- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-525-460/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01017-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“, A. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės D. M. prašymas išdėstyti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovėms žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“ ir A. J. dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės D. M. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atmestas ir iš ieškovės atsakovei žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“ (toliau – atsakovė) priteistos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovei pateikus apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir iš ieškovės atsakovei priteistos 940 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. 2023 m. kovo 9 d. Plungės apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei 36 mėnesių terminui. Prašyme ieškovė nurodė, kad yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, kas mėnesį jai mokama 552 Eur pensija. Kito turto ieškovė neturi, jai priklauso tik byloje minėtas žemės sklypas. Ieškovė gindama savo nuosavybės teises, atsakovei deklaruojant ieškovei priklausantį žemės sklypą, ieškovė byloje patyrė nuostolius. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei yra didelė, dėl pakilusių būsto šildymo, maisto kainų ji šios sumos padengti iš karto negali. Tuo tarpu atsakovė byloje – juridinis asmuo, jai iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, todėl yra pagrindas išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei dalimis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės prašymu išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis 36 mėnesių terminui nesutiko, tačiau teismui nusprendus priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti, prašo, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių terminui. Nurodė, kad ieškovė nurodydama, kad neturi jokio kito turto, gauna tik 552 Eur senatvės pensiją, neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat neteikė duomenų apie nurodomas išlaidas maistui, būsto komunaliniams mokesčiams ir pan. Be to, ieškovė teismo sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovei nemoka jau daugiau nei 1,5 m., ignoruoja teismų sprendimus ir jų nevykdo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės prašymas išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis tenkintas iš dalies, nutarta išdėstyti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi iš ieškovės atsakovei priteistų 2 140 Eur bylinėjimosi išlaidų įvykdymą per 20 mėnesių laikotarpį, įpareigojant ieškovę atsakovei nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d., kas mėnesį sumokėti po 107 Eur iki visiško skolos sumokėjimo. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
4.1. Pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Teismas taip pat atsižvelgia į lygiateisiškumo principą, ieškovės – fizinio asmens ir atsakovės – juridinio asmens interesus bei šių interesų pusiausvyrą.
4.2. Nors ieškovės pateikti duomenys nėra pakankami, jos turtiniai padėčiai nustatyti, nepateikti jokie duomenys apie turimą turtą, nurodomas išlaidas, kitus įsipareigojimus, tačiau kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV, ieškovės gaunama senatvės pensija sudaro 553,89 Eur kas mėnesį. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
4.3. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, jog sprendimo vykdymo (bylinėjimosi išlaidų mokėjimo) išdėstymas nesukels tiek neigiamų padarinių atsakovei, kiek teismo sprendimo vykdymo neišdėstymas sukeltų ieškovei, kadangi tokiu būdu bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismų praktikoje nustatyta, jog fizinis asmuo, laikomas silpnesniąja sutarties šalimi juridinio asmens atžvilgiu ir dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą, o duomenų apie atsakovės sunkią turtinę padėtį, ar kitas panašias aplinkybes, byloje nėra.
4.4. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir užtikrins pakankamai operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Vis dėlto, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, taip pat į ieškovės gaunamas pajamas bei nesant pakankamai duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, išlaidas ir pan., priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimas ieškovei išdėstytinas 20 mėnesių laikotarpiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartį pakeisti iš dalies, numatant, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą ieškovei išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 30 d., ieškovei (skolininkei) mokant po 59,44 Eur kas mėnesį, pirmą įmoką atliekant 0,16 Eur didesnę, pradedant mokėti už balandžio mėnesį ir sumokant iki einamojo mėnesio 30 d. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
5.1. Ieškovė prašymą motyvavo ne tik sunkia padėtimi, tačiau ir faktinėmis aplinkybėmis, kurių pasekoje atsakovės įgijo į ją reikalavimo teisę. Ieškovė nesigina nuo prievolių sunkia turtine padėtimi, kadangi yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, jos gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro 552 Eur, tačiau nurodo, jog ji neturi daugiau jokių pajamų ir finansinių galimybių, kaip tik dalimis išmokėti iš jos priteistą sumą. Kito turto, išskyrus žemės 2,4 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., ieškovė neturi. Ir būtent ši žemė tapusi atsakovių neteisėtų veiksmų taikiniu ir objektu, neteisėtai gaunant paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA).
