Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinio atsakovei I. S. reikalavimas dėl 63,67 Eur delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, taip pat šio sprendimo už akių dalis, kuria nepriteista bylinėjimosi išlaidų dalis. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis teisės aktais nagrinėjamu atveju tam, kad būtų pagrindas priteisti delspinigius, tarp šalių turi būti sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, be to, nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė teigia, jog butui, kuris priklauso atsakovei, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė nesumokėjo 1700,25 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn., 63,67 Eur delspinigių.

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių bei advokato išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl delspinigių priteisimo

18. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.

19. Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 361 punktu, kuriame nurodyta, jog delspinigiai šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, <...> (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį“. Teismas nurodė, kad „šilumos pirkimo-pardavimo <...> sąlygų aprašas numato būtinybę ieškovei su vartotoju sudaryti sutartį, kurioje turi būti nustatytas terminas atsiskaitymui už suvartotą šilumą ir susitarta dėl „konkretaus delspinigių dydžio“, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius motyvuodamas tuo, jog su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė sutartis ir ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovės turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas iškėlė abejonę, jog atsakovė gali būti socialiai remtina, todėl turėtų būti ginamos jos kaip vartotojos teisės.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl toliau nurodomų motyvų.

21. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, yra laikoma savivaldybės valdoma įmone. Ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės valdoma įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

22. Be to, 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jai to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.

23. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-730/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-943-253/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovei energijos tiekimą, atsakovė priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius (CPK 185 straipsnis). Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė, vadovaudamasi 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedo 24 punktu bei 7 priedo 22 punktu, būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šioje nutartyje konstatuota, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai skaičiavo delspinigius, įrodymų apie tai, jog ieškovė informavo atsakovę apie susidariusius delspinigius, jų dydį, nebuvimas laikytinas tik procedūrine ir esminės reikšmės delspinigių priteisimui neturinčia aplinkybe.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovės pažymoje, pateiktoje su ieškiniu, delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., t. y. apskaičiuota 63,67 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o tokio prašymo atsakovė šioje byloje nereiškė, todėl sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog šis ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Taigi delspinigiai yra nustatyti įstatymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos gebėjimą vykdyti turtines pareigas. Nurodė, jog delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei yra pareikštas ir šiuo sprendimu patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas šilumos energijos paslaugas priteisimo, įvertinęs VSDFV duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė yra nedirbanti, pagal LITEKO sistemos duomenis nustatęs, jog atsakovei nuo 2015 m., be šios bylos, buvo užvestos dar septynios bylos dėl skolos priteisimo, iškelta bankroto byla, kuri yra baigta, padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovė galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, dėl to delspinigiai už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius jai įstatymo nustatytu pagrindu negali būti skaičiuojami. Be to, teismas nurodo, jog teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl iš vartojimo sutarties kilusio ginčo specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, nustatyti. Šioje byloje dėl ieškovės nurodomų delspinigių nepriteisimo nėra pateikti jokie įrodymai, atsakovė savo sunkios turtinės padėties neįrodinėja, neprašo jų mažinti, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida dėl sunkios atsakovės turtinės padėties nėra pagrindas atmesti ieškinio dalį dėl delspinigių. Be to, 63,67 Eur delspinigių suma nelaikytina neprotingai didele palyginti su pagrindinės skolos suma – 1700,25 Eur skola už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn.

28. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungtyniškumo principu ir CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui, tokius įrodymus turėtų teikti pati atsakovė, jei jais grįstų savo nesutikimą su ieškiniu. Be to, remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, paramos teikimo subjektai yra savivaldybės, taigi akivaizdu, jog ieškovė paramos neteikia, todėl informacijos apie atsakovės turtinę padėti negali turėti, o atsakovė, jei pageidauja gauti paramą, privalo kreiptis į savivaldybę. Taigi gauti paramą yra atsakovės teisė ir dėl šios teisės įgyvendinimo atsakovė turi kreiptis į savivaldybę, kuri ir priima sprendimą dėl paramos (kompensacijos) suteikimo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė galbūt patenka į nepasiturinčio gyventojo apibrėžtį, nes byloje nėra įrodymų, kad jis atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6–8 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

29. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir konstatavus, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, tiekė šilumos energiją atsakovės butui, tačiau atsakovė laiku nesumokėjo už gautą šilumos energiją, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, jų dydį pagrindė mokesčių apskaičiavimo pažymomis.

30. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 63,67 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei priteistina iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

31. AB „Klaipėdos energija“ prašė priteisti 130 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 Eur žyminio mokesčio, 90 Eur atlyginimo advokatui). Pirmosios instancijos teismas priteisė tik 38,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtą žyminį mokestį), taigi reikalavimo dalį dėl 91,60 Eur (1,60 Eur žyminis mokestis, 90 Eur advokato pagalbai apmokėti) atmetė.

32. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl delspinigių, žyminis mokestis nuo 38,40 Eur didintinas iki faktiškai sumokėto 40 Eur žyminio mokesčio.

33. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 90 Eur teisinės pagalbos išlaidas, motyvuodamas tuo, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

34. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog ieškovės sumokėtas atlyginimas advokatui atitinka 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus užmokesčio dydžius, todėl turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Analogiškos praktikos laikomasi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose bylose. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

35. Ieškovė pateikė įrodymus apie 90 Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

36. Ieškovė pateikė duomenis, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 90 Eur. Ši suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašoma suma yra net mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus atlyginimo už ieškinio paruošimą dydis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šios sumos.

37. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

38. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės 63,67 Eur delspinigių ir papildomai 91,60 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų, kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, priteistinos visos apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, todėl minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių rezoliucinės dalies pirmą bei antrą pastraipas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1700,25 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų 25 ct) skolos, 63,67 Eur delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 763, 92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog kita ieškinio dalis atmesta.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės I. S. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.