- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2-177-669/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01017-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. J., žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Lina Andriuškevičienė, Artūras Jucevičius
atsakovių A. J. ir žemės ūkio bendrovės „Aubrakas“ atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,
trečiojo asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rūtai Švickienei
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“ ir A. J. dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. J. ieškovės naudai 909,60 Eur nuomos mokestį; priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Aubrakas“ 864,00 Eur nuomos mokestį; iš atsakovių ieškovei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad jos sklypu naudojasi kiti asmenys be jos sutikimo, todėl kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) prašydama pateikti informaciją, kas nuo 2000 m. deklaruoja jai priklausantį sklypą. NMA raštu nurodė, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. sklypą deklaravo A. J., o nuo 2015 m. iki 2018 m. ŽŪB „Aubrakas“, tačiau nei A. J., nei ŽŪB „Aubrakas“ niekada nebuvo jai priklausančio sklypo savininkai, nuomininkai ar valdė sklypą kokia nors kita forma. Atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, tačiau jokio žemės nuomos mokesčio nemokėjo, todėl ieškovė patyrė žalą. Ieškovės skaičiavimu ieškovei priklausančio sklypo nuoma nuo 2009 m. iki 2018 m. sudarytų 1 773,60 Eur, kurios dalį – 909,60 Eur turėtų sumokėti A. J., o 864,00 Eur ŽŪB „Aubrakas“.
Atsiliepimas
3. Atsakovės ŽŪB „Aubrakas“ ir A. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovės D. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; jeigu ieškinys būtų tenkinamas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą; priteisti atsakovėms iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklausančiu sklypu atsakovės niekada nesinaudojo ir jo, kaip nuosavybės teise ar kitaip valdomo, NMA niekada nedeklaravo. Pildant paraišką išmokoms (paramai) gauti žemės sklypo duomenys yra suformuojami automatiškai pagal elektroniniame žemėlapyje atliktus įbraižymus, su leidžiama 1 ha paklaida. Paraiškoje nėra nurodomi nei žemės sklypų unikalūs numeriai, nei kadastriniai numeriai. Ieškovės valdomas 2,4 ha sklypas yra įsiterpęs į atsakovių valdomus ir naudojamus žemės sklypus, kurių bendras plotas 51,6131 ha. Atsakovės deklaruodamos kontroliniu žemės sklypus, kaip pagrindiniu rodikliu rėmėsi paraiškoje nurodomu deklaruojamo kontrolinio žemės sklypo plotu, kuris niekuomet neviršijo leistinos paklaidos ribos, todėl jos objektyviai negalėjo suprasti, kad prie jų deklaruojamų žemės sklypų gali būti priskiriamas ir ieškovės valdomas žemės sklypas. Be to, ieškovė jai priklausančiu žemės sklypu niekada nesirūpino ir juo nesidomėjo. Deklaruoti jai priklausantį žemės sklypą ieškovė nusprendė tik 2019 m., todėl ieškovės žala turėtų būti ir pripažįstama tik nuo 2019 m ir tik tuo atveju jeigu ieškovė atitiktų paramos gavėjo statusą.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą kuriuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Patvirtino, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-2014 m. laikotarpiu deklaravo A. J., o 2015-2018 m. jį deklaravo ŽŪB „Aubrakas“. 2019 m. minėtas sklypas nebuvo deklaruotas.
