- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-974-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01017-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Palanga“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Palanga“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos butų ūkis“) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Palanga“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai Palanga“ (buvęs pavadinimas UAB „Palangos butų ūkis“, toliau tekste – ir atsakovė) 356,20 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. P. buvo sudariusi Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr.19056/9110715, kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 14 d. apdraustasis turtas buvo užlietas ir apgadintas dėl vamzdynų avarijos bendro naudojimo name, kuris administruojamas atsakovės. Ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 356,20 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 356,20 Eur žalos atlyginimo, tačiau ji prievolės atlyginti žalą neįvykdė, nors jai kyla atsakomybė dėl žalos padarymo. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, iš jų atlyginti padarytą žalą, t. y. 356,20 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei tik 2018 m. gegužės 16 d. (t. y. praėjus 2 dienoms po įvykio) buvo pranešta, kad butas buvo aplietas. Atsakovė, įgyvendindama jai teisės aktų pavestas funkcijas, 2018 m. gegužės 22 d. atliko šalto ir karšto vandens vamzdyno techninėje šachtoje keitimo darbus. Atsakovės vertinimu, nėra sąlygų jos, kaip namo administratorės, civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. nėra neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Namo vamzdynas buvo šachtoje. Atsakovė iki nurodyto įvykio negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo prevencinės priežiūros tikslais atidengti vamzdyno namo šachtoje siekiant jį vizualiai apžiūrėti. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi gyventojų prašymų, skundų dėl nesandaraus vamzdyno ar apie kitus trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią vamzdyno gedimui. Taigi atsakovei jokio pagrindo prevencinės priežiūros tikslais ardyti sienas, siekiant vizualiai apžiūrėti vamzdyną, nebuvo. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius ar jo samdomas techninis prižiūrėtojas automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė. Be to, ieškovė nepagrįstai sutapatino žalos dydį su draudimo išmoka, neatsižvelgdama į sugadinto turto nusidėvėjimą (duomenų, kad į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, nėra pateikta), dėl to reikalaujamos atlyginti žalos dydis nėra teisingas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Civinity namai Palanga“ 348,56 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priėmė ieškovės atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimų ir bylos dalį dėl 7,64 Eur žalos atlyginimo nutraukė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė išmokėjo 356,20 Eur draudžiamąją išmoką buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, nes draudimo objektui padaryta žala, jį užpylus vandeniu iš trūkusio vamzdyno, esančio techninėje šachtoje. Daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos atsiradimo metu buvo administruojamas atsakovės, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus, privalo užtikrinti tinkamą pastato priežiūrą ir eksploatavimą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
4.2. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau atsakovė šioje byloje pateikė tik avarijos šalinimo 2018 m. gegužės 22 d. faktą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie vamzdyno, kuriame įvyko avarija, būklę, defektus ir pan., kad, gyventojams nesusirinkus į susirinkimus, neįvykus balsavimui raštu dėl per mažo grąžintų balsavimo biuletenių kiekio, būtų organizavusi pakartotinius susirinkimus ar balsavimus raštu, byloje nėra. Pažymėtina, kad teismui nepateikti apskritai jokie duomenys apie atsakovės atliktas kasmetines apžiūras, surašytus aktus ir nuolat taikomas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl vamzdynų gedimo. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, kad techninėje šachtoje esantys vamzdžiai nėra apžiūrimi apskritai, nes jie yra neprieinami apžiūrai.
4.3. Teismas darė išvadą, jog atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl to įvyko vandens užpylimas ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą (STR) 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, susijusius priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala.
4.4. Atsakovės atsikirtimus, kad vamzdynų, esančių šachtoje, apžiūra neatliekama, nes nėra galimybės juos apžiūrėti, teismas vertino kaip aplaidų požiūrį į administratoriaus pareigų vykdymą, nes nepateikti duomenys, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė, kad pastate būtų įrengtos revizinės durelės ar būtų naudojamos kokios nors kitokios techninės priemonės vamzdynų būklei nustatyti (hidrauliniai bandymai). Teismas taip pat pažymėjo, jog administratorė, remdamasi techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorė turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai prižiūrėjo vamzdynų būklę, atliko nors kokius veiksmus siekdama informuoti namo gyventojus, kad yra būtinybė įrengti revizines dureles, nes administratorė neturi galimybės tinkamai vykdyti įstatymo jai priskirtas funkcijas. Priešingai, šioje byloje atsakovė patvirtino, kad neprieinamose vietose esantys vamzdžiai apskritai nėra apžiūrimi, o administratorė apsiriboja tik avarijos padarinių šalinimu.
