Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovams D. G., B. G., atsakovų atstovei advokatei Rasai Malinauskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. K., K. K. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovams B. G. ir D. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuostolių atlyginimo, išvadą duodanti institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovų reikalavimai, jų ir ieškovų pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti: iš atsakovo B. G. solidariai ieškovams K. K. ir A. K. 1 400,00 Eur nuostolių už riboženklių atstatymą ir 200,00 Eur nuostolių už riboženklių patikrinimą;solidariai iš atsakovų B. G. ir D. G. ieškovei N. K. 700,00 Eur nuostolių už riboženklių atstatymą ir 200,00 Eur nuostolių už riboženklių patikrinimą;iš atsakovo B. G. solidariai ieškovams K. K. ir A. K. 170,23 Eur negautų pajamų;solidariai iš atsakovų B. G. ir D. G. ieškovei N. K. 285,16 Eur negautų pajamų;iš atsakovo B. G. solidariai ieškovams K. K. ir A. K. 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;solidariai iš atsakovų B. G. ir D. G. ieškovei N. K. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;iš atsakovų B. G. ir D. G. priteisti ieškovams N. K., K. K. ir A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, jog N. K. nuo 2014 m. gegužės 29 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,3203 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). K. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su A. K. nuo 2014 m. birželio 30 d. valdo 1,1455 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo minėtų sklypų įsigijimo momento atsakovai B. G. ir D. G. ieškovams trukdo naudotis priklausančiais žemės sklypais. Atsakovai, neturėdami teisinio pagrindo, naudojasi ieškovams priklausančiais žemės sklypais, augina juose grūdines kultūras ir kitais būdais dirba žemę, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna tiesiogines išmokas, nes deklaruoja pasėlius ne sau priklausančiuose ir be teisinio pagrindo valdomuose žemės sklypuose. Tuo tarpu ieškovai, negalėdami naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, patyrė nuostolius – negavo pajamų, kurias galėjo gauti sklypuose augindami grūdines kultūras arba pievoje ganydami gyvulius. Pažymėjo, kad ieškovas K. K. yra ūkininkas, tiek sau, tiek ir kitiems ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose vykdo ūkinę veiklą, kas yra ieškovų pragyvenimo šaltinis. Ieškovai, įsigydami žemės sklypus, ketino juose ūkininkauti ir iš to gauti turtinę naudą. Akcentavo, kad tarp atsakovų ir ieškovų nebuvo sudarytos jokios žemės nuomos sutartys, ieškovai ne kartą nurodė atsakovams atlaisvinti jiems teisėtai priklausančią žemę, tačiau atsakovai to nedarė ir neatlygintinai naudojosi ieškovų žemės sklypais ir iš to gavo turtinę naudą, į ieškovų teikiamus prašymus atlaisvinti žemės sklypus niekuomet nereagavo. Savo pažeistas ir nuolat pažeidinėjamas teises ieškovai bandė ginti pasitelkdami policijos pareigūnus, tačiau netgi ir ėmusis tokių priemonių, atsakovai ir toliau naudojosi ne jiems priklausančiais žemės sklypais. Be to, ieškovai, įgiję nuosavybės teises į ginčo sklypus, buvo atlikę žemės sklypų ribų ženklinimą ir to pasėkoje sklypai buvo sužymėti riboženkliais. Nepaisydami to ir kultivuodami bei kitaip dirbdami ne sau priklausančius žemės