Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-337-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01280-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

2020 m. balandžio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarties, sprendžiant suinteresuoto asmens Ž. Ž. atskirojo skundo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Suinteresuoto asmens Ž. Ž. atstovas 2020-02-28 pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. teismo nutarties byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą.

3. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo yra praleidusi 7 dienų terminą apskųsti teismo nutartį ir neprašo termino atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje skundžiama teismo nutartis priimta 2020-01-20, jos kopijos tą pačią dieną išsiųstos byloje dalyvaujantiems asmenims. Apeliantė turėjo atstovą – advokatą, teikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, atstovas turi prieigą prie bylos EPP portale. Atstovas skunde nurodo, kad apeliantė skundžiamą nutartį gavo 2020-02-20, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepridėjo. Pažymėjo, kad kitos proceso šalies skundo dėl tos pačios skundžiamos nutarties nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme paskirtas 2020-03-16.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) Ž. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pažyma, kur fiksuota, jog laišką Ž. Ž. kaip neįteiktą gavo 2020 m. vasario 20 d. O tai reiškia, kad ji nepraleido termino apskųsti šią teismo nutartį, todėl jai nėra pagrindo prašyti atnaujinti nutarties apskundimo termino.

4.2. Iš prie atsiliepimo į antstolio A. B. pareiškimą dėl Ž. Ž. nubaudimo pinigine bauda pridėto išrašo iš sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantės atstovui advokatui buvo pavesta tik paruošti atsiliepimą ir advokatas nebuvo prijungtas prie šios bylos prieigos bei jam nebuvo siųsta teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis. Apeliantės atstovas advokatas prie bylos kortelės buvo prijungtas tik po to, kai apeliantės pavedimu pateikė 2020 m. vasario 27 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė atskirajame skunde melagingai nurodo, jog kadangi ji teismo 2020 m. sausio 20 d. priimtą nutartį tariamai gavo tik 2020 m. vasario 20 d., todėl termino apskųsti šią teismo nutartį nėra praleidusi.

5.2. Visą bylos nagrinėjimą apeliantė vedė ir tebeveda per atstovą advokatą D. N., kuris, kaip matyti iš elektroninės bylos kortelės, prieigą prie bylos turi nuo pat jos pradžios. Kadangi apeliantės atstovas turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės, darytina vienareikšmiška išvada, jog apeliantės atstovas atskirajame skunde meluoja, jog EPP sistemoje prie bylos jis nebuvo prijungtas.

5.3. Apeliantei atstovauja advokatas, kuris yra savo srities profesionalas bei jam faktiškai yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl būtent apeliantės atstovas turėjo ir privalėjo sekti teismo byloje siunčiamų elektroninių dokumentų turinį, aktyviai domėtis bylos eiga, bei apie visus pasikeitimus byloje informuoti pačią apeliantę. Todėl visi atskirajame skunde nurodomi argumentai teismo turi būti vertinami ypač kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – įrodymus apie nutarties gavimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus.

9. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Narinėjamu atveju apeliantė sprendė, jog nėra praleidusi termino pateikti atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismui papildomų įrodymų apie nutarties gavimą neteikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (teikiant atskirąjį skundą), įrodymai reikalingi atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas priima naujai pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Apeliantė teigia, kad 2020 m. sausio 20 d. nutartį gavo 2020 m. vasario 20 d., todėl ji nepraleido termino apskųsti šią teismo nutartį ir jai nebuvo pagrindo prašyti atnaujinti nutarties apskundimo termino.

11. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas skatinti dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis proceso eiga, užkirsti kelią nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai teismo nutartis priimama rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

13. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

14. Nagrinėjamoje byloje 2020 m. sausio 20 d. nutartimi teismas antstolio A. B. pareiškimą tenkino ir Ž. Ž. skyrė 5,00 Eur dydžio baudą nuo 2020 m. sausio 9 d. už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, ją išieškant į valstybės biudžetą. Apeliantė atskirąjį skundą dėl šios nutarties teismui pateikė 2020-02-28.

15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti suinteresuoto apeliantės atskirąjį skundą, nurodydamas, kad Ž. Ž. yra praleidusi 7 dienų terminą apskųsti teismo nutartį ir neprašo termino atnaujinti. Pažymėjo, kad apeliantė turėjo atstovą – advokatą, teikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, atstovas turi prieigą prie bylos EPP portale. Atstovas skunde nurodo, kad apeliantė skundžiamą nutartį gavo 2020-02-20, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepridėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymėtina, kad byloje yra 2020 m. sausio 21 d. pažyma dėl teismo nutarties įteikimo, kurioje yra apeliantės parašyta, jog 2020 m. sausio 20 d. nutartis gauta 2020-02-20 teisme.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartis 2020-01-21 išsiųsta suinteresuotam asmeniui Ž. Ž.. Vokas su neįteiktais procesiniais dokumentais grąžintas į teismą 2020-01-31. 2020 m. sausio 21 d. pažymoje apie nutarties įteikimą apeliantės parašyta, jog 2020 m. sausio 20 d. nutartis gauta 2020-02-20 teisme. Iš pašto siuntų paieškos duomenų matyti, kad siunta (duomenys neskelbtini) įteikta gavėjui 2020-02-20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti duomenys patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad 2020 m. sausio 20 d. nutartis gauta 2020-02-20. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės argumentais, kad ji nėra praleidusi termino pateikti atskirąjį skundą, todėl nėra ir pagrindo prašyti atnaujinti nutarties apskundimo terminą.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatui D. N. 2020 m. sausio 20 d. nutartis nebuvo siunčiama. Iš prie atsiliepimo į antstolio A. B. pareiškimą pridėto išrašo iš sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantės atstovui advokatui buvo pavesta tik paruošti atsiliepimą. Pažymėtina, kad atsiliepime į pareiškimą nėra nurodyta, kad apeliantė bylą ves per advokatą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, jog apeliantę byloje atstovavo advokatas ir, kad jis turėjo žinoti apie priimtą nutartį bei apie tai informuoti apeliantę.

18. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti suinteresuoto asmens Ž. Ž. atskirąjį skundą. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens Ž. Ž. atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartis naikintina, neperduodant klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.