- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-666-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01017-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) D. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-177-669/2021 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Aubrakas“ ir A. J. dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021 ieškovės D. M. ieškinys atsakovams ŽŪB „Aubrakas“ ir A. J. dėl piniginių sumų priteisimo atmestas, priteista atsakovei ŽŪB „Aubrakas“ iš ieškovės D. M. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021 paliko nepakeistą, priteisė atsakovei ŽŪB „Aubrakas“ iš ieškovės D. M. 940 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 nutarė informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apie Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 paaiškėjusius galimus įstatymo pažeidimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė D. M. pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021, priteisti iš atsakovės A. J. 909,60 Eur; priteisti iš atsakovės ŽŪB „Aubrakas“ 864 Eur; iš atsakovių priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti solidariai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2021 m. spalio 21 d. atskirąją nutartį, kuria informavo NMA apie išnagrinėtoje byloje paaiškėjusius galimus įstatymo pažeidimus. 2021 m. lapkričio 29 d. NMA pateikė raštą, kuriame, ieškovės nuomone, nurodė naujas ir byloje neminėtas faktines aplinkybes, kurios nebuvo teismui ir pareiškėjai žinomos iki 2021 m. lapkričio 29 d. Atsakovų deklaracijos buvo tikrinamos, pasak NMA, tik už einamus ir praėjusius deklaravimo metus, o tai reiškia, kad, nors ieškinys yra pateiktas dėl 2009–2018 metų laikotarpio, NMA viso laikotarpio vertinimo neatliko. NMA nė viename rašte, kaip ir 2021 m. lapkričio 29 d., nėra nurodžiusi, kad ieškovės žemės plotų atsakovės nedirbo, iš jų buvo reikalaujama įrodyti tik tinkamo valdymo faktą, o kad žemės atsakovės būtų nedirbusios, NMA tokios informacijos nepateikė. NMA plotinėms patikroms atlikti naudoja „Sentinel“ ar kito atitinkamo palydovo duomenis, kompiuteriniu būdu apdoroti palydoviniai vaizdai suteikia ypatingas galimybes. Šių vaizdų dėka NMA ištisus metus gali matyti, ar deklaruoti laukai šienaujami, ar juose dirbama žemė, ar tai pieva, ar ganykla, ar deklaruojamuose plotuose laikomasi prisiimtų įsipareigojimų. Iš to darytina išvada, kad NMA nebuvo fiksavusi fakto, jog žemės plotas būtų neįdirbtas. Tai tik patvirtina faktą, kad NMA taikė sankcijas ŽŪB „Aubrakas“ tik dėl to, jog ji nepateikė žemės sklypo valdymo faktą įrodančio dokumento, o informacijos, kad plotas būtų nedirbamas, fiksuota nėra, nors NMA plotus tikrina ne tik fiziškai, bet ir naudodama palydovinę sistemą. Pažymi, kad teismo išvados, kurios buvo padarytos nesant pakankamai įrodymų byloje, šiuo atveju padarytos nevisapusiškai išnagrinėjus civilinę bylą, dėl to procesas jau užbaigtoje byloje turi būti atnaujintas, kad būtų nustatyta byloje tiesa ir priimtas teismo sprendimas įvertinus ir tuos duomenis, kuriuos pateikė byloje trečiasis asmuo NMA jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. NMA dokumentas byloje yra reikšmingas ir iš jo turinio matoma, kad byloje nėra atsakyta į visus svarbius byloje klausimus, kaip antai, ar vis dėlto atsakovės įdirbo ieškovės žemės sklypą, nėra nustatyta, ką konkrečiai kaip pagrindą išmokoms gauti, tai yra kokią kultūrą ar pievą, ar ganyklą deklaravo atsakovės, siekdamos gauti Europos Sąjungos tiesiogines ir susietas išmokas.
