Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-1147/2023 pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atstovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovė tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės funkcijas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei negali kilti atsakomybė ieškinyje nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Visagino būstas“ atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės 2021 m. gruodžio 1 d. Gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 4 d. įvyko draudžiamasis įvykis – butas buvo užlietas dėl name esančio kanalizacijos stovo trišakio įtrūkimo. Trūkęs kanalizacijos stovo trišakis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovė Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-E-605 buvo paskirta namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui – užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei, kurios atsakomybę kildino iš atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, netinkamo jai teisės aktais nustatytų pareigų vykdymo. Ieškovės manymu, būtent atsakovė privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus, taip pat kad būtent atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti patalpų savininkus, o įvykus avarijai, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą argumentuoja tiek netinkamu daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų, tiek netinkamu įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu priimant sprendimą.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

20. Ieškovė nesutinka, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, nėra atsakinga už trūkusio kanalizacijos stovo trišakio padarytą žalą. Ieškovės įsitikinimu, pats žalos padarymo faktas suponuoja atsakovės neteisėtus veiksmus, avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigų prižiūrėti namo konstrukcijas. Apeliacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (toliau – ūkinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas bei teikia jį derinti patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu (Nuostatų 4.5 ir 14.4 punktai); vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11 punktas); rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (toliau – metinė veiklos ataskaita), kurią pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius skelbia ir teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1 ir 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.12 punktas). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1 punktas). Administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

23. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti nutarties 6 punkte nurodytame Reglamente (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo būklė įvertinama atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius (Reglamento 87.1.1 papunktis), periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui) (Reglamento 87.2 papunktis). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas); periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (Reglamento 92 punktas). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas); nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas); ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais, organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (Reglamento 98 ir 99 punktai); gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė atliko Nuostatuose jai pavestas funkcijas bei užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamentą: vykdė nuolatinius stebėjimus, sezonines apžiūras, nuolat pildė statinio techninės priežiūros žurnalą, fiksavo pastebėtus defektus, tarp jų ir buitinės kanalizacijos būklę (nusidėvėjimą), sudarė ilgalaikius planus, kuriuose numatė buitinės kanalizacijos remontą, informavo patalpų savininkus apie buitinės kanalizacijos remonto būtinumą, organizavo patalpų savininkų balsavimus raštu, kurie neįvyko ne dėl atsakovės kaltės, taip pat rengė ūkinius ir finansinius planus, metines ataskaitas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo kanalizacijos sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. O kanalizacijos vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti. Ji turėjo pareigą apie defektus informuoti patalpų savininkus, tą ji ir buvo padariusi. Kanalizacijos vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Nusidėvėję kanalizacijos vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės buvo nustatyti galimi daugiabučio namo kanalizacijos vamzdynų defektai. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Patalpų savininkai turi būti aktyvūs ir domėtis jiems priklausančiu bendrojo naudojimo turtu, taip pat ir inžinerinėmis konstrukcijomis.

27. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S., kurios butas buvo aplietas, parodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo administratorė metų pradžioje (nepamena kurių metų, bet iki buto apliejimo) į jos pašto dėžutę buvo pateikusi planą, kuriame buvo siūloma keisti susidėvėjusius kanalizacijos vamzdžius, nurodant planuojamą darbų atlikimo datą ir kainą, tačiau patalpų savininkai nedavė tam sutikimo. Taip pat parodė, kad jos bute esantys kanalizacijos vamzdžiai nuo pat daugiabučio gyvenamojo namo statybos ir perdavimo jai eksploatuoti buvo uždengti, atsakovės atstovai lankėsi jos bute, atlikdami apžiūrą, bet ji nedavė leidimo tikrinti šių uždengtų vamzdžių. Byloje nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, dėl kokios priežasties trūko kanalizacijos vamzdis, ar trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiūros metu, taip pat nėra duomenų apie tai, kokią įtaką kanalizacijos vamzdžio nusidėvėjimas padarė trūkimui.

28. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė, nepriklausomai nuo patalpų savininkų valios, privalėjo organizuoti pačios nustatytus kanalizacijos vamzdžių keitimo ir (ar) remonto darbus, teisiškai nepagrįstas. Kadangi atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu, bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

29. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų tyrimo stadijoje neleido atsakovės atstovui užduoti klausimų, pabrėždamas, kad atsakovė turi teisę neduoti parodymų prieš save. Apeliantės įsitikinimu, tokiu būdu bylą nagrinėjęs teisėjas pademonstravo išankstinį nusistatymą, taip pažeisdamas dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesirėmė gausia teismų praktika.

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, logikos dėsniais. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).

32. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje buvo pateiktas 2021-2024 m. namo remonto ilgalaikis planas, kurio 4 pastaboje buvo nurodyta, kad name susidėvėjusios inžinerinės sistemos (vandentiekio, buitinė ir lietaus kanalizacija), būtina atliktų šių sistemų apžiūrą ir keitimo darbus, butų savininkai turi priimti sprendimus dėl šių komunikacijų keitimo. Iš byloje pateikto 2021 m. birželio 22 d. pakartotinio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad į susirinkimą patalpų savininkai nesusirinko, 2021 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas patvirtina, kad balsavimas raštu neįvyko dėl kvorumo nebuvimo (iš 55 balsavimo biuletenių gautas 1). Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog dar 2017-2020 m. namo remonto ilgalaikiame planas buvo numatytas namo (ne vien rūsio) kanalizacijos vamzdžių keitimas naujais per 2017-2020 m. laikotarpį už 1 852 Eur, esant patalpų savininkų sutikimui, tačiau 2017 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo duomenimis, balsavimas taip pat neįvyko dėl kvorumo nebuvimo (iš 55 balsavimo biuletenių gauta 6). Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė po 2021 m. gegužės 7 d. atliktos statinio apžiūros neinformavo patalpų savininkus apie būtinus atlikti kanalizacijos sistemos keitimo darbus, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo šališkumą įrodinėja pagal subjektyvųjį testą, t. y. teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, įrodymų tyrimo stadijoje nurodydamas atsakovės atstovui, kad šis turintis teisę neduoti parodymų prieš save, pademonstravo išankstinį nusistatymą ir tendencingumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia subjektyviojo bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teisėjo šališkumo. CPK 188 straipsnyje įtvirtinta proceso šalies teisė atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, todėl pirmosios instancijos teismo teisėjo proceso šaliai išaiškinta ši jos teisė, nesant kitų duomenų, savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šioje byloje išankstinio nusistatymo ar tendencingumo įrodymas. Išklausęs teismo posėdžio garso įrašus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovei buvo atimta ar apribota teisė užduoti klausimus atsakovės atstovei. Teisėjo pastabos ieškovės atstovui dėl teismo posėdžio tvarkos klausimų uždavimo atsakovės atstovui metu buvo sąlygotas susiklosčiusios situacijos, reaguojant į ieškovės atstovo procesinį elgesį (besikartojančius klausimus, naujų klausimų uždavimą, atsakovės atstovui nespėjus atsakyti į prieš tai užduotą klausimą, su bylos nagrinėjimu nesusijusių klausimų uždavimą).

35. Apeliaciniame skunde nurodoma apeliacinės instancijos teismų suformuota praktika (civilinėse bylose Nr. e2A-225-642/2021, Nr. e2-3692-911/2019, Nr. e2A-760-459/2021, Nr. e2A-974-1092/2021, Nr. e2A-151-459/2022, Nr. e2A-578-619/2021, Nr. e2A-2596-643/2022 ir Nr. e2A-526-883/2021) pateikta skirtingoms negu nagrinėjamos bylos aplinkybėms (lot. ratio decidendi), todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pirmiau išvardintose bylose teismai nustatė, kad atsakovai (daugiabučio gyvenamojo namo administratoriai) nepateikė į bylą pakankamai įrodymų, leidžiančių objektyviai vertinti, ar atsakovai tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorių, pareigas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė, daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas funkcijas. Kaip žinoma, kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė tiek daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.