- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-578-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24263-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Trečiasis asmuo
- S. B., Ergo Insurance SE Lietuvos filialas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendroės (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, ir UAB „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. B., Ergo Insurance SE Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių VĮ „Turto bankas“ ir UAB „Mano Būstas NPC“ 9 513,71 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2019 m. kovo 26 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), trūkus vandentiekio vamzdžiui grindyse, buvo užlietos žemiau esančios ieškovei R. B. nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos - dantų technikų laboratorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini) bei joje buvęs kilnojamasis turtas. Avarijos metu butas Nr. 7 nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o turto patikėjimo teise buvo valdomas VĮ Turto banko. Avariją tą patį vakarą lokalizavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-21 įsakymu Nr. 30-3917/18(2.1.1E-TD2) paskirto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus (atsakovės) UAB „Mano Būstas NPC“ (buvęs pavadinimas UAB „Namų priežiūros centras“) avarinė tarnyba, vėliau atliko ir vamzdžių remonto darbus. Antstolis Arminas Naujokaitis 2019 m. kovo 27 d. konstatavo ieškovei priklausančioms patalpoms padarytus sugadinimus. Statybinės veiklos ekspertas 2019-04-18 pateikė žalos skaičiavimo ataskaitą Nr. 190418, pagal kurią žala ieškovės patalpoms vertinama 6 420,15 Eur. Turto vertintojas UAB „Finance property“ 2019-04-11 nustatė 1 649,96 Eur vandens padarytą žalą patalpose buvusiam kilnojamam turtui. Už žalos apskaičiavimo ataskaitos parengimą ieškovė sumokėjo 1 250 Eur, o už žalos kilnojamajam turtui vertinimą - 193,60 Eur. Bendra nuostolių suma yra 9513,71 Eur. Ieškovė dėl padarytos žalos prašo taikyti solidarią atsakovių atsakomybę, kadangi patirta žala atsirado tiek dėl atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ netinkamo pareigų atlikimo prižiūrint daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus (vamzdžius), tiek dėl atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios VĮ Turto bankas netinkamos buto priežiūros ir neveikimo, dėl ko bute susidarė avarinė situacija.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodo, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, atsižvelgiant į tai, kad valstybės esminė civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti valdžios institucijų aktai, tai tik esant šiai sąlygai galėtų būti sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovė ieškinyje nenurodo kuo pasireiškė atsakovės veiksmų neteisėtumas, dėl kurių jai kilo pareiga atlyginti ieškovės prašomą priteisti žalą. Pažymi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2013-02-12 nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotos ir perduotos valdyti S. B., kuris vadovaujantis 3.2.4 punktu įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus tinkle priežiūrą ir einamąjį remontą. Taip pat pažymi, kad šių patalpų perdavimo dokumentuose nebuvo užfiksuota jokių vandentiekio inžinierinės įrangos trūkumų ar, kad įranga yra avarinės būklės. Taip pat atsakovė nei nuomininko nei namo administruojančios įmonės nebuvo informuota apie vandentiekio inžinierinės įrangos būklės pablogėjimą. Atsakovė pagal savo kompetenciją užtikrino inžinierinės įrangos priežiūrą ir eksploataciją. Atsakovės teigimu, vandens tiekimo vamzdžiai yra stipriai pažeisti korozijos. Mano, jog nusprendus, kad žala turi būti atlyginta ieškovei Lietuvos Respublikos atžvilgiu turėtų būti taikomas CK 6.253 straipsnis. Nepateikta duomenų, kad patalpose inžinierinės įrangos konstrukcijos buvo sugriuvusios ar avarinės būklės. Informacija apie įvykį ieškovei priklausančiose patalpose buvo pranešta tik 2019-05-22, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė po įvykio dalyvauti padarytos žalos patalpoms nustatymo procese. Ieškovės pateikta žalos skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata turi būti vertinama kritiškai, nes juose atlikti skaičiavimai atlikti neatsižvelgus į ieškovei priklausančių patalpų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų, dėl kurių sugadinimo buvo atlikti jos apskaičiavimai, fizinio nusidėvėjimo procentą.
5. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodo, kad ieškovė neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė, neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, reikalaujama priteisti suma nedetalizuojama, ieškovė neatsižvelgia į objekto būklę, žalos dydį apskaičiavo nesiremdama buto nusidėvėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškovei R. B. 9 513,71 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1714 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ valstybės naudai 13,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad nors bendrojo naudojimo vamzdžio dalis buvo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ nuosavybės teise valdomo buto dalyje, tačiau įrodymų nepakanka konstatuoti, kad ieškovės patalpų užliejimas įvyko dėl atsakovės netinkamo turto valdymo ar naudojimo. Tokią išvadą teismas darė remdamasis tuo, kad, ieškovė nei ieškinyje, nei posėdžio metu nepagrindė, kuo pasireiškė netinkamas atsakovės turto valdymas ar naudojimas; antra, vandentiekio avarijos metu atsakovei priklausantis butas 2013-02-12 buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, kuris nuomos sutartimi įsipareigojo atlikti vidaus inžinierinių tinklų priežiūrą. Pažymėjo, jog perduodant nuomojamą butą nuomininkui nefiksuoti vandentiekio inžinierinės įrangos gedimai, jų avarinė būklė, be to ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad įvykus avarijai ir nustatant avarijos priežastį bei mastą buvo informuota buto savininkė (nuomotojas), namo administratorė nepateikė jokių duomenų apie atliktą šio vandentiekio vamzdžio patikrą. Atkreipė dėmesį, jog šalys neprašė skirti ekspertizę, neteikė namo ir butų kanalizacijos schemų, dėl to pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadai, kad buto užliejimo šaltinis galėjo būti išimtinai tik atsakovės valdomame buto ribose. Ieškovei neįrodžius netinkamo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ kaip savininkės pareigų atlikimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios atsakovės atžvilgiu nekyla civilinė atsakomybė.
9. Pasisakydamas dėl namo administratoriaus atsakomybės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos duomenys tvirtina, kad namas pastatytas 1940 metais, rekonstruotas 1999 metais, namo vamzdynas, ko neginčijo ir pati atsakovė, yra senas, surūdijęs. Įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, teismas konstatavo, jog duomenų apie tai, kad namo techninė priežiūra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tokia pareigą jai nustato STR 43 punktas, atsakovė nepateikė. Atkreipė dėmesį, jog 2019-08-12 Statinio priežiūros akte Nr. NPCV-AA-000243 nurodyta, kad šalto ir karšto vandens vandentiekio tinklai yra patenkinamos būklės, dalis vamzdynų nekeisti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, jog atsakovė žinodama apie namo vandentiekio techninę būklę turėjo būti dėmesinga, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, nustačius deformacijas taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis (STR 46 punktas), tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Sprendė, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR nuostatų ir CK 4.85 straipsnį, t.y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala.
