Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1023-555/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-21
Bylos Nr.: 2A-1023-555/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00737-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: N. K., K. K., A. K.
Atsakovas: B. G., D. G.
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. 2A-1023-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00737-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. K., K. K., A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-120-1060/2018 pagal ieškovų N. K., K. K. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovams B. G. ir D. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuostolių atlyginimo, išvadą duodanti institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai N. K., K. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti: iš atsakovo B. G. solidariai ieškovams K. K. ir A. K. 1 400,00 Eur nuostolių už riboženklių atstatymą ir 200,00 Eur nuostolių už riboženklių patikrinimą; solidariai iš atsakovų B. G. ir D. G. ieškovei N. K. 700,00 Eur nuostolių už riboženklių atstatymą ir 200,00 Eur nuostolių už riboženklių patikrinimą;iš atsakovo B. G. solidariai ieškovams K. K. ir A. K. 170,23 Eur negautų pajamų;solidariai iš atsakovų B. G. ir D. G. ieškovei N. K. 285,16 Eur negautų pajamų;iš atsakovo B. G. solidariai ieškovams K. K. ir A. K. 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;solidariai iš atsakovų B. G. ir D. G. ieškovei N. K. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;iš atsakovų B. G. ir D. G. priteisti ieškovams N. K., K. K. ir A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog N. K. nuo 2014 m. gegužės 29 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,3203 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) K. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su A. K. nuo 2014 m. birželio 30 d. valdo 1,1455 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Ieškinyje įrodinėjo, kad nuo minėtų sklypų įsigijimo momento atsakovai B. G. ir D. G. ieškovams trukdo naudotis priklausančiais žemės sklypais. Atsakovai, neturėdami teisinio pagrindo, naudojasi ieškovams priklausančiais žemės sklypais, augina juose grūdines kultūras ir kitais būdais dirba žemę, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna tiesiogines išmokas, nes deklaruoja pasėlius ne sau priklausančiuose ir be teisinio pagrindo valdomuose žemės sklypuose. Tuo tarpu ieškovai, negalėdami naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, patyrė nuostolius – negavo pajamų. Akcentavo, kad tarp atsakovų ir ieškovų nebuvo sudarytos jokios žemės nuomos sutartys, ieškovai ne kartą nurodė atsakovams atlaisvinti jiems teisėtai priklausančią žemę, tačiau atsakovai to nedarė ir neatlygintinai naudojosi ieškovų žemės sklypais ir iš to gavo turtinę naudą, į ieškovų teikiamus prašymus atlaisvinti žemės sklypus niekuomet nereagavo. Ieškovai, įgiję nuosavybės teises į ginčo sklypus, buvo atlikę žemės sklypų ribų ženklinimą ir to pasėkoje sklypai buvo sužymėti riboženkliais. Nepaisydami to ir kultivuodami bei kitaip dirbdami ne sau priklausančius žemės sklypus, atsakovai ne kartą yra sunaikinę ieškovų pastatytus riboženklius. Atsakovai netgi keturis kartus, yra sunaikinę ieškovams priklausančių žemės sklypų riboženklius, ko pasėkoje ieškovai už riboženklių atstatymą yra patyrę nuostolių.Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovai B. G. ir D. G. prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti solidariai iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius (toliau – NŽT) atsiliepime prašė ieškinio pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Išvadą duodanti institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NMA) išvadoje nurodė, kad 2014 m. pateiktos paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti buvo administruojamos vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis. Nacionalinė mokėjimo agentūra nustačiusi, kad keli pareiškėjai deklaruoja tas pačias žemės ūkio naudmenas, pareikalauja iš jų žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų, ir tik įrodęs žemės valdymo teisę pareiškėjas įgauna teisę į paramą. Pagal pateiktas aplinkybes laikytina, kad N. K. 2014 m. gegužės 29 d. įgytą žemės sklypą 2014 m. paraiškų tiesioginėms išmokoms teikimo metu turėjo teisę deklaruoti, tačiau tikėtina, kad K. K. ir A. K. savo 2014 m. birželio 30 d. įgyto žemės sklypo 