Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. B. ir tretiesiems asmenims T. B., I. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui A. B. ir tretiesiems asmenims T. B., I. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš ieškovo A. B. sąskaitos, esančios AB DNB banke, išrašo nustatyta, jog ūkininkas V. B. pagal 2014-01-22 pirkimo-pardavimo sutartį 2014-02-24 į ieškovo A. B. sąskaitą pervedė 360 000 Lt už nupirktą nekilnojamąjį turtą (I t., 13-14, 89-91 e. b. l.). Iš to paties sąskaitos išrašo nustatyta, jog V. B. iš A. B. sąskaitos atlikti pavedimai: 2014-03-06 – 60 000 Lt sumai, 2014-04-03 – 80 000 Lt sumai, 2014-05-01 – 7000 Lt sumai, 2014-07-15 – 62 800 Lt sumai, 2014-08-13 – 50 000 Lt sumai, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, ir 2014-08-18 – 25 000 Lt sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. Iš ieškovo A. B. sąskaitos išrašo nustatyta, jog iš minėtos sąskaitos atsakovui V. B. padaryti šie pavedimai: 2012-02-29 – 50 000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-06-19 – 8000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-06-19 – 24 000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-07 – 26 200 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-11 – 38 800 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-17 – 66 400 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-10-01 – 16 340 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-10-29 – 5390 Lt (sąskaitos papildymas), 2013-07-29 – 57 000 Lt (sąskaitos papildymas), 2013-08-24 – 50 000 Lt (sąskaitos papildymas). Atsakovas V. B. į ieškovo A. B. sąskaitą atliko pavedimus: 2012-08-23 – 310 Lt (paskola), 2012-09-17 – 66 368,50 Lt (pagal PVM s. f. AB Nr. 0003 ir 0004), 2013-04-30 – 20 000 Lt (pagal PVM s. f. AB Nr. 0001 ir 0003), 2013-05-20 – 74 000 Lt (pagal PVM s. f. AB Nr. 0003 LT EKO-001) (I t., 15-24 e. b. l.). Taigi, iš A. B. sąskaitos į V. B. sąskaitą atlikta pavedimų, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“ už 254 740 Lt (73 777,80 Eur), pavedimų, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“ už 372 190 Lt (107 793,67 Eur), viso 626930 Lt (181 571,48 Eur) sumai, o iš atsakovo V. B. sąskaitos į ieškovo A. B. sąskaitą pervesta 160 678,50 Lt (46 535,71 Eur) bei 360 000 Lt (104 263,21 Eur) už nupirktą turtą.

10. 2013 m. balandžio 30 d. A. B. V. B. perdavė valdą su visais įsipareigojimais, susijusiais su šia valda (I t., 46-47 e. b. l.).

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas, atsakovo prašymas dėl sprendimo atgręžimo tenkintinas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi, CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. nurodo, kad atsakovas V. B., laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, jam nežinant ir nesant jo sutikimo, nepagrįstai iš jo sąskaitos pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt), mokėjimo paskirtyse nurodydamas „paskola“, „paskolos grąžinimas“ ir „sąskaitos papildymas“, pervesdamas pinigines lėšas iš jo asmeninės sąskaitos į V. B. asmeninę sąskaitą pasinaudodamas jo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, kas ieškovui tapo žinoma nuvykus į banką pasiimti pinigų ir susipažinus su sąskaitos išklotine. Jokių paskolos sutarčių tarp jo ir sūnaus V. B. nėra pasirašyta, jis nėra ir niekada nebuvo skolingas V. B.. Tvirtina, jog jis nėra davęs sūnui nei įgaliojimo, nei leidimo disponuoti savo asmenine sąskaita, todėl prašo priteisti iš atsakovo be jokio teisinio pagrindo jo įgytą 181 571,48 Eur pinigų sumą CK 6.237 straipsnio pagrindu. Atsakovas V. B. teigia, jog visus ieškinyje nurodomus pavedimus jis atliko su tėvo žinia, pastarajam paprašius, suteikiant jam savo elektroninio prisijungimo prie sąskaitos duomenis, diktuojant, kam, kiek ir kokia paskirtimi pinigų pervesti, nors jis ir tėvas iki 2013-04-30 buvo įregistravę du atskirus ūkius, viskuo naudojosi bendrai, o 2008-2014 metų jo teikiami sąskaitų išrašai patvirtina, kad tarp šalių egzistavo žodiniai susitarimai dėl pinigų pervedimo vienas kitam ir jų tolesnio panaudojimo, nes tokie lėšų pervedimai nuolat vyko septynerius metus, dėl ko ieškiniu prašomą priteisti pinigų sumą jis įgijo teisėtai.