10. Įvertinęs ieškovės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jų pakanka žalai apskaičiuoti. Pažymėjo, jog atsakovė nesutikdama su žalos dydžiu nepateikė kitokių skaičiavimų, neprašė byloje atlikti ekspertizės. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės ieškinį atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ atžvilgiu tenkino ir priteisė 9 513,71 Eur žalos atlyginimo, o atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atžvilgiu ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 13 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliantės vertinimu, priimtas teismo sprendimas yra iš esmės ydingas ir priimtas netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodomus, nepakankamai motyvuotas. Pažymėjo, jog teismas netaikė visiškai jokio prioriteto akivaizdžiai įrodomąją galią turinčioms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos CPK numatytų įrodomųjų priemonių būdų. Teismas neatsižvelgė, kad patalpų apliejimo dieną t. y. 2019 m. kovo 26 d. patalpas valdė trečiasis asmuo S. B.. Sprendime nėra kalbama apie būtent šiam asmeniui, veikusiam kaip patalpų valdytojui kylančias pareigas, tinkamai prižiūrėti bei rūpintis patalpomis ir jose esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga. Dalis bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos yra sumontuota gyventojų valdomose patalpose, todėl apeliantė ne kiekvienu atveju turi realias galimybes užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos būklę be patalpų valdytojų pagalbos ir bendradarbiavimo. Teismas nevertino byloje trečiojo asmens išsakytų teiginių, jog jis žinojo, kad jo valdomose patalpose vamzdynų būklė yra prasta, tačiau nesikreipė nei į patalpų savininką, nei į administratorių. Priimant skundžiamą sprendimą taip pat neatsižvelgta, jog pats S. B. nurodė, jog visi pagrindiniai vamzdžiai yra name yra pakeisti, išskyrus butuose esančius, kas lemia tai, jog apeliantė tinkamai vykdė šio namo priežiūrą ir visus žinomus trūkumus taisydavo ir galimų grėsmių šaltinius pašalindavo. Sprendime visiškai nepasisakoma dėl aplinkybės, kurią nurodė liudytojas A. R., kuris patvirtino, jog įvykio metu patalpose panašu, buvo ruošiamasi remonto darbams, todėl tikėtina, kad vamzdis trūko dėl galimai tyčia ar netyčia prakirsto vamzdžio atliekant kažkokius darbus. Apeliantės įsitikinimu, visos šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl trečiojo asmens kaltės ir neveikimo, kuris padėjo žalai atsirasti, tačiau teismas jų nevertino.
13. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK LR 4.83 str. 3 d.), rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Šiuo atveju trečiasis asmuo akivaizdžiai nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotų pareigų, keliamų privačių patalpų valdytojui.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė prašė jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, jog priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus, teisėtas ir pagrįstas, suformuotomis teismų praktikos taisyklėmis tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek dėl daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės. Apeliantė nenurodo visiškai jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad sprendimas ar atskiros jo dalys yra nemotyvuotos. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais atsakovas iš esmės siekia, kad atsakingu dėl ieškovei žalą sukėlusios avarijos būtų pripažintas buto, esančio virš ieškovės patalpų, valdytojas, t.y. jį iš savininko (Lietuvos Respublikos) nuomojęs trečiasis asmuo S. B.. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad vandentiekio vamzdis trūko iki apskaitos prietaiso, t.y. bendrosios namo inžinerinės sistemos ir daugiabučio namo administratoriaus (o ne buto savininko/valdytojo) atsakomybės ribose, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Pažymi, jog apeliantė nepagrįstai sau naudinga linkme iškraipo ir trečiojo asmens S. B. byloje duotus paaiškinimus. Negalima sutikti ir su apelianto argumentais, kad S. B. neva nuslėpė nuo atsakovo informaciją, kad nuomininko valdomose patalpose vamzdynų būklė yra prasta. Viena vertus, nėra ginčo, kad trūkęs vamzdis buvo po buto grindimis, taigi jo defektai negali būti pastebėti be specialaus tyrimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju visos daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos buvo perduotos atsakovui. Aplinkybės, kad daugiabučio namo (ne tik patalpose, kuriose įvyko avarija, bet ir likusioje namo dalyje) vamzdynų būklė yra prasta, atsakovas negalėjo nežinoti net ir be atskiro patalpos savininko (valdytojo) pranešimo. Nors tam turėjo visas galimybes ir netgi būdamas teismo įpareigotas pateikti įrodymus, kad tinkamai vykdė daugiabučio namo techninę priežiūrą atsakovas tokių įrodymų nepateikė, nepagrindė, kad iki avarijos namo vamzdžių būklė būtų buvusi tinkama. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo nurodytais teiginiais, kad jis galėtų būti atleistas nuo šių nuostolių atlyginimo, kadangi CK 6.253 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos (šiuo konkrečiu atveju - trečiojo asmens veiksmai) nėra įrodytos. Priešingai, ieškovės vertinimu, yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Turto bankas“ prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
