Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena s?alis (paskolos davėjas) perduoda kitos s?alies (paskolos gave?jo) nuosavybe?n pinigus arba ru?s?ies poz?ymiais apibu?dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gave?jas įsipareigoja grąz?inti paskolos dave?jui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat ru?s?ies ir kokybe?s kitų daiktų bei moke?ti palu?kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bu?ti ras?ytine?, jeigu paskolos suma virs?ija s?es?is s?imtus eurų. Ras?ytine?s formos reikalavimus atitinka paskolos gave?jo pasiras?ytas paskolos ras?telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gave?jui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

4. Nagrine?jamu atveju 2013-05-01 s?alys sudare? paskolos sutartį ras?ytine?s formos, kurioje patvirtinta, kad šia sutartimi paskolos dave?jas perduoda paskolos gave?jui nuosavybe?n 107 000,00 Lt, o paskolos gave?jas įsipareigoja tokią pac?ią sumą grąz?inti paskolos dave?jui. Tuo tarpu 25 000,00 Lt suma buvo perduota, atliekant bankinę operaciją, t.y. moke?jimo nurodymą. Šie įrodymai laikytini atitinkanc?iu įstatyme numatytus paskolos sutarc?iai keliamus ras?ytine?s formos reikalavimus ir paskolos sutarties sudarymą bei įrodantis pinigų perdavimo faktą.

5. CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos grąz?inimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bu?ti grąz?inta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gave?jas privalo grąz?inti per trisdes?imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos dave?jas pareis?ke? reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiz?velgiant į tai, kad s?alis sieja paskoliniai teisiniai santykiai bei remiantis nurodytu CK 6.873 straipsniu, ies?kovas 2018-07-11 is?siunte? reikalavimą įvykdyti prievolę, tac?iau atsakovas reikalavimo neįvykde?. Paskolos gave?jas privalo grąz?inti gautą paskolą paskolos dave?jui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o pagal 2 dalį jeigu paskolos sumos grąz?inimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bu?ti grąz?inta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gave?jas privalo grąz?inti per trisdes?imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos dave?jas pareis?ke? reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo grąžinti skolą, tode?l ies?kovas pras?o teismo priteisti is? atsakovo skolą – 38 229,84 Eur.

6. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gave?jo pareiga yra grąz?inti paskolos dave?jui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei moke?ti palu?kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palu?kanų uz? naudojimąsi paskolos suma dydį ir moke?jimo tvarką nustato s?alys susitarimu. Jeigu s?alys ne?ra susitarusios kitaip, palu?kanos mokamos kas me?nesį, iki paskolos suma bus grąz?inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintine? (CK 6.872 straipsnio 3 dalis).

7. Ginčo atveju paskolos dalykas yra pinigai. 2013-05-01 paskolos sutartyje nustatyta, kad uz? naudojimąsi paskolos pinigais palu?kanos ne?ra mokamos. Tuo tarpu de?l 2014-08-18 suteiktos paskolos, nesant ras?ytine?s paskolos sutarties, kurioje bu?tų nurodyta, kad paskolos sutartis yra neatlygintine?, preziumuojama, jog s?alys sutare? de?l atlygintinos paskolos suteikimo, t. y. atsakovas nuo suteiktos paskolos sumos privalo moke?ti palu?kanas uz? naudojimąsi paskolos suma. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, jeigu s?alys ne?ra susitarusios de?l palu?kanų dydz?io, palu?kanos nustatomos pagal paskolos dave?jo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palu?kanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kadangi s?alys de?l 2014-08-18 paskolos ras?ytine?s sutarties nesudare?, laikoma, kad paskolos sutartis sudaryta pinigų pervedimo momentu. 2014 m. rugpju?c?io me?nesį Lietuvos Banko internetiniame puslapyje vies?ai paskelbta vidutine? metų palu?kanų norma litais sudare? 4,69 procentus. Skaic?iuojant nuo 2014-08-18 palu?kanos ies?kinio pateikimo dieną (2020 m. lapkric?io 3 d.) sudaro 2108,16 Eur. Palu?kanos apskaic?iuotos 7 240,50 eurų x 4,69 proc. yra 339,58 eurų metinių palu?kanų arba 0,93 eurų per dieną. Palu?kanų apskaic?iavimo terminas 6 metai ir 76 d. Todėl palūkanos sudaro 339,58 x 6 m. yra 2037,48 eurų ir 0,93 x 76 yra 70,68 eurų, viso 2108,16 eurų.