5.2. Kadangi teismas nesurinko visų reikšmingų klausimo sprendimui duomenų, nepasiūlė šalinant trūkumus ieškovei pateikti daugiau informacijos apie ieškovės finansinę padėtį, tokiu atveju teigtina, nors ir iš dalies patenkindamas ieškovės prašymą, teismas nepakankamai įvertino ieškovės galimybes mokėti teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas įmokas, dėl ko toks teismo sprendimo vykdymas ieškovės padėtį pakeis reikšmingai. Jei teismas būtų pasiūlęs ieškovei pateikti daugiau duomenų apie jos pragyvenimo sąnaudas, tai būtų akivaizdu, kad 107 Eur per mėnesį pensinio amžiaus moteriai, kuri vien už komunalines paslaugas šildymo laikotarpiu moka beveik 370 Eur, iš kurių apie 50 Eur elektra, 21 Eur už vandenį, 299 Eur dujų skirtų šildymui ir karštam vandeniui gaminti (mokėjimai pridedami), o gauna tik 553,89 Eur pensijos, yra didelė suma. Iš 553,89 Eur atėmus patarnavimų sumą 370 Eur ir sumokant 107 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei pragyventi liktų vos 76 Eur visam mėnesiui, kai žmogus turi kažką valgyti, nusipirkti vaistų. Teismui išdėsčius mokėtiną sumą per 36 mėnesius, atsakovų padėtis, kai jie yra verslo subjektai reikšmingai nepasikeis, o ieškovė mokėdama per mėnesį po 59 Eur, turės kiek geresnes galimybes išgyventi. Nors skirtumas yra vos 48-50 Eur, ši suma ieškovei yra žymi ir reikšminga.
Atsiliepimas
6. NMA pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame pažymi, kad civiliniai santykiai buvo susiklostę ir teisminiai ginčai kilo tarp ieškovės ir atsakovių, NMA juose nedalyvavo. Atskirajame skunde nėra skundžiami jokie NMA veiksmai (neveikimas) ar priimti sprendimai, todėl NMA nėra suinteresuota šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NMA prašo sprendimą dėl atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.
7. Atsakovės atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas išdėstyti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis, civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl piniginių sumų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismas nesurinko visų reikšmingų klausimo sprendimui duomenų, nepasiūlė šalinant trūkumus ieškovei pateikti daugiau informacijos apie ieškovės finansinę padėtį, dėl ko teismas nepakankamai įvertino ieškovės galimybes mokėti teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas įmokas. Be to, ieškovė pažymi, kad savo prašymą motyvavo ne tik sunkia padėtimi, tačiau ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovės įgijo į ją reikalavimo teisę.
Dėl naujų įrodymo priėmimo
12. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
14. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – mokėjimų už komunalinius patarnavimus duomenis; gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą.
15. Kadangi atsakovės turėjo galimybę susipažinti su šiais duomenimis, joms buvo suteikta galimybė dėl jų pasisakyti (nors šia teise ir nepasinaudojo), jie bylos nagrinėjimo neužvilkins, šiais duomenimis yra patvirtinamos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovės patiriamų išlaidų, įrodymai nėra siurpriziniai, nes ieškovė prašyme buvo nurodžiusi su jais susijusias aplinkybes, nauji įrodymai priimtini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.
17. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
19. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismų procesiniai sprendimai, kuriais iš ieškovės atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos priimti 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. spalio 21 d., yra įsiteisėję. Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis palikta nepakeista. Pagal atsakovės kreipimąsi atsakovei išduotas 2023 m. kovo 9 d. vykdomasis raštas dėl teismų procesiniais sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tą pačią dieną gautas ieškovės prašymas dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo (bylinėjimosi išlaidų) išdėstymo.
