Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. G., ieškovės atstovei advokatei Renatai Janušytei, atsakovo V. B. atstovui advokatui Rimantui Čatrauskui,

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pavardės pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas įstatymų nustatyta tvarka santuokos nebuvo sudarę. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. B.. Atsakovui pradėjus nesaikingai vartoti alkoholį bei psichotropines medžiagas, taip pat naudoti fizinį bei psichologinį smurtą, (duomenys neskelbtini) ieškovė su dukra paliko namus. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su D. G., o (duomenys neskelbtini)susilaukė sūnaus G. G. Atsakovas dukters atžvilgiu yra įvykdęs nusikalstamą veiką ir atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Per paskutinius trejus metus atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą dukrai. Atsakovas turi nekilnojamojo (duomenys neskelbtini) ir kilnojamojo turto (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulingerand Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

13. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

14. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

15. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

16. Remiantis bylos duomenimis, šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. B. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad gimus dukrai, ginčo šalys gyveno kartu, tačiau atsakovui pradėjus nesaikingai vartoti alkoholį bei psichotropines medžiagas, taip pat naudoti fizinį bei psichologinį smurtą, ieškovė su dukra paliko namus. Atsakovas dukters atžvilgiu yra įvykdęs nusikalstamą veiką ir atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė su dukra, vyru D. G. bei sūnumi G. G. gyvena kartu nuomojamame bute. Ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė prašo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikui ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, o tarp ieškovės ir dukters egzistuoja stiprus ryšys.

17. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, ieškovė gali sudaryti vaikui geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Institucijos išvados atitinka bylos duomenis, šalių paaiškinimus. Tarnyba išvadoje pažymi, kad neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnametės dukters motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, jog vaikas nuo gimimo visą laiką, nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri dukra rūpinasi, ją prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, į tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoj vieta būtų nustatyta su ieškove – nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina – ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

19. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

21. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei minimalus orientacinis dydis, į tai, kad nors atsakovas šiuo metu ir atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kurį gali nuomoti ir taip gauti pajamas, kurias galėtų skirti dukrai išlaikyti, į tai, kad nepilnametei dukrai nuolat būtina lankytis pas psichologus dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų dukters atžvilgiu, taip pat ir į šalių poziciją šioje ieškinio reikalavimo dalyje bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina visiškai.

25. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo nepilnametės dukters G. B. naudai priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 19 d. (t. y. bylos iškėlimo momento) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą.

26. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27. Nepilnametei G. B. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė, kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

28. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. B. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., iš viso 4100 Eur (250 Eur x 36 mėn.= 9000 Eur – 4900 Eur.), nes atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą dukrai, t. y. atsakovo motina Z. B. dukters išlaikymui yra sumokėjusi 4500 Eur sumą.

30. Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

32. Teismas atsižvelgdamas į ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, į šalių, jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, remiantis bylos medžiaga, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepaneigtas jokiais priešingais įrodymais ir todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo aukščiau nurodytu laikotarpiu prisidėjo tinkamai. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 4100 Eur išlaikymo įskolinimą tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

33. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

34. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Formuojama teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-208; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).

35. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama, jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12 punkte numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą.

37. Nors atsakovas atsiliepime ir nurodė, kad prieštarauja, kad nepilnametės dukters pavardė iš „B.“ būtų pakeista į „G.“, tačiau ieškovei patikslinus reikalavimą dėl pavardės pakeitimo ir nurodžius, kad prašoma pakeisti dukters pavardę į ieškovės mergautinę pavardę „R.“, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad tokiam reikalavimui atsakovas neprieštarauja. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių nepilnametės dukters pavardė būtų pakeista. Iš Tarnybos pateikto vaiko nuomonės matyti, kad šalių nepilnametė dukra nori, kad būtų pakeista jos pavardė, tam neprieštarauja.

38. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimą šioje dalyje teismas tenkina visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo sumokėti - 105 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 105 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo; 3) 53 Eur žyminį mokestį už laikinosios apsaugos priemonės taikymą. Ieškinys buvo teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl turėjo būti mokėtina 75 proc. žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.). Ieškovė sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį, o likusio 213 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

41. Teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų.

42. Iš atsakovo ieškovei priteistina 50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (CPK 80 str. 1 d. 6 p.; 8 d.;).

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 55 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (CPK 80 str. 1 d. 6 p.; 8 d.;).

44. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 105 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo (CPK 80 str. 1 d. 6 p.; 8 d.;).

45. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 53 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (CPK 80 str. 5 d.; 8 d.;).

46. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81 Eur ((300 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

47. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 92 Eur ((4100 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

48. Ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai (2023 m. kovo 1 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su priedais). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

49. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

50. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263–265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnametės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,išlaikymo įsiskonimą 4100 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą eurų).

Pakeisti nepilnamečio vaiko G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turimą pavardę „B.“, į ieškovės (vaiko motinos) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ikisantuokinę pavardę „R.“.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 386 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) (55 Eur + 105 Eur + 53 Eur + 81 Eur + 92 Eur) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.