- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-151-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00233-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DEBRECENO VALDA“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Mildos Skersienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEBRECENO VALDA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „IF P&C Insurance AS“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB), prašydama priteisti iš atsakovės 671,45 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su draudėja K. D. sudarė Būsto ir Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2019 m. liepos 12 d. gautas draudėjos pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lyjant lietui per namo lietaus kanalizacijos vamzdį apdraustasis butas buvo užlietas. 2019 m. liepos 12 d. buvo surašytas turto techninės apžiūros protokolas ir užfiksuoti sugadinimai – apgadintos sienos, grindys, sieninė spinta. Avarijos priežastis – vandens prasiskverbimas per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra administruojamas UAB „DEBRECENO VALDA“. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 671,45 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. 2019 m. liepos 31 d. ieškovė pateikė UAB „DEBRECENO VALDA“ pretenziją, dėl 671,45 Eur žalos atlyginimo, tačiau skolininkė prievolės atlyginti žalą neįvykdė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu visiškai nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama turtinį reikalavimą atsakovei, tvirtina, jog ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 p.), 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiūros sutarties pagrindu pavedė techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ (toliau – Techninis prižiūrėtojas) vykdyti namo techninę priežiūrą (eksploatavimą). Techninis prižiūrėtojas, vykdydamas savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Atsakovė mano, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad žala atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto defekto, atsiradusio dėl jos netinkamai vykdomų savo pareigų. Buto apliejimas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien draudimo išmokos išmokėjimo fakto savaime nepakanka priteisti žalos atlyginimą, jei ieškovė neįvykdo pareigos įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė ar gyventojų nesutikimas, delsimas leisti administratoriui imtis atitinkamų veiksmų. Be to, namo administratorius negali atsakyti už bet kokias avarijas, įvykusias savininkams nuosavybės teise priklausančiuose butuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „DEBRECENO VALDA“ tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 671,45 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagrindiniai teismo motyvai:
4.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sugadintas ir jam padaryta žala dėl užliejimo. Nustatyta, jog žala atsirado būtent dėl to, kad vanduo prasiskverbė į butą per namo lietaus kanalizacijos vamzdį, o lietaus kanalizacijos vamzdis yra bendro šio namo inžinerinių įrenginių dalis. Buto užliejimas įvyko būtent dėl bendro naudojimo inžinerinio įrenginio dalies – lietaus kanalizacijos vamzdžio – nesandarumo, kuris tik po pranešimo apie įvykį buvo sutvarkytas (2019 m. liepos mėnesį).
4.2. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilo būtent dėl netinkamos lietaus kanalizacijos vamzdyno būklės. Iš bylos duomenų matyti, kad namo administratorius jau nuo 2018 m. sausio 25 d. turėjo duomenis apie tai, kad būtina keisti namo stovus, lietaus stovus, šiltinti namo galines sienas. Susiklosčiusioje situacijoje namo administratorius turėjo atlikti lietaus kanalizacijų vamzdyno remonto darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o darbų apmokėjimui panaudoti gyventojų sukauptas lėšas, tačiau laiku to nepadarė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 25 d. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojų susirinkimo iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo praėjo daugiau nei vieneri metai.
4.3. Teismas nustatė, kad ginčo draudžiamojo įvykio metu (2019 m. liepos 12 d.) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore buvo atsakovė UAB „DEBRECENO VALDA“. Ji, būdama daugiabučio namo administratore, įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas. Į daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą įtraukta profilaktinė vamzdynų apžiūra, profilaktinės apžiūros metu rastų defektų šalinimas, vamzdyno dalių apšiltinimas ar apšiltinimo smulkių defektų šalinimas.
