- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-1344-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24891-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukros G. B. (toliau – ir vaikas) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad ši suma turi būti sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo 4 100 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 4) nepilnametės dukros pavardę „B.“ pakeisti į pavardę „R.“.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos. Šalių vaikui buvo suteikta atsakovo pavardė. Atsakovui pradėjus nesaikingai vartoti alkoholį bei psichotropines medžiagas, taip pat naudoti fizinį bei psichologinį smurtą, 2018 m. spalio mėnesį ieškovė su vaiku paliko namus. Atsakovas (duomenys neskelbtini).
3. (duomenys neskelbtini). Dėl to vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių vaikas nenori turėti tokios pačios pavardės kaip tėvas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. G., o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus G. G.. Atsakovui paprieštaravus dėl pavardės keitimo į ieškovės ir jos sutuoktinio pavardę, dukra sutiko pavardę keisti į „R.“, t. y. į ieškovės mergautinę pavardę.
4. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos, todėl vaiko išlaikymui turėtų būti skiriama po 300 Eur per mėnesį. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė patiria papildomų išlaidų. Paskutinius trejus metus atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą vaikui. Atsakovo motina Z. B. nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. vaiko išlaikymui yra sumokėjusi 4 500 Eur sumą, todėl iš atsakovo už šį laikotarpį priteistinas 4 100 Eur (250 Eur x 36 mėn. = 9 000 Eur – 4 900 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove ir vaiko pavardė būtų pakeista į ieškovės mergautinę pavardę, prašė vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 4 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Eur per mėnesį išlaikymo suma šiuo metu neatitinka nei atsakovo faktinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, nei realių vaiko poreikių.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikas gyvena su ieškove, į vaiko nuomonę, kurioje užfiksuotas pačios nepilnametės noras pasikeisti pavardę dėl atsakovo atliktų veiksmų, į tai, kad vaikas nebendrauja ir nenori bendrauti su atsakovu, nepilnametės pavardės keitimas galimai atitiktų vaiko geriausius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nepilnametės G. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. G., priteisė iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B. po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 4 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pakeitė nepilnamečio vaiko G. B. turimą pavardę „B.“, į ieškovės (vaiko motinos) A. G. ikisantuokinę pavardę „R.“. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo ieškovei 50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 386 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas (duomenys neskelbtini). Ieškovė užtikrina nepilnamečiam vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą. Byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas. Tarnybos išvada patvirtina, kad ieškovė gali sudaryti vaikui geras sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką. Dėl to teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Šalies argumentai
9. Ieškovė paaiškino aplinkybes apie savo turtinę padėtį, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei minimalus orientacinis dydis. Atsakovas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą, kurį gali nuomoti ir taip gauti pajamas. (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas iš atsakovo vaikui priteisė 300 Eur per mėnesį teikiamą išlaikymą nuo 2022 m. gruodžio 19 d. (bylos iškėlimo momento) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškovė pateikė teismui banko išrašus, kurie patvirtina, kad atsakovo motina teikdavo šalių vaikui išlaikymą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pareigą išlaikyti vaiką vykdė tinkamai. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepaneigtas jokiais priešingais įrodymais. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo iki 2022 m. gruodžio 19 d. prisidėjo tinkamai. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą priteisti 4 100 Eur išlaikymo įskolinimą tenkino visiškai.
11. Atsakovas neprieštaravo, kad vaiko pavardė būtų pakeista į ieškovės mergautinę pavardę „R.“. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių nepilnametės dukters pavardė būtų pakeista. Tarnybos pateikta vaiko nuomonė patvirtina, kad šalių vaikas nori, jog būtų pakeista jo pavardė, tam neprieštarauja. Dėl to teismas patenkino šį ieškovės reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka. Teismas šios aplinkybės neįvertino ir dėl jos nepasisakė.