17. Nurodė, kad savo poziciją išsamiai išdėstė atsiliepime į ieškinį. Atsižvelgdama į tai ir į tai, kad VĮ Turto bankas, dėl patalpų užliejimo neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, dėl kurių ieškovė galėjo patirti materialinę žalą, o apeliaciniame skunde didžioji dalis išdėstytų argumentų yra išskirtinai susijusi su jos vykdoma daugiabučio namo administravimo veikla, todėl VĮ Turto bankas išsamiau dėl apeliantės pateikto skundo argumentų nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
19. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. įvykio vandentiekio avarija, kurios metu bute, priklausančiame nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, kurį turto patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“, esančiame (duomenys neskelbtini), grindyse trūko vandentiekio vamzdis ir buvo užlietos apačioje esančios ieškovei priklausančios negyvenamosios patalpos – dantų technikų laboratorija, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykusią avariją lokalizavo atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ avarinė tarnyba. Užpylimo metu buvo padaryta žala butui Nr. 17, kuri paskaičiuota remiantis eksperto 2019-04-18 skaičiavimo ataskaita Nr. 190418 ir turto vertintojo UAB “Finance property” 2019-04-11 ataskaita. Žalos dydį sudaro 6 590,11 Eur bei papildomos išlaidos, susijusios su žalos vertinimu bei priežasties nustatymu, bendra nuostolių suma yra 9 513,71 Eur. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą vykdo atsakovė UAB „Mano būstas NPC“. Taip pat nustatyta, kad 2013-02-12 nuomos sutarties pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas trečiajam asmeniui S. B.. Nuomos sutartis nutraukta 2019-04-02. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti žalą solidariai iš atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ motyvuodama, netinkamu pareigų atlikimu prižiūrint daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, bei atsakovės Lietuvos Respublikos, kurios turtą patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, netinkamos buto priežiūros ir neveikimo, dėl ko bute įvyko avarija.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino atsakovės UAB „Mano būstas NPC“ atžvilgiu, konstatavęs, kad dėl jos nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrinus tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, įvyko vandens užpylimas ir ieškovei buvo padaryta žala. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra įrodyti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ neteisėti veiksmai.
21. UAB „Mano būstas NPC“ nesutinka su skundžiamu sprendimu, prašo jį panaikinti argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie kelia pagrįstas abejones dėl trečiojo asmens S. B. kaltės ir neveikimo, kuris padėjo žalai atsirasti. Apeliantės vertinimu, ji šiuo atveju atleistina nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 4 d. pagrindu. Pažymėjo, jog dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose, todėl namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, pranešti administratoriui apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus (CK 4.83 str.).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais keliamus reikalavimus namo administratorius bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:2017 nustatytus daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai jų nekartoja.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėtų būti panaikintas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde cituojami tinkamą sprendimo turinį reglamentuojantys teisės aktai, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokiais argumentais apeliantė grindžia CPK 329 str. 2 d. 4 p. pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
24. Pažymėtina, jog iš esmės pagrindinis apeliantės argumentas, kuriuo ji neigia savo civilinę atsakomybę ir pareigą atlyginti žalą yra tas, jog pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog trūkęs vamzdis buvo trečiojo asmens nuomos pagrindais valdomame bute ir jis turėjo galimybę stebėti ir prižiūrėti bute esančių vamzdynų techninę būklę ir pranešti apie surūdijusius vamzdžius atsakovei. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, jog šalys byloje neprašė skirti ekspertizę, neteikė namo ir butų kanalizacijos schemų, dėl to pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadai, kad buto užliejimo šaltinis galėjo būti išimtinai tik atsakovės buto ribose. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvo reiškiami atsakovei kaip namo administratorei ir virš ieškovės, esančio buto savininkei, todėl būtent šių subjektų civilinės atsakomybės sąlygas ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas pagal suformuluoto ieškinio ribas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė procesiniuose dokumentuose neneigė, o teismo posėdžio metu pripažino, kad trūkęs vamzdis buvo bendrojo naudojimo objektas. Kita vertus, apeliantės teiginiai, kad dėl kilusios žalos yra atsakingas trečiasis asmuo nelaikyti pagrįstais ir turinčiais įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vamzdis trūko vietoje, kurią buvo galima pasiekti tik išpjovus buto (duomenys neskelbtini) grindis. Priešingai nei teigia apeliantė, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog jam išsinuomojus minėtą butą jame jau buvo atliktas kosmetinis remontas, todėl apie vamzdžių būklę jam nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų sudarančių pagrindą sutikti su atsakovės teiginiais, jog trečiajam asmeniui buvo žinoma apie avarinę vamzdyno būklę. Taip pat nėra pagrindo sutikti su prielaidomis grįsta apeliantės versija, kad avariją galėjo sukelti pats trečiasis asmuo, kuris ardydamas grindis ir prakirto vamzdį. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, jog apeliantė sau palankia linkme interpretuoja tiek trečiojo asmens, tiek liudytojo A. R. parodymus. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog minėtas liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra labai tikėtina, kad vamzdis trūko dėl galimai tyčia ar netyčia prakirsto vamzdžio atliekant remonto darbus. Priešingai, uždavus liudytojui papildomus klausimus, dėl kokių priežasčių jis susidarė įspūdį, kad patalpose atliekamas remontas, jis nurodė, kad tokias išvadas padarė pamatęs išardytus baldus. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jam buto (duomenys neskelbtini) savininkė buvo nurodžiusi per 1 mėnesio terminą atlaisvinti butą. Taigi, natūralu, kad trečiajam asmeniui kraustantis iš patalpų jose galėjo būti išardytų baldų. Bylos medžiaga be kita ko patvirtina, jog Nuomos sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo buvo išsinuomojęs minėtą butą nutraukta 2019-04-02, taigi kritiškai vertintina atsakovės versija, jog trečiasis asmuo kraustydamasis iš patalpų, būtų suinteresuotas atlikti jose remontą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų sudarančių pagrindą sutikti su apeliantės teiginiais, jog žalos kilimą lėmė atitinkami trečiųjų asmenų veiksmai ir apeliantė atleistina nuo atsakomybės.
25. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.
26. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą; ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų ir CK 4.85 straipsnį, t.y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog ir apeliantė nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų tokias pirmosios instancijos teismo išvadas.
28. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 19-20 punktuose išsamiai aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog būtent apeliantė, o ne trečiasis asmuo, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti tinkamą jų priežiūros realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei kaip namo administratorei net ir be atskirojo gyventojų pranešimo, buvo ir turėjo būti žinoma ginčo namo vamzdyno būklė, t.y. 2019-08-12 Statinio priežiūros akte Nr. NPCV-AA-000243 nurodyta, kad šalto ir karšto vandens vandentiekio tinklai yra patenkinamos būklės, dalis vamzdynų nekeisti. Itin prastą vamzdyno būklę patvirtina tiek byloje pateiktos fotonuotraukos, tiek antstolio užfiksuota medžiaga, liudytojų parodymai, to neginčija ir pati apeliantė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė žinodama, šią informaciją bei tai, kad namas yra 1940 m. statybos, vamzdynas rekonstruotas prieš 20 metų, būdama namo administratoriumi atsakingu už bendro naudojimo objektų priežiūrą turėjo imtis atitinkamų prevencinių priemonių, nuolat stebėti vamzdžių būklę, numatyti galimas avarines situacijas ir kreiptis į statinio savininkus, organizuoti vamzdyno remontą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie kreipimąsi į namo bendraturčius dėl bendrojo naudojimo objektų (konkrečiai vamzdyno) remonto darbų organizavimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad namo techninę priežiūrą atliko kasmet, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 nuostatos. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog ji buvo pateikusi raštišką prašymą trečiajam asmeniui patekti į jo valdomą butą, kad galėtų apžiūrėti vamzdžių būklę ir kad trečiasis asmuo būtų trukdęs šią pareigą atlikti.
29. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus bei tinkamai taikydamas ginčui aktualias teisės normas bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, pagrįstai konstatavo, jog būtent atsakovės administravimo paslaugų netinkamas atlikimas (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą. Apeliantė nepateikė argumentų, kurie paneigtų tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisako.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.