Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2066-776/2021 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D&G kompiuteriai“, dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Servisa ICT“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Be to, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad svarbus rašytinių įrodymų leistinumo aspektas yra tas, jog visi rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami valstybine kalba.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, spręsdamas procesinių dokumentų (jų priedų) priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų (jų priedų) vertimai į valstybinę kalbą. CPK 198 straipsnio 2 dalyje nenustatyta išimčių, teikiančių galimybę netaikyti šioje normoje nustatyto reikalavimo dėl procesinių dokumentų priedų kalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai), neatitinka leistinumo reikalavimo (plačiąja prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, užsienio kalba pateikti rašytiniai įrodymai laikomi leistinais, tik jeigu kartu yra pridedamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas.

20. Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Instrukciją dar ir todėl, kad ją teikė vartotojas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenumato vartotojui išimčių, leidžiančių teismui pateikti dokumentus neišverstus į valstybinę kalbą. Vien tai, kad apeliantas, kaip jis nurodė skunde, gavo Instrukciją iš pardavėjo anglų kalba, neatleidžia apelianto nuo pareigos pateikti teismui Instrukciją valstybine kalba, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį apelianto pateiktą dokumentą, kaip pateiktą nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos ir leistinumo reikalavimo. Taip pat pažymėtina, kad iš skundo turinio nėra aišku, kokias aplinkybes siekia įrodinėti apeliantas teikiamu dokumentu, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia apelianto prašoma prijungti prie bylos Instrukcija. Apeliacinio teismo vertinimu dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į CPK reikalavimus, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, atsisakytina priimti apelianto pateiktą Instrukciją.

21. Sutiktina su apeliantu, kad prekes parduodančio verslininko pareiga pateikti vartotojui informaciją valstybine kalba įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti CK ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją. Apeliantas akcentuoja, kad atsižvelgiant į informacijos atskleidimo tikslus ir teisinį reguliavimą, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo“ ir pan.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš apelianto teiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, tai, kad atsakovė apelianto teigimu pateikė apeliantui Kompiuterio Instrukciją ne lietuvių kalba, apeliantui nesukėlė kokių tai neaiškumų, nesudarė nepatogumų naudojantis Kompiuteriu, priešingai apeliantas akcentavo ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad jis yra kompiuterinės inžinerijos specialistas. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, kad vien dėl to, kad atsakovė nepateikė Kompiuterio Instrukcijos vertimo į lietuvių kalbą, jam kilo neaiškumų ar nepatogumų naudojantis Kompiuteriu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2019 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas A. B., kaip fizinis asmuo, iš atsakovės UAB „D&G Kompiuteriai” įsigijo nešiojamą kompiuterį „Lenovo Legion Y540i7/9750H/15.6/8/5.12G“ už 958,67 Eur (be PVM), antivirusinę programą „ESET Internet security 1PC 1Y OEM“ už 12,39 Eur (be PVM) bei pratęstą garantiją (24 mėn.) „SKC“ už 197,20 Eur (be PVM). Pagal 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DKG000165295 ieškovas išviso sumokėjo 1 372,18 Eur.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

25. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

29. Apeliantas remiasi aplinkybe, jog jis yra vartotojas, ir visi byloje esantys prieštaravimai turi būti vertintini jo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais: dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), o rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-486/2012; Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl vartotojo pareigos įrodyti daikto kokybės trūkumus

30. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t. y. apeliantas (vartotojas) įsigijo iš atsakovės (verslininkės) Kompiuterį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei (pardavėjui) perdavus apeliantui (pirkėjui) įsigytą Kompiuterį, jo perdavimo metu neegzistavo jokie trūkumai, už kuriuos turėtų atsakyti atsakovė, o tik 2021 m. sausio 22-26 d. atlikus Kompiuterio testavimą buvo nustatytas pagrindinės plokštės gedimas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti vienašalio sutarties nutraukimo, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą. Sutarties nutraukimas praėjus beveik dvejiems metams po prekės įsigijimo neužtikrintų tinkamos vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyros, negali būti laikoma proporcinga vartotojo teisių gynimo priemone.

31. Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje (įstatymo redakcija 2013-12-19 įstatymu Nr. XII-700, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.). CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Remiantis CK 6.363 straipsnio 3 dalimi, daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdinį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

33. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.

34. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu. Atitikties sutarčiai prezumpcija gali būti nuginčijama pirkėjui pateikus neatitikimo egzistavimo įrodymų. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta nuo šio principo nukrypti leidžianti taisyklė – daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019, 27 punktas).

36. CK 6.363 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo esme analogiška taisyklė, kad jeigu neįrodyta kitaip, bet koks neatitikimas, išaiškėjęs per šešis mėnesius nuo prekių pateikimo, laikomas egzistavusiu pateikimo metu. Šis vartotojo įrodinėjimo naštos palengvinimas pagrįstas išvada, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja tik po prekės pateikimo, įrodymas, kad šis neatitikimas egzistavo šiuo momentu, gali tapti „neįveikiama kliūtimi vartotojui“; paprastai daug paprasčiau verslininkui įrodyti, kad neatitikimo nebuvo pateikimo momentu ir kad jis atsirado, pavyzdžiui, dėl blogo vartotojo naudojimo (žr. pasiūlymo dėl direktyvos aiškinamąjį memorandumą, COM(95) 520 galutinis, p. 13) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019, 28, 29 punktai).

37. ESTT, aiškindamas minėtos normos turinį, konstatavo, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalis švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, nes nustatyta, kad neatitikimas egzistavo pateikimo momentu. Tačiau siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti tam tikrus faktus. Pirma, vartotojas turi teigti ir įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui. Vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Išaiškėjus šiam neatitikimui per trumpą šešių mėnesių laikotarpį, galima manyti, kad nors neatitikimas išaiškėjo prekę pateikus, pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo. Taigi, prireikus verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Froukje Faber prieš Autobedrijf Hazet Ochten BV, C-497/13, 68–74 punktai).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nei Direktyvoje 1999/44/EB, nei ją įgyvendinančiose CK nuostatose nereikalaujama, jog defektas būtų akivaizdus jau daikto perdavimo metu – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 23 punktas).

39. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad daikto (prekės) kokybės trūkumai paaiškėjo per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, pirma, vartotojas turi pateikti neatitikimo daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo egzistavimo įrodymus, antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Vartotojui įrodžius šias aplinkybes, pardavėjas, siekiantis paneigti, kad daikto (prekės) kokybės trūkumai paaiškėjo per šešis mėnesius, turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas, t. y. turi pareigą įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus, kurie atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas.

40. Apeliantas teigia, kad jo kaip vartotojo lūkesčiai turėti tinkamos kokybės daiktą buvo pažeisti praėjus pusantro mėnesio nuo Kompiuterio įsigijimo.

41. Kaip jau minėta apeliantas Kompiuterį iš atsakovės UAB „D&G Kompiuteriai” įsigijo 2019 m. gruodžio 19 d. kuriam taikyta 24 mėnesių garantija. Per garantinį laikotarpį pirmą kartą Kompiuteris patikrinimui pateiktas UAB „Servisa ICT“ 2020 m. vasario 3 d. (2020 m. vasario 3 d. serviso priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovui nurodžius, kad kompiuteris kaista be apkrovos. UAB „Servisa ICT“ aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2020 m. vasario 6 d. ginčo kompiuteris buvo testuojamas ir gedimų nebuvo nustatyta. Apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo Kompiuterio diagnostiką atliko, naudodamas pasenusią ir netinkamą tokio tipo kompiuteriui programą „Lenovo solution center“ (LSC) Lite 4.20.1.4“.