12.2. Atsakovo atlyginimas pagal darbo sutartį 2019-2021 m. buvo 722 Eur (po mokesčių – 491,80 Eur), 2022 m. atlyginimas buvo 805 Eur (po mokesčių – 553,39 Eur). Šiuo metu atsakovas nedirba, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Atsakovas 2018 m. kovo 5 d. yra paėmęs paskolą butui pirkti. Pagal įmokų mokėjimų grafiką atsakovas kas mėnesį mokėjo 263,49 Eur įmoką bankui. Nuo 2023 m. sausio mėnesio kredito įmoka sudaro 343,73 Eur. Teismas formaliai nurodė, kad atsakovas turi butą ir gali jį nuomoti. Butą galima būtų išnuomoti už ne daugiau kaip 600 Eur. Verslo liudijimas mėnesiui kainuoja 58 Eur, kartu su mokamu kreditu sudarytų 401,73 Eur, nevertinant buto prastovos, tarpininkavimo mokesčio nekilnojamojo turto agentams. Ieškovė yra sukūrusi naują šeimą, jos finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo. Atsakovo mokėta 200 Eur išlaikymo suma šiuo metu būtų pagrįsta ir tinkama. Pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, būtų pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį.
12.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 4 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovui 2019-2021 m. po įmokų bankui sumokėjimo iš gaunamų pajamų likdavo 228,31 Eur. Sumokėjus 100 Eur išlaikymą, likdavo 128,31 Eur, o 2022 m. sumokėjus 200 Eur išlaikymą, likdavo 89,90 Eur. Dėl to atsakovas negalėjo mokėti didesnės išlaikymo sumos. Ieškovės šeima gyvena bute, kuris priklauso jos sutuoktinio tėvams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad realios vaiko išlaikymo išlaidos buvo didesnės, negu atsakovas mokėjo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas.
12.4. Teismo taikytas skolos apskaičiavimo metodas yra neteisingas. Ieškinys buvo pateiktas ir išlaikymas priteistas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. Dėl to išlaikymo skola turi būti skaičiuojamo nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d., pagal tuo metu galiojusį MMA dydį. Bendra išlaikymo suma sudaro 16 943 Eur. Iš šios sumos atėmus 2 442 Eur gautus vaiko pinigus ir padalinus ją per pusę, mokėtina išlaikymo suma būtų 7 251 Eur. Ieškovei per šį laikotarpį buvo sumokėta 5 300 Eur. Dėl to išlaikymo skolą turėtų sudaryti tik 1 951 Eur, o ne teismo priteisti 4 100 Eur.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. G. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas teisingai nustatė, kad vaikui priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį. Teismas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius jos sunkią finansinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad pagal vaiko poreikius vieno mėnesio išlaikymui skirtina pinigų suma neturėtų būti mažesnė nei 725 Eur. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti nėra didelės, kad būtų laikytinos neprotingomis ir jas reikėtų mažinti. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kad šios išlaidos galėtų būti mažesnės, su kuria jų dalimi jis nesutinkantis. Tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.
13.2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad realiai siekia gauti didesnes pajamas už buto nuomą. Atsakovas pats dėl įvykdytų nusikalstamų veikų prisidėjo prie savo finansinės būklės pablogėjimo. Dėl šios aplinkybės neturėtų nukentėti šalių nepilnametis vaikas. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad butą jis galėtų išnuomoti tik už 600 Eur. Ieškovė pateikia apeliacinės instancijos teismui skelbimus, patvirtinančius, kad mažiausiai už 3 kambarių buto nuomą galima gauti 700 Eur. Atsakovui priklausantis butas yra renovuotas, jame yra nauji baldai, įrengta visa buitinė technika, butui priklauso požeminė automobilio stovėjimo vieta, sandėliukas.
13.3. Ieškovė sutinka, kad dėl atsakovo atliktų mokėjimų 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 400 Eur suma. Ši suma buvo sumokėtos po to, kai ieškovė savo atstovei pateikė banko sąskaitos išrašus. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis (250 Eur mėnesiui) yra mažesnis už minimalų orientacinį dydį (minimalią mėnesinę algą). Atsakovas išlaikymą vaikui teikė nereguliariai. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pareigą išlaikyti vaiką vykdė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį ir 4 100 Eur išlaikymo skolą. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos. Šalys susilaukė vaiko, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė su vaiku 2018 m. spalio mėnesį nutraukė šeiminius santykius su atsakovu. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. G., su sutuoktiniu susilaukė vaiko, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pagal teismo nuosprendį atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas nereguliariai teikė vaikui išlaikymą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: duomenis apie butų nuomos kainas, verslo liudijimo kainą ir banko sąskaitos išrašą (el.b., failas 4, l. 33-44). Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus duomenis apie butų nuomos kainas (el.b., failas 4, l. 56-71).