5. Teismo posėdyje ieškovės D. M. atstovas advokatas Artūras Jucevičius nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 2,4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad kažkokie asmenys yra deklaravę jos žemės sklypą. Užsiklausus, NMA pateikė informaciją, kad nuo 2009 m. iki 2014 m. ieškovei priklausantį sklypą deklaravo atsakovė A. J., o nuo 2015 m. iki 2018 m. – ŽŪB „Aubrakas“, tačiau ieškovė sklypo atsakovėms nei perleido, nei nuomojo. Ieškovė paskaičiavo, kad už minėtu laikotarpiu naudotą jai priklausantį sklypą atsakovės turėtų sumokėti 1 773,60 Eur pagal deklaravimo laikotarpius. Ar atsakovė naudojosi ieškovės žemės sklypu ar ne nieko nekeičia, kadangi atsakovė ieškovės sklypą deklaravo, todėl mano, kad atsakovės iš ieškovei priklausančio žemės sklypo gavo naudą. Vien paraiškos teikimas patvirtina, kad atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Jei atsakovė deklaravo, kad augino pasėlius, vadinasi juos ir faktiškai augino. Pareiškėja – atsakovė, pateikdama duomenis, paraišką bei pateiktų duomenų teisingumą patvirtino savo parašu, ji dalyvavo seniūnijos darbuotojui įbraižant žemės sklypus, ir turėjo pastebėti, kad įbraižytas ir ieškovei priklausantis žemės sklypas. Profesionaliems ūkininkams deklaruoti svetimą žemės sklypą ir to nežinoti, nelabai įmanoma. Teigė, kad atsakovė faktiškai išmokas gavo, todėl turi mokėti numos mokestį. Šalys faktiškai sudarė žemės nuomos sandorį. Prašo ieškinį tenkinti.
6. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė nurodė, kad tarp šalių nesusiklostė jokie nuomos santykiai. Jokio susitarimo dėl ieškovės žemės sklypo naudojimo nebuvo. Teigė, kad ieškovė savo reikalavimą kildina ne iš faktinio jos sklypo naudojimo, o iš paraiškos paramai gauti, tačiau atsakovė ieškovės žemės sklypo neįtraukė į savo deklaruojamą kontrolinį žemės sklypą, tai įvyko dėl klaidos. Klaida šiuo atveju būtų Žemaičių Kalvarijos seniūnijos specialisto kuris įbraižė ieškovės žemės sklypą. Atsekti kokio unikalūs numeriai sudaro kontrolinį žemės sklypą, į kurį įtrauktas ir ginčo sklypas, nustatyti nėra galimybės, kadangi kontrolinio žemės sklypo sudarymo tvarka nėra tapati nuosavybės teise valdomam plotui, o pateiktas žemėlapis, su padarytais įbraižymais, iš NMA atsakovėms nebuvo žinomas. Atsakovės teikdamos deklaracijas NMA, nepateikė jokių dokumentų susijusių su ieškovės turima nuosavybe, be to, atsakovė išmokas gavo ne už ieškovės žemės sklypą, nes jo nedribo, o už žemės sklypo naudmenas. Ieškovės žemės sklypas patenka į atsakovės žemės sklypų masyvą, tačiau iš jų, iš 50 ha masyvo atsakovė deklaruoja tik 30 ha , todėl mano, kad atsakovė ieškovės sklypu nesinaudojo ir už jį išmokų negavo. Ieškovės ieškinys nepagrįstas ir grindžiamas prielaidomis. Todėl atsakovėms nesinaudojus ieškovės žemės sklypo nepagrįstai reikalaujamas priteisti nuomos mokestis. Pabrėžė, kad atsakovė ieškovės žemės sklypu nesinaudojo ir jokių įrodymų patvirtinančių duomenų, kad atsakovės žemės sklypu naudojosi, ieškovė nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė siekė išnuomoti sklypą atsakovei, todėl žalos dydis paskaičiuotas nepagrįstai, nepagrįstas ir žalos kildinimas iš neva faktinių nuomos santykių. Mano, kad ieškovė turėjo visas galimybes, teises ir pareigas domėtis jai priklausančiu žemės sklypu. Jei ieškovė būtų buvusi aktyvi, tai apie savo teisių pažeidimą turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau, o atsakovė, sužinojusi, kad dėl klaidos deklaruoja ieškovei priklausantį žemės sklypą, kreipėsi į specialistę ir ieškovei priklausiusį žemės sklypą iš kontrolinio sklypo išėmė. Taip pat prašo taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Rūta Švickienė nurodė, kad deklaruojant žemės sklypus nuosavybę patvirtinančių dokumentų NMA negauna, jie parodomi seniūnijos darbuotojui ar konsultacijas teikiančiam darbuotojui, ir paraiška užpildoma vadovaujantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. Atspausdintą paraišką pareiškėjas patikrina, ar ji teisinga ir ją pasirašo. NMA gauna duomenis iš seniūnijų darbuotojų, nuosavybės duomenys tikrinami vėliau, kai yra dvigubo deklaravimo atvejai arba kai gauna informaciją, skundą, pranešimą apie neteisėtai deklaruojamus plotus, tada reikalaujama pateikti valdymo duomenis, je jų nepateikiama, parama yra susigrąžinama. Deklaracijos teikiamos už einamuosius metus. Už pateiktus sklypus kurie deklaruojami, duomenų teisingumą atsakingas pareiškėjas. Parama mokama už visą asmens deklaruojamą plotą ir nustatyti kiek mokama atskirai už kiekvieną asmens valdomą žemės sklypą, negalima nustatyti. Pažymėjo, kad ieškovė paramos už visą tą laikotarpį nebūtų gavusi, nes paraiškos paramai gauti neteikė.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Dirba su žemė ūkio naudmenų, pasėlių deklaravimu. Žemę pradžioje deklaravo popieriniais variantais, o dabar sistema suskaitmeninta. A. J. žemę deklaruoja nuo pat pirmų dienų. Pareiškėjai atsinešdavo savo nupaišytus žemėlapius-brėžinius balto popieriaus lape. Svarbiausia buvo, kad būtų deklaruotas plotas pagal turimą nuosavybės dokumentuose, buvo braižoma ir skaičiuojama tik apytiksliai. Kokius dokumentus atsinešė A. J. nepamena, bet turėjo kažkokius dokumentus, planą pateikti, nes kitaip ji nebūtų žinojusi kur braižyti. Už duomenų teisingumą atsakingas pats pareiškėjas. A. J. popierinių dokumentų nemato, mato tik 2019 m. deklaruotus plotus. Svetimą ieškovei priklausantį sklypą deklaravo netyčia, kadangi įtilpo į A. J. nuosavybės teise valdomą plotą. Viso iš karto sklypo A. J. nedeklaravo, jie vis prisidėdavo. Nuosavybės dokumentus tikrina tik naujai deklaruojamų – įbraižomų žemės sklypų, o jei deklaruojami jau seniai jie iš naujo nebetikrinami. 2009 m. priimdami paraiškas žemės naudmenų deklaravimui valdymą patvirtinančių dokumentų nereikėjo, bet jie įrašydavo pagal pareiškėjo nurodytus žemės sklypus, pareiškėjas juos peržiūrėdavo ir patvirtindavo parašu. Braižant jų nurodytus žemės sklypus jau iš anksto atspausdintame savivaldybės žemėlapyje pareiškėjas dalyvaudavo. Žemėlapyje kiekvienam sklypui buvo priskiriamas numeris. Ir paraišką pildant parašydavo žemėlapyje esantį numerį. Duomenų, sklypų teisingumą (plotus, konfigūracijas, kas pasėta ir pan.) tikrindavo NMA jei asmuo patekdavo į tikrinamų sąrašą. Ar atsakovai buvo tikrinami, nežino. Jie tik padeda ūkininkams, deklaruoti ir įbraižyti galėjo ir patys ūkininkai. Ne naudmenas, nedeklaruotinus žemės sklypus – krūmus ir pan., išskaičiuoja sistema pagal palydovų užfiksuotą informaciją, sudarytus žemėlapius, jie (specialistai) nieko neišskaičiuoja, o 2015 m. tik perbraižė A. J. deklaruojamus sklypus ŽŪB „Aubrakas“ pagal panaudos sutartis ir nieko naujo neįvedinėjo. Iš kontrolinio žemės sklypo numerio nustatyti kokie žemės sklypai sudaro jį - nėra galimybės. Tik šiemet programa patobulinta ir jie gali matyti sklypų ribas, mato, jei pareiškėjas „įlenda“ į ne savo sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 1 773,60 Eur: iš atsakovės A. J. – 909,60 Eur ir iš atsakovės ŽŪB „Aubrakas“ 864,00 Eur; už žemės sklypo nuomą, 5 proc. metinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sklypu, Žemės sklypu), kadangi šį Žemės sklypą deklaravo NMA ir gavo paramą – tiesiogines išmokas iš valstybės, todėl atsakovės už naudojimusi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, susidarius faktiniams nuomos santykiams, turi mokėti nuomos mokestį, tuo pačiu nurodydama, kad ieškovei dėl minėtų atsakovių veiksmų padaryta žala, remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalimi. T. y. ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakoves grindžia dviem pagrindais: žalos atlyginimu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) bei iš faktiškai susidariusių sutartinių nuomos santykių kildinama prievole (CK 6.477, 6.550 straipsniai).
