- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- e2-2066-776/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00448-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- UAB „D&G kompiuteriai“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Servisa ICT“
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Ineta Kačenauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „D&G kompiuteriai“, dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Servisa ICT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. B. ieškiniu prašė nutraukti 2019 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovės UAB „D&G Kompiuteriai“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 372,18 Eur sumą, sumokėtą pagal 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DGK000165295, 29,00 Eur diagnostikos išlaidas, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal ginčo sutartį įsigytas kompiuteris Lenovo Legion Y540i7/9750H/15.6/8/5.12G iškart po įsigijimo kaito ir skleidė garsus, nebūdingus tinkamai veikiančiam tokiam įrenginiui, todėl ieškovas 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. perdavė kompiuterį atsakovei, kuri jį išsiuntė garantinį aptarnavimą atliekančiai UAB „Servisa ICT“, tačiau atlikti kompiuterio garantinio aptarnavimo darbai nepadėjo, ieškovas ir toliau negalėjo naudotis kompiuteriu pagal paskirtį, įrenginys kaito, skleidė ūžimo garsus. Ieškovas teigė, kad po to, kai trečią kartą išsiuntus kompiuterį garantinį aptarnavimą atliekančiai UAB „Servisa ICT“ buvo nustatyta kompiuterio problema, susijusi su pagrindinės plokštės gedimu, toks atsakymas privertė ieškovą apsiverkti, jis jautėsi ir pažemintas, ir kartu visgi laimėjęs ilgą ir sekinančią kovą už savo, kaip vartotojo, teises, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, negalėjo dirbti darbo pagal specialybę ir prarado inžinieriaus-programuotojo poziciją (duomenys neskelbtini), todėl patyrė 500,00 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „D&G kompiuteriai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog atsiradus naujam faktiniam/teisiniam pagrindui ginčyti iš atsakovės įsigyto kompiuterio kokybę, t. y. 2021 m. vasario 12 d. serviso aktui Nr. RMA-30074223, ieškovas turėjo pakartotinai kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pirmą kartą ginčą išnagrinėjo 2020 m. gruodžio 28 d. priimtu nutarimu, su tinkamai suformuluotu reikalavimu, laikydamasis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o to nepadarius ieškovo ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, jį priėmus, turėjo būti paliekamas nenagrinėtu. Atsakovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginio apie ginčo kompiuterio nekokybiškumą nuo pat sutarties sudarymo dienos, nes ieškovas kompiuteriu dėl jo kokybės trūkumų negalėjo naudotis vos 8 dienas iš vienerių metų dviejų mėnesių ir devynių dienų, kuomet buvo keičiama jo pagrindinė plokštė. Atsakovės nuomone, sutarties nutraukimas šiuo atveju negali būti laikomas adekvačiu pažeistų ieškovo, kaip pirkėjo, teisių gynimo būdu, nes nutraukus sutartį atsakovei būtų grąžintas palyginti senas daiktas, kurio realizacija galima gal būt už 1/4 sutartyje nurodytos kainos, tuo tarpu ieškovas beveik pusantrų metų, t. y. net prailgintą garantinį laikotarpį, butų naudojęsis kompiuteriu visiškai nemokamai.