4.5. Teismas konstatavo, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šalto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos yra nustatytas ir įrodytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
Šalies argumentai
4.6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atsižvelgusi į atsakovės prašymą skaičiuojant draudimo išmokos dydį įvertinti nusidėvėjimą, pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl 7,64 Eur. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimų ir šią bylos dalį nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, priešingai nei konstatavo teismas, nurodė, kad yra vykdomos ginčo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros, kurių metu vizualiai apžiūrima ir vertinama namo bendrųjų inžinerinių sistemų ir bendrojo naudojimo objektų būklė. Atsakovės atstovė paaiškino, kad į bylą neteikia statinio apžiūros aktų ne dėl to, kad negali jų pateikti ar sąmoningai vengia tai padaryti, tačiau dėl tos priežasties, jog juose nėra užfiksuota ginčo vamzdyno, esančio namo techninėje šachtoje, būklė. Bylos nagrinėjimo metu namo apžiūros aktų ar kitų priežiūros dokumentų, kurie galėjo turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas atsakovei nesiūlė pateikti.
5.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į galiojantį statinių techninės priežiūros teisinį reguliavimą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio vykdytų apžiūrų metu buvo vertinta tik magistralinio šalto ir karšto vandens vamzdyno, kuris yra namo rūsio patalpoje, ir kurio vizualinė apžiūra yra galima, būklė. Vykdant nuolatinius stebėjimus, yra vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai. Pareigą būtent vizualiai apžiūrėti minėtus objektus už statinio techninę priežiūrą atsakingam subjektui suponuoja teisės aktai. Nors skundžiamame sprendime, nurodytame Reglamento 43 punkte, kuriame reglamentuota kasmetinių pastato apžiūrų vykdymo tvarka, nurodyta, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, tačiau konkrečiu atveju trūkęs vamzdynas nėra ir negali būti priskirtinas pastato inžinerinei įrangai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalies 19 punktą įrenginiams priskiriamos mašinos / prietaisai / įtaisai (prie tokių įrenginių galėtų būti priskiriamos, pvz., sklendės, ventiliai ir pan.). Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 2 dalies 17 punktą inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos ar kt. tinklai. Akivaizdu, kad šiuo atveju trūkęs vamzdynas laikytinas pastato inžinerinio tinklo dalimi. Todėl vykdant nuolatinius namo stebėjimus / kasmetines apžiūras, administratoriui (techniniam prižiūrėtojui) nekyla pareiga papildomai apžiūrėti ir pastato inžinerinius tinklus, juolab, kad šiuo atveju trūkęs vamzdis yra nematomoje pastato konstrukcijos vietoje, todėl vizualiai stebėti, tikrinti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių būklę butuose nėra objektyvių galimybių.
5.3. Teismas atsakovės veiksmus pirmiausia turėjo vertinti administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Nuostatuose iš esmės numatyta administratoriaus pareiga organizuoti prižiūrimų objektų techninę priežiūrą, įgyvendinti savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Vizualinių apžiūrų metu nebuvo fiksuota techninėje šachtoje esančio vamzdyno būklė, todėl atsakovė, neturėdama atsakingo už pastato techninę priežiūrą subjekto rekomendacijų dėl poreikio remontuoti ginčo vamzdyną, neturėjo jokio pagrindo inicijuoti jo remonto / keitimo darbus ar organizuoti savininkų balsavimus / susirinkimus dėl būtinybės įrengti revizines dureles tam, kad būtų užtikrinamas priėjimas prie šių vamzdžių. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog ir iš namo savininkų iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų / skundų dėl nesandaraus vamzdyno, dėl to būtų galima daryti išvadą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
5.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo išsprendimui aktualią teismų praktiką. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015, kurioje apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog atsakovė privalėjo vykdyti ir užmūrytoje šachtoje esančių kanalizacijos vamzdžių priežiūrą bei imtis visų įmanomų veiksmų užmūryto vamzdžio būklei įvertinti. Minėtoje byloje buvo įrodyta, kad gyvenamųjų pastatų inžinerinių tinklų vidutinė naudojimo trukmė nustatyta vidutiniškai 40 metų. Šiuo atveju remiantis VĮ Registrų centro 2006 m. spalio 3 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, tikėtina, kad namo statybos metai yra 1984, todėl vamzdynai įvykio metu buvo gyvavę 34 metus, tai reiškia, kad nebuvo pasibaigusi jų gyvavimo trukmė ir šie vamzdynai negali būti laikomi natūraliai nusidėvėjusiais, dėl to atsakovė būtų turėjusi pareigą inicijuoti privalomuosius vamzdyno atnaujinimo darbus.
