- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-402-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00191-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-252-569/2021 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo V. B. 38 229,84 Eur skolą, 4,69 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi 7 240,50 Eur paskolos suma, skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki paskolos grąžinimo, kurios sudaro 2 108,16 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 7 240,50 Eur paskolos sumos nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki paskolos grąžinimo, kurios sudaro 806,23 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 30 989,34 Eur paskolos sumos nuo 2020 m. spalio 21 d. iki paskolos grąžinimo, kurios sudaro 51 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gegužės 1 d. jis paskolino atsakovui 107 000 Lt (30 989,34 Eur). 2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas paskolino atsakovui 25 000 Lt (7 240,50 Eur). Paskola buvo suteikta (pinigai perduoti) atlikus pavedimą iš ieškovo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą. 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovas, atsakovas ir akcinė bendrovė SEB bankas sudarė paskolų subordinavimo sutartį Nr. 0691501020416-91. 2018 m. liepos 11 d. ieškovas išsiuntė reikalavimą atsakovui grąžinti suteiktas paskolas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.. Atsakovas 2020 m. spalio 21 d. pranešimu informavo ieškovą, kad prievoles yra įvykdęs.
3. Ieškinyje pažymėta, kad 2013 m. gegužės 1 d. s?alys sudare? rašytinę paskolos sutartį, kurioje patvirtinta, jog paskolos dave?jas perduoda paskolos gave?jui 107 000 Lt, o paskolos gave?jas įsipareigoja paskolą grąz?inti paskolos dave?jui. 25 000 Lt suma buvo perduota pervedant pinigines lėšas moke?jimo nurodymu. Ies?kovas 2018 m. liepos 11 d. is?siunte? reikalavimą atsakovui įvykdyti prievolę, tac?iau atsakovas reikalavimo neįvykde?, todėl 38 229,84 Eur skola priteistina iš atsakovo.
Šalies argumentai
4. Ieškovo teigimu, 2013 m. gegužės 1 d. paskolos sutartyje nustatyta, kad už naudojimąsi paskola palūkanos nėra mokamos, tačiau dėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. suteiktos paskolos, nesant ras?ytine?s paskolos sutarties, preziumuojama, jog s?alys susitarė dėl atlygintinos paskolos suteikimo, t. y. atsakovas nuo suteiktos paskolos sumos turi mokėti palu?kanas už naudojimąsi paskolos suma. 2014 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos Banko internetiniame puslapyje paskelbta vidutine? palūkanų norma sudare? 4,69 procentų, todėl skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki ieškinio pateikimo palūkanos sudaro 2 108,16 Eur (mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos). Taip pat pagal 2013 m. gegužės 1 d. paskolos sutartį atsakovas turi mokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo termino grąžinti paskolą suėjimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 21 d., iki ieškinio pareiškimo, o tai sudaro 51 Eur (kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos). 2014 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartimi suteikta paskola turėjo būti grąžinta per 30 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d., todėl atsakovas turi mokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki ieškinio pateikimo, kas sudaro 806,23 Eur (kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 38 229,84 Eur skolą, 2 108,16 Eur palūkanas už naudojimąsi 7 240,50 Eur paskolos suma, skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki ieškinio pateikimo, 806,23 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 7 240,50 Eur paskolos sumos nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki ieškinio pateikimo, 51 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 30 989,34 Eur paskolos sumos nuo 2020 m. spalio 21 d. iki ieškinio pateikimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos (41 195,23 Eur) nuo ieškinio pateikimo (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 26 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, jog tikėtina, kad 2014 m. gruodžio 1 d. pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė ne A. B., o kitas asmuo, bei nustatyti, ar 2017 m. birželio 27 d. pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė A. B. ar kitas asmuo, negalima.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo ekspertizės išvadas, pažymėjo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog pakvitavimus pasirašė ieškovas, o tai reiškia, kad atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų apie savo prievolės įvykdymą ieškovui.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys buvo sudariusios vieną rašytinę 2013 m. gegužės 1 d. paskolos sutartį, kuri yra pas kreditorių – ieškovą, o kita sutartis yra patvirtinta bankiniu pavedimu, tačiau atsakovo pateiktuose pakvitavimuose nėra aptarta, kodėl paskolos dokumentas liko pas ieškovą, todėl atsakovo pateiktų pakvitavimų tekstas nepatvirtina jo prievolės grąžinti skolą ieškovui įvykdymo fakto.
