Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-316-357/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-12
Bylos Nr.: e2-316-357/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00058-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Bartašienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: I. B., V. B.

Civilinė byla Nr. e2-316-357/2023 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00058-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.7; 3.1.7.6;

3.5.2; 3.5.20.4; 3.2.6.1;(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui E. K.,atsakovės I. B. atstovei advokatei E. J.,trečiojo asmens antstolės A. P. padėjėjui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams V. B., I. B. dėl turto pardavimo akto skolininko pasiūlytam pirkėjui pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo antstolė A. P.

Teismas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas A. B. pareikštu ieškiniu prašo: 1) pripažinti antstolės A. P. 2023 m. sausio 24 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-124-3590 negaliojančiu; 2) taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atsakovui V. B.:1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 8) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 10) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ; 11) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 12) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 13) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 14) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 15) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas ieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis. Dėl antstolės veiksmų ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu nurodo, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į ją atsižvelgti. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

3. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, antstolė A. P. netinkamai vykdė savo pareigas nustatant turto vertę, t.y. areštuoto turtas parduotas už neobjektyvią bei visiškai neartimą rinkai kainą, kuri būtų nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų, t.y. atlikus turto vertės ekspertizę. Teismų praktikoje kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina buvo daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė, negu vėliau byloje nustatyta to turto rinkos kaina (Lietuvos A. T. 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Antstolė A. P. pardavė V. B. pasiūlytam pirkėjui I. B. areštuotą turtą, už mažesnę nei realiai yra turto kaina, tai akivaizdžiai, matyti, pateiktoje lentelėje. Remiantis pateikta informacija, matyti, kad antstolė A. P. pardavė V. B. pasiūlytam pirkėjui I. B. - 54,8879 ha žemės už 148 250 Eur. Nurodytus žemės sklypus, turto vertintojas A. L. 2023-02-03 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 23/0-015 įvertino – 287 200 Eur suma, t.y. 48,38 proc. didesnė turto vertė nei nustatyta antstolės A. P.. Nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis eksperto A. L. nustatyta turto verte, o ne antstolės A. P., nes turto vertinimo ekspertizę atliko turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas, turintis specialių žinių ir naudojantis atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Ieškovas yra įsitikinęs, kad yra pagrindas 2023-01-24 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-124-3590 pripažinti negaliojančiu, kadangi yra esminis imperatyvių teisės normų pažeidimas, varžantis ieškovo teises bei teisėtus interesus, t.y. atsakovo A. B. turtas parduotas už ženkliai mažesnę kainą I. B., negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

4. Dėl restitucijos taikymo

nurodo, kad CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenustato specialių restitucijos taikymo taisyklių, todėl restitucija taikytina vadovaujantis bendrosiomis Civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintomis normomis. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, todėl turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.). Antstolei A. P. parduodant atsakovo V. B. pasiūlytam pirkėjui I. B. - 54,8879 ha žemės sklypus, buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos, nes turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, t.y. už 48,38 proc. mažesnę kainą - 148 250 Eur. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmuo, įsigijęs turtą už daug mažesnę nei rinkos kainą, pripažįstamas nesąžiningu. Atsakovė I. B. negali būti laikoma sąžininga turto įgijėja, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma restitucija. Atsakovės I. B. nesąžiningumą pagrindžia ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypus ji įsigijo už per pus mažesnę kainą, pažymint, kad ji buvusi skolininko V. B. žmona. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju turėtų būti taikoma restitucija – atsakovui V. B. grąžintas nuosavybės teise priklausantis turtas, o atsakovei I. B. grąžinama sumokėta 148.250,00 Eur suma.

Atsiliepimas

5. Atsakovė I. B. prašo A. B. ieškinį atmesti, skirti A. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš A. B. priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas A. B. teikdamas įvairius skundus ir kitus procesinius dokumentus, teigia, neva I. B. ir V. B., siekdami išvengti prievolių A. B. vykdymo, fiktyviai nutraukė santuoką, susitarė dėl fiktyvaus išlaikymo vaikams priteisimo ir tokiu būdu įgyvendina sukčiavimo schemą. Tokiais teiginiais A. B. siekia sukelti bylas nagrinėjančių teismų abejones dėl jo procesinių oponentų sąžiningumo ir nukreipti dėmesį nuo tikrosios ginčo esmės. Toks proceso dalyvio elgesys, kai reiškiami ieškiniai grindžiami nepagrįstais argumentais, yra nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis pavyzdys.

6. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu nutraukta I. B. ir V. B. santuoka. Buvusių sutuoktinių vaikams A. B. ir A. B. iš V. B. yra priteistas išlaikymas vienkartine suma, teismui buvo atskleistos visos su V. B. prievolėmis A. B. ir iš jo turto vykdomais išieškojimais susijusios aplinkybės. Priteisdamas išlaikymą vaikams vienkartine suma, teismas pripažino, kad tokia išlaikymo forma labiausiai atitinka mažamečių vaikų interesus būtent dėl to, kad V. B. turi kreditorių A. B., kurio reikalavimų vykdymui yra realizuojamas V. B. turtas. Nutraukiant V. B. ir I. B. santuoką, V. B. buvo priteista gerokai didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalis, kas paneigia A. B. teiginius, jog buvę sutuoktiniai siekė ir tebesiekia perkelti turtą I. B. Ieškovas kvestionuoja įsiteisėjusios teismo nutarties c.b. Nr. eA2-10848-1135/2022 teisėtumą ir res judicata galią. Kvestionuodamas įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą bei sąmoningai klaidindamas teismą, ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Mažamečių vaikų teisė gauti išlaikymą iš savo tėvų yra nekvestionuojama, tai yra prigimtinė vaikų teisė, kartu konstitucinė tėvų pareiga. Tiek nutraukdama santuoką, tiek gindama savo vaikų teisę būti išlaikomiems savo tėvo, atsakovė I. B. jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, jokio teisės akto nepažeidė ir įsiteisėjusia teismo nutartimi tai yra konstatuota.