6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalėjo vykdyti nuolatinę stebėseną, kasmetines apžiūras, sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tinkamai prižiūrėti vamzdyną. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nei kaip prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyno sistemą, nei kokius profilaktinius darbus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę, ir pan.
6.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Priešingai, atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo stovo, neatliko jokių veiksmų, kad užkardytų avariją. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai –nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyno sistema bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
6.3. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė apžiūri pagrindinius taškus rūsio patalpose, kurie yra matomi, tačiau nevykdo jokios bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūros, nes negali apžiūrėti vamzdžių esančių butuose. Tačiau būtent atsakovė, o ne namo gyventojai, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoja, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji buvo pateikusi raštišką prašymą buto savininkui patekti į jam priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemą ar kad savininkas būtų trukdęs jai prižiūrėti šildymo sistemos vamzdyną. Be to, atsakovė galėjo patikrinti vamzdynus atlikdama hidraulinius bandymus nuotoliniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 3 d. apžiūros aktus. Atsakovė nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadas dėl atsakovės nevykdomos namo priežiūros.
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad teismas nesiūlė atsakovei pateikti dokumentų, kurie galėjo turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į galiojantį statinių techninės priežiūros teisinį reguliavimą, pagal kurį, atsakovės vertinimu, jai nekilo pareiga papildomai apžiūrėti namo inžinerinius tinklus. Be to, atsakovės darbuotojų vizualinių apžiūrų metu nefiksavus techninėje šachtoje esančio vamzdyno būklės ir negavus rekomendacijų dėl poreikio remontuoti ginčo vamzdyną, atsakovė neturėjo jokio pagrindo inicijuoti jo remonto / keitimo darbus ar organizuoti savininkų balsavimus / susirinkimus dėl būtinybės įrengti revizines dureles tam, kad būtų užtikrinamas priėjimas prie šių vamzdžių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
15. Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 14 d. buvo užlietas ir apgadintas dėl vandentiekio vamzdynų avarijos namo bendro naudojimo techninėje šachtoje. Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi vandentiekio vamzdynai, priešingai nei argumentuoja atsakovė, priskirtini bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Tokią išvadą priėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad trūkęs karšto vandens vamzdis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 26 punktas).
17. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
18. Nagrinėjamu atveju žalos butui (duomenys neskelbtini) atsiradimo metu atsakovė buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.
19. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti šios nutarties 4.3 punkte minėtame Reglamente (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. birželio 30 d.). Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Už šių bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas, Nuostatų 3 punktas).
20. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 88.1, 88.2, 88.3 punktai). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (Reglamento 89.1 punktas). Periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 89.2 punktas). Specializuotas apžiūras – bendrojo naudojimo objektų valdytojo sprendimu sudaryta specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas (Reglamento 89.3 punktas).
21. Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 92 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje (Reglamento 95 punktas). Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 96 punktas).