sklypus, atsakovai ne kartą yra sunaikinę ieškovų pastatytus riboženklius. Atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovai šiais žemės sklypais naudojasi, juose dirba traktoriais, todėl akivaizdu, kad būtent jie atlieka neteisėtus veiksmus. Akcentuotina, jog atsakovai netgi keturis kartus, yra sunaikinę ieškovams priklausančių žemės sklypų riboženklius, ko pasėkoje ieškovai už riboženklių atstatymą yra patyrę nuostolių, kurie priteistini iš atsakovų (t. I, b. l. 92-97).Ieškovas K. K. 2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 2010 metus motinai N. K. atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo žemę, o jis nusipirko gretimai esantį laisvą žemės sklypą. Nuosavybės dokumentus tvarkė iki 2014 metų, motinai N. K. atkurto žemės sklypo dokumentus tvarkė valstybė, kuri padarė projektą, atliko geodezinius matavimus, juos atlikus suteikė unikalų numerį. Žemės sklypu mama nesinaudojo iki jo perdavimo iš valstybės.Jo įsigytas žemės sklypas buvo be unikalaus numerio, jį išsiperkant Žemėtvarkos tarnybą suteikė projektinį numerį. Savo lėšomis darė projektą, atliko geodezinius matavimus, po kurių sklypui buvo suteiktas identifikavimo numerį, todėl pirminiuose dokumentuose nebuvo sklypo identifikavimo numerio. Žemės sklypais turėjo teisę naudotis nuo 2010 metų, 2013 -2014 metais žemės sklypus įvaldė patikėjimo teise, Žemėtvarkos tarnyba leido naudotis žemės sklypu, sudarė žemės sklypo panaudos sutartį. Žemėtvarkos tarnyboje pagal protokolą suteikus žemės sklypą bei tvarkantis žemės sklypų dokumentus, jau matė, kad 2010-2012 m. žemės sklypu naudojasi kiti asmenys – atsakovai. Žemėtvarkos tarnyboje kėlė klausimą, ar galės naudotis suteiktu sklypu, jam buvo atsakyta, kad kai bus perduota nuosavybė ateityje, galės sklypu naudotis. Kol neturėjo sklypo dokumentų, sklypu nesinaudojo, žemės sklypu pradėjo naudotis 2013-2014 metais – nupurškė žemės sklypą. 2012 m. kreipėsi į įmonę, kuri nustatė sklypo ribas, ribų paženklinimo metu dalyvavo kaimynas S. M.. Nustatant sklypo ribas iš geodezijos tarnybos atvyko specialistas, pagal palydovus nustatė tikslų tašką, ant kiekvieno kampo įkalė riboženklius, jų buvo apie 10 vienetų. Riboženkliai valstybės nustatyto standarto. Po to pavasarį kaimynas pasakė, kad išvartyti sklypo riboženkliai, bei pasakė, kas dirba jo žemę. Apie tai žodžiu informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kur jam pasiūlė kreiptis į internete skelbiamas įstaigas dėl riboženklių atstatymo, nes jų atstatymas yra savininko pareiga. Tik gavus sklypo nuosavybės dokumentus kreipėsi į policiją dėl išvartytų riboženklių ir išvartytos žemės. Gavus raštą, kad pats riboženklius turi atsistatyti, atliko visus rašte nurodytus punktus ir sklype atstatė riboženklius. Riboženklių atstatymą atliko dalyvaujant įstaigai, paskutinį kartą išvartyti riboženkliai atstatyti jam nedalyvaujant, buvo išvartyti 4 riboženkliai. Nežino kokia įstaiga dalyvavo atstatant riboženklius, todėl nori atlikti riboženklių patikrinimą. Riboženklių atstatymo išlaidas pagrindžiančias dokumentus pateikė. Savo sklype du kartus atliko riboženklių atstatymo darbus, jiems atstatyti kvietė įmonę, tai vyko 2015-2016 metais.Mamai priklausančiame sklype riboženkliai buvo išnykę, 2016 metais juos atstatė. Po to jie vėl išnyko, atsakovai savo iniciatyvą juos atstatė, todėl nori