- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-895-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01017-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“, A. J.
- Kategorijos
- 2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovėms žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“ ir A. J. dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: iš atsakovės A. J. 909,60 Eur nuomos mokestį, iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Aubrakas“ 864,00 Eur nuomos mokestį; iš abiejų atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat solidariai iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas). Ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad Ginčo sklypu naudojasi kiti asmenys be jos sutikimo, todėl kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) prašydama pateikti informaciją, kas nuo 2000 m. deklaruoja jai priklausantį sklypą. NMA raštu nurodė, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. Ginčo sklypą deklaravo A. J., o nuo 2015 m. iki 2018 m. ŽŪB „Aubrakas“, tačiau nei A. J., nei ŽŪB „Aubrakas“ niekada nebuvo jai priklausančio sklypo savininkai, nuomininkai ar valdė sklypą kokia nors kita forma. Atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu Ginčo sklypu, tačiau jokio žemės nuomos mokesčio nemokėjo, todėl ieškovė patyrė žalą. Ieškovės skaičiavimu, Ginčo sklypo nuoma nuo 2009 m. iki 2018 m. sudarytų 1 773,60 Eur, kurios 909,60 Eur dalį turėtų sumokėti A. J., o 864,00 Eur – ŽŪB „Aubrakas“.
Atsiliepimas
3. Atsakovės A. J. ir ŽŪB „Aubrakas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, tačiau jeigu ieškinys būtų tenkinamas – taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat priteisti atsakovėms iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ginčo sklypu atsakovės niekada nesinaudojo ir jo, kaip nuosavybės teise ar kitaip valdomo, NMA niekada nedeklaravo. Pildant paraišką išmokoms (paramai) gauti žemės sklypo duomenys yra suformuojami automatiškai pagal elektroniniame žemėlapyje atliktus įbraižymus su leidžiama 1 ha paklaida. Paraiškoje nėra nurodomi nei žemės sklypų unikalūs numeriai, nei kadastriniai numeriai. Ieškovės valdomas 2,4 ha sklypas yra įsiterpęs į atsakovių valdomus ir naudojamus žemės sklypus, kurių bendras plotas 51,6131 ha. Atsakovės, deklaruodamos kontrolinius žemės sklypus, kaip pagrindiniu rodikliu rėmėsi paraiškoje nurodomu deklaruojamo kontrolinio žemės sklypo plotu, kuris niekuomet neviršijo leistinos paklaidos ribos, todėl jos objektyviai negalėjo suprasti, kad prie jų deklaruojamų žemės sklypų gali būti priskiriamas ir Ginčo sklypas. Be to, ieškovė Ginčo sklypu niekada nesirūpino ir juo nesidomėjo, o jį deklaruoti nusprendė tik 2019 m., todėl ieškovės žala turėtų būti pripažįstama tik nuo 2019 m. ir tik tuo atveju, jeigu ieškovė atitiktų paramos gavėjo statusą.
4. Trečiasis asmuo NMA pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Patvirtino, kad Ginčo sklypą 2009–2014 m. laikotarpiu deklaravo A. J., o 2015–2018 m. jį deklaravo ŽŪB „Aubrakas“. 2019 m. Ginčo sklypas nebuvo deklaruotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės D. M. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ŽŪB „Aubrakas“. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantį Ginčo sklypą nuo 2009 m. iki 2014 m. NMA deklaravo A. J., o nuo 2015 m. iki 2019 m. – ŽŪB „Aubrakas“. Nors atsakovės ginčijo šias aplinkybes teigdamos, kad Ginčo sklypas per klaidą įtrauktas į atsakovės valdomą su ieškovės žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų masyvą (kontrolinį žemės sklypą), tačiau atsakovės, teikdamos paraišką NMA, pateiktų duomenų teisingumą patvirtino savo parašu ir iš esmės sutiko, kad neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus, nepriklausomai nuo to, ar Ginčo sklypas deklaruotas tyčia ar ne. Vis dėlto, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovės be teisinio pagrindo kartu su atsakovėms nuosavybės teise priklausančiais bei teisėtai valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais deklaravo ir ieškovei priklausantį žemės sklypą, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad atsakovė iš tiesų naudojosi Ginčo sklypu. Ieškovė taip pat nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad Ginčo sklypas buvo dirbamas ir naudojamas atsakovių žemės ūkio veiklai. Neteisingas deklaravimas sudaro pagrindą pagal 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių (toliau – Taisyklės) 36 punktą taikyti atitinkamas sankcijas dėl neteisingo deklaravimo.