22. Nors atsakovė teigia, kad atsakovės darbuotojų vizualinių apžiūrų metu nefiksavus techninėje šachtoje esančio vamzdyno būklės ir negavus rekomendacijų dėl poreikio remontuoti ginčo vamzdyną, atsakovė neturėjo jokio pagrindo imtis kažkokių veiksmų, tačiau atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktame 2017 m. lapkričio 3 d. Statinio apžiūros akte Nr. PM/PBU-17/11/03-15-2 buvo užfiksuota, jog magistralinis karšto, šalto vandens ir cirkuliacinės linijos vamzdynas gyvenamojo namo rūsyje iki stovo yra stipriai pažeistas korozijos, vamzdyno būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų ir ji įvertinta vos 2 balais, rekomenduojant keisti šalto vandens magistralinį vamzdyną nuo įvadinio apskaitos skaičiuko ir karšto bei cirkuliacinės linijos vandens magistralinį vamzdyną nuo šiluminio punkto iki stovų nauju. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė, kad vamzdynas buvo blogos būklės rūsyje iki stovo, jau turėjo sudaryti prielaidas rūpestingam administratoriui imtis priemonių (pa)tikrinti, ar vandentiekio vamzdynas gyvenamojo namo techninėje šachtoje yra tinkamos naudoti būklės, teikti gyventojams svarstyti vamzdynų keitimo klausimą.
23. Atsakovė taip pat teigia, kad šiuo atveju trūkęs vandentiekio vamzdis buvo nematomoje pastato konstrukcijos vietoje, todėl vizualiai stebėti, tikrinti ir įvertinti užmūrytų vamzdžių būklę butuose neturėjo objektyvių galimybių. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip deklaratyvius. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad vandentiekio vamzdžiai iš tiesų būtų neprieinami, kad atsakovės darbuotojai būtų bandę prie jų patekti per daugiabučio namo gyventojų butus (nors pati atsakovė nurodė, kad atliko karšto ir šalto vandentiekio vamzdynų remonto darbus, ir tokius įrodymus turėjo galimybę pateikti), kad būtų bandžiusi atlikti vandentiekio vamzdžių hidraulinius bandymus arba bent jau teikusi siūlymą gyventojams spręsti dėl hidraulinių bandymų vykdymo, turint omenyje vamzdyno amžių, taip pat duomenis apie prastą jo būklę rūsyje. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ji informavo gyvenamojo namo gyventojus, kad vien rūsyje vandentiekio vamzdynas jau buvo blogos būklės, nors apžiūros akte buvo siūlymas keisti rūsyje esantį vandentiekio vamzdyną.
24. Atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas jai nesiūlė pateikti bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių rašytinių įrodymų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dar 2021 m. kovo 8 d. išsiųstame šaukime į parengiamąjį posėdį pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs atsakovei pateikti teismui visus turimus įrodymus, kuriais ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, taigi ir įrodymus, kad ji tinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kaip ji teigė savo 2021 m. vasario 24 d. atsiliepime į ieškinį. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas jai nesiūlė pateikti, atsakovės vertinimu, teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių rašytinių įrodymų. Juolab kad pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes nagrinėjamu atveju teko pačiai atsakovei, atsižvelgiant į civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus.
25. Atsakovės įsitikinimu, šioje byloje taip pat aktualios aplinkybės, nustatytos Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015, kurioje buvo įrodyta, kad gyvenamųjų pastatų inžinerinių tinklų vidutinė naudojimo trukmė nustatyta vidutiniškai 40 metų. Šiuo atveju vamzdynai įvykio metu buvo gyvavę 34 metus. Atsakovės nuomone, tai reiškia, kad nebuvo pasibaigusi jų gyvavimo trukmė ir šie vamzdynai negali būti laikomi natūraliai nusidėvėjusiais, dėl to atsakovė būtų turėjusi pareigą inicijuoti privalomuosius vamzdyno atnaujinimo darbus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovės vertinimui. Minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės dėl trūkusios nuotekų stovo vertikalaus trišakio vamzdžio įmovos trečiajam asmeniui padarytos žalos. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo nuotekų šalintuvo vidutinė naudojimo trukmė yra 40 metų, tačiau šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios su vandentiekio vamzdynu, o ne nuotekų šalintuvu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad vandentiekio vamzdynui irgi būtų nustatyta 40 metų naudojimo trukmė.
26. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už trūkusio vandentiekio vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis vandentiekio vamzdynais administruojamame daugiabučiame name ir jo nepriežiūra – lėmė žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis buvo atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir jos pareigos atlyginti padarytą žalą. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.