juos patikrinti.Abejuose ginčo žemės sklypuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla. Aktyvių veiksmų ėmėsi po dokumentų gavimo. Pats nuo 2004 m. ūkininkauja, užsiima gyvulininkyste, augina javus, nuo 2004 m. teikia deklaracijas, už pasėlius gauna išmokas. Jis taip pat būtų teikęs deklaracijas už ginčo sklypus, būtų deklaravęs pievas ir ganyklas, apie 90 procentus jo deklaruojamų laukų yra pievos. Kadangi atsakovai neteisėtai buvo užėmę žemės sklypus, todėl patyrė nuostolius, negavo pajamų, ją įvardina negautomis išmokomis. Išmokos paskaičiuotos pagal minimalų nustatytą tarifą, kurią gautų 2014 metais deklaravęs pievas. Už žemės sklypus jam ir mamai skaičiuojami mokesčiai, juos moka nuo 2014 metų, 2013 metais mokėjo nuomos mokestį. Žemės sklypų neregistravo, kol neįsitikino, kad nepadaryta klaida. Kad ginčo žemės sklypai priklauso ieškovams, atsakovams buvo žinoma nuo tada, kada žemės sklypuose buvo atlikti geodeziniai matavimai. Taip pat geodezinius matavimus atlikęs matininkas M. G. jo prašymu buvo nuvykęs pas atsakovus pranešti, kadangi jie neatvyko atliekant matavimus ir kad dirba ne savo žemę. Be to tyrėjas P. po 2015 m. rašyto pareiškimo buvo nuvykęs pas atsakovus aiškintis dėl žemės sklypo neteisėto valdymo. Taip pat B. G. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. buvo atvykęs, kuomet jam siūlė nušienauti pievas , o B. G. pievas deklaruos.2015 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta po Nacionalinės žemės tarnybos rašto atstačius riboženklius. Įmonių, galinčių atlikti geodezinius matavimus sąrašas nurodytas internete. 2016 m. sausio 18 d. mėnesį riboženkliai buvo vėl atstatyti bet ariant traktoriumi, jie buvo suarti.Prašo priteisti žalą už tris kartus atstatytus riboženklius – jo sklype 2 kartus, mamos sklype – vieną kartą. Savo žemės sklype atstatė riboženklius 2015 m. lapkričio mėnesį, kuomet atstatė pirminius išvartytus riboženklius ir 2016 m. sausio mėnesį. Trečią kartą 2016 m. balandžio 14 d. riboženklius atstatė atsakovai. Mamos sklype riboženkliai atstatyti 2016 m. žiemą, atstatė Valstybinis žemės fondas. M. G. dalyvavo visus kartus atstatant riboženklius.Mama be šio sklypo turi kitų žemės sklypų, kuriais jis naudojasi, mama perdavusi jam naudotis žodine panaudos sutartimi. Šiuos mamos sklypus taip pat deklaruoja. Už riboženklių atstatymą mamos žemės sklype mokėjo jis, mama išdavusi įgaliojimą, kuris apima teisę mokėti už ją. Mano, kad atsakovai riboženklius atstatė netinkamai, neturi jokių dokumentų, nežino kokia įmonė atliko. Nuo 2017 m. pavasario žemės sklypais pilnai naudojasi, juos deklaravo. Atsakovui vykdant ūkinę veiklą, jis negalėjo sklypų deklaruoti, nežinojo kokią veiklą vykdo, reikia nurodyti pasėlius. Iki žemės sklypų įsigijimo žinojo, kad žemės sklypais naudojasi atsakovai, bet nežinojo, kokiu pagrindu naudojasi. 2009-2010 m. su Galiniu buvo pokalbis, kad jo dirbama žemė yra jo senelio žemė, bei ir per kitus asmenis prašė, kad atsakovai nesinaudotų žeme. 2015 m. lapkričio 6 d. atsakovai konkrečiai turėjo sužinoti, kad žemės sklypai yra jo ir mamos nuosavybė, bet apie tai jiems buvo žinoma ir anksčiau. 