5.2. Nors atsakovių veiksmai, kuriais jos teikė paraiškas paramai už žemės ūkio veiklą gauti be ieškovės sutikimo, buvo be teisėto pagrindo, tačiau ieškovė, siekdama gauti išmokas už žemės naudmenas, turėjo galimybę pati deklaruoti Ginčo sklypą, kadangi pagal Taisyklių 40 punktą galimas dvigubas deklaravimas, tačiau ieškovė paraiškos NMA neteikė per visą minimą 2009–2018 m. laikotarpį.
5.3. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai šiuo atveju nėra realūs, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje, todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.
5.4. Teismas pažymėjo, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės Ginčo sklypo nuomos sutarties, taip pat tiek atsakovės, tiek ir ieškovė nurodė, kad šalys ne tik kad jokios Ginčo sklypo nuomos, panaudos ar kt. sutarties nesudarė, tačiau apskirtai dėl tokios sutarties, sutarties sąlygų nesitarė. Ieškovė nė vienai iš atsakovių žemės sklypo nuomotis net ir nesiūlė, pasiūlymo išsinuomoti neteikė ir atsakovės. Jokių veiksmų, valios sukurti Ginčo sklypo nuomos teisinius santykius, išreikštų kokiais nors konkliudentiniais veiksmais, byloje taip pat nenustatyta. Net ir pripažįstant, kad atsakovės norėjo Ginčo sklypą išsinuomoti, ieškovė neišreiškė jokios valios ar sutikimo dėl jai priklausančio žemės sklypo nuomos, naudojimosi suteikimo atsakovėms. Nenustačius nė vienos iš šalių aiškiai išreikštos valios sudaryti nuomos sutartį, nesant šalių ketinimo sukurti tarpusavio teises ir pareigas, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Ginčo sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat solidariai iš atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Ieškovė sutinka, kad ji nebūtų gavusi išmokų už Ginčo sklypą, nes neteikė paraiškos NMA, tačiau nesutinka su tuo, kad atsakovės negavo naudos dėl savo neteisėtų veiksmų.
6.2. Tiek bylos medžiaga, tiek šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovės turėjo pateikti Ginčo sklypo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kitaip paraiška nebūtų užpildyta tinkamai; Ginčo sklypą atsakovės deklaravo kaip nuosavą; atsakovės dalyvavo braižant Ginčo sklypą; atsakovės savo parašais patvirtino, kad jos pateikė teisingą informaciją ir gavo už tai paramą. Taigi atsakovės negalėjo nežinoti, kad deklaravo Ginčo sklypą, priklausantį ne joms.
6.3. Teismas nenustatė, kad atsakovės tyčia neteisingai deklaravo Ginčo sklypą, tai yra byloje nėra duomenų, kad buvo deklaruotas plotas, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla, todėl, ieškovės vertinimu, Ginčo sklype buvo vykdoma žemės ūkio veikla. Procesinę pareigą tai paneigti turėjo atsakovės, kaip deklaravusios Ginčo sklypą, jų teigimu, dėl seniūnijos darbuotojos kaltės.