Dėl nuostolių už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo (CPK 6.249 straipsnio 2 dalis)
10. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis). Pateikti įrodymai turi patvirtinti pakankamai realią tikimybę, kad, ieškovė butų gavusi tam tikrą turtinę naudą, kurios neteko dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; netiesioginiai nuostoliai atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt.).
11. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).
12. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei D. M. priklausantį, žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sklypu, Žemės sklypu) nuo 2009 m. iki 2014 m., NMA deklaravo A. J., o nuo 2015 m. iki 2019 m. – ŽŪB „Aubrakas“. Nors atsakovės ginčijo šias aplinkybes tekdamos, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas per klaidą įtrauktas į atsakovės valdomą, su ieškovės žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų masyvą (kontrolinį žemės sklypą), tačiau pagal 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-188„Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 26 punktą, pareiškėjas – žemės ūkio veiklos subjektas, šių taisyklių nustatyta tvarka teikiantis paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus įbraižo žemėlapio fragmentuose atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka; seniūnijos darbuotojui atspausdinus šių taisyklių 1 priede nurodytos paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagal šių taisyklių 2 priede nurodytą pildymo instrukciją, patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą savo parašu. Pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, paraiška laikoma pateikta. Vadovaujantis Taisyklių 4 p., neteisingas deklaravimas – tai didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas, o tyčiniu neteisingu deklaravimu be kita ko laikoma, kai pareiškėjas deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla. Taigi atsakovė A. J. bei ŽŪB „Aubrakas“, teikdamos paraišką NMA, pateiktų duomenų teisingumą patvirtino savo parašu, ir iš esmės abi šalys sutinka, kad atsakovės neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus, nepriklausomai nuo to ar ieškovei nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas deklaruotas tyčia ar ne.
13. Vis dėlto, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovės be teisinio pagrindo kartu su atsakovėms nuosavybės teise priklausančiais bei teisėtai valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais deklaravo ir ieškovei priklausantį žemės sklypą, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad atsakovė iš tiesų naudojosi ieškovei priklausiusiais žemės sklypais. Ieškovė taip pat nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu, nenurodė jokių aplinkybių, bei neteikė įrodymų patvirtinančių, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo dirbamas ir naudojamas atsakovių žemės ūkio veiklai. Neteisingas deklaravimas sudaro pagrindą, vadovaujantis Taisyklių 36 p., taikyti atitinkamas sankcijas dėl neteisingo deklaravimo (2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, III skyrius).
14. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, teismas nurodo, kad sprendžiant šalių ginčą svarbu tai, ar atsakovės neteisėti veiksmai – neteisėtas žemės sklypų deklaravimas NMA patvirtina naudojimąsi ieškovės Žemės sklypu ir tai lėmė ieškovės patirtus nuostolius, kurių dydis lygus atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gautos naudos dydžiui (CPK 6.249 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodo, kad atsakovės naudodamasis ieškovei priklausančiu Žemės sklypu gavo naudos: tiesioginės išmokas iš NMA ir naudą vykdant žemės ūkio veiklą.
15. Tiesioginės išmokos yra viena iš NMA administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje. Šio Įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Paraiškos paramai gauti yra teikiamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės). NMA, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti – ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. (2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 28 straipsnis).
16. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas; tyčinis neteisingas deklaravimas – ploto, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas; išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) naudmenas prašymas; vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) kitų, nurodytų naudmenų klasifikatoriuje, deklaravimas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto.
17. Taisyklių 40 punkte numatyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Minėtus dokumentus pareiškėjas privalo pateikti ir tada, kai yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai jo deklaruotą plotą. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir nuosavybės dokumentais, nustatys, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės nuosavybės ar valdymo teisę, o Agentūrai pagal žemės nuosavybės ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus nustačius deklaravimo teisėtumą, išmokos bus mokamos, jei pareiškėjas tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
18. Iš Taisyklių sisteminės analizės matyti, kad paraišką paramai gauti turi teisę pateikti asmenys, kurie valdo žemės sklypą teisėtai ir kurie tame žemės sklype vykdo tam tikrą žemės ūkio veiklą, t. y. atlieka tam tikrus darbus. Deklaruojami sklypai turi atitikti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-3271.2. Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas).
19. Atsakovės, deklaruodamos ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris įskaičiuotas į atsakovių valdomą (nuo 2015 m. atsakovės ŽŪB „Aubrakas“ deklaruojamą) kontrolinio žemės sklypo plotą), 2009 m. – 2014 m. deklaravo atsakovė A. J., o 2015 m. 2018 m. laikotarpiu ŽŪB „Aubrakas“. Kaip jau minėta, neteisingas deklaravimas, t. y. tiek paraiškoje nurodant didesnį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, negu pareiškėjas valdo, tiek ir pareiškėjui deklaruojant plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla yra pagrindas taikyti Taisyklių 42.1.1–42.1.7 punktuose nustatytos sankcijas dėl neteisingo deklaravimo, kaip tai numatyta Taisyklių 40 punkte.
20. Be to, nors byloje nustatyta, kad atsakovių veiksmai, kuriais jos teikė paraiškas paramai už žemės ūkio veiklą gauti be ieškovės sutikimo, buvo be teisėto pagrindo, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė, siekdama gauti išmokas už žemės naudmenas turėjo galimybę pati deklaruoti jai priklausantį Žemės sklypą, kadangi, kaip jau minėta, pagal Taisyklių 40 p., galimas dvigubas deklaravimas, tačiau bylos duomenis ieškovė paraiškos NMA neteikė per visą minimą 2009-2018 m. laikotarpį.
21. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad paraiška paramai gauti gali būti teikiama esant dviem sąlygoms – teisėtas sklypo valdymas ir atlikti žemės ūkio darbai. Ieškovė, norėdami gauti minimalias tiesiogines išmokas iš NMA, privalėjo įstatyme numatytu terminu deklaruoti turimas žemės sklypo naudmenas, tačiau bylos duomenimis to nepadarė ir nesiekė beveik visu minimu 2009 -2018 m. laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės ginčo Žemės sklypas buvo dirbamas, naudojamas atsakovių žemės ūkio veikloje, gaunant iš to kokias nors realias pajamas ir dėl to būtų sudarytos kliūtis minimu Žemės sklypu naudotis ieškovei, t. y. jį dirbti, vykdyti žemės ūkio veiklą. Pastarųjų aplinkybių nenurodė ir ieškovė, ir apskritai, fakto, kad atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu Žemės sklypu, išskyrus NMA teiktą paraišką deklaracijai, neįrodinėjo.
22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas yra siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga (šios išmokos – kaip kompensacija už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė) (2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, konstatuojamosios dalies 4 punktą).
24. Pagal Taisyklių I. Skyriaus 4 punktą Pareiškėjas, tai žemės ūkio veiklos subjektas <...>. Pagal Taisyklių 6 punkto reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti ieškovės D. M. žemės ūkio valda turėtų būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Tačiau byloje duomenų apie tai, kad ieškovė yra ūkininkė ir apskritai turėtų galimybę gauti tiesiogines išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas, nėra. Todėl spręsti apie patirtus nuostolius negautų ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų forma ar tariamai gautos naudos iš žemės ūkio veiklos (nėra jokių duomenų apie vykdytą žemės ūkio veiklą ir gautą realią naudą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo), dėl to, kad atsakovės be teisėto pagrindo deklaravo ieškovės žemės sklypą, nėra teisinio pagrindo.
25. Kaip jau minėta, įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos realios asmens negautos pajamos, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai šiuo atveju nėra realūs, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1023-555/2018).
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė patirtų nuostolių, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).
27. Ieškovei neįrodžius nuostolių, patirtų negautos naudos forma, fakto, kitos civilinės atsakomybės sąlygos detaliau nei pasisakyta aukščiau, nenagrinėjamos.