4.4. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį neteisėtas neveikimas (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas) taip pat laikomas neteisėtais veiksmais. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus. Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, o nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
4.5. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad ji savo, kaip administratorės, pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės nepakankamą apdairumą organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą teismas vertino kaip jos neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl to, kad, po to, kai buvo nustatyta, jog namo lietaus kanalizacijos vamzdis yra netvarkingas, jo trūkumai laiku nebuvo pašalinti. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog tarp atsakovės neveikimo ir draudėjai kilusios žalos, dėl kurios buvo išmokėta ginčo draudimo išmoka, yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teismas ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „DEBRECENO VALDA“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises bei pareigas, dėl to padarė neteisingas išvadas.
5.2. Pagrindiniame apeliantės veiklą reglamentuojančiame teisės akte – 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintuose „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose“ (toliau – ir Nuostatai) numatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendraja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Įgyvendindamas šį uždavinį, bendrojo naudojimo objektų valdytojas kaip vieną iš esminių savo funkcijų vykdo patalpų savininkų susirinkimų / balsavimų raštu organizavimą (Nuostatų 4.11 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Apylinkės teismas nustatė, jog apeliantė dar iki ginčo įvykio (2019 m. liepos 12 d.), t. y. 2018 m. sausio 25 d. organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą (toliau – ir Susirinkimą) ir 2018 m. vasario 28 d. namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, kurių metu namo bendraturčiams buvo siūlyta keisti lietaus kanalizacijos vamzdyną, tačiau tiek susirinkimas, tiek balsavimas raštu neįvyko nesusirinkus pakankamam bendrasavininkių balsų skaičiui. Taigi, dar iki įvykio apeliantė ėmėsi veiksmų, kurių ir turėjo imtis pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus – siūlė atlikti namo lietaus kanalizacijos vamzdyno darbus, tačiau sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas dėl pačių namo bendraturčių pasyvumo. Apeliantė taip pat informavo bendraturčius apie galimas neigiamas materialines pasekmes, jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai dėl vamzdyno remonto. Todėl teismas nepagrįstai vertino atsakovės atliktus veiksmus kaip nepakankamus organizuojant ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Apeliantė pažymi, kad jokie bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato periodiškumo, kuriuo turi būti organizuojami bendraturčių susirinkimai / balsavimai raštu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes sureikšmino darydamas išvadas apie nepakankamą (netinkamą) atsakovės funkcijų vykdymą.
5.4. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad būtent butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė ne kartą teikė siūlymus namo patalpų savininkams dėl ginčo vamzdyno remonto, tačiau bendrosios nuosavybės objekto (lietaus nuotekų vamzdyno) remonto darbai iki įvykio nebuvo pradėti tik dėl to, kad patys bendraturčiai nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu.
5.5. Teismų praktikoje, sprendžiant administratoriaus atsakomybės klausimus tokio pobūdžio bylose, pažymima, kad siekiant įvertinti administratoriui suteiktos valdymo teisės turinį, išskirtinos tokios administratoriaus pareigos kaip pareiga Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas) ir pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (7.7 punktas). „<...> Administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). <...> Atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų“ (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019).