7. Panaikinus skundžiamą Aktą, išlaikymo mažamečiams vaikams išieškojimo procesas, trunkantis jau dvejus metus, ir toliau bus nerezultatyvus. Antstolė nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir užtikrino, kad būtų patenkinti beveik dvejus metus išimtinai dėl ieškovo A. B. veiksmų išlaikymo negaunančių mažamečių vaikų A. B. ir A. B. interesai. Vertinamu atveju kreditoriai išlaikymo santykiuose yra mažamečiai vaikai, ne I. B., ji išieškojimo teisiniuose santykiuose veikia tik kaip vaikų įgaliota atstovė ir uzufrukto tvarkytoja. Dėl I. B. sąžiningumo nurodo, kad asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas. CK 6.67 str. nuostatos šiam ginčui nėra taikomos, atsakovė turto įkainojimo procese nedalyvavo, jokios įtakos turto kainos nustatymui nedarė, turtas įkainotas pagal oficialius VĮ Registrų centro skelbiamus duomenis, kuriais įprastai vykdydami išieškojimus iš turto remiasi visi antstoliai. Faktas, kad I. B. yra buvusi V. B. sutuoktinė, taip pat neįrodo ir nereiškia jos nesąžiningumo, nupirkti dalį V. B. turto ji pasiūlė siekdama užtikrinti savo mažamečių vaikų teisę gauti jiems priteistą išlaikymą. Antstolė V. Š., vykdydama išieškojimą A. B. naudai, turtą bandė realizuoti nuo 2020 m., tačiau nerezultatyviai, tai žinodama, kad A. B. ir toliau visais įmanomais būdais trukdys išlaikymo vaikams išieškojimui, atsakovė sutiko nupirkti turtą ir sumokėti už jį rinkos kainą. I. B. yra suinteresuota kuo greičiau išspręsti ir užbaigti visus teisinius ginčus tiek su buvusiu sutuoktiniu V. B., tiek su jo giminėmis.

8. Atsakovė teismo prašo įvertinti A. B. ieškinio turinį ir argumentus per sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis prizmę ir nustačius, kad rengiant procesinius dokumentus įsiteisėjusių teismo sprendimų kvestionavimas negali būti pripažįstamas sąžiningu savo interesų gynimo būdu, skirti A. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9. Dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Aktą nurodo, kad ieškovas reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą grindžia CPK 602 str. 1 d. 6 p. Ginčo atveju, turtas atsakovei I. B., kaip skolininko pasiūlytai pirkėjai, buvo parduotas už 100 proc., CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos vertės, nei viena iš CPK 718 str., 712 str. normų nebuvo pažeistos, kas atitinkamai reiškia, jog nebuvo pažeistas ir CPK 602 str. 1 d. 6 p. Nustatydama areštuoto turto kainas antstolė rėmėsi tą dieną galiojusiomis VĮ Registrų centras išviešintomis individualiomis šio turto vertėmis, pateikiamomis pagal unikalų Nr., t.y. objektyviais, aktualiais, oficialiais ir patikimais duomenimis. Antstolė 2023-01-11 patvarkymu Nr. S-23-124-1692 suteikė šalims teisę inicijuoti ekspertizę turto vertei nustatyti, šalys (vykdymo proceso dalyviai) šia teise nepasinaudojo. Nors ieškovas pateikė reikalavimą ekspertizę pavesti atlikti jo pasirinktam ekspertui A. L., su kuriuo jis nuolat bendradarbiauja, teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi konstatavo, kad tokios teisės vykdymo proceso dalyviai neturi. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad antstolė pažeidė turto įkainojimo tvarką, teisės aktų nustatyta tvarka nerealizavo teisės prašyti ekspertizės. Antstolės atlikto turto įkainojimo pagrįstumo nepaneigia su ieškovu bendradarbiaujančio turto vertintojo A. L. parengta ataskaita. Antstolė ginčo turtą įvertino pagal VĮ Registrų centro atliktą turto vertinimą, galiojusį turto įkainojimo metu. VĮ Registrų centro skelbiamos žemės sklypų vertės yra objektyvios, kitos antstolės V. Š., vykdančios išieškojimą A. B. naudai atliktas to paties turto įkainojimas tai patvirtina. Antstolė V. Š. beveik visą tą patį V. B. turtą įkainojo mažesnėmis vertėmis. vadovaudamasi VĮ Registrų centro 2020 m. duomenimis, teismas pripažino, kad toks įkainojimas yra teisingas. Išieškojimą iš V. B. A. B. vykdantis antstolis T. U. tuos pačius V. B. žemės sklypus yra įvertinęs gerokai mažesne verte, tačiau A. B. dėl to skundų nereiškė ir vertinimus pripažino kaip tinkamus.