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėn. iš atsakovės įsigijo kompiuterį, kuris 2020 m. sausio mėn. pradžioje pradėjus juo naudotis (naudojantis paprastomis programomis) staigiai kaito, labai ūžė ventiliatoriai, pats savaime išsijungdavo. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompiuterio gedimų, o 2020 m. vasario 20 d. kompiuteris gautas iš garantinį aptarnavimą teikiančios įmonės su paaiškinimu, kad jokių gedimų nerasta, aušinimo testų nebuvo atlikta, o 98 laipsnių temperatūra nurodyta kaip normali. Ieškovo nuomone, testavimo metu buvo naudota netinkama diagnostikos sistema, nes kompiuteris buvo išleistas vėliau (2019 m. vasarą) nei naudota diagnostikos sistemos versija (2018 m. III ketvirtis). Ieškovas nurodė, kad 2020 m. vasario 27 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, kompiuterį pateikė 2020 m. gegužės 15 d., paminėdamas, kad kompiuteris ne tik perkaista, bet ir neaiškiai dirba kairysis ventiliatorius, kuris skleidė keistus garsus, tačiau garantinį aptarnavimą teikianti įmonė gedimų nerado, kompiuteriui buvo pakeista pasta. Ieškovas nurodė, kad vėliau naudojantis kompiuteriu jis nebeperkaisdavo, bet kairysis ventiliatorius pradėdavo žymiai garsiau ūžti, vienintelis būdas tą sustabdyti buvo išjungti kompiuterį. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. birželio 10 d. trečią kartą kreipėsi į atsakovę dėl kompiuterio gedimų, tačiau atsakovė neatsakė, todėl 2021 rugpjūčio 21 d. jis apsisprendė kreiptis į atsakovę dėl pinigų grąžinimo arba prekės pakeitimo tinkama preke. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. atsisakė tenkinti jo reikalavimus, nes laikė, kad kompiuteris yra kokybiškas, todėl jis kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nustatė, kad kompiuteris yra kokybiškas ir nusprendė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui jo sumokėtą sumą už kompiuterio diagnostiką. Ieškovo nuomone, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistas buvo iš anksto nusistatęs, kad kompiuteris yra tvarkingas, atliko kompiuterio apžiūrą ne pagal jo nurodytus nusiskundimus, jo nusiskundimų patikrinimui skyrė tik 10 min. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. trečią kartą pateikė kompiuterį garantinį aptarnavimą teikiančiai įmonei ir buvo nustatytas pagrindinės plokštės gedimas, ji buvo pakeista, po jos pakeitimo 2021 m. sausio 29 d. atgavo kompiuterį, tačiau kompiuteriniu nesinaudojo dėl to, kad nepakeistų jo būklės. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu netenkina tas faktas, kad buvo pakeista kompiuterio pagrindinė plokštė. Ieškovas nurodė, kad jautriai sureagavo į vykusį procesą dėl įsigytos nekokybiškos prekės, patyrė išgyvenimus, neturėdamas kompiuterio negalėjo tinkamai atlikti užduočių darbe ir tai sukėlė nepatogumus, buvo priverstas išeiti iš darbo, be kompiuterio buvo apsunkintos naujo darbo paieškos. Ieškovas paaiškino, kad jam sveikatos sutrikimai pasireiškė nuo pirmos serviso išvados, kad kompiuteris puikiai veikia.
4. Ieškovo A. B. atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė, išdėsčiusi ginčo kompiuterio įsigijimo ir jo remonto aplinkybes, nurodė, kad praėjus 13 mėn. nuo kompiuterio įsigijimo buvo nustatytas nemažareikšmis kompiuterio gedimas. Atstovė pažymėjo, kad nustačius pagrindinės plokštės gedimą, ieškovo nebuvo atsiklausta, ar ji turi būti keičiama, o ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį teisme dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Atstovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad tiesioginių įrodymų, kad kompiuteris buvo parduotas su defektu, nėra, tačiau svarbu tai, kad nuo įsigijimo momento ieškovas negalėjo kompiuteriu naudotis, jis neveikė taip, kaip turėjo veikti toks įrenginys, todėl gedimas jau egzistavo embriono stadijoje, nors gedimas buvo nustatytas tik trečiojo patikrinimo metu. Atstovė pažymėjo, kad ieškovo prašomas taikyti jo teisių gynimo būdas gali būti taikomas ir tuo atveju, kai gali būti pašalinti daikto trūkumai, tačiau tokį teisių gynimo būdą būtina įvertinti proporcingumo aspektu. Atstovės teigimu, atsakovė nepaneigė savo atsakomybės jokiais įrodymais, nepateikė įrodymų, kad gedimas atsirado dėl ieškovo kaltės, o ieškovo, kaip vartotojo, teisės turi būti ginamos prioritetiškai, todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas proporcingu.