13. Atsakovo argumentai dėl nurodytų piniginių lėšų nurašymo nuo ieškovo sąskaitos aplinkybių yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, akivaizdžiai prasilenkia su bet kokia elementaria logika. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nusprendė nebeūkininkauti, savo ūkį perleisti sūnui, taip sujungiant du ūkius į vieną, už ką sūnus jam turėjo sumokėti 400 000 Lt už padovanotą turtą bei atskirai apmokėti už turtą, kuris buvo perleistas pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp jų, pagrindu. Šias ieškovo nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina jo sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, jog V. B. 2014-01-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2014-02-24 pervedė ieškovui 360 000 Lt, iš kurių 284 800 Lt suma 2014-03-06, 2014-04-03, 2014-05-01, 2014-07-15, 2014-08-13 ir 2014-08-18 mokėjimo pavedimais pervesta atgal atsakovui. Taigi, jau vien ši aplinkybė, jog ieškovas, pardavęs turtą ir gavęs už jį pinigines lėšas, didžiąją dalį kurių netrukus neva savo valia grąžino turto įgijėjui atsakovui, leidžia daryti išvadą, kad šios piniginės lėšos atsakovo buvo įgytos be ieškovo valios ir jam nežinant.

14. Atmestini atsakovo argumentai dėl piniginių lėšų pervedimo iš jo sąskaitos į ieškovo sąskaitą, ir atvirkščiai, laikotarpiu iki 2012 metų, kas neva patvirtina žodinius šalių susitarimus dėl tokio pinigų pervedimo, bei argumentai, jog ieškovas negalėjo 2012, 2013 ir 2014 metais nepastebėti, jog jo sąskaitoje nebėra pakankamai didelių sumų, kas taipogi patvirtina, jog pinigai pervesti ieškovui žinant. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau tik pats asmuo sprendžia, kokiu būdu ir kada realizuoti savo teises į teisminę gynybą. Taigi, ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, kas ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl laikotarpis iki minėtos datos nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nagrinėjamu atveju ieškovas už minėtą laikotarpį reikalavimų nereiškia.

15. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog rašytinių paskolos sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo nesudarymą galima paaiškinti artimų giminystės ryšių tarp jų buvimu ir jų bendra veikla, kurios reikmėms tos lėšos buvo skiriamos, kadangi šiuos argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Ginčo šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog egzistuoja paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 30 000 Eur, kas įrodo aplinkybę, jog skolinius klausimus ieškovas ir atsakovas visgi buvo linkę spręsti rašytinių susitarimų pagrindu, ir kas leidžia daryti išvadas, jog paskolų, bent jau atsakovas ieškovui, suteikęs nebuvo. Be to, teisinio pagrindo įgyti ieškovo pinigines lėšas buvimą turėjo įrodyti būtent atsakovas, ir jis šios pareigos neįvykdė.

16. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog ieškovas įrodė, kad piniginių lėšų pervedimas iš jo sąskaitos į atsakovo sąskaitą, buvo atliktas nesant teisinio pagrindo, todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovo iš ieškovo įgyta pinigų suma laikytina kaip turtas įgytas be teisinio pagrindo, kuris turi būti grąžintas asmeniui, iš kurio buvo įgytas, t. y. ieškovui. Tačiau pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2014 metais leido atsakovui iš savo sąskaitos persivesti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) pakrovėjo pirkimui, taigi, šios lėšos nepripažintinos kaip be pagrindo įgytas turtas, todėl ieškinio reikalavimas mažintinas šia suma ir, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei į tai, kad nagrinėjamu atveju esanti situacija atitinka CK 6.237 straipsnio 1 dalyje pateiktą be teisinio pagrindo įgyto turto sąvoką, iš atsakovo ieškovui priteistina 174 330,98 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