Atsiliepimas
5. Atsakovės pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pateikto pašymo netenkinti. Nurodė, kad iš pateikto prašymo atnaujinti procesą motyvų nėra suprantama ir visiškai neaišku, kaip ieškovės nurodomos aplinkybės apie NMA atliktą atsakovių patikrinimą už 2018–2019 metus yra susijusios su šios civilinės bylos dalyku – ieškovės reikalavimu priteisti žalos atlyginimą negautų pajamų forma (dėl nesumokėto nuomos mokesčio). Neaišku ir nesuprantama, kokie konkretūs galiojantys Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktai buvo pažeisti atliekant atsakovių patikrinimą ir kaip tai susiję su ieškinio dalyku. Tai jau irgi yra konstatavęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartyje ir atskirojoje nutartyje, pažymėdamas, kad neteisėtas ieškovės žemės sklypo ploto deklaravimas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl sankcijų atsakovėms taikymo dėl galimai neteisingai deklaruoto dirbamo žemės sklypo, bet nėra pagrindas priteisti ieškovės prašomą žalos atlyginimą. Kaip naujai paaiškėjusią faktinę aplinkybę ieškovė taip pat įvardija tai, kad NMA, atlikusi atsakovių patikrinimą, nėra konstatavusi, kad ieškovės plotų atsakovės nedirbo, tai, anot pareiškėjos (ieškovės), sudaro prielaidą išvadai, kad žemės sklypo plotai vis dėlto buvo dirbami, ir tai NMA gali patikrinti „Sintinel“ palydovinių vaizdų dėka. Panašaus pobūdžio ieškovės hipotetiniai ir išvestiniai argumentai jau buvo išnagrinėti tiek nagrinėjant bylą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, ir buvo atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovė visiškai nedetalizuoja proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tai yra nenurodo jokių aiškių teisės normų, kurias neva pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenurodo jokio teisinio pagrindo, kodėl tokie klausimai turėtų būti svarstomi, remiasi tik bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kad byloje nebuvo atsakyta „į visus svarbius klausimus, kaip antai ar visgi ieškovės žemės sklypą atsakovės įdirbo“, nepaaiškinant, kaip tai įrodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo egzistavimą, žemės sklypo naudojimo klausimas yra fakto, o ne teisės klausimas.
6. Trečiasis asmuo NMA atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, o NMA pašalinti iš trečiųjų asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės D. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė atsakovei ŽŪB „Aubrakas“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės D. M..
8. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl proceso atnaujinimo grindžia 2021 m. lapkričio 29 d. NMA raštu, kuriame, pasak ieškovės, NMA nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo teismui ir ieškovei žinomos iki 2021 m. lapkričio 29 d. Teismas įvertinęs Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo (nutarties 1 punktas), Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties (nutarties 2 punktas) motyvus, konstatavo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, jį deklaravo NMA ir gavo paramą – tiesiogines išmokas iš valstybės, todėl atsakovės už naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, susidarius faktiniams nuomos santykiams, turi mokėti nuomos mokestį, ieškovei dėl minėtų atsakovių veiksmų padaryta žala. Abiejų instancijų teismai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės faktiškai naudojosi ieškovės žemės sklypu. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas atskirąja nutartimi (nutarties 3 punktas) informavo NMA apie galimus įstatymo pažeidimus ir įpareigojo informuoti apie šios nutarties pagrindu priimtus sprendimus. Teismas įvertinęs byloje pateiktą NMA 2021 m. lapkričio 29 d. raštą konstatavo, jog minėtame rašte konstatuotas deklaracijų neteisėtumas.
9. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė įrodinėja, jos vertinimu, dvi esmines faktines aplinkybes – NMA neatliko viso laikotarpio (2009–2018 metų), dėl kurio pateiktas ieškinys, vertinimo; NMA nė viename rašte, kaip ir 2021 m. lapkričio 29 d., nėra nurodžiusi, kad ieškovės plotų atsakovės nedirbo, iš jų buvo reikalaujama įrodyti tik tinkamo valdymo faktą, o kad žemės atsakovės būtų nedirbusios, NMA tokios informacijos nepateikė. Teismas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą (nutarties 1 punktas), tiek ieškovei, tiek teismui buvo žinoma, jog yra tikimybė, kad atsakovių pateiktose paraiškose Žemės sklypo deklaravimo teisėtumas nebuvo tikrintas, šią aplinkybę teismai įvertino priimdami procesinius sprendimus, pasisakydami, kad neteisingas deklaravimas sudaro pagrindą taikyti atitinkamas sankcijas dėl neteisingo deklaravimo, tačiau Žemės sklypo naudojimo faktą bei prašomą priteisti žalos atlyginimą turi įrodyti pareiškėja (ieškovė). Ieškovė teigia, jog byloje nėra duomenų, kad buvo deklaruotas plotas, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla, todėl, jos vertinimu, Žemės sklype buvo vykdoma žemės ūkio veikla, tačiau teismas (nutarties 2 punktas) konstatavo, jog faktiškai naudojamas Žemės sklypas galėjo būti užfiksuotas NMA ar seniūnijos specialistų, tačiau pati ieškovė 10 metų nematė, kad būtų faktiškai naudojamasi jai priklausančiu žemės sklypu, ir tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas NMA 2021 m. lapkričio 29 d. raštas ir jame nurodoma informacija nevertintina kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, nes ši informacija galėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, bet ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pateiktas raštas, teismo vertinimu, yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindžia iš esmės panašaus pobūdžio argumentais, kurie byloje buvo vertinami abiejų instancijų teismuose, naujas jų vertinimas pasitelkiant naujai surašytą dokumentą negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Pareiškėjos reikalavimas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas.
11. Teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ŽŪB „Aubrakas“ už suteiktas teisines paslaugas patyrė 600 Eur išlaidų (advokatės susipažinimą su procesiniais dokumentais, atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. balandžio 5 d. Sąskaitą faktūrą Nr. 499, mokėjimo dokumentą). Atsižvelgiant į tai, kad prašymo atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismas netenkino, teismas nutarė iš ieškovės priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nurodo, kad NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštu informavo teismą apie atliktą patikrinimą už 2018 ir 2019 metus. Apeliantės vertinimu, pirmiausia NMA turėjo atlikti patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2019 metų, kada buvo pateiktas ieškinys, ir, antra, – nė viename NMA rašte nėra nurodyta, jog atsakovai žemės plotų nebūtų įdirbę. Teigia, kad šiuo atveju paaiškėjus, jog NMA neturi duomenų, jog žemės plotai nebūtų buvę įdirbti, o atsakovai juos deklaravo, nėra pagrindo išvadai daryti, jog ginčo žemės sklypuose nebuvo auginamos kultūros, pasėliai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino NMA pateikto 2019 m. lapkričio 19 d. rašto turinį.
12.2. Nurodo, kad NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštas, jame nurodyti teisės aktai turėtų būti vertinami kaip žemės įdirbimo faktas. Pažymi, kad NMA neturi duomenų paneigti žemės įdirbimo faktą. Mano, kad šiuo atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės paneigia pagrindinį teismo sprendimo (nutarties 1 punktas) motyvą, kuriuo atmetė ieškinį, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai buvo įdirbę ginčo sklypą. Mano, jog NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštu iš esmės yra paneigiamas Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021, dėl ko procesas šioje byloje turi būti atnaujintas.