5. Atsakovės UAB „D&G kompiuteriai“ atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovo vertinimu, ginčas nėra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, nes ieškovas pats nurodė, kad įsigijo kompiuterį dėl savo darbo. Atstovas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti garantinį aptarnavimą teikiančios įmonės nustatytomis aplinkybėmis dėl kompiuterio būklės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių dėl prekės kokybės taip pat nepaneigia ieškovo pateikti duomenys, t. y. kad kompiuteris jo įsigijimo metu buvo kokybiškas. Atstovo nuomone, ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtą kainą nėra sąžiningas ir adekvatus, nes ieškovas įsigijo kokybišką prekę, jam sugedus po daugiau nei vienerių metų naudojimo, jis buvo visiškai sutaisytas ir grąžintas ieškovui, o ieškovo nenoras naudotis kompiuteriu negali būti pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
6. Trečiojo asmens UAB „Servisa ICT“ atstovas D. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atstovas pažymėjo, kad ieškovo įsigytas kompiuteris buvo galingos architektūros, su galinga vaizdo plokšte. Atstovas, pasisakydamas dėl kompiuterio ventiliatoriaus darbo ir perkaitymo, nurodė, kad ieškovo įsigyto kompiuterio kokybė buvo ideali. Atstovas paaiškino, kad UAB „Servisa ICT“ yra autorizuotas Lenovo kompiuterių serviso centras, vykdant diagnostiką, jungiamasi prie Lenovo sistemos ir atliekama daugybė testų, o po to dėl kompiuterio būklės sprendžia net ne technikas, nes sprendimą priima pats gamintojas. Atstovas pažymėjo, kad po pirmojo serviso aparatūrinių gedimų nerasta, gamintojo testai klaidų nerodė, o aukšta temperatūra yra būdinga tokiam kompiuteriui. Atstovas paaiškino, kad garsus ventiliatoriaus veikimas nėra gedimas, o tai, kad kompiuteris šilo yra normalu dėl jo parametrų. Atstovas komentuodamas, kad antrojo patikrinimo metu buvo sutepta nauja aušinimo pasta, nurodė, kad tai savaime nereiškia jokio gedimo, ventiliatorius gali veikti, kai kompiuteris neturi apkrovų, bet tai nelaikytina gedimu. Atstovas nurodė, kad trečiojo serviso metu atliekant diagnostiką, gamintojo sistemoje buvo priimtas sprendimas pakeisti pagrindinę plokštę, tačiau tai nereiškia, kad buvo gedimai, susiję su ventiliatoriumi ir kompiuterio temperatūra, kompiuteris iš serviso buvo išsiųstas puikiai veikiantis, ieškovas neišreiškė jokių priekaištų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo
7. Vartotojo (pirkėjo, nuomininko, užsakovo), kaip fizinio asmens, sudarančio sutartį savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, samprata pateikiama specialiosiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose, skirtose atskiroms vartojimo sutarčių rūšims reglamentuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350, 6.504, 6.672 straipsniai). Vartotojo sąvoka detalizuojama Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, kurioje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Todėl tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008).
8. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas, kaip fizinis asmuo, iš atsakovės, kaip juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais, įsigijo nešiojamą kompiuterį Lenovo Legion Y540i7/9750H/15.6/8/5.12G už 958,67 Eur (be PVM), antivirusinę programą ESET Internet security 1PC 1Y OEM už 12,39 Eur (be PVM) bei pratęstą garantiją (24 mėn.) SKC už 197,20 Eur (be PVM) ir iš viso pagal 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DKG000165295 ieškovas sumokėjo 1 372,18 Eur. Todėl, tam, kad kvalifikuoti ginčo sutartį vartojimo ar ne vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekė viena iš sutarties šalių – ieškovas.
9. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra inžinerijos mokslų magistras (šią aplinkybę patvirtina Šiaulių universiteto 2019 m. birželio 26 d. išduotas magistro diplomas Nr. 0004566) ir kad pagal 2019 m. gegužės 31 d. darbo sutartį Nr. 4 su (duomenys neskelbtini) dirbo inžinieriumi programuotoju, todėl įsigytą kompiuterį planavo naudoti darbinei veiklai. Todėl atsakovė laikėsi pozicijos, kad šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas negali būti laikomas vartotoju, o ginčo pirkimo–pardavimo sutartis vartojimo. Teismas tokiai atsakovės pozicijai nepritaria.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl situacijos, kai daiktas (paslauga) įsigyjamas tiek asmeniniams, tiek verslo poreikiams tenkinti, yra nurodęs, kad, jeigu nustatoma, kad fizinio asmens sudarytos sutarties tikslas taip pat buvo ir jo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos poreikių tenkinimas, tokia sutartis vartojimo sutartimi kvalifikuotina ir tokiam fiziniam asmeniui specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas taikytinas tuo atveju, kai yra pagrindas konstatuoti, jog įsigytos prekės (paslaugos) naudojimas ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos tikslui buvo visiškai nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).
11. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes tikėtina, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek profesinės veiklos, tiek asmeniniams tikslams. Tačiau teismo vertinimu, ginčo sutartis laikoma vartojimo sutartimi, nes verslo tikslas joje yra nežymus. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 31 d. darbo sutarties Nr. 4, ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) inžinieriumi programuotoju, tačiau šioje darbo sutartyje nebuvo sąlygų, pagal kurias ieškovas pats privalo turėti reikalingas darbo priemones, t. y. kompiuterį. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 31 d., o ginčo kompiuteris įsigytas tik 2019 m. gruodžio 19 d. Liudytojas T. B., buvęs ieškovo bendradarbis, parodė, kad specialaus reikalavimo turėti savo kompiuterį įsidarbinant (duomenys neskelbtini) nebuvo, o ieškovas naudojosi savo įsigytu kompiuteriu savo iniciatyva. Todėl byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo kompiuterį ieškovas įsigijo ir savo asmeniniams, ir profesiniams poreikiams tenkinti, tačiau pastarasis tikslas buvo nereikšmingas, ieškovas iš esmės siekė įsigyti kompiuterį pritaikytą jo asmeniniams poreikiams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, ir šiuo atveju taikytinos vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai.
12. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad tik įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Todėl ginčams dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo ikiteisminė tvarka nėra privaloma, nes vartotojui suteikiama teisė pačiam pasirinkti, ar kreiptis iš karto tiesiogiai į teismą, ar ginčą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, t. y. įstatymu nėra nustatyta vartotojo inicijuojamiems nagrinėti ginčams privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.??? Vadinasi, priešingai nei nurodė atsakovė, nėra pagrindo teigti, kad 2021 m. vasario 12 d. serviso aktu Nr. RMA-30074223 nustačius naujas aplinkybes, t. y. ginčo kompiuterio pagrindinės plokštės gedimą, ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį teismui, turėjo pakartotinai kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pirmą kartą ginčą išnagrinėjo 2020 m. gruodžio 28 d. priimtu nutarimu.
Dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kaip vartotojo teisių gynimo būdo, įgyvendinimo
13. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalių ginčui taikytinos vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies ketvirtojo skirsnio „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350–6.370 straipsniai) normos. Šiame skirsnyje, atsižvelgiant į vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties specifiką, įtvirtintos specialiosios normos bendrojo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305–6.349 straipsniai).
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
15. Nustatyta, kad per garantijos terminą ginčo kompiuterio kokybė buvo tikrinama keturis kartus: tris kartus trečiojo asmens UAB „Servisa ICT“, kuri yra autorizuota Lenovo kompiuterių serviso centras, bei vieną kartą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Pirmą kartą prekė patikrinimui pateikta UAB „Servisa ICT“ 2020 m. vasario 3 d. (2020 m. vasario 3 d. serviso priėmimo aktas Nr. 0032745), ieškovui nurodžius nusiskundimą, kad kompiuteris kaista be apkrovos. UAB „Servisa ICT“ aktu Nr. RMA-30041960 patvirtino, kad 2020 m. vasario 6 d. ginčo kompiuteris buvo testuojamas ir gedimų nebuvo nustatyta. Antrą kartą ieškovas į UAB „Servisa ICT“ dėl ginčo kompiuterio kreipėsi 2020 m. gegužės 15 d., nurodydamas nusiskundimą, kad kompiuteris per daug stipriai kaista, aušintuvai skleidžią keistą garsą (2020 m. gegužės 15 d. serviso priėmimo aktas Nr. 0032857). UAB „Servisa ICT“ akte Nr. RMA-30049801 nurodyta, kad 2020 m. gegužės 22 d. kompiuteris buvo testuojamas, testavimas baigtas 2020 m. gegužės 26 d. ir aparatūrinių gedimų nebuvo rasta, buvo pakeista termo pasta. Ieškovas nurodė, kad po termo pastos pakeitimo ginčo kompiuterio veikimo temperatūros tapo tinkamesnės, tačiau pastebėtas padažnėjęs kairiojo ventiliatoriaus veikimas pilnu pajėgumu esant normalioms temperatūroms, švilpimas, ūžimas. Kadangi atsakovė 2020 m. gegužės 2 d. atsisakė tenkinti ieškovo 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą nutraukti ginčo prekės pirkimo–pardavimo sutartį arba pakeisti prekę, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2020 m. gruodžio 4 d., dalyvaujant ieškovui ir atsakovės atstovui, atliko ginčo kompiuterio vertinimą ir nustatė, kad gedimų nenustatyta, o kompiuteris yra tinkamos kokybės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 4E-34040 konstatavo, kad ginčo prekė buvo tinkamos kokybės, todėl ieškovo skundą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 29,00 Eur išlaidas už prekės diagnostiką. Ketvirtą kartą ginčo kompiuteris patikrinimui pateiktas UAB „Servisa ICT“ 2021 m. sausio 20 d., ieškovui nurodžius nusiskundimą, kad kairysis ventiliatorius veikia pilnu pajėgumu kai tam nėra reikalo. UAB „Servisa ICT“ akte Nr. RMA-30074223 nurodyta, kad 2021 m. sausio 22 d. kompiuteris buvo testuojamas, testavimas baigtas 2021 m. sausio 26 d., nustačius pagrindinės plokštės gedimą, ji buvo pakeista ir 2021 m. sausio 29 d. ginčo kompiuteris buvo grąžintas ieškovui.