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
17. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir ieškovės pateikti nauji duomenys yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo objektu – vaikui priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Nauji įrodymai yra susiję su kitais byloje jau esančiais duomenimis, todėl atsakovo ir ieškovės pateikti dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
19. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog iš priteistino vaikui išlaikymo dydžio turi būti atimama pagal įstatymus valstybės vaikui skiriama išmoka, taip pat teismas netinkamai įvertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, todėl priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui periodinę 300 Eur sumą, kuri neatitinka nei atsakovo galimybių, nei realių vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
20. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
24. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022 m. gruodžio 19 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2023 m. kovo 22 d. Minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 730 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi vaiko išlaikymui skirtina 533,65 Eur iki 2023 m. ir 633 Eur nuo 2023 m. suma yra neįrodinėtina.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
26. Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad gauna 83 Eur išmoką vaikui (el.b., failas 1, l. 3). Nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 80,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“). Minimalus vaikui teiktinas išlaikymo dydis iki 2023 m. buvo 453,15 Eur (533,65 - 80,50), nuo 2023 m. sausio 1 d. – 547,25 Eur (633 - 85,75). Dėl to neįrodinėtinas atsakovo teiktinas vaikui išlaikymo dydis nuo 2022 m. gruodžio 19 d. buvo po 226,58 Eur (453,15 / 2) per mėnesį, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – po 273,63 Eur (547,25 / 2) per mėnesį.
27. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui skiriama ne mažesnė nei 725 Eur suma, kurią sudaro: 300 Eur maistui, 50 Eur vitaminams, (duomenys neskelbtini), 50 Eur drabužiams ir avalynei, 100 Eur būsto išlaikymui, 75 Eur ekskursijoms, pramogoms, atostogoms, 50 Eur higienos priemonėms. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius išlaidas, skiriamas vaiko išlaikymui (el.b., failas 2, l. 94-100). Atsakovas teigė, kad teismo priteistas ir ieškovės prašomas 300 Eur išlaikymo dydis neatitinka faktinių vaiko poreikių, nurodo, kad pagrįsta ir tinkama vaikui išlaikymo suma turėtų būti 200 Eur per mėnesį.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodoma 200 Eur išlaikymo suma yra mažesnė, negu pagal aptartus teisės aktus ir teismų praktiką pripažįstama minimali mokėtina suma. Be to, (duomenys neskelbtini). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur išlaikymo suma tik nežymiai viršija šios nutarties 26 punkte nustatytą minimalų neįrodinėtiną vieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį, o išlaidos vaikui (duomenys neskelbtini) patvirtina didesnio priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumą.
29. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2022 m. sausio 21 d. dirba (duomenys neskelbtini), gauna 1 211,07 Eur darbo užmokestį (el.b., failas 1, l. 233; failas 2, l. 101), nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (el.b., failas 1, l. 15). Ieškovė turi dar vieną vaiką, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai (el.b., failas 1, l. 12), jo išlaikymui ieškovė taip pat patiria išlaidų (el.b., failas 2, l. 90-92). Atsakovas nuosavybės teise turi 3 kambarių 79 800 Eur vidutinės rinkos vertės butą su sandėliuku, kuris yra įkeistas (el.b., failas 1, l. 225-228), taip pat transporto priemonę. Atsakovas 2018 m. kovo 5 d. yra sudaręs kreditavimo sutartį su AB „Luminor Bank“, pagal kurią yra gavęs 70 550,00 Eur kreditą iki 2048 m. sausio 16 d., mokėdamas po 263,49 Eur įmokas (el.b., failas 2, l. 68-78). Atsakovo pajamas 2019 m. sudarė 539,20 Eur per mėnesį, 2020 m. – 497,48 Eur, 2021 – 496,60 Eur, 2022 m. – 670,58 Eur (el.b., failas 2, l. 64-67). Šiuo metu atsakovas nedirba, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.
32. Aptarti duomenys paneigia atsakovo teiginį, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, negu atsakovo, nes ieškovė turi dar vieną vaiką, neturi nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto. Be to, ieškovė vaikui užtikrina gyvenamąją vietą, teikia jam nuolatinę priežiūrą. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatima iš jo galimybės gauti pajamų iš darbinės veiklos, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 60 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo įstaigose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė dirbti tam tikrą darbą ir gauti už jį pinigines išmokas. Dėl to pripažintina, kad kartu su pajamomis, kurias atsakovas gali gauti už buto nuomą, jis turi realias galimybes teikti 300 Eur dydžio išlaikymą vaikui per mėnesį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymo suma vaikui per mėnesį yra pagrįsta ir proporcinga tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
33. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą, nes jis teikė vaikui išlaikymą, o nustatytas skolos dydis yra per didelis. Pagal egzistavusį minimalios mėnesinės algos ir vaikui skiriamą išmokų dydį bei faktiškai atsakovo sumokėtą išlaikymą priteistina skola galėtų sudaryti tik 1 951 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovo argumentais.
34. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
35. Ieškovė prašė priteisi iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., nurodydama, kad per šį laikotarpį atsakovas turėjo mokėti po 250 Eur per mėnesį, iš viso 9 000 Eur. Kadangi atsakovas ir jo motina buvo sumokėję 4 900 Eur, skolos dydis yra 4 100 Eur. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad bendra per šį laikotarpį mokėtina suma sudarė 7 251 Eur, o jo kartu su motina sumokėta suma sudarė 5 300 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas galėtų sudaryti tik 1 951 Eur.
36. Minimali mėnesinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 555 Eur (po mokesčių – 396 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), 2020 m. sausio 1 d. buvo 607 Eur (po mokesčių – 437 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (po mokesčių – 468,41 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 730 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
37. Nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui buvo skiriama ir mokama 50,16 Eur (1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį) universali išmoka vaikui, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60,06 Eur (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį), nuo 2021 m. sausio 1 d. – 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį), nuo 2022 m. sausio 1 d. – 73,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio), nuo 2022 m. birželio 1 d. – 80,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“).
38. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus dydžius, minimali vieno iš tėvų teiktino vaikui išlaikymo suma 2019 m. (už 13 dienų) sudarė 57,92 Eur (166-50,16/2), 2020 m. sudarė 2 261,64 Eur (437-60,06/2=188,47 * 12), 2021 m. sudarė 2 390,52 Eur (468,41-70/2=199,21 * 12), 2022 m. sudarė 2 641,44 Eur (iki 2022 m. gegužės 31 d. – 1 150,40 Eur (533,65-73,50/2=230,08 * 5), nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d. – 1 491,04 Eur (533,65-80,50/2=226,58 * 6 + 131,56)). Taigi bendras nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d. atsakovo vaikui teiktinas minimalus išlaikymo dydis sudarė 7 351,52 Eur.
39. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo prašė po 250 Eur per mėnesį, tuo tarpu minimalus mokėtinas vieno iš tėvų išlaikymo dydis 2019 m. už 13 dienų sudarė 57,92 Eur per mėnesį, 2020 m. – 188,47 Eur per mėnesį, 2021 m. – 199,21 Eur per mėnesį, 2022 m. – 226,58-230,08 Eur per mėnesį. Taigi 2022 m. minimali vaiko išlaikymui vieno tėvo skirtina suma buvo artima ieškovės prašomam išlaikymo dydžiui, tuo tarpu 2020-2021 m. ieškovės prašoma suma 61,53-50,79 Eur viršijo minimalią neįrodinėtiną išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta šiek tiek didesnė iš atsakovo prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma, negu nustatyta minimali, yra pagrįsta ir nemažintina.
40. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovas ir jo motina iš viso per aptariamą laikotarpį yra sumokėję 4 900 Eur išlaikymą. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su motina yra sumokėję iš viso 5 300 Eur. Atsakovas pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – motinos banko sąskaitos išrašą (el.b., failas 4, l. 42-44). Su šia aplinkybe sutiko ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas nurodyta suma sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą ir priteisti iš atsakovo 3 700 Eur (4 100 Eur – 400 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nustatant, kad iš atsakovo priteistinas 3 700 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
42. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sumažino iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį, iš atsakovo valstybei priteistinas 55 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, 105 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, 53 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, 81 Eur ((300 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 83,25 Eur ((3 700 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso – 377,25 Eur.
45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkino 95 proc. ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo
46. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 119 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė advokatei sumokėjo 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkino 5 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 5,95 Eur žyminio mokesčio, o ieškovei iš atsakovo – 804,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskonimą 3 700,00 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų 0 euro centų).
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 0 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 377,25 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 25 euro centų) (55 Eur + 105 Eur + 53 Eur + 81 Eur + 83,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,95 Eur (penkis eurus 95 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 804,65 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus 65 euro centus) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, patirtą apeliaciniame procese.