12.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, jį išnagrinėjo pažeisdamas proceso teisės normas. Teigia, kad teismas nesilaikė CPK 370 straipsnio reikalavimų, tai yra pareikalavo šalių pateikti nuomonę dėl ieškovės reikalavimo, nors tokios tvarkos CPK nėra. Teigia, kad teismas pareikalavo nuomonę pateikti skubotai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK 88 straipsnio nuostatas. Teigia, kad teismas priėmęs atsakovų nuomones priėmė ir jų prašymus priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė iš ieškovės atsakovams, nesudarydamas galimybės ieškovei atsikirsti į šį prašymą. Pažymi, kad, pagal rekomenduotinus advokato užmokesčio dydžius, už pateiktą prašymą maksimali galima suma yra 167,93 Eur, tačiau priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai viršija maksimalius rekomenduojamus dydžius.
Atsiliepimas
13. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovėms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
13.1. Nurodo, kad ieškovė prašydama atnaujinti procesą iškreipia NMA rašto turinį, nes NMA rašte duomenys, apie kurių buvimą teigia ieškovė, – nenurodyti, tad iš esmės ieškovės atskirasis skundas grindžiamas subjektyviais jos samprotavimais. Nurodo, kad NMA pateiktas raštas, priešingai nei teigia ieškovė, nepaneigia sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021 pagrindinio motyvo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės dirbo (naudojosi) jos žemę. Joks minėto rašto sakinys nesudaro pagrindo išvadai, jog NMA būtų nustačiusi ir 2021 m. lapkričio 29 d. raštu patvirtinusi, kad atsakovės naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu ar jį dirbo. Pažymi, kad panašaus pobūdžio ieškovės hipotetiniai ir išvestiniai argumentai jau buvo išnagrinėti tiek nagrinėjant bylą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, ir buvo atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Pažymi, jog dėl deklaracijos reikšmingumo pasisakė bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas (nutarties 2 punktas), be to, nebuvo ginčo ir dėl to, jog pateikti deklaracijos duomenys yra galbūt neteisingi.
13.2. Nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 370 straipsnio reikalavimų. Nurodo, jog šiuo atveju teismas gavęs atsakovių atsiliepimus į ieškovės prašymą bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje. Nėra faktinio pagrindo konstatuoti proceso normų pažeidimui. Mano, kad ieškovė teikdama tokius argumentus galbūt siekia piktnaudžiauti procesu.
13.3. Nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės teikė ne „nuomonę“, o atsiliepimus taip, kaip nurodyta CPK 370 straipsnio 2 dalyje. Be to, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą ir atsiliepimą už atskirąjį skundą rekomenduojamas maksimalus priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 671,72 Eur, o ne 167,93 Eur, kaip teigia ieškovė. Pažymi, kad Rekomendacijose nurodyti bylinėjimosi išlaidų dydžiai neriboja teismo teisės atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes priteisti iš kitos šalies didesnes bylinėjimosi išlaidas negu nustatyta Rekomendacijoje.
14. Trečiasis asmuo NMA pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo pašalinti pašalinti NMA iš trečiųjų asmenų, o sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytu teiginiu, kad bendra Europos Sąjungos politika yra formuojama visai kita kryptimi, nei veikia NMA. Nurodo, kad NMA administruodama pareiškėjų 2019 m. pateiktas paraiškas dėl atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams gauti paramą bei vertindama pagal ieškovės prašymus nustatytą informaciją dėl galimo neteisėto žemės sklypo deklaravimo, vadovavosi 2019 m. Taisyklių nuostatomis. Kadangi ieškovės prašymai buvo gauti 2019 m., NMA sklypo teisėto deklaravimo faktą pareiškėjų pateiktose paraiškose galėjo tikrinti už einamus ir praėjusius deklaravimo metus, kaip nustatyta 2019 m. Taisyklių 83 punkte. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo 2019 m. Taisyklėse netikrintas sklypo deklaravimo teisėtumas atsakovių 2009–2017 m. laikotarpiu pateiktose paraiškose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
17. Pirmiausia ieškovė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimo pagrindus byloje vertino formaliai, tinkamai neanalizavo NMA 2019 m. lapkričio 19 d. rašto, kuris, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje. Pažymi, jog minėtame rašte nėra duomenų, jog atsakovai ginčo žemės plotų nebuvo įdirbę, todėl paaiškėjus, jog NMA duomenų, jog žemės plotai nebūtų buvę įdirbti, o atsakovai juos deklaravo, nėra pagrindo išvadai daryti, jog ginčo žemės sklypuose nebuvo auginamos kultūros, pasėliai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino NMA pateikto 2019 m. lapkričio 19 d. rašto turinį.