9. Teismas pažymėjo, kad nedidelių sumų išgryninimas iš atsakovo banko sąskaitų neįrodo, jog atsakovas pinigines lėšas išgrynino tam, kad grąžinti ieškovui ir šias lėšas grąžino ieškovui.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad atsakovas grąžino skolą pagal 2013 m. gegužės 1 d. sutartį anksčiau, nei ieškovas jos pareikalavo 2020 m. spalio 22 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovas pateikė konkrečius įrodymus, t. y. ieškovo pasirašytus pakvitavimus, kurie patvirtina, kad atsakovas prievoles yra įvykdęs, ir banko sąskaitos išrašus, iš kurių yra matyti, kad atsakovas prieš grąžindamas pinigus ieškovui išgrynino reikiamas pinigų sumas iš savo banko sąskaitos, o tai reiškia, jog ieškovas neturi teisės dar kartą reikalauti grąžinti tą pačią skolą.
Atsiliepimas
11.2. Atsakovo pateiktuose pakvitavimuose yra nurodyta visa būtina informacija, iš kurios galima spręsti, kad atsakovas yra įvykdęs visas prievoles ieškovui tinkamai.
11.3. Teismo ekspertizės akte nebuvo vienareikšmiškai konstatuota, kad 2014 m. gruodžio 1 d. pakvitavime pasirašė ne ieškovas, o tai, jog 2017 m. birželio 27 d. pakvitavime pasirašė ne ieškovas nebuvo nustatyta net ir darant tam tikras prielaidas. Ekspertizės išvados privalo būti aiškios, tačiau šiuo atveju nebuvo konstatuota, kad ieškovo parašas ant pakvitavimų buvo suklastotas. Kadangi kategoriškos išvados teismo ekspertizės akte nebuvo padarytos, todėl ekspertizės išvada galėjo būti vadovaujamasi tik kaip netiesioginiu įrodymu, tačiau teismas, pažeisdamas ekspertizės vertinimo taisykles, suabsoliutino ekspertizės išvadų reikšmę, nepaisant to, kad konkrečios išvados joje nebuvo padarytos.
11.4. Teismo ekspertas dėl abiejų pakvitavimų padarė skirtingas išvadas, tačiau teismas to nevertino ir vienareikšmiškai laikė, kad ieškovo parašas buvo suklastotas. Atsakovo vertinimu, teismas gavęs skirtingas teismo ekspertizės išvadas dėl dviejų pakvitavimų, turėjo skirtingai vertinti šias aplinkybes .
12. Ieškovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atsakovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl apeliantui V. B. skirtina 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos priteisiant ieškovui.
12.2. Bylos metu atliktos teismo ekspertizės išvados nepatvirtino fakto, kad pakvitavimus pasirašė ieškovas, priešingai nustatyta, jog pasirašė kitas asmuo. Tai reiškia, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas išdavė pakvitavimus.
12.3. Atsakovo pateikti pakvitavimai, kurie nėra pasirašyti ieškovo, ir banko sąskaitos išrašai nepatvirtina atsakovo prievolės grąžinti paskolą įvykdymo. Atsakovas neįrodė fakto, kad paskolą yra grąžinęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio mėnesio valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimo kopiją, Turto arešto aktų registro išrašo kopiją, vykdomosios bylos Nr. 0071/20/02317 dokumentų kopijas, gimimo liudijimų kopijas, duomenis iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemos.