2014 m. paraiškų teikimo metu nebūtų galėję deklaruoti, kadangi deklaravimas vyksta iki birželio 15 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl su negautomis pajamomis susijusių nuostolių atlyginimo. Teismas nustatė, kad buvo atliktos abiejų atsakovų 2014 m. ir 2015 m. paraiškų patikros ir nustatyta, kad atsakovui D. G. 2014 m. dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo nesilaikymo (dėl nepakankamo gyvūnų laikymo deklaruojant ganyklų – pievų plotus) ir atsakovui B. G. 2015 m. pateiktais dokumentais neįrodžius valdymo teisės į žemės sklypus, NMA priėmė sprendimus grąžinti neteisėtai išmokėtas išmokas, t. y. taikyti sankcijas. Atsakovai NMA sprendimų dėl jiems pritaikytų sankcijų neskundė, todėl jos laikytos teisėtomis. Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai, kuriais jie naudojo ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir dėl to pateikė paraiškas paramai už žemės ūkio veiklą gauti be ieškovų sutikimo, buvo neteisėti. Tuo tarpu ieškovai, būdami patyrę ūkininkai ir žinodami, kad galimas dvigubas deklaravimas pagal Taisyklių 40 punktą, neteikė 2014 m. ir 2015 m. paraiškų. Teismas atkreipė dėmesį, kad paraiška paramai gauti gali būti teikiama esant dviem sąlygoms – teisėtas sklypo valdymas ir atlikti žemės ūkio darbai. Ieškovai, norėdami gauti minimalias tiesiogines išmokas iš NMA, privalėjo įstatyme numatytu terminu deklaruoti turimus pasėlius, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad atsakovai pasėlius deklaravo pirma, nereiškė, kad deklaruoti pasėlių negalėjo ir ieškovai, kadangi, esant dvigubam deklaravimui, NMA tiria deklaravimo pagrįstumą ir sprendžia, kuriam deklaravusiam asmeniui yra mokama išmoka. Teismas sprendė, kad jeigu ieškovai ir būtų pateikę paraiškas, jie neatitiko vienos iš dviejų paramos gavimo sąlygų – atlikti žemės ūkio darbus, nes žemės sklypuose realiai nevykdė jokios žemės ūkio veiklos. Jeigu ieškovai būtų pateikę deklaracijas 2014 m. ir 2015 m., jų veiksmai būtų neteisėti ir jiems būtų taikomos sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą (Taisyklių 4 p. ir 40 p.).Teismas nustatė, kad visame ginčo žemės sklypų plote buvo vykdomi žemės ūkio darbai, kuriuos atliko atsakovai ir kiti tretieji asmenys, išskyrus 2015 m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,76 ha dalyje, kurią deklaravo pats ieškovas K. K.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. naudojosi ieškovams priklausančiais žemės sklypais, dėl ko ieškovai negalėjo jų deklaruoti ir gauti tiesioginių išmokų, tačiau ieškovai realiai nepatyrė nuostolių negautų pajamų forma. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat sprendė, kad atsakovams buvo sumokėta kompensacija už geros ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės būklės palaikymą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė N. K. nėra ūkininkė, todėl spręsti apie patirtus nuostolius negautų ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų forma dėl to, kad atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovės žemės sklypu, nėra teisinio pagrindo. Nepaisant to, kad, ieškovo K. K. teigimu, jis valdė ieškovei N. K. priklausantį ginčo sklypą panaudos sutarties pagrindu, kas suteikė jam teisę deklaruoti šį žemės sklypą, neįrodo, kad ieškovė N. K. patyrė tiesioginių išmokų kaip nuostolių negautų pajamų forma atsiradimo fakto.Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad ieškovų prašomi priteisti nuostoliai šiuo atveju nėra realūs, todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Atsakovai įvykdė teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas, tiek kiek tai susiję su geros žemės ūkio paskirties žemės būklės palaikymu, ir tokius pagerintos būklės žemės sklypus perdavė ieškovams, dėl to teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jiems realiai atsirado neigiamos pasekmės.Dėl su riboženklių atstatymu ir patikrinimu susijusių nuostolių atlyginimo. Ieškovai turėjo pateikti objektyvius įrodymus, kad riboženklius sunaikino atsakovai B. G. ir D. G.. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl to nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, susijusios su riboženklių atstatymu ir patikrinimu, žalos dydžio ir kaltės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai N. K., K. K. ir A. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pripažino tą aplinkybę, jog byloje yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. tai, jog jie neteisėtai ir neturėdami tam jokio teisinio pagrindo naudojosi apeliantų žemės sklypais (tą pripažino ir patys atsakovai). Sutiktina, jog ieškovai neturėjo objektyvių galimybių atlikti dvigubo deklaravimo, kadangi žemės sklypuose ūkinę veiklą atliko kiti asmenys (atsakovai), todėl jie netenkino vienos iš sąlygų, t. y. nors buvo teisėti žemės sklypų valdytojai, tačiau dėl neteisėtų atsakovų veiksmų negalėjo dirbti žemės ir to nebūtų galėję pagrįsti NMA. Tačiau tokių galimybių neturėjimas yra išimtinai įtakotas atsakovų neteisėtų veiksmų. Žemės sklype vykdant kitiems asmenims ūkinę veiklą, ieškovams objektyviai nebuvo įmanoma vykdyti ir savo ūkinę veiklą, kadangi tam užkirto kelią atsakovai savo neteisėtais veiksmais.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nustačius esant neteisėtus atsakovų veiksmus ir kitas sąlygas, neva tai ieškovai, negaudami paramos, t. y. minimalių išmokų, mokamų už tai, kad deklaruojama žemė yra palaikoma geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, nepatyrė nuostolių negautų pajamų forma, o tokio teismo pozicija grįsta tik pateiktais NMA sprendimais. Atsakovai neteisėtai ieškovų sklypais naudojosi tiek 2014 m., tiek 2015 m., tuo tarpu atsakovų santykis su NMA nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, ieškovai nenagrinėja NMA priimtų sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo. Ieškovai tinkamai įrodė, jog atsakovai neteisėtai naudojosi apeliantų žemės sklypais 2014 m. ir 2015 m., neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, todėl teismo nurodyti rašytiniai įrodymai nėra pagrindas ieškinio atmetimui, kadangi įrodymai vertinami visų įrodymų kontekste. Be to, abu atsakovai buvo sankcionuoti už 2015 m. neteisėtai gautas išmokas, kadangi deklaravo plotus, kurių valdymo jie negalėjo pagrįsti. Be to, ieškovai ir iš N. K. žemės sklypų ankščiau gaudavo turtinę naudą – išmokas, dėl ko šiuo atveju jos nebuvo gautos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovų patirti nuostoliai sudaro negautas pajamas (išmokų iš NMA forma), kurias ieškovai būtų gavę, jeigu atsakovai nebūtų neteisėtai užvaldę ieškovams priklausančių žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju tai tik minimali žala, kurią patyrė ieškovai.Atsakovai neginčija ir teikdami paaiškinimus nurodė, jog jie naudojosi ginčo sklypais, manydami, jog jie priklauso Lietuvos Respublikai. Tuo tarpu atsakovai netgi keturis kartus, yra sunaikinę apeliantams priklausančių žemės sklypų riboženklius, ko pasėkoje ieškovai už riboženklių atstatymą yra patyrę nuostolių, kurie priteistini iš atsakovų. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovai įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus. Taip pat byloje yra įrodyta ir žala, kurią patyrė apeliantai (PVM sąskaitos-faktūros). Be to, yra įrodyta ir paskutinioji reikalinga sąlyga, o būtent priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir apeliantų patirtos žalos – atsakovams dirbant ūkio darbus ir išarus (sunaikinus) riboženklius, ieškovai patyrė žalą, kadangi jie turėjo atstatyti sunaikintus riboženklius, nes būtent jie yra atsakingi už riboženklių išsaugojimą.Atsakovai B. G. ir D. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nors atsakovai naudojosi ieškovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovams negaunant paramos, t. y. minimalių išmokų, mokamų už tai, kad deklaruojama žemė yra palaikoma geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, ieškovai nepatyrė nuostolių negautų pajamų forma. Nors atsakovai neginčija, kad 2014 m. – 2015 m. deklaravo ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau išmokėtos tiesioginės išmokos už jų deklaruotus pasėlius ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose buvo įsisavintos, t. y. sumokėta kompensacija už tai, kad jie juose dirbo ir palaikė gerą ieškovų žemės ūkio paskirties žemės sklypų būklę. Jokios finansinės naudos iš žemės sklypų jie negavo, jie buvo priversti juos įdirbti, tokiu būdu siekė ne pelno, o užsiveisusių tuose sklypuose piktžolių sunaikinimo ir jų plitimo į jų sklypus sustabdymo. Ieškovei N. K. nesant ūkininke spręsti apie patirtus nuostolius negautų ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų forma dėl to, kad atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovės žemės sklypu, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovės ginčo žemės sklypas nėra įsigytas specialiai dėl ūkinės veiklos vykdymo ir siekio iš to