5.6. Apylinkės teismas nepagrįstai pasisakė dėl poreikio remontuoti vamzdyną privalomąja tvarka, tam nesant bendraturčių pritarimo, todėl padarė netinkamas teisines išvadas, susijusias su atsakovės vykdyta namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Byloje nėra duomenų, kad ginčo vamzdynas buvo avarinės būklės, dėl ko apeliantė būtų turėjusi pareigą, nesant bendraturčių pritarimo, organizuoti šiuos darbus privalomąja tvarka. Inžinerinės įrangos avarinę būklę gali konstatuoti tik kompetentingi specialistai. Atsakovė negalėjo ir neturėjo pagrindo pripažinti vamzdyno būklę avarine ir savo iniciatyva vykdyti remonto darbus, remdamasi privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „<...> karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo (pavyzdžiui, dėl avarinės jų būklės), negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Šiuo atveju nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės buvo nustatyti galimi daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektai – pasenę ir surūdiję vamzdžiai. Disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
5.7. Ieškovė neįrodė, kad apeliantės veiksmai (neveikimas) sudarė sąlygas žalos atsiradimui, o neįrodžius vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra teisinio pagrindo apeliantę laikyti atsakinga už kilusią žalą, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalėjo vykdyti nuolatinę stebėseną, kasmetines apžiūras, sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tinkamai prižiūrėti visus bendrojo naudojimo objektus. Atsakovė byloje pripažino, kad nevykdė jokių prevencinių darbų siekiant išvengti žalos ir tik po įvykio, 2019 m. liepos 12 dieną, sutvarkė stogą hermetiku ar lopinio audiniu. Atsakovės pateikta lokalinė sąmata 69,99 eurų sumai bei darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovui tereikėjo iki įvykio apžiūrėti stogą, nustatyti trūkumus ir uždėti 69,99 eurų vertės lopą. Atsakovės atstovė 2021 rugsėjo 16 d. vykusiame apylinkės teismo posėdyje pripažino, kad po to, kai už 69,99 Eur buvo užlopytas stogas, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gyventoja nebebuvo užpilama, taip pat pripažino, kad tokiems lopams uždėti nereikia jokių susirinkimų ir visų namo gyventojų sutikimų, tiesiog reikia tinkamai prižiūrėti administratoriui patikėtus bendrojo naudojimo objektus ir laiku imtis veiksmų avarijų užkardymui, tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju to nedarė.
6.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo stogo, neatliko jokių veiksmų, kad išvengtų avarijos. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais ir jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
6.3. Būtent atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo sistemų prižiūrėtoja, o ne namo gyventojai, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant prevencinio, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo laiku nustatyti stogo bei kitų bendrojo naudojimo objektų būklę ir užtikrinti savalaikį defektų likvidavimą. Remonto darbai privalo būti atlikti iki įvykio, o ne po jo. Administratorius, neatlikdamas reikiamų prevencinių veiksmų, prisiima visą su tuo susijusią riziką, taip pat ir riziką atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ji savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, žodinio proceso ir naujų įrodymų priėmimo
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
10. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
11. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2018 m. sausio 23 d. UAB „DEBRECENO VALDA“ direktoriaus V. B. patvirtintą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priežiūros ūkinį ir finansinį planą. Susipažinusi su minėtu dokumentu teisėjų kolegija pažymi, jog šis dokumentas datuojamas 2018 m. sausio 23 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog prašomas priimti naujas įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Atsižvelgdama į šis aplinkybes teisėjų kolegija atsisako jį priimti.
12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovei UAB „DEBRECENO VALDA“ dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėja K. D. buvo sudariusios nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 9 d. per namo lietaus kanalizacijos vamzdį prasiskverbęs vanduo užpylė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpas, dėl to atšoko tapetai, buvo deformuotos grindų lentos, išbrinko plokštės. Butui padaryta žala užfiksuota fotonuotraukose ir 2019 m. liepos 12 d. apžiūros akte. Byloje esantys dokumentai – pretenzinis reikalavimas Nr. 9113784-1 ir į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 671,45 Eur dydžio draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sugadintas ir jam padaryta žala. Nustatyta, jog žala atsirado būtent dėl to, kad vanduo prasiskverbė į butą per namo lietaus kanalizacijos vamzdį. Taip pat nustatyta, jog lietaus kanalizacijos vamzdis yra šio namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis. Iš atsakovės pateiktų 2019 m. liepos mėnesio lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto nustatyta, kad UAB „Pastatų meistrai“ atliko atskirų stogo vietų sandarinimo hermetiku ir lopymo audiniu darbus, kurių vertė 57,84 Eur. Buto užliejimas įvyko būtent dėl bendro naudojimo inžinerinio įrenginio dalies – lietaus kanalizacijos vamzdžio nesandarumo, kuris tik po pranešimo apie įvykį buvo sutvarkytas (2019 m. liepos mėnesį). Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos atsakovės UAB „DEBRECENO VALDA“ civilinės atsakomybės sąlygos, todėl skundžiamu sprendimu ieškinį visiškai tenkino.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Priešingai nei mano apeliantė, apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, savo sprendime tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žalą sukėlė būtent atsakovės neteisėti veiksmai. Apeliantė, cituodama CK 4.83 straipsnį ir jos veiklą reglamentuojančius Nuostatus nurodo, kad iki įvykio ėmėsi veiksmų, kurių ir turėjo imtis – siūlė atlikti namo lietaus kanalizacijos vamzdyno darbus, tačiau sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas dėl pačių namo bendraturčių pasyvumo. Ji taip pat informavo bendraturčius apie galimas neigiamas materialines pasekmes, jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai dėl vamzdyno remonto, todėl teismas nepagrįstai vertino jos atliktus veiksmus kaip nepakankamus (netinkamus) organizuojant ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
16. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2019 m. liepos 9 d. buvo užlietas dėl šiame name trūkusio lietaus kanalizacijos vamzdžio, kuris yra šio namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis, o įvykio metu atsakovė buvo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė. Nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas. Į daugiabučio gyvenamojo namo nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą įtraukta profilaktinė vamzdynų apžiūra, profilaktinės apžiūros metu rastų defektų šalinimas, vamzdyno dalių apšiltinimas ar apšiltinimo smulkių defektų šalinimas.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrojo naudojimo objektų administratorius (aptariamu atveju – atsakovė) šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai nuo 2017 m. sausio 1 d. turėjo būti atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
19. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal kompetenciją ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos.
20. Pagal jau minėtą įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius.
21. Taigi, atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, yra saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad apie netinkamą lietaus kanalizacijos vamzdyno būklę namo administratorė žinojo jau nuo 2018 m. sausio 25 d. ir, kaip pati nurodo apeliaciniame skunde, informavo butų ir kitų patalpų savininkus apie galimas neigiamas materialines pasekmes, jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai dėl vamzdyno remonto. Taigi atsakovė žinojo ir suprato, kad namo lietaus kanalizacijos vamzdynas yra netinkamos būklės ir suvokė poreikį jį remontuoti, tačiau tai padarė tik praėjus pusantrų metų, jau įvykus aptariamam įvykiui – 2019 m. liepos mėnesį.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė 2018 m. sausio 25 d. organizavo Susirinkimą, o 2018 m. vasario 28 d. namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, kurių metu namo bendraturčiams buvo siūlyta keisti lietaus kanalizacijos vamzdyną, tačiau tiek susirinkimas, tiek balsavimas raštu neįvyko nesusirinkus pakankamam bendrasavininkių balsų skaičiui, o jokie bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato periodiškumo, kuriuo turi būti organizuojami bendraturčių susirinkimai / balsavimai raštu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes sureikšmino darydamas išvadas apie nepakankamą (netinkamą) atsakovės funkcijų vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie administratorės veiksmai, žinant, kad lietaus kanalizacijos vamzdynas turėtų būti remontuojamas, yra nepakankami. Akivaizdu, jog neatlikus jokių remonto darbų, atsakovei turėjo būti žinoma, kad vamzdyno būklė kokybiškai nepakito ir būtina jį remontuoti. Todėl nepaisydama to, kad namo butų savininkai nebuvo pakankamai aktyvūs, o Susirinkimas ir balsavimas raštu dėl namo modernizacijos neįvyko dėl mažo dalyvių skaičiaus, namo administratorė privalėjo veikti pagal jau aptartus Nuostatų reikalavimus, organizuoti namo lietaus nuotekų vamzdyno apžiūras ir imtis atitinkamų darbų. Kadangi administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, be kita ko, organizuoja daugiabučio namo vamzdynų ir išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) ir už ją atsako, sužinojusi apie netinkamą lietaus kanalizacijos vamzdyno būklę, ji turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (grėsmės). Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų pakartotinai (po 2018 m. vasario 28 d.) organizavusi namo butų savininkų susirinkimus, balsavimus raštu, atlikusi periodinius lietaus nuotekų vamzdyno būklės stebėjimus, pakartotinai informavusi gyventojus apie poreikį remontuoti vamzdyną. Kaip jau minėta, remonto darbai buvo atlikti tik po 2019 m. liepos 9 d. įvykio. Priešingai nei mano atsakovė, tokį ilgą laikotarpį užtrukęs jos neveikimas aptariamu atveju negali būti pateisinamas vien tuo, kad nors namo gyventojai 2018 m. pradžioje buvo informuoti apie poreikį keisti lietaus stovus, tačiau buvo pasyvūs (nedalyvavo Susirinkime, nebalsavo raštu).
23. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objekto (lietaus nuotekų vamzdyno) būklė draudžiamojo įvykio dieną buvo netinkama (prasta), tai turėjo tiesioginę įtaką kilti draudėjos buto užliejimui, o atsakovė apie šią būklę žinojo ir, kaip namo administratorė, turėjo pareigą imtis veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, atlikti patikrinimus ir užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, tačiau išskyrus savo subjektyvią nuomonę įrodymų, kad šias pareigas atliko tinkamai, nepateikė.
24. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju patys namo butų ir patalpų savininkai turi pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, todėl yra atsakingi dėl ginčo vamzdyno remontą, nes remonto darbai iki įvykio nebuvo pradėti tik dėl to, kad patys bendraturčiai nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu ir šiam argumentui pagrįsti selektyviai cituoja tam tikrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019 punktus.
25. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Apeliaciniame skunde minimos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi tuo, kad joje aptariamoje situacijoje trūko ne lietaus kanalizacijos nuotekų vamzdynas, o karšto vandens tiekimo vamzdžiai ir byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad namo administratorė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti apie šio vamzdyno defektus ir būtinybę atlikti remontą, be to, patalpos buvo užlietos iš aukščiau esančio buto ir nebuvo jokių duomenų apie tai, kad namo administratorė būtų turėjusi realią galimybę šį vamzdyną patikrinti (apžiūrėti) techninės apžiūros metu ir pastebėti defektus. Apeliantės nurodomoje Kauno apygardos teismo byloje analizuojamos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi tuo, jog minėtoje byloje buvo nustatyta, kad vamzdyno trūkumai (nesandarumas) nebuvo tokie, kad eliminuotų tikėtiną galimybę, jog nukentėjusio asmens buto apliejimas galėjo kilti dėl netinkamo aukščiau buto esančių patalpų eksploatavimo, o ne dėl lietaus kanalizacijos vamzdyno nesandarumo, nes vamzdyno trūkimas nebuvo nustatytas. Taigi, minėtoje byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp vamzdyno trūkumų ir patirtos žalos (nukentėjusio asmens buto apliejimo). Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019 pateiktais išaiškinimais. Bylų, kurių faktinės aplinkybės būtų tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovė nenurodė.
26. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau kitų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus neteisėtus veiksmus, apeliaciniame skunde nekvestionuoja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Darytina išvada, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo lietaus kanalizacijos vamzdyno, neužtikrino, kad jis atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, neinicijavo pakartotinių gyventojų susirinkimų, siekiant išspręsti nurodytą klausimą, taigi pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad ieškinys yra pagrįstas.
27. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
30. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Be to, nėra duomenų, jog atsakovė būtų prašiusi priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.
31. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už advokato konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą, atstovavimą apeliacinėje instancijoje. Ieškovės atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą ieškovė sumokėjo 605,00 Eur (advokato Martyno Stankevičiaus 2021 m. gruodžio 6 d. suteiktų teisinių paslaugų suvestinės kopija ir 2021 m. gruodžio 2 d. Luminor Bank AS sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ advokatui pervedė 605,00 Eur). Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą nėra viršijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos ieškovei iš atsakovės priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEBRECENO VALDA“ 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.