21. Nors teismų procesiniuose sprendimuose buvo nustatyta, jog ieškovei priklausantį ginčo sklypą nuo 2009 m. iki 2019 m. deklaravo atsakovės, tačiau taip pat buvo konstatuota, jog nebuvo įrodyta, kad atsakovės faktiškai naudojosi ieškovės žemės sklypu. Teismų procesiniai sprendimai buvo priimti palankūs atsakovėms, taigi jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas iš naujo neanalizuoja ir nesprendžia dėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
22. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
23. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, nuo 2021 m. spalio 21 d., kai įsiteisėjo teismų procesiniai sprendimai, dėl kurių vykdymo išdėstymo nagrinėjamas ieškovės atskirasis skundas šioje byloje, iki ieškovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą yra praėję apie 1,5 m. Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad ieškovė, nei po to, kai įsiteisėjo procesiniai sprendimai (2021 m. spalio 21 d.), kuriais iš ieškovės atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, nei po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo (2022 m. rugpjūčio 25 d.), neatlygino atsakovei nė dalies 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. spalio 21 d. teismų procesiniais sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų, nors jai buvo neabejotinai žinoma apie šių išlaidų priteisimą, taip pat nesikreipė dėl šių sprendimų vykdymo atidėjimo ar išdėstymo iki to laiko, kol atsakovės kreipimosi pagrindu 2023 m. kovo 9 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą išdėstė sprendimo vykdymą 20 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį pagrindžiančiais motyvais, dėl ko jų nekartoja.
25. Nors ieškovė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų reikšmingų klausimo sprendimui duomenų, nepasiūlė šalinant trūkumus ieškovei pateikti daugiau informacijos apie ieškovės finansinę padėtį, dėl ko teismas nepakankamai įvertino ieškovės galimybes mokėti teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamos nutarties.
26. Pareiga pateikti prašymą pagrindžiančius duomenis, visų pirma, tenka pačiai ieškovei, nes kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (12 straipsnis), šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir jame nurodydama tam tikras jos turtinę padėtį pagrindžiančias aplinkybes, tikėtina, suvokė, kad ji turi pateikti ir tai pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad ji buvo pridėjusi duomenis apie gaunamas išmokas bei turimą žemės sklypą. Kita vertus, natūraliai suprantama, kad kiekvienas žmogus patiria tam tikrų savęs išlaikymo išlaidų (maistui, būsto išlaikymo išlaidoms ir kt.), ir pirmosios instancijos teismas ne tik vertino byloje esančių įrodymų visumą, tačiau vadovavosi ir logikos dėsniais. Nors ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė būsto išlaikymo išlaidas pagrindžiančius duomenis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankamu pagrindu dėl kitokios bylos baigties.
28. Pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis, didesnes išlaidas ji patiria šildymo sezono metu, tuo tarpu kitu laikotarpiu didžioji išlaidų dalis, tenkanti šildymo išlaidoms, nėra aktuali. Taigi ieškovė gali planuoti savo biudžetą taip, kad jo pakaktų ir sprendimo įvykdymui per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, kad jai nebūtų suteiktas pernelyg didelis pranašumas prieš atsakovę, kurios atžvilgiu byloje priimtas palankus sprendimas, ir nebūtų paneigti atsakovės teisėti lūkesčiai gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą per trumpiausią laiką, kurio ji negauna jau apie 1,5 metų. Tenkinus ieškovės prašymą sprendimo vykdymo išdėstymą paskirstyti 36 mėnesių laikotarpiui, bendras terminas išsitęstų net iki 4,5 m. Nors atsakovė yra juridinis asmuo, o ieškovė fizinis (į ką pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje), tačiau atsižvelgiant į tokį laikotarpį, laikytina, kad sprendimo vykdymą išdėsčius ieškovės prašomu terminu nebūtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, būtų suteikta prioritetinė reikšmė ieškovės interesų užtikrinimui, tai neatitiktų ir sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principų.
29. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis bylos duomenimis, ieškovė nesinaudojo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, ji naudojosi mokamomis advokato paslaugomis (DOK-6681, DOK-8459). Ieškovė neteikė duomenų apie tai, kad ji gauna kompensacijas, susijusias su šildymo išlaidomis, kurios priklauso nepasiturintiems asmenims. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia prasta, kaip ji teigia. Be to, kaip pažymėjo pati ieškovė savo prašyme, galimai ji gali gauti nuomos mokestį už turimą žemės sklypą, ir tokiu būdu pasididinti savo gaunamas pajamas. Teismo vertinimu ieškovės materialinė padėtis nėra tokia bloga, kad ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo per 20 mėnesių terminą, kuris nagrinėjamu atveju laikytinas pakankamu ir atitinkantis abiejų šalių interesus, nesuteikiant nė vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto ar pranašumo.
30. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, nėra.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai padarė išvadą dėl mokėjimo ieškovei išdėstymo dalimis 20 mėnesių laikotarpiui, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.
Ieškovės D. M. atskirąjį skundą atmesti.
Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.