10. Dėl turto vertinimo rezultato nurodo, kad A. B. su turto vertintoju A. L. tikėtina buvo susitarę iš anksto, kadangi iš pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos duomenų matyti, jog užsakymas turto vertinimui pateiktas/ užduotis suformuota tik 2023-01-24 (Techninė užduotis Nr. 23/01-015), tuo tarpu prie ataskaitos pridėti NTR išrašai liudija, kad turto vertintojas NTR išrašus apie sklypus iš RC duomenų bazės traukė jau 2023-01-17, t.y. sutartis sudaryta ir užduotis suformuota jau po to, kai turto vertintojas susirinko medžiagą ir šalys galimai aptarė reikalingą turto vertinimo rezultatą. Atlikdamas turto vertinimą, A. L. pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. A. L. turtą vertino paslapčia nuo jo savininko, kas yra draudžiama, rengtoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, neva turto savininkas, t.y. V. B., yra tinkami informuotas apie atliekamą vertinimą ir sutikimą tam davė. A. L. parengta turto vertės nustatymo ataskaita turi ir kitų trūkumų, joje gausu klaidų, kas leidžia pagrįstai spręsti ir apie jo išvadų neteisingumą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė nurodo, kad Metodikos 31.1. p. įpareigoja vertintoją apžiūrėti vertinamą turtą, kas ginčo atveju nebuvo padaryta (nors ataskaitoje ir nurodyta kitaip, tačiau jokių duomenų apie fizinę turto apžiūrą nėra). Ginčo atveju, ataskaitoje matomos tik viešame portale www.regia.lt skelbiamos ortofoto nuotraukos. Metodikos 55 p. numato, kad turto vertinimas turi būti atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais, jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Ginčo atveju taikytas tik lyginamasis metodas (nevertinant rezultatų pagrįstumo), pagrindimo, kodėl netaikytas antrasis metodas, nėra. Išvardinti pažeidimai nulėmė ataskaitos išvadų neteisingumą ir nepagrįstumą. Ataskaitos 8 psl. 2.3. skyriuje A. L. nurodo, kad remiasi prielaida, jog žemės sklypai yra be pastatų. Prielaida taikoma Užsakovo pageidavimu ir A. L. nepagrindė tokios prielaidos taikymo. Žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra užstatyti statiniais, nepriklausančiais V. B., jie nėra ir niekada nebus dirbami, todėl nustatyta jų vertė yra nepagrįsta, neturinti nieko bendra su žemės ūkio paskirties žemės rinkos kainomis ir neatitinka realybės. Kaip svetimų statinių buvimas žemės sklypuose gali įtakoti jų vertę, ataskaitoje nenurodyta ir nepagrįsta. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra dirbama žemė, tai yra dauba su tvenkiniu ir jokia šio žemės sklypo dalis nėra dirbama, t.y. nėra žemės ūkio naudmenų. Šią klaidą neabejotinai nulėmė faktas, kad A. L., atlikdamas vertinimą, nevykdė pareigos apžiūrėti vertinamą turtą. Šio žemės sklypo vertė yra nepagrįsta, neturinti nieko bendra su žemės ūkio paskirties žemės rinkos kainomis ir neatitinka realybės. Visų žemės sklypų (išskyrus miškų ūkio) kainas A. L. skaičiavo taip, tarsi visas sklypas būtų žemės ūkio naudmenos, nemotyvavo tokio vertinimo, nepagrindė ir nepaaiškino taikomų prielaidų, atitinkamai nepagrindė ir vertės skaičiavimų, atliko neteisingus skaičiavimus, kadangi žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų (vandens telkiniai, keliai ir kiti plotai) kaina skiriasi. Padaryti visi skaičiavimai yra iškreipti ir neatitinka tikrovės, vien dėl šios priežasties skaičiavimuose padaryta 45000 Eur vertės klaida. Pagrindimo ir paaiškinimo, kodėl kitos paskirties žemės naudmenos (pvz. vandens telkiniai, keliai ir kiti plotai) vertinami dirbamos žemės ūkio paskirties žemės vertėmis ataskaitoje nėra.

12. Pažymi, kad vertintojas įvertino du sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kurių antstolė neįkainojo ir kurie nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Turto vertintojas palyginimui parinko netinkamus objektus, t.y. žemės sklypus visai kitoje Raseinių rajono pusėje, kurie yra tiesiog derlingesni ir jų kainos yra didesnės. Vertinamų sklypų našumo balas svyruoja nuo 22,3 iki 46, o vidurkis yra tik 36,1, nors palyginimui paimti sklypai, kurių našumo balas svyruoja net iki 65 balų, o vidurkis sudaro 42,63. Pažeistas Metodikos 58 p., dėl to turto vertės nustatytos ne pagal analogiškus objektus, t.y. netinkamai taikytas ir lyginamasis metodas. Tokių kainų, kokias nurodė turto vertintojas - 5870 Eur, 5750 Eur rinkoje apskritai nėra. Atsakovė I. B. neseniai pardavė kelis žemės sklypus po 1345 Eur/ha, nes tokia buvo reali jų rinkos kaina būtent šioje teritorijoje. Turto vertintojo nepagrįsta, kodėl vertinimo vertė taip esmingai skiriasi nuo VĮ Registrų centre pagal naujausius duomenis nustatytų verčių. Pažymi, kad turto vertintojas nurodė, jog ataskaita netinkama pateikti teismui, nes jei ji būtų teikiama teismui, jos išvados galimai būtų kitokios.

13. Nurodo, kad A. B. užsakymu atlikta turto vertės nustatymo ataskaita yra nepatikimas įrodymas byloje, ji neatitinka leistinumo reikalavimų. Aplinkybė, jog perleidus ginčo turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui lėšų A. B. reikalavimų patenkinimui nepakaks, nereiškia jo teisių pažeidimo, kadangi V. B. turi kito vertingo turto, į kurį išlaikymas vaikams nebebus nukreipiamas. Ieškovas nurodo jam iš V. B. priteistas sumas, kurios sudaro apie 176000 Eur, tuo tarpu V. B. turi kito turto, kuris neįtrauktas į skundžiamo Akto sudėtį. Akivaizdu, kad interesų pažeidimo ginčo atveju A. B. neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d sprendimu priteista iš atsakovo V. B. ieškovui A. B. 174 330,98 Eur kaip įgyti be teisinio pagrindo, 28 154,77 Eur kompensacinių palūkanų skaičiuojamų už priteistą 174 330,98 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, paskaičiuotos už priteistą 202 485,75 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovui A. B. iš atsakovo V. B. 2245,52 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo A. B. atsakovui V. B. 1 681,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo V. B. 2 646,37 Eur žyminio mokesčio valstybei. Atsakovo V. B. priešieškinį atmetė. Taikė 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigojo ieškovą A. B. grąžinti atsakovui V. B. 30 908,76 Eur bei priteisė atsakovui V. B. iš ieškovo A. B. 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotos 30 908,76 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki visiško sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymo.

15. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą pakeitė ir rezoliucinę dalį išdėstė taip - ieškinį, pareikštą 2016 m. spalio 11 d. tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. B. ieškovui A. B. 116 815 Eur lėšų, kaip atsakovo gautų be teisinio pagrindo, 13 854,42 Eur kompensacines palūkanas bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 130 669,42 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį, pareikštą 2019 m. sausio 21 d. atmetė. Priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui A. B. iš atsakovo V. B. 4 093,49 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

16. Kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-252-569/2021) Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu priteista ieškovui A. B. iš atsakovo V. B. 38 229,84 Eur skola, 4,69 procentų metinės palūkanos, pagal ieškovo pateiktus duomenis, ieškinio pateikimo momentu palūkanos sudarė 806,23 Eur. Priteistos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos 30 989,34 Eur paskolos sumos nuo 2020-10-21 iki paskolos sumos grąžinimo, ieškinio pateikimo momentu palūkanos sudarė 51,00 Eur. Priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos (41 195,23 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2020-11-26 - iki teismo sprendimo įvykdymo, 3 264,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteista iš V. B. 750,05 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

17. Dar viename teisminiame procese, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2254-384/2021 tenkintas I. B. ir V. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d nutartimi suinteresuoto asmens A. B. prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 panaikinimo ir kitų alternatyvių prašymų atmestas, paliktas galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas.

18. Nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/20/02317, užvesta pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-263-368/2020 dėl skolos ir palūkanų̨ išieškojimo iš V. B. išieškotojo A. B. naudai. 2021-01-26 ir 2021-01-28 skolininkas V. B. antstolei pateikė prašymus parduoti nekilnojamąjį̨ turtą̨ – žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– už 136000,00 Eur.

19. Atsakovė I. B. į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą̨ 2021-02-01 įmokėjo 136.000,00 Eur sumą, 2021-02-01 buvo priimtas patvarkymas Nr. S21- 5395 parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, kuriuo buvo nuspręsta parduoti V. B. priklausantį nekilnojamąjį̨ turtą už 136000,00 Eur, V. B. pasiūlytam pirkėjui.

20. Išieškotojas A. B. pateikė antstolei V. Š. skundą, vykdomosios bylos vykdymo metu antstolė nustatė, kad dviem žemės sklypams (žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2021-02-17 yra įregistruotas juridinis faktas: iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu, įregistravimo pagrindas - 2021-02-17 teismo pranešimas Nr. e2-226-1138/2021, aprašymas – dėl administracinių aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais.

21. 2021-02-15 ieškovas A. B. pateikė prašymą sustabdyti žemės sklypų pardavimą vykdomojoje byloje Nr. 0071/20/02317 pagal V. B. prašymą parduoti nekilnojamąjį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. I. B. 2021-02-25 pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021-02-24 patvarkymo Nr. S21-9663 dalį, kuria nuspręsta tenkinti A. B. prašymą skolininko pasiūlytam pirkėjui neparduoti žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl likusių žemės sklypų pardavimo, tuo atveju, jei nepatenkinamas 1 punkto reikalavimas, grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur) ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui – I. B. – procesą nutraukti. 2021-03-05 patvarkymu Nr. S21-11572 buvo patenkintas pareiškėjos I. B. 2021-02-25 skundas ir nuspręsta grąžinti I. B. visas į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą už perkamą turtą sumokėtas lėšas (136000,00 Eur), o turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui – I. B. – procesą nutraukti.

22. Pagal išieškotojui A. B. išduotus vykdomuosius raštus antstolis T. U. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0136/21/00892, 0136/21/01018, 0136/21/01202, 0136/22/00678, 0136/22/01081.

23. Antstolės A. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0124/21/01143 pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-2354-384/2021, vykdomoji byla užvesta 2021-07-15. Vykdomojoje byloje yra išieškomas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. B. (57 600 Eur) ir A. B. (86 400 Eur) iš skolininko V. B.. Antstolė areštavo atsakovo V. B. turtą ir jį įkainojo VĮ Registrų centro skelbiamomis rinkos vertėmis. Antstolė su įkainojimu nesutinkantiems vykdymo proceso dalyviams, tarp jų, A. B., pasiūlė turto vertės nustatymui skirti ekspertizę ir sumokėti ekspertizės atlikimo išlaidas, vykdymo proceso dalyviai tokia teise nesinaudojo. Vykdymas pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

24. 2023-01-11 patvarkymu Nr. S-23-124-1692 dėl A. B. prašymo, antstolė nurodė paskirti terminą iki 2023-01-23 imtinai į antstolės A. P. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 3950 Eur būtinus už ekspertizės atlikimą. Gavus įmoką nedelsiant patenkinti advokato E. K. skundą, paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Išieškotojas A. B. pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo.

25. 2023-01-24 antstolė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Aktą. Atsakovas A. B. pateikė skundą, kurio pagrindu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-1045-1069/2023. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartimi byla nutraukta nenustačius, kad antstolė pažeidė turto įkainojimo procedūras, ir konstatavus, kad vykdymo proceso dalyviai neturi teisės skųsti antstolės sprendimų nepavesti ekspertizės jų pasirinktiems ekspertams. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis palikta nepakeista.

26. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolė turto realizavimo ir lėšų paskirstymo procedūrų nepabaigė. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-372-796/2023) 2023 m. vasario 1 d. nutartis panaikinta. Kaip nurodo antstolė, vykdymo veiksmų netęsia dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

27. 2023-01-26 patvarkymu (Dėl išieškotų lėšų paskirstymo), už 148.250,00 Eur antstolė pardavė V. B. pasiūlytam pirkėjui I. B. areštuotą turtą.

28. Ieškovas pateikė turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog 2023-01-24 turto vertintojas A. L. ginčo nekilnojamąjį turtą apžiūrėjo, nustatė jo vertę, 2023-02-03 surašė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/0-015. Išvadoje dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, nurodoma, kad vertinamo nekilnojamojo turto - 15 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2022 m. kovo mėn. 31 d.) yra 287.200,00 Eur.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Akto teisėtumo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuotų faktinių aplinkybių

29. Ieškovas A. B. yra atsakovo V. B. kreditorius ir turto pardavimo sandorį (Aktą) ginčija keliais aspektais – tuo, kad turtas ginčijamu Aktu perleistas per pigiai ir tuo, kad I. B., kaip skolininko pasiūlyta pirkėja, yra nesąžininga, nes turtą nusipirko mažesne nei rinkos kaina, yra buvusi V. B. žmona, turtas I. B. perleistas vykdant fiktyvius sprendimus ir siekiant išvengti prievolės A. B. vykdymo. Ieškovo teigimu, antstolė A. P. netinkamai vykdė savo pareigas nustatant turto vertę, areštuotas turtas parduotas už neobjektyvią bei visiškai neartimą rinkai kainą, kuri būtų nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų, tai yra, atlikus turto vertės ekspertizę. Teismų praktikoje kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina buvo daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė, negu vėliau byloje nustatyta to turto rinkos kaina. Ieškovo vertinimu, yra teisinis pagrindas 2023-01-24 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Aktą Nr. S-23-124-3590 pripažinti negaliojančiu, kadangi yra esminis imperatyvių teisės normų pažeidimas, varžantis ieškovo teises bei teisėtus interesus. Atsakovo A. B. turtas parduotas už ženkliai mažesnę kainą I. B., negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos A. T. 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus.

31. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagrindu panaikinti antstolio patvirtintą aktą, be CPK 602 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Tokie esminių suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai kaip pagrindas panaikinti CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus yra nustatyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Įrodinėdamas sandorių negaliojimo pagrindus sudarančias aplinkybes ir taip siekdamas nuginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą, ieškovas turi kartu įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovo teises ir (arba) kitas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytas akto negaliojimo aplinkybes.

32. Skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją tvarka reglamentuojama CPK 704 straipsnyje. Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjo suteikta teisė skolininkui išvengti priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, kurių metu jis negali turėti jokios įtakos kainos nustatymui ar pirkėjo parinkimui (Lietuvos A. T. 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005). Pripažįstama, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos A. T. 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 23 punktas). Tokiu reglamentavimu yra užtikrinama ir išieškotojo interesų apsauga, kai turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, t. y. tokiu atveju turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, nebent perleidžiant turtą už mažesnę kainą visiškai padengiamas įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos (CPK 704 straipsnio 1 ir 2 dalys). Skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos.

33. CPK 718 str. numato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 str. 1 d. numato, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Ieškovas reikalavimą panaikinti Aktą grindžia CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindu, numatančiu teismo teisę panaikinti turto pardavimo iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą tais atvejais, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka.

34. Taigi, priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020,19 punktas). Remiantis CPK 704 straipsnio 2 dalimi, skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Konkrečios CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančios kainos pasiūlymas yra skolininko ir jo pasiūlyto pirkėjo pasirinkimas (susitarimas). Jei tokia kaina yra suderinama su vykdymo procese antstolio atliekamo išieškojimo iš turto jo pardavimo tikslais, tuomet antstolis, patikrinęs, kad nėra teisinių kliūčių patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tvirtina tokį aktą.

35. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Atitinkamai skolininko turto realizavimas už rinkos kainą yra aktualus ir sprendžiant dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Akte nurodytos, šalių susitartos kainos pagrįstumo vertinimo.

36. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020 pradėta formuoti praktika turi būti keičiama. Sprendžiant dėl turto rinkos vertės, reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti. Jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių galima spręsti dėl turto rinkos kainos pasikeitimo, tai gali būti pagrindas iš naujo nustatyti turto vertę pagal CPK 681 straipsnį. CPK 681 ir 704 straipsniai negali būti suprantami kaip suteikiantys antstoliui neribotą teisę, suabejojus priverstinai realizuojamo turto verte, bet kurioje turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui stadijoje imtis veiksmų, siekiant perkainoti turtą. Ši antstolio teisė turi būti derinama su vykdymo proceso šalių ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principu. Toks normų, reglamentuojančių parduodamo areštuoto turto kainos skolininko pasiūlytam pirkėjui nustatymą, aiškinimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismų formuojamą praktiką priverstinio vykdymo procese, kuriame pripažįstama, kad skolininkui turi būti suteikta galimybė parduoti turtą už atitinkančią to turto rinkos vertę kainą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

37. Pažymėtina, koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu buvimą, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė, ar kaina yra esmingai mažesnė, taip pat turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). Teismų praktikoje kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. buvo mažesnė negu vėliau byloje nustatyta to turto rinkos kaina (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-152-464/2018, 2019 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-469-186/2019). Atsakovė įrodinėja, jog turtas atsakovei I. B., kaip skolininko pasiūlytai pirkėjai, buvo parduotas už 100 proc. jo CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos vertės ir nei viena iš CPK 718 str., 712 str. normų nebuvo pažeistos, nebuvo pažeistas ir CPK 602 str. 1 d. 6 punktas.

38. Byloje nustatyta, kad antstolė ginčo turtą rinkos kainomis įkainojo surašydama 2022-12-29 turto arešto aktą Nr. S-22-124-55136, nustatydama areštuoto turto kainas antstolė rėmėsi tą dieną galiojusiomis VĮ Registrų centras išviešintomis individualiomis šio turto vertėmis, pateikiamomis pagal unikalų numerį, vadovavosi objektyviais, aktualiais, oficialiais ir patikimais duomenimis. Antstolė 2023-01-11 patvarkymu Nr. S-23-124-1692 suteikė šalims teisę inicijuoti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau šalys (vykdymo proceso dalyviai) šia teise nepasinaudojo. Ieškovas pateikė reikalavimą ekspertizę pavesti atlikti jo pasirinktam ekspertui A. L.. 2023 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1045-1069/2023 teismas konstatavo, kad tokios teisės vykdymo proceso dalyviai neturi.