17. Ieškovas taip pat prašo priteisti 28 154,77 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos, nuo jų įgijimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Tai reiškia, jog palūkanų skaičiavimas už be pagrindo įgytą pinigų sumą pradžios momentas siejamas su šias lėšas įgijusio asmens sužinojimo momentu apie be pagrindo įgytas lėšas. Pagal prie ieškinio pridėtą skaičiavimą (palūkanų suvestinę) matyti, jog ieškovas sužinojimo apie be pagrindo įgytas lėšas sieja su pinigų pervedimo iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą momentu. Teismo nuomone, toks palūkanų skaičiavimo pradžios momentas atitinka CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei ieškovo argumentus, teismas sprendžia, jog kompensacinės palūkanos skaičiuotinos ne tik nuo to momento, kai ieškovas galimai sužinojo apie atsakovo nepagrįstai gautas lėšas, bet palūkanų skaičiavimas sietinas ir su nepagrįstai pinigines lėšas gavusio asmens (atsakovo) sužinojimu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo V. B. priteistina 28 154,77 Eur kompensacinių palūkanų skaičiuojamų už priteistiną 202 485,75 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Reikalavimas priteisti penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

19. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 77 447,30 Eur skolą ir 8,25 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką nuo pareigos sumokėti skolą iki ieškinio pateikimo dienos, kurios ieškinio pateikimo dieną sudaro 39 379,05 Eur bei 8,25 procentų dydžio metines procesines palūkanas, pagal PVM sąskaitas - faktūras AB Nr. 0004 LT-EKO-001 ir AB Nr. 0005 LT-EKO-001 atmestinas. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, jog pašarus perdavė atsakovui ir šis ieškovo nurodytą produkciją gavo, o sąskaitos pasirašytos tik vienašališkai ieškovo. Tačiau jokių įrodymų apie produkcijos perdavimo faktą ieškovas teismui nepateikė, nors šią aplinkybę privalėjo įrodyti grįsdamas savo reikalavimus (CPK 178 str.).

20. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog ieškovui reikalaujant priteisti skolą už patiektą produkciją pagal minėtas sąskaitas - faktūras atsakovas kategoriškai neigia gavęs pašarus iš ieškovo. Kadangi ieškovo teigimu šiuo atveju buvo sudaryta produkcijos (pašarų) pirkimo – pardavimo sutartis (LR CK 6.305 str.), todėl ieškovui, kaip daikto pardavėjui remiantis LR CK 6.317 straipsnio 1 dalies pagrindu atsirado pareiga pašarus perduoti atsakovui.

21. Pagal juridinę prigimtį pirkimo - pardavimo sutartis yra realinė (CK 6.305 str.). Pirkimo - pardavimo sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų bei daiktų perdavimo nepakanka. Kad minėti santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant tokį susitarimą būtina perduoti ir sutarties dalyką – daiktus. Nagrinėjamu atveju yra tik ieškovo pasirašytos sąskaitos – faktūros dėl pašarų perdavimo atsakovui. Tačiau jokių įrodymų apie daiktų perdavimo faktą byloje nėra. Taigi, sprendimą priimantis teismas negali remtis prielaidomis apie bylos aplinkybes (CPK 263 str.). Esant šioms aplinkybėms tenkinti ieškovo reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo už parduotus pašarus nėra teisinio pagrindo.

22. Atsakovo priešieškinys atmestinas. Ieškovo prašymas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu iš dalies yra pagrįstas (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.). Akivaizdu, jog apie visus ieškovo įsiskolinimus už priešieškinyje nurodytą laiką, nuo 2005 m. iki 2015 m. atsakovas žinojo jau 2015 metais, o priešieškinį pareiškė tik 2019-02-28 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti atsakovui praleidus nurodytą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovo prašymas atnaujinti ieškinio senatį tuo pagrindu, jog apie žalos padarymo aplinkybes jis sužinojo tik prasidėjus civilinių bylų nagrinėjimui teismuose, negali būti laikoma svarbia priežastimi dėl ko praleistas šis terminas (CK 1.131 str. 2 d.).