42. Iš byloje esančio 2020 m. vasario 6 d. protokolo „Lenovo Diagnostic – Log“ matyti, kad trečiasis asmuo Kompiuterio diagnostiką atliko naudodamas „Lenovo solution center“ (LSC) Lite 4.20.1.4“ programą. Kompiuterio testavimas buvo pradėtas 2020 m. vasario 6 d. 13.29 val., o baigtas 13.59 val. 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu liudytojas K. I., kuris yra trečiojo asmens darbuotojas ir atliko pirmąją Kompiuterio diagnostiką, paaiškino, kad atliekant Kompiuterio diagnostiką testavimui naudojo ne vien tik gamintojo nurodytą programą „Lenovo solution center“ (LSC) Lite 4.20.1.4“, bet kitas gamintojo rekomenduojamas programas, taip pat paaiškino, kad atliekant diagnostiką neapsiriboja vienintele programa, o visi testo rezultatai buvo matomi kompiuterio ekrane, tačiau jų parodyti nėra galimybės, nes jų neišsaugo (2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas 10:54–11:54). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, trečiojo asmens 2020 m. vasario 6 d. atliktos Kompiuterio diagnostikos rezultatus ir būtų nustatytos priešingas faktas, kad Kompiuteris veikė netinkamai.

43. Iš byloje esančių apelianto susirašinėjimo su atsakovės pardavimo vadybininku G. J. matyti, kad apeliantas 2020 m. vasario 27 d. elektroniniame laiške nurodė, jog Kompiuteris kaista, padidėjus apkrovoms bei pridėjo ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuoti kompiuterio darbinės temperatūros pokyčiai. Tačiau, antrą kartą apeliantas į UAB „Servisa ICT“ dėl ginčo kompiuterio kreipėsi 2020 m. gegužės 15 d., nurodydamas, jog kompiuteris per daug stipriai kaista, aušintuvai skleidžia keistą garsą (2020 m. gegužės 15 d. serviso priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Servisa ICT“ akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. gegužės 22 d. kompiuteris buvo testuojamas, testavimas baigtas 2020 m. gegužės 26 d. ir aparatūrinių gedimų nebuvo rasta, buvo kliento pageidavimu pakeista termo pasta. Taip pat šiame akte nurodyta, kad aparatūrinių gedimų nerasta, perrašyta programinė įranga, testo metu temperatūra neviršijo 85-95 laipsnių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad akto dalyje „Gedimo apibūdinimas“ nurodytas, jog buvo siųstos nuotraukos su testais, kas prieštarauja apelianto argumentui, jog atsakovė jo siųstos užfiksuotos vaizdo medžiagos apie Kompiuterio temperatūros pokyčius nepersiuntė trečiajam asmeniui.

44. Atsakovei 2020 m. gegužės 2 d. atsisakius tenkinti apelianto 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą nutraukti ginčo prekės Pirkimo-pardavimo sutartį arba pakeisti prekę, apeliantas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2020 m. gruodžio 4 d., dalyvaujant ieškovui ir atsakovės atstovui, atliko Kompiuterio vertinimą ir nustatė, kad gedimų nenustatyta, o Kompiuteris yra tinkamos kokybės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad ginčo prekė buvo tinkamos kokybės, todėl apelianto skundą tenkino iš dalies ir priteisė apeliantui 29,00 Eur išlaidas už prekės diagnostiką.

45. Apeliantas teigia, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2020 m. gruodžio 3 d. atlikdama Kompiuterio patikrinimą rėmėsi trečiojo asmens pateiktais aktais, be to tarnyba patikrinimo metu užfiksavo Kompiuterio techninės būsenos duomenis buvusius patikrinimo dieną, tačiau vėliau jo netikrino, todėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio vertinimo išvada yra nepatikima, juo labiau, kad praėjus trims mėnesiams po patikrinimo buvo pakeista pagrindinė Kompiuterio plokštė.

46. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad vartotojas skundėsi, jog kompiuterio aušintuvui pradėjus veikti pilnu pajėgumu, sklisdavo švilpimo garsai ir nenustodavo, kol neišjungdavo kompiuterio. Vertinimo išvadą atlikęs specialistas nurodė, kad pajungus Kompiuterį ir užkrovus operacinę sistemą girdimas tylus Kompiuterio aušintuvo šniokštimas, Kompiuterio procesorių apkrovus 100 procentų (su vartotojo instaliuota programa), procesoriaus temperatūra pakilo iki 85 laipsnių, aušintuvo garsas padidėjo, tačiau švilpimo ar kitų nebūdingų Kompiuterio aušintuvams garsų nebuvo girdima. Sumažinus procesoriaus apkrovą, jo temperatūra sumažėjo iki 53 laipsnių, sumažėjo aušintuvo garsas. Patikrinimo metu procesoriaus maksimali temperatūra buvo pasiekusi 94 laipsnius.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio/paslaugos vertinimo 2020 m. gruodžio 4 d. išvada (toliau – Vertinimo išvada) yra nepatikima, vien tik dėl to, kad Kompiuterio apžiūros dieną (2020 m. gruodžio 3 d.) Kompiuteris veikė tinkamai ir nebuvo nustatyta gedimų, o po pusantro mėnesio trečiasis asmuo pakeitė Kompiuteriui pagrindinę plokštę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vertinimo išvada įrodo, jog Kompiuteris 2020 m. gruodžio 3 d. veikė tinkamai. Pažymėtina, kad Vertinimo išvada atitinka ir trečiojo asmens UAB „Servisa ICT“ aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas aplinkybes, jog Kompiuterio gedimų nerasta.

48. Pažymėtina, kad tai, kad Kompiuterio aušintuvui dirbant pilnu pajėgumu girdimas didesnis garsas, pripažįsta ir trečiasis asmuo, tai užfiksuota ir Vertinimo išvadoje, tačiau tai nelaikytina Kompiuterio defektu, kadangi, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu, tokiam kompiuterio modeliui būdinga aukštesnės temperatūra iki 98 laipsnių, tai nurodyta ir trečiojo asmens UAB „Servisa ICT“ aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

49. 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu liudytojas K. I. atlikęs Kompiuterio testavimus paaiškino, kad testavimo metu buvo pilnai apkrauta pagrindinė plokštė, tačiau Kompiuteris neišsijungė. Pažymėtina, kad tai, kad trijų patikrinimų metu, pilnai apkraunant Kompiuterio operacinę sistemą būtų išsijungęs Kompiuteris, ar būtų nustatytas pagrindinės plokštės gedimas, byloje įrodymų nėra. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesivadovauti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada. Minėta institucija, įgyvendina valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką vartotojų teisių apsaugos srityse, pagrindinis tikslas užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių apsaugą. Be to pirmosios instancijos teismas šią išvadą įvertino kartu su kitais byloje esančiais tiek rašytiniais įrodymais, tiek dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje Kompiuterio apžiūra buvo atlikta dalyvaujant apeliantui ir išsijungus Kompiuteriui, neabejotinai, tokios aplinkybės būtų buvusios užfiksuotos vertinimo išvadoje, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad iš esmės visų trijų tikrinimų metu Kompiuteris veikė netinkamai, t. y. pateikta išvada nepatvirtino apelianto argumentų dėl nurodytų Kompiuterio gedimų, Kompiuterio išsijungimo ir kt. Apelianto argumentai, kad negalima vadovautis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada niekuo nepagrįsti.