39. Dėl prejudicinių faktų reikšmės šioje byloje pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, pavyzdžiui, patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai net ir tuo atveju, jeigu byloje nedalyvavo tie patys asmenys; faktai gali būti pripažinti prejudiciniais tik tuo atveju, jei sutampa išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalykas (Lietuvos A. T. 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 37-45 punktai). Taigi, kitoje byloje teismų nustatytų faktų prejudicinė reikšmė aptariama CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nurodoma, kad nereikia naujoje byloje įrodinėti aplinkybių, jau nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

40. Šioje byloje aktualioje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartyje teismo konstatuota, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/01143, 2022 m. gruodžio 29 d. gautas antstolio T. U. patvarkymas Nr. S-22-136-67022 dėl prisijungimo prie išieškojimo, kuriuo buvo prijungtas dar vieno išieškotojo A. B. turtinis reikalavimas skolininkui V. B.. Išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui V. B. priklausantį nekilnojamąją turtą (20 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų). 2022 m. gruodžio 29 d. antstolė surašė dalies nekilnojamojo turto (17 žemės sklypų) arešto aktą Nr. S 22-124-55136 ir 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto realizavimo. 2023 m. sausio 10 d. išieškotojas A. B., pateikė skundą dėl turto įkainojimo, reikalaudamas panaikinti turto arešto (ir įkainojimo) aktą, kuriuo nustatyta turto vertė ir paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolė 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-23-124-1692 tenkino išieškotojo prašymą bei nustatė terminą 3 950 Eur sumos už ekspertizės atlikimą įmokėjimui į antstolės depozitinę sąskaitą. Išieškotojas A. B. iš dalies nesutiko su antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu, prašė panaikinti dalį, kuria jam nustatytas terminas sumokėti 3 950 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą bei prašė pavesti ekspertizę atlikti ne antstolės, o jo parinktam ekspertui – A. L. bei šiuo tikslu į antstolės depozitinę sąskaitą 2023 m. sausio 18 d. įmokėjo jo parinko eksperto nurodytą kainą – 1 950 Eur. Iš atskirojo skundo turinio teismas sprendė, jog apeliantas iš esmės neskundžia antstolės paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės, yra nepatenkintas tik antstolės nurodyta kaina už ekspertizės atlikimą. Sistemiškai aiškinant CPK 682 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė. Antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2597-390/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-209-430/2018).

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog skundžiama nutartimi pagrįstai procesas nutrauktas CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai kad antstolė nagrinėdama skundą pasisakė dėl išieškotojo skunde nurodomų argumentų, dar nereiškia, kad skundas dėl ekspertizės kainos gali būti apskundimo dalyku, priešingai, įstatymai nenumato tokios galimybės, o aplinkybė, kad ekspertizės paskyrimas nei išieškotojui nei skolininkui teisinių padarinių nesukelia tik patvirtina faktą, jog tokiu atveju vykdymo proceso dalyvių teisės pažeidžiamos nebus. Antstolei areštavus turtą bei nustačius jo vertę, išieškotojui (apeliantui) buvo sudaryta ne tik galimybė skųsti tokį patvarkymą, tačiau toks apelianto skundas buvo patenkintas ir antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-23-124-1692 turto vertės nustatymo ekspertizė buvo paskirta, o tai, jog išieškotojui nebuvo leista pasirinkti eksperto kandidatūros, nelaikytina išieškotojo teisių pažeidimu.

42. Taigi, šioje byloje ieškovas neįrodė, jog antstolė būtų pažeidusi turto įkainojimo tvarką, nerealizavusi teisės prašyti ekspertizės. Ieškovo argumentai, kad ginčo turto vertė galimai didesnė, nei nustatyta antstolės, yra tik prielaida, paremta ieškovo užsakymu parengta turto vertintojo A. L. ataskaita. Atsakovė pagrįstai teigia, kad antstolė ginčo turtą įvertino pagal VĮ Registrų centro atliktą turto vertinimą, galiojusį turto įkainojimo metu. VĮ Registrų centro atliekamo masinio žemės sklypų vertės vertinimo rezultatai yra pagrįsti realiomis jo rinkos kainomis, o žemės ūkio paskirties žemė vertinama masinio vertinimo būdu, kadangi žemės sklypas individualių savybių, nulemiančių jo kainą, neturi, jo vertė nustatoma atsižvelgiant į panašių sandorių kainas (toje pačioje teritorijoje parduotų tokios pačios paskirties sklypų vertes), o masinis vertinimas būtent ir atliekamas pagal statistinius tapataus turto, esančio gretimose teritorijose, pardavimo duomenis. VĮ Registrų centro skelbiamos žemės sklypų vertės yra objektyvios, atsižvelgiant ir į tai, kad kita antstolė V. Š. tą patį V. B. turtą įkainojo mažesnėmis vertėmis vadovaudamasi VĮ Registrų centro 2020 m. duomenimis, o išieškojimą vykdantis antstolis T. U. tuos pačius V. B. žemės sklypus yra įvertinęs dar mažesne verte.

43. Ieškovo pateiktame įrodyme - Ataskaitoje nurodoma, kad žemės sklypų vertė nustatyta pagal dirbamos žemės ūkio paskirties žemės (atskirai įvertinant žemės našumo balus) kainas, t.y. darant prielaidą, kad žemė galės būti dirbama. Atsakovė nesutikdama su šiuo įrodymu pagrįstai argumentuoja, kad žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra užstatyti statiniais, nepriklausančiais V. B., jie nėra ir nebus dirbami, todėl nustatyta jų vertė - 8300 Eur ir 1800 Eur- yra nepagrįsta ir neatitinka realybės. Ataskaitoje nenurodoma, kaip statiniai gali turėti įtakos sklypų vertei. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra dirbama žemė, tai yra dauba su tvenkiniu ir šio žemės sklypo dalis nėra dirbama, nėra žemės ūkio naudmenų (net Registrų centro duomenyse išviešinta, kad žemės ūkio naudmenų yra 0). Šią daubą vertintojas įvertino tariamomis žemės ūkio paskirties žemės vertėmis, sklypo vertė - 11700 Eur nepagrįsta. Atsakovė akcentuoja, kad visų žemės sklypų (išskyrus miškų ūkio) kainas A. L. skaičiavo taip, tarsi visas sklypas būtų žemės ūkio naudmenos, tokio vertinimo, nepagrindė ir nepaaiškino taikomų prielaidų. Lentelėje Nr. 5.5.1. atlikti neteisingi skaičiavimai, kadangi žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų (vandens telkiniai, keliai ir kiti plotai) kaina skiriasi, pvz. kelio ploto niekas nepirks už 5870 Eur/ha kaina. Visi skaičiavimai neatitinka tikrovės (vien dėl šios priežasties skaičiavimuose padaryta 45 000 Eur vertės klaida). Paaiškinimo, kodėl kitos paskirties žemės naudmenos (pvz. vandens telkiniai, keliai ir kiti plotai) vertinami dirbamos žemės ūkio paskirties žemės vertėmis ataskaitoje nėra. Sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) antstolė neįkainojo ir jie nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, turto vertintojas palyginimui parinko netinkamus objektus, žemės sklypus visai kitoje (duomenys neskelbtini) rajono pusėje, kurie yra derlingesni ir jų kainos yra didesnės. Vertinamų sklypų našumo balas svyruoja nuo 22,3 iki 46, o vidurkis yra tik 36,1, tuo tarpu palyginimui paimti sklypai, kurių našumo balas svyruoja net iki 65 balų, o vidurkis sudaro 42,63., dėl to turto vertės nustatytos ne pagal analogiškus objektus, tai yra, netinkamai taikytas lyginamasis metodas.

44. Byloje liudytoju apklaustas A. L. nurodė, kad žemės sklypus vertino pagal našumo balą, o rinkos vertę įtakoja pasiūla ir paklausa, sklypų vertė nustatyta be pastatų, o tie sklypai, kurie užstatyti, ar su tvenkiniu, yra nelikvidūs. Užstatytų sklypų vertė turi būti vertinama kartu su pastatais komplekse. Nurodė, kad pagal Metodikos 41 punktą užsakovas pasirašo, jog informavo sklypų savininką apie atliekamą vertinimą.

45. Teismas pripažįsta, kad šioje byloje turto vertintojo A. L. parengta turto vertės nustatymo Ataskaita nėra eksperto išvada, tačiau teismas atsakovės argumentus, jog A. L., vykdydamas A. B. užsakymus, galimai elgėsi neteisėtai, atmeta kaip teisiškai nereikšmingus šiame ginče. Tai, kad A. B. su turto vertintoju A. L. buvo sutarę, jog užsakymas turto vertinimui pateiktas ar užduotis suformuota 2023-01-24 (Techninė užduotis Nr. 23/01-015), kad turto vertintojas NTR išrašus apie sklypus iš Registrų centro duomenų bazės gavo 2023-01-17, nereiškia akivaizdžiai subjektyvios turto vertintojo ataskaitos. Nepaisant to, kad 43 punkte yra aptartas Ataskaitos išvadų prieštaringumas, teismas ją vertina kaip ieškovo pateiktą įrodymą kartu su kitais įrodymais.

46. Taigi, sprendžiant dėl ginčijamo Akto teisėtumo teismas pažymi, kad aptartoje turto vertinimo Ataskaitoje duomenys neatitinka oficialių VĮ Registrų centro išviešintų duomenų. VĮ Registrų centras palyginimui parenka ne kelis selektyviai atrinktus palyginamuosius objektus, o atlieka sisteminį visos rinkos įvertinimą pagal verčių žemėlapius. Atsakovė pateikė įrodymus, kad neseniai pardavė kelis žemės sklypus po 1345 Eur/ha, nes tokia buvo reali jų rinkos kaina būtent šioje teritorijoje. Atsakovės pateiktoje VĮ Registrų centro suvestinėje sandorių vertės svyruoja, 2021 m. šiame regione žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų vidurkis buvo 28,42 Eur/a, tai yra, 2842 Eur/ha, 2022 m. šiame regione žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų vidurkis buvo 33,45 Eur/a, tai yra, 3345 Eur/ha ir neatitinka turto vertintojo ataskaitoje nustatytų kainų vidurkio (5810 Eur/ha jo lyginamuoju laikotarpiui 2021-2022 m.).

47. Teismas, atsižvelgdamas į aptartus įrodymus bei ieškovo argumentus sprendžia, kad dėl galimų rinkos kainų svyravimų, parduodamų sklypų kaina (pavyzdžiui, viešosiose varžytinėse) realiai galėjo kisti, tačiau kita vertus, šiame ginče aktualu ir tai, kad neįrodytas ieškovo teisių esminis pažeidimas (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nes skola ieškovui (sudaranti apie 176 000 Eur), gali būti padengta iš kito skolininko dar neparduoto turto. Byloje nustatyta, kad V. B. turi kito turto, kuris skundžiamu Aktu neparduotas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100.300 Eur, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registro centro duomenimis vertė 13500 Eur, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registro centro duomenimis vertė 53700 Eur, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registro centro duomenimis vertė 31300 Eur. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ginčijamas Aktas ir skolininko pasirinktas turto pardavimo būdas esmingiau liečia skolininko (siekti, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą) interesus, nei ieškovo.

48. Įvertinus aptartus įrodymus ir teismo konstatuotas aplinkybes, susijusias su antstolės atliktais veiksmais organizuojant ginčo turto rinkos vertės nustatymo procedūras, bei vertinant kartu su šioje byloje pateiktais įrodymais daroma išvada, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teisinis pagrindas turto pardavimo iš varžytynių Aktui pripažinti negaliojančiu, neįrodytas.

Dėl atsakovės veiksmų vertinimo sąžiningumo aspektu

49. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad antstolio patvirtinti skolininko turto pardavimo aktai sudaromi priverstinio vykdymo procese, juos privaloma tvarka tvirtina antstolis, šie aktai kaip sandoriai sudaromi griežtai reglamentuojama vykdymo proceso tvarka, todėl jiems nuginčyti netaikomi CK 6.66 straipsnio sandorio negaliojimo pagrindo (actio Pauliana) kriterijai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

50. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu mažamečiams buvusių sutuoktinių vaikams A. B. ir A. B. iš V. B. priteistas išlaikymas vienkartine suma, teismui buvo atskleistos visos su V. B. prievolėmis A. B. ir iš jo turto vykdomais išieškojimais susijusios aplinkybės. Priteisdamas išlaikymą vaikams vienkartine suma, teismas pripažino, kad tokia išlaikymo forma labiausiai atitinka mažamečių vaikų interesus būtent dėl to, kad V. B. turi kreditorių A. B., kurio reikalavimų vykdymui yra realizuojamas V. B. turtas, realizuojant tėvo, neturinčio periodinių pajamų, turtą, turi būti užtikrinta, kad iš to turto bus sumokėtas išlaikymas ir mažamečiams vaikams.