6.4. Mažai tikėtina, kad atsakovės, būdamos žemės ūkio profesionalėmis, tik deklaruotų Ginčo sklypą ir dešimt metų jame nevykdytų jokios žemės ūkio veiklos bei atliktų tyčinį neteisingą deklaravimą. Egzistuoja tikimybė, kad per tokį ilgą terminą buvo atliktas deklaravimo patikrinimas ir NMA ar seniūnijos specialistai pastebėjo, kad Ginčo sklype jokia veikla nevykdoma. Todėl atsakovės Ginčo sklype turėjo vykdyti žemės ūkio veiklą, tačiau tai darė ne joms priklausančiame objekte. Kadangi ieškovė beveik nesilankė ir netikrino Ginčo sklypo ir juo nesinaudojo, atsakovėms buvo patrauklu jame vykdyti veiklą ir gauti išmokas, tai laikytina jų pajamomis.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai nėra realūs, o menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Tačiau ieškovė žalą apskaičiavo pagal tai, kokią nuomos kainą gautų už Ginčo sklypo nuomą. Siekdama nustatyti, koks būtų Ginčo sklypo nuomos mokestis, ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Capital Palanga“, kuri apskaičiavo Ginčo sklypo nuomos kainas. Šių kainų atsakovės neginčijo. Nors byloje nėra jokių duomenų, kad šalys 2009–2014 m. ir 2015–2018 m. laikotarpiais sudarė kokią nors Ginčo sklypo naudojimosi sutartį, tačiau taip pat nebuvo sudaryta ir jokia panaudos sutartis. Ieškovės ir atsakovių nesiejo jokie giminystės ar verslo ar draugiški santykiai, kad ieškovė leistų naudotis Ginčo sklypu neatlygintinai, todėl atsakovės turi mokėti už naudojimąsi Ginčo sklypu, tai yra mokėti rinkos nuomos mokestį. Priešingu atveju būtų pažeistas sąžiningo verslo principas ir atsakovės nepagrįstai praturtėtų, nes gavo išmokas už ne savo žemės sklypą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės A. J. ir ŽŪB „Aubrakas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Ieškovė iš esmės pripažįsta, kad šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai, tarp šalių nebuvo jokių susitarimų, nevyko net derybos dėl naudojimosi Ginčo sklypu, tačiau kartu teigia, kad atsakovėms kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį, nors neaišku, kokiu teisniu pagrindu tokia pareiga kyla.
7.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalys 2009–2014 m. ir 2015–2018 m. laikotarpiais sudarė kokią nors Ginčo sklypo naudojimosi sutartį ar bent tarėsi dėl sutarties sudarymo, konkrečių sutarties sąlygų. Priešingai, pati ieškovė ieškinyje, apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad jai priklausančio Ginčo sklypo atsakovėms neperleido, neišnuomojo ir nesuteikė teisės naudotis jokia kita teisine forma. Taip pat patvirtino, kad tarp šalių net niekada nebuvo derybų dėl naudojimosi Ginčo sklypu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad buvo sudaryta Ginčo sklypo nuomos sutartis ir tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nuomos mokestį.
7.3. Atsakovės niekuomet nenaudojo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo savo poreikių tenkinimui – nevykdė Ginčo sklype jokios veiklos ir kitaip jo nenaudojo. Ieškovės teiginiai, jog atsakovės naudojosi Ginčo sklypu, grindžiami prielaidomis. Ieškovė neįrodė ir net neketino įrodinėti, kad atsakovės iš tikrųjų būtų naudojusios Ginčo sklypą.
8. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą NMA pažymėjo, kad Ginčo sklypą NMA 2009–2014 m. deklaravo A. J., 2015–2018 m. deklaravo ŽŪB „Aubrakas“, o 2019 m. Ginčo sklypas nebuvo deklaruotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl piniginių sumų iš atsakovių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai šiuo atveju nėra realūs, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Ginčo sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai.
13. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad atsakovės negalėjo nežinoti, jog deklaruoja ieškovei priklausantį žemės sklypą, o kadangi ieškovė beveik nesilankė ir netikrino Ginčo sklypo ir juo nesinaudojo, atsakovėms buvo patrauklu jame vykdyti veiklą ir gauti išmokas, kurios laikytinos jų pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovių nesiejo jokie sutartiniai, giminystės, verslo ar draugiški santykiai, atsakovės turi mokėti už naudojimąsi Ginčo sklypu rinkos nuomos mokestį. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
14. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).
15. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
16. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovei priklausantį Ginčo sklypą nuo 2009 m. iki 2014 m. deklaravo A. J., o nuo 2015 m. iki 2019 m. – ŽŪB „Aubrakas“. Tačiau atsakovės tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė, jog jos iš tikrųjų būtų naudojusios ieškovei priklausantį Ginčo sklypą. Savo ruožtu, ieškovės įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovės deklaravo ieškovei priklausantį Ginčo sklypą finansinei paramai gauti, patvirtina atsakovių faktinį Ginčo sklypo naudojimą, todėl procesinę pareigą paneigti, jog Ginčo sklype iš tiesų buvo vykdoma žemės ūkio veikla, turi būtent atsakovės.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (CPK 178 straipsnis) sako, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pvz., turto nenaudojimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių (pvz., turto naudojimo) aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovai nenaudojo turto, gali reikšti reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, o tai gali būti sunkiai įmanoma. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 15 punkte, žala, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama ir jos faktą bei dydį įrodyti turi būtent ieškovė.
19. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, pastebėtina, kad nors ieškovė nurodo, kad atsakovių faktiškai naudojamas Ginčo sklypas galėjo būti užfiksuotas NMA ar seniūnijos specialistų, tačiau pati ieškovė 10 metų nematė, kad būtų faktiškai naudojamasi jai priklausančiu žemės sklypu, ir tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vien ieškovės prielaida, kad kas nors galėjo užfiksuoti (patikrinti) atsakovių faktiškai naudojamą Ginčo sklypą (ar jo nenaudojimą), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti faktinio Ginčo sklypo naudojimo. Tai, kad kompetentingos institucijos šiuo metu nėra konstatavusios neteisingo atsakovių deklaravimo, tai yra, kad buvo deklaruotas plotas, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla, taip pat neįrodo, kad atsakovės faktiškai naudojosi (dirbo) Ginčo sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai dėl atsakovių faktinio Ginčo sklypo naudojimo yra pagrįsti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais.
20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovė patirtą žalą sieja su negautomis pajamomis iš Ginčo sklypo nuomos. Tačiau nors atsakovės be teisėto pagrindo deklaravo ieškovei priklausantį Ginčo sklypą, bet tokie atsakovių veiksmai neužkirto kelio ieškovei nuomoti Ginčo sklypo ir gauti iš to pajamas. Ieškovė galėjo Ginčo sklypą ir išnuomoti, ir pati teikti paraišką finansinei paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, nors pati pripažįsta, kad tokios paraiškos NMA neteikė ir nebūtų teikusi. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų realiai ketinusi nuomoti Ginčo sklypą ar teikti paraišką finansinei paramai gauti. Vadinasi, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad dėl atsakovių atliktų veiksmų (ieškovei priklausančio Ginčo sklypo deklaravimo) ieškovė patyrė nuostolių – negavo pajamų. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, o ne nubausti asmenį už neteisėtus veiksmus.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovės nepagrįstai praturtėjo. Tačiau pastebėtina, kad neįrodžius, jog atsakovės faktiškai naudojosi ieškovės žemės sklypu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės nepagrįstai praturtėjo, t. y. nėra pagrindo teigti, kad atsakovės ieškovės sąskaita sutaupė už žemės naudojimą paprastai mokėtiną žemės nuomos mokestį. Žeme nesinaudojant, žemės nuomos mokestis neturi būti mokamas.
22. Ieškovė nagrinėjamu atveju neprašo priteisti atsakovių gautų paramos išmokų už Ginčo sklypą, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Be to, atsakovės, deklaruodamos Ginčo sklypą, gavo pajamas ne ieškovės sąskaita, bet tikslinės finansinės paramos fondo sąskaita. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju ieškovė negali remtis ir nepagrįsto praturtėjimo institutu.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl ieškovės neįrodytos patirtos žalos (negautų pajamų). Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nurodyta teisės norma sudaro pagrindą teismui reaguoti ir į tokius atvejus, kai nustatomi galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą.
25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nuosekliai teigia, kad jos nedirbo ieškovei priklausančios žemės, pagal bylos duomenis atsakovės neturėjo teisės deklaruoti ieškovei priklausančio žemės sklypo, nebuvo Ginčo sklypo nei teisėtos naudotojos, nei teisėtos valdytojos, tačiau deklaravo ieškovei priklausantį žemės sklypą ir už tai gavo finansinę paramą, o pagal nustatytas taisykles parama turėtų būti teikiama tik už dirbamus ir teisėtai valdomus plotus, teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar atsakovės, nedirbdamos Ginčo sklypo ir nebūdamos jo teisėtu valdytoju, turėjo teisę gauti atitinkamą finansinę paramą už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (Ginčo sklypą). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atskirąja nutartimi informuos NMA, kuri pagal savo kompetenciją turėtų įvertinti, ar yra pagrindas susigrąžinti atsakovėms suteiktos finansinės paramos dalį arba taikyti kitokio pobūdžio sankcijas (CPK 299 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atsakovė ŽŪB „Aubrakas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 940 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės patirtos 940 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“ iš ieškovės D. M. 940,00 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.