50. Byloje nustatyta, kad apeliantas ketvirtą kartą 2021 m. sausio 20 d. tiesiogiai kreipėsi į UAB „Servisa ICT“ ir pateikė Kompiuterį patikrinimui, nurodydamas, kad kairysis ventiliatorius veikia pilnu pajėgumu kai tam nėra reikalo. UAB „Servisa ICT“ akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. sausio 22 d. kompiuteris buvo testuojamas, testavimas baigtas 2021 m. sausio 26 d., nustačius pagrindinės plokštės gedimą, ji buvo pakeista ir 2021 m. sausio 29 d. ginčo kompiuteris buvo grąžintas ieškovui. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai P. K. ir K. I. patvirtino, kad pagrindinė plokštė buvo tikrinama visų testavimų metu, tačiau gedimų nebuvo nustatyta. Trečiojo asmens atstovas D. J. paaiškino, kad ketvirto patikrinimo metu testuojant Kompiuterį testo rezultatai parodė pagrindinės plokštės gedimą, todėl buvo priimtas sprendimas pakeisti pagrindinę plokštę (2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdis 1:23:51-1:24:10). Iš 2021 m. sausio 27 d. UAB „Servisa ICT“ darbuotojo J. S. elektroninio laiško adresuoto apeliantui matyti, kad tiksli pagrindinės plokštės gedimo priežastis nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, jog 2021 m. sausio 22 d. – 2021 m. sausio 26 d., t. y. praėjus vieneriems metams po Kompiuterio įsigijimo, atlikto testavimo metu buvo nustatytas pagrindinės plokštės gedimas, nesudaro pagrindo daryti išvadą ir pritarti apelianto argumentams, jog Kompiuteris turėjo esminį trūkumą jo įsigijimo metu.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto numatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

52. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Kompiuterio trūkumas (Pagrindinės plokštės gedimas) atsirado po Kompiuterio perdavimo apeliantui, t. y. jo naudojimo metu. Apeliantas nepateikė į bylą jokių kitų įrodymų, galinčių paneigti tokią išvadą (pvz. kitų kvalifikuotų specialistų Kompiuterio testavimo rezultatus, specialistų išvadas ir pan.). Nors apeliantas akcentuoja, kad jam visgi pavyko įrodyti, nors ir iš kelinto karto Kompiuterio gedimus nes tai patvirtina Kompiuterio pagrindinės plokštės pakeitimo faktas, su apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, apeliantas aplinkybę, kad Kompiuteris jau pirmus šešis mėnesius nuo jo įsigijimo buvo su konkrečiais jo nurodytais trūkumais įrodinėja savo paties, kaip kompiuterių inžinerijos specialisto padarytu subjektyviu vertinimu.

53. Nors vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju, o vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, tačiau teismas neturi pagrindo labiau tikėti apelianto pozicija išimtinai dėl aplinkybių, jog apeliantas yra vartotojas be to akcentuoja, kad jo argumentai labiau įtikinami nes jis yra kompiuterių inžinerijos specialistas. Apeliantas akcentavo, kad bylą išnagrinėjus liko abejonių, tačiau visos abejonės turėtų būti vertinamos vartotojo interesais. Kaip minėta teismas išvadą apie faktų buvimą civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo konkrečiu atveju įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai apie Kompiuterio defektus, gedimus iki 2021 m. sausio 22 d. testavimo. Gedimai atsirado ir nustatyti tik praėjus vieneriems metams po Kompiuterio įsigijimo, atlikto 2021 m. sausio 22 d. – 2021 m. sausio 26 d. testavimo metu, kuomet buvo nustatytas grindinės

plokštės gedimas. Byloje tiksli pagrindinės plokštės gedimo priežastis nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad gedimas susijęs su vartotojo netinkamu Kompiuterio naudojimu.

54. Teisėjų kolegija įvertinus įrodymų visuma pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje numatytą prezumpciją, nesant nustatytoms aplinkybėms, jog Kompiuterio perdavimo metu butų egzistavę tokie kokybės trūkumai, už kuriuos turėtų atsakyti atsakovė.

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdo

55. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 10 dalimi, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Atžvelgiant į šią įstatymo nuostatą, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad UAB „Servisa ICT“ 2021 m. sausio 22-26 d. atlikus testavimą buvo nustatytas Kompiuterio gedimas, pagrįstai sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo įsigyta prekė laikytina nebeatitinkanti kokybės reikalavimų ir pagrįstai padarė išvadą, kad tokiu atveju būtina nuspręsti dėl apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo – vienašalio sutarties nutraukimo, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, – proporcingumo jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui.

56. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nurodytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų: reikalauti iš pardavėjo nemokamai pataisyti daiktą, pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu, atitinkamai sumažinti kainą ar vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytas ribojimas pirkėjui nutraukti sutartį, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Atsakovas, trečiasis asmuo atsižvelgiant į tai, kad buvo pakeista motininė plokštė, kuri, trečiojo asmens vadovo teigimu, yra pakankamai brangi, neneigė, kad buvo nustatytas ne mažareikšmis kompiuterio gedimas.