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikėsi pozicijos, kad ginčo kompiuteris buvo nekokybiškas nuo jo įsigijimo, t. y. jo gedimas jau egzistavo embriono stadijoje, nors gedimas UAB „Servisa ICT“ buvo nustatytas tik trečiojo patikrinimo metu, todėl, ieškovo nuomone, jo pasirinktas teisių gynybos būdas – nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą – yra proporcingas. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ginčo kompiuteris jo įsigijimo metu buvo kokybiškas, jis sugedo tik po daugiau nei vienerių metų naudojimo, buvo visiškai sutaisytas ir grąžintas ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtą kainą nėra sąžiningas ir adekvatus, o ieškovo nenoras naudotis kompiuteriu negali būti pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daikto kokybės atitikties vartojimo sutarties sąlygoms įrodinėjimo, yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
19. Šios vartotojo įrodinėjimo naštos palengvinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje, kurioje nustatyta, kad daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui, bei, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019).
20. Kaip minėta, ieškovas ginčo kompiuterį įsigijo 2019 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl šešių mėnesių terminas skaičiuojant nuo šios datos suėjo 2020 m. gegužės 19 d. Pirmą kartą prekė buvo pateikta patikrinimui 2020 m. vasario 3 d., ieškovui nurodžius nusiskundimą, kad kompiuteris kaista be apkrovos. UAB „Servisa ICT“ aktu Nr. RMA-30041960 patvirtino, kad 2020 m. vasario 6 d. ginčo kompiuteris buvo testuojamas ir gedimų nebuvo nustatyta. Antrą kartą prekė buvo pateikta patikrinimui 2020 m. gegužės 15 d., ieškovui nurodžius nusiskundimą, kad kompiuteris per daug stipriai kaista, aušintuvai skleidžią keistą garsą. UAB „Servisa ICT“ akte Nr. RMA-30049801 nurodyta, kad 2020 m. gegužės 22 d. kompiuteris buvo testuojamas, testavimas baigtas 2020 m. gegužės 26 d. ir aparatūrinių gedimų nebuvo rasta, buvo pakeista termo pasta. Liudytojas K. I., UAB „Servisa ICT“ darbuotojas, parodė, kad pirmą ir antrą kartą testuojant ginčo kompiuterį buvo naudota gamintojo Lenovo diagnostikos sistema, kurią naudojant būtų buvusi galimybė identifikuoti pagrindinės plokštės gedimą, papildomai buvo naudojamos ir kitos testavimo sistemos, rekomenduojamos gamintojo, o testavimo metu kompiuteris savaime neišsijungė. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad buvo naudojama senesnė diagnostikos sistemos versija, nesudaro pagrindo teigti, kad visas ginčo kompiuterio testavimas atliktas netinkamai. Tiek atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, tiek liudytojų P. K. ir K. I. parodymai, trečiojo asmens atstovo paaiškinimai patvirtina, kad aukšta temperatūra yra būdinga ginčo kompiuteriui dėl jo techninių parametrų, o garsus ventiliatoriaus veikimas pats savaime nėra gedimas. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip inžinerijos mokslų magistras, įsigydamas ginčo kompiuterį, turėjo būti susipažinęs su jo techniniais parametrais ir veikimo savybėmis. Tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo kompiuteris nuo jo įsigijimo generavo daugiau šilumos nei įprasta tokiam įrenginiui ir turėjo aušinimo sistemos trūkumų, ieškovas nepateikė. Ieškovo paaiškinimai ir liudytojo T. B. parodymai vertintini kaip netiesioginiai įrodymai, kurie vienareikšmės išvados apie netinkamą kompiuterio veikimą per šešis mėnesius nuo jo įsigijimo padaryti neleidžia. Liudytojas T. B. parodė, kad ieškovui atsinešus kompiuterį į darbą jis veikė garsiai, tačiau iš esmės toks kompiuterio veikimas netrukdė. Be to, 2020 m. gruodžio 4 d., dalyvaujant ieškovui ir atsakovės atstovui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko ginčo kompiuterio vertinimą ir nustatė, kad gedimų nenustatyta, o kompiuteris yra tinkamos kokybės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 4E-34040 konstatavo, kad ginčo prekė buvo tinkamos kokybės. Todėl spręstina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikytina, ir laikytina, kad ginčo kompiuterio perdavimo momentu neegzistavo jo kokybės trūkumai, už kuriuos turėtų atsakyti atsakovė.