18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 17 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, proceso teisės normas.
19. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus.
21. Vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti keliamų kriterijų yra tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 7 57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; ir kt.).
22. Apeliantė teigia, kad aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, tai yra vertinant NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštą galima daryti išvadą, jog NMA duomenų, jog žemės plotai nebūtų buvę įdirbti, o atsakovai juos deklaravo, nėra, todėl nėra ir pagrindo išvadai daryti, jog ginčo žemės sklypuose nebuvo auginamos kultūros, pasėliai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino NMA pateikto 2019 m. lapkričio 19 d. rašto turinį. Vertinant šiuos ieškovės argumentus pažymėtina, kad ieškovės nurodomos naujai paaiškėjusios informacijos turinys (netinkamas žemės sklypų deklaravimas) nėra susijęs su esminėmis ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (dėl nuostolių ir negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2019 m. priteisimo).
23. Kaip minėta anksčiau (nutarties 1 punktas), civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021 priimtu Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas. Minėto teismo sprendimo 13 punkte konstatuota, kad ta aplinkybė, kad atsakovės be teisinio pagrindo kartu su atsakovėms nuosavybės teise priklausančiais bei teisėtai valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais deklaravo ir ieškovei priklausantį žemės sklypą, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad atsakovė iš tiesų naudojosi ieškovei priklausiusiais žemės sklypais. Sprendimo 36 punkte konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė faktiniai Žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai.
24. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-669/2021 paliko nepakeistą. Minėtos nutarties 19 punkte nurodyta, kad nors ieškovė nurodo, jog atsakovių faktiškai naudojamas Ginčo sklypas galėjo būti užfiksuotas NMA ar seniūnijos specialistų, tačiau pati ieškovė 10 metų nematė, kad būtų faktiškai naudojamasi jai priklausančiu žemės sklypu, ir tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vien ieškovės prielaida, kad kas nors galėjo užfiksuoti (patikrinti) atsakovių faktiškai naudojamą Ginčo sklypą (ar jo nenaudojimą), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti faktinio Ginčo sklypo naudojimo. Tai, kad kompetentingos institucijos šiuo metu nėra konstatavusios neteisingo atsakovių deklaravimo, tai yra, kad buvo deklaruotas plotas, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla, taip pat neįrodo, kad atsakovės faktiškai naudojosi (dirbo) Ginčo sklypu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai dėl atsakovių faktinio Ginčo sklypo naudojimo yra pagrįsti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 nutarė informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apie Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 paaiškėjusius galimus įstatymo pažeidimus.
25. Įvertinus byloje pateiktą NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštą galima daryti išvadą, kad ginčo sklypas buvo deklaruotas netinkamai, tai yra sklypą 2018 metais deklaravęs pareiškėjas nepateikė visų reikalingų duomenų, dėl ko NMA, vadovaudamasi 2019 m. taisyklių 3.19 papunkčiu, kuris numato, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miško ūkio veiklą deklaravimą, pripažino, jog sklypas buvo deklaruotas neteisėtai ir neteisingai. Pažymėtina, jog minėtame rašte nėra jokių duomenų apie tai, jog asmuo, deklaravęs ginčo sklypą, buvo minėtą žemės sklypo plotą užsėjęs ir (ar) vykdęs bet kokią kitą ūkinę veiklą. Ieškovė teigia, kad NMA duomenų, jog žemės plotai nebūtų buvę įdirbti, o atsakovai juos deklaravo, nėra, todėl nėra ir pagrindo išvadai daryti, jog ginčo žemės sklypuose nebuvo auginamos kultūros, pasėliai, tačiau šie argumentai laikytini subjektyviais, kadangi ieškovė įrodinėja aplinkybes, kurios minėtame rašte apskritai nėra nurodytos, tai yra minėtame rašte nėra jokių duomenų apie bet kokią ūkinę veiklą ginčo sklype, o iš esmės konstatuotas neteisingas deklaravimo faktas. Pažymėtina, jog įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartyje nurodyta, kad pati ieškovė 10 metų nematė, kad būtų naudotasi jos žemės sklypu. Kad vien deklaracijos faktas neįrodo, kad atsakovės faktiškai naudojosi (dirbo) ginčo sklypu.
26. Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovės argumentus, kuriais ji remiasi teikdama prašymą atnaujinti procesą byloje, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindžia iš esmės panašaus pobūdžio argumentais, kurie byloje buvo vertinami abiejų instancijų teismuose, naujas jų vertinimas pasitelkiant naujai surašytą dokumentą negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Kaip matyti nagrinėjamu atveju minėtame rašte iš esmės nustatytas vien netinkamas deklaravimo faktas, nėra jokių duomenų, jog atsakovės faktiškai naudojosi žemės sklypu, vykdė ūkinę veiklą, tai leistų manyti, jog minėto rašto pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą. Be to, remiantis Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021, būtina pažymėti, kad ieškovė, prašydama atnaujinti procesą, nepateikė jokių duomenų, įrodymų, jog per 10 metų laikotarpį ir (ar) vėliau buvo užfiksavusi duomenis, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti žemės sklypo naudojimo faktą, kurio pagrindu grindžiami ieškovės ieškinio reikalavimai.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ieškovės prašymo motyvus, priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė atnaujinti procesą vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Pažymėtina, jog ieškovė taip pat teigia, jog NMA patikrinimą atliko netinkamai, tai yra ne už visą laikotarpį nuo 2008 metų, tačiau ši aplinkybė savaime niekaip nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindų išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl nuostolių už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo (CPK 6.249 straipsnio 2 dalis) ir faktinių nuomos santykių, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 nutarė informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apie Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-895-1092/2021 paaiškėjusius galimus įstatymo pažeidimus, o ne įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta nutarties 17–27 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka anksčiau nurodytų naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms keliamų požymių visumos ir negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
29. Ieškovė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas procesą reglamentuojančias teisės normas, tai yra nesilaikė CPK 370 straipsnio reikalavimų, pareikalavo šalių pateikti nuomonę dėl ieškovės prašymo, nors tokios tvarkos CPK nėra.
30. CPK 370 straipsnio 1 dalis numato, kad, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašymą byloje dėl proceso atnaujinimo pateikė 2022 m. vasario 18 d.. Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi teismas nustatė pareikšto prašymo trūkumus – nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, pateikti tinkamai pasirašytą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovė 2022 m. kovo 9 d. pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Priėmus ieškovės patikslintą prašymą, Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nutarta skirti posėdį (2022 m. balandžio 14 d. 11.00 val.) rašytinio proceso tvarka, išsiųsti ieškovės pateikto prašymo kopijas atsakovams ir trečiajam asmeniui, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į pareiškimą, apie teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu. Kaip matyti, atsakovės ŽŪB „Aubrakas“ ir A. J., trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimus pateikė 2022 m. kovo 31 d. ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjus ieškovės pareikšto prašymo pagrįstumą, teismas nutartimi jį atsisakė atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, proceso eigą, nutaria, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesą reglamentuojančių teisės normų, bylą išnagrinėjo išsamiai, sudarė galimybę šalims pateikti atsiliepimus ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje. Argumentai, kuriais grindžiami atskirojo skundo motyvai, tai yra, jog teismas bylą išnagrinėjo skubotai, nelaikytini objektyvais, sudarančiais pagrindą panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, o ir be to, su tokiu argumentu sutikti ir negalima, kadangi šiuo atveju šalims buvo galimybė teikti atsiliepimus į ieškovės prašymą, nurodyti sutikimo ir (ar) nesutikimo motyvus, ieškovės prašymas buvo išnagrinėtas teismo posėdyje pranešus bylos šalims, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo operatyviai, koncentruotai ir laikydamasis civilinio proceso principų.
32. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 88 straipsnį. Teigia, kad teismas priėmęs atsakovų nuomones priėmė ir jų prašymus priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė iš ieškovės atsakovams, nesudarydamas galimybės ieškovei atsikirsti į šį prašymą. Pažymi, kad pagal rekomenduotinus advokato užmokesčio dydžius, už pateiktą prašymą maksimali galima suma yra 167,93 Eur, tačiau priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai viršija maksimalius rekomenduojamus dydžius.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės iki teismo 2022 m. balandžio 14 d. posėdžio 2022 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodyta, kad advokatė nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eA2-901-884/2022 atsakovei ŽŪB „Aubrakas“ suteikė šias teisines paslaugas: susipažino su pareiškimu atnaujinti procesą, įvertino įrodymus atsiliepimui, parengė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, jį teikė teismui. Atsakovei ŽŪB „Aubrakas“ advokatės suteiktų teisinių paslaugų kaina – 600 Eur. Kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. eA2-901-884/2022 advokatė 2022 m. balandžio 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 499, kurią ŽŪB „Aubrakas“ 2022 m. balandžio 11 d. apmokėjo.
34. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios buvo apmokėtos 2022 m. balandžio 11 d., pateikė 2022 m. balandžio 12 d., tai yra iki teismo posėdžio (CPK 98 straipsnis). Įvertinus atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias prašė priteisti atsakovės, yra advokato pagalbos išlaidos ir yra detalizuotos prašymo prieduose, atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, jog buvo pažeistas CPK 88 straipsnis, tai yra šiuo atveju atsakovių pateiktame prašyme nurodytos bylinėjimosi išlaidos priskirtinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktui, kuris numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šiuo aspektu procesinių pažeidimų nenustatyta. Kita vertus, nesutiktina ir su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė, neatsižvelgdamas į maksimalius rekomenduojamus advokato ir (ar) advokato padėjėjo darbo užmokesčio dydžius, ir juos viršijo.
36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
37. Rekomendacijų (nutarties 36 punktas) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Minėtų rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad „už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai“ maksimalus rekomenduojamas dydis yra 0,4. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 600 Eur pateikė 2022 m. balandžio 11 d. Atsižvelgiant į rekomendacijų 7 punktą (VDU – 2021 m. III ketvirtyje – bruto 1 598,1 Eur ir 8,16 punktą, laikytina, kad šiuo atveju maksimalus rekomenduojamas dydis yra 639,24 Eur (1 598,10 x 0,4 – 639,24). Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, o ir be to, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto kriterijų, laikytina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas šias bylinėjimosi išlaidas priteisdamas iš ieškovės atsakovei ŽŪB „Aubrakas“ įvertino ir šių išlaidų pagrįstumą, taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.
38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Pažymėtina, kad NMA atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškė ir prašymą pašalinti instituciją iš trečiųjų asmenų. Išaiškintina, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, nesprendžia dėl proceso dalyvių pašalinimo iš bylos, kurioje sprendimas įsiteisėjęs, klausimo.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė ŽŪB „Aubrakas“ pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
42. Nustačius, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija rekomenduojamo priteisti advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, jog už teisines paslaugas pagal pateiktus rašytinius įrodymus sumokėjo ŽŪB „Aubrakas“, iš ieškovės D. M. atsakovei ŽŪB „Aubrakas“ priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei žemės ūkio bendrovei „Aubrakas“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės D. M..