58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai – prekės pataisymas ar prekės pakeitimas. Siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, Direktyvoje 1999/44/EB teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 39 punktas).

59. Teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, sprendžia, ar vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).

60. Įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po paties ieškovo kreipimosi 2021 m. sausio 20 d. į UAB „Servisa ICT“, ši įmonė atliko 2021 m. sausio 22-26 d. ginčo kompiuterio testavimą, testavimas baigtas 2021 m. sausio 26 d., nustačius pagrindinės plokštės gedimą. Apeliantas 2021 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu bendravo su UAB „Servisa ICT“ darbuotoju J. S. dėl pagrindinės plokštės keitimo. Ji buvo pakeista ir 2021 m. sausio 29 d. ginčo kompiuteris buvo grąžintas apeliantui. Apelianto ieškinys teisme gautas 2021 m. sausio 28 d. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų siekęs sutaisytą Kompiuterį grąžinti atsakovei, taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantas sužinojęs apie nustatytą Kompiuterio gedimą, būtų raštu pareiškęs, kad jis nesutinka, jog Kompiuteriui būtų keičiama detalė ir pageidauja nutraukti Pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat apeliantas net neįrodinėjo, kad Kompiuteris pakeitus pagrindinę plokštę neveikė ar veikia netinkamai.

62. ESTT praktikoje pažymėta, kad pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 3 dalį sutarties neatitinkančių prekių taisymas ar keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką, nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Toks iš trijų dalių susidedantis reikalavimas yra Sąjungos teisės aktų leidėjo siekio užtikrinti veiksmingą vartotojo apsaugą išraiška (žr. ESTT 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo Quelle AG prieš Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände, C-404/06, 35 punktą; 2011 m. birželio 16 d. sprendimo sujungtose bylose Weber GmbH prieš Jürgen Wittmer ir Ingrid Putz prieš Medianess Electronics GmbH, C?65/09 ir C-87/09, 52 punktą).

63. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovas žinojo, jog nuo 2021 m. sausio 26 d. buvo laukiama naujos pagrindinės plokštės, o ginčo prekės trūkumai buvo pašalinti per protingą laiką (nuo gedimo užregistravimo 2021 m. sausio 20 d. iki išsiuntimo ieškovui 2021 m. sausio 28 d. praėjo vos 8 dienos, kompiuterį ieškovas gavo 2021 m. sausio 29 d.), todėl Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas praėjus beveik dvejiems metams po prekės įsigijimo įvertinus konkrečias aplinkybes, neužtikrintų tinkamos vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyros atsižvelgiant ir į tai, kad vartotojo interesais pakeista pagrindinė plokštė, ji pakeista nemokamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutarties nutraukimas ir įpareigojimas sugrąžinti už prekę sumokėtą kainą negali būti laikoma proporcinga vartotojo teisių gynimo priemone, ir pagrįstai taikė kitą vartotojų teisių gynimo būdą – ginčo kompiuterio kainos atitinkamą sumažinimą, kadangi ši alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui – nustačius gedimą Kompiuteris suremontuotas per trumpą laiką, vertintina, kad laikotarpis, kurį ieškovas negalėjo naudotis kompiuteriu nesukėlė ieškovui didelių nepatogumų, kompiuterį galima naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad buvo pakeista Kompiuterio pagrindinė plokštė, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti Kompiuterio pardavimo kainą 300,00 Eur, t. y. iki 859,99 Eur. Pažymėtina, kad nors apeliantas iš esmės reiškė reikalavimus nutraukti 2019 m. gruodžio 19 d. sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pirkėjo A. B. ir pardavėjo UAB „D&G Kompiuteriai”, priteisti iš atsakovės UAB „D&G Kompiuteriai” 1 372,18 Eur, sumokėtus pagal 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DGK000165295, ir įpareigoti A. B. gražinti kompiuterį atsakovei bei priteisti apeliantui iš atsakovės UAB „D&G Kompiuteriai” 29,00 Eur diagnostikos išlaidas, tačiau teismui taikius kitą vartotojo teisių gynimo būdą – ginčo kompiuterio kainos atitinkamą sumažinimą, jokių argumentų dėl pardavimo kainos sumažinimo dydžio 300,00 Eur nenurodė. Apeliantas nenurodė, kad pakeitus Kompiuterio pagrindinę plokštę Kompiuteris ir toliau neveikia tinkamai, neteikė duomenų, kad išliko anksčiau minėti gedimai ar yra kitos objektyvios priežastys kodėl apelianto netenkina nustatyto gedimo Kompiuterio pagrindinės plokštės pakeitimas. Kaip minėta byloje nenustatyta, kad pirkėjui buvo parduotas netinkamos kokybės su defektais daiktas. Atsižvelgtina į tai, kad vartotojas yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju, paslaugų teikėju, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesais. Tačiau atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinio teismo nuomone, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka proporcingumo ir interesų derinimo principą, teismas nesuteikė nepagrįsto pranašumo pirkėjui-vartotojui, nesuabsoliutino jo teisių, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad pardavėjui nebūtų nustatomos nepagrįstai didelės išlaidos, taigi atsižvelgė į abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

66. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

68. Pagal Kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).

69. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas).

71. Iš byloje esančios UAB „Pakservisas“ ir apelianto 2019 m. gegužės 31 d. sudarytos darbo sutarties nėra nustatyta, kad apeliantui įsidarbinant UAB „Pakservisas“ buvo nustatyta sąlyga savo kompiuterio turėjimas. Darbo sutartis pasibaigė 2020 m. spalio 30 d. apeliantui pačiam prašant. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas T. B. paaiškino, kad įmonė neturėjo užsakymų, todėl apeliantas paprašė nutraukti darbo sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto darbo praradimas nebuvo susijęs su Kompiuterio turėjimu, t. y. atsakovės veiksmais.

72. Taip pat apelianto pateiktos VšĮ Šiaulių centro poliklinika 2021 m. liepos 7 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimo nustatyta, kad jis į šeimos gydytoją kreipėsi 2021 m. birželio 4 d. dėl negalavimų pasireiškusių dėl vykstančio teisminio proceso. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisminį procesą inicijavo pats apeliantas, todėl prieš inicijuodamas šį procesą apeliantas turėjo suprasti, kad teismo procesas gali sukelti tam tikras neigiamas emocijas ir tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys.

73. Apeliantas nurodė, kad kompiuteriu naudojosi labai trumpą laiką dėl Kompiuterio gedimų, jam sukeltų nepatogumų. Tačiau iš ieškovo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme yra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo nesinaudojimą kompiuteriu lėmė ne Kompiuterio defektai, o paties ieškovo pasirinkimas Kompiuteriu nesinaudoti, išskyrus paskutinį atveją, kai buvo nustatytas gedimas. Tačiau prekės trūkumai buvo pašalinti per protingą laiką (nuo gedimo užregistravimo 2021 m. sausio 20 d. iki išsiuntimo ieškovui 2021 m. sausio 28 d. praėjo vos 8 dienos, kompiuterį ieškovas gavo 2021 m. sausio 29 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad apeliantas patyrė nepatogumų, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgtina ir į tai, kad prieš kreipiantis apeliantui ieškiniu į teismą Kompiuteris buvo sutvarkytas ir apeliantui buvo tai žinoma.

74. Neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių pasekmių. Konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos, faktui, kad apeliantui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apeliantas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

78. Apeliacinis skundas atmestinas, todėl apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Teismui atmestus apelianto apeliacinį skundą, atsakovei UAB „D&G kompiuteriai“ priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

79. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 707,85 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, argumentus, galimai sugaištą laiką, atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D&G kompiuteriai“, juridinio asmens kodas 302463651, iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 707,85 Eur (septynių šimtų septynių eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.