8. CK 8.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal 2013-05-01 paskola ture?jo bu?ti grąz?inta 2020-10-21, t.y. kada baige?si 2015-12-01 paskolų subordinavimo sutartis. Atsiz?velgiant į tai, kad atsakovas iki 2020-10-21 negrąz?ino paskolos sumos, jis privalo moke?ti 5 procentų dydz?io palu?kanas iki paskolos grąz?inimo dienos. Ies?kinio pateikimo teismui momentui palu?kanos sudaro 51,00 eurų. Palu?kanos apskaic?iuotos 30 989,34 Eur x 5 proc. yra 1549,47 eurų per metus.1549,47 eurų/365 d. yra 4,25 eurų per 1 d. 4,25 eur x 12 d. yra 51,00 eurų.

9. Pagal 2014-08-18 paskolos sutartį paskola ture?jo bu?ti grąz?inta 2018-08-11, t.y. po 30 dienų nuo reikalavimo is?siuntimo. Atsiz?velgiant į tai, kad atsakovas iki 2018-08-11 negrąz?ino paskolos sumos, jis privalo moke?ti 5 procentų dydz?io palu?kanas iki paskolos grąz?inimo dienos. Ies?kinio pateikimo teismui momentui palu?kanos sudaro 806,23 eurų. Palu?kanos apskaic?iuotos 7 240,50 eurų x 5 proc. 362,03 eurų metinių palu?kanų arba 0,99 eurų per dieną, palu?kanų apskaic?iavimo terminas 2 metai ir 83 d. Tode?l palu?kanos sudaro 362,03 x 2 m. yra 724,06 eurų ir 0,99 x 83 yra 82,17 eurų, viso 806,23 eurų.

10. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo moke?ti įstatymų nustatyto dydz?io palu?kanas uz? priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo moke?ti 5 procentų dydz?io metines palu?kanas uz? sumą, kurią sumoke?ti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palu?kanų dydz?io. Remiantis nurodytu, ies?kove? pras?o teismo priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydz?io procesines palu?kanas, skaic?iuojamas nuo bylos is?ke?limo teisme dienos iki teismo sprendimo visis?ko įvykdymo.

11. Atsakovas į bylą pateikė pakvitavimus, jais įrodinėja, kad savo prievolę ieškovui yra įvykdęs. Tačiau ieškovas pareiškia, kad jis minėtų pakvitavimų nėra išdavęs, t.y. minėtų pakvitavimų jis nesurašė ir atsakovui neišdavė. Todėl minėti pakvitavimai negali būti pripažinti patikimais įrodymais byloje. Ieškovas kompiurteriu nesinaudoja, kompiuterinio teksto dokumentų nerengia, todėl minėtų pakvitavimų parengti ir atskaovui išduoti negalėjo. Ieškovas nepripažįsta, kad pateiktuose pakvitavimuose yra ieškovo parašas. Be to, nagrinėjant kitus ginčus tarp šalių, atsakovas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės yra pripažinęs skolos faktą, neįrodinėjo, kad jis minėtas prievoles, kylančias iš paskolos teisinių santykių, būtų įvykdęs.

12. Ieškovas šioje byloje neprivalo įrodinėti, kad atsakovas prievolę įvykdė tinkamai, šią aplinkybę turi įrodyti atsakovas. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra ne parašo tikrumo nustatymas, o prievolės atsiradimas ir pasibaigimas. Atsakovas pripažino, kad paruošė pakvitavimų tekstus. Ieškovas neigė, kad parašai ant pakvitavimų yra jo. Kad ant pakvitavimų yra ieškovo parašai, paneigė ir rašysenos ekspertizės išvados. Atsakovas teigia, kad paskolas ieškovui galėjo grąžinti tik grynais pinigais, nes su banku buvo sudaryta subordinacijos sutartis ir atlikti pavedimų kitiems subjektams atsakovas negalėjo. Tačiau abiejų šalių sąskaitos buvo kitame banke. Be to, ieškovui tokios didelės grynų pinigų sumos nereikėjo, o atsakovo nedidelių pinigų sumų nuėmimas iš sąskaitos neįrodo, kad paskolą atsakovas ieškovui grąžino. Ieškovo ir atsakovo santykiai nuo 2016 metų yra konfliktiški, todėl pinigų grąžinimo aplinkybė yra mažai tikėtina.

13. Prašo teismo šioje byloje priimti atskirąją nutartį ir perduoti medžiagą prokuratūrai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl sukčiavimo. Atsakovas pateikė teismui suklastotus pakvitavimus, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo.

14. Atsakovo atstovas advokatas A. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CK 6.123 str. 1 d. prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Šiuo atveju atsakovas savo prievoles ieškovui pagal paskolos sutartis yra įvykdęs. Ieškovas pasirašė 2014-12-01 pakvitavimą, kuriame yra nurodyta, kad atsakovas jam grąžino 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kuriuos ieškovas paskolino banko mokėjimo pavedimu 2014-08-18 dieną. Šiame pakvitavime ieškovas taip pat pažymėjo, jog prievolė yra įvykdyta pilnai ir pretenziju? atsakovui neturi. Ieškovas pasirašė ir 2017-06-27 pakvitavimą, kuriame yra nurodyta, kad atsakovas grąžino ieškovui 30 989,34 Eur, kurie buvo paskolinti atsakovui 2013-05-01 paskolos sutarties pagrindu. Šiame pakvitavime ieškovas pažymėjo, kad prievolė pagal šią paskolos sutartį yra įvykdyta pilnai. Atsakovo prievolės yra įvykdytos tinkamai, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

15. Ieškovas neigia pasirašęs pakvitavimus, nurodo, kad atsakovo į bylą pateikti pakvitavimai yra nepatikimi ir neleistini įrodymai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančiu? faktu? – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Vadovaujantis CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.

16. Šioje byloje atsakovas privalo įrodyti, kad paskolas grąžino, o ieškovui tenka įrodyti dokumento suklastojimo faktą, jeigu jis teigia, kad pakvitavimai suklastoti. Atlikus ekspertizę, buvo pateiktos išvados, kad tikėtina, jog 2014-12-01 pakvitavime pasirašė ne ieškovas, o nustatyti, ar 2017-06-27 pakvitavime pasirašė ieškovas, nebuvo galima. Todėl ieškovas neįrodė, kad pakvitavimai yra suklastoti, ekspertizės akte nėra kategoriškų išvadų, kad ant pakvitavimų pasirašė ne ieškovas. Be to, ekspertizės aktas nėra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas. Tokiu būdu ieškovas neįrodė, kad atsakovas neįvykdė prievolės.

17. Atsakovas pateikė sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad lėšų jis turėjo ir prieš sudarant pakvitavimus lėšas išsigrynino. Lėšos buvo išgrynintos nedidelėmis sumomis dėl banko ribojimų. Atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškovu atlikdamas pavedimą, nes buvo sudaręs sutartį dėl subordinuotos paskolos. Jam atlikus pavedimą ne bankui, o kitam subjektui, bankas galėjo ją nutraukti.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 1 d. pagal paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovui 107 000,00 Lt neterminuotam laikotarpiui. Iš mokėjimo pavedimo matyti, kad ieškovas atsakovui 2014 m. rugpjūčio 18 d. pervedė 25 000,00 Lt sumą, kurią įvardijo kaip paskolą. Ginčo tarp šalių dėl paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų perdavimo nėra. Ieškovas, atsakovas ir (duomenys neskelbtini) bankas 2015-12-01 pasirašė paskolų subordinavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad visos esamos ir būsimos paskolos davėjo teisės, visi esami ir būsimi kliento (atsakovo) įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, o taip pat pagal visas kitas naujai sudaromas paskolos ar kitokio skolinimo ar finansavimo pobūdį turinčias sutartis yra šios sutarties nustatyta tvarka subordinuojami banko kredito ir visų banko teisių, kylančių iš kreditavimo sutarties, atžvilgiu.

19. 2018-07-11 ieškovas atsakovui išsiuntė prašymą grąžinti skolą 25 000,00 Eur (7 240,00 Eur), kuriuos ieškovas paskolino atsakovui pakrovėjo pirkimui 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Tą pačią dieną ieškovas atsakovui išsiuntė raginimą grąžinti skolą 107 000,00 Lt (30 989,34 Eur), paskolintus 2013 m. gegužės 1 d., kai baigsis paskolų subordinavimo sutartis. Iš 2020-10-21 (duomenys neskelbtini) banko rašto matyti, kad atsakovas visus turėtus kreditinius įsipareigojimus bankui pilnai įvykdė, bankas jokių reikalavimų pagal 2015-12-01 paskolų subordinavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neturi. 2020-10-22 ieškovas išsiuntė raginimą atsakovui grąžinti skolą 107 000,00 Lt (30 989,34 Eur), paskolintus atsakovui 2013 m. gegužės 1 d.

20. Atsakovas pateikė teismui pakvitavimus apie skolos gražinimą pagal abi paskolos sutartis. 2014-12-01 A. B. pasirašytame pakvitavime nurodyta, kad ieškovas pripažįsta gavęs iš atsakovo 25 000,00 Lt kaip skolos grąžinimą pagal 2014-08-18 paskolos sutartį, nurodė, kad pagal šią paskolą atsakovas atsiskaitė pilnai, pretenzijų neturi. 2017-06-27 A. B. pasirašytame pakvitavime nurodyta, kad ieškovas pripažįsta gavęs iš atsakovo 30 989,34 Eur skolos grąžinimą pagal 2013 m. gegužės 1 d. paskolos sutartį, nurodė, kad pagal sutartį atsakovas atsiskaitė pilnai ir pretenzijų atsakovui neturi. Iš atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad iki pakvitavimų sudarymo atsakovas iš savo sąskaitos išgrynino piniginių lėšų sumas.

21. Ieškovas nesutiko, kad ant abiejų pakvitavimų yra jo parašai, prašė skirti rašysenos ekspertizę. 2021-05-26 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad : 1) tikėtina, jog 2014-12-01 pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė ne A. B., o kitas asmuo; 2) nustatyti, ar 2017-06-27 pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė A. B. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 3) ekspertizei pateiktų 2014-12-01 ir 2017-06-27 pakvitavimų tekstai yra išspausdinti tuo pačiu spausdinimo būdu, bet skirtingais spausdinimo režimais, tačiau nustatyti, ar jie išspausdinti vienu metu, negalima, kadangi nėra metodikos spausdintinių tekstų amžiui nustatyti; 4) ekspertizei pateiktuose 2014-12-01 ir 2017-06-27 pakvitavimuose esantys parašai A. B. vardu yra pasirašyti skirtingais rašikliais ir, tikėtina, yra paveikti saulės/šviesos spindulių, tačiau nustatyti, ar jie pasirašyti vienu metu, negalima, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra metodikos įrašų amžiui nustatyti.

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl suteiktų paskolų grąžinimo. Ieškovo atstovas teigia, kad atsakovas neįrodė, jog įvykdė prievolę, nes ekspertizės išvadose nurodoma, kad tikėtina, jog 2014-12-01 pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė ne A. B., o kitas asmuo, o nustatyti, ar 2017-06-27 pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė A. B. ar kitas asmuo, nėra galimybės. Atsakovo atstovas nurodė, kad šalis, pareiškusi apie kitos šalies pateikto įrodymo suklastojimą, privalo šį faktą įrodyti. Kadangi ekspertizė nenustatė arba nustatė, jog tikėtina, kad ant pakvitavimų pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo, ieškovas neįrodė atsakovo pateiktų įrodymų – dviejų pakvitavimų – suklastojimo fakto, atitinkamai atsakovas įrodė, kad prievoles pagal paskolos sutartis įvykdė.

23. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).

24. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; kt.).

25. Atsakovo atstovas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi Nr. 3K-3-86-415/2017, kurioje kasacinis teismas nurodė, jog pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.