51. Byloje taip pat nustatyta, jog nutraukiant V. B. ir I. B. santuoką, V. B. buvo priteista didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalis, tai yra, 58.619 Eur didesnė, nei priteista I. B., tai paneigia ieškovo teiginius, jog buvę sutuoktiniai siekė perkelti turtą I. B.. Sutiktina, kad kreditoriai išlaikymo santykiuose yra mažamečiai vaikai, ne I. B., ji išieškojimo teisiniuose santykiuose veikia tik kaip vaikų įgaliota atstovė ir uzufrukto tvarkytoja.

52. Vertinant proporcingumą tarp mažamečių vaikų teisės gauti išlaikymą ir A. B. intereso gauti išieškojimą, aktualus prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo išieškojimo vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

53. Šiuo atveju nėra paneigta, kad I. B. yra sąžininga šalis, atsakovė turto įkainojimo procese nedalyvavo, įtakos turto kainos nustatymui nedarė, turtas įkainotas pagal oficialius VĮ Registrų centro skelbiamus duomenis. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad šiais duomenimis įprastai vykdydami išieškojimus iš turto remiasi visi antstoliai, o rėmimasis oficialiomis VĮ Registrų centras skelbiamomis individualaus turto rinkos vertėmis negali būti pripažįstamas neteisėtu elgesiu. Faktas, kad I. B. yra buvusi V. B. sutuoktinė, neįrodo ir nereiškia jos nesąžiningumo. Atsakovė pažymi, kad nupirkti dalį V. B. turto pasiūlė siekdama užtikrinti savo mažamečių vaikų teisę gauti jiems priteistą išlaikymą. Vertindama ankstesnę turto pardavinėjimo patirtį (faktą, kad antstolė V. Š., vykdydama išieškojimą A. B. naudai, turtą bandė realizuoti nuo 2020 m., tačiau nerezultatyviai), atsakovė sutiko nupirkti turtą ir sumokėti už jį rinkos kainą, nes yra įsitikinusi, kad tai yra vienintelis dar kelis metus netruksiantis būdas apginti vaikų interesus. Turtą ji įsigijo tikėdamasi, kad jos mažamečiai vaikai užaugę galės dirbti kadaise jų tėvo turėtą žemę, nesąžiningų ir neteisėtų ketinimų I. B. neturėjo ir neturi.

54. Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, jog mažamečių vaikų teisė gauti išlaikymą iš savo tėvų yra nekvestionuojama, susitarimas dėl vaikų išlaikymo negali būti fiktyvus, tokios prievolės fiktyvumas paneigiamas įstatymine imperatyvia tėvų prievole išlaikyti savo vaikus ir nepriklauso nuo to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar yra išsituokę. Teismas nenustatė, jog atsakovė I. B. būtų veikusi nesąžiningai, ar pažeidusi teisės aktus. Atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad ginčo atveju yra išieškomas išlaikymas, antstolė veikė taip, jog būtų patenkinti išlaikymo negaunančių mažamečių vaikų A. B. ir A. B. interesai.

55. Sprendžiant dėl teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Aktą, teismas atsižvelgia į šalių interesų pusiausvyros prioritetą (CK 1.5 straipsnis) ir pripažįsta, jog sandoris esmingai nepažeidžia ieškovo interesų. Vien aplinkybė, kad perleidus ginčo turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui lėšų A. B. reikalavimų patenkinimui nepakaks, nereiškia jo teisių pažeidimo, kadangi, kaip minėta, atsakovas V. B. turi kito vertingo turto, į kurį išlaikymas vaikams nebebus nukreipiamas. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – skundžiamo Akto panaikinimo, nes ieškovo interesas gali būti įgyvendintas ir kitu būdu. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Akto negaliojimo, ieškovo reikalavimas dėl sandorio negaliojimo pasekmės – restitucijos taikymo, taip pat atmetamas.

Dėl prašymo pripažinti A. B. veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis

56. Atsakovė nurodo, kad ieškovas tendencingai teikia įvairius skundus ir kitus procesinius dokumentus, teigdamas, jog I. B. ir V. B., siekdami išvengti prievolių A. B. vykdymo, fiktyviai nutraukė santuoką, susitarė dėl fiktyvaus išlaikymo vaikams priteisimo ir tokiu būdu įgyvendina nesąžiningus tikslus. Tokiais teiginiais A. B. siekia sukelti bylas nagrinėjančių teismų abejones dėl jo procesinių oponentų sąžiningumo ir nukreipti dėmesį nuo tikrosios ginčo esmės. Atsakovės vertinimu, toks proceso dalyvio elgesys, kai reiškiami ieškiniai grindžiami išgalvotais, nepagrįstais ir šmeižiančiais argumentais, yra nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis pavyzdys. Nors ginčo atveju A. B. ieškinio reikalavimus grindžia ir kitais argumentais (neteisingu turto įkainojimu), teismas privalo įvertinti, ar jo ieškinio turinys atitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis reikalavimą ir ar nėra pagrindo jo elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

57. Teismas pažymi, jog CPK 95 str. reglamentuoja draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina bendrąjį teisės principą, kai įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Šiuo atveju aktuali CPK 5 straipsnyje įtvirtinta šalies teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Ieškovo veiksmai, kuriuos atsakovė vertina kaip nesąžiningus – prašymai vykdomosiose bylose, turto vertinimo procesas, antstolio veiksmų apskundimas, ieškinio padavimas, yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti. Ieškovo teisė yra pasirinkti ginčų sprendimo būdą, todėl taikyti CPK 95 straipsnio pasekmes nėra teisinio pagrindo. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje priimant sprendimą negalima pripažinti, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir šios bylos procese nėra nustatytas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Bylinėjimosi išlaidos

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus įrodymus, kurias sudaro advokato atstovavimo, dokumentų parengimo 4 870,25 Eur išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 870,25 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 25 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja Rasa Bartašienė