2012 m. žemės sklypo riboženkliai pastatyti iš jo lėšų, kada iš valstybės pirko apie 100 sklypų, parašyta bendra sąskaita, kokia suma ir kiek juose pastatyta riboženklių, negali pasakyti. Kad jų nėra, pamatė gal 2013 metais, riboženkliai buvo išarti, užversti žeme. 2013 metais, kada nupurškė žemės sklypą, jo nedeklaravo. Pamatęs, kad išarti riboženkliai, kreipėsi į NŽT, raštų nerašė. Pirma apmokėjo lapkričio 6 d. sąskaitą, po to atliko darbus, kada konkrečiai, neatsimena. Sklypą suarė lapkričio antroje pusėje, iš kart po riboženklių atstatymo. Kiek ginčo sklype atstatė riboženklių, negali pasakyti, atstato visus riboženklius, atsako už tikslų sklypo ribų paženklinimą. Įmonė tikrins visų riboženklius, nori pasitikrinti abiejų sklypų riboženklius, nes abejuose sklypuose buvo išakėti riboženkliai. 2014 m NMA informavo, kad kiti asmenys dirba jo žemės sklypus, informavo 2016 metais, iki to laiko manė, kad su atsakovais išsispręs taikiai. Ar byloje pateiktos jo sklypo nuotraukos, negali pasakyti. Valdo 380 ha, ginčo žemės sklypus dirba pats, samdo darbuotojus juos dirbti. Atsakovus, kad dirba jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus informavo per geodezinius matavimus atlikusį specialistą ir kaimyną J. M., kuris yra miręs.Ieškovų atstovė advokato padėjėja K. B. – ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais.Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius (toliau – NŽT) atsiliepime prašė ieškinio pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 10 d. buvo patikrintas K. K., A. K. ir N. K. priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad naudojant žemės sklypus laikomasi žemės naudojimo tvarkos reikalavimų, rasti riboženkliai, žemės užėmimo faktas nenustatytas (2 t., b. l. 15-18). 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė Asta Muliolienė paaiškino, kad valstybine žeme niekas kitas negali naudotis, norint naudotis valstybine žeme asmuo turi pateikti prašymą NŽT teritoriniam skyriui dėl laikino žemės naudojimo 1 m. terminui arba dėl ilgalaikės nuomos iki 25 m. Išnuomojus valstybinę žemę yra priimamas įsakymas dėl jos naudojimo, tačiau realiai į laukus matuoti žemės niekas nevažiuoja. Įstatymai numato, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinę žemę, apmoka valstybinės žemės sklypo suprojektavimo ir kadastrinių matavimų bylos parengimo lėšas. Valstybinės žemės nuomos mokestis yra mokamas savivaldybei. Nurodė, kad neturi duomenų, kad K. K. arba atsakovai būtų pateikę prašymus dėl laikino žemės naudojimo. Ieškovo K. K. perkamas žemės sklypas prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį buvo paženklintas gegužės 6 d., 2013 arba 2014 metais. Ieškovas paženklinimo parodymo akte pasirašė, kad jis yra atsakingas už riboženklių saugojimą. N. K. į jos žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės. Šiuo atveju kadastrinius matavimus valstybė atlieka savo iniciatyva ir lėšomis. Žmogus sumoka tik už daiktinių teisių registraciją. Tuo atveju, kai gauna informaciją, kad kažkas naudojasi valstybinės žemės sklypu, tada važiuoja į vietą patikrinti situaciją. Šiuo atveju neturėjo duomenų, kad atsakovai būtų naudojęsi valstybei priklausančiais žemės sklypais. NŽT apie riboženklių pažeidimus duomenų taip pat neturi. Gavę ieškovo raštą dėl riboženklių pažeidimo jį informavo, kad pats ieškovas neįregistravęs žemės sklypo, kaip savininkas, taip neįvykdė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Rašte nebuvo nurodytas konkretus asmuo, kuris užgrobė žemės sklypą. (2 t., b. l. 15-18).