilpnėjęs, o atsakovas nesiima jokių priemonių atkurti ir sustiprinti šį ryšį. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo S. Ž. pozicija byloje dėl nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu S. Ž. neatitinka vaikų interesų, faktinės situacijos bei teismų praktikos šiuo klausimu.

48.7. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos yra pagrįsta ir visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas menkai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, nesiekia atkurti savo ir vaikų dvasinio ir emocinio ryšio. Vaikai jau daugiau nei dvejus metus gyvena skyriumi nuo atsakovo, todėl yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį tėvo ir vaikų dvasinio bei emocinio ryšio atkūrimui.

48.8. Atsakovo argumentai, jog teismas, priteisdamas išlaikymą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, išlaikymą priteisė du kartus, yra visiškai nepagrįsti. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nevertino visų bylos aplinkybių, nenagrinėjo iš esmės ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; tokį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teismo sprendimu. Atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą šioje dalyje, turės sumokėti tik priteisto išlaikymo ir bylos nagrinėjimo metu faktiškai teikto laikino išlaikymo skirtumą, jeigu toks skirtumas susidarys, o ieškovei nepagrįstai reikalaujant viso priteisto išlaikymo bylos nagrinėjimo laikotarpiu, atsakovas vykdymo procese galės ginčyti išlaikymo įsiskolinimo dydį, antstoliui pateikdamas įrodymus apie mokėto išlaikymo sumą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus, tiek teikdama rašytinius įrodymus, ieškovė šalių nepilnamečių vaikų poreikius iš esmės pagrindė. Nutraukiant šalių santuoką vaikų interesai neturi nukentėti, jie neturi atsidurti blogesnėje situacijoje, nei buvo šalims gyvenant kartu, todėl atsakovas turi teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurio pakaktų ne tik būtiniausiems fiziologiniams poreikiams tenkinti, bet ir vaikus visapusiškai lavinti ir ugdyti, užtikrinti jiems kuo geresnes gyvenimo sąlygas, maksimaliai saugią ir sveiką aplinką. Kiekvieno iš tėvų dalies dydis nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolėje turi būti proporcingas jo turtinei padėčiai – tam tėvui (motinai), kurio turtinė padėtis yra geresnė nei kito tėvo (motinos), turi atitekti didesnė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo S. Ž. turtinė padėtis yra keliskart geresnė nei ieškovės, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto nevaldo, nuolatinio darbo neturi, dirba tik epizodiškai, šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje darbo paieškoms. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra keliskart geresnė nei ieškovės, jam turėtų atitekti didesnė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta.

48.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra būtina nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai; ieškovė privalo užtikrinti ne tik jų kasdieninių poreikių tenkinimą, bet ir jų teisę į būstą, į sveiką ir saugią aplinką; ieškovė asmeninės nuosavybės teise jokio turto nevaldo, o šiuo metu su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės artimiems giminaičiams nuosavybės teise priklausančiame būste; atsakovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame didelės vertės prabangiai įrengtame gyvenamajame name) ir tinkamai parinko nukrypimo proporcijas, kurios apsaugotų nepilnamečių vaikų interesus.

48.10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepadalino viso šalių santuokoje įgyto turto, t. y. valties Šamas VIP su karučiu (1 238 Eur vertės). Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas santuokos nutraukimo bylose dalyje dėl turto padalijimo nėra aktyvus, neturi pareigos už sutuoktinius rinkti duomenis apie sutuoktinių turimą turtą; atsakovas priešieškinyje į dalintino turto masę valties Šamas VIP su karučiu nebuvo įtraukęs; valtis šalims nepriklauso nuosavybės teise, nes ji yra pirkta ir padovanota ieškovės tėvui jo gimimo dienos proga.

48.11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių namo baigtumą iki santuokos sudarymo 81 procentu, mokėjimo nurodymus statybinėmis medžiagomis, santechnikos prietaisais, buitine, audio, vaizdo, kompiuterine technika, interjero prekėmis prekiaujantiems asmenims, mokėjimo nurodymus statybos, baldų gamybos paslaugas teikiantiems asmenims bei tai, kad į dalintino turto masę nėra įtraukti kilnojamieji daiktai (kurie pirkti S. Ž. įmonės „Infosta“ vardu ir yra nurašyti kaip susidėvėję, tačiau faktiškai atsakovo yra naudojami), pagrįstai sprendė, kad šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomomis lėšomis buvo atlikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbai. Atsakovo buityje naudojamas kilnojamasis turtas už bendrą 133 454,74 Eur sumą, kurios dalis (66 727,34 Eur) pagrįstai priteista ieškovei.

48.12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, už jį gauti pinigai buvo panaudoti bendro turto su atsakovu kūrimui, todėl ir priteisė 4 344,30 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti.

48.13. Ieškovė nesutinka, kad ji kūrė tapybos ant drobės kūrinius vykdydama savo darbines funkcijas S. Ž. firmoje „Infosta“, kadangi nei šios įmonės veikla, nei ieškovės funkcijos joje nebuvo niekaip susijusios su tapybos darbų ant drobės kūrimu, ką patvirtina duomenys viešoje erdvėje internetiniame tinklapyje apie atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ vykdomą veiklą; ieškovės darbo sutartis su nurodytomis jos pareigomis; pareiginė instrukcija; 2018 m. gruodžio 6 d. į bylą pateiktas Klaipėdos apskrities VMI pranešimas apie mokestinį patikrinimą, kuriame nurodoma faktiškai įmonės vykdoma veikla tikrinamuoju laikotarpiu. Ieškovė jau daugiau nei dvejus metus nesinaudoja ir negali naudotis savo, kaip kūrinių autorės, teisėmis, jai nėra žinoma nei šių kūrinių būklė, nei parduotas jų skaičius, todėl ieškovė, siekdama išspręsti ginčą iš esmės ir užkirsti kelią tolimesniems ginčams dėl 116 vnt. tapybos ant drobės kūrinių, teismo pagrįstai prašė atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“, kuri faktiškai, nors ir be teisinio pagrindo, valdo šiuos kūrinius, neterminuotai ir neapibrėžtoje erdvėje perduoti turtines teises į šiuos kūrinius. Pasisakant dėl atlyginimo už perduodamas turtines teises į kūrinius dydžio pažymėjo, kad ieškinyje prašoma atlyginimo suma (po 150 Eur už vieną kūrinį) yra minimali suma už atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ perduodamas turtines teises, be to, iš antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ šiuos kūrinius pardavinėja už ženkliai didesnę sumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ priteistas 17 400 Eur atlyginimas už perleidžiamas turtines teises į 116 vnt. kūrinių yra neužaukštintas, teisingas, suteikiantis ieškovei minimalią kompensaciją už perleidžiamas turtines teises.

48.14. Atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo automobilis buvo priskirtas kokiam nors atsakovės darbuotojui; užsakant automobilį buvo užsakyta ir įrengta papildoma įranga vaikų saugumui užtikrinti – vaikiškos kėdutės Isofix tvirtinimo sistema priekinėje automobilio sėdynėje, nors atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ veikla nėra niekaip susijusi su mažamečių vaikų pavežėjimu; atsakovė ginčo automobilį ieškovei perdavė jo įsigijimo dieną, tačiau šito sandorio neįformino notarine dovanojimo sutartimi. CK 1.93 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes bei atsakovės elgesį šios bylos nagrinėjimo metu, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ ir ieškovė yra sudariusios ir įvykdžiusios automobilio dovanojimo sandorį. Esant tokiai teismo išvadai, dovanojimo sutarties tvirtinti notarine tvarka nebereikia.

48.15. Daiktai (vejapjovė VIKING MB 650T ir vejos pjovimo traktorius VIKING MT 5097 Z) galimai yra pas trečiuosius, šioje byloje nedalyvaujančius, asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nei tenkinti šio atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ reikalavimo, nei spręsti dėl šioje byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.

49. Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovė Ž. Ž. ir jos atstovė advokatė K. P. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atsižvelgiant į tai, jog yra konstatuota pereinamojo laikotarpio pabaiga, bei į priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą įskaičiuoti atsakovo teiktą laikiną išlaikymą. Kitoje dalyje teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytais argumentais.

50. Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliota atstovė žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu palaikė išvadą, pateiktą bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, taipogi nurodė, jog nėra pagrindo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. S. Ž. ir S. Ž. firmos „Infosta“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

52. Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. Ž. ir atsakovas S. Ž. (duomenys neskelbtini). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: D. Ž., (duomenys neskelbtini), L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. L. Ž., (duomenys neskelbtini). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini)., bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties pagrindu 2011-03-18 ieškovė Ž. Ž. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį 2012-11-30 pardavė už 30 000 Lt (2012-11-30 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GŠ-4898). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, S. Ž. firma „Infosta“ įregistruota 1998-04-15, jos vadovas ir savininkas nuo pat įregistravimo yra S. Ž., 2017 metų sausio 16 d. duomenimis, nurodyta tokia firmos veikla: 72.1 – techninės įrangos naudojimo konsultacijos; 72.2 – programinės įrangos naudojimo konsultacijos ir jos teikimas; 72.3 – duomenų apdorojimas; 72.5 – įstaigos, buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra ir remontas; 80.42 – suaugusiųjų ir kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas; 93 – kita aptarnavimo veikla. VĮ „Regitra“ duomenims, Ž. Ž. ir S. Ž. savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių, S. Ž. firmos „Infosta“ vardu registruotos transporto priemonės: „S. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir „S. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš S. Ž. priteistas laikinas išlaikymas trims jo nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-02-15 nutarimu S. Ž. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos Ž. Ž. pareiškimą. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2016/03/29-01 UAB „Hokla“ S. Ž. firmai „Infosta“ pardavė transporto priemonę „S. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) už 37 979 Eur su PVM, taipogi S. Ž. firmos „Infosta“ vardu 2013-08-01 pirkta vejapjovė „Viking MB 650T“ (2 400 Lt su PVM); 2014-11-10 – vejos pjovimo traktorius MT 5097 Z (10 000 Lt su PVM (2 896,20 Eur)); 2014-11-13 – mulčiavimo priedas, tentas ir stogas (duomenys neskelbtini) (1 300 Lt su PVM (376,51 Eur)). Ž. Ž. S. Ž. firmoje „Infosta“ pradėjo dirbti 2008 m. gegužės 14 d. ekonomiste-konsultante, darbo sutartis su ja nutraukta 2017 m. sausio 30 d.

Dėl procesinių pažeidimų

53. A. S. Ž. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė šiuos procesinius pažeidimus: 1) civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant jam, jo atstovui bei atsakovų S. Ž. firmos „Infosta“ ir UAB „Hokla“ atstovams, taip grubiai pažeidžiant atsakovų procesines teises ir teisėtus interesus, civilinė byla buvo išnagrinėta neišklausius atsakovo paaiškinimų, taip buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, atsakovo teisės į teisminę gynybą, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, dėl to teigia, kad bylos esmė liko neatskleista, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės paaiškintos tik vienos iš šalių, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 2) atsakovas teismui teikė motyvuotą prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau jis nebuvo išspręstas, skundžiamame sprendime dėl jo taip pat nepasisakoma; 3) nagrinėjant bylą 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, nebuvo apklaustas liudytojas S. S., nors ieškovės prašymas byloje apklausti šį liudytoją buvo tenkintas 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje; 4) ieškovės paskutinis patikslintas ir teismo išnagrinėtas ieškinys nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, nors jame galutinai suformuluoti turtiniai reikalavimai bei reiškiami nauji reikalavimai, o byloje nėra jokių duomenų, kad jo pareiškimo metu egzistavo CPK numatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo neprašė.

54. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti. Taigi, vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-916/2019).

55. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą 2018 m. gruodžio 5 d. 13 val., skiriant du papildomus teismo posėdžius 2018 m. gruodžio 12 d. 13 val., ir 2018 m. gruodžio 18 d. 10 val. 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdis neįvyko, nes atsakovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis neįvyko dėl atsakovo pareikšto nušalinimo visiems Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjams. Šiaulių apygardos teismo pirmininkui 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkinus atsakovo S. Ž. prašymo nušalinti visus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjus, ši nutartis tą pačią dieną buvo išsiųsta atsakovui ir jo atstovui, o elektroninė civilinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. posėdyje atmetė atsakovo ir jo atstovo prašymus dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo konstatavęs, jog jie nenurodė jokių svarbių neatvykimo priežasčių ir nepateikė tas priežastis patvirtinančių įrodymų, iš minėtų prašymų yra aišku, kad apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką atsakovui, kuris yra ir S. Ž. firmos „Infosta“ atstovas, ir atsakovo atstovui buvo žinoma iš anksto, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl nusprendė bylą nagrinėti atsakovui (kuris yra ir S. Ž. firmos „Infosta“ atstovas) ir jo atstovui nedalyvaujant. Dėl UAB „Hokla“ atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, jog UAB „Hokla“ teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl bylą išnagrinėjo ir šio atsakovo atstovui nedalyvaujant.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, konstatuoja, jog, nors apeliantas bei jo atstovas žinojo apie 2018 m. gruodžio 18 d. turėjusį vykti teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skubotą sprendimą nagrinėti bylą atsakovui S. Ž. ir jo atstovui nedalyvaujant, neįvertinęs tos aplinkybės, jog procesinis dokumentas, priimtas elektroninėje byloje, laikomas įteiktu kitą dieną po jo išsiuntimo per EPP sistemą (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis laikoma įteikta 2018 gruodžio 18 d.), ignoravęs atsakovo bei jo atstovo prašymuose nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą atidėti teismo posėdį, ir išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, nesudarė galimybės atsakovui teikti paaiškinimus, užduoti klausimus (CPK 42 straipsnis) ir pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus.

57. Dėl civilinės bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant atsakovės UAB „Hokla“ atstovui (atsakovei nebuvo pranešta apie teismo posėdį, visi šaukimai byloje siųsti ir įteikti į 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį), pažymėtina, jog atsakovė teikė byloje prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant. Iš minėto prašymo turinio akivaizdu, jog atsakovė, pateikusi savo nuomonę byloje dėl jos atžvilgiu pareikšto ieškinio, laikėsi pozicijos teismo posėdžiuose nedalyvauti. Tokios pačios pozicijos ji laikėsi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant proceso dalyviui, kuris išreiškia akivaizdų nenorą dalyvauti teismo posėdžiuose, prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, negali būti formaliu pagrindu pripažinti absoliutų sprendimo negaliojimą.

58. Taigi, sutiktina su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, sutiktina ir su tuo, jog teismas turėjo išspręsti ir jo pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau šie pažeidimai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, kaip liudytoją apklausus S. S., suteikus atsakovui S. Ž. galimybę teikti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako.

59. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Ž. Ž. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, paskiriant advokatę K. P. teikti pareiškėjai Ž. Ž. antrinę teisinę pagalbą, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ir proceso išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo. Sprendimas galiojo 12 mėnesių nuo jo priėmimo dienos, t. y. iki 2018 m. gegužės 17 d. Nors patikslintas ieškinys byloje buvo pateiktas pasibaigus anksčiau minėto sprendimo galiojimui, ieškinys, kurį ieškovė tikslino, buvo pateiktas dar sprendimo galiojimo metu, patikslintu ieškiniu buvo mažinami pradinio ieškinio reikalavimai, todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepareikalavo ieškovės sumokėti žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį.

Dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei

60. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad dėl priešingo ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų interesams atsakovo elgesio, naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, nuolatinio persekiojimo, žeminimo, ieškovės nuomonės ir interesų visiško nepaisymo šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

61. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovės ieškinio reikalavimą, sprendė, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, gyvendama šeimoje su atsakovu, patyrė atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą, tai matė ir girdėjo šalių mažamečiai vaikai, kurie taip pat patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, ieškovei buvo draudžiama bendrauti su artimaisiais – tėvais, jos telefono skambučiai buvo sekami, mažamečiai vaikai buvo nuteikinėjami prieš senelius, ieškovei buvo ribojama laisvė, paimamas jos automobilis, atjungiamas mobilusis ryšys. Šiuos atsakovo veiksmus teismas vertino kaip žiaurų elgesį su sutuoktine ir vaikais (būtent dėl tokio elgesio ieškovė su mažamečiais vaikais turėjo palikti šeimos namus), todėl sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo S. Ž. kaltės. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų smurtavęs prieš sutuoktinę ar juo labiau vaikus, šią išvadą teismas padarė neaiškių duomenų pagrindu, šios išvados yra deklaratyvios, iš esmės atkartojančios nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. Kadangi ieškovė pati paliko atsakovą, taip faktiškai sugriaudama šeimą, būtent ji pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos bei moralinės paramos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigą, mano, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.

62. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

63. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

64. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

65. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

66. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl to, kad atsakovas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-02-15 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė šį nutarimą būtų skundusi. Byloje išvis nėra duomenų, jog ieškovės ir vaikų atžvilgiu atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą, tą, beje, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paneigė ir pati ieškovė, nurodžiusi, jog jos ir vaikų atžvilgiu atsakovas naudojo tik psichologinį smurtą. Tačiau byloje esantys įrodymai ir tokių ieškovės teiginių nepatvirtina, o vien liudytojo ieškovės tėvo S. S. parodymai, kurie iš esmės buvo pagrįsti aplinkybėmis, kurias jam pasakojo dukra, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovą savo sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu naudojus psichologinį smurtą.

67. Nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys įrodymai, kolegijos vertinimu, kaip tik patvirtina, kad atsakovas tenkino visus ieškovės norus, tą pripažino ir pati ieškovė (tik tą ji interpretuoja kaip jos laisvės suvaržymą), nurodydama, jog jai panorėjus sportuoti sporto klube, sporto klubas buvo įrengtas namuose, jai panorėjus tapyti, buvo sudarytos sąlygos mokytis tapybos, tapyti, perkamos visos reikalingos priemonės, ji buvo viskuo aprūpinta. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog šeimos laisvalaikiui ir poreikiams atsakovas išleisdavo dešimtis tūkstančių litų per mėnesį, jie gyveno prabangiai. Taipogi atsakovas visiškai tenkino ir savo trijų nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovė nepaneigė ir neneigė jo nurodytų aplinkybių, jog vaikams namų kieme buvo įrengta žaidimų aikštelė, kiekvienam vaikui nupirkti brangūs „augantys“ baldai, jie visiškai nieko nestokojo. Ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jai buvo draudžiama bendrauti su tėvais, jos telefono skambučiai buvo sekami, mažamečiai vaikai buvo nuteikinėjami prieš senelius, ieškovei buvo ribojama laisvė, paimamas jos automobilis, atjungiamas mobilus ryšys, ką teismas vertino kaip žiaurų elgesį su sutuoktine ir vaikais, dėl to ieškovė su mažamečiais vaikais turėjo palikti šeimos namus, neįrodo jokie bylos duomenys, o liudytojas S. S. tik nurodė tas aplinkybes, kurias jis išgirdo iš savo dukters ieškovės.

68. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovo padarytų esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų, dėl kurių šeiminis gyvenimas tapo negalimas, neįrodė, jog jis naudojo jos ir vaikų atžvilgiu bet kokios formos smurtą, persekiojo, žemino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos pareigas, negerbė vienas kito norų ir vienas kito, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, dėl ko ilgainiui atsirado neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, dėl to kilo nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam, todėl, šioje dalyje keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstama, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl konstatuojama, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

69. Kadangi santuoka pripažįstama iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina, todėl atmetamas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atitinkamai pakeičiant ir šią skundžiamo sprendimo dalį.

70. Dėl vėlesnio atsakovo elgesio (tarp jų ir inicijuotų ikiteisminių tyrimų) ieškovei 2017 metų sausio mėnesį palikus šeimos namus, kolegija plačiau nepasisako ir jo nevertina, kadangi tai yra santuokos nutrūkimo pasekmė, o ne priežastis, todėl nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos

71. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, taipogi nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y. iki teismo sprendimo įsigaliojimo paliko galioti bendravimo su vaikais tvarką, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, pagal kurią bendravimo tvarka buvo išskirta į du etapus: pereinamąjį laikotarpį ir, konstatavus jo pabaigą, nuolatinę bendravimo tvarką. Atsakovas reiškia reikalavimą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, leidžiant ieškovei su vaikais bendrauti pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą nuolatinę bendravimo tvarką. Šį reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog tarp jo ir vaikų visuomet buvo ir yra glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, jis turi sąlygas užtikrinti savo vaikams gyvenamąją vietą, su juo vaikai grįžtų į sau įprastą aplinką, įprastas ugdymo įstaigas, vaikai grįžtų į savo namus, jis pasiruošęs taip persitvarkyti savo darbinę veiklą, kad pats galėtų rūpintis savo vaikais.

72. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

73. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; ir kt.).

74. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta gyvenamąją vietą nustatant su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas ir vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

75. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2017 metų sausio 24 d., t. y. daugiau nei dvejus metus, gyvena tik su ieškove Šiauliuose, nuo to laiko ji viena rūpinasi vaikais, kasdiene jų buitimi, laisvalaikiu, šalių nepilnamečius vaikus su ieškove sieja stiprus emocinis ryšys, vaikai lanko ugdymo įstaigas Šiauliuose, taigi, jų gyvenimas Šiauliuose jau tapo įprastas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesirūpintų ar nepakankamai rūpintųsi vaikais, kad aplinka, kurioje trečius metus gyvena vaikai, būtų tapusi jiems nesaugi, nebeatitiktų reikalavimų sveikų vaikų normaliam vystymuisi. Be to, pažymėtina, jog vaikai daugiau nei dvejus metus su atsakovu bendravo labai mažai ir dalyvaujant ieškovei bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, dėl to atsakovo ryšiai su nepilnamečiais vaikais buvo susilpnėję. Taigi, spręstina, jog dėl paminėtų aplinkybių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su atsakovu tik pakenktų jų interesams, vaikų psichologinei būklei, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, netenkinant atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž gyvenamąją vietą su juo.

76. Kadangi ginčo dėl skundžiamu sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuolatinės tvarkos byloje nėra, kolegija šiuo klausimu nepasisako. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi buvo nustatyta, jog pasibaigė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pereinamuoju laikotarpiu ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, atsakovui leista bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties 2 punkte nustatytą bendravimo tvarką. Taigi, apeliacinės instancijos teismui 2019 m. liepos 4 d. nutartimi konstatavus pereinamojo laikotarpio pabaigą, keistina ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

77. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, jog atsakovas buvo sukūręs vaikams maksimalų gerbūvį ir tai, jog sutuoktiniai nebegyvena kartu, nėra priežastis nustatyti, kad sumažėjo vaikų poreikiai, todėl atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį (atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 3 aukštų namą su žemės sklypu prestižiniame Klaipėdos gyvenamajame rajone, turi savo vardu registruotą sėkmingai dirbančią įmonę, kuri turi nuolatinius klientus, taip pat gauna pajamų už parduodamą elektros energiją, įmonės turtu naudojasi kaip savu), kuri yra žymiai geresnė nei ieškovės, sprendė, jog atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams, kad jie nors iš dalies turėtų tokias galimybes, kurias pagal savo turtinę padėtį gali teikti tėvas, ir tokio dydžio išlaikymą priteisė nuo 2017 m. sausio 24 d., t. y. nuo dienos, kai ieškovė su vaikais išvažiavo iš atsakovo namų, iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, nurodo, jog vaikų išlaikymui priteista suma yra akivaizdžiai per didelė, teismas visiškai nenustatinėjo vaikų poreikių, nevertino to, jog vaikai gyvens toje pačioje gyvenamojoje vietoje ir todėl gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidos nepatiriamos kiekvienam vaikui, be to, teismas, priteisdamas išlaikymą nuo 2017 m. sausio 24 d., neįvertino tos aplinkybės, jog buvo mokamas laikinas išlaikymas, taip išlaikymą priteisdamas du kartus (žr. šios nutarties 44.10 punktą).

78. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

79. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

80. Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgesniam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Bet kokiu atveju vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti panaudojamos racionaliai.

81. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,0899 ha žemės sklypas, su jame esančiu 272,14 m² ploto gyvenamuoju namu su garažu, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu ne kartą buvo pabrėžta, kad namas yra prestižiniame Klaipėdos miesto rajone, įrengtas pačiomis geriausiomis statybinėmis medžiagomis, prabangus. Taipogi atsakovas yra įmonės, veikiančios nuo 1998-04-15, vadovas ir savininkas, įmonė iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo dirbo sėkmingai, pajamos buvo gaunamos ne tik iš tiesioginės įmonės veiklos, bet ir už parduodamą elektros energiją, atsakovas buvo vienintelis atskaitingas asmuo įmonėje, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas įmonės turtu naudojosi kaip savu, nuolat disponavo nemažomis įmonės piniginėmis lėšomis. Taipogi atsakovo ir ieškovės vardu jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruoti du žemės sklypai Klaipėdos rajone, kuriuos šalys prašo padalyti kiekvienam po vieną ir ginčo dėl jų padalijimo nėra. Ieškovės vardu kito (išskyrus anksčiau minėtus žemės sklypus) registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovė po to, kai atsakovas ją 2017-01-30 atleido iš darbo, ilgą laiką nedirbo, buvo registruota darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo išmokas, teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu dirba, tačiau rašytinių duomenų apie darbo užmokestį nepateikė. Atsakovas duomenų apie savo darbo užmokestį taipogi nepateikė, tik nurodė, jog jis, kaip sunkiai dirbantis asmuo, atskaičiavus vaikams reikalingą išlaikymą (jo nuomone – 150 Eur kiekvienam), sau gali skirti tik 600 Eur. Vis dėlto labiau tikėtina, jog atsakovas slepia tikrąsias savo pajamas, nes iš bylos duomenų akivaizdu, jog finansinės padėties pablogėjimas neabejotinai yra susijęs su skyrybų procesu, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis, palyginus su ieškovės turtine padėtimi, yra žymiai geresnė, taigi, nagrinėjamu atveju gali ir turi būti nustatytas maksimaliai vaikų poreikius patenkinantis išlaikymo dydis.

82. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui (jos nuomone, atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo), nurodydama, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per mėnesį sudaro vidutiniškai po 500 Eur kiekvienam, 2018-09-24 teikdama teismui rašytinius paaiškinimus, detalizavo kiekvieno vaiko poreikius, t. y. nurodė, jog D. Ž. mėnesio išlaikymo išlaidos yra 561,37 Eur (detaliai nurodyta, kokios išlaidos sudaro šią sumą), L. Ž. – 554,37 Eur, o J. L. Ž – 453,15 Eur. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog išlaidos vaikų poreikiams tenkinti yra nepagrįstai padidintos.

83. Aiškinant ir taikant nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimu Nr. 1025 nuo 2019-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 430 Eur (įvykdžius mokestinę reformą – 555 Eur).

84. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą gali būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Be to, apeliantas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams prašomo dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti maksimalūs vaikų poreikiai.

85. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas priteistas vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

86. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo prievolės atsiradimo datą – 2017-01-24, nes byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis mokėjo vaikams teismo nustatytą išlaikymą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, teismo posėdžio metu su šiuo argumentu sutiko ir ieškovė, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslinama nurodant, jog priteisus kiekvienam vaikui išlaikymą po 300 Eur nuo 2017-01-24 iki vaikų pilnametystės, iš šios sumos išskaičiuotinas atsakovo mokėtas laikinas išlaikymas.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir valties „Šamas“

87. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo bei atsižvelgdamas į tai, jog su ieškove liko gyventi trys mažamečiai vaikai, sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, t. y. ieškovei priteisti 2/3, o atsakovui priteisti 1/3 santuokoje įgyto turto dalį. Teismas, nustatęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių kiekvieno vertė 28 500 Eur, bei S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimas – 4 000 Eur, konstatavo, jog iš viso šalys santuokoje įgijo 61 000 Eur vertės turto. I. Ž. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisdamas 28 500 Eur (žemės sklypas) vertės turto ir laikydamasis nuostatos, jog ieškovei priteistina 2/3 dalys santuokoje įgyto turto, iš atsakovo ieškovei priteisė 12 166,67 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią santuokoje įgyto turto dalį, su tuo atsakovas kategoriškai nesutinka, teigdamas, jog byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, nurodo, jog liko nepadalytas santuokos metu įgytas dalytinas turtas – valtis „Šamas“ su karučiu, 1 238 Eur vertės, kuri yra ieškovės žinioje, pas jos tėvus, ir kurią atsakovas prašo priteisti ieškovei, atitinkamai mažinant iš jo ieškovei priteistinos kompensacijos dydį iki 1 381 Eur.

88. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

89. CK 3.123 straipsnyje išdėstytos sąlygos, kuomet sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2019 ir kt.). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

90. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti jai didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį dėl to, kad po santuokos nutraukimo su ja lieka gyventi trys mažamečiai šalių vaikai, ir ji dėl kasdienio rūpinimosi mažamečių vaikų poreikiais, jų lavinimo, slaugymo sezoninių ligų atveju neturės galimybės dirbti maksimalų darbo laiką ir taip gauti didesnes pajamas. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, sprendė, kad dėl nurodytos priežasties bei atsakovui esant kaltam dėl santuokos iširimo, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir priteisė ieškovei 40 666,67 Eur vertės turto (2/3 dalis), atsakovui – 20 333,33 Eur vertės (1/3 dalį). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes vien fakto, kad su ieškove lieka gyventi trys mažamečiai šalių vaikai, neužtenka. Be to, konstatuota abipusė šalių kaltė dėl santuokos iširimo, o aplinkybė, jog su ieškove lieka gyventi trys mažamečiai vaikai, įvertinta priteisiant iš atsakovo didesnį išlaikymą. Taigi, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama, santuokos metu šalių įgytą turtą dalinant lygiomis dalimis.

91. Kolegijos vertinimu, pripažinti valtį „Šamas“ su karučiu, 1 238 Eur vertės, santuokos metu įgytu turtu, kuris turi būti dalijamas nutraukiant santuoką, pagrindo nėra. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog minėta valtis buvo dovana jos tėvui S. S. jubiliejaus proga. Šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas S. S.. Maža to, šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: išankstinė sąskaita apmokėti, fotonuotraukos, S. S. asmens duomenys. Iš išankstinės apmokėjimo sąskaitos matyti, jog ši sąskaita išrašyta 2015-03-17, o S. S. yra gimęs 1960-03-18, taigi, tuo metu, kai buvo pirkta valtis, jam suėjo 55 metai. I. Ž. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog minėta valtis, ją nupirkus, buvo pristatyta tiesiai į tėvus namus, ji niekada nebuvo jų namuose Klaipėdoje, tai matyti ir iš fotonuotraukų, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Taigi, įvertinus visumą faktinių aplinkybių, kolegija daro išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad minėta valtis buvo pirkta dovanoti S. S., o ne šalių šeimos poreikiams tenkinti, taigi, pagrindo priteisti minėtą valtį ieškovei nėra.

92. Įvertinusi šios nutarties 90 ir 91 punkte nurodytas aplinkybes, kolegija, keisdama šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, ieškovės Ž. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisia: 0,1951 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės); atsakovo S. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisia 0,1950 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (28 500 Eur vertės) bei 4 000 Eur S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimą, ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. priteisiant 2 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl ieškovei priteistos 66 727,37 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

93. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs skaičiavimus pagal atsakovo pateiktus jo asmeninius bei jo firmai priklausančių sąskaitų išrašus, nustatė, kad santuokos su ieškove metu gyvenamojo namo užbaigimui ir pagerinimui buvo panaudota 133 454,74 Eur šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų, t. y. iš minėtų lėšų buvo užbaigtas gyvenamasis namas, perkami baldai, įranga, kuriamas gerbūvis. Teismas sprendė, kad minėtos lėšos – 133 454,74 Eur – yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl, šią sumą dalydamas pusiau, 66 727,37 Eur priteisė ieškovei. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka, nurodo, jog gyvenamojo namo 100 procentų baigtumas registruotas 2013 m. liepos 16 d., o ieškovė savo deklaruojamus tariamus namo pagerinimus skaičiuoja ir 2014–2016 m. laikotarpiu; ieškovei buvo žinomas ir atsakovo namo statybos užbaigimo finansavimo šalinis – jo dovanų gautos piniginės lėšos (270 000 Lt dovana, gauta iš tėvų 2007 m. sausio 22 d. notaro patvirtinta pinigų dovanojimo sutartimi); 2007 m. balandžio 21 d. Registrų centro išrašas įrodo, kad jau 2007 m. balandžio 17 d., t. y. iki santuokos likus dar 19 mėnesių, atsakovo namas buvo baigtas 81 procentų, ir, kadangi atsakovo namo vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 182 000 Eur, vien jau 81 procentų baigtumas 2007 m. balandžio 17 d. sudaro 149 240 Eur, todėl net ir vertinant, kad namas buvo baigiamas santuokos laikotarpiu, likusios namo dalies (19 procentų) vertė yra tik 32 760 Eur, ir tik ji galėtų būti dalijama tarp sutuoktinių.

94. Kolegija, išanalizavusi byloje esančius atsakovo asmeninių bei jo firmai priklausančių sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas atliko skaičiavimus ir nustatė, kad santuokos su ieškove metu gyvenamojo namo užbaigimui ir pagerinimui buvo panaudota 133 454,74 Eur šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų, bei pagal šiuos išrašus ieškovės sudarytas lenteles, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos, kadangi dalis pirkinių, nurodytų šiuose išrašuose, niekaip negali būti vertinami kaip daiktai (pirkiniai), skirti namo pagerinimui, o kitos dalies neįmanoma identifikuoti.

95. Ieškovė lentelėje „S. Ž. santuokos metu patirtos išlaidos gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui“, stulpelyje 2016 metai, data 2016-08-07, nurodo, jog namo pagerinimui buvo išleista 97,20 Eur „Kesko senukuose“, tačiau analizuojant šio pirkimo čekį matyti, jog buvo pirktos prekės, visiškai nesusijusios su namo pagerinimu: druska filtrui valyti, audinių minkštiklis, vamzdžių valiklis, skalbimo milteliai, įvairių spalvų dažai piešimui tūbelėse (visų kiekis po 300 g). 2016-08-14 „Kesko senukai“ 35,36 Eur sumos čekyje nurodyta, kad buvo perkama plėvelė, maišeliai šiukšlėms bei sąvaržėlės, 2016-09-09 „Kesko senukų“ 79,49 Eur sumos čekyje – šiukšlių maišai, šiukšlinė, klijuotė. Dėl kitų lentelėje nurodytų išlaidų namo pagerinimui sąskaitos faktūros ar čekiai nepateikti, identifikuoti, kas buvo pirkta, nėra galimybės, iš anksčiau aptartų čekių labiau tikėtina, jog buvo perkamos buityje suvartojamos prekės (Senukų prekybos centras, „Ermitažas“), galbūt buitinė technika (Senukų prekybos centras, Topo centras, „Avitelos prekyba“, „Ermitažas“), todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog šiame procesinio sprendimo punkte minėtoje lentelėje nurodytos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), pagerinimui.

96. Ieškovė lentelėje „S. Ž. firmos „Infosta“ patirtos išlaidos gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui“, nurodo, jog 2008-11-13 UAB „Pirklio baldai“ sumokėta 1 250 Lt, tačiau iš atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, jog buvo pirkta spinta; 2009-09-29 UAB „Digitalas“ sumokėta 1 548 Lt už telefonspynę, kontrolerį, skaitytuvą, maitinimo bloką, raktą, darbo sąnaudas; 2009-10-13 UAB „AP Trade“ sumokėta 1 915 Lt už dulkių siurblį; 2009-11-12 UAB „SRS Servisas“ sumokėta 1936,60 Lt už vėliavos stiebą ir vėliavos pakėlimo mechanizmą; 2010-08-06 UAB „Vingidos konstrukcijos“ sumokėta 1 742,40 Lt už tentinį gaminį; 2011-02-03 sumokėta 438 Lt UAB „Celsis“ už filtro korpusą; 2011-04-15 sumokėta 1 366,83 Lt UAB „V. R.“ už juostines sekcijas, distancinio valdymo pultelius (galbūt įrengti lauko vartai); 2011-04-27 sumokėta 156,53 Lt UAB „Glasvega“ už stiklų komplektą; 2011-05-06 sumokėta 1 095,07 Lt UAB M24LT už saulės skėtį, pagrindą skėčiui bei užvalkalą skėčiui; 2011-05-10 sumokėta 3038 Lt UAB „Veisodė“ už krūmapjovę ir kitas šio prietaiso detales; 2011-09-27 sumokėta 15 720 Lt M. M. už ofiso baldus; 2011-05-10 sumokėta 229,90 Lt IĮ „AKA BALTIC“ už Lietuvos ir Klaipėdos vėliavas; 2011-06-30 sumokėta 24 747,51 Lt UAB „Celsis“ už šildymo įrangos komplektą; 2011-06-21 ir 201-06-29 sumokėta bendrai 2 057 Lt UAB „Jalsė“ už pastolių nuomą ir montavimo darbus; 2011-07-01 sumokėta 2 420 Lt už UAB „Jalsė“ už montavimo darbus; 2011-08-03 sumokėta 1 800 Lt UAB „Mastermann“ už kopėčias; 2011-08-08, 2011-09-06, 2011-10-10, 2011-11-02 sumokėta bendrai 3 057,68 Lt UAB „Celsis“ už siurblį Grundfos ir kitus priedus (galbūt vandens sistemos įrengimą); 2012-02-23 sumokėta 9 700 Lt UAB „A. J. baldai“ už stalą ir 10 kėdžių; 2012-04-26 ir 2012-06-14 sumokėta bendrai 16507,95 Lt UAB „Celsis“ už šildymo įrangos komplektą; 2012-11-15 sumokėta 648,32 Lt UAB „Sareme“ už telefonspynės komplektą; 2013-07-16 sumokėta 5 405 Lt UAB „Vadasiga“ už stalą ir kėdes; 2013-07-29 sumokėta 81,67 Lt UAB „Celsis už vamzdžius, alkūnę, trišakius; 203-08-23 sumokėta 13 365,30 Lt UAB „Efiko“ už perimetro apsaugos sistemos įrengimo darbus; 2013-11-22, 2013-11-08 ir 2013-11-29 sumokėta bendrai 3 547,80 Lt UAB „Ardena“ už šviestuvus ir lemputes; 2013-12-30 sumokėta 170 Lt UAB „Avitelos prekyba“ už imtuvą TV Star; 2014-02-17 sumokėta 3 100 Lt UAB „Akvatechnika“ už kėdę; 2014-05-30 sumokėta 7 142,63 Lt UAB „Klojuva“ už trinkelių perklojimą; 2014-09-05 sumokėta 4 864,20 Lt UAB „Technobaltic“ už dyzelinį elektros generatorių; 2014-10-13 sumokėta 1 000 Lt UAB „Langų parkas“ už spyną ir montavimo paslaugas. Taigi, iš aptartų sąskaitų faktūrų darytina išvada, jog gyvenamojo namo pagerinimui santuokos metu galbūt buvo išleista 74 380,89 Lt (1548 + 438 + 1366,83 + 24747,51 + 2057 + 2420 + 3057,68 + 16507,95 + 648,32 + 81,67 + 13 365,30 + 7142,63 + 1000) (21 542,19 Eur). Išlaidos baldams, buitinei technikai, šviestuvams, skėčiams, sodo technikai ir panašiems kilnojamiesiems daiktams negali būti priskiriamos prie būsto pagerinimo išlaidų, kadangi šie daiktai santuokos nutraukimo metu taipogi dalijami tarp sutuoktinių, o nesant galimybės jų padalyti (pvz., specialiai tam namui pritaikyti baldai su integruota buitine technika), kitai šaliai priteisiama piniginė kompensacija. Nagrinėjamu atveju šalys kilnojamojo turto padalyti neprašė.

97. Ieškovė prie išlaidų gyvenamojo namo pagerinimui priskyrė ir atsakovo iš sąskaitų išgrynintas grynųjų pinigų sumas, nurodydama, jog tik nedidelė dalis iš 47 150,78 Eur sumos buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Kolegija ir šį ieškovės reikalavimą laiko neįrodytu, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas kiek įmanoma maksimaliai asmenines išlaidas siekdavo pagrįsti buhalteriniais dokumentais ir šias išlaidas apskaityti firmos finansiniuose dokumentuose (tai konstatavo ir VMI patikrinimo metu). Taigi, labiau tikėtina, jog šios išlaidos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, pramogoms. Be to, kaip minėta, šeimos poreikiams buvo išleidžiamos didelės pinigų sumos (apie dešimt tūkstančių litų per mėnesį), tai teismo posėdžio metu nurodė ir pati ieškovė. Pažymėtina ir tai, jog įvertinus laikotarpį, per kurį buvo išleista anksčiau minėta pinigų suma (nuo 2008-09-13 iki 2016 metų pabaigos, t. y. 8 metai arba 96 mėnesiai), susidaro 491 Eur vienam mėnesiui, ir tai nėra daug penkių asmenų šeimai.

98. Kolegijos vertinimu, namo pagerinimui vis dėlto buvo išleista didesnė pinigų suma, nei 21 542,19 Eur, ir ši išvada daroma atsižvelgiant į byloje pateiktas fotonuotraukas – santuokos sudarymo metu namas nebuvo aptvertas tvora, o duomenų, jog buvo patirtos išlaidos tvorai, byloje nėra. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, jog 2017-04-17 (santuoka sudaryta 2008-09-13) atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo baigtumas buvo 81 procentas, o 100 procentų baigtumas įregistruotas 2013-09-10. Atsakovas pripažįsta, jog namo vidutinė rinkos vertė po 100 procentų baigtumo įregistravimo buvo 182 000 Eur, taigi, darytina labiau tikėtina išvada, kad santuokos metu namas buvo baigtas įrengti ir 2013-09-10 VĮ Registrų centre įregistruotas 100 procentų jo baigtumas. Taigi, ieškovė galėtų pretenduoti į pusę sumos santuokos metu atliktų pagerinimų (19 procentų), tai sudaro 34 580 Eur, ir įvertinus tai, jog ši suma yra didesnė, nei byloje pateikta rašytinių įrodymų apie namo pagerinimui patirtas išlaidas, kaip minėta, įvertinus tai, jog sklypas, kuriame pastatytas namas, santuokos metu buvo aptvertas tvora, ir byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šias išlaidas, ieškovei priteisiama iš atsakovo pusė, t. y. 17 290 Eur, sumos kaip piniginė kompensacija už santuokos metu atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Taigi, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama.

Dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti

99. Teismas, nustatęs, kad ieškovė turėjo asmeninio turto (žemės sklypą), bei įvertinęs tai, kad šio sklypo pardavimo metu šalys gyveno santuokoje, kūrė bendrą ateitį, gerino savo gyvenamąją aplinką, laikė labiau tikėtinu ieškovės argumentą, kad pinigus, gautus už parduotą sklypą, ieškovė atidavė atsakovui, t. y. už parduotą asmeninį ieškovės turtą gauti pinigai buvo panaudoti šeimos namui pagerinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 4 344,30 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti. Atsakovas teigia, jog šis ieškovės reikalavimas yra visiškai neįrodytas, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės už parduotą žemės sklypą gauti pinigai kada nors ir kaip nors būtų perduoti atsakovui, kaip ir kur šie pinigai panaudoti bendram turtui įsigyti ar pagerinti, teismo sprendime nėra nurodyta, koks konkretus bendras sutuoktinių turtas buvo tariamai pagerintas iš šių lėšų, kada vyko pagerinimas, kuo pasireiškė pagerinimas.

100. Kaip nurodyta šios nutarties 52 punkte, ieškovė Ž. Ž. nuosavybės teise turimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-11-30 pardavė už 30 000 Lt. Kaip teigia ieškovė, pinigus, gautus už parduotą turtą, ji atidavė sutuoktiniui, kuris dalį jų panaudojo saulės elektrinei įsigyti, kitą dalį – kitiems daiktams įsigyti. Atsakovas nurodo, jog visi mokėjimai už saulės elektrinę buvo atlikti bankiniais pavedimais iš firmos sąskaitos, ieškovė niekada neįnešdavo pinigų į firmos sąskaitą ar kasą, nurodo, jog gautus pinigus ieškovė atidavė savo tėvui.

101. Kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus bei rašytinius bylos įrodymus, vis dėlto sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovė, pardavusi asmeninės nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, gautus pinigus perdavė atsakovui, kuris bent jau dalį jų panaudojo įsigyjant saulės elektrinę. Kaip minėta, sklypas buvo parduotas 2012-11-30, taigi, tuo metu ieškovė disponavo 30 000 Lt suma. Nors sutiktina su atsakovo teiginiu, jog ieškovė niekada nėra pervedusi į firmos sąskaitą ar įnešusi į firmos kasą piniginių lėšų, iš S. Ž. firmos „Infosta“ kasos duomenų laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 nustatyta, jog būtent S. Ž. 2012-12-05 į firmos kasą įnešė 4 000 Lt, 2012-12-14 – 5 000 Lt, 2012-12-15 – 15 000 Lt, 2012-12-17 – 15 000 Lt ir 2012-12-21 – 5000 Lt. Dalinis mokėjimas UAB VEO energija už saulės elektrinę atliktas 2012-12-10, sumokėta suma – 41 370,19 Lt. Taigi, labiau tikėtina, kad dalis pinigų, gautų pardavus ieškovei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, buvo įnešta į S. Ž. firmos „Infosta“ kasą, t. y. dalis ieškovės asmeninių lėšų buvo panaudota mokėti už saulės elektrinę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 4344,30 Eur dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti.

Dėl S. Ž. firmos „Infosta“ apeliacinio skundo argumentų

102. Dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su procesiniais pažeidimais pirmosios instancijos teisme, kolegija pakartotinai nebepasisako, nes šie apeliacinio skundo argumentai yra analogiški atitinkamiems S. Ž. apeliacinio skundo argumentams, ir dėl jų kolegija jau yra pasisakiusi šios nutarties 53–59 punktuose.

Dėl autoriaus turtinių teisių į ieškovės 116 vienetų tapybos ant drobės kūrinių perdavimo

103. Ieškovė prašė S. Ž. firmai „Infosta“ neterminuotai ir neapibrėžtoje teritorijoje (neapsiribojant Lietuvos Respublikos teritorija) perduoti autoriaus turtines teises į ieškovės 116 vnt. tapybos ant drobės darbų, o ieškovei iš S. Ž. firmos „Infosta“ priteisti atlyginimą už autoriaus turtinių teisių perdavimą – ieškovė savo, kaip autorės, turtines teises į vieną tapybos ant drobės kūrinį įvertino simboline 150 Eur suma ir prašė jai iš atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą už jai perduodamas turtines teises. Šį reikalavimą grindė tuo, jog nesitiki, kad atsakovė grąžins jai darbus, todėl ir prašė priteisti piniginę kompensaciją. Dėl šio ieškinio reikalavimo teismas sprendė, jog autorė turi teisę gauti autorinio atlyginimo dalį už kiekvieną viešą jos kūrinio originalo rodymą, perpardavimą ar reprodukcijos padarymą, konstatavo, kad tokią teisę šiuo metu yra pasisavinęs atsakovas bei jo firma, sprendė, kad autorės reikalavimas priteisti 17 400 Eur dydžio atlyginimą nėra per didelis, neviršija protingo reikalavimo ribų, todėl jį tenkino. Atsakovė S. Ž. firma „Infosta“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog ieškovės paveikslai yra sukurti jai vykdant darbines funkcijas, įmonės sąskaita, medžiagomis ir priemonėmis, o, pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje, todėl atsakovė yra teisėta ieškovės nurodomų kūrinių turtinių teisių turėtoja. Be to, nurodo, jog visiškai nepagrįstas ir jokiais leistinais įrodymais neįrodytas ieškovės reiškiamas materialinis 17 400 Eur dydžio reikalavimas atsakovei. Byloje ekspertams skaičiuojant atsakovės, kaip įmonės, vertės padidėjimą, buvo atsižvelgta į atsakovės turimą nuosavybės teise turtą, kuris yra apskaitytas įmonės balanse, tarp jų ir 116 vnt. tapybos kūrinių, todėl ieškovei jau yra priskaityta ir priteista piniginė kompensacija už tapybos kūrinių vertę didinančią atsakovės, kaip įmonės, vertę šalių santuokos laikotarpiu.

104. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmiau minėti 116 vnt. tapybos ant drobės kūrinių buvo sukurti ieškovei Ž. Ž. vykdant darbines funkcijas.

105. Iš 2008 m. gegužės 14 d. darbo sutarties Nr. 3 nustatyta, jog Ž. Ž. (sutartyje – S) S. Ž. firmoje „Infosta“ neterminuotai buvo įdarbinta ekonomiste konsultante. Darbo sutarties pakeitimai buvo susiję tik su darbo užmokesčio dydžio pakeitimu. Iš ekonomistės konsultantės pareiginių nuostatų matyti, jog ieškovės darbo funkcijos S. Ž. firmoje „Infosta“ niekaip nebuvo susijusios su tapyba ant drobes ar kokia nors kita kūrybine veikla. Taigi, atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“ neperėjo turtinės autorių teisės į kūrinius, kuriuos sukūrė Ž. Ž., todėl minėtus darbus atsakovė privalo grąžinti ieškovei.

106. Pažymėtina, jog, nors ieškovė Ž. Ž. tokio reikalavimo nereiškia, santuokos nutraukimo bylose teismas turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog visi ieškovės sukurti tapybos darbai yra išsaugoti, jie bet kada gali būti grąžinti, apeliaciniame skunde išreiškia akivaizdžią poziciją, jog šie darbai atsakovei nereikalingi ir, pasibaigus 5 metų laikotarpiui nuo jų sukūrimo, darbai bus grąžinti jų autorei. Nors ieškovė, prašydama priteisti jai kompensaciją už autoriaus turtinių teisių perdavimą, nurodo, kad toks reikalavimas reiškiamas, nes atsakovė jai negrąžins jos darbų arba grąžins sugadintus, šį prašymą argumentuodama tuo, jog S. Ž. nevykdė teismo sprendimo grąžinti baldus vaikams, grąžindamas visiškai kitus nereikalingus baldus, kolegija sprendžia, jog ieškovė vis dėlto neįrodė tokių atsakovės atstovo ketinimų. Be to, ieškovė neįrodė ir savo kūrinių vertės, todėl toks reikalavimas, kuris iš esmės nepagrįstas jokiais įrodymais, negali būti tenkinamas.

107. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl autoriaus turtinių teisių į ieškovės 116 vienetų tapybos ant drobės kūrinių perdavimo bei 17 400 Eur dydžio kompensacijos priteisimo naikinamas ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas, įpareigojant atsakovę S. Ž. firmą „Infosta“ per 30 dienų nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos grąžinti ieškovei Ž. Ž. 116 vienetų tapybos ant drobės darbų, juos pristatant į ieškovės nurodytą vietą.

Dėl S. Ž. firmos „Infosta“ automobilio pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe

108. Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti automobilį „Š. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo pirktas būtent ieškovei, todėl darė išvadą, kad automobilis buvo dovanotas ieškovei, pažymėjo, jog ieškovė neprašo dalyti kito firmos vardu pirkto turto, todėl sprendė, kad yra pagrįsta ir teisinga pripažinti automobilį asmenine ieškovės Ž. Ž. nuosavybe. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis (žr. šio procesinio sprendimo 46.6. punktą). Taipogi vienas iš ieškinio reikalavimų buvo pripažinti 2016 m. kovo 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/03/29-01, sudarytą tarp atsakovių UAB „Hokla“ ir S. Ž. firmos „Infosta“, apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad pirkėju pagal šią sutartį yra šalys – ieškovė Ž. Ž. ir atsakovas S. Ž.. Teismas reikalavimo pripažinti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu netenkino, tačiau ši teismo sprendimo dalis neskundžiama. Kolegija pasisako tik dėl teismo sprendimo pripažinti įmonės automobilį asmenine ieškovės nuosavybe.

109. Iš bylos duomenų nustatyta, jog automobilį „Š. S.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 2016/03/29-01 iš UAB „Hokla“ už 37 949 Eur įsigijo S. Ž. firma „Infosta“. Automobilis registruotas S. Ž. firmos „Infosta“ vardu ir yra atsakovės – įmonės – nuosavybė, apskaityta įmonės finansiniuose dokumentuose. Kaip minėta, atsakovė Juridinių asmenų registre registruota 1998 m. balandžio 15 d., t. y. daugiau nei prieš 10 metų iki šalių santuokos sudarymo, taigi, ieškovė į įmonės turtą galėtų pretenduoti, jei įrodytų, jog santuokos metu šios įmonės vertė padidėjo, t. y. pretenduoti į pusę tos vertės padidėjimo. Byloje šiuo tikslu buvo atlikta ekspertizė, kurią atlikus paaiškėjo, jog S. Ž. firmos „Infosta“ vertė santuokos sudarymo metu, t. y. 2008-09-13, buvo 170 000 Eur, o 2017-02-01, t. y. kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium (2017-01-24), 174 000 Eur. Kitaip tariant, įmonės vertė santuokos metu padidėjo 4 000 Eur, pusę šios sumos pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo kaip kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Taigi, įvertinusi paminėtas aplinkybes kolegija sprendžia, jog pretenduoti į didesnės vertės įmonės turtą ieškovė nebegalėtų.

110. Be to, pažymėtina, jog dovanojant turtą, kurio vertė didesnė nei 1 500 Eur, turi būti sudaroma rašytinės formos sutartis (CK 6.469 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tokia sutartis nebuvo sudaryta, priešingai, atsakovas, kaip įmonės atstovas ir savininkas, automobilį įgijo įmonės, ne ieškovės, vardu. Tai, kad automobilio komplektacijoje buvo įrengta papildoma gamyklinė įranga – vaikiškos sėdynės tvirtinimui skirta „Isofix“ sistema priekinėje keleivio sėdynėje ar kad panašiu laiku, kai įmonė pirko automobilį, buvo pirktos ir gėlės, nereiškia, jog automobilis buvo dovanotas ieškovei. Natūralu, jog ieškovei, kaip firmos darbuotojai, automobilis buvo perduotas naudotis, be to, ieškovė buvo atsakovės savininko sutuoktinė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas minėtą automobilį asmenine ieškovės nuosavybe nesant tam jokio teisinio pagrindo, pažeidė materialinės teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama ir, tenkinant atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinį (savarankišką reikalavimą), ieškovė Ž. Ž. įpareigojama per 30 dienų nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos grąžinti atsakovei automobilį „Š. S.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl atsakovės reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti vejapjovę ir vejos pjovimo traktorių

111. Dėl šio S. Ž. firmos „Infosta“ savarankiško reikalavimo teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog vejapjovė „Viking MB65T“ ir vejos pjovimo traktorius „Viking MT 5097 Z“ būtų perduoti ieškovei, kad iš S. Ž. firmos „Infosta“ 2017 m. sausio 30 d. atleidžiamai darbuotojai įsakyme būtų nurodyta šią techniką grąžinti (išskyrus automobilį bei mobiliuosius telefonus). Teismas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtą vejos pjovimo techniką atsakovas kartu su ieškove 2013 m. rugpjūčio mėnesį bei 2014 m. lapkričio mėnesį nuvežė ieškovės tėvui, t. y. atsakovui yra žinoma minėtų kilnojamų daiktų buvimo vieta, todėl teismas sprendė, kad reikalavimą grąžinti vejapjovę bei vejos pjovimo traktorių S. Ž. firma „Infosta“ pareiškė ne tam asmeniui.

112. Iš apeliacinio skundo argumentų nustatyta, jog atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ atstovui S. Ž. yra žinoma anksčiau minėtos vejos pjovimo technikos buvimo vieta – jis nurodo, jog minėta technika yra pas ieškovės tėvus. Taigi, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog reikalavimas reiškiamas netinkamam asmeniui – S. Ž. firma „Infosta“, siekdama išsireikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, turi reikšti vindikacinį ieškinį tam asmeniui, pas kurį, jos turimais duomenimis, yra minėta žolės pjovimo technika, o ne ieškovei Ž. Ž.. Dėl nurodytų priežasčių šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, o ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

113. Teikdama ieškinį ieškovė Ž. Ž. 2017 m. vasario 6 d. sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. vasario 9 d. nutartimi buvo atidėtas iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Iš 2017 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvito matyti, jog ieškovė yra sumokėjusi 700 Eur už advokato teisinę pagalbą.

114. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovei Ž. Ž. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi bei proceso išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo valstybės biudžetui. VGTPT dėl teisinės pagalbos suteikimo ieškovei patyrė 7 031,48 Eur išlaidų (išlaidos advokato teisinei pagalbai ir ekspertizės išlaidos).

115. Kadangi ieškovė Ž. Ž. 100 procentų buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės biudžetui, jai grąžinamas 2017 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimu sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis valstybei.

116. Šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį pagal ieškinį sudaro: 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 113 Eur už reikalavimą priteisti neturtinę žalą, 243 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 835 Eur už reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, 1 226 Eur už reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, 98 Eur už kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti, 392 Eur už autoriaus turtinių teisių perdavimą ir kompensacijos priteisimą, 75 Eur už turto pripažinimą asmenine nuosavybe, iš viso šioje byloje už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma yra 3057 Eur.

117. A. S. Ž. 2017-01-30 už priešieškinį sumokėjo 626 Eur žyminio mokesčio. Taip pat patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant, neturėjo galimybės šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų bei prašymo jas priteisti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių nustatyta, jog advokatų teisinės pagalbos išlaidoms atsakovas iš viso pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3 745,80 Eur.

118. S. Ž. firma „Infosta“ už ieškinį (savarankiškus reikalavimus) 2017-07-06 sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Taip pat patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą firmos atstovui nedalyvaujant, neturėjo galimybės šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų bei prašymo jas priteisti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių nustatyta, jog advokatų teisinės pagalbos išlaidoms atsakovė iš viso pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3 935,60 Eur.

119. Atsakovė UAB „Hokla“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė.

120. Ž. Ž. ieškinį, S. Ž. priešieškinį ir S. Ž. firmos „Infosta“ priešieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai 40 procentų, 40 procentų ir 50 procentų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovams – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taipogi atsižvelgiama į CPK 96 straipsnio nuostatą, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Be to, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

121. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

122. Tiek ieškovei, tiek atsakovams pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į bylos sudėtingumą, reikalavimų kiekį ir pobūdį, į tai, jog bylos nagrinėjimas užtruko ne vienus metus, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės.

123. Taigi, iš atsakovo S. Ž. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai pagal ieškinį (40 procentų) priteisiamos 280 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei Ž. Ž.. Taipogi proporcingai teismo pagal ieškinį patenkintų reikalavimų daliai (40 procentų) iš atsakovo S. Ž., kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės biudžetui, priteisiamas žyminis mokestis valstybei, t. y. 1222,80 Eur, bei VGTPT patirtos išlaidos dėl teisinės pagalbos ieškovei suteikimo, t. y. 2 812,59 Eur.

124. Iš ieškovės Ž. Ž. proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai priteisiamos atsakovo S. Ž. (60 procentų) ir atsakovės S. Ž. firmos „Infosta“ (50 procentų) patirtos bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai 2 247,48 Eur ir 1 967,80 Eur.

125. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (2 247,48 Eur – 280 Eur), iš ieškovės Ž. Ž. atsakovui S. Ž. priteisiama 1 967,48 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

126. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai sudaro pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

127. I. Ž. Ž. bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje patyrė 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinius skundus paruošimą, už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paruošimą, už konsultacijas) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

128. A. S. Ž. už apeliacinį skundą sumokėjo 1 829 Eur žyminį mokestį (2019-02-22 ir 2019-02-25). Taipogi atsakovas patyrė 1 548,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą bei 774,40 Eur už pasirengimą apeliacinės bylos nagrinėjimui bei atstovavimą apygardos teisme, iš viso – 4 152,20 Eur.

129. S. Ž. firma „Infosta“ už apeliacinį skundą sumokėjo 467 Eur žyminio mokesčio (2019-02-22). Taipogi firma patyrė 290,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą bei 387,20 Eur už pasirengimą apeliacinės bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme, iš viso – 1 144,60 Eur.

130. Atsakovė UAB „Hokla“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė.

131. A. S. Ž. apeliacinį skundą tenkinus 40 procentų, o S. Ž. firmos „Infosta“ – 50 procentų, atitinkamai paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš ieškovės Ž. Ž. atsakovui S. Ž. priteisiama 1 660,88 Eur, o S. Ž. firmai „Infosta“ – 572,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

132. Iš atsakovo S. Ž. ir S. Ž. firmos „Infosta“ ieškovei Ž. Ž. atitinkamai atmestų reikalavimų daliai (60 ir 50 procentų) priteisiama 600 Eur jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų: iš atsakovo S. Ž. – 360 Eur, iš S. Ž. firmos „Infosta“ – 240 Eur.

133. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (1 660,88 Eur – 360 Eur), iš ieškovės Ž. Ž. atsakovui S. Ž. priteisiama 1 300,88 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o S. Ž. firmai „Infosta“ (572,30 Eur – 240 Eur) – 332,30 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį, priešieškinį ir S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinį (savarankiškus reikalavimus) tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp ieškovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę Ž., atsakovui palikti pavardę Ž.

2. Nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L. Ž, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3. Nustatyti atsakovo S. Ž. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž tvarką:

Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. Ž. (duomenys neskelbtini), L. Ž. (gim. duomenys neskelbtini) ir J. L. Ž (gim. duomenys neskelbtini) tokia tvarka: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atsakovui S. Ž. paimant nepilnamečius vaikus penktadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat iki sekmadienio 18 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį (Motinos dieną), atsakovo S. Ž. bendravimas su vaikais šį savaitgalį yra kompensuojamas antruoju gegužės mėnesio savaitgaliu. A. S. Ž. švenčių dienomis su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvienais poriniais metais vaikai su atsakovu S. Ž. praleidžia Šv. Kalėdų šventes (nuo gruodžio 23 d., 19 val., iki gruodžio 26 d., 18 val.) ir Šv. Velykų šventes (nuo Šv. Velykų išvakarių dienos 15 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18 val.), atsakovui S. Ž. paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. A. S. Ž. vaikų vasaros atostogas praleidžia su vaikais birželio mėnesį, o taip pat nuo rugpjūčio 1 iki 15 d., atsižvelgiant į vaikų neformalųjį ugdymą, vasaros stovyklas, atsakovui S. Ž. paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ten pat. Šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių gimimo dieną arba artimiausią savaitgalį, nepaisant to, kuriai iš šalių priklausytų bendrauti su vaikais pagal anksčiau nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. A. S. Ž. bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu. A. S. Ž. jo bendravimo su vaikais metu turi užtikrinti vaikų ugdymą, namų darbų paruošimą.

4. Priteisti iš atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams D. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L. Ž, gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2017-01-24 dienos iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant atsakovo S. Ž. mokėtą laikiną išlaikymą.

5. Nepilnamečių vaikų D. Ž., L. Ž. ir J. L. Ž išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę Ž. Ž..

6. Padalyti ieškovės Ž. Ž. ir atsakovo S. Ž. santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu:

6.1. I. Ž. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,1951 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesakelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 28 500 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) vertės;

6.2. A. S. Ž. asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,1950 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotą šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 28 500 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) vertės, ir 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) S. Ž. firmos „Infosta“ vertės padidėjimą, priteisiant ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

7. Priteisti ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 17 290 Eur (septyniolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už santuokos metu atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą.

8. Priteisti ieškovei Ž. Ž. iš atsakovo S. Ž. 4 344,30 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 30 ct) dydžio kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti.

9. Įpareigoti atsakovę S. Ž. firmą „Infosta“ per 30 dienų nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos grąžinti ieškovei Ž. Ž. 116 (šimtą šešiolika) vienetų tapybos ant drobės kūrinių, pristatant juos į ieškovės nurodytą vietą.

10. Įpareigoti ieškovę Ž. Ž. per 30 dienų nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos grąžinti S. Ž. firmai „Infosta“ automobilį „Š. S.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

11. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi – nuo 2017-01-24.

Kitas ieškinio, priešieškinio ir S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinio (savarankiškų reikalavimų) dalis atmesti.

Priteisti atsakovui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 967,48 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“, juridinio asmens kodas 141669825, iš ieškovės Ž. Ž. 1 967,80 Eur (viena tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 222,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus 80 ct) žyminio mokesčio ir 2 812,59 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų 59 ct) teisinės pagalbos išlaidų valstybei (sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Grąžinti ieškovei Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, sumokėtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) žyminio mokesčio sumą.

Priteisti iš ieškovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300,88 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 88 ct), o atsakovei S. Ž. firmai „Infosta“, juridinio asmens kodas 141669825, – 332,30 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 30 ct), bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.