21. Byloje nėra ginčo, kad po to, kai 2021 m. sausio 20 d. ieškovas kreipėsi dėl galimo ginčo kompiuterio kairiojo ventiliatorius netinkamo veikimo, UAB „Servisa ICT“ 2021 m. sausio 22-26 d. atlikus kompiuterio testavimą buvo nustatytas pagrindinės plokštės gedimas. Pagrindinės plokštės gedimo tiksli priežastis nebuvo nustatyta. Liudytojų P. K. ir K. I. parodymai patvirtina, kad pagrindinė plokštė buvo tikrinama visų testavimų metu ir jos gedimų nebuvo nustatyta (šie įrodymai taip pat patvirtina aukščiau minėtą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikytina). Ji buvo pakeista ir 2021 m. sausio 29 d. ginčo kompiuteris, kaip tinkamai veikiantis, buvo grąžintas ieškovui. Kadangi po UAB „Servisa ICT“ 2021 m. sausio 22-26 d. atlikto testavimo ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovo įsigyta prekė laikytina nebeatitinkanti kokybės reikalavimų, būtina nuspręsti dėl ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo – vienašalio sutarties nutraukimo, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, – proporcingumo jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB), kurios nuostatos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsniu perkeltos į nacionalinę teisę, teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
23. Pažymėtina, kad teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, neatitikimo reikšmingumą ir tai, ar alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui (Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, po paties ieškovo kreipimosi 2021 m. sausio 20 d. į UAB „Servisa ICT“, ši įmonė atliko 2021 m. sausio 22-26 d. ginčo kompiuterio testavimą, testavimas baigtas 2021 m. sausio 26 d., nustačius pagrindinės plokštės gedimą. Ieškovas 2021 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu bendravo su UAB „Servisa ICT“ darbuotoju J. S. dėl pagrindinės plokštės keitimo. Ji buvo pakeista ir 2021 m. sausio 29 d. ginčo kompiuteris buvo grąžintas ieškovui. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2021 m. sausio 28 d. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas žinojo, kad nuo 2021 m. sausio 26 d. buvo laukiama naujos pagrindinės plokštės, o ginčo prekės trūkumai buvo pašalinti per protingą laiką (nuo gedimo užregistravimo 2021 m. sausio 20 d. iki išsiuntimo ieškovui 2021 m. sausio 28 d. praėjo vos 8 dienos, kompiuterį ieškovas gavo 2021 m. sausio 29 d.), sutarties nutraukimas praėjus beveik dvejiems metams po prekės įsigijimo neužtikrintų tinkamos vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju ginčo sutarties nutraukimas ir įpareigojimas sugrąžinti už prekę sumokėtą kainą negali būti laikoma proporcinga vartotojo teisių gynimo priemone.
24. Teismas, atsisakęs taikyti vartotojo teisių gynimo būdą, jei jis neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus, gali pritaikyti kitą vartotojo teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).
25. Ginčo kompiuteris buvo pataisytas 2021 m. sausio 27 d., o ieškovas ieškinį teismui pateikė 2021 m. sausio 28 d., t, y, jau po jo pataisymo apsisprendęs ginti savo pažeistas teises kitu būdu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šiuo atveju taikytinas kitas ieškovo, kaip vartotojų teisių gynimo būdas – ginčo kompiuterio kainos atitinkamas sumažinimas. Tokia alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui, nes ginčo kompiuteris yra visiškai suremontuotas, pagrindinė plokštė nemokamai pakeista į visiškai naują, kompiuteris tinkamas naudojimui. Kadangi kompiuterio detalės buvo keičiamos, laikytina, kad jo pardavimo kaina turėtų būti sumažina 300,00 Eur, t. y. vietoj buvusios 1 159,99 Eur kainos ji mažintina iki 859,99 Eur. Toks kainos sumažinimas nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Todėl atsakovė įpareigotina ieškovui grąžinti 300,00 Eur ginčo kompiuterio kainos dalį.
26. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojų kreipimusis pardavėjai ir paslaugų teikėjai nagrinėja neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2020 m. vasario 25 d. sumokėjo 29,00 Eur mokestį už ginčo kompiuterio diagnostiką. Kadangi pagal minėtą teisės akto nuostatą ginčo kompiuterio serviso paslauga turėjo būti teikiama nemokamai, ieškovas turi teisę susigrąžinti už šią paslaugą sumokėtą sumą. Todėl atsakovė įpareigotina ieškovui grąžinti 29,00 Eur sumą už ginčo kompiuterio diagnostiką.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtina, kad vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (šiuo atveju ieškovas, pareiškęs ieškinį).
29. Ieškovas nurodė, kad pradėjęs kovą už savo, kaip vartotojo, teises, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, nes atsakovė nepripažino ginčo kompiuterio trūkumų, neturėdamas kompiuterio, negalėjo dirbti darbo pagal specialybę ir prarado inžinieriaus-programuotojo poziciją (duomenys neskelbtini). Kaip buvo nustatyta, savo kompiuterio turėjimas nebuvo sąlyga ieškovui įsidarbinti ir dirbti (duomenys neskelbtini), darbo sutartis pasibaigė 2020 m. spalio 30 d. ieškovui pačiam prašant, kaip parodė liudytojas T. B., įmonė neturėjo užsakymų, todėl ieškovas ir paprašė nutraukti darbo sutartį. Ieškovas pateikė VšĮ Šiaulių centro poliklinika 2021 m. liepos 7 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta, kad jis į šeimos gydytoją kreipėsi 2021 m. birželio 4 d. dėl nerimo, pablogėjusio miego, skausmų širdies plote, pilvo skausmų, jam buvo diagnozuotas nervingumas, miego sutrikimas ir skirtas medikamentinis gydymas. Šiame dokumente nurodyta, kad visi negalavimai pasireiškė dėl vykstančio teisminio proceso. Kadangi teisminį procesą inicijavo pats ieškovas, teismo nuomone, jis turėjo suprasti, kad teismo procesas gali sukelti tam tikras neigiamas emocijas. Net įvertinus tai, kad ieškovas save įvardijo jautriu žmogumi, akcentuotina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 17 procentų.
31. Ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 43,00 Eur žyminį mokestį ir 900,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2021 m. sausio 27 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 624 išrašas, 2021 m. sausio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 624, 2021 m. liepos 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 624(2), 2021 m. liepos 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 624(3) 2021 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1065068, 2021 m. liepos 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1065094 ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1065010. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovas, ieškinį tenkinus iš dalies (17 procentų), turi teisę į 7,31 Eur žyminio mokesčio ir 153,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
32. Atsakovė patyrė 1 808,95 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2021 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 15/2021 išrašas, 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA025, 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA042, 2021 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA058, 2021 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DZA076, 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymai. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovė, ieškinį tenkinus iš dalies (17 procentų), turi teisę į 1 501,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
33. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistinos 1 341,12 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 17,90 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Tačiau kadangi ieškinys tenkintas 17 procentų, tik ieškovui tenkanti šių išlaidų dalis yra didesnė už minėtą minimalią priteistiną sumą (atsakovei tenkanti dalis 3,05 Eur). Todėl 14,85 Eur šių išlaidų dalis priteistina valstybei iš ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti 2019 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „D&G kompiuteriai“, kodas 302463651, įsigyto nešiojamojo kompiuterio Lenovo Legion Y540i7/9750H/15.6/8/5.12G kainą nuo 1 159,99 Eur (su PVM) iki 859,99 Eur (su PVM), įpareigoti atsakovę UAB „D&G kompiuteriai“, kodas 302463651, grąžinti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) kainos dalį ir 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų 00 ct) sumą už atliktą kompiuterio diagnostiką.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „D&G kompiuteriai“, kodas 302463651, iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 341,12 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt vieno eurų 12 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,85 Eur (keturiolikos eurų 85 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.