15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai buvo reikšmingi klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atleido atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliaciniame skunde kvestionuojamos teismo ekspertizės išvados argumentuojant, kad jose nėra vienareikšmiškai konstatuota, jog 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. birželio 27 d. pakvitavimuose pasirašė ne ieškovas. Apelianto teigimu, kategoriškos išvados teismo ekspertizės akte nebuvo padarytos, todėl ekspertizės išvada galėjo būti vadovaujamasi tik kaip netiesioginiu įrodymu, tačiau teismas suabsoliutino ekspertizės išvadų reikšmę, be to, dėl abiejų pakvitavimų padarytos skirtingos išvados, todėl teismas turėjo skirtingai vertinti šias aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2013 m. gegužės 1 d. paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovui 107 000 Lt sumą neterminuotam laikotarpiui. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovas atsakovui 2014 m. rugpjūčio 18 d. pervedė 25 000 Lt sumą, kurią įvardino kaip paskolą. Atsakovas pateikė 2014 m. gruodžio 1 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas pripažįsta gavęs iš atsakovo 25 000 Lt kaip skolos grąžinimą pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartį. Atsakovas taip pat pateikė 2017 m. birželio 27 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas pripažįsta gavęs iš atsakovo 30 989,34 Eur skolos grąžinimą pagal 2013 m. gegužės 1 d. paskolos sutartį.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. gegužės 26 d. atlikta teismo rašysenos ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas Nr. 11K-145 (21), 11K-152 (21). Šio ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad tikėtina, jog 2014 m. gruodžio 1 d. pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė ne ieškovas A. B., bet kitas asmuo, o nustatyti, ar 2017 m. birželio 27 d. pakvitavime prie pavardės A. B. pasirašė ieškovas A. B. ar kitas asmuo, negalima.
20. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eksperto išvados, yra nurodęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus, CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo ekspertizės išvadas, sprendžia, kad aplinkybė, jog 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. birželio 27 d. pakvitavimuose pasirašė ieškovas ir taip pripažino paskolų grąžinimo faktą, neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantas, apskųstame teismo sprendime prielaidos forma padaryta ekspertizės išvada dėl ieškovo parašo autentiškumo 2017 m. birželio 27 d. pakvitavime vertinta kaip netiesioginis įrodymas, kuris nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, ir įvertinta tai, kad atsakovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių paskolos grąžinimo faktą, t. y. atsakovas įrodymais nepaneigė įrodinėjimo procese prielaidos forma padarytos eksperto išvados. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo ekspertizės išvados sudaro pagrindą konstatuoti, jog 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. birželio 27 d. pakvitavimai, kuriuose nenustatytas ieškovo parašų autentiškumas, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys paskolų grąžinimo faktą ieškovui.
23. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. birželio 27 d. pakvitavimuose pasirašė ne ieškovas, apeliacinio skundo argumentai dėl minėtų pakvitavimų įrodomosios reikšmės paskolų grąžinimo faktui nustatyti atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tinkamą prievolių grąžinti paskolas ieškovui įvykdymą. Atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais bei 2017 m. kovo – birželio mėnesiais išgrynino pinigines lėšas nedidelėmis sumomis (600 Eur, 2 000 Eur ir 4 000 Eur) iš savo sąskaitos, nesant įrodymų apie piniginių lėšų perdavimą ieškovui, nepagrindžia paskolų grąžinimo ieškovui fakto (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. birželio 27 d. pakvitavimai nepagrindžia paskolų grąžinimo ieškovui nesant jo parašų juose, apelianto argumentas dėl šiuose pakvitavimuose nurodytos kitos informacijos pakankamumo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
26. Ieškovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nurodo, kad atsakovas pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
28. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, įgyvendino savo savarankišką procesinę teisę į apeliaciją bei teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog apeliacinio proceso metu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau nenustačius, kad atsakovas jam suteikta procesine teise į apeliaciją akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
31. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo V. B. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
32. Ieškovas A. B. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.