23. Kita priešieškinio dalis, kurioje nurodyta, jog ieškovas pasisavino atsakovo lėšas pagal išrašytas sąskaitas ir kvitus nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. (priešieškinio 22 p.), taip pat atmestina, nes dokumentai apie įsiskolinimus išrašyti būtent atsakovui, kuris kaip minėta aukščiau, jau nuo 2013 metų ūkininkavo atskirai, ieškovui nedalyvaujant ūkio veikloje, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, jog pats atsakovas ir turi mokėti išlaidas susijusias su jo vykdyta ūkine – komercine veikla už minėtą laikotarpį. Taip pat teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovo pateikta teismui UAB „Projektų rengimo grupė“ 2018-07-30 d. pažyma Nr. 18/07/30-1 dėl ieškovo ir atsakovo tarpusavio atsiskaitymų vertinimo negali būti pagrindu tenkinti atsakovo priešieškinyje keliamus reikalavimus dėl aukščiau teismo nurodytų motyvų.

24. Atsakovo V. B. prašymas taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą yra teisėtas ir pagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-06-20 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-214-611/2019 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-28 nutartį, kuria iš dalies buvo pakeistas 2017-05-11 Šiaulių apygardos teismo sprendimas c. b. Nr.e2-363-856/2017. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vykdydama minėtą Šiaulių apygardos teismo sprendimą antstolė V. Š. iš atsakovo išieškojo 30 908,76 Eur, iš jų ieškovui pervedė 29 193,28 Eur ir 1 715,48 Eur pervedė sau kaip vykdymo išlaidas. Taigi, sprendimo, kuris yra panaikintas, pagrindu iš atsakovo yra išieškota 30 908,76 Eur, kurie turi būti grąžinti (CPK 761 str.). Atsakovui V. B. priteistina iš ieškovo A. B. 5 % dydžio metinių palūkanų nuo išieškotos 30 908,76 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki visiško sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1. d., 6.37 str.).

25. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

26. Taigi, ieškovas ieškinyje pateikė atsakovui 327 325,25 Eur dydžio reikalavimą (sprendimo 1 ir 4 punktai). Ieškovas A. B., kreipdamasis į teismą, sumokėjo 300,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies, t. y. 2 247,00 Eur, žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas buvo atleistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi, o 2019 vasario 4 d. šio teismo nutartimi dalis žyminio mokesčio 1 731,00 Eur sumokėjimo ieškovui buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

27. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 202 485,75 Eur sumai, žyminis mokestis, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (61,86 procentai), kas sudaro 2 646,37 Eur, priteistinas iš atsakovo V. B. valstybei. Ieškovui jo patirtos žyminio mokesčio išlaidos nepriteistinos, kadangi proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai jis turėtų sumokėti iš viso 1 631,63 Eur žyminio mokesčio, nuo dalies mokėjimo, t. y. 2 247,00 Eur, jis yra atleistas.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29. Ieškovas A. B. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo V. B. 3 630,00 Eur jo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, o atsakovas V. B. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo A. B. jo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, kas sudaro 4 409,83 Eur. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Šalims pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Kadangi patenkinti ieškinio reikalavimai sudaro 61,86 procentus, o atmesti ieškinio reikalavimai sudaro 38,14 procentus, todėl ieškovui A. B. priteistina iš atsakovo V. B. 2 245,52 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui V. B. iš ieškovo A. B. priteistina 1 681,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 293 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174 330,98 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų 98 ct) kaip įgytus be teisinio pagrindo, 28 154,77 Eur (devidešimt aštuonis tūkstančius šimtą penkiasdešimt keturi eurus 77 ct) kompensacinių palūkanų skaičiuojamų už priteistą 174 330,98 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 202 485,75 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovui A. B. iš atsakovo V. B. 2245,52 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 52 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui V. B. 1 681,90 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 90 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 646,37 Eur žyminio mokesčio (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 37 ct) valstybei.

Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovo V. B. priešieškinį atmesti.

Taikyti 2017-05-11 Šiaulių apygardos teismo sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovą A. B. grąžinti atsakovui V. B. 30 908,76 Eur (trisdešimt tūkstančių devynis šimtus aštuonis eurus 76 ct), bei priteisti atsakovui V. B. iš ieškovo A. B. 5 % dydžio metinių palūkanų nuo išieškotos 30 908,76 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019-06-20 iki visiško sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.