gauti konkretų pelną, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Ieškovai nesiėmė jokių veiksmų tam, kad gautų ginčo tiesiogines išmokas ir nustatytu laiku deklaracijos nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šių pajamų neteko dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad atsakovai pasėlius deklaravo pirmi, nereiškia, kad ieškovai jų deklaruoti negalėjo ir ieškovai, kadangi esant dvigubam deklaravimui, NMA tiria deklaravimo pagrįstumą ir sprendžia, kuriam deklaravusiam asmeniui yra mokama išmoka. Atsakovai nežinojo, kad ginčo sklypai priklauso ieškovams, nes jie ilgą laiką priklausė valstybei ir buvo neprižiūrimi. Aplinkybė, jog ginčo sklypai nėra valstybinė žemė jiems tapo žinoma tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai, t. y. 2016 m. balandžio 11 d. Taigi, ieškovų prašomi priteisti nuostoliai nėra realūs, todėl jiems neįrodžius patirtų nuostolių, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė. Vien ieškovų pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti pagrįstos išvados, kad visus veiksmus, susijusius su dviejų žemės sklypų riboženklių sunaikinimu laikotarpiu 2012 m. – 2016 m. atliko būtent atsakovai. Vien tik liudytojo, kuris dirbo pas ieškovą K. K. paaiškinimai, nesant byloje kitų neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu daryti objektyvias išvadas. Ieškovų pozicija, kad riboženklius sunaikino abu atsakovai, yra tik prielaida, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai atsakovų buvo dirbami 2014 m. ir 2015 m. Šios aplinkybės, kad atsakovai naudojosi 2014 m. ir 2015 m. žemės sklypais be savininkų leidimo ir juos deklaravo tiesioginėms išmokoms gauti NMA, neginčija ir patys atsakovai. Atsakovai, NMA įpareigojimu, nepateikė žemės dirbimą ir žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų, todėl nepateikus jų, jiems buvo taikytos teisės aktuose numatytos sankcijos – priimtas sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovams (apeliantams) padarytos žalos atlyginimo, atsakovams ieškinys pareikštas CK 6.245-6.249, 6.263 straipsnių pagrindu, t. y. dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai, neturėdami žemės sklypų savininkų leidimo 2014 m. ir 2015 m. dirbo (naudojo žemės ūkio kultūrų auginimui) apeliantei N. K. nuo 2014 m. balandžio 23 d. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pat apeliantams K. K. ir A. K. nuo 2014 m. birželio 30 d. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juose deklaravo veiklą išmokoms gauti NMA. Apeliaciniu skundu apeliantai, nesutikdami su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovų neteisėti veiksmai – neteisėtas žemės sklypų užvaldymas nenulėmė apeliantų tiesioginių išmokų kaip nuostolių negautų pajamų forma atsiradimo, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisykles. Su tokia apeliantų pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovai teigia, kad apeliantų negauta parama negali būti pripažinta nuostoliais, kadangi jie jokių nuostolių nepatyrė. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais sutinka. Apeliantai įrodinėja, kad atsakovams išmokėtos išmokos yra jų negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodama, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, neišmokėtos išmokos negali būti pripažinta negautomis pajamomis, kadangi neatitinka negautų pajamų priteisimui keliamų kriterijų. Sprendžiant šalių ginčą pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai aiškinosi tiesioginių išmokų, administruojamų NMA, paskirtį. Tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnis). Vienkartinių tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį, tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga (šios išmokos – kaip kompensacija už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė). Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. Taigi paramą gauti turi teisę asmenys, kurie žemės sklype vykdo tam tikrą žemės ūkio veiklą, t. y. atlieka tam tikrus darbus. Pagrįsti apeliantų argumentai, kad dėl atsakovų veiksmų tiek dirbant ginčo žemę, tiek deklaruojant joje pasėlius, jiems buvo apribota galimybė naudoti jiems nuosavybės teise priklausiančius žemės sklypus, tuo pačiu ir pretenduoti į finansinę paramą, tačiau pažymėtina, kad dėl atsakovų veiksmų apeliantai nepatyrė ir sąnaudų skirtų palaikyti gerą žemės ūkio būklę, t. y. jos neįdirbinėjo, taigi kompensuoti išlaidų, kurių apeliantai nepatyrė, tačiau tikėjosi patirti ir už tai gauti didesnę kompensaciją, nėra pagrindo ir šių išmokų negalima pripažinti jų negautomis pajamomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeidė šių teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantai teigimu, įrodinėjamą aplinkybę, jog žalą padarė atsakovai, kadangi išardami riboženklius juos sunaikino, patvirtina atsakovų pripažįstama aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu atsakovai ginčo žemės sklypuose vykdė veiklą bei liudytojo N. V. parodymai.