Dėl faktinių nuomos santykių
28. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
29. Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, t. y. sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad šalys minėtais 2009 – 2014 m. ir 2015 – 2018 m. laikotarpiais sudarė kokią nors Žemės sklypo naudojimosi sutartį žodžiu ar raštu, ar bent tarėsi dėl galimos nuomos sutarties sudarymo, konkrečių sutarties sąlygų. Priešingai, ir pati ieškovė ieškinyje taip pat ir teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad jai priklausantį Žemės sklypą nei atsakovei A. J. nei ŽŪB „Aubrakas“ ieškovė neperleido neišnuomojo ir nesuteikė teisės naudotis jokia kita teisine forma. Bylos duomenimis, ieškovė tik 2019 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į NMA ir sužinojo, kad jai priklausantį žemės sklypą be teisinio pagrindo nuo 2009 m. iki 2014 m. deklaravo A. J., o nuo 2015 m. iki 2018 m. ŽŪB „Aubrakas“.
31. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeičiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.
32. Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktą).
33. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės Žemės sklypo nuomos sutarties, darytina išvada, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog ją ir atsakoves siejo tam tikri sutartiniai teisiniai santykiai (teisės ir pareigos), dėl kurių nevykdymo ieškovė teigia patyrusi žalos, privalėjo teismui pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai ir jais atsakovė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus.
34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).
35. Nagrinėjamoje byloje teik atsakovės tiek ir ieškovė nurodė, kad šalys ne tik, kad jokios Žemės sklypo nuomos, panaudos ar kt. sutarties nesudarė, tačiau apskirtai dėl tokios sutarties, sutarties sąlygų nesitarė. Ieškovė nei vienai iš atsakovių žemės sklypo nuomotis net ir nesiūlė, pasiūlymo išsinuomoti neteikė ir atsakovės. Jokių veiksmų, valios sukurti Žemės sklypo nuomos teisinius santykius, išreikštų kokiais nors konkliudentiniais veiksmais, byloje taip pat nenustatyta. Net ir laikant, kad atsakovės norėjo Žemės sklypą išsinuomoti, ieškovė neišreiškė jokios valios ar sutikimo dėl jai priklausančio žemės sklypo nuomos, naudojimosi suteikimo atsakovėms.
36. Taigi šiuo atveju nenustačius nė vienos iš šalių aiškiai išreikštos valios sudaryti nuomos sutartį, nesant šalių ketinimo sukurti tarpusavio teises ir pareigas, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė faktiniai Žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį už jai priklausančio Žemės sklypo nuomą negali būti tenkinamas.
Dėl ieškinio senaties taikymo
37. Sutinkamai su CK 1.124 straipsnio nuostata, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė A. J., ieškovei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą be teisėto pagrindo deklaravo 2009 m. - 2014 m. laikotarpiu, o atsakovė ŽŪB „Aubrakas“ – 2015 -2018 m. laikotarpiu. Ieškinys teisme gautas 2020 m. rusėjo 1 d. Taigi laikytina, jog ieškovė nepraleido 3 metų termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, teismas neturi pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad pažeidimai buvo tęstiniai – byloje neįrodyta, kad atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu Žemės sklypu laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m., o paramos laikotarpis pagal Taisyklių 4 punktą, skaičiuojamas nuo paramos paraiškos pateikimo datos iki kitų metų paramos paraiškų pateikimo termino pradžios.
39. Tačiau, teismui konstatavus, kad ieškovė byloje neįrodė patirtų nuostolių, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti, bei byloje nenustačius nė vienos iš šalių aiškiai išreikštos valios sudaryti nuomos sutartį, t. y. tarp šalių nesusidarius sutartiniams teisiniams santykiams, ir dėl to netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių nuostolių atlyginimą/nuomos mokestį, dėl ieškinio senaties plačiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
41. Bylos rezultatas yra palankus atsakovėms. Bylos duomenimis atsakovė ŽŪB „Aubrakas“ patyrė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.19 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, dėl to pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir atsakovės ŽŪB „Aubrakas“ naudai iš ieškovės D. M. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“, juridinio asmens kodas 300150191, iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.