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantai yra patyrę išlaidų dėl riboženklių žemės sklypuose atstatymo, taip pat nustatyta, kad K. K. 2016 m. balandžio 11 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą, kuriame nurodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. apie 14.00 val. atvažiavęs į jam priklausantį lauką pastebėjo dirbantį traktorių MTZ-80, priklausantį kaimynui B. G., kuris arė jam priklausančio lauko dalį ir išarė lauko ribas žyminčius riboženklius. Kaip minėta, apeliantai, pareiškę ieškinį atsakovams dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygas. Nors apeliantai nurodo, kad pats neteisėtas žemės naudojimo faktas yra pakankamas spręsti, kad žemės įdirbimo metu buvo sunaikinti riboženkliai, tačiau tokie jų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Apeliantai įrodinėja, kad riboženklių atstatymo darbai buvo vykdomi 2015-2016 metais, tačiau minėtu laikotarpiu, iki fakto užfiksavimo, kuriuo buvo fiksuotos aplinkybės, jog jiems priklausančiame lauke 2016 m. balandžio 11 d. apie 14.00 val. dirbo traktorius MTZ-80, priklausantis atsakovui B. G., kuris arė lauko dalį ir išarė lauko ribas žyminčius riboženklius, apeliantai jokių priemonių nustatyti kaltus dėl riboženklių sunaikinimo asmenis nesiėmė. Į policiją apeliantai kreipėsi tik 2016 m. balandžio 11 d., po šio kreipimosi Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė žemės naudojimo reikalavimų pažeidimų, rado atstatytus riboženklius. Byloje nesurinkta įrodymų, kad riboženklių 2015-2016 metais sunaikinimo priežastis žemės įdirbimas su technika. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų N. V. parodymus, kuriais jis nurodęs, kad jau laikotarpiu, kada ginčo žemę dirbo atsakovai buvo nuversti riboženkliai, vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir priėjo pagrįstos išvados, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų veiksmų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantų argumentai, jog jiems žalą padarė būtent atsakovai, grindžiami tik prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo įrodytinumo, negali remtis prielaidomis, kad galbūt atsakovai žemės įdirbimo metu sunaikino riboženklius ir yra atsakingi už jų atstatymą, todėl pagrįstai spręsta, kad apeliantai nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, tinkamai aiškinant CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama šių nuostatų taikymo bei aiškinimo praktika. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir liudytojų parodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų ir liudytojų parodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir parodymų vertinimo, tokiu būdu siekdami, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar pažeidė procesinės teisės normas vertindamas liudytojų parodymus.Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo apsektu, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliantų (ieškovų) apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliantų N. K., K. K. ir A. K. apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovų B. G. ir D. G. naudai priteisti jų apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, jog jie apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (atsakovas B. G. – 600,00 Eur, o atsakovas D. G. – 400,00 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (1,3*850,80), todėl atsakovo B. G. naudai iš apeliantų priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 200,00 Eur, o atsakovo naudai D. G. naudai iš apeliantų priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 133,33 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 9,91 Eur, todėl atmetus apeliantų apeliacinį skundą, jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 3,30 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovų N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 3,30 Eur (tris eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas